Civilinė byla Nr. e2-5355-867/2023
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00878-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 20 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,
sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovei K. K.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idmava ir partneriai“ vadovas V. M., jos atstovui advokatui Aivarui Giliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Idmava ir partneriai“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 748,89 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji yra viešoji geriamojo vandens tiekėja ir buitinių bei paviršinių nuotekų tvarkytoja Klaipėdos mieste bei geriamojo vandens tiekėja ir buitinių nuotekų tvarkytoja Klaipėdos rajone. Nurodo, kad atsakovė nuo 2020-01-17 yra pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė, kuri nuosavybės teisę į pastatą įgijo pirkimo-pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2022-05-16 ieškovės darbuotojas, planinio patikrinimo metu, adresu (duomenys neskelbtini), užfiksavo savavalinį pasijungimą – savavališkai nuimtas apskaitos prietaisas su plomba. Esant tokiam pažeidimui atsakovė turėjo galimybę neapskaitytai vartoti geriamąjį vandenį ir leisti buitines nuotekas. Surašant savavalinio pasijungimo nustatymo aktą dalyvavo atsakovės atstovas ir viena akto kopija (geltona dalis) atsakovei buvo įteikta asmeniškai patikrinimo metu. Ant akto yra atsakovės parašas ir prierašas, kad su savavaliniu geriamojo vandens vartojimu atsakovė nesutinka. 2022-05-24 raštu Nr. 2022/S.4-5/1.E-1081 atsakovė buvo informuota apie savavalinio pasijungimo nustatymą ir iš to kylančias pasekmes: neapskaitytai suvartoto vandens ir išleistų nuotekų kiekis už 1 mėnesio laikotarpį atsakovei buvo paskaičiuotas pritaikius Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. Dl- 629 patvirtintų „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ 10-o skyriaus 50 punktą. Už visą savavalinio pasijungimo laikotarpį atsakovei paskaičiuotas savavališkai sunaudoto vandens ir išleistų buitinių nuotekų kiekis sudaro 729,244 m3, dėl ko susidarė 723,56 Eur skola už savavalinį geriamojo vandens vartojimą ir buitinių nuotekų išleidimą bei 1,56 Eur apskaitos prietaiso eksploatacijos mokestis. Iki šios dienos iš atsakovės nėra gautas apmokėjimas už savavalinį pasijungimą, dėl ko prie skolos prisidėjo ir delspinigiai ir šiai dienai bendras įsiskolinimas yra 748,89 Eur (725,12 Eur nuostoliai ir 23,77 Eur delspinigiai). Pagal prie 2022-05-16 pateikto savavalinio nustatymo akto pridėtas nuotraukas matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi statybos darbai ir nuotraukose užfiksuota, kad yra maišomas betonas su betono maišykle, o statybos darbams yra reikalingas vanduo, todėl akivaizdu, kad atsakovė faktiškai naudojo vandenį neapskaitytai. Be to atsakovė savavališkai nuėmė apskaitos prietaisą su plomba, kuris priklauso ieškovei ir jį pametė. Tokius veiksmus atlikti be ieškovės žinios atsakovei draudžia įstatymai.
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad savavališkai nenuėmė geriamojo vandens apskaitos prietaiso su plomba, jo nepametė. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama aplinkybes, kad patikrinimo metu atsakovė naudojosi ieškovės paslaugomis, t.y. vandens tiekimu, nes dar iki ginčo pastato įsigijimo, jame buvo atliktas vandens tiekimo atjungimas dėl pastato pirminio savininko (-ų) įsiskolinimo, o apskaitos prietaisas nuimtas. Ieškovei nutraukus vandens tiekimą į pastatą, atsakovė savavališkai pati (po pastato įsigijimo 2020-01-17) prie tinklų neprisijungė ir paslaugomis nesinaudojo, to (vandens tiekimo) nedarė ir paslaugos tiekėjas. Ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų ir nenurodė, kad po vandens tiekimo sustabdymo (atjungimo), jį vėliau atnaujino, t.y. tiekė komunalines paslaugas (duomenys neskelbtini). Tai, kad įvadas yra atjungtas, patvirtina pačios ieškovės patikrinimo metu užfiksuotas nukirstas vamzdis, vedantis į rekonstruojamą pastatą, t.y. vanduo iš šio įvado neteka. Ieškovės patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi statybos darbai, o darbams vykdyti būtiną vandenį naudojo iš atsakovės įmonės vadovui V. M. asmeniškai priklausiusio negyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir pateikė šio pastato šalto vandens deklaravimo rodmenų istorijos duomenis, iš kurių matyti, jog būtent patikrinimo metu (ginčo laikotarpiu iki 2022 m. gruodžio mėn.) buvo fiksuotas suvartojimo padidėjimas lyginant su kitais mėnesiais. 2022-05-16 patikrinimas nebuvo planinis, kaip nurodo ieškovė, o atliktas po atsakovės inicijuoto prašymo įvado statybai ir prisijungimo sąlygų išdavimo. Atsakovė 2020-04-03 kreipėsi į ieškovę, kad būtų išduotos prisijungimo sąlygos atsakovės pastato prijungimui prie ieškovės valdomos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Atsakovė yra gavusi ieškovės, kaip viešojo vandens tiekėjos ir nuotekų tvarkytojos, 2020-04-06 prisijungimo sąlygas, tačiau vandens tiekimas į ginčo pastatą, patikrinimo metu dar nebuvo pajungtas. Ieškovės apskaičiuoto neva per mėnesį suvartoto 729,244 m3 vandens kiekio neįmanoma protingai paaiškinti, kai vandens teikimas pastatui yra atjungtas, o įvadas neprijungtas prie atsakovės inžinerinių įrenginių pastate, t. y. vanduo realiai neteka įvadu. Ieškovė užfiksavo, kad patikrinimo metu atsakovės valdomame pastate vyko remontas, statinys tik pradėtas statyti, jame nebuvo jokių vandenį leidžiančių vartoti įrenginių (vonių, dušo kabinų, kriauklių, klozetų), o atsižvelgiant į ieškovės apskaičiuotą 729,244 m3 sunaudoto vandens kiekį per mėnesį, su patikrinimo metu užfiksuota betono maišykle (tūris 180 L), atsakovė būtų turėjusi maišyti betoną arba skiedinį daugiau nei 4 tūkstančius kartų (729,244 m3 / 180 L = 4 051,35) per mėnesį, t. y. net po 202 maišykles per dieną, kas per 1 darbo valandą sudarytų net 25 maišykles (kas 2,5 min.).
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė nuo 2020-01-17 yra savininkė pastato, esančio (duomenys neskelbtini). 2022-05-16 ieškovės darbuotojas patikrinimo metu nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra dingęs apskaitos prietaisas, kuris nuosavybes teise priklauso ieškovei, išardytas visas vandens apskaitos mazgas ir apie tai nebuvo informuota ieškovė, yra likęs tik vandens vamzdis lauke. Šis pažeidimas buvo užfiksuotas kaip savavalinis pasijungimas ir surašytas aktas. Akto surašyme dalyvavo atsakovės vadovas, kuris su aktu nesutiko. Nurodė, kad reikalavimą reiškia pagal įstatymą ir LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintas „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastuktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ 23 punktą, kurio papunkčiuose įvardinta kas yra laikoma savavališku prisijungimu, tai yra 23.3 papunktį. Savavalinis pasijungimas yra tai, kad be ieškovės žinios buvo nuimamas prietaisas, todėl ir buvo paskaičiavo nuostolių dydį pagal taisyklių 50 punktą, kurį prašo atlyginti. Paaiškino, kad prašo nuostolius tik už vandens suvartojimą, bet ne nuotekas ir kaina yra ieškinyje tik už vandenį. Nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad apskaitos prietaisą nuėmė be ieškovės sutikimo. Neginčija, kad atsakovė nevartojo vandens ir neįrodinėja, kad atsakovė pažeidė sklendę, tačiau sklendė nėra užplombuota, todėl nėra galimybės nustatyti ar ji buvo atidaryta ar ne. Paaiškino, kad sklendė yra šulinyje, kuris yra gatvėje, netoli namo ir sklendę galima ranka pasukti, reikalingas tik įrankis šulinio dangčiui atidengti. Nurodė, kad atsakovei buvo skaičiuojamas abonentinis mokestis iki kol nustatė savavalinį prisijungimo faktą. Sąskaitoje yra nurodytas abonentinis mokestis yra už gegužės mėnesį. Ieškiniu prašo iš atsakovės tiesioginių nuostolių. Mano, kad atsakovė kaip statytoja yra atsakinga už vandens apskaitos prietaisų praradimą, nes jų klientai norintys panaikinti vandens apskaitos skaitliuką arba planuojantys atlikti kažkokius darbus, turi apie tai informuoti ieškovę ir tada atvyksta ieškovės darbuotojai, kurie pasižiūri, kad atjungiant nekiltų kokių nesklandumų ar nenukentėtų tretieji asmenys ir išmontuoja apskaitos skaitliukus. Atsakovė po pastato įsigijimo kreipėsi į ieškovę dėl prisijungimo sąlygų ir jas gavo. Gavus prisijungimo sąlygas dažniausiai klientas atiduoda architektui arba projektuotojui, kuris rengia projektą vandentiekio dalies ir nuotekų dalies, o vėliau ieškovė parengtą projektą derina. Bet tai yra popierine dalis, nes dažnu atveju pasitvirtinus planus, o klientai tik po kažkiek metų pradeda vykdyti darbus. Atsakovė neinformavo apie tai, kad pradėjo vykdyti statinio griovimo darbus. Nurodė, kad apskaitos prietaisas pats į sąskaitą nebuvo įrašytas, nes buvo per apsirikimą neįtrauktas ir nėra apmokėtas, tačiau ši suma į ieškinio reikalavimą neįtraukta.
Atsakovės direktorius V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad kai įsigijo pastatą adresu (duomenys neskelbtini), gavo sąlygas ir pastatą nugriovė, tačiau negali pasakyti ar vandens apskaitos skaitliukas buvo iki nugriovimo ar ne, nes jo neieškojo, o tik nugriovė pastatą. Kai reikėjo pradėti statybos darbus, jis kaip atsakovės vadovas kreipėsi į ieškovę telefonu dėl vandens pasijungimo statybos darbams, bet buvo atsakyta, kad bus sudėtinga su laikinu pasijungimu, todėl reikėjo galvoti kitą variantą. Jam nuosavybės teise priklauso pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl buvo nuspręsta, kad vanduo bus imamas iš jam priklausančio pastato statyboms adresu (duomenys neskelbtini). Tik vėliau pastebėjo, kad atsiskaitymo lapeliuose yra paskaičiuotas mokestis už apskaitos skaitliuką ir pasikreipta į ieškovę prašant mokestį už apskaitos skaitliuką nebeskaičiuoti arba leisti pasijungti vandenį. Po šio skambučio, ieškovės darbuotojai atliko patikrinimą, kurio metu nustatė savavališką pasijungimą ir surašė aktą su kuriuo atsakovės vadovas nesutiko. Neginčija faktinės aplinkybės, jog prieš nugriaunant pastatą, jame galėjo būti ieškovei nuosavybės teise priklausantis vandens apskaitos skaitliukas, bet nesutinka su faktu, kad vanduo buvo naudojamas, nes vanduo statyboms buvo naudojamas iš šalia esančio pastato adresu (duomenys neskelbtini) ir tai yra lengva įrodyti, nes ten yra negyvenama, o vandens suvartojimo kiekiai yra dideli, kas tik parodo, kad būtent iš ten buvo gaunamas vanduo statyboms adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ieškovė buvo suderinę su ieškove dėl pastato rekonstrukcijos ir atskirai apie pradedamus statybos darbus ieškovės neinformavo, namas buvo nugriautas iš karto po statybos leidimo išdavimo. Nurodė, kad įmonė verčiasi statyba, organizavimu, nekilnojamuoju turtu ir jau ne vienerius metus. Vanduo iš (duomenys neskelbtini) buvo pajungtas viena vandens žarna per viršų.
Atsakovės atstovas advokatas Aivaras Gilys teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad faktinio vandens naudojimo nagrinėjamu atveju nebuvo, to neįrodinėja ir pati ieškovė. Mano, kad ieškovė netinkamai aiškina teisės aktus, kuriais remiasi. Ieškovė prašo priteisti nuostolius, bet neįrodinėja patirtų nuostolių fakto, t.y. neįrodė, kad vanduo buvo vartojamas. Įstatymuose, kuriais remiasi ieškovė yra nurodytos taisyklės kaip apskaičiuoti suvartoto vandens kiekį, kai yra prisijungiama savavliškai. Sutinka, kad ieškovei nereikia įrodinėti nuostolių dydžio, nes nesant apskaitos skaitliukui neįmanoma sužinoti kiek buvo suvartota vandens, bet ieškovei reikia įrodinėti nuostolių faktą, jog vanduo apskritai buvo vartojamas. Vienintelis reikalavimas, kurio gali ieškovė reikalauti iš atsakovės nagrinėjamu atveju yra nuostolių už apskaitos prietaiso praradimą, nes tarp atsakovės veiksmų ir reikalavimo yra priežastinis ryšys.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė įsigijo Ieškovė yra viešoji geriamojo vandens tiekėja ir buitinių bei paviršinių nuotekų tvarkytoja Klaipėdos mieste bei Klaipėdos rajone. 2022-05-16 ieškovės darbuotojas, planinio patikrinimo metu, adresu (duomenys neskelbtini), užfiksavo savavalinį pasijungimą – savavališkai nuimtas apskaitos prietaisas su plomba. Surašant aktą savavališko prijungimo data ir laikotarpis nebuvo žinomi. Patikrinimo metu dalyvavo UAB „Idmava ir partneriai“ savininkas V. M., kuris su savavališko vandens naudojimo aktu nesutiko. Pagal prie 2022-05-16 pateikto savavalinio nustatymo akto pridėtas nuotraukas matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi statybos darbai. Nuotraukose užfiksuota, kad yra maišomas betonas su betono maišykle. Atsakovė neneigė, jog adresu (duomenys neskelbtini) vykdomi statybų darbai. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad iki savavalinio pasijungimo akto surašymo, ieškovė su atsakove nebuvo pasirašiusi vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų sutarties dėl adreso (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vandens apskaitos prietaisas buvo prarastas, nes buvo nugriautas prieš tai buvęs namas adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovė neinformavo ieškovės apie tai, kad pradėjo statybos – griovimo darbus.
Atsakovė neginčija ir pripažįsta, kad nuosavybės teise valdo pastatą - namą adresu (duomenys neskelbtini) bei, kad šis daugiabutis namas yra pastatytas rekonstravus ankstesnį pastatą - gyvenamąjį namą.
Ieškovės į bylą 2023-08-31 pateikti rašytiniai įrodymai užregistruoti teisme DOK -35788, patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė 2017-05-22 buvo įrengusi vandens apskaitos prietaisą Nr. 17444075, kuris turi meteorologines patikras ir sekanti prietaiso patikra turėjo būti atliekama 2023 m.
Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija 2023-05-11 nustatyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantys statiniai pagal 2006-12-26 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. LM-389 priklauso UAB „Idmava ir partneriai“.
Iš 2023-02-21 neapmokėtų (nepadengtų) sąskaitų suvestinės nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022-06-30 iki 2022-12-31 atsakovės skola už vandens suvartojimą sudarė 748,89 Eur.
Pirkėjui UAB „Idmava ir partneriai“ (duomenys neskelbtini) pardavėjas AB „Klaipėdos vanduo“ 2022-06-30 išrašė PVM sąskaitą - faktūrą objektui (duomenys neskelbtini), už periodą – 2022-06 mėn., 725,12 Eur sumai. PVM sąskaitos - faktūros apmokėjimo terminas nustatytas iki 2022-07-31.
Iš ieškovės 2022-05-24 rašto Nr. 2022/S.4-5/1.E- Dėl savavališko prijungimo nustatymo adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovės sunaudoto vandens kiekis apskaičiuotas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1- 629 patvirtintų „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ 10-o skyriaus 49 punktu, suvartoto geriamo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu viso įvado skersmeniu per visą savavališko prijungimo laikotarpį. Tokiu būdu sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, bet ne ilgiau, kaip už vieną mėnesį (jeigu pažeidimo laikotarpio neįmanoma nustatyti). Skola už sunaudotą vandenį 723,56 Eur.
Iš atsakovės atsakymo į ieškovės raštą 2022-05-24 Nr. 2022/S.4-5/1.E-1081 nustatyta, kad atsakovė informavo ieškovę, kad nuo įsigijimo pastatuose buvo atjungtas vanduo, o atsakovė planuodama pastatą rekonstruoti iš karto paprašė prisijungimo sąlygų daugiabučiam namui.
Ieškovės 2020-04-03 atsakovei siųstos prisijungimo sąlygos dėl daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projekto, patvirtina, kad atsakovė yra statytoja daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir kreipėsi į ieškovę dėl vandens prijungimo sąlygų.
Iš AB „Klaipėdos vanduo“ akto Nr. GA000401 nustatyta, kad 2017-08-28 adresu (duomenys neskelbtini) vanduo uždarytas už skolas. Skaitiklio Nr. 17444075 parodymai 00007 m3.
Iš AB „Klaipėdos vanduo“ akto Nr. GA00401 nustatyta, kad 2017-09-27 adresu (duomenys neskelbtini), gavus nurodymą vanduo atidarytas.
Iš ieškovės elektroninio laiško V. M. nustatyta, kad namui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2018-12-12 ant įvado buvo sumontuota įvadinė požeminė sklendė ir palikta uždarytoje padėtyje, nes namas negyvenamas ir vandens mazgas neapšiltintas. 2018-10-10 buvo nustatytas nutekėjimas name, vidaus tinkluose.
Dėl nuostolių ir apskaitos prietaiso eksploatacijos mokesčio priteisimo
Tarp šalių iš esmės kilo ginčas ar iš atsakovės prašomi priteisti nuostoliai paskaičiuoti už savavalinį prisijungimą adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkamai apskaičiuoti ir ar yra pagrindas juos priteisti iš atsakovės.
Atsakovė neginčija, kad ji kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytoja neinformavo ieškovės apie tai, kad ji pradėjo vykdyti statybos darbus, tai yra apie tai kada buvo nugriautas namas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio viduje ir buvo ieškovės įrengtas vandens apskaitos prietaisas. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo tiksliai įvardinti datos kada senasis pastatas - namas buvo nugriautas, o tik paaiškino, kad prieš nugriaunant pastatą – namą nesidomėjo ar jame buvo vandens apskaitos prietaisas. Ieškovė teigia, jog neįmanoma nustatyti kada buvo prarastas apskaitos skaitliukas, nes atsakovė kaip statytoja nesilaikė pareigos ir apie pradėtus vykdyti statybos darbus nepranešė ieškovei, taip pat neįmanoma nustatyti ar atsakovė tikrai nesinaudojo vandeniu. Ieškovė byloje pateikė detalius paaiškinimus ir skaičiavimus, kaip apskaičiuoti nuostoliai, kildinama iš savavališko pasijungimo prie ieškovės tinklų.
Nagrinėjamoje byloje spręstina dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Sprendžiant klausimą dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo bendrais pagrindais, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Aptariamos prievolės atsiradimo pagrindas – deliktas, t. y. neteisėti veiksmai, kai savavališkai (be geriamojo vandens tiekėjo valios) prisijungiama prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros, todėl būtent tas asmuo, kuris savavališkai prijungia geriamojo vandens naudojimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros, ir atsako geriamojo vandens tiekėjui už savo neteisėtais veiksmais sukeliamus neigiamus teisinius padarinius (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Byloje nėra ginčo, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame pastate adresu (duomenys neskelbtini), geriamojo vandens apskaitos prietaisas yra prarastas ir tai įvyko dėl to, kad buvo nugriautas namas, o vietoje jo pradėtas statyti daugiabutis. Atsakovė pripažįsta savo kaltę dėl ieškovei priklausančio apskaitos prietaiso praradimo ir sutinka kompensuoti prarasto apskaitos prietaiso vertę.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. Dl-629 (2021-12-15 įsakymo Nr. Dl-740 redakcija) (toliau – Taisyklės) 23 punkte pateiktą savavališko prisijungimo sąvoką („Savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomi šie atvejai: 23.1. geriamojo vandens naudojimo įrenginių ar geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant; 23.2. nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant ir 23.3. jeigu asmuo nedalyvaujant geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuėmė geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą arba jį perkėlė į kitą vietą, arba jį pakeitė, arba nutraukė apsaugos plombas nuo apskaitos prietaiso.
Byloje nustatyta, jog iki ginčo laikotarpio – 2022-05-16 iki kada buvo atliktas patikrinimas ir surašytas savavališko prisijungimo nustatymo aktas, atsakovei dar nebūnant savininke (savininke tapo nuo 2020-01-17) pastato esančio (duomenys neskelbtini), nurodytame adrese 2017-08-28 vanduo už skolas buvo uždarytas, o 2017-09-27 sumokėjus skolas ir gavus nurodymus vanduo buvo atidarytas, tai yra buvo įrengtas vandens apskaitos prietaisas. Iš ieškovės pateikto 2022-05-16 savavališko prisijungimo nustatymo akto bei ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad buvo nuimtas ne tik pats apskaitos prietaisas, bet ir išardytas visas vandens apskaitos mazgas ir tai patvirtina prie ieškinio pateiktos foto nuotraukos. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. N. iš esmės patvirtino, kad parduodamame name, kuris buvo parduotas atsakovei buvo įrengtas vandens apskaitos prietaisas, tačiau nurodė, kad vanduo nebėgo, nes namu nesinaudojo niekas ir jis buvo užsuktas.
Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme 2006-07-13 Nr. X-764, 22 straipsnio 2 punkto 5 dalyje nurodoma pareiga vartotojui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną privalo pranešti geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui apie pastebėtą avariją, gaisrą, geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų gedimą ar kitokius pažeidimus naudojant geriamąjį vandenį, išleidžiant nuotekas, paviršines nuotekas. Atsakovė teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad prieš nugriaunant pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrengtas ieškovei priklausanti vandens apskaitos prietaisas atsakovė raštu informavo ieškovę apie ketinamus atlikti griovimo darbus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas taip pat negalėjo tiksliai nurodyti kada buvo panaikintas ieškovei priklausantis vandens apskaitos prietaisas.
Teismo vertinimu šioje byloje nustatyti atsakovės veiksmai, tai yra vandens apskaitos prietaiso sunaikinimas be ieškovės žinios patenka į savavališko pasijungimo prie ieškovei priklausančių tinklų atvejį (Taisyklių 23.3 papunktį).
Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, taip pat nematerialiems objektams, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo pricipus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (LAT 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
CK 6.263 str. 2 dalyje numatyta, kad žalą padaręs asmuo privalo ją atlyginti visiškai, o teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, sutinkamai su bylos aplinkybėmis, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra arba pilnai atlyginti padarytus nuostolius, kuriuos sudaro ne tik asmens turėtos išlaidos, jo turto netekimas arba sužalojimas, bet taip pat ir negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei kitas asmuo (šiuo atveju atsakovas) būtų prievolę įvykdęs. Būtent tokių negautų pajamų apskaičiavimo metodiką, kai tiekėjas nustato savavališką prisijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, numato Taisyklių 49 punktas. Taisyklių 49 punkte reglamentuojama, jog „Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas yra sugadintas, pažeistas, nustatyti požymiai, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės siekiant sumažinti apskaitos prietaiso rodmenis, abonento ar vartotojo suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu vandentiekio vamzdyno skersmeniu dvidešimt keturias valandas per parą per visą nustatytą pažeidimo laikotarpį, pagal formulę: Q =πD2 /4×v×l, kur Q – sunaudoto geriamojo vandens kiekis, kub. metrai per parą; π – pi, matematinė konstanta –3,14; D – vamzdyno diametras, metrai; v – vandens tekėjimo greitis (0,35 m/s), metrai per sekundę; l – pažeidimo laikotarpis, sekundės. Jeigu pažeidimo laikotarpio neįmanoma nustatyti, sunaudoto geriamojo vandens kiekis apskaičiuojamas ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui.“ Ieškovės pateiktais skaičiavimais, atsakovės skola už vandens suvartojimą yra 723,56 Eur. Teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė savo, kaip savininkės, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų (CK 6.246 str. 1 d.), be ieškovės žinios nuėmė ieškovės vandens apskaitos prietaisus, todėl privalo atlyginti dėl šių veiksmų/neveikimo padarytą žalą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuris ne pirmus metus verčiasi statybų veikla, todėl jai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Atsakovė kaip daugiabučių namų statytoja žino, kokias procedūras susijusias su vandens apskaitos prietaisu reikia atlikti norint pradėti statybų darbus.
Atsakovė nagrinėjamoje byloje laikėsi pozicijos, kad Taisyklių 49 punkte įtvirtinta metodika negali būti taikoma atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, ieškovė turi pagrįsti ir nurodyti realiai patirtus nuostolius. Atsakovė neigia savavališko prisijungimo prie vandens tinklų faktą. Nurodė, jog jai priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini), vandens tiekimo, iki atsakovei tampant savininke nebuvo, ir tai atsakovės teigimu patvirtina byloje pateiktas ieškovės 2020-04-06 Nr. 2020/S.6/3-459 atsakymas į atsakovės 2020-04-03 prašymą dėl prisijungimo sąlygų daugiabučių gyvenamųjų namų (6.3) (duomenys neskelbtini), statybos projektui. Teismas negali sutikti su šia atsakovės pozicija, nes atsakovė pastato esančio (duomenys neskelbtini) savininke, kaip pati nurodė yra nuo 2020-01-17, kas reiškia, jog atsakovė į ieškovę dėl vandens prisijungimo pasikreipė tik po trijų mėnesių, todėl nei ieškovei, nei teismui neįmanoma nustatyti ar tiekėjo vandens apskaitos prietaisas buvo prarastas po pasikreipimo į ieškovę, ar prieš ir kiek vandens buvo sunaudota iki savavališko vandens prisijungimo fakto nustatymo. Atsakovės atstovas sąvokas: „vandens vartojimas/suvartojimas“; „savavališkas prisijungimas“, teismo posėdžio metu vertino ir aiškino atskirai, nesilaikė lingvistinio teisės aiškinimo metodo, nepaisė teismų normos vientisumo, todėl laikėsi pozicijos, jog atsakovė tiesiogiai vandens nevartojo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ir nebando įrodinėti vartojimo fakto, nes teisinės normos reglamentuoja, kas yra savavališkas prisijungimas, ir kad būtent atsakovės veiksmai/neveikimas, vandens apskaitos prietaiso sugadinimas ar praradimas nepranešus apie tai tiekėjui, laikomas savavališku prisijungimo, dėl ko vėliau remiantis Taisyklėmis apskaičiuojamas savavališko prisijungimo vandens suvartojimas. Atsakovė taip pat bandė paneigti vandens suvartojimo faktą teismui pateikdama padidėjusias greta esančio pastato – (duomenys neskelbtini), kuris atsakovės teigimu priklauso atsakovės vadovui V. M., vandens suvartojimo sąskaitas, teigdama, kad būtent iš šio pastato vanduo buvo tiekiamas statyboms adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepateikė daugiau duomenų, t. y. nuotraukų, suvartoto vandens sąskaitų išrašų nuo pat pastato įgijimo dienos, kurie įrodytų, kad atsakovė tikrai naudojo vandenį būtent iš minimo pastato. Teismo vertinimu padidėjusios suvartoto vandens sąskaitos adresu (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovė nevartojo vandens iš vandens tinklų adresu, (duomenys neskelbtini).
Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 1,56 Eur apskaitos prietaiso eksploatacijos mokesčio.
Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme 2006-07-13 Nr. X-764, 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Geriamojo vandens apskaitos prietaisus ir nuotekų apskaitos prietaisus pirkimo ir pardavimo vietose (įvade, butuose ar kitose patalpose (geriamojo vandens apskaitos mazguose), nuotekų išvade įrengia ir naudoja geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas savo lėšomis. Šių apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį. Geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestis skaičiuojamas pagal Valstybinei energetikos reguliavimo tarybos tvirtinamą geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir jo dydį tvirtina geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo valdyba, o kai ji nesudaroma, – įmonės vadovas“.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019-04-01 Nr. O3E-91 nutarime „Dėl geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 3 skyriaus 12 punkte nurodyta, kad apskaitos prietaisų priežiūros mokestį tvirtina Geriamojo vandens tiekėjo valdyba, o kai ji nesudaroma, – Geriamojo vandens tiekėjo vadovas 5 metų laikotarpiui, kuris sutampa su Įstatyme numatytu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos laikotarpiu. Apskaitos prietaisų priežiūros mokestis galioja mažiausiai 12 mėn. Tam pačiame nutarime, 3 skyriaus 15 punkte numatyta, kad apskaitos prietaisų priežiūros mokestis taikomas, kai apskaitos prietaisai įrengti ir jie nuosavybės teise priklauso Geriamojo vandens tiekėjui, nagrinėjamu atveju ieškovei. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad apskaitos prietaiso eksploatacijos mokestį atsakovė mokėjo ir jis buvo skaičiuojamas iki savavališko prisijungimo nustatymo akto surašymo (2022-05-16). Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 0597860 matyti, kad atsakovei už periodą 2022-06 mėn. paskaičiuotas apskaitos prietaiso eksploatacijos mokestis 1,29 Eur plius PVM. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino, kad data PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta automatiškai, bet iš tiesų apskaičiavimo laikotarpis yra 2022-05 mėn.
Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vien tai, kad atsakovas įrodinėja, kad jis daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbams naudojo vandenį iš gretimo sklypo, tai yra atsakovės direktoriui priklausančio namo adresu (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra pagrindas atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus, bylos duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų/neveikimo ieškovė patyrė žalą (nuostolius). Atsakovės kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 723,56 Eur nuostolių atlyginimą, 1,56 Eur apskaitos prietaiso eksploatacijos mokestį. Pagrindo konstatuoti, kad nuostoliai apskaičiuoti neteisingai, teismas nenustatė.
Dėl delspinigių priteisimo
Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 23,77 Eur delspinigius.
CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuotolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
Kaip pirmiau nurodyta, tarp bylos šalių dėl prašomos priteisti skolos susiformavo deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, o ne sutartinės civilinės atsakomybės teisniai santykiai, vadinasi, ieškovė neturi materialiosios subjektinės teisės reikalauti delspinigių. Tuo remiantis ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 23,77 Eur delspinigių priteisimo, kurie paskaičiuoti nuo 723,56 Eur sumos už savavalinį prisijungimą, atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų
Skolininkui pažeidus piniginę prievolę, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2023-05-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 748,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-05-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 21,00 Eur žyminis mokestis, todėl ieškinį tenkinus didžiąją dalimi yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas jų nemažinant (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Idmava ir partneriai“, juridinio asmens kodas 300133758, ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“, juridinio asmens kodas 140089260, naudai 723,56 Eur (septynių šimtų dvidešimt trijų Eur ir 56 ct) skolos, 1,56 (vieno Eur ir 56 ct) apskaitos prietaiso eksploatacijos mokesčio, 5 proc. (penkių) metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos (725,12 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2023-05-15) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 21,00 Eur (dvidešimt vieno Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Inga Sakalauskaitė