Civilinė byla Nr. e2A-399-1059/2024

                                Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00358-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.6.7; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Dalios Pranckienės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. S. ir I. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024-04-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų vėjas“ ieškinį reiškiamą actio Pauliana pagrindu dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šlovė darbui“, I. S., J. S., tretieji asmenys: J. J., G. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai R. P. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Bajorų vėjas“ teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2022-03-09 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis), sudarytą tarp atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų I. S. ir J. S., bei taikyti restituciją, grąžinant atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn šia pirkimo – pardavimo sutartimi perleistą turtą – žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plotas: (duomenys neskelbtini) ha. Patikslinę ieškinio reikalavimus, be to, prašė Sutartį pripažinti negaliojančia ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) absoliučiais negaliojimo pagrindais, kaip imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį sandorį (CK 1.80 straipsnis) ir kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį sandorį (CK 1.81 straipsnis). Taip pat prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020, buvo patenkintas ieškovų ieškinys. Teismas priteisė iš trečiojo asmens J. J. 2 730 Eur skolos, 282,34 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017-08-24 iki 2019-09-17, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-09-18 iki sprendimo visiško įvykdymo ir 361 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. P. naudai. Bei priteisė iš trečiojo asmens J. J. 7 882,35 skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2019-10-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 903 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Bajorų vėjas“ naudai.

3.       Trečiasis asmuo J. J. teismo sprendimo neįvykdė. Kreditoriams tapo žinoma, jog J. J. 2019-05-20 Akcijų pasirašymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido dalį turto atsakovei UAB „Šlovė darbui“, kurios direktoriumi buvo jis pats.

4.       Panevėžio apygardos teismas 2021-04-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, nusprendė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019-05-20 akcijų pasirašymo sutartį Nr. 3515, sudarytą tarp atsakovo J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei taikyti restituciją, grąžinant J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, įskaitant ir žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir Žemės sklypas). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022-06-30.

5.       Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė UAB „Šlovė darbui“, kaip pardavėjas, nuosavybės teise perleido atsakovams S., kaip pirkėjams, tą patį Žemės sklypą buvo sudaryta 2022-03-09.

6.       Mano, kad vadovaujantis pirmiau paminėtu Panevėžio apygardos teismo sprendimu, Sutartimi perleistas turtas, pritaikius restituciją, turėjo grįžti trečiojo asmens J. J. nuosavybėn.

7.       Nurodė, kad Sutartį ginčija CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto pagrindu.

8.       Pažymi, kad ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovų žiniomis, atsakovė UAB „Šlovė darbui“ nuo 2021 m. jau nevykdė jokios realios veiklos. J. J., būdamas įmonės vadovu, nesugebėjo paaiškinti, kuo užsiima jo vadovaujama įmonė. Pats įmonės įsteigimas ir turto į ją įnešimas, buvo ne kas kita, kaip mėginimas trečiajam asmeniui bet kokiu būdu išvengti prievolių vykdymo ieškovams.

9.       Sandoris neturi jokio realaus ūkinio ekonominio pagrindo, kas reiškia, kad jo nebuvo privaloma sudaryti.

10.       Ieškovų vertinimu, ginčijamas sandoris buvo sudarytas veikiant nesąžiningai, kad jis pažeis ieškovų teises, atsakovė UAB „Šlovė darbui“ neabejotinai žinojo ir suvokė. A. S. taip pat turėjo galimybę tokias aplinkybes sužinoti, privalėjo būti apdairūs, rūpestingi ir atidūs bei išsamiai pasidomėti apie atsakovės finansinę padėtį ir turto perleidimo priežastis, sandorio teisinius trūkumus ir pan. Ieškovės nuomone, visi atsakovai buvo nesąžiningi, siekė nesąžiningų tikslų ir taip pažeidė ieškovų, kaip kreditorių, interesus.

11.       Ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo pažeistas pamatinis imperatyvas, draudžiantis asmenims perleisti daugiau teisių (t. y. turto nuosavybės teises) nei jų turi.

12.       Ieškovų nuomone, ginčo atveju egzistuoja teisiniai ir faktiniai pagrindai pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu taip pat ir kaip prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei. Negali būti toleruojamos situacijos, kai nesąžiningi asmenys, veikdami iš savanaudiškų ir piktavališkų paskatų, perleidžia turtą, sudaro teisines ir fizines kliūtis siekdami išvengti prievolių vykdymo, o sąžiningi kreditoriai lieka be savo teisėtų reikalavimų patenkinimo.

13.       Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, ieškovės nuomone, turi būti taikoma restitucija: ginčijamais sandoriais perleistas turtas turi būti sugrąžintas atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14.       Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2024-04-30 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovės UAB „Šlovė darbui“, atstovaujamos direktoriaus J. J. ir J. S. sudarytą 2022-03-09 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: (duomenys neskelbtini) ha pirkimo-pardavimo. Nusprendė taikyti restituciją natūra: grąžinti atsakovės UAB „Šlovė darbui“, nuosavybėn 2022-03-09 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi perleistą turtą – žemės sklypą. Priteisė iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ J. S. 10 000 Eur, jo sumokėtų pagal 2022-03-09 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Priteisė iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ieškovei UAB „Bajorų vėjas“ 889 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir atitinkamai atsakovams J. S., ir I. S. kiekvienam po 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ 71,56 Eur proceso išlaidų valstybei.  

15.       Teismas konstatavo, kad ieškovai minėtą Sutartį prašė pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją trimis pagrindais, t. y. CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu; CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujantį sandorį ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį.

16.       Ieškovai įrodinėjo, kad reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Šlovė darbui“ turėjo nuo 2020 m. birželio mėn. ir tokią faktinę aplinkybę grindė Panevėžio apygardos teismo 2021-04-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, įsiteisėjusiu 2022-06-30, kuriuo buvo tenkintas R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ ieškinys – pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2019-05-20 akcijų pasirašymo sutartis, sudaryta tarp J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei taikyta restitucija grąžinant J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą įskaitant ir Žemės sklypą.

17.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020 iš atsakovo J. J. ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ naudai buvo priteista skola, bendrai 10 612,35 Eur sumai (7 882,35 Eur UAB „Bajorų vėjas“ ir 2 730 Eur R. P. ), palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Taigi ieškovai yra J. J., kuris šioje byloje yra trečiasis asmuo ir tuo pačiu atsakovo UAB „Šlovė darbui“ vadovas, kreditoriai.

18.       Teismas pasisakė, jog teisinis reguliavimas nenumato, kad uždaroji akcinė bendrovė galėtų atsakyti už asmenines jai vadovaujančio asmens prievoles. Be to, 2021-04-21 teismo sprendimas, priimtas byloje Nr. e2-141-278/2021, nebuvo įsiteisėjęs ginčijamo sandorio sudarymo metu, tad darė išvadą, kad ieškovai neįrodė, kad jie turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus, kuri yra viena iš būtinų actio Pauliana sąlygų, ir šiuo pagrindu prašymą, sandorį pripažinti negaliojančiu, atmetė.

19.       Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais, teismas pasisakė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendimu 2021-04-21 priimtu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, buvo tenkintas ieškovų ieškinys ir pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2019-05-20 Akcijų pasirašymo sutartis sudaryta tarp atsakovo J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei taikyta restitucija grąžinant J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, taip pat ir Žemės sklypą. Kas rodo, kad UAB „Šlovė darbui“ direktoriui J. J. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo žinomas teismo sprendimas įpareigojantis UAB „Šlovė darbui“ grąžinti jam Žemės sklypą, tačiau, nelaukdamas, kol Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės jo skundą, kaip UAB „Šlovė darbui“ vadovas, sklypą pardavė S.

20.       Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 2022-03-09, 7.3 punkte nurodyta, kad „pardavėjas pareiškė, kad parduodamas žemės sklypas niekam neperleistas, arešto ir draudimo nėra, tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų į jį, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjų nuosavybės teisei į daiktą, jo, kaip pardavėjo, teisė disponuoti daiktu neatimta ir neapribota. Teisminių ginčų dėl jo nėra.“

21.       Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J., atstovaujantis bendrovę, žinodamas, kad jo kreditorių UAB „Bajorų vėjas“ ir R. P. ieškinys tenkintas ir ginčo sklypas turi būti grąžintas jo kaip ieškovės skolininko nuosavybėn, ir kad gali būti nukreiptas į jį išieškojimas, nuslėpė nuo sklypo pirkėjų ir notaro informaciją dėl teisminio proceso, t. y. elgėsi neteisingai ir nesąžiningai, tad UAB „Šlovė darbui“, atstovaujančiojo J. J., elgesys, sudarant ginčijamą sandorį, laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms – CK 1.55 straipsnio 1 daliai ir CK 6.4 straipsniui.

22.       Teismas pasisakė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu, Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teise, tačiau, įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo sprendimui 2021-04-21, kuriuo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2019-05-20 akcijų pasirašymo sutartis, laikytina, kad UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teisės į ginčo sklypą neįgijo, tad jo pardavimas prieštarauja CK 4.48 straipsnio nuostatai.

23.       Išdėstytų aplinkybių ir įrodymų pagrindu, teismas konstatavo, kad ginčijama sutartis yra imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, tad yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

24.       Teismas vertino, kad atsakovės UAB „Šlovė darbui“ atstovo elgesys sudarant ginčijamą sandorį, yra nesuderinamas su geros moralės normomis. Be to, sudarant ginčo sandorį UAB „Šlovė darbui“ atstovas žinojo, kad perleidus žemę S., nebus galimybės vykdyti Panevėžio apygardos teismo sprendimą 2021-04-21, priimtą byloje Nr. e2-141-278/2021, teismas pripažino, kad sandoris, kaip pažeidžiantis teisingumo įgyvendinimą, yra viešajai tvarkai prieštaraujantis, todėl jį taip pat  pripažintino niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

25.       Atsakovų I. S. ir J. S. pozicijos, kad restitucija, net ir pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, neturi būti taikoma, kadangi jie yra sąžiningi turto įgijėjai ir buvo informuoti tik apie UAB „Šlovė darbui“ įsiskolinimą kreditoriui G. K. pagal paskolos sutartį ir šiam sandoriui užtikrinti įregistruotą žemės sklypo hipoteką, teismas nepripažino pagrįsta.

26.       Teismas šiuo aspektu pasisakė, jog įrodymų, kad nuomojamą žemės sklypą atsakovai būtų iš esmės pagerinę, į jį investavę dideles savas lėšas, teismui nėra pateikta. Tad teismas neturi pagrindo daryti išvadų, kad žemės sklypo vertė iš esmės pasikeitė, kad atsakovai, restitucijos natūra taikymo atveju, patirtų didelius nuostolius.

27.       Teismas išanalizavęs Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties turinį vertino, kad taikant restituciją, Žemės sklypas turėtų būti grąžinamas UAB „Šlovė darbui“, o G. K. turėtų I. ir J. S. grąžinti 10 000 Eur, nes minėtą sumą už Žemės sklypą J. S. pervedė G. K. į jo sąskaitą, nurodydamas, kas tai pinigai už žemę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

28.       Kadangi duomenų, kad būtų nuginčytas įkeitimas (hipoteka) – užtikrinant 2021-03-09 prievolės įvykdymą pagal paskolos sutartį, patvirtintą Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarės, byloje nėra, tad, atstačius buvusią padėtį iki ginčijamo sandorio sudarymo, paskolos išieškojimo į ginčo žemės sklypą pirmenybę turėtų G. K.. Tačiau ieškovams nusprendus nekeisti ieškinio reikalavimų ir trečiojo asmens G. K. procesinės padėties į atsakovo, teismas pasisakė, kad galimybės visiškai atstatyti buvusią padėti iki ginčijamos Sutarties sudarymo, neturi galimybės.

29.       Teismas nurodė, kad vienašalės restitucijos taikymas neabejotinai pažeistų atsakovų S. interesus, būtų neteisingas ir nesąžiningas jų atžvilgiu.

30.       Teismas nurodė, kad CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata suteikianti teismui galimybę išimtinais atvejais pakeisti restitucijos būdą, o bylos duomenimis, kad trečiasis asmuo G. K. buvo suteikęs paskolą UAB „Šlovė darbui“. Paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant Žemės sklypą ir G. K. sutiko, kad UAB „Šlovė darbui“ parduotų įkeistą ginčo Žemės sklypą, pinigus už sklypą sumokant jam, tuo sugrąžinant UAB „Šlovė darbui“ skolą.

31.       Įvertinęs, kad 2022-03-09 J. S. pervedė G. K. į jo sąskaitą 10 000 Eur, tuo pačiu grąžinant G. K. UAB „Šlovė darbui“ skolą, taikant restituciją, sugražinant UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn ginčijama pirkimo – pardavimo sutartimi perleistą Žemės sklypą, J. S. ir I. S. 10 000 Eur priteistina iš UAB „Šlovė darbui“.

32.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas.  

33.       Pažymėjęs, kad pagrindas ginčui atsirado išimtinai dėl atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir jos vardu veikiančio J. J. nesąžiningų veiksmų, tuo tarpu, atsakovų J. S. ir I. S. elgesio laikyti nesąžiningu, teismas pagrindo nenustatė, todėl priėmė procesinį sprendimą priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovei bei atsakovams S.,  ir išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentų siuntimu ir įteikimu valstybei, priteisti tik iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

34.       A. J. ir I. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškių rūmų 2024-04-30 sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį visiškai bei priteisti iš ieškovų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35.       Nesutinka su teismo argumentais, kad sudarant Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį buvo pažeistos CK 4.48 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik tas pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo.

36.       Pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad nuo 2019-05-30 iki 2022-03-09 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos Žemės sklypo savininke buvo UAB „Šlovė darbui“, kurios nuosavybės teisė į žemės sklypą nebuvo panaikinta bei nebuvo apribota ar kitaip suvaržyta savininko teisė parduoti šį žemės sklypą.

37.       Be to, UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teisę ir teisę parduoti žemės sklypą patikrino notaras, kurio pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teisė į žemės sklypą nebuvo suvaržyta, nebuvo nustatyti draudimai parduoti ar kitaip perleisti žemės sklypą.

38.       Mano, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad 2021-04-21 Panevėžio apygardos teismo sprendimas, kuriuo panaikinta UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teisė į žemės sklypą ir kuris įsiteisėjo 2022-06-30 turi būti taikomas 2022-03-09 pirkimo – pardavimo sutarties sandorio šalims, yra nepagrįstas. 2021-04-21 Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsigaliojo ir įgijo įstatymo galią 2022-06-30, todėl negali būti taikomas atgal – 2022-03-09 sudarytam ginčo sandoriui.

39.       Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms CK 1.5 straipsnio 1 dalies ir CK 6.4 straipsnio nuostatoms. Pažymi, kad ieškovai R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ neturi jokių teisinių santykių su UAB „Šlovė darbui“ ir juo labiau neturi jokių teisinių santykių su J. ir I. S., todėl teismo išvados dėl CK 1.5 straipsnio 1 dalies ir CK 6.4 straipsnio pažeidimų neatitinka šių teisės normų turinio ir bylos faktinių aplinkybių.

40.       Teismas neatsižvelgė į atsakovų J. ir I. S. sąžiningumą ir nepagrįstai netaikė CK 1.80 straipsnio 4 dalies bei CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios draudžia iš sąžiningo įgijėjo išreikalauti nekilnojamąjį daiktą, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje ginčijamo sandorio dalykas yra nekilnojamasis turtas, todėl CK 4.96 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos negali būti taikomos.

41.       Mano, kad ieškovai privalėjo įrodyti, kad Žemės sklypo įgijėjai – atsakovai J. ir I. S. buvo nesąžiningi arba, kad ieškovų nuosavybės teisės buvo prarastos dėl nusikaltimo.

42.       Teismas ignoravo visus atsakovų J. ir I. S. argumentus ir įrodymus, patvirtinančius jų sąžiningumą ir dėl šios esminės bylos aplinkybės visiškai nepasisakė teismo sprendime, kas galiausiai ir lėmė netinkamą CK 1.8 straipsnio nuostatų taikymą bei neteisėtą, nepagrįstą bei neteisingą teismo sprendimą išreikalauti iš sąžiningų atsakovų J. ir I. S. sąžiningai įgytą ginčo sklypą.

43.       Pabrėžia, kad atsakovas J. S. aptariamoje kadastro vietovėje ūkininkauja, todėl ir buvo suinteresuotas įsigyti daugiau žemės ūkio paskirties žemės. Buvo atliktos visos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje numatytos procedūros dėl pirmumo teisės įsigyjant parduodamą sklypą. Atsakovai buvo informuoti tik apie UAB „Šlovė darbui“ įsiskolinimą kreditoriui G. K. pagal paskolos sutartį ir šiam sandoriui užtikrinti įregistruotą žemės sklypo hipoteką. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti buvo gautas įkaito turėtojo G. K. 2022-03-07 sutikimas. Prieš tvirtindamas pirkimo – pardavimo sutartį notaras išreikalavo Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie patvirtino, kad parduodamas žemės sklypas nėra areštuotas ir nėra įregistruota jokių draudimų jį parduoti.

44.       Pažymi, kad atsakovams neturi būti keliami ir aukštesni nei notarui atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Turto arešto aktų registro duomenys nėra vieši, todėl atsakovams nėra prieinami. atsakovai J. ir I. S. negalėjo žinoti apie R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ turtines pretenzijas UAB „Šlovė darbui“.

45.       Taigi, atsakovai žemės sklypą įsigijo tik atlikus visas įstatymo nustatytas žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procedūras, patvirtinus notarui 2022-03-09 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Sklypas buvo įsigytas už 10 000 Eur rinkos kainą, kurią atsakovai sumokėjo sandorio dieną bankiniu pavedimu, sklypo įsigijimo faktas Nekilnojamojo turto registre buvo užregistruotas jau kitą dieną – 2022-03-10, kas taip pat nuosekliai patvirtina atsakovų sąžiningus veiksmus įsigyjant ginčo sklypą.

46.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aukščiau paminėtų atsakovų J. ir I. S. sąžiningumą patvirtinančių aplinkybių ir įrodymų, todėl pažeidė CPK 178 ir 185 straipsniuose numatytą teismo pareigą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes, ištirti bei įvertinti šias aplinkybes patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų visumą.

47.       Apeliantų nuomone, pripažinti ginčo sandorį prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei nebuvo jokio pagrindo, nes žemės sklypo pirkėjai neturėjo ketinimų pažeisti ir nepažeidė nei viešosios tvarkos, nei geros moralės.

48.       Teismas nustatė tik vienos šalies UAB „Šlovė darbas“ priešingus viešajai tvarkai ir gerai moralei veiksmus, tačiau jie nėra pakankami, nes ginčo sandoris yra dvišalis. Teismas netinkamai taikė CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatas ir šių nuostatų aiškinimo ir taikymo teismų praktiką, todėl nepagrįstai ir neteisėtai pripažino sandorį negaliojančiu.

49.       Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kad patys ieškovai nebuvo atidūs ir rūpestingi, tinkamai ir laiku nepasirūpino savo teisių gynimu, todėl patys yra atsakingi už savo aplaidaus elgesio pasekmes.

50.       Nurodo, kad 2019-05-20 Akcijų pasirašymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo J. J. atsakovei UAB „Šlovė darbui“ perleido dalį turto, įskaitant ir ginčo sklypą. Ieškinį dėl Akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu ieškovai Panevėžio apygardos teismui pareiškė 2020-06-15. Panevėžio apygardos teismas ieškinį patenkino 2021-04-21 sprendimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-06-30 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Taigi nuo ieškovų kreipimosi į teismą iki sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei 2 metai, tačiau ieškovai daugiau nei 2 metus neprašė teismo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir neprašė teismo, kad apie pareikštą ieškinį būtų pranešta Nekilnojamojo turto registrui. Dėl ieškovų neatidumo, nerūpestingumo ir aplaidumo, jų keliamos pretenzijos į ginčo sklypą nebuvo laiku išviešintos, todėl pasekmės dėl to, turi tekti patiems ieškovams, o ne sąžiningai ginčo sklypą įsigijusiems atsakovams J. ir I. S..

51.       Nurodo, kad restitucijos taikymas, kokį atliko pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas teisėtu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai turi galimybę savo turtinius interesus patenkinti iš kito, atsakovui J. J. priklausančio nekilnojamojo turto. Nors ieškovai su patikslintu ieškiniu pateikė antstolės I. B. pažymą dėl 3 012,34 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. J. išieškotojo R. P. naudai ir 7 882,35 Eur skolos išieškojimo UAB „Bajorų vėjas“ naudai, tačiau joje nėra nurodyta, kad skolininkas J. J. nedirba, neturi nekilnojamojo ir kito turto ir kad nėra galimybių išieškoti skolą. Ieškovų pateikta antstolės N. B. pažyma, kurioje kalbama apie skolos išieškojimą iš skolininko UAB „Šlovė darbui“ apskritai yra nesusijusi su šios bylos nagrinėjimu.

52.       Nurodo, kad ieškovai neįrodė, kad ginčo žemės sklypas yra vienintelis turtas, iš kurio gali būti išieškotos jiems priteistos skolos ir neįrodė, kad skolų negali išieškoti iš atsakovo J. J. kito turto.

53.       Pažymi, kad Žemės sklypo išreikalavimas yra neproporcinga teisinė priemonė atsakovų J. ir I. S. atžvilgiu, dėl kurios yra pabloginta jų padėtis, t. y. iš ūkininkų, kurie yra pensininkai, yra atimtas žemės sklypas, kurį jie dirba bei gauna pajamas. Tokiu būdu pažeidžiami socialiai jautriausios visuomenės dalies – pensininkų interesai, virš kurių yra iškelti juridinio asmens UAB „Bajorų vėjas“ ir verslininko R. P. nedideli turtiniai interesai.

54.       Ieškovai R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą. 

55.       Nurodo, kad vien aplinkybė, jog Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu formaliai UAB „Šlovė darbui“ buvo registruota turto savininke ir dar nebuvo įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo sprendimas, nepaneigia teisės tokį nuosavybės perleidimo sandorį nuginčyti CK 1.80 straipsnio 1 d. pagrindu.

56.       Mano, kad byloje įrodyta, jog atsakovės UAB „Šlovė darbui“ tikslas buvo nuslėpti (perleisti) turtą, jog kreditoriai negalėtų į turtą nukreipti išieškojimo ir šį faktą konstatavo pirmos instancijos teismas. Todėl ginčo sandoris neatitinka geros moralės normų, įskaitant gėrio, teisingumo, padorumo vertybinių kategorijų.

57.       Pirmos instancijos teismui pripažinus, jog žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris prieštarauja taip pat ir viešajai tvarkai ir gerai moralei, kalbėti apie besąlyginį bei nepriekaištingą apeliantų sąžiningumą šioje byloje, įskaitant ir CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos prasme, negalima.

58.       Teigia, kad apeliantai galėjo ir turėjo žinojo apie blogą UAB „Šlovė darbui“ ir/ar jos atstovo J. J. finansinę būklę. Tokią išvadą leidžia daryti aplinkybė, jog pinigus už sklypą apeliantas J. S. mokėjo ne tiesiogiai pardavėjai, o trečiajam asmeniui G. K., kuris buvo atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ar trečiojo asmens J. J. kreditorius. Tai, ieškovų nuomone, patvirtina, kad apeliantai, sudarydami ginčijamą sandorį, nebuvo rūpestingi ir atidūs, t. y. nesiaiškino tikrųjų turto perleidimo priežasčių, tuo pačiu buvo nesąžiningi arba bent jau nesąžiningi CK 4.96 straipsnio 2 dalies prasme.

59.       Nurodo, kad restitucijos netaikymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, vadinasi, sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme turi būti esminis.

60.       Ieškovų įsitikinimu, teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai nusprendė taikyti restituciją, juo labiau, jog ieškovai, gindami pirmiausiai savo interesą, tuo pačiu gina ir visų kitų trečiojo asmens J. J. kreditorių interesą. Mano, kad nėra svarbu ar apeliantai yra ūkininkai, dirbantys įsigytą žemę, ar pensininkai, gaunantys papildomas pajamas iš ūkininkavimo. Nes teismui netaikius restitucijos, butų pažeisti ne tik ieškovų, bet ir visų kitų trečiojo asmens J. J. kreditorių interesai, o tokia bylos baigtis nebūtų nei teisėta, nei teisinga.

61.       Pažymi, kad apeliantų teiginiai apie pačių ieškovų neatidumą, neapdairumą ir nerūpestingumą yra niekuo nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Ieškovai buvo ir atidūs, ir apdairūs, ir rūpestingi. Byloje yra pateikti įrodymai, jog J. J. skoliniai įsipareigojimai yra 56 823,80 Eur, iš jų 3 980,35 Eur yra skola ieškovui R. P. bei 10 329,43 Eur skola ieškovei UAB „Bajorų vėjas“. UAB „Šlovė darbui“ skoliniai įsipareigojimai yra 7 855,27 Eur, iš jų 2 351,00 Eur yra skola UAB „Bajorų vėjas“.

62.       Ieškovų žiniomis, nei vienas kitas kreditorius, nesiėmė jokių veiksmų ginčyti J. J. ir/ar UAB „Šlovė darbui“ sudarytų sandorių, kuriais buvo siekiama išvengti (ar bent jau apsunkinti) kreditorinių reikalavimų vykdymo. Ieškovai ieškinį teismui pareiškė nedelsdami, kaip tik sužinojo apie tokius neteisėtus ir nesąžiningus UAB „Šlovė darbui“ veiksmus.

63.       Pažymi, kad ieškovai savo atliktais veiksmais nėra nulėmę susiklosčiusios situacijos, dėl ko vertinti, kad jie galbūt galėjo imtis ir papildomų procesinių priemonių, yra nesąžininga ir teisiškai nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

64.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

65.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

66.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020 R. P. iš J. J. priteista 2 730 Eur skola, 282,34 Eur palūkanos, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir 361 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš J. J. UAB „Bajorų vėjas“ naudai priteista 7 882, 35 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 903 Eur bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas įsiteisėjo 2020-04-28. Vykdomieji dokumentai ieškovams išduoti 2020-05-29 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ginčo žemės sklypas  priklausė J. J. iki 2019-05-20, kuomet jis su savo vadovaujama UAB „Šlovė darbui“  pasirašė Akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu žemės sklypo savininku tapo atsakovė. R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, be kita ko, prašydami pripažinti negaliojančiais 2019-05-20 J. J., I. J., UAB „Šlovė darbui“ sudarytus pastatų bei žemės sklypų perleidimo sandorius ir taikyti restituciją. Panevėžio apygardos teismas 2021-04-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021 R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ ieškinį tenkino ir, be kita ko, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2019-05-20 akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei taikė restituciją, grąžinant J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, įskaitant ir ginčo žemės sklypą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2022-06-30, Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus J. J. apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2A-382-790/2022). Atsakovė UAB „Šlovė darbui“, kaip pardavėjas ir atsakovai I. S. ir J. S., kaip pirkėjai, 2022-03-09 sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ginčo žemės sklypo nuosavybės teisės perėjo I. S. ir J. S.. 2022-03-09 J. S. pervedė G. K., kaip įkaito turėtojui, į jo sąskaitą 10 000 Eur, kaip, kad numatė Sutarties 3.2 punktas. Įrašas apie nekilnojamo turto perleidimą nekilnojamojo turto registre padarytas 2022-03-10.

Dėl ginčo esmės

67.       Ieškovai reikalavo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu tiek kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis) ir viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), tiek CK 6.66 straipsnio, reguliuojančio kreditorių teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius actio Pauliana instituto pagrindu. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė visų būtinų minėto instituto taikymui, vertinant ginčo sandorį, sąlygų, apeliantams šiuo aspektu neginčijant teismo sprendimo, teisėjų kolegija, apeliacinio skundo argumentų kontekste, pasisako tik dėl tų sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.80 ir 1.81 straipsniai), kuriais ieškinio reikalavimai yra tenkinti.

68.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiai normai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: pirma, kad teisės norma yra imperatyvi, ir, antra, kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018; 2024-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024).

69.       Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (LAT 2020-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020). Teismas pripažįsta normą imperatyvia, kai tai akivaizdu iš tos normos gramatinės formuluotės, t. y. kai norma aiškiai įtvirtina tam tikro elgesio draudimą arba nurodo vienintelį teisėtą elgesio modelį. Taip pat teismas gali pripažinti normą imperatyvia ir nesant aptartos gramatinės formuluotės, jei sistemiškai aiškinant šią normą teisės normų hierarchijos kontekste tampa aišku, kad ji formuluoja konkretų draudimą ar paliepimą (LAT 2024-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-1120/2024, 2024-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024). Nesant aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, taikomi bendrieji teisės normų aiškinimo metodai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

70.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo sandorį, kaip pardavėją atstovaujantis asmuo, su atsakovais S., 2022-03-09 sudarė pats atsakovės UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J., kuriam neabejotinai buvo žinoma, jog dar 2021-04-21 yra priimtas teismo sprendimas, įpareigojantis UAB „Šlovė darbui“ grąžinti jam ginčo žemės sklypą. Juolab, kad jis pats, su kitais atsakovais (I. J. ir UAB „Šlovė darbui“) 2021-05-20 teikė dėl šio sprendimo panaikinimo apeliacinį skundą, tačiau, nelaukdamas, kol Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės jo skundą, kaip UAB „Šlovė darbui“ vadovas, sklypą pardavė atsakovams.

71.       Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovės UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J., žinodamas, kad jo kreditorių UAB „Bajorų vėjas“ ir R. P. ieškinys patenkintas, dėl ko ginčo sklypas turi būti grąžintas jo, kaip ieškovų skolininko nuosavybėn, kad gali būti nukreiptas į jį išieškojimas ieškovų naudai, nuslėpė nuo sklypo pirkėjų bei sutartį patvirtinančio notaro reikšmingą informaciją dėl sutarties objekto.

72.       Toks UAB „Šlovė darbui” atstovaujamo J. J. elgesys pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai pripažintas kaip neteisingas, nesąžiningas, ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms – CK 1.5 straipsnio 1 daliai (pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, nurodant CK 1.55 straipsnį), nustatančiai, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ir CK 6.4 straipsniui, numatančiam pareigą kreditoriui ir skolininkui elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. 

73.       Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sudarant Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį buvo pažeistos CK 4.48 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik tas pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo.  Tokius argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Kartu apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nustačius neteisėtą atsakovei UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teise nepriklausančio ginčo žemės sklypo perleidimo apeliantams faktą, aplinkybė, kad atsakovams, kaip pirkėjams, ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo žinoma, jog kita sandorio šalis elgiasi nesąžiningai, (CK 4.48 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindas nepripažinti ginčo sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip pažeidžiančius pirmiau aptartas CK 1.5 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.4 straipsnyje įtvirtintas imperatyvias normas.

74.       Aptartų aplinkybių, ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino sudarytą sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms nuo jų sudarymo.

75.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčo sandorio prieštaravimo CK 1.81 straipsnio nuostatoms, tokias išvadas grindė UAB „Šlovė darbui“ atstovo elgesiu (kad jis žinojo apie teismo sprendimą dėl turto grąžinimo jo asmeninėn nuosavybėn, kad vyksta procesas apeliacine tvarka, kad žemės sklypo perleidimas užkirs jo kreditoriams, galimybę nukreipti išieškojimą į šį turtą, tačiau apie tai neinformavo nei žemės sklypo pirkėjų, nei notarės. Neinformavo, kad perleidus žemę nebus galimybės vykdyti teismo sprendimą. Teismas šį veikimą vertino kaip nesuderinamą su geros moralės normomis ir prieštaraujantį viešajai tvarkai. Tačiau šiuo aspektu neskyrė pakankamai dėmesio apeliantų, kaip sandorio šalies elgesio vertinimui, nors pasisakydamas dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu teismas, visgi, pažymėjo, kad atsakovai I. S. ir J. S., prieš sandorį nebuvo informuoti apie UAB „Šlovė darbui“ ir J. J. skolas. Žemės sklypas buvo įregistruotas UAB „Šlovė darbui“ nuosavybe, o patikrinimą dėl jam galimai taikomų apribojimų, atlieka sandorį tvirtinantis notaras.

76.       Apeliaciniu skundu atsakovai I. S. ir J. S. akcentavo savo, kaip sandorio šalies sąžiningumą, dėl ko pripažinti ginčo sandorį prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei nebuvo jokio pagrindo, nes žemės sklypo pirkėjai neturėjo jokių ketinimų pažeisti ir nepažeidė nei viešosios tvarkos, nei geros moralės.

77.       Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnis). Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. <...> „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje, teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. <...> Visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi, ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (LAT 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013). Pabrėžtina, kad sandoris, kuriuo iš esmės siekiama tik išvengti prievolių kreditoriams, prieštarauja viešajai tvarkai, nes juo siekiama išvengti teisinio reguliavimo tikslo sutartines prievoles vykdyti sąžiningai (LAT 2024-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-1120/2024). Ginčijant sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, kad visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jei bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu (LAT 2024-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

78.       Pirmiau aptarto kasacinio teismo išaiškinimo kontekste, reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų įrodinėtų ginčo sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, konstatavo tik vienos iš sandorio šalių, t. y. atsakovės UAB „Šlovė darbui“, atstovaujamos direktoriaus J. J., nesąžiningumą, nes pastarasis ne tik nuslėpė tiek nuo apeliantų, tiek nuo notaro, jog parduodamas žemės sklypas yra nagrinėjimo teisme objektas, bet ir Sutarties 7.3 punktu pastariesiems užtikrino, jog parduodamas žemės sklypas niekam neperleistas, arešto ir draudimo nėra, tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į jį, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į daiktą, jo, kaip pardavėjo, teisė disponuoti daiktu neatimta ir neapribota. Teisminių ginčų dėl jo nėra. 

79.       Tokie kitos sandorio šalies – UAB „Šlovė darbui” veiksmai pateikiant akivaizdžiai klaidingą informaciją tiek pirkėjams, tiek sandorį tvirtinusiam notarui, nutylint reikšmingas dėl sutarties objekto aplinkybes, pagrįstai vertinti kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir neatitinkantys gerosios moralės kriterijaus. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčo sandorį niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu ir nenustatė atsakovų, kaip ginčo sklypo pirkėjų, nesąžiningumo sandorio sudarymo metu, ar, kad jų elgesys prieštaravo viešajai tvarkai ir gerajai moralei.

80.       Aplinkybės, kad pirkėjams buvo žinoma, jog žemės sklypai yra įkeisti UAB „Šlovė darbui” kreditoriui G. K., kad pinigus už žemės sklypą jie turėjo pervesti šiam atsakovės kreditoriui, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad, kaip sklypo pirkėjai, apeliantai dar turėjo domėtis UAB „Šlovė darbui“ finansine padėtimi, jos galimais skoliniais įsipareigojimais, ieškoti informacijos, ar dėl ginčo turto nevyksta teisminiai procesai ir pan.

81.       Šiuo atveju sutiktina su apeliantais, kad prieš tvirtinant pirkimo – pardavimo sutartį notaras buvo išreikalavęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie patvirtino, kad parduodamas žemės sklypas nėra areštuotas ir nėra įregistruota jokių draudimų jį parduoti, o pardavėjas kaip minėta, užtikrino, jog jokie teisminiai ginčai ar pretenzijos dėl turto nėra reiškiamos, kas pirkėjams nesudarė pagrindo abejoti dėl kitos sandorio šalies sąžiningo veikimo, ar būtinybės rinkti papildomus duomenis.

82.       Kaip jau minėta, tam, kad sandoris galėtų būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei turi būti įrodoma, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio tikslo siekė visos sandorio šalys, o ne tik viena iš jų.

83.       Nesant įrodymų, kad apeliantai sudarydami ginčo sutartį, žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris, kurio pagrindu sklypo pardavėja įgijo ginčo žemės sklypą yra nuginčytas teisme, bei, kad teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, o UAB „Šlovė darbui“, atstovaujama direktoriaus J. J., sudarydama ginčo sandorį siekė viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų – išvengti Panevėžio apygardos teismo 2021-04-21 sprendimo įvykdymo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „Šlovė darbui“ ir apeliantų sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį pripažino niekine bei negaliojančia ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl šioje dalyje teismo motyvai taisomi, nenustatant sandorio negaliojimo aukščiau nurodytu pagrindu.

84.       Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamu teismo sprendimu taikytos restitucijos pagrįstumo.

85.       Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

86.       Kasacinis teismas, detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra išaiškinęs, kad restitucija neturėtų būti taikoma formaliai, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Be bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių, būtina įvertinti konkrečioje byloje, kurioje kyla restitucijos taikymo klausimas, susiklosčiusių santykių specifiką (LAT 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012, 2024-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-421/2024).

87.       Restitucijos taikymo galimybei įvertinti taikytinas trijų pakopų testas, t. y. spręstina dėl restitucijos, kaip nuosavybės teisės ribojimo pagrindo, teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo (LAT 2019-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

88.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išimtinių atvejų, kuomet galima apskritai restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, pažymėjęs, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog nuomojamą žemės sklypą būtų iš esmės pagerinę, į jį investavę dideles savas lėšas bei sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad žemės sklypo vertė iš esmės pasikeitė, kad atsakovai, restitucijos natūra taikymo atveju, patirtų didelius nuostolius.

89.       Tačiau įvertinęs atsakovę UAB „Šlovė darbas“ ir trečiąjį asmenį G. K. siejusius santykius, t. y., kad pastarasis buvo suteikęs paskolą UAB „Šlovė darbui“, kurios grąžinimas buvo užtikrintas įkeičiant ginčo sklypą, kad žemės sklypas parduotas G. K. sutikimu, pirkėjui sumokant už sklypą pervedant atitinkamą sumą į G. K. sąskaitą ir atitinkamai taip atsakovei UAB „Šlovė darbui“ padengiant savo skolą pastarajam, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsakovams S. 10 000 Eur priteisė iš UAB „Šlovė darbui“.

90.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų, susipažinęs su abiejų ginčo šalių pozicijomis šiuo klausimu, visgi, pritarti apeliantams, jog restitucijos taikymas, kokį atliko pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas teisėtu, neturi pagrindo.

91.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, apeliantų argumentus, kad patys ieškovai nebuvo atidūs ir rūpestingi, tinkamai ir laiku nepasirūpino savo teisių gynimu, laiku nebuvo išviešintos jų pretenzijos į žemės sklypą, todėl pasekmės dėl tokio aplaidaus elgesio turi tekti patiems ieškovams, o ne sąžiningai ginčo sklypą įsigijusiems atsakovams J. ir I. S..

92.       Pažymėtina, kad tai, jog Panevėžio apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021 nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje netaikyti restitucijos ir vertinti, jog ieškovai minėtos bylos nagrinėjimo metu bei vėliau šioje byloje procesiškai buvo pasyvūs ir nedėjo pastangų, jog atsakovei UAB „Šlovė darbui“ būtų laikinai apribotos teisės disponuoti ginčo žemės sklypais, juo labiau, kad pagal ieškovo R. P. prašymą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9007-620/2019 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones, bet Panevėžio apygardos teismas 2019-12-12 minėtą nutartį panaikino (civilinė byla Nr. e2S-739-755/2019). Tai, kad ieškovai vėliau minėtoje byloje pakartotinai neteikė prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovai būtų buvę nesąžiningi ar netinkamai naudojęsi savo procesinėmis teisėmis.

93.       Pažymėtina, kad vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma. Sykiu primintina, kad CK 1.80 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išlyga, kuria apribota galimybė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, taikytina ne niekinio sandorio šalims, bet kitiems pagal vėlesnius sandorius ginčo daiktą įgijusiems sąžiningiems asmenims LAT 2020-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020). 

94.       Apeliantai pabrėžia CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios draudžia iš sąžiningo įgijėjo išreikalauti nekilnojamąjį daiktą, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, aktualumą jų atžvilgiu.

95.       Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad sutartis yra civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujanti sutartis yra niekinis sandoris, o reikalavimas jį nuginčyti reiškia ir prašymą pašalinti niekinio sandorio padarinius pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį. Niekinės sutarties pagrindu civilinių teisių ir pareigų teisėtai neatsiranda, todėl, konstatavus niekinį, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį sutarties pobūdį, yra pagrindas žemės sklypo įgijėjus traktuoti įgijus teises ir pareigas be teisėto pagrindo. Tad CK 4.96 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas šiuo atveju negalimas, o pirmosios instancijos teismas nepasisakydamas šiuo aspektu materialiosios teisės normų nepažeidė ir restituciją reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai. 

96.       Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad ginčo žemės sklypo išreikalavimas yra neproporcinga teisinė priemonė atsakovų atžvilgiu, ar, kad žemės sklypas tiesiog iš jų atimtas. Primintina, kad teismo sprendimu, atsakovams iš kitos sandorio šalies – UAB „Šlovė darbui“ yra priteista visa pinigų suma, kurią jie pagal ginčo sandorį yra sumokėję G. K.. Kita vertus, atsakovai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad jokių esminių investicijų į ginčo sklypą jie nėra atlikę. Vien sklypo įsigijimo tikslas, tai, kad atsakovai yra ūkininkai, jų ketinimai jame vykdyti ūkinę veiklą, vėl gi negali būti vertinami kaip pagrindas esamoje situacijoje netaikyti restitucijos instituto ir be teisinio pagrindo paneigti nuo nesąžiningų atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir jos atstovo veiksmų nukentėjusių subjektų interesus. 

97.       Apeliaciniame skunde reiškiamos kritinės pastabos dėl galimybių ieškovams savo turtinius interesus patenkinti iš kito, J. J. priklausančio nekilnojamojo turto, nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais ir pirmiau aptarto vertinimo nepaneigia. Juolab, kad kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovai teisminės gynybos pirmiausia kreipėsi nuginčydami 2019-05-20 akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet pagal jiems išduotus vykdomuosius raštus priverstinio vykdymo veiksmus atliekanti antstolė patvirtino faktus apie pastarojo nekilnojamojo turto perleidimą savo įmonei. Šis jų ieškinys buvo patenkintas ir šiuo metu sprendimas dėl jo yra įsiteisėjęs.

98.       Nustatę, kad nepaisant priimto aukščiau minimo teismo sprendimo buvo sudaryta eilė atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių su nekilnojamojo turto pirkėjais jie šiuos sandorius ginčijo teismuose, taip pat kaip ir  įkeitimo (hipotekos) sutartį dėl nekilnojamojo turto  tarp UAB „Šlovė darbui“ ir G. K., ką patvirtina teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys. Antstolės I. B. pateiktame 2023-09-28 rašte yra aiškiai nurodyta, kad nuo 2021-12-01 iš skolininko J. J. lėšų išieškota nebuvo, jis skolų gera valia nemoka, bendra neišieškota skolų suma yra net 56 823,80 Eur.

99.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad vienašalės restitucijos taikymas neabejotinai pažeistų atsakovų I. S. ir J. S. interesus, tinkamai taikė dvišalės restitucijos institutą – sugrąžino atsakovei UAB „Šlovė darbui“ žemės sklypo ginčo pirkimo – pardavimo sutartimi perleistą žemės sklypą, o atsakovams S. visiškai pagrįstai būtent iš kitos sandorio šalies – atsakovės UAB „Šlovė darbui” priteisė visą jų sumokėtą pagal ginčo sandorį sumą.

100.       Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo sandorį pripažino niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau spręsdamas dėl ginčo sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ir restitucijos taikymo, tinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. 

101.       Kadangi galutinis pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatas nesikeičia, dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija mano, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovų apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

102.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip nedarančių įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

103.       Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovai nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnis).

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024-04-30 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                         Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

                                        Dalia Pranckienė

Ignas Totilas