Baudžiamoji byla Nr. 1A-589-954/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50514-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,

dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui,

nuteistojo T. V. gynėjui advokatui Antanui Danieliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje ir subendrinus bausmes bei pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, nuteistas galutine - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 gegužės 21 d. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš nuteistųjų T. V. ir J. T. priteista solidariai AB „(duomenys neskelbtini)“ 243,38 Eur.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas J. T., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       T. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 13 d. 02.04 val., apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su J. T., J. T. trinkele išdaužus virtuvės lango stiklą, per jį T. V. įlipo į butą ir atidaręs balkono duris į vidų įleido J. T. - tokiu būdu įsibrovė į D. A. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, D. A. priklausantį turtą - televizorių „Philips" su valdymo pulteliu bendros 400 eurų vertės, televizorių „JVC" su valdymo pulteliu bendros 500 eurų vertės, 3 vnt. žaidimų konsolės žaidimų bendros 60 eurų vertės, atsuktuvų rinkinį 15 eurų vertės, televizoriaus valdymo pultelį 20 eurų vertės, žaidimų konsolės pultelį 50 eurų vertės bei tyčia sugadino svetimą turtą - buto durų spyną 115,73 eurų vertės, balkono durų rankeną 11,62 eurų vertės, išdaužė virtuvės lango stiklą 74,56 eurų vertės, suplėšė virtuvės lango roletus 41,47 eurų vertės - iš viso sugadino bendros 243,38 eurų vertės turtą.

2.       Kauno apylinkės teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad T. V. ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, anksčiau teistas, dominuoja turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas. T. V. buvo skirta arešto bausmė, laisvės atėmimo bausmė, akivaizdu, kad šios priemonės jokio teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui neturėjo, buvo daromos naujos nusikalstamos veikos. Teismas įvertinęs visumą aplinkybių sprendė, jog bausmės tikslais bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę artimą bausmės vidurkiui.

3.       Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti ir jo atžvilgiu priimti švelnesnį nuosprendį.

3.1.                      Skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų jis kaltu prisipažino, jo vaidmuo buvo antraeilis, butą apvogti pasiūlė J. T..

3.2.                      Apeliantas mano, kad Kauno apylinkės teismo teismas nuteisdamas jį galutine realia subendrinta bausme pasielgė per griežtai, dėl šių nusikalstamų veikų jis prisipažino, gailėjosi, sutiko atlyginti padarytą žalą, todėl nuosprendis galėtų būti peržiūrėtas, jį sušvelninant.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo T. V. gynėjas advokatas Antanas Danielius prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

5.       Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmestinas.

6.       Apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. neginčija kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Skunde nesutinkama tik su paskirta bausme, prašant skirti švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

8.       Apeliantas savo skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo nusikaltimo iniciatorius bei nukentėjusiajai pagrobti daiktai buvo grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovaujasi įstatymais, o ne paties nuteistojo prašymais ir pageidavimais. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą skyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, numatytą padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, arešto bausmę, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis T. V. anksčiau teistas net du kartus. Be to, apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą T. V. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, teistumui neišnykus. Aukštesniojo teismo vertinimu, T. V. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, ankstesni teistumai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. T. V. būdamas jauno amžiaus niekur nesimoko ir nedirba. Be to, baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Nors nuteistasis T. V. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, ką apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jo atžvilgiu nustatytos net trys sunkinančios aplinkybės, t. y., T. V. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikalto būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymima, kad BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Visumos šių aplinkybių pagrindu, įvertinęs tai, kad nuteistasis T. V. nusikalstamas veikas padarė jau būdamas du kartus anksčiau teistas, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę.

9.       Žemesniosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis T. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kas pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinti T. V. paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam T. V. bausmės rūšis ir dydžius, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

10.       Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam T. V. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta. Kaip jau buvo minėta, T. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarė anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl apylinkės teismas paskyręs T. V. bausmes už jo naujai padarytas nusikalstamas veikas, jas subendrinęs tarpusavyje, pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais, šiuo atveju su Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi, paskirtas bausmes subendrino jas visiškai sudėdamas (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skiriant subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, tačiau nei BK 64 straipsnis, nei kiti BPK straipsniai nieko nenurodo apie tai, kokiais atvejais bausmės turi būti sudedamos visiškai, o kokiais iš dalies. Pagal galiojančią teisminę praktiką, bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Kaip matyti iš bylos duomenų, ankstesniu nuosprendžiu T. V. bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau praėjus keliems mėnesiams jis ir vėl padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad paskiriant T. V. galutinę subendrintą bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, apylinkės teismas pagrįstai taikė visiško bausmių sudėjimo būdą.

11.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir iš esmės tinkamai jas motyvavo. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo T. V. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                  Algirdas Giedraitis

                                                  Arūnas Paštuolis

                                                  Jurga Vasiliauskienė