Civilinė byla Nr. e2-10509-1045/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05824-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė,

sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rizgonys“ atstovams advokatams Evaldui Rapolui ir Aurimui Černiauskui,

atsakovo A. K. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rizgonys“ ieškinį atsakovui A. K. dėl sumokėto avanso priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – G. J.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Rizgonys“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 47 000 eurų sumokėtą avansą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. J. (toliau – trečiasis asmuo) kilo ginčas dėl pagal 2023 m. rugpjūčio 17 d. (toliau – Sutartis Nr. 1) ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. (toliau – Sutartis Nr. 2) pasirašytas preliminariąsias sutartis (toliau abi sutartys – Preliminariosios sutartys) sumokėtų avansų grąžinimo. Šalys iki Preliminariosiose sutartyse numatyto termino pagrindinių sutarčių nesudarė dėl objektyvių aplinkybių, o suėjus sudarymo terminui ir ieškovei toliau siekiant įsigyti sklypus, šalys tęsė derybas, bet susitarti nepavyko, o vėliau atsakovas ir trečiasis asmuo atsisakė ieškovei parduoti sklypus ir juos pardavė kitam pirkėjui. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei atsisakius reikalavimo trečiojo asmens atžvilgiu, ieškovė nurodo, kad turi teisę į avansų grąžinimą, tačiau atsakovas atsisako jį gražinti gera valia.

3.       Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2023 m. liepos mėn. atsakovas kreipėsi į ieškovę ir pasiūlė ieškovei įsigyti du žemės sklypus. Šalys vykdė derybas dėl sklypų pardavimo sąlygų, kainų, terminų ir kitų sąlygų. Ieškovė su atsakovu ir trečiuoju asmeniu 2023 m. rugpjūčio 17 d. sudarė preliminarią Sutartį Nr. 1, pagal kurią šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės ūkio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 12.0148 ha (toliau – 12 ha sklypas). Pagal šios sutarties 3.3. punktą atsakovui ir trečiajam asmeniui buvo sumokėtos po 3000 eurų dydžio avanso įmokos, iš viso 6000 eurų. Vadovaujantis šios sutarties 2.1. punktu, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2023 m. lapkričio 30 d. Ieškovė su atsakovu 2023 m. rugpjūčio 18 d. sudarė preliminarią Sutartį Nr. 2, pagal kurią šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės ūkio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 25.6862 ha (toliau – 25 ha sklypas). Pagal šios sutarties 3.3. punktą atsakovui buvo sumokėta 44 000 eurų dydžio avanso įmoka. Šalys sudarė sąlyginę sutartį, nes ieškovei pareiga pirkti 25 ha sklypą būtų atsiradusi, esant 2 sąlygoms: 1) jeigu iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos atsakovas ir trečiasis asmuo parduos visą 12 ha sklypą; 2) 12 ha sklypo kaina bus ne didesnė kaip 60 000 eurų. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2023 m. gruodžio 15 d. Atsakovui nuo derybų pradžios buvo žinoma, ir Sutartyje Nr. 2 tai atsispindi, kad ieškovė siekė įsigyti abu 12 ha ir 25 ha sklypus kartu. Trečiasis asmuo, atsižvelgiant į atsakovo prašymą, nuo pat derybų pradžios nebuvo informuota apie 25 ha sklypo pardavimą. Todėl derybos, vykusios iki Preliminariųjų sutarčių pasirašymo, buvo pradėtos, ir vyko tarp ieškovės ir atsakovo, kuris derybines pozicijas dėl 12 ha sklypo pardavimo, savarankiškai derino su trečiuoju asmeniu. Šalys iki Preliminariosiose sutartyse numatytų pagrindinių sutarčių sudarymo terminų kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) dėl leidimo pirkti – parduoti 12 ha ir 25 ha sklypus. Atsakovas dėl ieškovei nežinomų priežasčių prašymą parduoti 25 ha sklypą NŽT padavė ženkliai vėliau nei buvo kreiptasi į NŽT dėl 12 ha sklypo pardavimo; atsakovui iki Sutartyje Nr. 1 numatyto 12 ha sklypo pagrindinės sutarties sudarymo termino NŽT leidimas parduoti 25 ha sklypą nebuvo suteiktas. Ieškovė iki Sutartyje Nr. 1 numatyto 12 ha sklypo pirkimo-pardavimo pagrindinės sutarties sudarymo termino kreipėsi į NŽT dėl 12 ha ir 25 ha sklypų pirkimo, bet NŽT leidimas buvo suteiktas, pasibaigus Sutartyje Nr. 1 numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui. Ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad prašymą NŽT pateikė iki Sutartyje Nr. 1 numatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino, o NŽT sutikimą pateikė šiam terminui pasibaigus, teigia, kad egzistavo objektyvi aplinkybė, kuri neleido laiku sudaryti 12 ha sklypo pirkimo-pardavimo pagrindinės sutarties.

4.       Ieškinyje pažymima, kad trečiasis asmuo ir atsakovas nedėjo pastangų sudaryti pagrindinę sutartį (nederino notaro), neinicijavo jokios komunikacijos su Ieškove. 2023 m. gruodžio 7 d. ieškovė, gavusi NŽT leidimą pirkti 12 ha ir 25 ha sklypus, nedelsiant kreipėsi į trečiąjį asmenį su siūlymu sudaryti pagrindinę 12 ha sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Nors trečiasis asmuo atsisakė sudaryti 12 ha sklypo pirkimo – pardavimo pagrindinę sutartį, tačiau šalys toliau tęsė derybas. Kadangi preliminarių sutarčių sudarymo metu atsakovas derėjosi savo ir trečiojo asmens vardu, tai ieškovė kreipėsi į atsakovą el. paštu dėl 12 ha pardavimo, tačiau atsakovas nurodė nepalaikąs ryšio su trečiuoju asmeniu. Nuo sužinojimo apie trečiojo asmens atsisakymą sudaryti 12 ha sklypo pagrindinę sutartį, Sutarties Nr. 2 šalys dėl 25 ha sklypo pirkimo-pardavimo pagrindinės sutarties sudarymo iki pat šioje sutartyje numatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino derino galimybę atnaujinti 12 ha sklypo įsigijimo derybas bei derino 25 ha pagrindinės sutarties sudarymą pas notarą (pagrindinės sutarties derinimas vyko ieškovės iniciatyva, ieškovė užsakė notarą, tačiau vėliau atsakovas žodžiu nurodė, kad nurodytą dieną negalįs atvykti pas notarą dėl asmeninių priežasčių). Suėjus 25 ha sklypo pagrindinės sutarties sudarymo terminui, ieškovė toliau siekė įsigyti, o atsakovas siekė parduoti, abu sklypus, todėl šalys tęsė derybas. Atsakovas, pasiūlęs ieškovei kartu su 25 ha sklypu įsigyti papildomus sklypus, apsunkino derybas ir galiausiai dėl ieškovei nežinomų priežasčių atsakovas sklypą pardavė kitam pirkėjui. Preliminariųjų sutarčių šalims nepavykus susitarti, pagrindinės 12 ha ir 25 ha sklypų pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, tačiau atsakovas negrąžino ieškovei gauto avanso įmokos. 2024 m. vasario 9 d. Ieškovė pateikė atsakovui ir trečiajam asmeniui pretenzijas dėl pagal Preliminariąsias sutartis gautų avansų grąžinimo, tačiau atsakovas avanso negrąžino.

5.       Ieškovės vertinimu, Preliminariųjų sutarčių 4.3. punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 5 dalies prasmę ir sukelia analogiškas pasekmes – sutartys pasibaigia ir atsakovas bei trečiasis asmuo grąžina gautus avansus. Šalys Preliminariųjų sutarčių 4.1. ir 4.2. p. civilinės atsakomybės taikymą susiejo su atitinkamos šalies kalte, kuri pasireikštų atsisakymu arba vengimu sudaryti pagrindines sutartis. Ieškovei ikisutartinių santykių metu bendradarbiaujant su atsakovu nekilo abejonių dėl šalių bendro siekio įvykdyti sandorius. Priešingai, trečiojo asmens sprendimas nesudaryti 12 ha sklypo pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, buvo siurprizinis, tačiau ieškovė ir toliau siekė pirkti 12 ha sklypą bei tuo tikslu šalys iki pat 2023 m. gruodžio 18 d. toliau tęsė derybas, bet susitarti nepavyko, trečiajam asmeniui nenurodant aiškių atsisakymo motyvų. Ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad nebuvo sudaryta 12 ha sklypo pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, vadovaudamasi Sutarties Nr. 2 1.3. punktu, teigia, kad ieškovei nekilo pareiga pirkti 25 ha sklypo. Šalys iki pagrindinės sutarties sudarymo termino nedėjo pakankamai pastangų (nederino sandorio sudarymo laiko ir vietos), kad šis sandoris įvyktų. Vadovaujantis Sutarties Nr. 1 4.3. punkto nuostatomis, būtent atsakovas ir trečiasis asmuo turėjo pareigą inicijuoti 12 ha sklypo pagrindinės sutarties sudarymo termino pakeitimą, tačiau šios pareigos neįgyvendino.

6.       Ieškinyje teigiama, kad, vykstant deryboms, atsakovas be Preliminariosiose sutartyse nurodytų parduotinų sklypų ieškovei pasiūlė: 1) papildomai įsigyti 10, 15, 18 ir 29 ha sklypus; 2) su trečiuoju asmeniu atsidalinti 12 ha sklypą ir savo dalį parduoti. Atsakovo veiksmai, pateikiant ieškovei naujus pasiūlymus, kuriuos būtų neįmanoma įgyvendinti iki Sutartyje Nr. 2 numatyto termino sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovės vertinimu, laikytini nesąžiningais, nes derybų metu baigė galioti NŽT leidimas parduoti 25 ha sklypą ir atsakovui tai buvo žinoma, naujų sklypų pardavimui buvo būtini nauji NŽT leidimai pirkti – parduoti atitinkamus sklypus. Vesdamas derybas su ieškove, atsakovas neinformavo apie tuo pačiu metu vedamas derybas su kitu pirkėju bei be aiškių motyvų nutraukė derybas, dėl ko abu sklypai buvo parduoti kitam pirkėjui. Be to, 2023 m. spalio 2 d. atsakovas, informuodamas ieškovę apie NŽT išduotą leidimą parduoti 12 ha sklypą, ir nurodydamas, kad leidimas parduoti 12 ha sklypą galios 1 metus, suklaidino ieškovę, nes žinojo, kad galiojimo terminas susietas su sklypo sandorio sudarymo terminu, kuris sueina 2023 m. lapkričio 30 d.

7.       Preliminariųjų sutarčių 4.1. punkte numatytos ieškovės atžvilgiu taikytinos atsakomybės sąlygos, kurios savo esme atitinka CK 6.156 straipsnio 4 dalies nuostatas. Ieškovės veiksmuose kaltės, vykdant ikisutartinius įsipareigojimus, nėra, nes ji neatsisakė ir nevengė sudaryti 12 ha ir 25 ha sklypų pagrindinių pirkimo – pardavimo sutarčių. Priešingai, ieškovė, net ir pasibaigus preliminariosiose sutartyse numatytiems pagrindinių sutarčių sudarymo terminams, siekė pirkti sklypus. Ieškovės nuoseklūs veiksmai patvirtina, kad ikistutartinių santykių metu ir pasibaigus pagrindinių sutarčių sudarymo terminams, ji siekė sudaryti 12 ha ir 25 ha sklypų pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis. Siekis sudaryti pagrindines sutartis pagrindžiamas objektyviais faktais: 1) ieškovė laiku sumokėjo avansus; 2) sandoriams sudaryti ieškovė priėmė būtinuosius vidinius sprendimus; 3) ieškovė kreipėsi į NŽT dėl leidimų pirkti gavimo; 4) ieškovė buvo pajėgi įvykdyti sandorius; 5) net ir suėjus Preliminariosiose sutartyse numatytam sandorių sudarymo laikui, ieškovė tęsė derybas ir siekė notarinių sandorių sudarymo.

8.       Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jos atžvilgiu reikalavimas yra nepagrįstas, nes 3000 eurų avansą ieškovei ji yra grąžinusi. Trečiajam asmeniui grąžinus ieškovei avansą, ieškovė atsisakė reikalavimo byloje trečiojo asmens atžvilgiu.

9.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10.       Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad šalys iki Preliminariosiose sutartyse numatyto termino pagrindinių sutarčių nesudarė dėl ieškovės kaltės ir pagal Preliminariųjų sutarčių sąlygas ieškovės sumokėtas avansas liko kaip minimalūs pardavėjų nuostoliai, ieškovė neturi teisės reikalauti avanso grąžinimo. Pagal 2023 m. rugpjūčio 17 d. preliminariąją Sutartį Nr. 1 ir
2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminariąją Sutartį Nr. 2 šalys turėjo sudaryti du savarankiškus nekilnojamojo turto prikimo pardavimo sandorius, einančius vienas po kito, t. y. antrasis turėjo įvykti, tik įvykus pirmajam. Todėl ieškovės teiginys, jog neva atsakovas turėjo parduoti iš karto abu žemės sklypus, yra visiškai nepagrįstas. Tai reiškia, kad, dėl ieškovės kaltės nesudarius sandorio dėl 12 ha sklypo, sandoris dėl 25 ha sklypo taip pat nebuvo sudarytas dėl pačios ieškovės kaltės. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovė teigia, jog sandoris dėl 12 ha sklypo iki 2023 m. lapkričio 30 d. pas notarą nebuvo sudarytas dėl objektyvių priežasčių, tačiau ieškovė neįrodė jokios objektyvios priežasties, dėl ko šis sandoris nebuvo laiku sudarytas. Ieškovės teiginys, kad atsakovas ir trečiasis asmuo turėjo pareigą suderinti pagrindinių sutarčių sudarymo laiką ir vietą, yra nepagrįstas. Remiantis Sutarties Nr. 1 turiniu, notarą siūlyti privalėjo ieškovė ir tik po to atsakovas ir bendraturtė galėjo ir turėjo pareigą derinti sandorio vietą ir ar laiką. Ieškovė nuo pat Sutarties Nr. 1 sudarymo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. nepasiūlė savo notaro, pas kurį šalys būtų galėjusios ir norėjusios sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, o pardavėjai pateikti savo nuomonę ir ar dokumentus, reikalingus sandorio sudarymui. Ieškovė į notarą kreipėsi 2023 m. gruodžio 19 d., t. y. beveik 20 dienų po termino pabaigos, todėl akivaizdu, jog ieškovė tyčia vengė sudaryti sandorį dėl 12 ha žemės sklypo pirkimo, o ne atsakovas ar bendraturtė, o ieškovės teiginys, jog iki Sutartyje Nr. 1 numatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino atsakovas ir trečiasis asmuo nesikreipė į ieškovę ir nesiekė suderinti sandorio sudarymo laiko ir vietos, yra niekinis ir nepagrįstas.

11.       Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius apie tariamą trečiojo asmens pasyvumą; priešingai, trečiasis asmuo buvo gavusi reikiamus leidimus ir surinkusi visus dokumentus, būtinus 12 ha žemės sklypo sandoriui sudaryti iki 2023 m. lapkričio 30 d., bet ieškovė nepranešė trečiajam asmeniui dėl sandorį turėjusio tvirtinti notaro, todėl trečiasis asmuo neturėjo daugiau papildomų pareigų dėl sandorio sudarymo. Nežinodama apie sandorį tvirtinusį notarą, trečiasis asmuo negalėjo derinti nei atvykimo pasirašyti notarinę sutartį datos, nei pasirašymo būdo per „enotaras“ portalą. Tai, kad trečiasis asmuo galėjo dalyvauti sandoryje abiem būdais, patvirtina faktas, jog trečiasis asmuo turėjo ir naudojosi elektronine bankininkyste, kuri būtina sandoriui per „enotaras“ sudaryti, tiek atvykti gyvai, nes vėliausia sandorio dėl 12 ha žemės sklypo data (2023 m. lapkričio 30 d.) buvo žinoma prie 3,5 mėnesio. Dėl to laikytina, kad ieškovė neįvykdė esminės Sutarties Nr. 1 sąlygos. Atsakovas, prieštaraudamas ieškovės teiginiui, kad atsakovas ir trečiasis asmuo turėjo inicijuoti 14 ha sklypo pagrindinės sutarties sudarymo termino pakeitimą, nurodo, kad Sutartyje Nr. 1 nėra numatytos jokios pareigos atsakovui ir trečiajam asmeniui inicijuoti sutarties pratęsimą. Sutarties pratęsimą galėjo inicijuoti ir pati ieškovė.

12.       Atsakovo nuomone, dėl ieškovės kaltės nebuvo iki 2023 m. lapkričio 30 d. sudarytas sandoris dėl 12 ha žemės sklypo pardavimo. Atsakovas teigia, kad, remiantis galiojančiu reglamentavimu, išduotam leidimui įsigyti žemės sūkio paskirties žemę nėra nustatytas galiojimo terminas. Todėl ieškovė į NŽT Vilniaus skyrių dėl sutikimo gavimo galėjo kreiptis iš karto po Sutarties Nr. 1 sudarymo, t. y. 2023 m. rugpjūčio 18 d. (penktadienį) ir nelaukti, kol pasibaigs terminas sandoriui dėl 12 ha žemės sklypo pirkimo sudaryti. Kaip matyti iš susirašinėjimo su atsakovu, jei atsakovas 2023 m. lapkričio 29 d. nebūtų paklausęs ieškovės, tai nebūtų sužinojęs, kad Ieškovė nesudarys pirkimo-pardavimo sandorio, nes iki šiol neturi leidimo pirkti 12 ha žemės sklypą. Ieškovė nenurodė bei neįrodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių ji negalėjo kreiptis į NŽT Vilniaus skyrių dėl sutikimo įsigyti 12 ha žemės sklypą gavimo. Todėl toks ieškovės elgesys reiškia arba sąmoninga tyčinį sandorio sudarymo vilkinimą, siekiant vėliau tariantis iš naujo paspausti atsakovą, kad šis sumažintų sandorio kainą, arba tiesiog derybų imitavimą, iš tiesų net neketinant sudaryti nei 12 ha, nei 25 ha žemės sklypų pirkimo sandorių.

13.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, jog kadangi dėl 12 ha ir 25 ha žemės sklypų pirkimo sandorių nesudarymo yra kalta pati ieškovė, remiantis preliminariųjų sutarčių nuostatomis, ji neturi teisės reikalauti grąžinti sumokėto avanso, nes avansas priklauso atsakovui, kaip jo patirti minimalūs nuostoliai.

14.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo visiškai palaiko ieškinio reikalavimus. Dublike nurodoma, kad ieškovė veikė sąžiningai, nuosekliai ir iki kol sužinojo, kad atsakovas veda derybas su kitu potencialiu pirkėju, siekė įsigyti abu sklypus, tačiau preliminariosios sutartys pasibaigė, esant objektyvioms priežastims, ir preliminariųjų sutarčių šalims iki sueinant pagrindinių sutarčių sudarymo terminui neįdėjus pakankamai pastangų. Atsakovas klaidingai teigia, kad objektyvių priežasčių, trukdžiusių sudaryti pagrindines sutartis, nebuvo, o pagal preliminariąsias sutartis tik ieškovė turėjo pareigą dėti pastangas, kad būtų sudarytos pagrindinės sutartys, o, nesudarius 12 ha sklypo pirkimo-pardavimo pagrindinės sutarties, ieškovei išliko pareiga sudaryti 25 ha sklypo pirkimo-pardavimo pagrindinę sutartį. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė siekė vienu metu įsigyti abu sklypus. Pats atsakovas iki 2023 m. lapkričio 29 d., t. y. likus 1 dienai iki termino sudaryti 12 ha sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pabaigos, sutikimo iš NŽT parduoti 25 ha sklypą nebuvo gavęs, jį gavo, pasibaigus 12 ha sklypo pirkimo-pardavimo pagrindinės sutarties sudarymo terminui. NŽT sutikimo įsigyti sklypus aplinkybę ieškovė atskleidė dar su ieškiniu, nurodžiusi, kad kreipėsi į NŽT dar iki numatyto 12 ha sklypo pagrindinės sutarties sudarymo termino, tačiau sutikimą gavo, šiam terminui suėjus. Abi šalys iki Sutartyje Nr. 1 numatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti neturėjo NŽT sutikimo pirkti ar parduoti atitinkamų sklypų, todėl tai laikytina objektyviomis aplinkybėmis, trukdžiusiomis Sutartyje Nr.1 numatytu laiku sudaryti pagrindinę sutartį. Be to, ieškovei gavus NŽT sutikimą, šalys toliau tęsė derybas dėl sklypų pirkimo – pardavimo, todėl tai parodo, kad pats atsakovas nelaikė ieškovės veiksmų vengimu.

15.       Dublike taip pat nurodoma, kad trečiasis asmuo, grąžinusi pagal Sutartį Nr. 1 gautą avansą, savo veiksmais patvirtino, kad šalių veiksmuose vengimo nebuvo ir pagal Sutartis Nr. 1 pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes šalys nepasiekė bendro sutarimo. Ieškovės veiksmai nelaikytini vengimu sudaryti pagrindines sutartis, nes, net ir suėjus pagrindinių sutarčių sudarymo terminams, ji siekė kooperuotis su kitomis preliminariųjų sutarčių šalimis ir tokiu būdu išpildyti favor contractus principą. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo išvada, kad notarą siūlyti privalėjo ieškovė ir tik po to atsakovas ir bendraturtė galėjo ir turėjo pareigą derinti sandorio vietą ir laiką, pažymi, kad, pirma, sąžiningai bei sistemiškai vertinant preliminariųjų sutarčių nuostatas, šalys turėjo bendrą pareigą bendradarbiauti ir prisiimtų įsipareigojimų apimtyje buvo lygiavertės. Ieškovė siekė sužinoti, ar 12 ha sklypo pirkimo-pardavimo pagrindinė sutartis bus pasirašoma, naudojantis „enotaras“ paslaugomis, kas reiškia, kad ieškovė savo pareigas įvykdė, tačiau atsakymo negavo. Atsakovas su trečiuoju asmeniu nepareiškė savo valios dėl 12 ha sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo vietos bei laiko. Bet kokiu atveju visos šalys turėjo pareigą aktyviai veikti ir, esant poreikiui, paraginti viena kitą atlikti atitinkamus veiksmus. Iki Sutartyje Nr. 1 numatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos atsakovas ir trečiasis asmuo nekomunikavo su ieškove, neturėjo objektyvių duomenų apie ieškovės NŽT sutikimo pirkti sklypą (ne)turėjimą. Todėl atsakovas su trečiuoju asmeniu, vadovaujantis preliminariųjų sutarčių 4.3. punkto nuostatomis, pirmiausia turėjo pareigą kreiptis dėl pagrindinės sutarties termino pratęsimo, tačiau veikė pasyviai. Ieškovė, neįsigijusi 12 ha žemės sklypo, turėjo teisę, bet ne pareigą, įsigyti 25 ha sklypą. Todėl atsakovo pozicija, kad sandoris nebuvo sudarytas dėl pačios ieškovės kaltės, nes nebuvo sudaryta 12 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo pagrindinė sutartis, yra formalaus pobūdžio ir neturi teisinio pagrįstumo. Ieškovės pareiga įsigyti 25 ha sklypą sietina su konkrečia aplinkybe, kuri neįvyko ir nėra svarbi to priežastis. Ieškovei atsirado kliūtis įsigyti 12 ha sklypą, nes trečiasis asmuo atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, šalys ir po Sutartyje Nr. 2 numatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino tarėsi dėl kitokių 25 ha sklypo pardavimo sąlygų, tačiau sutarimo pasiekti nepavyko.

16.       Ieškovė dublike papildomai nurodo, kad visuma aplinkybių patvirtina, jog, vykdant ikisutartinius įsipareigojimus, atsakovas veikė nesąžiningai. Pirma, atsakovas siekė, kad 12 ha sklypo bendraturtė nesužinotų apie 25 ha sklypo pardavimą. Antra, žinodamas ieškovės siekį vienu metu įsigyti abu sklypus, nors ir deklaravo, kad trukdžių sudaryti abi pagrindines sutartis vienu metu nėra, tačiau nesiėmė būtinų veiksmų, ir suėjus pagal Sutartį Nr. 1 pagrindinės sutarties sudarymo terminui, neturėjo NŽT sutikimo parduoti 25 ha sklypo. Dėl 25 ha sklypo pardavimo dėl sutikimo gavimo į NŽT kreipėsi ženkliai vėliau, nei tai buvo padaryta dėl 12 ha sklypo. Atsakovas neneigia, kad, vesdamas derybas su ieškove, pateikė papildomus pasiūlymus ir, neinformuodamas ieškovės, vedė darybas su kitu potencialiu pirkėju. Atsakovas savo veiksmus siekia pateisinti siekiu gauti didesnę finansinę naudą ir ieškovės tariamu preliminariose sutartyse numatytų įsipareigojimų neįvykdymu. Atsakovas turi pareigą įrodyti, kad ieškovė be avanso pervedimo jokių sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, tačiau šios pareigos neįvykdė. Ieškovė laiku ir tinkamai atliko visus preliminariosiose sutartyse numatytus įsipareigojimus.

17.       Atsakovas pateikė tripliką, kuriame palaiko atsiliepimo į ieškinį argumentus ir prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Triplike nurodoma, kad atsakovas nesutiko su visais ieškovės teiginiais, todėl dubliko argumentai, kad atsakovas ko nors nepaneigė ir dėl to su to sutiko, yra nepagrįsti. Atsakovas atskirai pasisakė ir paneigė visus teisinę reikšmę turinčius ieškovės argumentus, o jei ir dėl ko nors ir galėjo nepasisakyti (nors taip nebuvo), tai dėl neesminių ir neturinčių įtakos ginčui aplinkybių. Ieškovės teiginiai, jog NŽT išduoto leidimo parduoti 12 ha sklypą galiojimo terminas buvo susietas su sklypo sandorio sudarymo terminu, kuris sueina 2023 m. lapkričio 30 d., yra nepagrįsti ir visiškai neįrodo atsakovo žinojimo bei ieškovės suklaidinimo. Nepagrįstais laikytini ieškovės teiginiai, jog nesąžiningi atsakovo veiksmai laikytini tik dėl to, kad atsakovas žinojo, jog derybų metu baigė galioti NŽT leidimas parduoti 25 ha sklypą, kad naujų sklypų pardavimui buvo būtini nauji NŽT leidimai pirkti–parduoti atitinkamus sklypus, kad neva vedė derybas su kitu pirkėju ir be aiškių motyvų nutraukė derybas. Pati ieškovė veikė nesąžiningai ir dėl to arba visiškai toleravo bei pati inicijavo ir skatino galimai nesąžiningą atsakovo elgesį. Ieškovė neįrodė, jog derybų metu, vykusių po sutarčių galiojimo pasibaigimo, buvo vedamos derybos su kitu pirkėju ir atsakovas būtų neturėjęs teisės to daryti, atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė vengė sudaryti tiek pagrindinę sutartį sutarties, tiek vėliau susitarti iš esmės dėl naujų pardavimo sąlygų. Ieškovė neįrodė jokios objektyvios priežasties, dėl ko šis sandoris nebuvo laiku sudarytas. Ieškovė teigia, kad neva atsakovas ir trečiasis asmuo neva turėjo pareigą suderinti pagrindinių sutarčių sudarymo laiką ir vietą, tačiau toks teiginys yra nepagrįstas. Iš Sutarties Nr. 1 matyti, kad notarą turėjo siūlyti būtent ieškovė ir tik po to atsakovas ir trečiasis asmuo galėjo ir turėjo pareigą derinti sandorio vietą ir laiką, tačiau ieškovė notaro nepasiūlė. Ieškovė tyčia vengė sudaryti sandorį dėl 12 ha žemės sklypo pirkimo.

18.       Triplike taip pat nurodoma, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tokius ieškovės teiginius apie tariamą trečiojo asmens pasyvumą. Priešingai, trečiasis asmuo buvo gavusi reikiamus leidimus ir surinkusi visus dokumentus, būtinus 12 ha žemės sklypo sandoriui sudaryti iki 2023 m. lapkričio 30 d., bet ieškovė nepranešė trečiajam asmeniui dėl sandorį turėjusio tvirtinti notaro, todėl trečiasis asmuo neturėjo daugiau papildomų pareigų ar iniciatyvos dėl sandorio sudarymo. Be to, nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad, vadovaujantis Sutarties Nr. 1
4.3. p. nuostatomis, būtent atsakovas ir trečiasis turėjo pareigą inicijuoti 12 ha sklypo pardavimo pagrindinės sutarties sudarymo termino pakeitimą, tačiau šios pareigos neįgyvendino, nes šiame Sutarties Nr. 1 punkte nėra numatytos jokios pareigos atsakovui ir trečiajam asmeniui inicijuoti sutarties pratęsimą. Remiantis Sutarties Nr. 6.1. punktu, sutarties pratęsimą galėjo inicijuoti ir pati ieškovė. Atsakovas, geranoriškai pats 2023 m. lapkričio 29 d. pirmas pasiūlė ieškovei pratęsti preliminarių sutarčių galiojimą dviem savaitėm, todėl ieškovės teiginiai apie pratęsimo inicijavimą yra nepagrįsti. Atsakovas pažymi, kad jeigu iš tiesų ieškovė būtų siekusi pirkti abu sklypus vienu metu, tai ji būtų sudariusi preliminarias sutartis vienu metu ir jų įgyvendinimo laikas taip pat būtų įvykęs vienu metu; jei ieškovė iš tiesų būtų norėjusi pirkti abu sklypus, tai pirmą būtų laiku nusipirkusi 12 ha žemės sklypą, o ne vilkinusi jo įsigijimą ir sąmoningai nesudarydama pagrindinės sutarties dėl 12 ha žemės sklypo įsigijimo. Ieškovė turėjo visas galimybes įgyvendinti 25 ha žemės sklypo įsigijimo sąlygą - 12 ha sklypo įsigijimą, bet to sąmoningai nepadarė. Ieškovė 2023 m. lapkričio 30 d. ne tik neturėjo leidimo pirkti 12 ha žemės sklypo, bet ir dėl paties leidimo pirkti į atitinkamą NŽT skyrių kreipėsi tik prieš paskutinę dieną, t. y. 2023 m lapkričio 29 d. Vienintele priežastimi, dėl kurios iki 2023 m. lapkričio 30 d. nebuvo sudarytas sandoris dėl 12 ha žemės sklypo pardavimo, buvo ieškovės nenoras tokį sandorį sudaryti ir jo sudarymo vilkinimas, tiek negaunant leidimo pirkti, tiek nenurodant sandorį tvirtinusio notaro, todėl sandorį laiku sudaryti kliudė ne kokios nors objektyvios priežastys, o pati ieškovė.

19.       Atsakovas triplike papildomai nurodo, kad priešingai nei teigia ieškovė, faktas, jog atsakovas negrąžino gauto avanso, ir įrodo, kad atsakovas nuo pat sutarčių sudarymo termino pasibaigimo laikė, jog pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos tik dėl pačios ieškovės kaltės, todėl jis turi teisę į aptartų nuostolių atlyginimą bei avanso pasilikimą. Tai, kad, tik iškėlus bylą teisme, trečiasis asmuo grąžino avansą, reiškia tik trečiojo asmens nenorą bylinėtis, o ne pripažinimą, kad 12 ha žemės sklypas nebuvo parduotas dėl objektyvių priežasčių. Kaip matyti iš susirašinėjimo, į notarą dėl sandorio sudarymo ieškovė kreipėsi ir apie tai pranešė atsakovui tik 2023 m. gruodžio 19 d., t. y. beveik 20 dienų po termino pabaigos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas derėjosi su dar kitu asmeniu, kadangi pats vėlesnis sandoris su kitų potencialiu pirkėju negu šalių derybos po Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 galiojimo pabaigos neįrodo, jog buvo deramasi tuo pat metu, kaip ir su ieškove. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog aplinkybės, kad atsakovas siekė, jog 12 ha sklypo bendraturtė nesužinotų apie 25 ha sklypo pardavimą, įrodo atsakovo nesąžiningumą.

20.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės atstovė elektroninio susirašinėjimo su atsakovu metu nurodė, kad ieškovei yra svarbu įsigyti abu ginčo sklypus, atsakovas tam neprieštaravo; atsakovas atkreipė dėmesį, kad nėra gautas NŽT sutikimas, o jis buvo reikalingas sklypų pardavimui. Atsakovo valia sandoriai buvo išskaidyti ir atsakovas pageidavo, kad trečiasis asmuo apie 25 ha sklypo sandorį nežinotų. Komunikacija su atsakovu vyko 2023 m. spalio 2 d. Tam, kad sandoris įvyktų, NŽT sutikimą pirmiausia turi gauti pardavėjas, nes tuo atveju, jeigu NŽT atsisako duoti sutikimą pardavėjui, tai sandoris neįvyksta. Ieškovei kreiptis į NŽT dėl sutikimo nėra prasmės. Ieškovė į NŽT kreipėsi dėl sutikimo dar nepasibaigus terminui sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas NŽT sutikimą dėl 25 ha sklypo pardavimo gavo 2023 m. gruodžio 7 d., ieškovė gavo 2023 m. gruodžio 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad šalys derybas tęsė toliau, atsakovas svarbia nelaikė aplinkybės, kad ieškovė NŽT sutikimą gavo 2023 m. gruodžio 19 d. Ieškovė 2023 m. gruodžio 19 d. į notarę kreipėsi dėl sandorio sudarymo, tačiau trečiasis asmuo atsisakė parduoti savo dalį 12 ha sklype. Nepaisant šios aplinkybės, ieškovė su atsakovu toliau tęsė derybas, kad ginčo sandoris įvyktų – kad sklypas būtų atidalinamas ir parduodamas, ir kad būtų parduodamas 25 ha žemės sklypas. Dėl ieškovei nežinomų priežasčių derybos baigėsi. Ieškovei nežinant, dar iki pagrindinių sutarčių sudarymo terminų, atsakovas vedė derybas su UAB „Vilniaus karjerai“ dėl sklypų pardavimo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Vilniaus karjerai“ prašymas dėl abiejų sklypų įsigijimo NŽT pateiktas 2023 m. lapkričio 30 d., t. y. dar tuo metu, kai ieškovė turėjo teisę įsigyti ginčo sklypus. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad buvo ir antras prašymas – 2023 m. gruodžio 7 d. Už 25 ha žemės sklypą buvo sumokėta ženkliai didesnė suma, nes atsakovui reikėjo piniginių lėšų. Ieškovės atstovo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kodėl nebuvo sudarytos pagrindinės sutartys. Ieškovė, atsakovui 2023 m. gruodžio 7 d. gavus NŽT sutikimą parduoti 12 ha sklypą, šio sklypo neįsigijo, nes nebuvo dar gavusi NŽT leidimo ieškovei įsigyti 12 ha sklypą. Ieškovė, žinodama, kad NŽT sutikimą gaus anksčiau ar vėliau, pradėjo derinti sąlygas dėl sutarčių pasirašymo pas notarą. Ieškovei supratus, kad trečiasis asmuo neketina parduoti savo sklypo dalies, tęsė derybas su atsakovu. Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovai pažymėjo, kad bendravimas tarp šalių buvo nepakankamas tam, kad būtų sudaryta pagrindinė 12 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, komunikacija vyko tik tarp ieškovės ir atsakovo, o trečiasis asmuo toje komunikacijoje nedalyvavo. Negrąžintas avansas lemia tai, kad nepasiektų rezultatų pasekmes turi prisiimti ieškovė, jai nėra grąžinta dalis avanso, kuris sumokėtas atsakovui. Trečiasis asmuo sutiko, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad šalys nepasiekė bendrų rezultatų. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas ir trečiasis asmuo ikisutartinių santykių laikotarpiu buvo nesąžiningi. Atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningumą pagrindžia ir tai, kad sutartys su UAB „Vilniaus karjerai“ buvo pasirašytos atsakovui ir trečiajam asmeniui naudingesnėmis sąlygomis – daugiau nei 109 000 eurų didesnė turtinė nauda. Atsakovo ir trečiojo asmens derybos su UAB „Vilniaus karjerai“ vyko ir UAB „Vilniaus karjerai“ kreipėsi į NŽT dėl leidimo pirkti ginčo sklypus, galiojant abiem preliminariosioms sutartims. Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovai pažymėjo, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo preliminariosios sutartys pasibaigė, visos šalys nedėjo pakankamai pastangų, kad pagrindinės sutartys būtų sudarytos. Iki pagrindinių sutarčių sudarymo terminų pabaigos šalys vedė derybas dar iki 2023 m. gruodžio mėnesio. Nesąžiningumą pagrindžia tai, kad sutartys su UAB „Vilniaus karjerai“ buvo sudarytos atsakovui ir trečiajam asmeniui žymiai naudingesnėmis sąlygomis. UAB „Vilniaus karjerai“ į NŽT kreipėsi, dar nepasibaigus Sutartyje Nr. 1 nustatytam terminui. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas, kurio parodymais ieškovės atstovai neturi pagrindo abejoti.

21.       Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas paaiškino, kad iki 2023 m. gruodžio pradžios su trečiuoju asmeniu nevyko ieškovės komunikacija. Su trečiuoju asmeniu ieškovė pradėjo komunikuoti 2023 m. gruodžio pradžioje. Ieškovės atstovų teiginys, kad komunikacija su trečiuoju asmeniu nevyko dėl to, kad atsakovas pageidavo, jog trečiasis asmuo nežinotų apie 25 ha sklypo pardavimą, yra nepagrįstas. Sutartyje Nr. 2 galėjo būti numatytos tokios sąlygos, kokių pageidavo ieškovė, kad sandoris būtų sudaromas tą pačią dieną, tačiau ieškovė neišreiškė valios tokį pageidavimą įforminti preliminariojoje sutartyje. Preliminarių sutarčių projektus rengė pati ieškovė, ji diktavo pagrindines sąlygas, todėl sandorių sudarymas skirtingais laikotarpiais buvo nulemtas dėl ieškovės valios. Preliminarios sutartys buvo sudarytos 2023 m. rugpjūčio 17 d. ir 2023 m. rugpjūčio 18 d., todėl nėra aišku, kokios iš tiesų buvo kliūtys ieškovei gauti NŽT sutikimus įsigyti ginčų sklypus po preliminariųjų sutarčių sudarymo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir ieškovės atstovai nepaaiškino, kodėl NŽT ieškovei negalėjo išduoti sutikimų. Jeigu ieškovė būtų gavusi NŽT sutikimus, o atsakovas ar trečiasis asmuo nebūtų gavę sutikimų parduoti, tai lemtų atsakovo ir trečiųjų asmenų nenorą parduoti sklypus, tačiau yra priešingai, nes ieškovė apsigalvojo dėl sandorių tam, kad galėtų sumažinti ginčo sandorių kainą. Pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos dėl ieškovės kaltės, ieškovei sąmoningai vilkinus visą derybų procesą. Atsakovo atstovas taip pat paaiškino, kad pagrindinė sutartis dėl 25 ha sklypo nebuvo sudaryta 2023 m. gruodžio 19 d. gavus visus leidimus, nes ieškovė nenorėjo pirkti tik vieno sklypo ir atsakovas nebesitikėjo, kad ieškovė laikysis savo įsipareigojimų dėl to, kad vilkino procesą. Atsakovo atstovo nuomone, trečiasis asmuo galėjo žinoti apie 25 ha žemės sklypo pardavimo sandorį ir šio sklypo pardavimas nepriklausė nuo jokių sąlygų, susijusių su kitais žemės sklypais ar kitų asmenų veikimu ar neveikimu. Tačiau pažymėjo, kad atsakovas nenorėjo, jog trečiasis asmuo apie šį sandorį žinotų dėl to, kad nenorėjo atskleisti šio sandorio detalių. Atsakovas pradėjo tartis su kitu potencialiu pirkėju, nes suėjo ginčo preliminariųjų sutarčių terminai. Atsakovo atstovas baigiamosios kalbos metu palaikė poziciją, jog nesutinka, kad ginčo sandoriai neįvyko dėl objektyvių priežasčių, ir pažymėjo, kad dėl ieškovės kaltės nebuvo sudarytos pagrindinės sutartys. Ieškovė turėjo pareigą informuoti ginčo sklypų pardavėjus – atsakovą ir trečiąjį asmenį – apie vietą, kurioje bus sudaromas sandoris dėl 12 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Ieškovė nesielgė taip, kaip turėtų elgtis norėdama sudaryti sandorį. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo žinoti, kokius veiksmus privalėjo atlikti tam, kad sandoris būtų sudarytas iki 2023 m. lapkričio 30 d.

22.       Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. parodė, kad yra UAB „Vilniaus karjerai“ atstovas. Liudytojas nurodė, kad ieškovę žino dėl to, kad ieškovė užsiima ta pačia karjerų eksploatavimo veikla. Liudytojas paaiškino, kad UAB „Vilniaus karjerai“ dėl ginčo sklypų įsigijimo kreipėsi į atsakovą 2023 metų rudenį, o atsakovas atsakė, jog pagalvos. Atsakovui nurodžius UAB „Vilniaus karjerai“ priimtiną kainą, UAB „Vilniaus karjerai“ ginčo sklypus įsigijo. Susitikimas su atsakovu įvyko 2023 metų rudenį. UAB „Vilniaus karjerai“ su atsakovu dėl ginčo sklypų pirkimo-pardavimo sudarė preliminariąją sutartį. Preliminari sutartis taip pat buvo sudaryta ir su trečiuoju asmeniu. Po preliminariųjų sutarčių pasirašymo UAB „Vilniaus karjerai“ į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo įsigyti ginčo sklypus kreipėsi galimai 2023 metų spalio arba lapkričio mėnesį.

Ieškinys tenkintinas (visiškai)

23.       Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniais) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių atstovų paaiškinimus, liudytojo parodymus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes bei taikydamas aktualias teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

24.       Bylos duomenimis, ieškovė su atsakovu ir trečiuoju asmeniu 2023 m. rugpjūčio 17 d. sudarė preliminariąją sutartį (toliau – ir Sutartis Nr. 1), kuria šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės ūkio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 12,0148 ha (toliau – 12 ha sklypas), įsigijimo, t. y. atsakovas ir trečiasis asmuo įsipareigojo parduoti 12 ha žemės sklypą ieškovei. Vadovaujantis šios sutarties 2.1. punktu, pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2023 m. lapkričio 30 d., tačiau ne vėliau kaip per 45 dienas nuo Nacionalinės žemės tarnybos pažymos apie leidimą parduoti žemės sklypą; remiantis Sutarties 2.2. punktu, Sutarties 2.1. punkte numatytu terminu nesudarius pagrindinės sutarties, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigia, išskyrus atvejį, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas rašytiniu Šalių susitarimu yra pratęsiamas. Pirkėjas pasirenka notarą, kuris tvirtins pagrindinę sutartį (Sutarties 2.3. punktas). Šalys susitarė, kad bendra žemės sklypo kaina yra 60 000 eurų. Pagal šios sutarties 3.3. punktą atsakovui ir trečiajam asmeniui ieškovė sumokėjo po 3000 eurų dydžio avanso įmokas, iš viso 6000 eurų.

25.       Sutarties 4.1. punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo (ieškovės) kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėtas pardavėjams avansas lieka pardavėjams (atsakovui ir trečiajam asmeniui) kaip minimalių nuostolių atlyginimas. Tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios, t. y. nesant nei pirkėjo, nei pardavėjų kaltės, ir pirkėjas nesutinka pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo termino ar derėtis dėl sąlygų pakeitimo, tai pardavėjai įsipareigoja grąžinti pirkėjui visas iš jo gautas sumas (avansą) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkėjo rašytinio reikalavimo gavimo dienos. 

26.       Ieškovė su atsakovu 2023 m. rugpjūčio 18 d. sudarė preliminariąją sutartį (toliau – ir Sutartis Nr. 2), kuria šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės ūkio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 25,6862 ha (toliau – 25 ha sklypas), įsigijimo, t. y. kad atsakovas parduos 25 ha žemės sklypą ieškovei. Sutarties 1.3. punkte šalys susitarė, kad pirkėjas (ieškovė) žemės sklypą turi pareigą pirkti tada ir tik tada, jeigu ne vėliau kaip pagrindinės sutarties sudarymo dieną pardavėjas kartu su bendraturte parduos pirkėjui visą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 12,0148 ha ir kurio pardavimo kaina ne didesnės nei 60 000 eurų. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2023 m. gruodžio 15 d. (Sutarties 2.1. punktas). Pagal šios sutarties 3.3. punktą ieškovė sumokėjo atsakovui 44 000 eurų dydžio avansą. Sutarties 4.1. punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo (ieškovės) kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėtas pardavėjams avansas lieka pardavėjams (atsakovui ir trečiajam asmeniui) kaip minimalių nuostolių atlyginimas. Tuo atveju, jeigu žemės sklypą įsigyti išreikštų norą pagal įstatymą pirmenybę įsigyti turintys asmenys ir (arba) atsiras kliūčių pirkėjui įsigyti Sutarties 1.3. punkte nurodytą žemės sklypą dėl to, kad to sklypo bendraturtė atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį arba pagal įstatymą pirmenybės teisę turintys asmenys pareikš norą įsigyti minėtą žemės sklypą, tokiu atveju pardavėjas ir pirkėjas gera valia tarsis dėl kitokių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sąlygų, į derybas įtraukiant ir Sutarties 1.3. punkte nurodyto žemės sklypo (ar jo dalies) įsigijimo sąlygas. Šalims nepavykus susitarti, ši preliminarioji sutartis nutraukiama pirkėjo sprendimu, o pardavėjas turi grąžinti gautą avansą per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutraukimo dienos (Sutarties 4.3. punktas). Tuo atveju, jeigu žemės sklypo, nurodyto Sutarties 1.3. punkte, bendraturtė atsisakys pirkėjui parduoti jai priklausančią žemės sklypo dalį, tokiu atveju pirkėjas ir pardavėjas gera valia derėsis dėl to, kad pirkėjas įsigytų atidalintą minėto žemės sklypo dalį, priklausančią pardavėjui. Tokio susitarimo atveju Sutarties 1.3 punkte numatyta sąlyga bus laikoma įvykdyta nuo atidalinto žemės sklypo perleidimo pardavėjui momento (Sutarties 4.4. punktas).

27.       Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu. Iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 2023 m. rugpjūčio 17 d. vykdyto šalių susirašinėjimo matyti, kad buvo gautas bendraturtės trečiojo asmens G. J. sutikimas perleisti 12 ha sklypą ieškovei.

28.       2023 m. spalio 2 d. ieškovės atstovės laiške atsakovui nurodyta, kad: „klientui labai svarbu abu sklypus nupirkti tuo pačiu metu. Ar yra priežastis, dėl ko didysis sklypas negali būti parduotas vienu metu?“; atsakovas tos pačios dienos elektroniniu laišku atsakė ieškovei, kad: „Ne, L., jokių kliuvinių nėra. Tik informuoju, kad gavau pažymą tik vienam sklypui. Kaip ir sakiau anksčiau, manau, kad antram sklypui pažymą gausiu 1 mėn. vėliau“; ieškovės atstovė į šį laišką atsakė: „ar pažyma turi galiojimo terminą?“; atsakovas į šį laišką atsakė: „man atrodo, kad pažyma galioja 1 metus laiko“; ieškovės atstovė į šį laišką atsakė: „puiku, tuomet lauksime ir antros pažymos“.

29.       Bylos duomenimis, atsakovas 2023 m. spalio 13 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo parduoti 25 ha žemės sklypą išdavimo.

30.       Byloje pateiktas atsakovo 2023 m. lapkričio 29 d. laiškas ieškovei, kuriame atsakovas nurodo, kad „kadangi negavau iš NŽT dar leidimo sklypo pardavimui, prašau pratęsti preliminarios sutarties terminą dar 2 savaitėms“.

31.       Bylos duomenimis, ieškovė 2023 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, t. y. 12h ir 25 ha sklypus, o leidimai įsigyti nurodytus žemės sklypus ieškovei išduoti 2023 m. gruodžio 7 d.

32.       Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, 2023 m. gruodžio 1 d. atsakovas išsiuntė preliminariosios sutarties dėl 25 ha žemės sklypo įsigijimo projektą UAB „Vilniaus karjerai“ vadovui M. P.; 2023 m. gruodžio 3 d. – preliminariosios sutarties dėl 25 ha žemės sklypo įsigijimo projektą. 2023 m. gruodžio 3 d. laiške M. P. nurodyta, kad „G. patvirtino preliminariąją sutartį“.

33.       2023 m. gruodžio 7 d. ieškovės atstovė elektroniniu laišku informavo trečiąjį asmenį G. J., jog buvo gauti leidimai sklypų pardavimui ieškovei ir galima sudaryti notarinį sandorį.

34.       2023 m. gruodžio 8 d. trečiasis asmuo atrašė į ieškovės atstovės elektroninį laišką, nurodydama, kad pagal preliminariąją sutartį pagrindinė pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2023 m. lapkričio 30 d., tačiau, pasibaigus laikui sudaryti sandorį, trečiasis asmuo laikė, kad pirkėjas neįvykdė savo dalies ir vengė sandorio.

35.       2023 m. gruodžio 11 d. atsakovas informavo ieškovės atstovę, kad iš trečiojo asmens negavo jokių žinių.

36.       2023 m. gruodžio 16 d. trečiasis asmuo elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad kadangi ieškovė nesilaikė preliminariosios sutarties sąlygų ir laiku nesudarė sandorio, tai trečiasis asmuo nenori parduoti ieškove sklypo.

37.       2023 m. gruodžio 18 d. atsakovas elektroniniu laišku susisiekė su ieškovės atstove norėdamas pasitikslinti sandorių sudarymo aplinkybes.

38.       2023 m. gruodžio 18 d. laišku ieškovės atstovė, reaguodama į trečiojo asmens 2023 m. gruodžio 8 d. ir 2023 m. gruodžio 16 d. elektroninius laiškus, kuriais trečiasis asmuo atsisakė sudaryti sandorius dėl to, kad nebuvo laikytasi preliminarios sutarties sąlygų, siūlė trečiajam asmeniui susisiekti su pirkėjo grupės valdybos pirmininku telefonu bei aptarti tiek žemės sklypo dalies, tiek galimo kito sklypo įsigijimą.

39.       2023 m. gruodžio 19 d. ieškovės atstovė elektroniniu laišku informavo notarę Nijolę Pukėnaitę, jog atsakovas parduos žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirkėjui bei nurodo pardavimo kainą ir mokėjimo tvarką.

40.       2024 m. vasario 9 d. atsakovas, trečiasis asmuo ir UAB „Vilniaus karjerai“ sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Vilniaus karjerai“ įsigijo 12 ha žemės sklypą; tą pačią dieną atsakovas ir UAB „Vilniaus karjerai“ sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Vilniaus karjerai“ įsigijo 25 ha žemės sklypą.

41.       Ieškovė 2024 m. vasario 9 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovą, reikalaudama grąžinti sumokėtą avansą pagal preliminariąsias sutartis.

42.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovas avansą ieškovams grąžino.

43.       Ieškovės teigimu, pagrindinės pirkimo – pardavimo sutartys buvo nesudarytos dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių, todėl, remiantis Sutarties Nr. 1 4.3 punkto ir Sutarties Nr. 2 4.3 punkto nuostatomis, avansas turi būti ieškovei grąžintas. Atsakovas byloje laikosi pozicijos, kad pagrindinės pirkimo- pardavimo sutartys buvo nesudarytos tik dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovės sumokėtas avansas, remiantis Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 4.1. ir 4.2. punktų nuostatomis, liko atsakovui kaip minimalių nuostolių atlyginimas. 

Dėl aktualaus teisinio reglamentavimo ir taikytinos teismų praktikos

44.       Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).

45.       Sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams.

46.       Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).

47.       Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

48.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažymi, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 46 punktą).

49.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 21 punktas).

50.       Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 22 punktas).

51.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 42 punktą).

Dėl byloje kilusio ginčo teisinio įvertinimo

52.       Byloje nustatyta, kad ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl 12,0148 ha žemės sklypo įsigijimo; 2023 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė ir atsakovas sudarė preliminariąją sutartį dėl 25, 6862 ha žemės sklypo įsigijimo. Pagal Sutarties Nr. 2.1. punkto nuostatas pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2023 m. lapkričio 30 d., pagal Sutarties Nr. 2 2.1. punkto nuostatas pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2023 m. gruodžio 15 d. Byloje nėra ginčo (ir šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai) dėl to, kad pagal Sutartį Nr. 1 ieškovė pervedė atsakovui 3000 eurų avansą, pagal Sutartį Nr. 2 –
44 000 eurų avansą.

53.       Remiantis Sutarties Nr. 2 1.3 punkto nuostatomis, darytina išvada, kad ieškovės įsipareigojimas pirkti 25 ha žemės sklypą turėjo sąlygą, t. y. ieškovė įsipareigojo nupirkti iš atsakovo 25 ha žemės sklypą tuo atveju, jeigu „ne vėliau kaip pagrindinės sutarties sudarymo dieną pardavėjas kartu su bendraturte parduos pirkėjui visą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 12,0148 ha <...>“

54.       Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu šalių pozicijos dėl nurodyto Sutarties Nr. 2 punkto aiškinimo išsiskyrė. Ieškovės teigimu, Sutarties Nr. 2 1.3 punkto nuostata reiškia, kad abiejų žemės sklypų (12 ha ir 25 ha) įsigijimo sandoriai turėjo būti sudaryti tą pačią dieną. Atsakovo nuomone, šalys susitarė, kad ieškovė iš pradžių nusipirks 12 ha žemės sklypą, o vėliau – 25 ha žemės sklypą; šią aplinkybę, atsakovo nuomone, patvirtina ir skirtingos preliminariosiose sutartyse numatytos datos, iki kada turėjo būti sudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys.

55.       Teismas pažymi, kad, remiantis pažodiniu ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties Nr. 2 1.3. punkto aiškinimu, darytina išvada, jog šiame sutarties punkte numatyta galimybė ieškovui įsigyti 12 ha žemės sklypą ir anksčiau, nei bus sudaryta pagrindinė sutartis dėl 25 ha žemės sklypo įsigijimo. Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina ir preliminariosiose sutartyse nurodytos pagrindinių sutarčių sudarymo datos: pagal Sutartį Nr. 1 – iki 2023 m. lapkričio 30 d., o pagal Sutartį Nr. 2 – iki 2023 m. gruodžio 15 d.

56.       Bylos duomenimis, atsakovas 2023 m. spalio 2 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad gavo Nacionalinės žemės tarnybos leidimą parduoti 12 ha žemės sklypą. Ieškovė tos pačios dienos laišku atsakovui nurodė, kad ieškovei yra svarbu abu sklypus nupirkti vienu metu ir paklausė atsakovo, ar yra kliūčių, dėl kurių abu sklypai negalėtų būti parduodami vienu metu. Atsakovas tos pačios dienos elektroniniu laišku atsakė ieškovei, kad tokių kliūčių nėra ir kad antrąją pažymą dėl antrojo sklypo pardavimo jis tikisi gauti po mėnesio. Į šį laišką ieškovės atstovė nurodė, kad lauks antros pažymos.

57.       Teismo vertinimu, aptartas ieškovės atstovės ir atsakovo susirašinėjimas 2023 m. spalio 2 d. sudaro pagrindą daryti išvadą, kad (pagal byloje esančius duomenis) iki nurodytos datos šalys galėjo skirtingai suvokti jų sudarytos Sutarties Nr. 2 sąlygas dėl 12 ha ir 25 ha žemės sklypų įsigijimo momento (t. y. atsakovas, remdamasis Sutarties Nr. 2 1.3. punkto nuostatomis, turėjo pagrindą manyti, kad 12 ha žemės sklypo įsigijimo sandoris gali būti sudarytas anksčiau, nei 25 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis), tačiau po 2023 m. spalio 2 d. susirašinėjimo atsakovas jau turėjo suprasti, kad ieškovė siekia sudaryti abiejų sklypų pirkimo-pardavimo sandorius vienu metu ir atskirai vien tik 12 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarys. Pažymėtina, kad atsakovas tokiai ieškovės pozicijai neprieštaravo, nepareikalavo, jog artimiausiu metu būtų sudaryta 12 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, priešingai, patvirtino, jog nebus kliūčių sudaryti abu žemės pirkimo-pardavimo sandorius vienu metu ir kad antros pažymos (leidimo parduoti 25 ha žemės sklypą) gavimas gali užtrukti dar apie vieną mėnesį.

58.       Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad 2023 m. spalio 2 d. abejos šalys (ieškovė ir atsakovas) išreiškė savo valią ir sutiko, kad tiek 12 ha, tiek 25 ha žemės sklypų įsigijimo sandoriai būtų sudaryti kartu, tačiau dar negautas leidimas antrajam žemės sklypui įsigyti (25 ha) ir nutarta jo laukti. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovė, nors jau buvo gautas leidimas 12 ha žemės sklypui įsigyti, nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę 12 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 

59.       Kaip nustatyta byloje, atsakovas 2023 m. spalio 13 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo parduoti 25 ha žemės sklypą išdavimo.

60.       Bylos duomenimis, leidimo parduoti 25 ha žemės sklypą gavimas užtruko. Byloje, minėta, pateiktas atsakovo 2023 m. lapkričio 30 d. elektroninis laiškas ieškovei, kuriame nurodoma, kad atsakovas dar negavo leidimo parduoti 25 ha žemės sklypą ir prašo pratęsti ieškovės preliminariosios sutarties terminą dar dviem savaitėms. 

61.       Ieškovė 2023 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo įsigyti 12ha ir 25 ha žemės sklypus išdavimo. Leidimai ieškovei išduoti 2023 m. gruodžio 7 d.

62.       Kaip matyti iš byloje pateikto šalių ir trečiojo asmens G. J. susirašinėjimo elektroniniu paštu, ieškovė, gavusi leidimus įsigyti 12 ha ir 25 ha žemės sklypus, tą pačią dieną (2023 m. gruodžio 7-ąją) kreipėsi elektroniniu paštu į trečiąjį asmenį, informuodama, kad žemės sklypų pardavimo sandoriams yra pasiruošta ir kad galima derinti sutarčių sudarymą pas notarą. 2023 m. gruodžio 8 d. elektroniniu laišku trečiasis asmuo atsisakė sudaryti 12 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydama, kad ieškovė nesilaikė preliminariojoje sutartyje dėl
12 ha žemės sklypo įsigijimo nustatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino, t. y. pagrindinė sutartis iki 2023 m. lapkričio 30 d. nesudaryta. Iš esmės tokią pačią atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutarties priežastį trečiasis asmuo nurodė ir 2023 m. gruodžio
16 d. elektroniniame laiške atsakovei.

63.       Kaip matyti iš atsakovo 2023 m. rugpjūčio 14 d. elektroninio laiško ieškovei, jis nenorėjo, kad trečiasis asmuo žinotų apie 25 ha žemės sklypo pardavimą, todėl tikėtina, jog trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie tai, kad ieškovė siekia įsigyti abu žemės sklypus – 12 ha ir 25 ha – kartu ir kad iki 2023 m. lapkričio 30 d. dar nebuvo gautas leidimas įsigyti 25 ha žemės sklypą ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys dėl nurodytų sklypų įsigijimo negalėjo būti sudarytos. Be to, kaip nustatyta byloje, trečiasis asmuo tuo metu jau buvo sutikęs dėl preliminariosios sutarties dėl 12 ha žemės sklypo pardavimo sudarymo su galimu kitu pirkėju – UAB „Vilniaus karjerai“.

64.       Kaip matyti iš tolesnio tiek šalių, tiek ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo elektroniniu paštu, nepaisant pasibaigusių pagrindinių sutarčių sudarymo terminų, ieškovė ir toliau derėjosi su atsakovu ir trečiuoju asmeniu dėl žemės sklypų įsigijimo. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo, atsakydavo į ieškovės laiškus, tarėsi dėl sutarčių sudarymo sąlygų. Teismo vertinimu, toks šalių ir trečiojo asmens elgesys sudarė pagrįstą lūkestį ieškovei tikėtis, kad, nors ir pasibaigus pagrindinių sutarčių sudarymo terminams, šalių ikisutartiniai santykiai tęsiasi ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys bus sudarytos. Teismas pažymi, kad, trečiajam asmeniui atsisakius sudaryti 12 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovei kilo poreikis spręsti žemės sklypo atidalijimo klausimą, kaip ir buvo numatyta Sutarties Nr. 2 4.4. punkte, be to, atsakovas pasiūlė įsigyti ieškovei dar ir kitų žemės sklypų, todėl derybos užtruko. Bylos duomenimis, 2023 m. gruodžio 22 d. ieškovė kreipėsi į notarą, prašydama suderinti laiką pagrindinių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui, tačiau sutartys su ieškove nesudarytos.

65.       Bylos duomenimis, UAB „Vilniaus karjerai“ 2023 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydami išduoti leidimus pirkti tuos pačius žemės sklypus, dėl kurių įsigijimo ieškovė buvo sudariusi preliminariąsias sutartis. Liudytojas M. P. parodė, kad UAB „Vilniaus karjerai“ priklausanti žemė ribojasi su atsakovui priklausančiu 25 ha sklypu, todėl
UAB „Vilniaus karjerai“ buvo informuoti apie galimybę šį žemės sklypą įsigyti pirmenybės tvarka. Liudytojas M. P. kreipėsi į atsakovą dėl galimybės UAB „Vilniaus karjerai“ įsigyti 25 ha žemės sklypą, vėliau atsakovas pasiūlė įsigyti ir 12 ha žemės sklypą ir liudytojas sutiko. Liudytojo teigimu, derybos vyko 2023 m. rudenį.

66.       Byloje pateiktas 2023 m. gruodžio 3 d. atsakovo elektroninis laiškas UAB „Vilniaus karjerai“, kuriame nurodyta, kad trečiasis asmuo patvirtino preliminariąją sutartį ir siunčia ją susipažinti bei siūlo ją pasirašyti. Iš kartu su šiuo laišku pridėtų priedų nustatyta, kad UAB „Vilniaus karjerai“ buvo siūloma įsigyti 12 ha žemės sklypą; taip pat 2023 m. gruodžio 1 d. elektroninis laiškas UAB „Vilniaus karjerai“, kuriuo siunčiamas preliminariosios sutarties projektas dėl
25 ha žemės sklypo įsigijimo.

67.       Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas, dar nepasibaigus terminui pagrindinei 25 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, jau derėjosi su kitu galimu pirkėju dėl tų pačių žemės sklypų pardavimo ir jau 2023 m. gruodžio
3 d. buvo pateikęs su trečiuoju asmeniui suderintą preliminariąją sutartį dėl 12 ha žemės sklypo įsigijimo. Tai reiškia, kad atsakovas tuo pačiu laikotarpiu vykdė derybas dėl tų pačių žemės sklypų pardavimo ir su ieškove, ir su UAB „Vilniaus karjerai“.

68.       Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas, laikydamas, kad ieškovė vilkina pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą ar kad terminų pagrindinėms sutartimis, nustatytų preliminariosiose sutartyse, pasibaigimas turi esminę reikšmę atsakovui, sprendžiant dėl pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad toliau derybų nebeves ir kad laiko, jog šalių įsipareigojimai pagal preliminariąsias sutartys yra pasibaigę ir kad jie nutrūko (pasibaigė) būtent dėl ieškovės kaltės. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys ikisutartinių santykių metu patvirtina, kad iki preliminariųjų sutarčių su UAB „Vilniaus karjerai“ sudarymo ir avanso pagal jas sumokėjimo, jis siekė išlaikyti susiklosčiusius ikisutartinius santykius su ieškove, nes atsakinėjo į jos laiškus, derėjosi dėl sutarčių sąlygų, t. y. sudarė ieškovei įspūdį, kad derybos vyksta ir kad jų galutinis tikslas – pagrindinių 12 ha (ar atsakovo atidalytos dalies) ir 25 ha žemės sklypų pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių su ieškove sudarymas.

69.       Sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 punktuose, minėta, šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios, t. y. nesant nei pirkėjo, nei pardavėjų kaltės, ir pirkėjas nesutinka pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo termino ar derėtis dėl sąlygų pakeitimo, tai pardavėjai įsipareigoja grąžinti pirkėjui visas iš jo gautas sumas (avansą) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkėjo rašytinio reikalavimo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu žemės sklypą įsigyti išreikštų norą pagal įstatymą pirmenybę įsigyti turintys asmenys ir (arba) atsiras kliūčių pirkėjui įsigyti Sutarties 1.3. punkte nurodytą žemės sklypą dėl to, kad to sklypo bendraturtė atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį arba pagal įstatymą pirmenybės teisę turintys asmenys pareikš norą įsigyti minėtą žemės sklypą, tokiu atveju pardavėjas ir pirkėjas gera valia tarsis dėl kitokių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sąlygų, į derybas įtraukiant ir Sutarties 1.3 punkte nurodyto žemės sklypo (ar jo dalies) įsigijimo sąlygas. Šalims nepavykus susitarti, ši preliminarioji sutartis nutraukiama pirkėjo sprendimu, o pardavėjas turi grąžinti gautą avansą per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutraukimo dienos (Sutarties 4.3. punktas). Taigi preliminariosiose sutartyse šalys ir trečiasis asmuo susitarė, kad, nesudarius pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios, ieškovei jos sumokėtas avansas pagal preliminariąsias sutartis turės būti grąžinamas.

70.       Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovė nesiekė įsigyti ginčo žemės sklypų ir vilkino jų įsigijimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė pagal preliminariąsias sutartis sumokėjo atsakovui avansus, ieškovės valdyba pritarė žemės sklypų įsigijimui (2023 m. rugsėjo 14 d. valdybos posėdžio protokolo išrašas) ir ieškovė turėjo finansinių galimybių (2024 m. balandžio 11 d. pažyma) sklypus įsigyti, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kad būtų suteikti leidimai įsigyti sklypus, net ir suėjus preliminariosiose sutartyse numatytam sandorių sudarymo terminui, tęsė derybas ir siekė, kad būtų sudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys.

71.       Kartu nesutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškovė nesiekė suderinti laiko pagrindinių sutarčių sudarymui pas notarą, nors tokią pareigą turėjo pagal preliminariųjų sutarčių nuostatas. Pažymėtina, kad jau 2023 m. gruodžio 7 d. ieškovė buvo gavusi leidimus įsigyti abejus žemės sklypus ir siekė sudaryti pagrindines abiejų sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kreipėsi į trečiąjį asmenį, kad galėtų suderinti sutarčių pasirašymo pas notarą laiką, tačiau, trečiajam asmeniui atsisakius šias sutartis sudaryti, pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys dėl sklypų įsigijimo nesudarytos. Be to, kaip matyti iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo 2023 m. rugpjūčio 31 d., atsakovas teikė užklausą notarui dėl leidimo parduoti sklypą galiojimo, ieškovė sutiko, kad notariniai sandoriai būtų sudaromi pas atsakovo surastą notarą, t. y. abejos šalys sprendė sutarčių sudarymo pas notarą klausimą ir nevertino šio klausimo kaip išimtinės vienos iš šalių pareigos.

72.       Teismas pažymi, kad atsakovas nurodo, jog jis keturis mėnesius negalėjo parduoti žemės sklypų, todėl gautas avansas vertintinas kaip minimalūs jo nuostoliai, tačiau, kaip nustatyta šioje byloje, atsakovas taip pat atliko veiksmų, dėl kurių derybos užsitęsė (pvz., negavo iki 2023 m. lapkričio 30 d. leidimo 25 ha žemės sklypui parduoti (nors šalys buvo sutarę, kad abu žemės sklypai turi būti parduodami vienu metu), vedė derybas su kitu potencialiu pirkėju, siūlė ieškovei įsigyti ir kitus sklypus, buvo sprendžiama dėl galimybės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir parduoti ieškovei dalį 12 ha žemės sklypo), o pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos daug (190 000 tūkst. eurų) didesne kaina, nei buvo susitarta su ieškove preliminariosiose sutartyse, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas dėl nesudarytų sutarčių turėjo realių finansinių nuostolių ir kad tokių nuostolių turėjo būtent dėl ieškovės kaltės.

73.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą darytina išvada, kad šalių derybų procesas užsitęsė dėl abiejų šalių laiku negautų reikalingų sandoriams sudaryti dokumentų (leidimų), dėl trečiojo asmens 2023 m. gruodžio 7 d. pareikštos pozicijos, kad ji nebeparduos 12 ha žemės sklypo, dėl UAB „Vilniaus karjerai“ pareikšto pageidavimo įsigyti ginčo žemės sklypus pirmenybės teise ir atsakovo su šia bendrove vykdytų derybų, o terminų pagrindinėms pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti pasibaigimas nei ieškovės, nei atsakovės (atsižvelgiant į aptartą byloje pateiktą šalių susirašinėjimą) nevertintas kaip esminis preliminariųjų sutarčių pažeidimas, sudarantis pagrindą vienai ar abejoms šalims nutraukti sutartinius santykius.

74.       Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir aktualaus teisinio reglamentavimo visumą, daro išvadą, kad šiuo atveju šalių derybos nutrūko ne dėl ieškovės kaltės, o dėl visumos aplinkybių, iš kurių tik dalis priklausė nuo vienos ar kitos šalies valios, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalims nesudarius ginčo žemės sklypų pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių, turėtų būti taikomi Sutarties Nr. 1 4.3 punktas ir Sutarties Nr. 2 4.3 punktai dėl avanso, nesudarius pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių, ieškovei grąžinimo.

75.       Teismas, be kita ko, pažymi, kad pagal Sutartį Nr. 2 ieškovė sumokėjo atsakovei 44 000 eurų avansą, kai viso sandorio vertė – 203 000 eurų, t. y. ieškovės sumokėtas avansas sudaro apie
22 proc. viso sandorio kainos. Pagal Sutartį Nr. 1 ieškovė sumokėjo atsakovui 3000 eurų avanso, t. y. 5 proc. visos sutarties kainos. Kaip pažymėjo ieškovės atstovas per teismo posėdį, atsakovas turėjo finansinių įsipareigojimų, todėl ieškovė sutiko sumokėti didesnę nei įprasta avanso sumą pagal Sutartį Nr. 2. Teismo vertinimu, sprendžiant, kad atsakovas neturi pareigos nurodytų sumų grąžinti, be kita ko, būtų pažeista šalių ikisutartinių teisinių santykių pusiausvyra ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis). 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

76.       Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą
nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (47 000 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

77.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

78.       Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 9089,22 euro atstovavimo išlaidų atlyginimo ir 960,28 euro sumokėto žyminio mokesčio.

79.       Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

80.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. ginčo sumos dydį; 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 2.8. šalių elgesį proceso metu; 2.9. advokato darbo laiko sąnaudas; 2.10. kitas svarbias aplinkybes.

81.       Įvertinus ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, pagrįstomis pripažįstamos ne visos ieškovės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

82.       Teismo vertinimu, nagrinėjamas teisinis klausimas nebuvo sudėtingas ir nereikalavo specialių teisinių žinių ar specialaus pasiruošimo (išsamios teismų praktikos analizės ir kt.).

83.       Byloje ieškovės atstovai (advokatai) rengė ieškinį ir dubliką, taip pat procesinius prašymus (atsisakymą nuo dalies ieškinio, prašymus išreikalauti rašytinius įrodymus ir apklausti liudytoją), dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė – 2 val. 50 min.

84.       Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).

85.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Rekomendacijose yra nustatyti maksimalūs rekomenduojami priteisti atstovavimo išlaidų dydžiai, tačiau jie nėra pagrindas spręsti, jog jeigu asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos jų neviršija, tokio dydžio išlaidų atlyginimas ir turėtų būti priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktą).

86.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, į kasacinio teismo praktikoje įtvirtiną teismo pareigą kontroliuoti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, ir kasacinio teismo praktikoje formuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimais, į ieškovei suteiktų paslaugų pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad, siekiant, jog būtų užtikrinta, jog atsakovui nebūtų perkelta našta dengti neproporcingai dideles ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai, jos mažinamos iki 5000 eurų (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovo priteistinas 5000 eurų atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

87.       Už ieškinį ieškovė sumokėjo 975 eurų žyminį mokestį, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi priimtas ieškovės ieškinio dalies atsisakymas dėl reikalavimo priteisti 3000 eurų iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. J.. Minėtos nutarties pagrindu, byla šioje dalyje nutraukta, G. J. įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir ieškovės naudai iš trečiojo asmens priteista 14,62 euro žyminio mokesčio bei grąžinta 43,88 euro žyminio mokesčio. Taigi, likusią žyminio mokesčio dalį sudaro 916,50 euro, kuri ieškovei iš atsakovo priteistina.

88.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei priteistinas iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 5916,50 euro (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl išlaidų valstybei

89.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (29,25 euro) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 285–287, 310 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti (visiškai).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rizgonys“, juridinio asmens kodas 156644781, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 47 000 (keturiasdešimt septynis tūkstančius) eurų avanso, sumokėto pagal 2023 m. rugpjūčio 17 d. ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminariąsias sutartis ir 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą (47 000 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rizgonys“, juridinio asmens kodas 156644781, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5916,50 euro (penkis tūkstančius devynis šimtus šešiolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 29,25 euro (dvidešimt devynis eurus 25 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5660. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Taurienė