Civilinė byla Nr. e2-5579-820/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01394-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.3.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 17 d.,
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovui A. L. ir advokatui Algimantui Kolpertui,
atsakovės atstovei J. Š.,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kiberteka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Landtransa“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
1.1. Priteisti iš atsakovo 1 468,62 EUR skolos.
1.2. Priteisti procesines palūkanas.
1.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog 2020 m. sausio 23 d. Automobilio nuomos sutartimi Nr.2020/01/23-1 (toliau tekste - Sutartis), ieškovė UAB „Kiberteka“ išnuomojo atsakovei UAB „Landtransa“ laikinai valdyti ir naudoti ieškovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę - krovininį automobilį DAF FTXF105 460T valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Sutarties 6 punktas nustatė, kad atsakovė privalo apdrausti automobilį ir jo valdytoją civilinės atsakomybės bei Kaso draudimais. Sutarties 13 punktas nustatė pareigą šalims laiku ir sąžiningai vykdyti visas šios sutarties sąlygas. Atsakovė pažeidė Sutarties 6 ir 13 punkto reikalavimus, nesumokėjo draudimo įmokų, kurias pagal Sutartį turėjo sumokėti, dėl ko draudimo kompanija prisiteisė draudimo įmokas iš ieškovės. Ieškovė įgijo teisę susigrąžinti už atsakovę sumokėtas sumas bei reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, atsiradusius dėl atsakovės neįvykdytos Sutarties.
4. Atsakovė ieškovės vardu sudarė 2020 m. birželio 16 d. Įprastinės TPVCAPD sutartį Nr. E200381017, apdraudžiant aukščiau nurodytą transporto priemonę laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Pagal šią sutartį draudimo kompanijai AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje turėjo būti sumokėta 570,95 EUR draudimo įmoką, tačiau draudimo įmokos atsakovė nesumokėjo.
5. Atsakovė ieškovės vardu sudarė 2021 m. rugpjūčio 25 d. Įprastinės TPVCAPD sutartį Nr. LT21-TCA- 00392679-4, apdraudžiant aukščiau nurodytą transporto priemonę laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. Pagal šią sutartį draudimo kompanijai AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje turėjo būti sumokėta 520,45 EUR draudimo įmoka, tačiau įmokos atsakovė nesumokėjo.
6. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su reikalavimu priteisti iš UAB „Kiberteka“ 938,66 EUR skolą, 6 procentų procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas už nesumokėtas draudimo įmokas pagal 2020 m. birželio 16 d. ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. draudimo sutartis. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-7566-902/2022, AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškinį patenkino: priteisė iš UAB „Kiberteka“ 938,66 EUR skolą, 6 procentų procesines palūkanas; 21 EUR žyminio mokesčio; 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei 8,96 EUR bylinėjimosi išlaidas valstybei.
7. Nors atsakovė sutiko sumokėti draudimo įmokas, tačiau delsė tai padaryti. Sutarties 6 punktas nenustatė tiesioginės pareigos atsakovei sumokėti draudimo įmokas (Sutartis nenumato kas turi mokėti draudimo įmokas), tačiau iš atsakovės veiksmų - sumokėjimo draudimo kompanijai draudimo įmokų už kitus laikotarpius, įsipareigojimo sumokėti įmokų įsiskolinimą, šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir jos vykdymo metu, darytina išvada, kad draudimo įmokas turėjo sumokėti atsakovė, todėl iš atsakovės priteistina draudimo įmokos suma 938,66 EUR bei priteistinos ieškovės patirtos išlaidos (nuostoliai), kurie atsirado dėl atsakovės neįvykdytos pareigos sumokėti draudimo įmokos, t. y. 1 459,60 EUR patirtos išlaidos pagal priimtą minėtą Panevėžio apylinkės teismo sprendimą: 938,66 EUR pagrindinės skolos; 500 EUR bylinėjimosi išlaidų; 21 Eur žyminio mokesčio, taip pat VMI - 8,96 EUR.
II. Atsakovo atsikirtimų santrauka
8. Atsakovė UAB „Landtransa“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsakovė nurodė, jog ieškovė Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7566-902/2022 siekdama išvengti prievolės sumokėti 938 EUR skolos ir 6 proc. delspinigių draudimo kompanijai - AAS „BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje įrodinėjo, kad draudimo įmokas, kurios lėmė skolos atsiradimą, sumokėti turėjo ne ieškovė, o atsakovė UAB „Landtransa“ pagal Sutartį.
10. Panevėžio apylinkės teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavo, kad UAB „Landtransa“ kaip nuomininkas (atsakovas) įsipareigojo ieškovei tik apdrausti ginčo automobilį, tačiau dėl savalaikio draudimo įmokų mokėjimo atsakovei konkretūs įsipareigojimai pagal šią sutartį prieš draudimo kompaniją nekilo, nes nėra atskirų susijusių su draudimo įmokų mokėjimu sutarties nuostatų. Teismas aiškiai nurodė, kad draudimo kompanijos reikalaujamą skolą už nesumokėtas draudimo įmokas padengti turi pati ieškovė, kuri ir yra su draudimo kompanija sudarytų draudimo sutarčių šalis arba draudėja.
11. Draudimo teisiniuose santykiuose draudimo bendrovė yra paslaugos teikėjas, o draudimo paslaugos pirkėjas yra ne nuomininkas (atsakovas), o tikrasis automobilio savininkas (ieškovė). Ieškovės, kaip transporto priemonės savininko pareiga drausti transporto priemonę įtvirtinta draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (konkrečiai - Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ).
12. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuoja TPVCAPDĮ. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas suponuoja, kad pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatyminės nuostatos įpareigojo ieškovę perduoti atsakovei apdraustą transporto priemonę ir nuomos sutartyje numatytas punktas dėl nuomininko pareigos apdrausti transporto priemonę yra prieštaraujantis draudimo teisinius santykius reguliuojantiems teisės aktams.
13. Ieškovo pateiktas nuomos Sutarties 6 punktas, įpareigojantis atsakovą, savo lėšomis apdrausti išsinuomotą transporto priemonę ir kurios jis nėra savininkas, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir dėl to yra negaliojantis. Pripažinus vieną Sutarties dėl draudimo paslaugų punktą (6 punktas) negaliojančiu, neteisėtas bei nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo.
14. Ieškovės prašoma priteisti suma yra 1559,60 EUR, iš kurių tik 938,66 EUR sudaro suma sumokėta draudimo kompanijai ir 500 EUR bylinėjimosi išlaidos bei 21 EUR žyminis mokestis, šios išlaidos atsirado bylą nagrinėjant Panevėžio apylinkės teisme civilinėje byloje pagal draudimo kompanijos ieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo pagal tarp jų sudarytą draudimo sutartį. Paties ieškovo veiksmai lėmė tai, kad jis, turėdamas su draudimo kompanija pasirašytą draudimo paslaugų sutartį, turėjo pareigą ja tinkamai vykdyti, o neįvykdžius atsakyti už kilusias neigiamas teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturi pagrindo reikalauti priteisti iš atsakovės šioje byloje 500 EUR ir 21 EUR žyminio mokesčio, t. y. išlaidas kurias ieškovė patyrė Panevėžio apylinkės teisme civilinėje byloje e2-7566-902/2022 pagal draudimo kompanijos ieškinį ieškovei dėl šios skolos priteisimo pagal tarpo jų sudarytą draudimo sutartį. Atsakovė minėtoje byloje buvo tik tretysis nesuinteresuotas asmuo, kuriam jokie reikalavimai nebuvo keliami ir bylos nagrinėjimas trečiojo asmens teisėms ir pareigoms įtakos nesudarė.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas
konstatuoja :
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).
18. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
19. 2020 m. sausio 23 d. Automobilio nuomos sutartimi Nr.2020/01/23-1 (toliau tekste - Sutartis), ieškovė UAB „Kiberteka“ išnuomojo atsakovei UAB „Landtransa“ laikinai valdyti ir naudoti ieškovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę - krovininį automobilį DAF FTXF105 460T valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Automobilis) (Sutarties 1 punktas).
20. Byloje kyla ginčas dėl Sutarties prievolių vykdymo. Ieškovės teigimu atsakovė pagal Sutartį privalėjo apdrausti išsinuomotą transporto priemonę. Atsakovės teigimu, tai privalėjo padaryti ieškovė, nes jai tokia prievolė kyla iš įstatymo, o Sutarties 6 punkto nuostata pripažintina negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms. Atsakovės teigimu, esant įsiteisėjusiam Panevėžio apylinkės teismo sprendimui yra nustatyta ieškovės atsakomybė, o ne atsakovės.
21. Teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovė Sutarties 6 punktu sutarė, kad Nuomininkas (atsakovė) privalo apdrausti automobilį ir jo valdytoją civilinės atsakomybės bei Kasko draudimais.
22. Sutarties 7 punktu šalys sutarė, jog per numos laikotarpį atsakovė privalo apmokėti automobilio naudojimo: kuro, tepalo ir kitas išlaidas.
23. Sutarties 9 punktu šalys sutarė, jog nuomos mokestis yra 60 EUR per mėnesį.
24. Byloje nėra ginčo, jog Automobilis buvo perduotas atsakovei, tai patvirtina ir Automobilio priėmimo-perdavimo aktas.
25. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7566-902/2022, pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškinį atsakovei UAB „Kiberteka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Landtransa“, dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nusprendė: ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės UAB „Kiberteka“ 938,66 EUR skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,00 EUR žyminį mokestį, 500 EUR teisinės pagalbos išlaidas – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, naudai. Priteisti iš atsakovės UAB „Kiberteka“ 8,96 EUR (aštuonių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 21 d.
26. Panevėžio apylinkės teismas nagrinėjo bylą dėl prievolės draudimo bendrovei sumokėti draudimo įmoką atsakomybės klausimus ir nustatė, jog prievolę mokėti draudimo įmoką pagal draudimo sutartį draudimo bendrovei turėjo ieškovė šioje byloje - UAB „Kiberteka“. Panevėžio apylinkės teismas sprendimo 11 punkto paskutiniu sakiniu nurodė, „ kad ieškovo reikalaujamą skolą už nesumokėtas draudimo įmokas padengti turi atsakovė, kuri ir yra su ieškovu sudarytų draudimo sutarčių šalis arba draudėjas“. Taigi, Panevėžio apylinkės teismas nagrinėjo ir pasisakė dėl atsakomybės pagal draudimo sutartis, nes ieškovė buvo draudimo sutarties šalis. Šioje byloje reiškiami reikalavimai dėl prievolės, kylančios iš transporto priemonės nuomos Sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, 6 punkto vykdymo. Atsižvelgiant į tai, šios bylos nelaikytinos tapačiomis ir teismas turi teisę šioje byloje spręsti dėl Sutarties 6 punkto vykdymo/nevykdymo.
27. Sutartis yra transporto priemonės nuomos sutartis neteikiant vairavimo paslaugos, todėl šiuos santykius reglamentuoja CK šeštos knygos šeštasis skirsnis.
28. CK 6.526 straipsnis nustato, kad transporto priemonės nuomos atveju nuomininkas privalo mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartyje nenustatyta ko kita. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs šios normos turinį ir nurodęs, jog „panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.636 straipsnis). Nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010. Teismų praktika. 2010, 34). Taigi, nuomininkas privalo mokėti draudimo įmokas, jei nuomos Sutartyje nenustatyta kitaip.
29. Kaip minėta Sutarties 6 punktu šalys sutarė, kad atsakovė privalo apdrausti automobilį ir jo valdytoją civilinės atsakomybės bei Kasko draudimu. Ši nuostata atitinka CK 6.256 straipsnio normą, todėl atsakovės teiginiai, jog Sutarties 6 punktas pripažintinas negaliojančiu, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, atmestini, kaip nepagrįsti.
30. Aplinkybė, jog Sutarties 6 punkte nebuvo sutarta konkreti apmokėjimo tvarka ir terminai, neatleidžia atsakovės nuo šios prievolės vykdymo, nes terminus ir tvarką nustatė draudimo sutartys, kurias privalėjo ir pasirašė atsakovė.
31. Ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl Sutarties prievolių netinkamo vykdymo ir iš to kilusių nuostolių atlyginimo, todėl įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7566-902/2022, draudimo įmokos priteisimas iš ieškovo draudimo bendrovei pagal draudimo sutartį, neatleidžia atsakovės nuo jos Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo pagal Sutartį.
32. Iš 2022 m. birželio 2 d. elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovės matyti, kad ieškovė klausia atsakovės: „ar išsiaiškinote dėl draudimo?“, o atsakovė atsako: Dar ne visai. Noriu sužiūrėti mokėjimus. Nes jei buvo skola iš 2020 m. kaip galėjo sudaryt dar viena sutartį 2021 m. Ieškovė 2022 m. birželio 3 d. parašė atsakovei, kad labai netempkite, nes jei įsigalios teismo sprendimas, pinigus nuskaičiuos automatiškai. Atsakovė 2022 m. birželio 21 d. atsakyme ieškovei nurodė, jog niekur nedingsi, teks mums padengti. Ieškovas 2022 m. birželio 27 d. elektroniniame laiške nurodė, kad tuomet jus galite apmokėti sumas tiesiogiai draudikui, o atsakovė atsakė, jog gali padengti sumą tik po kelių savaičių. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė suprato, kad turi apmokėti draudimo įmokas, dėl kurių yra kilęs ginčas minėtoje Panevėžio apylinkės teismo byloje ir teigė apmokėsianti. Tai patvirtina ieškovo nurodomą aplinkybę, jog Sutarties 6 punktu atsakovė buvo įsipareigojusi apdrausti ir sumokėti draudimo įmoką už išsinuomotą automobilį.
33. Iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje rašto matyti, kad atsakovė drausdavo išsinuomotą Automobilį draudėju nurodydama tiek save, tiek ieškovą. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, jog Sutarties 6 punkte šalys buvo sutarę, jog atsakovė apdraus ir apmokės draudimo įmokas už išsinuomotą Automobilį.
34. Pagal Sutarties 7 punktą nuomos mokestis buvo 60 EUR per mėnesį, o iš draudimo bendrovės pateiktos pažymos matyti, jog draudimo įmoka viršija 100 EUR per mėnesį, todėl akivaizdu, jog ieškovas negalėjo ir neprisiėmė įsipareigojimo apmokėti draudimo įmokų iš nuompinigių, kurie žymiai mažesni už draudimo įmoką.
35. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą. kad atsakovė turėjo prievolę pagal Sutarties 6 punktą apdrausti išsinuomotą Automobilį ir sumokėti draudimo įmokas.
36. Atsakovė ieškovės vardu sudarė 2020 m. birželio 16 d. Įprastinės TPVCAPD sutartį Nr. E200381017, apdraudžiant Automobilį laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Pagal šią sutartį draudimo kompanijai AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje turėjo būti sumokėta 570,95 EUR draudimo įmoka. Atsakovė ieškovės vardu sudarė 2021 m. rugpjūčio 25 d. Įprastinės TPVCAPD sutartį Nr. LT21-TCA- 00392679-4, apdraudžiant Automobilį laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. Pagal šią sutartį draudimo kompanijai AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje turėjo būti sumokėta 520,45 EUR draudimo įmoka. Iš draudimo bendrovės 2021 m. lapkričio 3 d. rašto matyti, kad iš 520,45 EUR įmokos likusi įmokos dalis yra 367,71 EUR. Bendra nesumokėtų įmokų pagal abi draudimo sutartis yra 938,66 EUR.
37. Taigi, atsakovė netinkamai vykdė savo Sutarties 6 punkte prisiimtą prievolę, ieškovė dėl atsakovės netinkamo veikimo patyrė 938,66 EUR nuostolius, todėl ieškovės reikalavimas dėl 938,66 EUR skolos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinu (CK 6.526 straipsnis).
38. Ieškovė pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, 21 EUR žyminio mokesčio ir 8,96 EUR pašto išlaidų valstybei, patirtų nagrinėjant bylą Panevėžio apylinkės teisme.
39. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7566-902/2022, nustatė, jog prievolę prieš draudimo bendrovę turėjo tiesiogiai ieškovė, o ne atsakovė. Ieškovė minėtoje byloje su ieškiniu nesutiko ir jį ginčijo, tačiau Panevėžio apylinkės teismas įsiteisėjusiu sprendimu nustatė, jog ieškovė nepagrįstai ginčijo draudimo bendrovės reikalavimus. Taigi, bylinėjimosi išlaidos minėtoje Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7566-902/2022 atsirado dėl ieškovės veikų. Ieškovė galėjo padengti draudimo bendrovės reikalavimus be teisminio ginčo nagrinėjimo ir kreiptis į teismą dėl atsakovės įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo. Be to, ieškovė galėjo ir privalėjo domėtis, ar Sutartis vykdoma tinkamai ir taip išvengti reikalavimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovės reikalavimai dėl Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7566-902/2022, iš ieškovės priteistų ir ieškovės apmokėtų bylinėjimosi išlaidų (500 EUR teisinės pagalbos, 21 EUR žyminio mokesčio ir 8,96 EUR pašto išlaidų valstybei) laikytini nepagristais ir atmestini.
40. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
41. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Šioje byloje patenkinta 64 procentai ieškovo reikalavimų, atitinkama proporcija paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
43. Ieškovas sumokėjo 34 EUR žyminio mokesčio. Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 300 EUR. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 334 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovės priteistina 213,76 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
44. Teismas patyrė 13,28 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovės valstybei priteistina 8,50 EUR pašto išlaidų. Likusi suma 4,78 EUR iš ieškovės nepriteistina, nes neviršija teisės aktų nustatytos minimalios ribos.
45. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį dalyje.
Priteisti ieškovei UAB „Kiberteka“ (kodas 147992842) iš atsakovės UAB „Landtransa“ (kodas 304926920) – 938,66 EUR (devynis šimtus trisdešimt aštuonis euro ir 66 euro centus) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 938,66 EUR (devynių šimtų trisdešimt aštuonių euro ir 66 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2023 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 213,76 EUR (du šimtus trylika euro ir 76 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti ieškinį likusioje dalyje.
Priteisti iš atsakovės UAB „Landtransa“ (kodas 304926920) 8,50 EUR (aštuonis euro ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda