Administracinė byla Nr. eI-5289-609/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00375-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 21 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras prašymą atsakovei A. L. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja BĮ Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės A. L. M. (toliau – ir atsakovė) jai priteisti 6,60 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pareiškėja nurodo, kad jai pavesta administruoti vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad atsakovė nuosavybės teisės pagrindu valdo, naudoja, disponuoja ½ dalį nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi 6,60 Eur vietinės rinkliavos.
Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Pareiškėjai ir atsakovei apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 7 dalis).
Prašymas tenkintinas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Palangos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T2-162 patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 9 punktą, pareiškėja administruoja vietinę rinkliavą Palangos mieste. Nuostatų 7 punktas nustato, kad vietinė rinkliava – tai Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Palangos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybės) teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojas – nekilnojamojo turto objektų, esančių Savivaldybės teritorijoje, ir kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgaliotas asmuo (Nuostatų 8 punktas). Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Vietinė rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų, kurių dydžiai nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį, nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo normas, administravimo (apmokestinamuosius) parametrus bei priskirtas kintamas ir pastovias būtinąsias sąnaudas (Nuostatų 28, 29 punktai). Vietinės rinkliavos pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys, kintamąją - nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga (Nuostatų 30, 31 punktai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovė yra ½ dalies negyvenamosios patalpos - garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė.
LVAT yra konstatavęs, jog asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, nors ir ginčijamu laikotarpiu negyveno Lietuvoje, o buvo išvykęs į užsienį, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-538/2014, 2015 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A605-442/2015 ir kt.).
Nors iš byloje esančio Gyventojų registro išrašo matyti, jog atsakovė yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), duomenų, kad ginčo laikotarpiu atsakovei priklausančia garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimi faktiškai niekas nesinaudojo, taip pat duomenų, jog už ginčo laikotarpį atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje nėra. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagal Nuostatus atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.
Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų ir priminimo sumokėti vietinę rinkliavą matyti, jog atsakovei ginčo laikotarpiu už jai priklausančią ginčo objekto dalį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas taikant Nuostatuose nustatytus dydžius ir sudaro 6,60 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.
Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).
Kadangi nustatyta, jog už ginčo laikotarpį atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdžiusi, 6,60 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. L. M. 6,60 Eur (šešis eurus ir 60 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centras.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Eglė Kiaurakytė