Civilinė byla Nr. e2-299-1042/2021

 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05506-2020-2

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8;

 (S)

   2.6.39.2.1; 2.6.39.2.2; 3.2.6.5

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 23 d.

 Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Rusakas,

sekretoriaujant V. M.,

dalyvaujant ieškovui D. G., jo atstovei advokatei E. J.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Simatika“ atstovui advokatui V. J.,

trečiojo asmens Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialo atstovei Ž. B.,

viešame nuotoliniu būdu vykusiame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei UAB „Simatika“, tretiesiems asmenims Mandatum Life Insurance Company Limited, veikiančiam per Lietuvos filialą, M. A. dėl draudėjo teisių ir pareigų perleidimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ieškovas D. G. prašo įpareigoti atsakovę UAB „Simatika“ perleisti jam draudėjo teises ir pareigas pagal 2005 m. liepos 8 d. AB Sampo gyvybės draudimas (šiuo metu Mandatum Life Insurance Company Limited) investicinio gyvybės draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija (duomenys neskelbtini)), kartu perleidžiant teisę į darbo sutarties tarp ieškovo ir atsakovės nutraukimo dienai (2020 m. gegužės 29 d.) pagal šią investicinio gyvybės draudimo sutartį sukauptą kapitalą –8821,48 Eur ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. bylos apyrašo 1 tomas, 118–123 b. l.).

2. Ieškovas, jo atstovė nurodė, kad 2006 m. kovo 31 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis. 2006 m. balandžio 3 d. šalys sudarė susitarimą dėl investicinio gyvybės draudimo sutarties. 2020 m. gegužės 29 d. ieškovo pašymu pasibaigė šalių darbo santykiai ir 2020 m. birželio 2 d. ieškovas pateikė prašymą perimti draudėjo teises ir pareigas pagal investicinio draudimo sutartį, tačiau atsakovė atsisakė šį prašymą tenkinti. Ieškovo manymu, jis turi teisę perimti draudėjo teises ir pareigas pagal sutartį.

3. Atsakovė UAB „Simatika“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. bylos apyrašo 1 tomas, 167–171 b. l.).

4. Atsakovės atstovo teigimu, pagal sutartį draudėjas savo nuožiūra turėjo teisę bet kada nustatyti, keisti ar panaikinti draudimo sutarties sąlygas. Įmonė įvykdė visus savo įsipareigojimus darbuotojui pagal šalių sudarytą darbo sutartį. Draudėjo investiciniai draudimai, sudaryti darbuotojo atžvilgiu, nėra darbo užmokesčio forma. Dėl finansinių aplinkybių buvo nuspręsta pagal draudimo sutartį sukauptą kapitalą grąžinti įmonei.

5. Trečiasis asmuo M. A. prašė teismo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad buvo darbdavio informuotas, kad pagal draudimo sutartį sukauptas kapitalas bus grąžintas įmonei (el. bylos apyrašo 1 tomas, 96–97 b. l.).

6. Trečiasis asmuo Mandatum Life Insurance Company Limited, veikiantis per Lietuvos filialą, prašė teismo priimti sprendimą teismo nuožiūra (el. bylos apyrašo 1 tomas, 163–165 b. l.). Pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 29 d. duomenimis, draudimo sutartyje sukauptas kapitalas sudarė 8821,48 Eur. Pagal 2020 m. birželio 1 d. atsakovės prašymą draudimo sutartyje nuo 2020 m. birželio 3 d. buvo pakeistas apdraustasis asmuo.

         Teismas

k o n s t a t u o j a:

          Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Tarp šalių kilo ginčas dėl draudėjo teisių ir pareigų pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį perleidimo nutrukus darbo santykiams.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. kovo 31 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. balandžio 3 d. šalys sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad darbdavys, siekdamas pagerinti draudėjo darbuotojo socialinę apsaugą, 30 metų terminui sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartį. Šalių darbo santykiai ieškovo pašymu buvo nutraukti 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. birželio 2 d. ieškovas pateikė prašymą perimti draudėjo teises ir pareigas pagal investicinio draudimo sutartį, tačiau atsakovė atsisakė šį prašymą tenkinti. Pagal 2020 m. birželio 1 d. atsakovės prašymą draudimo sutartyje nuo 2020 m. birželio 3 d. buvo pakeistas apdraustasis asmuo. 2020 m. gegužės 29 d. duomenimis, draudimo sutartyje sukauptas kapitalas sudarė 8821,48 Eur.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

9. Teismas pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Kasacinio teismo konstatuota, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.). 

10. Šalims skirtingai aiškinant 2006 m. balandžio 3 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas teismas turi aiškintis tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgti į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

11. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2006 m. kovo 31 d. ieškovui D. G. ir atsakovei UAB „Simatika“ sudarant neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šalys nenustatė atsakovei UAB „Simatika“ papildomos pareigos sudaryti gyvybės ir sveikatos draudimo sutartį ieškovo D. G. naudai. Tai patvirtina ne tik šalių sudarytos darbo sutarties 9 punktas, pagal kurį šalys sutarė, jog darbdaviui nekilo kitų įsipareigojimų, kurie neprivalomi pagal teisės aktus ir kurių nereglamentuoja kolektyvinė sutartis, bet taip pat ir 2006 m. balandžio 3 d. susitarimo 1.1 punktas, kuriame įtvirtinta, jog draudėjo įmokos pagal draudimo sutartį nebus laikomos darbuotojo darbo užmokesčiu. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad, jo žiniomis, ne visų įmonės UAB „Simatika“ darbuotojų sveikata ir gyvybė buvo apdraustos (2021-02-04 teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 50 sek. – 33 min. 10 sek.). Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad dėl atsakovės vienašališkos iniciatyvos ieškovo naudai sudaryti draudimo sutartį darbo santykių galiojimo laikotarpiui, pastarajam savaime neturėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai pasibaigus darbo santykiams besąlygiškai papildomai gauti materialinę naudą (investicinį kapitalą). 

12. Antra, ieškovas neįrodinėjo ir byloje nenustatyta aplinkybių, parodančių, kad ieškovas be pagrindinių darbo funkcijų papildomai darbdavio nurodymu atlikinėjo darbo sutartimi nesulygtą tam tikro pobūdžio darbą, už kurį nebuvo tinkamai atlyginta, ar buvo sulygta papildomai atlyginti kaupiant investicinį kapitalą pagal draudimo sutartį. Byloje nėra duomenų, parodančių, kad ieškovas ir atsakovės atstovai tarėsi dėl draudimo įmokų pagal draudimo sutartį mokėjimo dydžio. Priešingai, pagal 2006 m. balandžio 3 d. susitarimo 1.1 punktą susitarimas suteikė draudėjui teisę, tačiau neįpareigojo mokėti draudimo įmokas darbuotojo naudai. Be to, byloje nėra duomenų, kad draudimo sutarties sudarymas pats savaime sukėlė ieškovui papildomų rūpesčių, įsipareigojimų, finansinių praradimų ir pan. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai tikėjosi po darbo santykių nutraukimo perimti darbdavio draudikui mokėtas draudimo įmokas (sukauptą kapitalą).

13. Trečia, teismų praktikoje draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, turinti tiek nuostolių, tiek ir sumų draudimo sutarties elementų, buvo įvardyta kaip mišrioji (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2005). Kasacinis teismas išaiškino, kad esant tokiai sutarčiai būtina aiškintis kieno turtinis interesas, kokia apimtimi ir kokios rūšies – sumų ar nuostolių – draudimu buvo apdraustas nuo konkrečios rizikos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010). Taigi teismas šiuo atveju, be kita ko, turi nustatyti draudimo sutarties sudarymo tikslą ir draudimo objektą. 2006 m. balandžio 3 d. susitarime nurodyta, kad atsakovė investicinio gyvybės draudimo sutartį su draudiku sudaro, siekdama pagerinti draudėjo darbuotojo socialinę apsaugą. Iš 2005-07-11 investicinio draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad draudimo sąlygos: investicinis gyvybės drausimas, invalidumas dėl nelaimingo atsitikimo ir trauma dėl nelaimingo atsitikimo, o draudimo objektas – turtinis interesas, susijęs su apdraustojo gyvenimo trukme, nelaimingas atsitikimas ir kapitalo kaupimas. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo sutartį suvokė kaip gyvybės ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį (2021-02-04 teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 5 sek. – 19 min. 35 sek.). Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti apie tikruosius atsakovės ketinimus apdrausti savo galimus nuostolius (ar jų dalį) dėl galimo draudiminio įvykio – nelaimingo atsitikimo darbe pasekmių ir sudaryti galimybę draudimo pagalba užtikrinti lėšų (draudimo išmokų) teikimą ieškovui dėl invalidumo (negalios), mirties, nelaimingo atsitikimo darbe. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, akivaizdžiai parodančių darbdavio siekį kaupti lėšas ieškovo naudai pagal draudimo sutartį tam, kad šios lėšos pasibaigus darbo santykiams būtų išmokėtos darbuotojui. 

14. Ketvirta, pagal Draudimo įstatymo 119 straipsnio 4 dalį draudėjas turi teisę pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui. Iš byloje esančių investicinio draudimo taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) 20 punkto matyti, kad draudėjas turi teisę paskirti, pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui. Pagal 2006 m. balandžio 3 d. susitarimo 2.1 punktą susitarimas nepanaikina draudėjo teisės savo nuožiūra bet kada nustatyti, keisti ar panaikinti visas ir bet kokias draudimo sutarties sąlygas (draudimo sumą, įmokų dydį, mokėjimo periodiškumą, lėšų investavimo kryptis ir kitas draudimo sutarties sąlygas), taip pat nepanaikina draudėjo teisės savo nuožiūra bet kada nutraukti draudimo sutartį. Akivaizdu, kad teisinis reglamentavimas ir šalių susitarimas numatė atsakovei teisę savo nuožiūra pakeisti ar atšaukti naudos gavėją ir tam nereikalingas pradinio naudos gavėjo (šiuo atveju ieškovo) sutikimas. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovės direktorius 2020-06-01 pateikė draudikui (trečiajam asmeniui) prašymą pakeisti apdraustąjį iš ieškovo į trečiąjį asmenį M. A.. Draudiko atstovė teismo posėdžio metu patikrino sistemą ir patvirtino, kad prašymas draudiko sistemoje gautas 2020-06-01 (2021-02-04 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 10 sek. – 1 val. 11 min. 55 sek.). Bylos duomenimis, ieškovas savo prašymą perleisti draudimo sutarties valdymo teises el. paštu atsakovei pateikė vėliau – 2020-06-02, t. y. draudėjui jau išreiškus ir draudikui išviešinus savo tikrąją valią pakeisti apdraustąjį asmenį. Tai, kad draudiko atstovas, administruojantis draudimo sutartį, faktiškai apdraustąjį pakeitė 2020-06-03, nepaneigia aplinkybių, jog draudėjas, iki ieškovui pateikiant prašymą dėl draudėjo teisių ir pareigų perleidimo, pasinaudojo ir išreiškė susitarime nustatytą teisę pakeisti apdraustąjį asmenį. Teismo vertinimu, susitarimo 3.2 punkto sąlyga dėl darbuotojo teisės per 15 dienų terminą informuoti draudėją apie ketinimą perimti teises ir pareigas neįpareigojo darbdavio (draudėjo) tokį prašymą patenkinti. Prieš tai minėta, kad 2.1 punkte nustatyta draudėjo besąlygiška teisė savo nuožiūra keisti ar panaikinti visas ir bet kokias draudimo sutarties sąlygas.

15. Penkta, 2006 m. balandžio 3 d. susitarime šalys numatė, kad draudimo sutartis sudaroma 30 metų laikotarpiui, o pagal sutarties 3.3 punktą darbuotojas perimdamas teisies ir pareigas pagal draudimo sutartį, įgyja teisę į nustatytą dalį pagal draudimo sutartį sukauptų lėšų, jei darbo santykiai pasibaigia ir draudėjas ketina nutraukti draudimo sutartį praėjus numatytam laikotarpiui po šio susitarimo įsigaliojimo. Teismo vertinimu, sutarties 3.3 punktas savaime nenustatė draudėjui (darbdaviui) pareigos mechaniškai perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį. Šias aplinkybes patvirtina ne tik 3.5 punktas, pagal kurį teisių ir pareigų perleidimas darbuotojui turėjo būti įformintas rašytiniu visų šalių susitarimu, t. y. darbdavys turėjo akivaizdžiai išreikšti savo valią perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį. Taigi, nesant draudėjo sutikimo, darbuotojui neatsirado teisės perimti draudėjo teises ir pareigas pagal sutartį. Tokį draudėjo tikslą parodo ir sutarties 1.1 punktas, pagal kurį susitarimas suteikė draudėjui teisę, o ne pareigą, skirti ir mokėti draudimo įmokas pagal sutartį ir buvo nustatyta, kad kiekvienais metais draudėjas iš naujo apsvarsto galimybę skirti ir tęsti įmokų mokėjimą. Priešingas aiškinimas prieštarauti draudėjo galimybei bet kada nutraukti draudimo sutartį, be kita ko, praėjus daugiau nei 5 metams, nes darbuotojas tokiu atveju automatiškai įgytų teisę į pagal draudimo sutartį sukauptų lėšų dalį (sutarties 3.3 punktas). Kaip minėta, sutartyje nustatyta draudėjo teisė savo nuožiūra bet kada nutraukti draudimo sutartį (2.1 punktas) ir įtvirtinta, jog darbuotojas neturi jokių teisių į pagal draudimo sutartį sukauptas lėšas ir kitas draudiko išmokamas sumas, jei draudimo sutartis nutraukiama anksčiau jos galiojimo termino pabaigos (1.5 punktas).

16. Šešta, tikruosius sutarties dalyvių ketinimus iš dalies parodo ir atsakovės konkliudentiniai veiksmai iš esmės analogiškais atvejais. Teismo posėdžio metu draudiko atstovė nurodė, jog draudėjas ir pagal kai kurias kitas draudimo sutartis grąžino įmonei sukauptą kapitalą, tačiau tik šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties sąlygų aiškinimo (2021-02-04 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 3 min. 35 sek. – 1 val. 4 min. 50 sek.). Byloje taip pat nėra duomenų, parodančių, kad ieškovas po penkerių metų darbo UAB „Simatika“ pradėjo akivaizdžiai domėtis darbdavio pagal draudimo sutartį mokamomis įmokomis, jų dydžiu, aiškintis, kokį sprendimą ketina priimti darbdavys dėl sutarties tęstinumo kiekvienais metais (sutarties 1.1 punktas), t. y. akivaizdžiai parodydamas siekį rūpintis ir ateityje valdyti sukauptą kapitalą pagal savo nuožiūrą.

17. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Ieškinį atmetus, tarp šalių paskirstos bylinėjimosi išlaidos.

19. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 1020,00 Eur advokato pagalbos išlaidos. Šios išlaidos neviršijo rekomenduojamų priteisti dydžių (http://www.advokatura.lt/skaiciuokle/), todėl nemažintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 284 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Simatika“ (į. k. 300539673) iš ieškovo D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1020,00 Eur (vieno tūkstančio dvidešimties eurų) advokato pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Teisėjas                                                                    Aleksandras Rusakas