Civilinės bylos Nr. e2-268-516/2019

                                 ir Nr. e2-290-516/2019

                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00643-2018-1

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo                       2018 m. lapkričio 28 d. nutarties dalies ir 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Intersera“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Gora“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intersera“ priteisti 86 886 Eur skolos ir 3 547,86 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2.       2018 m. gruodžio 12 d. rezoliucija priimtas patikslintas ieškovės BUAB „Gora“ ieškinys atsakovei UAB „Intersera“ dėl 108 274 Eur skolos ir 5 760,22 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė padidinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki patikslintu ieškiniu reiškiamo reikalavimo sumos, t. y. iki 114 035,04 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi, be kita ko, tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, įrodymų visumą, yra pagrindas manyti, jog ji tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, iš pateiktų įrodymų ir aptartų aplinkybių matyti, kad šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia, ieškinio suma, net vertinant faktą, jog atsakovė yra juridinis asmuo, yra labai didelė. Įrodymų, kad atsakovė vykdytų Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą, kuriuo priteista daug mažesnė suma, atsakovė nepateikė. Įrodymų, pagrindžiančių prievolės nevykdymo priežasčių pagrįstumą, taip pat nėra pateikta. Šios faktinės aplinkybės, teismo nuomone, sudaro pagrindą išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, Juridinių asmenų registro duomenimis bei iš Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-805-459/2016 nustatytų aplinkybių teismas taip pat nustatė, kad buvęs atsakovės direktorius T. V. ir ieškovės vienintelė akcininkė I. V. yra susiję asmenys, sutuoktiniai, o ši aplinkybė gali kelti abejonių šalių ir jų sudarytų tarpusavio sandorių sąžiningumu ir nagrinėjamoje byloje. Pažymėjo ir aplinkybę, kad 2018 metais tris kartus pasikeitė atsakovės direktorius. Ši aplinkybė taip pat rodo įmonėje esant nestabilią padėtį.

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patikslintas ieškinys yra turtinio pobūdžio, iš pateiktų įrodymų ir aptartų aplinkybių matyti, kad šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia, ieškinio suma, net vertinant faktą, jog atsakovė yra juridinis asmuo, yra labai didelė ir iš atsakovės pateiktų įrodymų apie turimo turto vertę matyti, jog patikslinto ieškinio reikalavimas sudaro ženklią jos turimo turto vertės dalį. Duomenų, kad būtų pasikeitusios 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios pasaugos priemonės, nustatytos aplinkybės, nėra, todėl, jų nekartodamas, teismas konstatavo, jog yra pagrindas patenkinti ieškovės prašymą ir padidinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki patikslintu ieškiniu reiškiamo reikalavimo dydžio.

III. Atskirųjų skundų argumentai

8.       Atskirajame skunde atsakovė UAB „Intersera“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą; pripažinti atsakovės teikiamą medžiagą, priedus pateiktus prie atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevieša medžiaga bei jos neatskleisti ieškovei ir tretiesiems asmenims. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Aktualioje Lietuvos teismų praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

8.2.                      Ieškovė neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo bei nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų savo turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė ieškinyje neįrodė grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo.

9.       Atskirajame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties atsakovė iš esmės nurodė tapačius argumentus kaip ir skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo                     2018 m. lapkričio 28 d. nutarties.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo patenkinti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

12.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Tokiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, jog ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

13.       Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų (lot. prima facie) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

14.       Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys tikėtinai pagrįsti, šios pirmosios instancijos teismo išvados nėra kvestionuojamos.

15.       Vertindamas antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019). Taigi, tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

16.       Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo apeliantė, jos sąžiningumas nėra paneigtas. Teismo nurodyta aplinkybė, kad buvęs atsakovės direktorius T. V. ir ieškovės vienintelė akcininkė I. V. yra susiję asmenys, sutuoktiniai, nesudaro pagrindo preziumuoti atsakovės nesąžiningumo. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įstatyme nustatytos nesąžiningumo prezumpcijos (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje) nėra taikomos. Priešingai, atsakovo nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1143-464/2017).

17.       Atitinkamai, įmonės valdymo ir turtinės padėties pokyčiai, tiek, kiek jais nėra įrodinėjami ketinimai paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti yra neaktualūs. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017).

18.       Teismo paminėtos aplinkybės, kad nežinomos priežastys, kodėl atsakovė nevykdo prievolės, savaime negali būti laikomos pakankamomis nei jos turtinei padėčiai, nei (ne)sąžiningumui nustatyti, nes šių aplinkybių pagrįstumas vertinamas ir gali būti konstatuotas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Analogiškai pasisakytina ir dėl ieškovės papildomų paaiškinimų, pateiktų pirmosios instancijos teismui – faktas, kad buvo pripažintas negaliojančiu                               ieškovės ir atsakovės 2015 m. gegužės 25 d. susitarimas dėl tarpusavio įskaitymo, nepatvirtina atsakovės ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

19.       Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs grėsmę ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymui didelės ieškinio sumos pagrindu, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi neteisingai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios, atsižvelgus į tai, jog ieškovė nepateikė jokių konkrečių atsakovės nesąžiningumą galinčių bent tikėtinai pagrįsti duomenų, naikintinos. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo pakeistas iš esmės identiškais motyvais, šia nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės taip pat naikintinos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20.       Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kita                   2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus 2018 m. lapkričio 28 d. nutartyje, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis yra sudedamoji 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalis, pastarąją panaikinus, nutarties dėl rašymo apsirikimo ištaisymo panaikinimo klausimo ex officio apeliacinės instancijos teismas atskirai nesprendžia.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

21.       Apeliacinės instancijos teismas atsakovės kartu su atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties ir 2019 m. vasario 20 d. pateiktus naujus rašytinius įrodymus, susijusius su jos turtine padėtimi, atsisako priimti, nes pagal anksčiau nurodytą įrodinėjimo dalyką jie šiai bylai pagal atskiruosius skundus nėra teisiškai reikšmingi, t. y. nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180, 314 straipsniai; nutarties 16 punktas).

Dėl prašymo pripažinti bylos medžiagos dalį nevieša

22.       Atsakovė prašo pripažinti atsakovės teikiamą medžiagą, priedus pateiktus prie atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevieša medžiaga bei jos neatskleisti ieškovei ir tretiesiems asmenims.

23.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad duomenys, kuriuos prašoma pripažinti neviešais buvo pateikti ne apeliacinės instancijos teismui, o pirmosios instancijos teismui, kuris 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi prašymą atmetė. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismui perspręsti neskundžiamą pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės prašymas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Išsiųsti šios nutarties patvirtintą kopiją Turto arešto aktų registro tvarkytojui vykdyti.

Teisėja                                                         Rasa Gudžiūnienė