Teisminio proceso Nr. 2-06-3-17209-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.5.1; 3.1.9.1.3; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. N. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. O. patikslintą ieškinį atsakovams V. N. ir K. N. dėl skolos už nuomą, nuostolių bei palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. N. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, juo prašė: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-l666-911/2017; išnagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad ieškinys jam buvo pareikštas nepagrįstai, nes gyvenamųjų patalpų nuomos pradžioje jis ieškovei buvo sumokėjęs 3400,00 Lt, tačiau, nutraukus nuomos sutartį, ieškovė dalį, tai yra 2200,00 Lt, nuompinigių grąžino, pervesdama pinigus į asmeninę sąskaitą. Teigia, kad šias faktines aplinkybes teisme patvirtino liudytojai M. V. ir K. K., „Swedbank“, AB, banko išrašas bei 2015-09-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-12270-796/2015. Pareiškėjas pažymi, jog tas pačias aplinkybes 2018-01-10 pareiškimu patvirtino ir atsakovė K. V. (buvusi pavardė N.), kuri, gavusi įsiteisėjusį 2017-09-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, tą pačią dieną raštu pareiškė, kad pagal ieškovės L. O. patikslintą ieškinį asmeniškai yra atsakinga tik ji pati. Pareiškėjas tai vertina kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, tai laiko savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Nurodo, kad jis ir K. V. (N.) kartu kaip šeima nebegyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2014 m. lapkričio mėnesio pradžios, todėl sutuoktinis gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CK) 3.67 straipsnio 1 dalis). Nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl atsakovo pakeitimo tinkamu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 45 straipsnio tvarka. Teigia, kad dėl nurodytų priežasčių yra antrasis proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalyje, kai teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, apie kurią apeliacinės instancijos teismas net nepasisakė (2017-11-30 Klaipėdos apygardos teismo nutarties 21 punktas, kuriame nepasisakoma apie privalomą nurodytos materialinės teisės normos taikymą). Taip pat nurodo, kad procesiniai dokumentai atsakovei byloje tinkamai įteikti nebuvo, todėl daro išvadą, kad teismas nusprendė už akių, kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
2. Atsiliepimu į pareiškėjos prašymą ieškovė L. O. prašė atmesti atsakovo V. N. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1666-911/2017 kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad naujai pateikti įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Pažymi, jog proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, todėl 2018-01-10 atsakovės K. V. (N.) pareiškimas neturėtų būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė. Nurodo, kad atsakovas nenurodė konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumo, dėl kurio būtų teisinis pagrindas keisti priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą. Atsakovės teigimu, 2018-01-10 pareiškimas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų: nepateikta įrodymų, kad minėtą raštą surašė ir (ar) pasirašė atsakovė K. V. (N.); iš 2018-01-10 pareiškimo turinio galima daryti išvadą, kad juo atsakovė duoda paaiškinimus apie, pasak atsakovo V. N., turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tačiau ir tuo atveju, jei 2018-01-10 pareiškimą surašė K. V. (N.), tai nėra tinkamas rašytinis įrodymas, kadangi šalys ir tretieji asmenys turi teisę duoti paaiškinimus raštu tik byloje davę priesaiką. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad CK 3.67 straipsnio 2 dalies norma aktuali ir taikytina tik nagrinėjant bylas dėl santuokos nutraukimo pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį, dėl to klausimas dėl CK 3.67 straipsnio nuostatų taikymo turėjo būti keliamas atsakovų K. V. (N.) ir V. N. santuokos nutraukimo byloje, tačiau toks klausimas nebuvo keliamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo V. N. prašymas dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų) civilinėje byloje Nr. e2-1666-911/2017 netenkintas. Nutarta priteisti iš pareiškėjo 138,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
4. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas iš esmės kvestionuoja teismų įrodymų vertinimą, nepateikdamas jokių objektyvių duomenų dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti esmės – pareiškimą tenkinti.
6. Apeliantas nurodo, jog 2018-01-10 pareiškimu atsakovė K. V. (buvusi N.), kuri tą pačią dieną, tai yra 2018-01-10, gavo įsiteisėjusį 2017-09-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje, raštu pareiškė, kad pagal ieškovės L. O. patikslintą ieškinį asmeniškai yra atsakinga ji pati. Šis pareiškimas turi būti pripažintas kaip konkretus juridinis faktas (įvykis, veiksmas, būsena), tai yra kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, turinti esminės reikšmės bylai (yra įrodinėjimo dalykas), kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, tai laikytina savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu.
7. Kokie vėliau, iki rašytinio atsakovės K. V. pareiškimo pateikimo atsakovui, teisiniai santykiai siejo ieškovę ir kitą atsakovę, V. N. tikrai nebuvo žinoma, nes jie kartu kaip šeima nebegyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2014 metų lapkričio mėnesio pradžios. Atitinkamai, atnaujinus bylos nagrinėjimą, sutuoktiniui (pareiškėjui) būtų suteikta galimybė įrodinėti, nuo kada santuokos nutraukimu sutuoktinių turtinėms teisėms buvo sukeltos teisines pasekmes, tai yra nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 1 d.), ar daug vėliau. Apeliantui suprantama, kad atnaujinęs bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas galėtų spręsti klausimą dėl atsakovo pakeitimo tinkamu CPK 45 straipsnio tvarka. Mano, kad dėl to yra ir antrasis proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 str. 1 d., tai yra kai teismo sprendime yra padaryta aiški procesinės teisės normos taikymo klaida.
8. Teigia, kad nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2015 m. rugsėjo 1 d., todėl ieškovei apie nuomos sutarties nutraukimą turėjo pranešti atsakovo V. N. buvusi sutuoktinė (žr. nuomos sutarties 4.2 punktą). Pastaroji taip pat privalėjo sumokėti buto nuomotojai vieno mėnesio nuompinigių dydžio baudą ir atiduoti buto savininkei raktus. Kodėl taip nepasielgta, gali pasakyti tik kita atsakovė, nes būtent ji, kaip sutuoktinė, pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas buvo atsakinga buto nuomotojai (CK 3.109 str. l d. 5 p.). Todėl dėl anksčiau nurodytų aplinkybių šis klausimas negalėjo būti išnagrinėtas atsakovų (pareiškėjo ir K. N.) santuokos nutraukimo byloje, nes sprendimas joje priimtas 2015-09-02, tai yra kitą dieną po nuomos sutarties termino pabaigos.
9. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-l666-911/2017, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1666-911/2017 pagal ieškovės L. O. patikslintą ieškinį atsakovams V. N. ir K. N. dėl skolos už nuomą, nuostolių bei palūkanų priteisimo tenkino iš dalies, ieškovei J. O. priteisė solidariai iš atsakovų V. N. ir K. N. 2 227,57 Eur skolą, 2011,48 Eur nuostolius, 345,64 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4584,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 212,03 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-30 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-03 sprendimą paliko nepakeistą.
13. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ir vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
14. Kasacinio teismo išskiriami tokie naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą, požymiai: 1) jos jau egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) jos pareiškėjui tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu pareiškėjo įvardijama aplinkybė (ar aplinkybės) neatitinka bent vieno iš aptartų požymių, yra konstatuojama, kad toks proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas ir todėl procesas negali būti atnaujintas.
15. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokia proceso atnaujinimo instituto taikymo aplinkybė, jog atsakovė K. V. (N.) 2018-01-10 pateikė V. N. pareiškimą, kuriame nurodė, kad pagal ieškovės L. O. patikslintą ieškinį asmeniškai yra atsakinga tik ji pati, taip pat šios aplinkybės esminė reikšmė, galėjusi nulemti kitokią ginčo baigtį dėl pareiškėjo atsakomybės (kitokį rezultatą), šiuo konkrečiu atveju neįrodytos.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinėje byloje, kurią pareiškėjas siekia atnaujinti, atsakove, kaip ir pareiškėjas, buvo ir pati K. V.. Spręstina, kad K. V. procesiniai dokumentai byloje buvo įteikti CPK nustatyta tvarka ir tinkamai. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismui neįteikus procesinių dokumentų atsakovei K. V. (N.) visais žinomais ir galimais adresais, taip pat nustačius, kad atsakovė nedirba, ieškovė L. O. civilinėje byloje Nr. e2-1666-911/2017 2017-02-24 pateikė prašymą įteikti dokumentus atsakovei K. V. (N.) viešo paskelbimo būdu ir nurodė jai vienintelį žinomą atsakovės paskutinės gyvenamosios vietos adresą. Pažymėjo, kad kur dabartiniu metu gyvena atsakovė ar kokiu adresu būtų galimybė atsakovei įteikti procesinius dokumentus, nėra žinoma. Nurodė, kad galimybės paskirti kuratorių nėra. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, 2017-02-27 nutartimi įteikė atsakovei K. V. (N.) ieškinį ir jo priedus viešo paskelbimo būdu. Taip pat teismo 2017-03-22, 2017-04-20 nutartimis atsakovei K. V. (N.) buvo įteikti šaukimai į teismo 2017-04-20, 2017-06-12 posėdžius CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir tai negali paneigti įteikimo teisėtumo.
17. Kitas aspektas tas, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovas pirmosios instancijos teisme nebuvo aktyvus, nebendradarbiavo (CPK 8 straipsnis) su kita atsakove – buvusia sutuoktine K. V., nesiėmė veiksmų sužinoti jos poziciją dėl pareikšto ieškinio, kuris lietė abi šalis. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, spręstina, jog aplinkybė, kad pati ginčo šalis – pareiškėjas, nesant atsakovės pozicijos, iki galo rūpestingai neįgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo jam palankios, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
18. Papildomai pabrėžtina ir tai, kad abiejų šalių įsipareigojimai kreditoriams bei jų apimtis gali būti keičiama / koreguojama jų santuokos nutraukimo byloje, o ne civilinėje byloje dėl skolos priteisimo.
19. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-03 sprendimas buvo apskųstas ir nagrinėtas apeliacine tvarka pagal V. N. pateiktą apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-30 nutartimi skundžiamas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Dėl to pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra, nes procesinis teismo sprendimas, kaip minėta, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nagrinėjamoje byloje pagrindo atnaujinti procesą nėra, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė matreialinės bei proceso teisės normas.
21. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aušra Maškevičienė