Civilinė byla Nr. 2-581-880/2017

Proceso Nr. 2-44-3-00357-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1. (S)

ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 12 d.

Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,

dalyvaujant ieškovui Č. V.,

atsakovui G. K.,

              viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. V. ieškinį atsakovui G. K. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 150 Eur padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. kovo 31 d. atsakovas išsinuomojo ieškovui ir jo sutuoktinei D. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), esantį pirties pastatą, t. y. pirtį su poilsio kambariu bei tris miegamuosius kambarius. 2017 m. kovo 31 d. ieškovas suteikė atsakovui teisę naudotis pirties patalpomis parai. Kitą dieną, t. y. š. m. balandžio 1 d. ieškovo nebuvo namuose, todėl paprašė sutuoktinę D. V. priimti atlaisvintą pirties patalpą ir jeigu viskas gerai grąžinti nuomininkui 50 Eur užstatą. Jam grįžus namo, sužinojo, kad sutuoktinė grąžino užstatą, tačiau neapžiūrėjo atlaisvintos pirties ir nepastebėjo pirties turto sugadinimo. Atsakovas, balandžio 1 d. vakare apžiūrėjo pirties pastatą ir nustatė, kad nuomininkas ar jo svečiai apgadino pirtyje esantį turtą ir padarė jam žalą: sudaužė du šviestuvus po 15 Eur kiekvienas, t. y. 30 Eur vertės, padegė vieną iš lovų, todėl jos remontui reikia keisti vieną iš pagrindinių pušies medžio lovos lentą, lovos remonto kaina 30 Eur, dvejose vietose išdegino vieną antklodę, kurios vertė 50 Eur, vieno iš miegamųjų kambarių durų išplėšta iš durų varčios ir sulaužyta rankena, rankenos remonto kaina 30 Eur, vienos iš patalpų sienoje padaryta skylė - kumščiu sulaužyta OSB plokštė 10 Eur vertės, taigi, iš viso ieškovui padaryta 150 Eur dydžio žala. Be to, ieškovas pastebėjo, kad kieme prie pirties nulaužtas ant seno medžio įrengtas lauko šviestuvas. Ieškovas pranešė atsakovui apie padarytą žalą, atsakovas pripažino, kad ji buvo padaryta ir pažadėjo tą pačią dieną atlikti banko pavedimą ir atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas to nepadarė ligi šiol. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai pagal 2017-03-31 sudarytą nuomos sutartį, todėl atsakovas privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir atlyginti ieškovui padarytą žalą.

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad ieškovo sutuoktinė D. V. išsinuomotą turtą priėmė, užstatą grąžino. Vėliau ieškovas susisiekęs su juo pareiškė, jog jis skolingas 30 Eur už sudaužytus šviestuvus. Jis sutiko ir pasakė, jog žalą atlygins. Tuo metu jis nedirbo, todėl žalos atlyginti negalėjo. Šiuo metu ieškovas reikalauja atlyginti daug daugiau žalos, galimai kitų asmenų padarytą žalą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. kovo 31 d. ieškovas ir atsakovas sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui nuo 2017 m. kovo 31 d. 18 val. iki 2017 m. balandžio 1 d. 14 val. išnuomojo pirtį, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Nuomos sutartimi atsakovas kaip nuomininkas įsipareigojo saugoti ir tausoti patalpose esantį turtą (3.1. p.), nedelsdamas informuoti nuomotoją apie turtui padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per vieną dieną (3.2 p.) ir, pasibaigus nuomos laikui, grąžinti patalpas tokios būklės, kokios nuomotojo buvo suteiktos (3.4 p.).

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovo padarytos žalos atlyginimo ir nurodė, kad patalpų nuomos metu ieškovas arba jo svečiai sudaužė du šviestuvus, padegė vieną iš lovų, todėl jos remontui reikia keisti vieną iš pagrindinių pušies medžio lovos lentą, dvejose vietose išdegino vieną antklodę, išplėšė vieno iš miegamųjų kambarių durų varčią ir sulaužė rankeną, vienos iš patalpų sienoje padarė skylę - kumščiu sulaužę OSB plokštę, iš viso ieškovui padaryta 150 Eur dydžio žala. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies ir nurodo, kad jis sutinka atlyginti šviestuvų sugadinimo ir durų rankenos remonto išlaidas, t.y. 60 eurų, o kitų daiktų sugadinimo nepripažįsta.

Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Keleto įrodymų vertinimo rezultatą lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog jam buvo padaryta žala ne tik sudaužius šviestuvus ir sugadinus rankeną, dėl ko ginčo nėra, bet ir apdeginus antklodę, lovos lentą bei sulaužius sienos plokštę. Pirmiausia, tai, kad žala ieškovui buvo padaryta įrodo byloje pateiktos sugadintų daiktų nuotraukos (b.l. 7-10). Aplinkybes, kad žala buvo padaryta patvirtino ir ne tik pats ieškovas, bet ir liudytojos D. V. ir I. S., kurios nurodė, kad išvykus atsakovui ir tvarkant pirties pastatą buvo pastebėta aukščiau nurodyti turto sugadinimai ir, jog tą pačią dieną jie buvo užfiksuoti nuotraukose. Nors atsakovas neigia dalies turto apgadinimą, t.y. kad buvo apdeginta lova ir antklodė, teismo vertinimu, jo ir D. V. parodymai, jog apžiūrint pirtį pasibaigus nuomą, antklodė buvo užkišta už kamino ir buvo visa šlapia, teismui, atsižvelgiant į kitus įrodymus, leidžia daryti išvadą, kad ji buvo šlapia, nes buvo gesinta ją uždegus. Tai, kad atsakovo turtas nebuvo saugomas, patvirtina ir atsakovo bei liudytojų D. V. ir I. S. parodymai, jog pirtyje suolas, spintelė ir kiti daiktai buvo ištepti fekalijomis. Ir šio fakto atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovo nurodoma žala buvo padaryta ieškovo nuomos metu.

Byloje taip pat kilo ginčas dėl žalos dydžio, t.y. atsakovas nesutiko su antklodės kaina, kurią ieškovas įvertino 50 eurų ir dėl lovos lentos keitimo išlaidų, kurias ieškovas įvertino 30 eurų. Dėl likusio sugadinto turto vertės atsakovas sutiko.

Pažymėtina, kad kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovas (CPK 178 str.). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų kiek kainavo atsakovo sugadinta antklodė, tačiau teismas, įvertinęs prašomos priteisti sumos dydį, tai, kad buvo sudeginta ne tik antklodė, bet ir jos užvalkalas, sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra pagrįstas, protingas ir nėra per didelis. Analogiškai ir dėl lovos lentos pakeitimo kainos, teismas sprendžia, kad suma yra protinga, nes keičiant lentą, ją reikės nuimti, nupirkti naują lentą, joje išgręžti skyles lempoms, sumontuoti lempas ir viską vėl sumontuoti į lovą.

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės, o CK 6.500 straipsnyje numatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išnuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Šalių sudarytos Nuomos sutarties 3.4 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja pasibaigus nuomos laikui, grąžinti patalpas tokios būklės, kokios nuomotojo buvo suteiktos ir, kad nuomotojas atsako už visą jo ar su juo atvykusių asmenų padarytą žalą ir atlygina nuomotojui dėl nuomojamų patalpų pabloginimo atsiradusius nuostolius.

Nustačius, kad žalą padarė atsakovas arba su juo atvykę asmenys, remiantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovo jam priteisiamas 150 eurų žalos atlyginimas.

Nesudaro pagrindo ieškinį atmesti atsakovo argumentai, jog ieškovas turėjo negrąžinti sumokėto 50 eurų užstato jeigu buvo padaryta žala. Byloje nustatyta, kad patalpas pasibaigus nuomai apžiūrėjo ieškovo žmona, kuri tuo metu prižiūrėjo kūdikį, todėl negalėjo gerai įvertinti viso perduodamo turto. Be to, ji nurodė, kad padaryta žala buvo slepiama, t.y. lempų stiklai buvo paslėpti po lovomis, apdegusi lova buvo uždengta antklode ir pan.

Tuo pačiu pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovas nesilaikė Nuomos sutartyje numatytos pareigos nedelsiant informuoti ieškovą apie padarytą žalą. Atsakovas taip pat netinkamai aiškina šalių sudarytą Nuomos sutartį ir nurodo, kad ieškovas apie visą patirtą žalą privalėjo atsakovą informuoti per vieną dieną. Priešingai Nuomos sutarties 3.2. punkte pareigia apie padarytą žalą per vieną dieną informuoti yra numatyta nuomininkui, t.y. atsakovui ir jis šios pareigos nesilaikė.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur žyminis mokestis ir 50 Eur išlaidų advokato pagalbai, rengiant ieškinį, apmokėti. Taip pat iš atsakovo priteisiamos pašto išlaidos valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais, teismas                           

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Č. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 eurų žalos atlyginimo, 50 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 20 eurų žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,05 euro pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                         Linas Zinkevičius