Teismingumo byla Nr. T-23/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00332-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2018 m. kovo 14 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pašilaičių būstas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsakymo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pašilaičių būstas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymą „Dėl administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 30-1653 „Dėl UAB „Pašilaičių būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“ Nr. 30-3319.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui ir išaiškino, kad toks ginčas teismingas administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad ginčijamu įsakymu administracijos direktorius pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 30-1653 patvirtintą UAB „Pašilaičių būstas“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą ir išbraukė 33 eilutę (pastatas (duomenys neskelbtini)). Įsakymas grindžiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 42 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsniu, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, ir atsižvelgiant į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų 2017 m. lapkričio 14 d. pasirašytą jungtinės veiklos sutartį.

CK 4.84 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Šioje teisės normoje įtvirtinti savivaldos institucijos įgaliojimai dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo, kai butų ir kitų patalpų savininkai nesudaro gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Minėto straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Taigi, pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su turto administravimo teisiniais santykiais, kurie yra civiliniai teisiniai. Ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai. Ginčo civilinį pobūdį taip pat patvirtina ir pareiškėjo esminiai skundo argumentai, susiję su jungtinės veiklos sutarties galimu negaliojimu. Atsižvelgiant į tai, teismui kilo abejonė dėl šio ginčo rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo iš UAB „Pašilaičių būstas“ administruojamų namų sąrašo buvo išbrauktas daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, kad savivaldos institucijos įgyvendina CK 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo srityje, susijusius su butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu bei bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimu. Ginčijamas įsakymas yra susijęs su turto administravimo teisiniais santykiais, kurie yra civiliniai. Kadangi ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl pareiškėjo reikalavimas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. nutartis Nr. T-71/2016; 2015 m. vasario 9 d. nutartis Nr. T-26/2015; 2014 m. sausio 21 d. nutartis Nr. T-106/2016; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. T-135/2016).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pašilaičių būstas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsakymo panaikinimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.