Administracinio nusižengimo byla

Nr. A6.-1384-836/2019

Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00178-2019-9                        

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.1; 7.11; 21.3.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K.,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., D. K. IĮ vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2019 m. kovo 22 d. D. K. IĮ pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2019 m. kovo 15 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (21.222) 1FR1043-1245, kurio metu buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. 2019 m. balandžio 15 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.31-08)- FR1042-1441. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pavedimo išrašymo dieną, t. y. 2019 m. kovo 15 d., D. K. IĮ skola valstybės biudžetui 15334,72 Eur, iš jos: 12609,69 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) ir 383,33 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. lapkričio 27 iki 2019 m. sausio 26 d.), 2314,37 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau  - GPM) ir 27,33 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2019 m. vasario 1 d.). Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. Priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2017 m. liepos 30 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2019 m. gegužės 27 d. nelikviduota ir sudaro 13919,68 Eur. Iš pateiktų kasos knygos išrašų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. VMI prie FM nustatė, kad lėšų likutis kasoje 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo 2402,90 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. gauta pajamų 159266,87 Eur, iš kasos išmokėta 72368,84 Eur. Kasos išlaidas nagrinėjamu laikotarpiu sudarė 158508,69, kasos likutis 2019 m. vasario 28 d. – 3161,08 Eur. Per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., darbuotojai gavo 30136,01 Eur, kitos išlaidos sudarė 128372,68 Eur. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad  D. K. IĮ Kėdainių krašto unijos atsiskaitomojoje sąskaitoje laikotarpio pradžioje (2018 m. rugsėjo 1 d.) ir pabaigoje (2019 m. vasario 28 d.) pinigų likutis sąskaitoje buvo 0,88 Eur, pinigų judėjimo nebuvo. D. K. IĮ AB Swedbank atsiskaitomojoje sąskaitoje laikotarpio pradžioje (2018 m. rugsėjo 1 d.) pinigų likutis sąskaitose buvo -11201,48 Eur (neigiamas), išlaidos 4,20  Eur (kortelės administravimo mokestis), likutis laikotarpio pabaigoje (2018 m. vasario 28 d.) buvo neigiamas –11205,68 Eur. Taip pat nustatyta, kad įmonė per tikrinamąjį laikotarpį vykdė atsiskaitymus: UAB „Apsaga“– 4411,19 Eur, UAB „Technika miškui ir sodui“ – 4320,93 Eur, UAB „Sovli“ – 2236,97 Eur, kitiems kreditoriams – 5958,90 Eur.

Tuo D. K. IĮ vadovas D. K., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2018 m. rugpjūčio 17 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d., nustatyta, kad D. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais, todėl jis savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. kaltę iš esmės pripažino, paaiškino, kad įmonei vadovauja nuo 2010 metų. Nurodo, kad problema susidarė dėl darbuotojų trūkumo, įmonė negavo ilgesnį laiką pajamų, susidarė skolos, tokiu būdu bandė išsaugoti savo verslą, darbo vietas ir bendrovės veiklą. VMI skolą dengia ir žada padengti. Prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą, nes turi trys vaikus, iš jų du nepilnamečiai, gauna nedideles pajamas.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 1-4), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 6-7), D. K. IĮ balansas (b. l. 5, 8-11), kasos nuorašai (b. l. 12-27), D. K. rašytiniai paaiškinimai, kuriose nurodė, kad įmonei vadovauja nuo 2010 metų. Nurodo, kad problema susidarė dėl darbuotojų trūkumo, pravaikštų, įmonė negauna pajamų, susidarė skolos. Šiuo metu skolų kitiems kreditoriams neturi, išskyrus VMI, skolą dengia ir žada padengti. Dvišalių ar trišalių įskaitymų nebuvo, įmonei atskaitingo asmens nėra. Pažymėjo, kad atsiskaitymo vykdomi tik per kasą, įmonė debitorių neturi (b. l. 28-29), operatyvaus patikrinimo pavedimas (b. l. 30), pranešimas dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo (b.l.31), paraiška kontrolės veiksmo užduoties/pavedimo išrašymui (b. l. 32), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 33-35), įplaukos (b. l. 36), kiti duomenys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad D. K. IĮ, juridinio asmens kodas 302493694, yra VMI prie FM skolininkė. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI prie FM, dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui. Nuo 2018 m. liepos 30 d. įmonės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pavedimo išrašymo dieną, t. y. 2019 m. kovo 15 d., D. K. IĮ skola valstybės biudžetui 15334,72 Eur, iš jos: 12609,69 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) ir 383,33 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. lapkričio 27 iki 2019 m. sausio 26 d.), 2314,37 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) ir 27,33 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2019 m. vasario 1 d.). Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. Priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2017 m. liepos 30 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2019 m. gegužės 27 d. nelikviduota ir sudaro 13919,68 Eur. Iš pateiktų kasos knygos išrašų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. VMI prie FM nustatė, kad lėšų likutis kasoje 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo 2402,90 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. gauta pajamų 159266,87 Eur, iš kasos išmokėta 72368,84 Eur. Kasos išlaidas nagrinėjamu laikotarpiu sudarė 158508,69, kasos likutis 2019 m. vasario 28 d. – 3161,08 Eur. Per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., darbuotojai gavo 30136,01 Eur, kitos išlaidos sudarė 128372,68 Eur. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad D. K. IĮ Kėdainių krašto unijos atsiskaitomojoje sąskaitoje laikotarpio pradžioje (2018 m. rugsėjo 1 d.) ir pabaigoje (2019 m. vasario 28 d.) pinigų likutis sąskaitoje buvo 0,88 Eur, pinigų judėjimo nebuvo. D. K. IĮ AB Swedbank atsiskaitomojoje sąskaitoje laikotarpio pradžioje (2018 m. rugsėjo 1 d.) pinigų likutis sąskaitose buvo -11201,48 Eur (neigiamas), išlaidos 4,20 Eur (kortelės administravimo mokestis), likutis laikotarpio pabaigoje (2018 m. vasario 28 d.) buvo neigiamas –11205,68 Eur. Taip pat nustatyta, kad įmonė per tikrinamąjį laikotarpį vykdė atsiskaitymus: UAB „Apsaga“– 4411,19 Eur, UAB „Technika miškui ir sodui“ – 4320,93 Eur, UAB „Sovli“ – 2236,97 Eur, kitiems kreditoriams – 5958,90 Eur.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad įmonė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, kurios reikalavimai pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalį tenkinami trečiąja eile, mokėjo darbo užmokesčius, vykdė atsiskaitymus su įvairiais tiekėjais bei paslaugų teikėjais, kurių reikalavimai pagal minėtą įstatyminį reglamentavimą turėjo būti tenkinami atitinkamai penktąją eile, t. y. šiuo atveju tik po to, kai patenkinami atsiskaitymai su VMI. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad įstatymų atsiskaitymų tvarkos įmonėje nebuvo laikomasi.

Iš rašytinės bylos medžiagos bei D. K. teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K., būdamas D. K. IĮ vadovu, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei darbuotojais. Tokius savo veiksmus motyvavo tuo, kad tokiu būdu bandė išsaugoti savo verslą, darbo vietas ir bendrovės veiklą. Pažymėtina, kad teisės normų pažeidimai negali būti suprantami kaip negaliojantys, kuomet norima pateisinti įmonės tolimesnį vystymą. D. K., būdamas D. K. IĮ savininkas, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ši nuostata yra imperatyvi ir nei ji, nei kiti teisės aktai nenumato jokių išimčių kuomet galima jos nepaisyti. Jos privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įmonėje susidariusi situacija, jos mokumo/nemokumo būsena šiuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

Taigi iš to akivaizdu, kad bendrovės vadovas D. K., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, numatančias atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl D. K. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie įmonės vadovo veiksmai, kuomet bendrovė turėjo galimybę bent iš dalies padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi.

Tuo D. K. IĮ vadovas D. K. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl yra baustinas.

D. K. praeityje yra baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negalioja (b. l. 47-48). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant D. K. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog jis būtų baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus. Atsižvelgtina ir į D. K. paaiškinimus dėl įmonės skolos susidarymo. Skiriant nuobaudą, taip pat atsižvelgtina į įmonės vadovo veiksmus, siekiant šalinti įsiskolinimą, jis dalimis įsiskolinimą moka. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, nes nors ir minimalios 1400 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumą, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 400 Eur dydžio bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

n u t a r ė:

 pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą –400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti D. K.: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1384-836/2019.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

  Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja                                                           Henryta Gerdvilė