VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Primestus“ dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo,

nustatė:

Pareiškėja UAB  „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės UAB „Primestus“ 108,16 eurus vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2022 m. kovo 31 d. imtinai, ir 3,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nekilnojamasis turtas, nurodytas prie prašymo pridedamuose prieduose, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl pagal Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. T1-146 ,,Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T1-247 ,,Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo“ pakeitimo“ patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.

 Nurodo, jog pareiškėja siuntė atsakovei pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovė rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėja nesusisiekė. Pažymi, kad pagrindų, dėl kurių atsakovė galėtų atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą, arba norminių teisės aktų, kurių pagrindu nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ji būtų atleista, – nėra. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė rinkliavos neturėtų mokėti nėra, kaip ir nėra jokių sprendimų, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo. Atitinkamai atsakovė privalo laikytis administracinių teisės aktų reikalavimų ir mokėti Savivaldybės tarybos nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.

Atsakovė atsiliepime į prašymą nurodo, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos nepagrįstai reikalaujama rinkliavos suma už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susidariusi už atsakovei priklausančias patalpas, esančias adresu Gardino g. 56A-42, Druskininkai, nes neįvertinta susidariusi situacija ir neatsižvelgta į tai, jog atsakovės patalpose jokių komunalinių atliekų nesusidaro. Minimos patalpos nėra naudojamos, jose nėra jokių nuomininkų, taip pat butas nėra eksploatuojamas ir yra areštuotas, atsakovė nėra sudariusi sutarties su pareiškėja, tad komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga nėra teikiama, todėl ir rinkliavos mokestis paskaičiuotas nepagrįstai. Atsakovė nurodė rinkliavos už šį objektą mokėti nesutinkanti, nes nėra įrodyta, kodėl atsakovei skaičiuojamas būtent atitinkamo dydžio rinkliavos koeficientas, prie prašymo nėra pateikta tokį rinkliavos dydį patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovės vertinimu pareiškėja neturi teisės reikalauti rinkliavos mokėjimo.

Prašymas iš esmės tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų įstatymas) bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus ir nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas, grąžinimo tvarką, delspinigių dydį ir apskaičiavimo tvarką, paslaugos kokybės reikalavimus ir teikimo sąlygas. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje iš esmės nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, atliekų turėtojams sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, o 301 straipsnio 2 dalyje iš esmės nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe.

Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“, 1 punktas nustato, jog į Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) yra įtraukti gyvenamosios paskirties pastatai, t. y. pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai). Sąrašo pastabų dalyje nurodoma, jog nekilnojamojo turto objektais šiame Sąraše laikomi pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos, o nekilnojamojo turto paskirtimi šiame Sąraše laikoma paskirtis, kuri yra teisės aktais leidžiama, nuosavybės dokumentuose nurodyta arba faktiškai vykdoma teisėta viena ar keletas veiklos rūšių, vykdomų nekilnojamojo turto objektuose.

Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 ,,Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo“ patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (naujausia redakcija, patvirtinta savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-28, galioja nuo 2022 m. balandžio 1 d., toliau – ir Rinkliavos nuostatai, Nuostatai).

Rinkliava – savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė Rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai (Nuostatų 4.4. p.). Pagal Nuostatų 4.5. papunktį, rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta piniginė prievolė mokėti Rinkliavą, išskyrus Lietuvos banką. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų. Pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų dalių dydžiai nustatomi Nuostatų 1 priede (15 p.). Pagal Registro duomenis Administratorius ne rečiau kaip vieną kartą per metus parengia ir pateikia Rinkliavos mokėtojams Administratoriaus nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas Rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (26 p.). Taigi, pagal Nuostatus Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Rinkliava sumokama į mokėjimo pranešime nurodytą į Savivaldybės administracijos nurodytą banko sąskaitą (Nuostatų 29-32 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2021 m. birželio 2 d. nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą – 74,81 kv. m ploto butą, esantį adresu Druskininkų sav., Druskininkų m., Gardino g. 56A-42, Taigi pagal Nuostatus atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoju. 

Bylos duomenys rodo, kad už minėtą atsakovės valdomą nekilnojamojo turto objektą jai buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Bendra mokėtina rinkliavos suma už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2023 m. kovo 31 d. sudaro 108,16 Eur. Atsakovei 2023 m. vasario 25 d. buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 20287773 ir 2023 m. balandžio 7 d. įspėjimas dėl skolos  susidarymo Nr. S – 12096160, pranešimai išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu Šeškinės g. 4-60, Vilnius. 

Šiuo gi atveju Druskininkų rajono savivaldybė yra pasirinkusi vietinės rinkliavos įvedimo modelį, todėl atsakovo atsikirtimo argumentai dėl sutarties nesudarymo nėra teisiškai reikšmingi šiam ginčui.

Pastoviosios Rinkliavos dedamosios nemoka negyvenamųjų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Kintamąją Rinkliavos dedamąją moka NTO savininkai arba įgalioti asmenys kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko.(Rinkliavų nuostatų 16 p.). Rinkliava gali būti priskaityta ar perskaičiuota ne daugiau kaip už einamuosius ir praėjusius metus.(39 p.). Kintamosios rinkliavos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto savininkai arba jų įgalioti asmenys, numatantys nesinaudoti NTO ne trumpesnį kaip vieną metų ketvirtį ir ne ilgesnį kaip vieni metai laikotarpį, tai Administratoriui deklaravę tokia tvarka: 1) pateikiamas motyvuotas prašymas nurodant, NTO nesinaudojimo priežastis bei nesinaudojimo laikotarpį; 2) pateikiama Sąžiningumo deklaracija, kad šiuo laikotarpiu nebus naudojamasi NTO ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos bei, kad NTO naudojimosi teisės nebus perleidžiamos tretiesiems asmenims, taip pat vandens ir elektros skaitiklių parodymus NTO nesinaudojimo pradžiai; 3) pateikiami dokumentai įrodantys išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę, kai NTO ketinama nesinaudoti ilgesnį kaip vieni metai laikotarpį (pvz. atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje).(45 p.). Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui visi NTO savininkai ar jų įgalioti asmenys pateikia Administratoriui šiuos dokumentus įrodančius, kad nesinaudota NTO: vandens ir elektros skaitiklių parodymus NTO nesinaudojimo pabaigai (leidžiama elektros suvartojimo norma ne daugiau kaip 10 kWh/mėn.) (47 p.). Nepateikus 47 punkte nurodytų dokumentų Administratorius už deklaruotą laikotarpį priskaičiuoja kintamosios Rinkliavos dedamąją dalį (48 p.).

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo objektu nesinaudojo (kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi nekilnojamuoju turtu ir šiuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos), nebuvo atliekų turėtoja, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, kad pareiškėjui būtų buvęs pateiktas prašymas dėl rinkliavos perskaičiavimo ir jis nebūtų jo nustatyta tvarka jo išnagrinėjęs,  o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, - todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2023 m. kovo 31 d. laikytinas pagrįstu.

Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog turtas yra areštuotas, niekaip nepanaikina pareigos mokėti vietinę rinkliavą, nes areštu apribotos tik teisės disponuoti turtu, tačiau ne jo naudojimas ir valdymas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dalyje dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovės pareiškėjos naudai 108,16 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjos reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas sprendžiamas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taip pat ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėja prašyme teismui nurodė, kad patyrė 3,61 Eur bylinėjimosi išlaidų (1,81 Eur gyventojų registro elektroniniam išrašui, 0,32 Eur, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašui, 1,48 Eur pašto išlaidoms).

Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (NTR išrašo, pašto ir GRT išlaidos) susijusios su vietinės rinkliavos mokėtojų registro administravimu ir tinkamu jų informavimu apie mokėtiną vietinę rinkliavą, priskirtina prie vietinės rinkliavos administravimo kaštų, kurių apmokėjimo (patyrimo) perkėlimas vietinės rinkliavos mokėtojams nenumatytas teisės aktuose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Iš esmės patenkinti pareiškėjos prašymą.

Priteisti pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės UAB „Primestus“ 108,16 eurų (šimtą aštuonis eurus ir šešiolika centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą.

Atmesti pareiškėjos prašymą dalyje dėl 3,61 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė