Nr. DOK-2626
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00882-2023-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. liepos 14 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl reikalavimo perleidimo sutarčių, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties, įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui akto pripažinimo negaliojančiais. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 2, 5 straipsnius bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl netinkamai ir nepagrįstai nusprendė, kad bankrutuojančios bendrovės kreditorius neturi teisės ginčyti kito bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus sandorio, kurio pagrindu įgijo reikalavimo teisę į bankrutuojančią bendrovę. Teismai turėjo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turi netiesioginį materialinį teisinį suinteresuotumą, kuris pasireiškia ieškovės teise gintis nuo jai pareikštų reikalavimų kitose bylose. Taip pat, materialinis teisinis suinteresuotumas pasireiškia ir tuo, jog bankrotas yra susijęs su viešuoju interesu, todėl yra būtina užtikrinti tinkamą ir teisingą bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašo sudėtį.
2. Teismai pažeidė proceso teisės taisykles, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl taisyklių, sprendžiant dėl sandorių negaliojimo CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais. Dėl proceso teisės pažeidimų susiklostė teisiškai ydinga situacija, kuomet ši civilinė byla buvo visiškai nenagrinėta dėl jos esmės, tokiais veiksmais pažeidžiant ieškovės teisę įrodinėti ieškinio reikalavimus ir fundamentalią teisę į teisminę gynybą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Be to, paduodant kasacinį skundą sumokėtas 16391 Eur žyminis mokestis, nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 ir 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalį mokėtinas 17100 Eur žyminis mokestis (75 proc. × 22800 Eur maksimalus indeksuotas žyminis mokestis už turtinį ginčą). Žyminis mokestis indeksuojamas atsižvelgiant į kasacinio skundo pateikimo dieną. Taigi kasacinį skundą atsisakytina priimti ir dėl to, kad nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ (j. a. k. 303276665) 16391 (šešiolika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 14 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 12102, kodas ZO50732.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Simniškis
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė