Civilinė byla Nr. e2A-1192-390/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17457-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1;  3.2.4.11; 3.3.1.18.1(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1758-920/2018 pagal ieškovų R. U., R. U. ieškinį atsakovams Z. Š., D. Š., trečiasis asmuo UAB „Lemus“ dėl pažeistų teisių gynimo, servituto panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1.       Ieškovai ieškiniu prašė panaikinti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 116 m2 ploto kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (duomenys neskelbtini)  savininkams, patvirtintą 2014 06 05 Servituto sutartimi, notarinio registro (duomenys neskelbtini)  , pripažįstant išnykus šio servituto būtinumui (CK 4.130 str. 1 d. 5 p.), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 0,0900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  , esantis (duomenys neskelbtini) 26 , Kaunas. Šis žemės sklypas suformuotas 2007 metais padalijus žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)  į tris sklypus, t. y. ieškovams priklauso vienas sklypas iš atskirų trijų sklypų. Atsakovams - D. Š. ir Z. Š., nuosavybės teise priklauso 0,0966 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  , esantis, (duomenys neskelbtini)  28, Kaunas, t. y. atsakovams priklauso antras sklypas iš trijų. Šie sklypai yra įsiterpę Š. gatvės ir G. gatvės apsuptyje bei vakarinės sklypų ribos ribojasi su valstybiniu mišku, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  . 2014 metais įsigijus žemės sklypus, tuo metu vienintelis atsakovams patekimas į jiems priklausantį žemės sklypą buvo iš G. gatvės pusės per ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį. Atsižvelgiant į tokią susiklosčiusią situaciją, atsakovams prašant buvo sudaryta 2014-06-05 Servituto sutartis, notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini)  , kurios pagrindu buvo neatlygintinai atsakovams suteiktas kelio servitutas teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypo (duomenys neskelbtini)  . 28 savininkams (viešpataujantis daiktas), plotas 116 kv. m. 2016 metų kovo 25 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3012 pagrindu, trečiąjį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)  19, Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)  ) įsigijo atsakovų sūnus G. Š. ir įregistravo UAB „Lemus“ vardu. G. Š. yra vienintelis minėtos įmonės akcininkas. Atsižvelgiant į tai, jog nupirktas gretimas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  ), kuris ribojasi su atsakovų žemės sklypu iš vakarinės pusės priklauso atsakovų sūnui - G. Š., ir į tai, jog atsakovai turi realią galimybę nesinaudojant ieškovų sklype nustatytu servitutu patekti iš Š. gatvės pusės per sūnaus sklypą, ieškovai bandė geranoriškai spręsti dėl servituto panaikinimo, tačiau nepavyko. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų R. U. ir R. U. atsakovui Z. Š. 1100 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

4.        Teismas nurodė, kad nagrinėjant šalių ginčą dėl 116 m2 ploto kelio servituto, nustatyto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  , kadastrinis Nr. ((duomenys neskelbtini)  ), panaikinimo, būtina nustatyti, ar aplinkybės pasikeitė taip, kad atsakovai, kaip viešpataujančiojo daikto savininkai, gali tinkamai patekti į savo žemės sklypą nesinaudodami ieškovų sklypu, kaip tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis).

5.       Atsižvelgdamas į tai, kad 2007-04-03 Ieškovų sklypo plane pažymėtas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti per sklypą (duomenys neskelbtini)  15 (Ieškovų sklypas) žemės sklypo (duomenys neskelbtini)  17 (atsakovų sklypas) savininkams bei transformatorinės savininkui ir elektros tinklus eksploatuojančioms organizacijoms iki žemės sklype (duomenys neskelbtini)  17 esančios TP-1361, teismas sprendė, kad patekimas per ieškovų sklypą į atsakovų sklypą buvo numatytas jau formuojant visus tris ginčo sklypus ir pasirinktas esamas variantas, apie kurį ieškovai, 2010-08-09 įsigydami sklypą žinojo, o taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų ir pakeitė servitutinio kelio vietą, pasirašydami 2014-06-05 susitarimą ir sutartį su atsakovais. Tai leidžia daryti išvadą, kad nurodyta servitutinio kelio vieta laikytina optimalia pagal 2007-04-03 Ieškovų sklypo planą ir 2014-06-05 sutartį. Kelio servituto egzistavimo faktą patvirtina ir ieškovų į bylą pateiktas dokumentas – ESO atsakymas ieškovams.

6.       Teismo vertinimu, ieškovų nurodyta aplinkybė, kad trečiojo asmens vienintelis akcininkas yra susijęs giminystės ryšiais su atsakovais, negali būti laikoma pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 4.135 straipsnio prasme. Ieškinys grindžiamas ne ieškovų, atsakovų ir trečiojo asmens sklypų savybėmis, bet asmeninėmis atsakovų ir trečiojo asmens vienintelio akcininko savybėmis, t. y. giminystės ryšiu, kas daiktinės teisės požiūrių yra nepagrįsta, nes daiktinės teisės ir prievolės seka paskui daiktus, o ne paskui asmenis.

7.       Teismas pažymėjo, kad kelio servituto perkėlimas į trečiojo asmens sklypą sukeltų neproporcingų praradimų ir teisių į nuosavybę suvaržymų tiek atsakovams, tiek UAB „Lemus“, nes trečiojo asmens sklypas yra atitvertas tvora, užsodintas augalais, yra sudėtos trinkelės, pastatyti dujų ir elektros apskaitos įrenginiai, o atsakovų sklypas yra atitvertas nuo trečiojo sklypo tvora, gerbūvis sutvarkytas atsižvelgiant į servitutinio kelio per ieškovų sklypą egzistavimą, todėl perkeliant servitutinį kelią tektų patirti naujų ženklių išlaidų.

8.       Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė fakto, jog aplinkybės pasikeitė taip, kad atsakovai, kaip viešpataujančiojo daikto savininkai, gali tinkamai patekti į savo žemės sklypą nesinaudodami ieškovų sklypu, kaip tarnaujančiuoju daiktu, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė R. U., kurios interesams atstovauja advokatė D. J., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti  valstybei  bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, nes 2017 08 23 antstolio M. Petrovskio konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iš Š. g. pusės per žemės sklypą (duomenys neskelbtini)  19 patekimas į atsakovams priklausantį namų valdos žemės sklypą yra patogus, susisiekiantis su pagrindiniu keliu, servitutinio kelio įrengimas nereikalauja didelių finansinių investicijų.

9.2.       Teismas be pagrindo nepripažino nustatyto kelio servituto pabaigos vien tuo aspektu, jog žemės sklypas priklauso juridiniam asmeniui, nors akivaizdu, jog valdomas tos pačios šeimos narių.

9.3.       Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir be pagrindo nuvertino nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimą pateisino be jokios svarbios priežasties ir toliau apribojo ieškovų (tarnaujančiojo daikto savininkų) nuosavybės teisę vien todėl, kad atsakovai nori ir toliau naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.

9.4.       Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas - esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teise; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kuri apriboja) daikto savininkui. Šiuo atveju yra ginamos išskirtinai tik atsakovų teisės ir jų interesai, be pagrindo neginami ir pažeidžiami ieškovų teisės ir teisėti interesai.

10.       Atsakovai Z. Š. ir D. Š., kurių interesams atstovauja advokatė Neringa Žukauskienė, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: nelaikyti UAB „Lemus“ trečiuoju asmeniu byloje, apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės R. U. atsakovams  bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.       Byloje ieškinį pareiškė abu ieškovai kartu, o apeliacinį skundą - tik viena apeliantė, todėl teigtina, kad nėra ieškovų, kaip sklypo bendraturčių, bendro sutarimo dėl teismo sprendimo skundimo apeliacine tvarka, t. y. nėra ieškovų bendro sutarimo dėl kelio servituto ieškovų sklype panaikinimo. O tai yra savarankiškas pagrindas apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi kaip nepagristą.

10.2.       Esminis argumentas, kuriuo grindžiamas reikalavimas panaikinti kelio servitutą, kad trečiasis sklypas yra atsakovų sūnaus G. Š. nuosavybė ir kad dėl šios priežasties atsakovai turi galimybę į savąjį sklypą patekti per šį sklypą. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą 2018-04-06 UAB „Lemus“ sklypą ir jame stovinti namą pardavė R. V. J. ir M. J.. Taigi, pasikeitus aplinkybėms nebeliko apeliantės esminio argumento, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Kadangi teismo sprendimas nebeturės įtakos trečiojo asmens UAB „Lemus“ teisėms ir pareigoms, jis nebelaikytinas byloje trečiuoju asmeniu.

10.3.       Teismas teisingai nurodė, kad trečiojo sklypo savininko pasikeitimas neturi reikšmės kelio servituto galiojimui. Apeliantė pati pripažįsta, kad reikšmingos faktinės sklypų savybės nėra pasikeitusios, todėl akivaizdu, kad kelio servituto būtinybė nėra išnykusi.

10.4.       Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kelio servitutas yra nustatytas sutartiniu pagrindu. Ieškovai privalo laikytis savo laisva valia sudaryto Susitarimo ir Sutarties, kuriais įsipareigojo suteikti ieškovų sklype kelio servitutą atsakovų sklypui, todėl kelio servitutas negali būti panaikintas vien dėl ieškovų norų pasikeitimo.

10.5.       Pagrįsta teismo išvada, kad kelio servituto panaikinimas ir naujo privažiavimo prie atsakovų sklypo kelio trečiajame sklype įrengimas sukeltų neproporcingai didelių praradimų ir teisių į nuosavybę suvaržymų atsakovams, o ieškovai gautų naudos, kuri jiems nepriklauso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai

argumentai ir išvados

       Dėl naujų įrodymų pateikimo

11.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – nekilnojamojo turto registro išrašą, kad trečiasis asmuo UAB „Lemus“ žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)  Kaune, 2018-04-06 pardavė. Atsižvelgdamas į tai, kad juo grindžiami atsiliepimo argumentai, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima.

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).

      Dėl kelio servituto pabaigos išnykus jo būtinumui

13.       Byloje kilo ginčas dėl servituto panaikinimo. Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą išnykus kelio servituto būtinumui, kadangi egzistuoja reali galimybė  atsakovų žemės sklypą (viešpataujantį daiktą) tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto ieškovų žemės sklype (tarnaujančiame daikte).

14.       Byloje nustatyta, kad šalys įgydamos ginčo sklypus žinojo aplinkybę, kad 2007-04-03 Ieškovų sklypo plane pažymėtas kelio servitutas. 2014-06-05 tarp šalių sudarytas susitarimas dėl kelio servituto perkėlimo į Ieškovų sklypo pakraštį, 2014-06-05 Servituto sutartimi, notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini)  , atsakovams (sklypo (duomenys neskelbtini)  28 savininkams (viešpataujantis daiktas) neatlygintinai suteiktas kelio servitutas ieškovų sklype (tarnaujantis daiktas). 2016-03-25 Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)  19, Kaune (besiribojantį su atsakovų sklypu) įsigijo UAB „Lemus“, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovų sūnus G. Š.. Paaiškėjus aplinkybei, kad trečiojo sklypo savininkas yra susijęs giminystės ryšiais su atsakovais,  ieškovų nuomone, aplinkybės pasikeitė taip, kad atsakovai, kaip viešpataujančiojo daikto savininkai, gali tinkamai patekti į savo žemės sklypą nesinaudodami ieškovų sklypu, kaip tarnaujančiuoju daiktu.  Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kaip neįrodytą. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teismo byloje esančių įrodymų vertinimu.

15.       Servituto pasibaigimo pagrindai yra įtvirtinti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš servituto pabaigos pagrindų - išnykęs servituto būtinumas (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas).  

16.       Teismų praktikoje pabrėžiama, kad servituto pripažinimo pasibaigusiu galimybė siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas. Tai reiškia, jog tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnio 1 dalis). Vertintina, kad reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus šio kelio servituto būtinumui, reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype, tarnaujančiajame daikte jau turi egzistuoti. Teismų praktikoje pažymima, kad nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jei jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

17.       Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

18.       Nors apeliantė teigia, kad atsakovai į savo sklypą gali patekti per trečiajam asmeniui UAB Lemus“, kurio akcininkas yra atsakovų sūnus, priklausantį žemės sklypą ir kad šiuos jos argumentus patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jie nepaneigia, jog su atsakovų sklypu besiribojančiame trečiajam asmeniui priklausančiame  sklype nėra kito kelio, suteikiančio galimybę per jį privažiuoti prie atsakovų sklypo, taip pat  jame nenustatytas bei neįregistruotas joks kelio servitutas, numatantis tokią galimybę.  Todėl apeliantės argumentai, kad, trečiajam asmeniui UAB „Lemus“  2016-03-25 įsigijus sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)  19, Kaune (besiribojantį su atsakovų sklypu) išnyko faktinės aplinkybės, reikšmingos kelio servituto objektyviam būtinumui, yra nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

19.        Kaip pagrįstai nurodė atsakovai, ieškovų pagrindinis argumentas dėl servituto panaikinimo – kad trečiasis sklypas, besiribojantis su atsakovų sklypu, yra atsakovų sūnaus G. Š. nuosavybė, todėl atsakovai turi galimybę per šį sklypą patekti į savąjį.   Teisėjų kolegija pažymi, kad servitutas baigiasi tik tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4.132 straipsnis) ir šis argumentas, aplinkybių, kad nustatytas kelio servitutas tapo neaktualus, CK 4.135 straipsnio prasme, neįrodo. Be to, kaip nurodo atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, trečiasis asmuo UAB „Lemus“ 2018 m. balandžio 6 d. žemės sklypą pardavė, todėl, akivaizdu, kad pasikeitus aptartoms  aplinkybėms, neliko ir ieškovų esminio argumento, kuriuo jie grindė savo ieškinį.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė aplinkybės, kad išnyko servituto būtinumas, nes nenustatyta galimybė patekti į viešpataujantį daiktą – atsakovų žemės sklypą kitokiu būdu nei per nustatytą kelio servitutą ieškovų žemės sklype (CK 4.135 straipsnis). Todėl įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir netenkino reikalavimo pripažinti kelio servitutą pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui.

21.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.        Atsakovai atsiliepimu į apeliacinė skundą prašo nelaikyti UAB „Lemus“ trečiuoju asmeniu byloje, nes 2018 m. balandžio 6 d. žemės sklypą pardavė, todėl teismo sprendimas neturės įtakos UAB „Lemus“ teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į ieškinio reikalavimus (nėra pareikštas reikalavimas nustatyti servitutą), nėra pagrindo spręsti, kad apskritai teismo sprendimas gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms (CPK 46 straipsnis). Taigi, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl  trečiojo asmens pakeitimo.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors apeliantė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą, jos  valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą neatlygintinos. Atsakovai pareiškė prašymą priteisti 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovų prašomas priteisti užmokestis už advokato teiktą pagalbą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26d. nutarimu ( redakcija nuo 2015m. kovo 20d.), todėl prašymas tenkintinas.

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Z. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                         Algimantas Kukalis

                                        Nerijus Meilutis

                                        Arūnas Rudzinskas