Civilinė byla Nr.B2-2497-390/2013
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00933-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija:126.8; 110.4;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės DNB banko skundą dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei “Jonsta” ir
nustatė:
Pareiškėja AB DNB bankas pateikė teismui skundą (b.l. 4-10), kuriuo prašo panaikinti 2013-08-30 vykusiame BUAB „Jonsta” kreditorių susirinkime priimtus nutarimus 7-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui tvirtinimas”, 10-uoju darbotvarkės klausimu „Įmonės pripažinimas bankrutavusia” ir 12-uoju darbotvarkės klausimu „Turto pradinių pardavimo kainų nustatymas”.
Skunde nurodoma, kad 2013-08-30 vyko pakartotinis pirmasis BUAB „Jonsta“ kreditorių susirinkimas. Šiame susirinkime 7-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui tvirtinimas“ buvo priimtas nutarimas:
„Nuo nutarties iškelti BUAB „Jonsta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratoriui už BUAB „Jonsta“ administravimą patvirtinti 70 000 Lt plius PVM atlyginimą ir 20 000 Lt plius PVM administravimo išlaidos padengti (į šią sumą neįskaitant Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintų ir patirtų išlaidų sumos, bei lėšų reikalingų turto apsaugai (sargų atlyginimas, Sodros ir GPM mokesčiams, taip pat išlaidų elektros energijai). Skirti administratoriui 5 proc. dydžio premiją nuo sumos gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą, bei 20 proc. dydžio premiją nuo ginčytų ir išieškotų sandorių sumų, nuo išieškotų iš skolininkų sumų ir kitų lėšų gautų vykdant BUAB „Jonsta” bankroto procedūrą.
Patvirtinti trijų sargų etatus su Vyriausybės nustatyta MMA ir su šiais atlyginimais susijusius mokesčius.
Patvirtinti BUAB „Jonsta” buhalterio etatą ir nustatyti jam 1 500 Lt etatinį atlyginimą priskaitoma suma), bei su šiuo atlyginimu susijusius mokesčius.
Išlaidos įmonės auditui (kreditoriams pageidaujant), atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo, dokumentų sutvarkymo ir pridavimo į archyvą toliau saugoti tvirtinamos pagal faktą kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimu.“
10-uoju darbotvarkės klausimu „Įmonės pripažinimas bankrutavusia” priimtas nutarimas:
„BUAB „Jonsta” kreditorių susirinkimo vardu kreiptis į teismą su prašymu atidėti 6 mėnesiams BUAB „Jonsta“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto klausimo nagrinėjimą”,
ir 12-uoju darbotvarkės klausimu „Turto pradinių pardavimo kainų nustatymas” priimtas nutarimas:
„BUAB „Jonsta” įkeisto nekilnojamojo turto vertei nustatyti samdyti nepriklausomą turto vertintoją. Turto vertintoją įpareigoti parinkti administratorių. Turto vertintoją parinkti apklausos būdu, turto vertintojas privalo pateikti raštišką pasiūlymą, kuriame privalo būti nurodyta turto įvertinimo kaina ir darbo atlikimo terminas. Administratorius sutartį dėl turto vertės nustatymo pasirašo su mažiausią kainą pasiūliusiu turto vertintoju.
Kilnojamojo turto ir debitorių skolų pradines pardavimo kainas nustatyti 80 proc. likutinės balansinės vertės. Už šias kainas kreditorių nustatyta tvarka turtą pardavinėti vieną mėnesį, po mėnesio pardavimo kainą mažinti 10 proc. ir už šią kainą pardavinėti vieną mėnesį, nepardavus kainą mažinti 10 proc. ir už šią kainą pardavinėti vieną mėnesį ir t.t. Šia tvarka turtą pardavinėti 6 mėn. Nepardavus turto per 6 mėn. turtą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei antrinių žaliavų kaina. Neparduotą už didžiausią pasiūlytą kainą turtą, per mėnesį nuo paskelbimo dienos, nurašyti kaip neturintį rinkos vertės.”
Vertinant BUAB „Jonsta” bankroto administratoriui skundžiamu nutarimu nustatytą atlyginimą už bankroto administravimo paslaugų teikimą, atkreiptinas dėmesys į šias BUAB –Jonsta” bankroto bylos aplinkybės: BUAB „Jonsta” po bankroto bylos iškėlimo ūkinės komercinės veiklos nevykdo; BUAB „Jonsta” nuosavybės teise priklauso keli nekilnojamojo turto objektai –administracinės ir buitinės patalpas, garažas - dirbtuvės, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). BUAB „Jonsta” priklausantis kilnojamasis turtas – pastoliai, įvairios staklės ir įranga, saugoma bankrutuojančiai įmonei priklausančiose patalpose. Administratorius nepateikė informacijos, kurie iš ataskaitoje nurodyto ilgalaikio kilnojamojo turto objektų realiai egzistuoja ir kokia jų būklė. Turto apsaugai patvirtinti sargų etatai, kuriems už teikiamas paslaugas patvirtintas atskiras atlyginimas iš bankroto administravimo išlaidų sąmatos. Administratorius nepateikė duomenų apie BUAB „Jonsta” debitorius ir kokių veiksmų planuojama imtis skolų išieškojimui, kad būtų galima įvertinti bankroto administratoriaus darbų apimtis debitorinių skolų išieškojimo procese. Administratorius ginčijo tik trijų kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus. Kreditoriams nepateikta jokių duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų BUAB „Jonsta”. Nors ataskaitoje nurodoma, jog administratorius planuoja ginčyti 15 sandorių, kurie jo manymu pažeidžia BUAB „Jonsta” ir jos kreditorių interesus, tačiau nepateikė jokių duomenų apie šių sandorių pobūdį ir vertę, kad būtų galima įvertinti šių bylų sudėtingumą. Buhalterinės apskaitos vedimui patvirtintas buhalterio etatas, kuriam bus mokamas atskiras atlyginimas iš bankroto administravimo išlaidų sąmatos. Buhalterio darbo apimtys šioje bankroto byloje yra minimalios, todėl nustatytas l 500 Lt / mėn. + mokesčiai atlyginimas neatitinka rinkos kainų. Skundžiamu nutarimu nepagrįstai patvirtinti trijų sargų etatai, nustatant jiems minimalų atlyginimą. Pažymėtina, jog priimant šį nutarimą nebuvo pagrįstas poreikis net trijų sargų etatų, tuo labiau neanalizuota galimybė BUAB „Jonsta” turto saugojimą patikėti saugos tarnyboms, kas kainuotų žymiai mažiau. Nustatant neadekvačias administravimo apimtims, ekonomiškai nepagrįstą, per didelę administravimo sąmatą, įskaitant atlyginimą administratoriui, kyla grėsmė bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimui.
Kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad įmonės akcininkai planuotų siūlyti pasirašyti taikos sutartį ir tokiu būdu užbaigti bankroto procedūras. Priešingai, iš bankroto administratoriaus pateiktos informacijos darytina pagrįsta išvada, jog BUAB „Jonsta” mokumas nebus atstatytas. Juo labiau ir iš protokole fiksuotų kreditorių pasisakymų 2013-08-30 susirinkimo metu matyti, jog kreditoriai nepareiškė noro bylą baigti taikos sutartimi. Dėl šių priežasčių skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas atidėti 6 mėnesiams BUAB „Jonsta” pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto klausimo nagrinėjimą yra visiškai nepagrįstas.
Kreditorių susirinkimas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog turto vertinimą 2013-05-17 yra atlikęs banko turto vertintojas ir nustatęs šio turto rinkos vertę – 380 000 Lt. Tokiu būdu atlikti dar vieną nekilnojamojo turto vertinimą yra netikslinga ir tai tik užvilkins turto pardavimo procedūras bei nepagrįstai padidins bankroto administravimo išlaidas.
Kilnojamojo turto ir debitorinių skolų pardavimo kaina ir tvarka nustatyta administratoriui kreditoriams nepateikus išsamios ir aiškios informacijos apie BUAB „Jonsta” turimą kilnojamąjį turtą, neįkeistą nekilnojamąjį turtą bei jokios informacijos apie įmonės debitorius. Tik kreditoriams gavus ir įvertinus duomenis apie BUAB „Jonsta” turimą kilnojamąjį turtą ir jo būklę, debitorines skolas ir galimybes jas išsiieškoti, gali būti priimamas pagrįstas nutarimas dėl šio įmonės turto ir reikalavimo teisių pradinių pardavimo kainų ir pardavimo tvarkos nustatymo.
Atsiliepimu į pareiškėjos skundą atsakovė BUAB „Jonsta” prašo pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad BUAB „Jonsta” turimas nekilnojamas turtas yra: negyvenama patalpa – sandėlis, 214,80 kv.m, vidutinė rinkos vertė 2009-11-06 kadastro vertės nustatymo duomenimis – 27 100 Lt, turtas įkeistas AB DNB bankui, adresas (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – patalpos, 335,24 kv.m, vidutinė rinkos vertė 2009-11-06 kadastro vertės nustatymo duomenimis – 259 000 Lt, turtas įkeistas AB DNB bankui, adresas (duomenys neskelbtini); pastatas – garažas, 1 180,75 kv.m, vidutinė rinkos vertė 2009-11-05 kadastro vertės nustatymo duomenimis – 545 000 Lt, turtas įkeistas AB DNB bankui, adresas (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, 545,00 kv.m, vidutinė rinkos vertė 2009-11-05 kadastro vertės nustatymo duomenimis – 318 000 Lt, turtas įkeistas AB DNB bankui, adresas (duomenys neskelbtini); pastatas – metalo apdirbimo cechas, 127,98 kv. m, vidutinė rinkos vertė 2009-11-05 kadastro vertės nustatymo duomenimis – 58 100 Lt, turtas įkeistas AB DNB bankui, adresas (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, 74,11 kv.m, vidutinė rinkos vertė 2009-11-05 kadastro vertės nustatymo duomenimis – 17 600 Lt, turtas įkeistas AB DNB bankui, adresas (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos – patalpos, 343,82 kv.m, vidutinė rinkos vertė 2007-03-06 kadastro vertės nustatymo duomenimis – 184 186 Lt, adresas (duomenys neskelbtini); nuomojamas žemės sklypas, plotas 0,0738 ha, adresas (duomenys neskelbtini); nuomojamas žemės sklypas, plotas 0,1081 ha, adresas (duomenys neskelbtini), nuomos teisė įkeista AB DNB bankui; nuomojamas žemės sklypas, plotas 0,6833 ha, indeksuota žemės sklypo vertė 114 926 Lt, adresas (duomenys neskelbtini), nuomos teisė įkeista AB DNB bankui. Administratorius, prieš kreditorių susirinkimą, elektroniniais laiškais bendravo su banko atstovu, administratorius pateikė visą jo prašomą informaciją. Administratorius informavo kreditorius ir banko atstovą, kad įmonės turtas randasi BUAB „Jonsta” patalpose ir teritorijoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Administratorius kreditoriams pateikė BUAB „Jonsta” peržiūrėtų sandorių suvestinę, iš kurios aiškiai matyti sutarčių objektas ir kaina. Administratorius informavo kreditorius, kad planuoja ginčyti reikalavimo perleidimo sutartis, bei reikšti ieškinį įmonės vadovui dėl žalos atsiradusios dėl nesikreipimo į teismą iškelti įmonei bankroto bylą. Iš pateiktos informacijos yra aiški numatomų ginčyti sutarčių vertė ir bylų sudėtingumas.
Administratorius imdamasis priemonių išsaugoti įmonės turtą, jo apsaugai įdarbina sargus. Trys sargų etatai yra reikalingi tam, kad įmonės turto apsauga būtų užtikrinta ištisą parą. Kad saugos tarnybos turto saugojimas kainuotų žymiai pigiau bankas nepateikė jokių įrodymų. Sargų saugomoje teritorijoje ir pastatuose (duomenys neskelbtini), kuriuose yra beveik visas BUAB „Jonsta” turtas, nėra įrengta signalizacija ar kita apsaugos priemonė. Todėl, norinti objektą saugoti priduoti apsaugos tarnybai, pirmiausiai reikia įrengti saugos tarnybą tenkinančią apsaugos sistemą. Taip pat svarbi aplinkybė, lėmusi turtą saugoti įdarbinant sargus yra ta, kad BUAB „Jonsta” gamybinės bazės pastatai esantys (duomenys neskelbtini), atokioje vietoje, šalia nėra gyventojų, aplinkui esančios teritorijos ir pastatai apleisti. Saugos tarnybos ekipažo atvykimas, suveikus apsaugos sistemai, užtruktų ilgą laiką, be to jiems atvykti nepastebėtiems nepavyktų. Dideli apleisti plotai ir pastatai sudarytų sąlygas vagims pasislėpti. Todėl apsaugos tarnybos turto apsauga būtų neefektyvi.
Administratorius informavo kreditorius apie planuojamus pareikšti ieškinius dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, dėl žalos iš direktoriaus priteisimo, taip pat analizuojama ir vertinama galimybė kreiptis į teismą dėl pripažinimo BUAB „Jonsta” bankrotą tyčiniu.
Iš planuojamų darbų apimties bei įmonės turimo turto kiekio, akivaizdu, kad buhalteris yra būtinas. Buhalteris veda įmonės turto apskaitą, skaičiuoja turto nusidėvėjimą, sudaro balansus, apskaito parduotą turtą, suranda ir išrenka dokumentus reikalingus ieškiniams pagrįsti, teikia administratoriui reikalingą buhalterinę ir ekonominę informaciją iš įmonės buhalterinės apskaitos programos, kuri reikalinga analizuojant įmonės bankroto priežastis ir t. t. teikia deklaracijas ir ataskaitas įvairiom institucijom. Bankas skunde nenurodo, kaip administratorius ir/ar jo darbuotojai galėtų vykdyti buhalterinės funkcijas šios funkcijos nedelegavęs tretiesiems asmenims.
Kreditoriai tvirtindami atlyginimą administratoriui susipažino su administratoriaus pateiktais įkainiais, įvertino administratoriaus darbo apimtis ir sprendė, kad administratoriaus prašomas atlyginimas yra pagrįstas ir motyvuotas, yra proporcingas administratoriaus atliekamam darbui ir subalansuotas tarp administratoriaus poreikio gauti atlyginimą už darbą ir kreditorių intereso gauti kuo didesnį kreditorinių reikalavimų patenkinimą.
Kreditoriai sprendė, kad skiriama 20 proc. dydžio premija atitinka proporcingumo principą: administratoriui – 20 proc., kreditoriams - 80 proc. Tuo tarpu kreditoriai, jokių darbo ir piniginių sąnaudų nepatirs, administratoriaus nesėkmingos bylos baigties ar išieškojimo atveju, ir gaus 80 proc. lėšų administratoriaus sėkmės atveju. Todėl kreditorių nuomone administratoriaus prašoma 20 proc. premija yra pagrįsta, atitinka proporcingumo ir protingumo principus, bei administratoriaus ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju, nutarimai priimti daugelio smulkių ir keleto didesnių, tačiau neturinčių lemiamos balsų daugumos, kreditorių balsų dauguma.
Administratorius prašydamas patvirtinti tam tikrą administravimo išlaidų dydį iš anksto tiksliai negali nurodyti kiek ir kokioms paslaugoms reikės lėšų, tačiau administratorius remiasi turima patirtimi, panašaus dydžio ir veiklos įmonių administravime, prašo patvirtinti numatomą ir pakankamą lėšų sumą, kurios jo manymu turėtų pakakti vykdyti įmonės bankroto procedūrą. Kadangi už patirtas administravimo išlaidas ir jų pagrįstumą administratorius privalo atsiskaityti kreditoriams, administratorius išlaidas privalo skirti pagal jų paskirtį, t.y. tik bankroto bylos administravimo poreikiams. Kreditoriai revizuoja administratoriaus patirtas išlaidas, ir tas išlaidas, kurios jų manymu neatitinka konkrečios bankroto bylos tikslų gali netvirtinti. Taigi, patvirtinta 20 000 Lt + PVM suma yra maksimali išlaidų suma, kurią administratorius gali panaudoti įmonės bankroto administravimo procese, tačiau tai nereiškia, kad ši suma visą ir bus panaudota, o jei bus panaudota netinkamai, kreditoriai, nepagrįstų išlaidų sumos galės pareikalauti iš administratoriaus.
Pagal oficialią Lietuvos statistikos departamento teikiamą informaciją 2006 metais vidutinis buhalterio mėnesinis bruto darbo užmokestis privačiame sektoriuje buvo 1 418,70 Lt, o 2012 metais -2015,70 Lt, t. y. per laikotarpį nuo 2006 iki 2012 metu vidutinis darbo užmokestis padidėjo 42,10 proc. Neesant buhalterio paslaugų poreikiui ar ženkliai sumažėjus jo administratorius jį atleis arba keis apmokėjimo sąlygas.
Susirinkime dalyvavę kreditoriai sprendė, kad verta prašyti teismo atidėti įmonės pripažinimo bankrutavusia klausimą, ne dėl to, kad manė esant galimybei sudaryti taikos sutartį bankroto byloje, ar atstatyti įmonės mokumą, bet todėl, kad būtų tiksliai nustatyta galimybė, ar verta kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir žalos priteisimo iš atsakingų asmenų už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
Bankas skunde remiasi Banko turto vertintojo pateiktu „Turto vertinimo aktu Nr. MV130506”. Šis aktas nėra nepriklausomo turto vertintojo išvada apie turto rinkos vertę ir neatitinka turto vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų. Šio turto vertinimo akto galiojimo terminas pasibaigė 2013-07-16.
Kreditoriai buvo informuoti, kad BUAB „Jonsta” bankroto bylos iškėlimo dienai turėjo debitorių už 28 tūkst. Lt. ir, kad didžiausias debitorius, Kėdainių r. savivaldybės administracija (22 906,99 Lt) atsisako mokėti skolą, debitorius antstolis N. A. (2 400,15 Lt) ir Z. M. įmonė „Koldis” (360,00 Lt) skolas sumokėjo, kiti debitoriai pagal BUAB „Jonsta” apskaitą yra: AB DNB bankas – 0,01 Lt; ERGO Lietuva UAB – 1,00 Lt; K. A. – 4 768,30 Lt, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl vagystės; R. E. – 877,71 Lt, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. Kreditoriai buvo informuoti, kad administratorius nesiruošia pardavinėti jokių reikalavimų teisių nesiėmęs visų įmanomų priemonių šioms skoloms išieškoti.
Dėl turto pardavimo tvarkos nurodoma, kad nustatant turto pardavimo tvarką ir kainą, nelikvidų ir nepaklausų turtą, po 6 mėnesių pardavinėjimo, administratorius gali parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, tačiau ši kaina negali būti mažesnė nei antrinių žaliavų kaina, tai pat turtas turi būti parduotas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Nustatyta turto pardavimo tvarka atitinka aukciono tvarką, todėl žema pradinė turto pardavimo kaina, kaip taisyklė, pritraukia daugiau pirkėjų. O susirinkę pirkėjai, besivaržydami, pakelia kainą iki parduodamo turto realios rinkos vertės.
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. įvykusiame bankrutuojančios UAB „Jonsta“ pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarta:
7-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui tvirtinimas“:
„Nuo nutarties iškelti BUAB „Jonsta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratoriui už BUAB „Jonsta“ administravimą patvirtinti 70 000 Lt plius PVM atlyginimą ir 20 000 Lt plius PVM administravimo išlaidos padengti (į šią sumą neįskaitant Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintų ir patirtų išlaidų sumos, bei lėšų reikalingų turto apsaugai (sargų atlyginimas, Sodros ir GPM mokesčiams, taip pat išlaidų elektros energijai). Skirti administratoriui 5 proc. dydžio premiją nuo sumos gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą, bei 20 proc. dydžio premiją nuo ginčytų ir išieškotų sandorių sumų, nuo išieškotų iš skolininkų sumų ir kitų lėšų gautų vykdant BUAB „Jonsta“ bankroto procedūrą.
Patvirtinti trijų sargų etatus su Vyriausybės nustatyta MMA ir su šiais atlyginimais susijusius mokesčius.
Patvirtinti BUAB „Jonsta“ buhalterio etatą ir nustatyti jam 1 500 Lt etatinį atlyginimą (priskaitoma suma), bei su šiuo atlyginimu susijusius mokesčius.
Išlaidos įmonės auditui (kreditoriams pageidaujant), atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo, dokumentų sutvarkymo ir pridavimo į archyvą toliau saugoti tvirtinamos pagal faktą kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimu“;
10-uoju darbotvarkės klausimu „Įmonės pripažinimas bankrutavusia“:
„BUAB „Jonsta“ kreditorių susirinkimo vardu kreiptis į teismą su prašymu atidėti 6 mėnesiams BUAB „Jonsta“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto klausimo nagrinėjimą“;
12-uoju darbotvarkės klausimu „Turto pradinių pardavimo kainų nustatymas“:
„BUAB „Jonsta“ įkeisto nekilnojamojo turto vertei nustatyti samdyti nepriklausomą turto vertintoją. Turto vertintoją įpareigoti parinkti administratorių. Turto vertintoją parinkti apklausos būdu, turto vertintojas privalo pateikti raštišką pasiūlymą, kuriame privalo būti nurodyta turto įvertinimo kaina ir darbo atlikimo terminas. Administratorius sutartį dėl turto vertės nustatymo pasirašo su mažiausią kainą pasiūliusiu turto vertintoju.
Kilnojamojo turto ir debitorių skolų pradines pardavimo kainas nustatyti 80 proc. likutinės balansinės vertės. Už šias kainas, kreditorių nustatyta tvarka, turtą pardavinėti vieną mėnesį, po mėnesio pardavimo kainą mažinti 10 proc. ir už šią kainą pardavinėti vieną mėnesį, nepardavus kainą mažinti 10 proc. ir už šią kainą pardavinėti vieną mėnesį ir t. t. Šia tvarka turtą pardavinėti 6 mėn. Nepardavus turto per 6 mėn. turtą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei antrinių žaliavų kaina. Neparduotą už didžiausią pasiūlytą kainą turtą, per mėnesį nuo paskelbimo dienos, nurašyti kaip neturintį rinkos vertės“.
Dėl 7-ojo darbotvarkės klausimo „Administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui tvirtinimas”
Pareiškėja skunde nurodo, kad buvo patvirtintos nepagrįstai didelės administravimo išlaidos, kurios pažeidžia kreditorių interesus.
ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką.
ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį.
Kadangi kreditorių susirinkimui įstatyme nustatyta teisė tvirtinti administravimo išlaidas, teismas tik patikrina, ar kreditorių nutarimas buvo priimtas ĮBĮ nustatyta tvarka ir ar patvirtintos administravimo išlaidos atitinka administravimo išlaidų paskirtį bankroto procese.
Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, kurių suma sudaro 1 411 183,83 Lt (t. 2, b. l. 48-49). Pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 925 353,78 Lt (b. l. 12, 13). Pagal ĮBĮ 24 straipsnio nuostatas pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Atsižvelgiant į pakartotiniame susirinkime tiek dalyvavusių, tiek balsavusių raštu kreditorių finansinių reikalavimų vertinę išraišką, teismas sprendžia, kad kreditorių nutarimas buvo priimtas procedūriškai nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos tvarkos.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad įstatymas nustato bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės išlaidų, kurios priskiriamos administravimo išlaidoms, sąrašą, kuris nors ir nėra baigtinis, tačiau pakankamai konkretus, o pati ĮBĮ norma, reglamentuojanti tokias išlaidas, leidžia daryti išvadą, kad administravimo išlaidų paskirtis yra užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų vykdymą bei greitesnį jų užbaigimą. Kreditoriai, nors ir turėdami teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bei ją keisti, priimdami sprendimus dėl administravimo išlaidų, privalo atsižvelgti į šią esminę administravimo išlaidų paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-198/2008).
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl administravimo išlaidų pagrįstumo, atsižvelgia į bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą, jo rūšį bei jo kiekį, taip pat į administratoriaus (preliminarius) veiksmus, susijusius su kreditorių interesų bankroto procese užtikrinimu: debitorinių skolų išieškojimų, sandorių patikrinimu, nuostolių išieškojimu ir t. t. Bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklauso 343,82 kv.m administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 180,75 kv.m pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 516,26 kv.m sandėliavimo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 127,98 kv.m gamybos pastatas – metalo apdirbimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 74,11 kv.m sandėliavimo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 214,80 kv.m sandėliavimo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 335,24 kv.m administracinė patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b. l. 37-47). Iš pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo, kuriame patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita (t. 1, b. l. 115), matyti, kad kreditoriai buvo supažindinti su administratoriaus peržiūrėtų sandorių suvestine (t. 1, b. l. 45-73), įmonės ilgalaikio turto sąrašu (t. 1, b. l. 77-80), nurašyto turto sąrašais (t. 1, b. l. 80-114). Taip pat administratorius informavo kreditorius, kad planuoja ginčyti apie 15 sandorių, kurie jo manymu pažeidžia BUAB „Jonsta“ ir jos kreditorių interesus, taip pat svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl BUAB „Jonsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, bei ruošia ieškinį buvusiam BUAB „Jonsta“ vadovui dėl nuostolių atlyginimo (t. 1, b. l. 114, 115). Taigi, skirtingai nei nurodo pareiškėja skunde, aukščiau nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip pakankamą administravimo išlaidas pagrindžiančią informaciją, su kuria pareiškėja buvo supažindinta.
Teismas sutinka su atsiliepime į skundą išdėstytais bankroto administratoriaus įgalioto asmens motyvais, kad vienkiemyje esančiam nekilnojam turtui ir jame esančiam kilnojamam turtui išsaugoti optimaliau sąnaudų atžvilgiu yra įdarbinti sargus, o ne įdiegti saugos sistemą ir jos priežiūrai samdyti saugos tarnybas. Taip pat siekiant veiksmingai vykdyti bankroto procedūras, tikslinga, kad jose dalyvautų specialių žinių turintys asmenys. Atsižvelgiant į įmonės veiklos apimtį, į tai, kokių teisinių veiksmų administratorius ketina imtis, siekiant padidinti įmonės turtą, teismas sprendžia, kad buhalterio kaip specialių žinių turinčio darbuotojo įdarbinimas nustačius 1 500 Lt etatinį atlyginimą (priskaitoma suma) iš esmės atitinka administravimo išlaidų paskirtį bankroto procese.
Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas nedraudžia administratoriui nustatyti sėkmės mokesčio, tačiau toks mokestis turi būti nustatytas tik kreditorių susirinkimo nutarimu, iš anksto, skaidriai, aiškiai aptarus jo paskirtį ir mokėjimo sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-198/2008).
Sėkmės mokestis – 5 proc. dydžio premija nuo sumos gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą, bei 20 proc. dydžio premija nuo ginčytų ir išieškotų sandorių sumų, nuo išieškotų iš skolininkų sumų ir kitų lėšų gautų vykdant BUAB „Jonsta“ bankroto procedūrą, teismo vertinimu atitinka administravimo išlaidų teisinę paskirtį, skatina administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras. Šis kreditorių nutarimas buvo priimti balsų dauguma, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos.
Iš pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad visos aplinkybės, nulėmusiomis kreditorius balsų dauguma priimti tokį nutarimą, buvo aptartos protokole (t. 1, b. l. 115-121). Teismas atkreipia dėmesį, kad visais atvejais administravimo išlaidų sąmata ir atlyginimas administratoriui turės būti faktiškai patvirtinti realiomis administratoriaus veiklos sąnaudomis. Jeigu administratorius nepateiks administravimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kreditorių susirinkimas turi teisę keisti administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). Pareiškėjos įvertinti skundo argumentai nepaneigia teismo nustatytos išvados dėl kreditorių susirinkimo patvirtintų administravimo išlaidų pagrįstumo ir atitikimo administravimo išlaidų paskirčiai bankroto procese.
Dėl 10-ojo darbotvarkės klausimo „Įmonės pripažinimas bankrutavusia”
Pareiškėja skunde nurodo, kad pakartotiniame kreditorių susirinkime nebuvo pateikta jokių duomenų apie galimybę sudaryti taikos sutartį, todėl nutarimas atidėti 6 mėnesiams BUAB „Jonsta“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto klausimo nagrinėjimą yra nepagrįstas.
ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos sąlygos, kurių pagrindu teismas priima nutartį pripažinti įmonę likviduojama dėl bankroto. Įstatyme numatyta, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo.
Iš šių nuostatų seka, kad teismas taiko įmonei likvidavimo procedūrą suėjus trims mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo, nebent yra sudaroma taikos sutartis arba pateikiamas kreditorių susirimimo prašymas pratęsti šį terminą. Kadangi teisė pratęsti (atidėti) terminą taikyti įmonei likvidavimo procedūras yra suteikta kreditorių susirinkimui, o teisėtai sušauktas kreditorių susirinkimas, pasinaudodamas šia įstatymo suteikta teise, balsų dauguma priėmė nutarimą atidėti 6 mėnesiams šio klausimo svarstymą, teismas neturi pagrindo panaikinti tokį nutarimą (ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis).
Dėl 12-ojo darbotvarkės klausimo „Turto pradinių pardavimo kainų nustatymas”
Skunde nurodoma, kad nepagrįstai paskirtas turto vertintojas ir nepateikė išsamios ir aiškios informacijos apie įmonės kilnojamąjį turtą, debitorių skolas ir t. t.
Teismas pažymi, kad kreditorių susirinkimas be kitų įgaliojimų turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui (ĮBĮ 33 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 punktas nustato, kad iš varžytynių parduodamo įkeisto turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Atmestini kreditoriaus argumentai, jog ginčijamas susirinkimo nutarimas neteisėtas ir naikintinas, nes nuspręsta atlikti parduodamo turto įvertinimą. Teisė spręsti turto įvertinimo procedūros tikslingumo paliekama kreditoriams. Nagrinėjamu atveju kreditoriai (reikiamas balsų skaičius) išreiškė valią kreiptis į turto vertintojus dėl parduodamo turto vertės nustatymo. Teismas pritaria administratoriaus įgalioto asmens atsiliepime į skundą išdėstytiems argumentams, jog pareiškėjos pateiktas turto vertinimo aktas Nr. MV130506 neatitinka turto vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnis). Taip pat minėtas aktas galioja tik iki 2013 m. liepos 16 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kreditorių nutarimai, kuriais nuspręsta prieš parduodant bankrutuojančiai įmonei priklausantį (pareiškėjai įkeistą) nekilnojamąjį turtą atlikti šio turto vertinimą nepažeidžia kreditorių interesų, o priešingai užtikrina, jog įmonei priklausantis turtas bus parduodamas už didžiausią įmanomą kainą ir tuo pačiu sudaro sąlygas kuo didesniam tiek hipotekos kreditorių (pareiškėjos), tiek kitų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui.
Minėtu nutarimu kreditorių susirinkimas nustatė procentine išraiška nuo likutinės balansinės vertės kilnojamojo turto ir debitorių skolų pardavimo kainas, tačiau tuo pačiu nurodė, kad turtas turi būti pardavinėjamas už kiek įmanomai didžiausią pasiūlytą kainą. Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimas įpareigojo įmonės bankroto administratorių siekti parduoti šį įmonės turtą kiek įmanomai brangiau, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad tokia skundžiamo nutarimo formuluotė pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių teises. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl išsamios informacijos nepateikimo apie įmonei priklausantį turtą, yra pakankamai deklaratyvūs. Iš bankroto administratoriaus prie atsiliepimo į pateiktą skundą pridėtų dokumentų ir pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad pareiškėja buvo informuota apie įmonei priklausantį turtą (t. 1, b. l. 27-115, t. 2, b. l. 14-28). Taigi, pareiškėja, teigianti, kad kreditorių susirinkime buvo priimtas nepagrįstas nutarimas, turėjo prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, kurie patvirtintų šį teiginį (C P K 12, 178 str.). Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos tvirtinimus dėl nepagrįsto turto pradinių pardavimo kainų nustatymo. Nagrinėjamu atveju kreditorių nutarimai dėl turto vertintojo skyrimo ir turto pardavimo kainos nustatymo buvo priimti balsų dauguma, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos, o pareiškėjai nepateikus teismui jokių, pareiškėjos teiginius patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo pripažinti, jog kreditorių nutarimas yra nepagrįstas.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog panaikinti ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos AB DNB banko skundas atmestinas. Atmetus skundą panaikinamos Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (C P K 149, 150 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos C P K 291 straipsniu, Į B Į 24 straipsnio 5 dalimi, C P K 150 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškėjos akcinės bendrovės DNB banko skundą atmesti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – BUAB „Jonsta“, juridinio asmens kodas: 156612068, registracijos adresas Jonavos r. sav. Jonavos m. Kauno g., 2013-08-30 pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų 17-uoju, 10-uoju ir 12-uoju darbotvarkės klausimu vykdymo sustabdymą.
Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Algimantas Kukalis