Baudžiamoji byla Nr. 1A-357-495/2016

    Teisminio proceso Nr.1-02-6-00012-2015-0

     Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.4.2.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.4.,1.2.17.6.,

                                                                                                         1.2.18.10.,2,4., 2.4.6.3.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės mėn. 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Reginos Gaudutienės, Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Miltinytei,

nuteistajam A. B. (A. B.),

gynėjai advokatei Valdai Grigonytei,

vertėjai AlvyraiKlipčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Miltinytės ir nuteistojo A. B. (A. B.) gynėjos advokatės Valdos Grigonytėsapeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį 450 MGL (16 942,5 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 500 MGL (18 825,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė 564 MGL (21234,6 Eur) dydžio bauda.

A. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. B. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

  Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2015-02-13 iki nuosprendžio paskelbimo dienos išbūtas laikas ir pripažinta, kad A. B. pilnai atliko jam paskirtą baudos bausmę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. B. konfiskuotos jam priklausančios piniginės lėšos - 14 720 Eur.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, piniginės lėšos 180 900 Eur, esančios UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje grąžintos jų teisėtam savininkui Jungtinėje Karalystėje registruotai kompanijai (duomenys neskelbtini) į „BarclaysbankPlc“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

A. B. nuteistas už tai, kad vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla, o būtent:

            jis, nuo 2014-03-26 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi ir veikdamas šios įmonės vardu, laikotarpiu nuo 2014-06-25 iki 2015-02-01 teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Lietuvos prabavimo rūmams (į.k.152035320, adr. M. K. Čiurlionio g, 65, Druskininkai) apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą tauriųjų metalų prekybą bei neturėdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu išduoto atitinkamos formos pažymėjimo, leidžiančio ūkio subjektui užsiimti tauriųjų metalų ir brangakmenių prekyba, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybės priežiūros įstatymo 6 straipsnio nuostatą „Ūkio subjektai gali užsiimti Lietuvos Respublikoje komercine-ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, tik įsiregistravę Lietuvos prabavimo rūmuose. Ūkio subjektų registravimo tvarką nustato Lietuvos prabavimo rūmų steigėjas“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 146 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 1K-354 redakcija su pakeitimais pagal 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 1K-288) patvirtintų Ūkio subjektų, užsiimančių komercine – ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, registravimo taisyklių 3 punkto nuostatą: „Ūkio subjektas, ketinantis užsiimti su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla, pateikia Lietuvos prabavimo rūmams prašymą dėl įregistravimo į registrą <...>“; 4 punkto nuostatą: „Įregistravus ūkio subjektą į registrą, jam išduodamas šių taisyklių priede nustatytos formos pažymėjimas apie įregistravimą į ūkio subjektų, užsiimančių su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla, registrą (toliau – pažymėjimas)“ versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos - tauriųjų metalų (aukso bei sidabro) pirkimo-pardavimo, turint tikslą įsigytą taurųjį metalą perparduoti ir taip gauti pajamų, o būtent:

jis laikotarpiu nuo 2014-06-25 iki 2014-11-19 UAB (duomenys neskelbtini) vardu iš Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Berlynas, Vokietijos Respublika) per šešis kartus įsigijo 3.110,00 kilogramų grynojo sidabro granulių už bendrą 1.420.348,70 Eur sumą (atitinkamai 4.904.179,99 Lt), kurį laikotarpiu nuo 2014-06-25 iki 2015-02-01 pardavė teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytiems asmenims už teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą sumą, taip pat laikotarpiu nuo 2014-06-25 iki 2014-12-22, iš teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytų asmenų UAB (duomenys neskelbtini) vardu įsigijo 131828,68 gramų gryno aukso už teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatą sumą, kurį tuo pačiu laikotarpiu per devyniolika kartų pardavė Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini) už 3.971.293,67 Eur sumą (atitinkamai 13.712.082,78 Lt).

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:

jis, nuo 2014-03-26 būdamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini), (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. Adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius, PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)buvo suteiktas nuo 2014-03-25 iki 2014-09-30) direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 14 str. 2 d. nuostata „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą „ūkio subjektas tvarko apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;  6 str. 2 d. nuostatą - „į apskaitą privaloma įtraukti ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų  dydžio arba struktūros  pasikeitimu“;  12 str. 1 d. nuostatą - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti  apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu  arba jiems pasibaigus, ar įvykus“; to paties straipsnio 4 d. nuostatą – „ apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinių operacijų arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, pažeisdamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 4 d.  3 punkto nuostatą:  „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį <...>“;  4 punkto nuostatą: „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <...>“;  16 punkto nuostatą: „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą <...>“  apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, siekdamas nuslėpti UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę- komercinę veiklą, šios įmonės pajamas, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2015-02-01 vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei neužtikrino buhalterinių įrašų teisingumo. Jis, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2014-04-01 iki 2015-02-01 vykdė prekybą tauriaisiais metalais (auksu ir sidabru) už ne mažesnę nei 3.971.293,67 Eur sumą, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkiusioms įmonėms SIA (duomenys neskelbtini) ir  UAB (duomenys neskelbtini)tyčia nepateikė ir tokiu būdu į apskaitą neįtraukė ūkinių – finansinių operacijų: 1)  Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų sąskaitų faktūrų: 2014-06-25 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini), 2014-07-30 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) 2014-08-21 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) 2014-09-30 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-10-31 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-11-19 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kuriomis Vokietijos įmonė (duomenys neskelbtini) įformino 3 110,00 kg. gryno sidabro ir gryno sidabro granulių pardavimą UAB (duomenys neskelbtini)už 1 420 348,70 eurų (4 904 179,99 Lt) sumą; 2)  taip pat 2014-06-25 grynų pinigų, 239 740 eurų mokėjimo kvito, kuriuo įformintas UAB (duomenys neskelbtini)išrašytos 2014-06-25 sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) apmokėjimas Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini); 3) dokumentų patvirtinančių UAB (duomenys neskelbtini)131.828,68 gramų grynojo aukso įsigijimą iš tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytų fizinių arba juridinių asmenų; 4) Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu išrašytų sąskaitų faktūrų: 2014-06-06 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) 2014-06-10 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) 2014.06.12 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) 2014-06-24 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) 2014-07-03 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) 2014-07-14 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) 2014-07-25 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) 2014-08-04 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) 2014-08-18 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) 2014-09-16 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) 2014-09-18 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) 2014-09-19 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2014-(duomenys neskelbtini) 2014-10-31 išrašytos sąskaitos faktūros  Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-11-19 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-11-19 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-12-03 išrašytos sąskaitos faktūros  Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-12-08 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-12-15 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-12-22 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kuriomis UAB (duomenys neskelbtini) įformino 131 828,68 gramų gryno aukso pardavimą Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini) už 3 971 293,67 eurų (13 712 082,78 Lt) sumą; 5) Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu 2014-06-04 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bendrovė (duomenys neskelbtini) įformino sporto prekių bei inventoriaus pardavimą UAB (duomenys neskelbtini)bendrai  829, 82 eurų  (2 865,20 Lt) sumai; 6) Estijos įmonės (duomenys neskelbtini)vardu 2014-06-10 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2014-06-17 išrašytos kreditinės sąskaitos faktūros, pagal kurias bendrovė (duomenys neskelbtini)įformino prekių pardavimą UAB (duomenys neskelbtini)bendrai  1 063,35 eurų  (3 668, 56 Lt) sumai; 7) UAB (duomenys neskelbtini) kasos bei banko dokumentus patvirtinančius laikotarpiu nuo 2014-06-04 iki 2014-12-15 vykusias finansinės operacijas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir  Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) bei Estijos įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl ko UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės aukščiau minėtų sandorių UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje neapskaitė ir Vilniaus apskrities Valstybiniai mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikė „nulines“ UAB (duomenys neskelbtini) 2014 metų kovo – rugpjūčio mėnesių laikotarpio PVM deklaracijas ir jose nedeklaravo pirkimo ar įsigijimo sandorių iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat nedeklaravo pardavimo bei eksporto ir  prekių ar paslaugų tiekimų kitų Europos Sąjungos šalių PVM mokėtojams, o dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už  laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2015-02-01.

Be to, A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino apgaule užvaldyti ir legalizuoti apgaulės būdu gautus pinigus, o būtent, jis, nuo 2014-03-26 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. Adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, 2015 metų sausio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną susitarė su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu apie tai, kad nenustatytas asmuo organizuos neteisėtą pinigų pervedimą į A. B. valdomos įmonės banko sąskaitą, o A. B. pateiks bankui informaciją apie tai, jog šie pinigai neva tai gauti iš įmonės teisėtos veiklos ir išgrynins visą pervestą pinigų sumą, kurią vėliau perduos nenustatytam asmeniui už tai gaunant 10 procentų nuo pervestos sumos atlygį, po ko vykdydamas bendrą susitarimą, A. B. nenustatytam asmeniui perdavė UAB (duomenys neskelbtini)rekvizitus: adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius, įmonės kodą (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB “DNB“ banke, į kurią turės būti pervesti pinigai, po ko, tyrimo nenustatytas asmuo, vykdydamas išankstinį susitarimą, iš Jungtinėje Karalystėje registruotos kompanijos (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), reg. adresas: (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „BarclaysbankPlc“ banke (SWIFT kodas – (duomenys neskelbtini)) panaudojant neteisėtai gautus elektroninės bankininkystės slaptažodžius, 2015-01-09 14:02 val. Jungtinės Karalystės laiku, prisijungė prie minėtos banko sąskaitos elektroninės bankininkystės sistemoje identifikuojant save kaip neva tai teisėtą pinigų savininką ir tokiu būdu apgaunant „BarclaysbankPlc“ banką, atliko neteisėtą 218.816, 64 JAV dolerių pervedimą (pervedimo metu JAV doleriai 218.816, 64 buvo konvertuoti į 180.900 eurų sumą) į A. B. valdomos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “DNB“ banke, mokėjimo pavedime nurodant „creditagreement 1/2015“, po ko A. B. žinodamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) neturi sutarties su (duomenys neskelbtini), šiai įmonei nepardavė jokių prekių ar paslaugų ir nėra jokių pinigų pervedimą pagrindžiančių dokumentų ar aplinkybių, žinodamas, kad minėti pinigai į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervesti neteisėtai, 2015-01-12 10:00 val. atvyko į AB „DNB“ banko klientų aptarnavimo padalinį, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur banko darbuotojams žodžiu pateikė žinomai melagingą informaciją apie tai, jog iš užsienio kompanijos (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pervesta 180.900 EUR suma neva tai gauta iš jo valdomos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) teisėtos veiklos, bei nurodė banko darbuotojams išimti visą sumą iš banko sąskaitos grynaisiais ir perduoti jam, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi AB „DNB“ bankas 2015-01-12iš „Barclay‘sbankPlc“ banko gavo Swift pranešimą, apie tai, kad 180.900 Eur mokėjimas į UAB (duomenys neskelbtini)banko sąskaitą yra neteisėtas ir AB „DNB“ bankas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, šią mokėjimo operaciją sustabdė, tokiu būdu jis pasikėsino apgaule užvaldyti Jungtinėje Karalystėje registruotai kompanijai (duomenys neskelbtini)priklausančius 218.816, 64 JAV dolerių bei šias nusikalstamu būdu įgytas lėšas legalizuoti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015-11-25 nuosprendį dalyje dėl A. B. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – A. B. kaltu padarius šias nusikalstamas veikas ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį - 700 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, už šias veikas paskirtas bausmes apėmimo būdų subendrinti ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, prie subendrintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Vilniaus apygardos teismo 2015-11-25 nuosprendžiu paskirtą bausmę už veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesiams ir 250 MGL dydžio baudą. BK 66 straipsnio pagrindu BK 65 straipsnyje nustatyta tvarka į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2015-02-13 iki 2015-11-25. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog A. B. valdoma UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ne vieną, o dvi banko sąskaitas, esančias skirtinguose bankuose. Tačiau A. B. skambino tik į AB „DNB“ banką, teirautis apie pinigų pervedimą į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, į kurią kitą dieną po skambučio ir buvo pervesti pinigai iš įmonės (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad informacija apie UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, esančią AB „DNB“ viešai nėra prieinama, todėl šios informacijos niekas, išskyrus kaltinamąjį A. B., nežinojo. Nežinant tikslių UAB (duomenys neskelbtini) ir jos banko sąskaitos rekvizitų - piniginių lėšų pervedimas į šią sąskaitą neįmanomas. Todėl yra pagrindas teigti, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, dar prieš pavogdamas pinigus iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „BarclaysbankPlc“ banke, turėjo gauti ir gavo iš A. B. UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus, būtinus pinigų pervedimui. Tokiu būdu paneigta A. B. versija apie tai, kad pinigai į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą galėjo būti pervesti atsitiktinai.

Be kita ko, nuo UAB (duomenys neskelbtini) įsigijimo iki 218.816,64 JAV dolerių (180.900 eurų) vagystės 2015-01-09 A. B. per internetinę bankininkystę buvo prisijungęs prie banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke, tik keletą kartų. Tuo tarpu prieš pat pinigų vagystę ir po jos per internetinę bankininkystę prie šios sąskaitos buvo jungiamasi per dieną net kelis kartus.

Teismas, prokurorės teigimu, taip pat neatsižvelgė į kaltinamojo A. B. patirtį ir žinias, valdant įmones ar joms vadovaujant. Nurodo, jog byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad dar iki 2015-01-09 A. B. buvo net 3 įmonių (2 iš jų registruotos Estijos Respublikoje) savininkas ir direktorius. Sprendžiant iš tyrimo metu surinktų duomenų ir dokumentų (sąskaitų faktūrų, sutarčių, banko sąskaitų išrašų), kaltinamasis A. B. žinojo, jog sandoriai tarp įmonių turi būti pagrįsti sutartimis ar kitais apskaitos dokumentais: sąskaitomis faktūromis, važtaraščiais, prekių priėmimo - perdavimo aktais ir kitais dokumentais. Sandoriai tarp įmonių be jokių apskaitos dokumentų yra neteisėti. Pats kaltinamasis neneigia, jog jo vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) neturėjo jokių sandorių su Jungtinėje Karalystėje registruota įmone (duomenys neskelbtini), net nebuvo bandymų ar ketinimų turėti tokius sandorius.

Kaltinamasis A. B. tvirtina, jog išgryninti pervestus 218.816,64 JAV dolerių (180.900 eurų) jo paprašė pažįstamas, už tai pažadėjo sumokėti 10 procentų nuo išgrynintos sumos. Lietuvos Respublikos teisės aktai: Buhalterinės apskaitos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos kasos operacijų taisyklės nenumato atvejų, kuomet įmonės pinigai gali būti išimami iš sąskaitos ir perduodami tretiesiems asmenims be jokių apskaitos dokumentų. Kaltinamasis A. B. ne tik neturėjo 218.816,64 JAV dolerių (180.900 eurų) gavimą pateisinančių dokumentų, tačiau negalėjo nurodyti ir asmens, kurio prašymu norėjo išgryninti minėtas pinigines lėšas.

Teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis buvo paneigtos visos kaltinamojo A. B. versijos apie nenustatytą asmenį, kuris neva tai paprašė jo išgryninti pervestus 218.816,64 JAV dolerių (180 900 eurų). Kaltinamojo parodymai teisme apie tai, kad „Taline Dmitrijus paaiškino, kad pinigai į A. B. firmos sąskaitą atėjo neva tai per klaidą ir juos reikia grąžinti“ turi būti vertinami kritiškai, kadangikaltinamasis A. B. neprašė banko darbuotojų grąžinti (duomenys neskelbtini) visas pinigines lėšas. A. B. pasielgė priešingai,iš anksto telefonu AB „DNB“ banko darbuotojų paprašė paruošti 100.000 Eur sumą išgryninimui ir pats atvyko į banką pasiimti grynųjų pinigų. Taip pat byloje nustatyta, jog A. B. nei karto nebandė susisiekti su (duomenys neskelbtini)įmonės atstovais ir išsiaiškinti apie gautas lėšas ar pranešti jiems apie neva tai įvykusį piniginių lėšų klaidingą pavedimą.

Byloje nustatyta, kad nuo 2015-01-08 09:27 val. iki 2015-01-12 09:47 val. A. B., naudodamasis abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dešimt kartų kontaktavo su AB „DNB“ klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojais dėl 100.000 Eur išgryninimo. Taip pat nustatyta, jog A. B. atvyko į AB „DNB“ banko skyrių iš karto, kai tik su banko darbuotojais buvo suderintas laikas dėl gautų piniginių lėšų išgryninimo. Kaltinamojo A. B. skambučių ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės intensyvumas prieš 180.900 Eur pervedimą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir po to, leidžia teigti, jog kaltinamasis A. B. skubėjo kaip įmanoma greičiau išgryninti pinigines lėšas. Šie duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, jog A. B. suprato apie tai, kad teisėtas pinigų savininkas gali atsiųsti AB „DNB“ bankui pranešimą apie pinigų neteisėtą pervedimą, dėl ko šių piniginių lėšų išgryninimas bus neįmanomas. Apeliantė pažymi ir tai, kad iki 218.816,64 JAV dolerių (180.900 Eur) gavimo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje A. B. ne tik faktiškai nesidomėjo įmonės sąskaita, bet ir įmonės antspaudą buvo palikęs O. F.. Antspaudą A. B. atsiėmė tik ruošdamasis išgryninti iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos neteisėtai gautas pinigines lėšas, tai patvirtino ir A. B.. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad A. B. iš anksto žinojo apie būsimą neteisėtą 218.816,64 JAV dolerių (180.900 Eur) pervedimą į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas dalį jų - 100.000 Eur, išgryninti.

Šie ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog A. B. ne tik žinojo apie pervestų 218.816,64 JAV dolerių (180.900 Eur) kilmę, tačiau ėmėsi aktyvių veiksmų (perdavė nenustatytam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus, skambino į „DNB“ banką dėl pinigų išgryninimo, tikrino elektroninėje bankininkystėje, ar jau pervesti pinigai, atvyko į banką išimti grynųjų pinigų), kad šie pinigai būtų pervesti iš Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, po ko iš šios banko sąskaitos išimti jau neva kaip teisėti - iš UAB (duomenys neskelbtini)veiklos įgyti pinigai.

Apeliantė skunde nurodo ir tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog „siekis legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą reiškia, kad šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas. Tokios veiklos pagrindinis tikslas - įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2014)“. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog A. B. ne tik žinojo apie šių piniginių lėšų kilmę, bet ir atvyko į AB „DNB“ banką su prašymu išgryninti pervestas lėšas, kaip neva tai gautas iš jo valdomos UAB (duomenys neskelbtini) teisėtos veiklos.

Aplinkybės, kad A. B. dar iki pervedant pinigus iš bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, žinojo apie tai, domėjosi, ar pinigai jau gauti UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, atliko aktyvius veiksmus siekiant dalį šių pinigų išgryninti, įrodo jo išankstinį susitarimą su tyrimo nenustatytu asmeniu apie šių lėšų gavimą bei tolesnį jų panaudojimą. Be to, faktas, kurio neneigia ir A. B.,kad jam už lėšų išgryninimą buvo pažadėta 10 procentų (apie 18.000 Eur), taip pat įrodo, kad toks atlygis gali būti pažadėtas tik už neteisėtą veiką. Akivaizdu, kad A. B. suvokė, jog į UAB (duomenys neskelbtini) pervesti pinigai nei jam, nei jo vadovaujamai bendrovei nepriklauso, tačiau veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini)teisėtas atstovas, siekė dalį šių pinigų (100.000 Eur) išgryninti ir už atlygį perduoti jam neva nepažįstamam asmeniui. Tokie jo veiksmai vertintini kaip pasikėsinimas sukčiauti, t.y. pasikėsinimas apgaule nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą. Akivaizdu, kad atlikdamas tokius veiksmus už didelį atlygį jis turėjo suvokti, kad veikia neteisėtai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantė mano, kad visos aplinkybės, būtinos baudžiamajai atsakomybei atsirasti už veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos, todėl A. B. turi būti pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką.

Nuteistojo A. B. gynėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-11-25 nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš A. B. konfiskuoti jam priklausančias pinigines lėšas - 14 720 Eur.

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl 14 720 eurų konfiskavimo iš A. B. pagrindė nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų įrodymus vertintikaip visumą, o ne atskirai vieną nuo kito, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Teismo padarytas pažeidimas laikytinas esminiu (BPK 369 straipsnis).

Nors pirmos instancijos teismas teigia, jog A. B. neįvardino asmens, kuriam jo teigimu, šios lėšos priklauso, nepasinaudojo teise šio asmens apklausa teisme įrodinėti nurodytas aplinkybes, tačiau 2015-07-01 teismo posėdžio metu jos ginamasis teismui nurodė, kad pinigų savininko numeris yra jo telefone, ir, kad jam paskambinus, jis patvirtintų minėtų pinigų kilmę, bet telefonas sulaikymo metu buvo iš jo paimtas ir teisme jo su savimi neturėjo, todėl su minėtu asmeniu susisiekti negalėjo. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos teismų praktiką, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalimi. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Teismas, taikydamas turto konfiskavimą, privalo nurodyti, kaip pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai buvo panaudoti darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos. Šiuo atveju teismas rėmėsi tik prielaidomis, kad šie pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas.Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, jog turtas atitinka konfiskuotino turto požymius ir teismo nuosprendyje nurodyti, kaip jis buvo panaudotas, darant nusikalstamą veiką, arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos, t.y. išdėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu, tačiau pirmos instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė jokių motyvų, kodėl turėtų būti konfiskuotos A. B. priklausančios piniginės lėšos, t.y. neaptarė, kodėl būtent šiuos pinigus įvardijo nusikalstamos veikos rezultatu.

Ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu A. B. davė išsamius, nuoseklius ir loginius parodymus dėl konfiskuotų pinigų - 14 720 Eur, kuriuos iš jo paėmė sulaikymo metu, jų nekeitė.Iš T. M. (T. M.) A. B. gavo 11 000 Eur, nupirkti jam automobilį, tai įrodo prie apeliacinio skundo pridedamas 2015-02-04 skolos raštelis. Pats T. M. negalėjo atvykti, nes buvo po skrandžio operacijos, todėl jis A. B. pasitikėjo ir davė pinigus nupirkti jam automobilį. A. B. daug kartų atveždavo automobilius iš Europos įvairiems žmonėms. Jos ginamasis pinigų niekam neturėjo perduoti, nes pinigai buvo skirti automobilio pirkimui o su N. T. buvo susitikęs tam, kad jis padėtų Vilniuje išsirinkti automobilį. Apie tai jie susitarė dieną prieš tai, kai kartu vartojo alkoholį. A. B. nuėjo į susitikimą su juo vienas, nes jo draugai dar miegojo po išgertuvių. A. B. ir N. T. laukė restorane, kol jie ateis,kad išsiaiškinti dėl pinigų ir po to turėjo važiuoti apžiūrėti automobilių. Jeigu Vilniuje nebūtų radęs reikalingo automobilio, vakare būtų turėjęs su autobusu važiuoti ieškoti į Vokietiją.Jeigu A. B. būtų skolingas N. T., tai jis turėjo daug laiko tuos pinigus jam paduoti ir tai būtų padaręs.Šiuo metu A. B. privalo grąžinti pinigus T. M., nes jam iš Lietuvos neatvežė nei automobilio, nei grąžino pinigus, kuriuos pirmos instancijos teismas neteisėtai konfiskavo. Be to, apeliantė pažymi, kad 2700 Eur A. B. turėjo iš futbolo klubo (duomenys neskelbtini) nupirkti vaikų komandai uniformas, likusieji pinigai buvo asmeniniai A. B. ir tai matyti iš atspausdinto kasos orderio - Estijos firmos (duomenys neskelbtini) (priedas prie apeliacinio skundo).Taigi, konfiskuoti pinigai, apeliantės teigimu, neturi jokio ryšio su UAB (duomenys neskelbtini). 2015-09-01 teismo posėdžio metu A. B. norėjo pateikti teismui T. M. kontaktinius duomenis, kad šis galėtų patvirtinti kaltinamojo žodžius, tačiau teismas prašymą atmetė.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu A. B. savo kaltę pripažino iš dalies, t.y. pripažino, kad nežinodamas Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų užsiėmė ūkine veikla - tauriųjų metalų prekyba, neturėdamas tam Lietuvos probavimo rūmų išduoto pažymėjimo, tačiau konfiskuotos piniginės lėšos nepriklausė jam, nes buvo gautos automobilio Lietuvoje pirkimui.

Atsikirtime į Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą nuteistojo A. B. gynėja prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015-11-25 nuosprendį dėl A. B. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį. 

Nurodo, jog su prokurorės apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, jog apeliantė remiasi tik prielaidomis ir abejonėmis, kad A. B. galėjo žinoti ar galėjo numatyti, jog 180.900 Eur gauti nusikalstamu būdu. Teismas teisingai nuosprendyje pasisakė, kad byloje surinktais įrodymais neįrodyta, jog kaltinamajam buvo žinoma nusikalstama piniginių lėšų kilmė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis, atlikdamas finansinę operaciją su šiomis piniginėmis lėšomis, turėjo tyčią legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą.Teismas, nenustatęs nusikaltimo sudėties požymių visumos, negali asmens patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Gynėja sutinka su teismo nuomone, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų padaryti neginčijamą išvadą, jog A. B. žinojo pinigų atsiradimo nusikalstamu būdu kelią. Kaltinime nurodytas bendrininkas, kuris atliko nusikalstamus veiksmus - apgaule prisijungė per T. V. priklausantį IP adresą prie Jungtinėje Karalystėje registruotos kompanijos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos ir jos vardu pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pinigų sumą, yra nenustatytas, jo kontaktas su kaltinamuoju A. B. neužfiksuotas, taip pat nenustatytas jų išankstinis susitarimas apie tai, kad nenustatytas asmuo, tokiu būdu gavęs pinigines lėšas, organizuos neteisėtą jų pervedimą į A. B. vadovaujamos įmonės banko sąskaitą, o A. B. pateiks bankui informaciją apie tai, jog šie pinigai neva tai gauti iš įmonės teisėtos veiklos ir išgrynins visą pervestą pinigų sumą, kurią vėliau perduos nenustatytam asmeniui, už tai gaunant 10 procentų nuo pervestos sumos atlygį.

Taigi valstybinis kaltintojas ikiteisminio tyrimo metu nesurinko duomenų, kad A. B. žinojo ar galėjo žinoti apie neteisėtą pinigų kilmę. Tuo tarpu BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tik tiesioginė tyčia, todėl teismas teisingai rėmėsi nekaltumo prezumpcija, kad visos abejonės, kylančios baudžiamojoje byloje, kurių negalima pašalinti objektyviais bylos duomenimis, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai(indubio pro reo). Nesurinkus neabejotinų kaltinamo asmens kaltės įrodymų, kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, neleidžia daryti patikimų išvadų apie kaltumą, kaltinamas asmuo turi būti išteisintas.

Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių buvus išankstinį susitarimą daryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, padėti užvaldyti pinigus apgaulės būdu. A. B. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl sukčiavimo, nepripažino, kaip jis teigia „Dmitrijus pažadėjo duoti dokumentus dėl to sandorio po pirmadienio. Jis pasakė, kad dokumentai bus po kelių dienų“,todėl jam nekilo jokių dvejonių, kad pervesti pinigai (180.900 Eur) yra gauti nusikalstamu būdu. A. B. niekada neslėpė, kad norėjo išgryninti į jo įmonės sąskaitą pervestus pinigus, tačiau nežinojo, kad tie pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu. Teismo posėdžio metu A. B. parodė, kad „Dmitrijui tokiu būdu norėjo ne tiek padėti, kiek norėjo užsidirbti. Tuo užsiima firma Taline, kitos firmos. Jiems padarai pavedimą, o jie tau duoda grynus pinigus ir ima už tai tam tikrą procentą. Tai įprasta, aš pats tokiomis paslaugomis naudojausi, bet toks atvejis nepasitaikė. Aš grynindavau pinigus, viskas yra užfiksuota dokumentuose Estijos firmose. Aš už šias paslaugas imdavau pinigus.“.

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, šis nusikaltimo sudėties požymis - A. B. susitarimas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu apgaule užvaldyti svetimus pinigus ar bent žinojimas apie tokią vykdomą nusikalstamą veiką ir sąmoningas prisidėjimas prie jos, privalo būti įrodytas. Pirmos instancijos teismas, remdamasis indubio pro reo principu, nurodančiu, jog bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, pagrįstai nusprendė, kad byloje nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių buvus A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę - tyčią apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, abejones aiškino išteisintojo naudai ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. B. išteisinimo.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, o Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. B. gynėjos apeliacinį skundą atmesti. 

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo A. B. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis vertinant surinktus įrodymus bei darant išvadas dėl A. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį ir prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo A. B. gynėja prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš A. B. konfiskuoti jam priklausančius pinigus - 14 720 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, įvertinusi kiekvieną jų atskirai bei jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, teisiamajame posėdyje tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. B. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje. Byloje neįrodyta, kad kaltinamasis A. B. žinojo apie nusikalstamą pinigų kilmę.

Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnis), (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir turto konfiskavimas panaikinamas.

Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde prokurorė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog A. B. nežinojo apie į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervestų pinigų kilmę, motyvuodama tuo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog A. B., žinodamas apie apgaulės būdu neteisėtai pervestus 180 900 Eur iš Jungtinėje Karalystėje registruotos kompanijos į jo valdomos bendrovės sąskaitą, ėmėsi aktyvių veiksmų šiuos pinigus išgryninti ir tokiu būdu juos legalizuoti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais prokurorės skundo argumentais. Byloje nustatyta, kad A. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, žinodamas, kad į šios bendrovės sąskaitą yra pervesta 180 900 eurų iš Jungtinėje Karalystėje registruotos kompanijos, kreipėsi į AB „DNB“ banką, prašydamas juos išgryninti, tačiau jam nepateikus mokėjimo pavedimą patvirtinančių dokumentų, mokėjimo operacija buvo sustabdyta.

A. B. tyrimo metu ir teisme teigė, jog nepažįstamas asmuo, vardu Dmitrijus,telefonu jam pranešė, kad į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą dėl kompiuterinėje sistemoje įvykusios klaidos pervesta 180 900 Eur ir paprašė jo už 10 000 Eur atlygį iš jam (A. B.) priklausančios bendrovės sąskaitos išgryninti 100 000  Eur, o likusius pinigus pervesti į sąskaitą, kuri bus nurodyta vėliau.  Sutikęs tai atlikti, jis kreipėsi Vilniuje į AB „DNB“ banką tikslu išgryninti 100 000 Eur. Banke paaiškino, kad bendrovės sąskaitoje gauti pinigai yra kreditas. Banko darbuotojai paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius pinigų pervedimą, t. y. SWIFT, sutartį arba sąskaitą faktūrą, ką jis pažadėjo atlikti. Tačiau jam nepavykus susisiekti su Dmitrijumi, kurio prašymą vykdė dėl pinigų išgryninimo, jis į banką daugiau nesikreipė. A. B. teigė nežinojęs, kad į bendrovės sąskaitą pervesti pinigai įgyti nusikalstamu būdu. Išgrynindamas pinigus jis norėjo užsidirbti. Taip pat A. B., kad UAB (duomenys neskelbtini) duomenys reikalingi bankiniam mokėjimo pavedimui buvo skelbiami viešai internete. Dmitrijaus kontaktinių duomenų neturi.

Bylos duomenys iš dalies paneigia A. B. parodymus. Tai yra nenustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 01 07 iki 2015 01 09 A. B. telefonu kontaktavo su neidentifikuotu abonentu, kas patvirtintų jo parodymus apie tai, jog apie pervestą pinigų sumą į jo valdomos bendrovės sąskaitą jis sužinojo telefonu iš nepažįstamo asmens; taip pat nenustatyta, kad A. B. įvardintas asmuo Dmitrijus (pagal kaltinimą jo bendrininkas) UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir kitus reikalingus mokėjimo pavedimui duomenis sužinojo viešojoje erdvėje (internete), kas taip pat paneigia A. B. nurodytą aplinkybę dėl įmonės rekvizitų perdavimo.  Kita vertus, byloje nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina, kad A. B. buvo žinoma apie 180 900 Eur piniginės sumos pervedimą į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą dar iki mokėjimo pavedimo atlikimo (A. B. nuo 2015 01 08 kontaktavo su AB „DNB“ banko darbuotojais dėl pinigų išgryninimo; iki atliekant mokėjimo pavedimą 2015 01 09 dieną, prieš tai daug kartų tikrino elektroninėje bankininkystėje ar jau yra padarytas mokėjimo pavedimas). Byloje taip pat objektyviai nustatyta, kad mokėjimo pavedimas buvo padarytas iš IP adreso, prie kurio buvo prisijungta neteisėtai, jo savininkui apie tai nieko nežinant; be to, bylos duomenys patvirtina, kad 2015 01 09 nenustatyti asmenys neteisėtai  prisijungė prie Jungtinėje Karalystėje registruotos kompanijos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, esančios „BarclaysbankPlc“ ir atliko neteisėtą šios įmonės lėšų – 180 900 eurų pervedimą į Lietuvoje registruotos UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB „DNB“ banke, į kurį ir kreipėsi A. B. šiuos pinigus išgryninti.

Taigi, ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad A. B. dar iki mokėjimo pavedimo atlikimo buvo žinoma apie būsimą pinigų pervedimą į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kuriuo jis aktyviai domėjosi elektroninėje bankininkystėje bei kreipėsi į banką dėl pinigų išgryninimo. Tačiau, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, kad A. B. žinojo apie šių pinigų kilmę, tuo labiau apie nusikalstamą jų kilmę. Nustatytas faktas, jog iš Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės sąskaitos piniginės lėšos buvo pervestos apgaulės būdu į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, niekaip nepatvirtina, jog A. B. žinojo apie šią neteisėtą bankinę operaciją, ar tuo labiau, žinojo, jog buvo įsilaužta į užsienio kompanijos kompiuterinę sistemą ir neteisėtai užvaldyti šiai kompanijai priklausantys pinigai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių, jog A. B. veikėbendrai su nenustatytu asmeniu, susitarė su juo organizuoti neteisėtą pinigų pervedimą į A. B. valdomos įmonės banko sąskaitą, kad jis perdavė nenustatytam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus; nenustatyta ir tai, kad A. B. žinant, nenustatytas asmuo atliko neteisėtą mokėjimo pavedimą iš nurodytos užsienio kompanijos banko sąskaitos į jo valdomos bendrovės sąskaitą. Pažymėtina, kad vien tai, jog byloje yra paneigta A. B. versija apie galimybę internete sužinoti UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus, reikalingus bankinei operacijai atlikti, aplinkybė, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų šiuos pinigus išgryninti, savaime nepatvirtina, jog A. B. buvo žinoma kaltinime nurodytų piniginių lėšų nusikalstama kilmė. Kaip minėta, tokių objektyvių duomenų byloje nėra. Tokiu būdu lieka nepaneigta išteisintojo A. B. versija, jog jis, siekdamas išgryninti nepagrįstai į jo valdomos bendrovės banko sąskaitą pervestus pinigus, turėjo tikslą pasipelnyti, tai yra gauti 10 000 Eur atlygį. Teisėjų kolegija, darydama tokią išvadą, atsižvelgia ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, iš kurios matyti, kad kiekvienu atveju būtina nustatyti – pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti įrodyta); bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Kita vertus, vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 216 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-135/2012), nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams – iš nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų požymių kaltės, tikslo). Subjektyviajai šio nusikaltimo pusei būdinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų kilmę arba juos įteisinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-96/2012). Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti. Tokios veikos pagrindinis tikslas yra įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtą.

Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad A. B. siekė išgryninti nepagrįstai į jo valdomos bendrovės pervestus užsienio kompanijos pinigus, tačiau byloje nėra įrodyta, kad jam buvo žinoma apie tų pinigų neteisėtą kilmę, ar tuo labiau, kad jis pats veikdamas pagal išankstinį susitarimą su nenustatytu asmeniu, būtų dalyvavęs apgaule užvaldant svetimas pinigines lėšas. Įvertinant išdėstytą, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino A. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 216 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistojo A. B. gynėjos apeliacinio skundo.

Nuteistojo A. B. gynėja nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo, tai yra dėl 14 720 eurų konfiskavimo, motyvuodama tuo, kad teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstą išvadą, jog šios piniginės lėšos yra nusikalstamos veikos rezultatas.

Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus  materialią vertę turinčius daiktus. Pagal susiformavusią teismų praktiką, iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012).

Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog sulaikymo metu pas A. B. rasti 14 720 eurų yra nusikalstamos veikos rezultatas, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių motyvų dėl šios išvados, apsiribodamas konstatavimu aplinkybės, jog minėta pinigų suma priklauso A. B. ir dėl to turi būti konfiskuota kaip piniginės lėšos, gautos iš nusikalstamos veiklos. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad iš A. B. paimti pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas. Skundžiama nuosprendžiu A. B. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už vertimąsi neteisėta ūkine, komercine veikla bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – už apgaulingą apskaitos tvarkymą.  Byloje nėra jokių duomenų, kad 14 720 eurų A. B. būtų gavęs iš neteisėtos ūkinės, komercinės veiklos, už kurią jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tai yra, kad jie gauti iš kaltinime pagal BK 202 straipsnio 1 dalį jam inkriminuotų neteisėtų sandorių. 2015 02 13 asmens kratos protokolas patvirtina, kad pas A. B. buvo rasta ir paimta 14 720 eurų (t.5, b.l. 121-123), tačiau šio fakto nepakanka išvadai, kad šie pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas. Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog rasti ir paimti pinigai priklauso A. B., o ne kitiems asmenims, kaip teigė pats nuteistasis, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos. Kaip minėta, byloje nėra įrodyta, jog 14 720 eurų, rastų pas A. B., buvo nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, rezultatas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 2 dalį) ir šioje dalyje keičia nuosprendį, panaikindamas nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

              pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 metų lapkričio 25 dienos nuosprendį.

              Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu A. B. paskirtas 14 720 eurų konfiskavimas, ir šias pinigines lėšas grąžinti teisėtam savininkui A. B..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

              Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                 Daiva Pranytė - Zalieckienė

Regina Gaudutienė

Algimantas Valantinas