Civilinė byla Nr. e2-1715-1158/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19625-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.2.6.1; 3.2.6.10

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irmantė Buikuvienė,

sekretoriaujant Mildai Gailiūtei,

dalyvaujant ieškovo R. G. atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei  advokatei Alinai Vosyliūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo R. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė : 

ieškovas R. G. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė) 16 000 Eur skolą; 2.7 procento dydžio metines palūkanas už naudojimąsi paskolos suma, skaičiuojant nuo       2021 m. gruodžio 13 d. iki jos grąžinimo dienos; 5,87 Eur palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, kurios paskaičiuotos iki 2021 m. gruodžio 13 d.; 6 procentų dydžio metines palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, skaičiuojant už negrąžintą paskolos sumą nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki jos grąžinimo dienos; 6 procentų dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas (DOK-42025).

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2021 m. gegužės 1 d. ieškovas su atsakove sudarė paskolos Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei paskolą neviršijant 50 000 Eur limito, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolos sumą bei mokėti palūkanas. Ieškovas 2021 m. balandžio 30 d. mokėjimo pavedimu per banką perdavė atsakovei 4 000 Eur, 2021 m. liepos 1 d. mokėjimo pavedimu per banką perdavė atsakovei 4 000 Eur. 2021 m. liepos 26 d. mokėjimo pavedimu per banką perdavė atsakovei 8 000 Eur. Viso, ieškovas perdavė atsakovei 16 000 Eur. Ieškovas 2021 m. lapkričio 22 d. pranešimu dėl paskolos sutarties nutraukimo pranešė atsakovei, kad Paskolos sutartis nutraukiama nuo 2021 m. gruodžio 6 d. ir pareikalavo iki 2021 m. gruodžio 6 d. grąžinti 16 000 Eur bei palūkanas. 2022 m. vasario 8 d. atsakovė sumokėjo ieškovui 220,14 Eur. Mokėjimo paskirtyje atsakovė nurodė, kad mokamos palūkanos už 2021 metais suteiktas paskolas. Atsakovės sumokėta įmoka padengė iki 2021 m. gruodžio 13 d. apskaičiuotas palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (220,14-207,6=12,54), bei iš dalies padengė iki 2021 m. gruodžio 13 d. apskaičiuotas palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą (18,41-12,54=5,87). Viso, atsakovė skolinga ieškovui 16 005,87 Eur (16 000+5,87).

Atsakovė patikslintame atsiliepime nurodė, kad  2021 m. gegužės 1 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1.1. punkte UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas R. G. įsipareigojo Atsakovei suteikti paskolą, neviršijant 50 000 Eur limito. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tik 30 procentų apimtyje (pervesdamas 16000 Eur). Tačiau ieškovas formaliai yra atsakovės akcininkas ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas save visgi laiko bendrovės akcininku, atsakovė, laikydama, jog paskolos sutarties nutraukimas tokiu atveju irgi yra nepagrįstas ir neteisėtas, 2022 m. vasario 9 d. pateikė reikalavimą ieškovui, kad vykdytų savo, kaip kreditoriaus, įsipareigojimus, t. y. suteiktų likusią paskolos dalį (DOK-23213).

2022 m. gegužės 25 d. prieš teismo posėdį atsakovė teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo ir teismo sprendimo išdėstymo (DOK-70530). Nurodė, kad su ieškiniu sutinka, jį pripažįsta, tačiau šiuo metu atsakovė neturi galimybės iš apyvartos išimti 16 000 Eur ir atiduoti ieškovui, nes jis kaip bendrovės akcininkas nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, bendrovė yra jauna, auganti įmonė, kuriai vis dar reikalingas finansavimas iš jos dalyvių, kad įmonė galėtų tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus pirmesnės eilės kreditoriams nei įmonės akcininkas, t. y. ieškovas. Nurodė, kad ieškovas veikė nesąžiningai atsakovės, kurios akcininku jis tebėra atžvilgiu: įsteigė konkuruojantį asmenį, susitarė parduoti atsakovės akcijas, tačiau sandorio nepatvirtino, pasirašė susitarimus dėl finansavimo, tačiau paskolų nesuteikė, nutraukė jau esamą paskolos sutartį ir reikalauja grąžinti paskolintas lėšas, nors tokie akcininko veiksmas daro žalą atsakovei. Atsižvelgiant į tai atsakovė prašo teismo sprendimą išdėstyti dvejiems metams, t. y. mokant priteistą sumą lygiomis dalimis po 666,66 Eur per mėnesį.

Ieškovo atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė jį patenkinti visiškai. Su atsakovės prašymu dėl teismo sprendimo išdėstymo nesutiko. Nurodė, kad į bylą pateikti atsakovės duomenys, neatspindi atsakovės tikrosios turtinės padėties, 2022 m. pirmo ketvirčio įmonės balansas nėra pateiktas, nesimato įmonės esama turtinė padėtis, o pateiktas kreditorių/debitorių sąrašas nepagrindžia atsakovės sunkios turtinės padėties. Atsakovės skolos išdėstymas dalimis pažeistų ieškovo, kaip kreditoriaus teises, suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei, ieškovas yra fizinis asmuo, jam ši suma yra didelė. Skola pareikalauta grąžinti 2021 m gruodį, tačiau lig šiol ji nėra grąžinta, prašomas skolos išdėstymo terminas nepagrįstai ilgas. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės 6 050 Eur ieškovo pastirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovė advokatė Alina Vosyliūtė teismo posėdžio metu, palaikė pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo ir skolos išdėstymo dalimis. Nurodė, kad atsakovės įmonė jauna, vienerių metų, ieškovas būdamas įmonės akcininkas su kitu įmonės akcininku M. P., susitarė vystyti verslą, tačiau jų keliams išsiskyrus, paaiškėjo, kad ieškovas įmonei darė žalą, įsteigė konkuruojančią įmonę. Ieškovas nėra paprastas įmonės kreditorius, jis yra įmonės dalininkas, šiuo metu 30 procentų įmonės akcijų priklauso ieškovui, o įmonės dalyviai yra paskutinės eilės kreditoriai. Šiuo metu įmonė ilgalaikio turto turi labai mažai, o visas kitas ilgalaikis turtas yra atsargos. Tam, kad įmonė atsiskaitytų su kreditoriais, įmonė turės skolintis, nesant pakankamai apyvartinių lėšų. Tad siekiant, kad įmonė nebankrutuotų, galėtų toliau vystyti veiklą yra būtina išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis. Pasak atsakovės atstovės, ieškovo interesai nebus pažeisti, nes paskolos sutartis buvo sudaryta neterminuotai, prašomos priteisti palūkanos yra labai didelės, kurios kompensuos ieškovo galimai patiriamus nuostolius. Dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ši byla nebuvo sudėtinga, ginčo dėl pačios skolos fakto nebuvo. Už pradinį ieškinį išrašyta sąskaita 2 420 Eur, kuri kaip už paprastą skolos bylą yra neproporcingai didelė. Už patikslintą ieškinį išrašyta 3 630 Eur sąskaita, už kurią atsiskaityta grynaisiais. Minėtas procesinis dokumentas buvo reiškiamas tik dėl to, kad atsakovė ieškovui sumokėjo jo prašomas priteisti palūkanas, todėl buvo pakeistas tik ieškinio dalykas, prašė mažinti ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl ginčo esmės.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. gegužės 1 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal minėtoje sutartyje nustatytas sąlygas suteikti atsakovei paskolą neviršijant 50 000 Eur limito, o atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui paskolos sumą bei mokėti palūkanas. Sutartimi šalys sulygo, kad sutartis sudaroma neterminuotam laikotarpiui, tačiau paskolos gavėja įsipareigoja paskolos davėjui gautą paskolą grąžinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo paskolos davėjo pareikalavimo, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip iki sutarties galiojimo termino pabaigos, o sutarties nutraukimo atveju – ne vėliau kaip paskutinę sutarties galiojimo dieną, o kiekviena šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį įspėjus apie tai kitą šalį raštu ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Ieškovas 2021 m. balandžio 30 d. bankiniu pavedimu (dokumento Nr. 16) atsakovei pervedė           4 000 Eur, 2021 m. liepos 1 d. bankiniu pavedimu (dokumento Nr. 22) 4 000 Eur, 2021 m. liepos 26 d. bankiniu pavedimu (dokumento Nr. 26) 8 000 Eur, viso atsakovei suteikdamas 16 000 Eur dydžio paskola. Ieškovas 2021 m. lapkričio 22 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę dėl paskolos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis nutraukiama nuo 2021 m. gruodžio 6 d. Bylos nagrinėjimo metu, 2022 m. vasario 8 d. pavedimu atsakovė ieškovui sumokėjo 220,14 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,Palūkanos už 2021 m. suteiktas akcininkų paskolas“.

Atsakovė tiek 2022 m. gegužės 25 d. pareiškimu, tiek teismo posėdžio metu pripažino patikslintą ieškinį pilna apimtimi, t. y. sutiko jog yra skolinga ieškovui 16 000 Eur paskolos sumą bei ieškovo prašomas priteisti palūkanas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Byloje ginčo dėl paskolintos 16 000 Eur sumos nėra, atsakovė pripažįsta skolą, atsižvelgiant į išdėstyta, reikalavimas dėl 16 000 Eur sumos laikomas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014, kt.). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė susitarė dėl 2,70 procento metinių palūkanų normos (Sutarties 4.1 punktas) bei paskolos gavėjui praleidus Sutartyje numatytus paskolos (ar dalies) grąžinimo, palūkanų mokėjimo terminus, paskolos gavėjas moka 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas (Sutarties 6.2 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas iš atsakovės ieškovui priteisti 5,87 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki 2021 m. gruodžio 13 d., bei reikalavimai priteisti 2,7 procento dydžio metines palūkanas už naudojimąsi paskolos suma, skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki jos grąžinimo dienos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, skaičiuojant už negrąžintą paskolos sumą nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki jos grąžinimo dienos yra tenkintini.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kai terminą įvykdyti prievolę yra praleidęs juridinis asmuo, tokių palūkanų dydis – 6 procentai (CK 6.210 straipsnio 2 dalis.). Tokių, procesinių, palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę kreditoriui. Todėl ieškovo prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

prašymas tenkinamas iš dalies.

Atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimą priteistą skolą išdėstant dvejiems metams, t. y. mokant lygiomis dalimis kas mėnesį po 666,66 Eur.

CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

Minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė prašo sprendimo vykdymą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Nurodo, kad toks skolos grąžinimas atsakovės verslui yra racionaliausias būdas, siekiant grąžinti skolą ieškovui, nes atsakovės finansinė padėtis neleidžia atsiskaityti su ieškovu iš karto, atsakovė patiria apyvartinių lėšų trūkumus. Ieškovo atstovas su atsakovės prašymu dėl skolos išdėstymo nesutiko. Nurodė, jog ieškovas yra fizinis asmuo, kuriam prašoma priteisti skola yra didelė.

Atsakovė kartu su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė sąskaitos išrašą, nurodantį kad atsakovės sąskaitoje 2022 m. gegužės 25 d. piniginių lėšų likutis sudaro 62 713,79 Eur. Iš 2022 m. sausio 17 d. Balanso Nr. 2022/01 už ataskaitinį 2021 m. vasario 15 d. -2021 m. gruodžio 31 d. matyti, kad įmonė turi ilgalaikio turto už 2 520 Eur, trumpalaikio turto 233 656 Eur, 1 6353 Eur nuosavo kapitalo, bei mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 220 516 Eur. Tuo tarpu 2022 m. balandžio 30 dienai įmonės kreditoriniai įsipareigojimai  viso sudarė 274 316 Eur, iš kurių apmokėjimo terminas suėjęs 53 936 Eur sumai, o debitorių įsipareigojimai viso 73 030 Eur, iš kurių apmokėjimo terminas suėjęs 10 375 Eur sumai. Atsakovės teismui pateikta pažyma patvirtina, kad 2022 m. gegužės 27 d. atsakovės kreditorinių įsipareigojimų terminas suėjęs   37 067,19 Eur sumai (2022 m. gegužės 26 d. - (duomenys neskelbtini) 4 920 Eur + 2022 m. gegužės   26 d. - (duomenys neskelbtini)4 705,92 USD + 2022 m. gegužės 27 d. – PI 11052022 29 106 USD) o 2022 m. birželio 30 d. papildomi mokėjimo terminai bus suėję 44 703,80 Eur sumai (2022 m. birželio 26 d. - (duomenys neskelbtini)11 480 Eur + 2022 m. birželio 26 d. - (duomenys neskelbtini)10 980,48 USD + 2022 m. birželio 20 d. – (duomenys neskelbtini)7 163,80 USD + 2022 m. birželio 30 d. – (duomenys neskelbtini)16 800 USD). Tai reiškia, kad atsakovė per 2022 m. gegužės-birželio mėnesius kreditoriams turi sumokėti apie 81 771 Eur. Tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kiek per 2022 m. gegužės – birželio mėnesius sueina terminų susijusių su atsakovės debitorių įsiskolinimais ir šių įsiskolinimų sumų. Minėta, kad atsakovė prašo teismo sprendimą išdėstyti dvejiems metams, t. y. mokant lygiomis dalimis kas mėnesį po 666,66 Eur. Tai, kad atsakovė turi kitų kreditorinių įsipareigojimų nereiškia, jog ieškovo reikalavimai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą gali būti netenkinami santykinai ilgą laikotarpį arba tenkinami atsakovės nuožiūra. Byloje pateiktais duomenimis, atsakovė yra pelningai veikianti įmonė, viešai teikiamais duomenimis (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022-02-02 iki 2022-06-10 socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo, pagal savo lėšų apyvartą išgalinti atsiskaityti su ieškovu nelaukiant dviejų metų laiko.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, tai, ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovė yra juridinis asmuo, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, tai, kad iš karto sumokėti visa teismo sprendimu priteista skolos suma atsakovei vis tik būtų reikšminga, teismas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo tenkina iš dalies – išdėstant teismo sprendimo vykdymą 3 mėnesių laikotarpiui. 

Atsakovė įpareigojama nuo šios teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ne vėliau kaip iki kiekvieno einamo mėnesio paskutinės darbo dienos, teismo sprendimu priteistą 16000 Eur skolą, 5,87 Eur palūkanas ir 2365 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso 18370,87 Eur, ieškovui mokėti tokia tvarka – 2 mėnesius po 6200 Eur per mėnesį, paskutinį 3 mėnesį sumokėdama likusią 5970,87 Eur sumą, taip pat 2,7 (dviejų ir septynių dešimtųjų) procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi paskolos suma nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki visiško jos grąžinimo, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, skaičiuojant už negrąžintą paskolos sumą nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki jos grąžinimo dienos, taip pat 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,  kartu numatant, jog atsakovei savalaikiai nesumokėjus bent vienos įmokos,   t. y. bent vieną kartą pažeidus šiuo teismo sprendimu nustatytą skolos mokėjimo grafiką, šis nustos galios ir ieškovas įgys teisę reikalauti visos skolos sumokėjimo iš karto (t. y. kreiptis į teismą ir gauti vykdomąjį raštą, kad šį galėtų pateikti antstoliui vykdyti priverstinai).

Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad būtent toks atsakovės prašymo tenkinimas išlaikys šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nepaneigs teismo sprendimo privalomumo pobūdžio, nepažeis bendrų teisės principų, nesukels ir nesąlygos atsakovei itin sunkių finansinių pasekmių, ir iš esmės nepažeis ieškovo, kuriam priteistos tiek sutartinės, tiek procesinės palūkanos, interesų bei pagrįstų lūkesčių gauti nedelsiant jam priteistą skolą, kadangi atsakovė turės galimybę sumokėti gera valia visą skolą per tris kartus, o ieškovas gali tikėtis atgauti visą skolą ne priverstinio vykdymo tvarka, taip sutaupant laiko ir lėšų (CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 177, 178, 185, 284 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėje byloje reglamentuoja CPK VIII skyriaus nuostatos. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas 2022 m. gegužės 25 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 6050 Eur atstovavimo išlaidos, sumokėtas 365 Eur žyminis mokestis nuo pareikštų reikalavimų sumos ir 43 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-68614).

Dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje kilo ginčas dėl prašomų priteisti išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą ieškovui. 

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos,  2015 m. kovo 20 d. redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už teisines paslaugas pagal 2021 m. gruodžio         10 d. sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su advokatų profesine bendrija ,,Dumbliauskas ir partneriai“ advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 6 050 Eur sumą, tai yra 2 420 Eur už ieškinio surašymą 2021 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pavedimu pagal 2021 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3630 Eur už patikslinto ieškinio surašymą 2022 m. gegužės 20 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 837724 pagal 2022 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, nesutikdama su ieškovo prašomu priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu nurodė, kad jos nepagrįstai didelės, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo bei Rekomendacijose nustatytų kriterijų.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, atsakovė buvo nesąžininga vykdant sutartinius įsipareigojimus, dalį skolos (palūkanas) sumokėjo tik bylos nagrinėjimo metu dėl ko ieškovas turėjo tikslinti ieškinį, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti patenkintas. 

Teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į Rekomendacijas. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos, kitos svarbios aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama. Taikant šiuos kriterijus reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Sprendžiant dėl advokato išlaidų pagrįstumo reikia įvertinti kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas.

Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovei suteiktų teisinių paslaugų visetą, prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (6050 Eur) neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau atsižvelgus į tai, jog nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, teismui pateikti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, ginčo sumos dydį, dalį skolos atsakovė sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, jog ieškovo prašoma priteisti 6050 Eur atstovavimo išlaidų suma už suteiktą teisinę pagalbą rengiant ieškinį, patikslintą ieškinį, kuris iš esmės tapatus pradiniam yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintina iki 2 000 Eur.

Dėl žyminio mokesčio

Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). CPK 80 straipsnyje nustatytas žyminis mokestis yra indeksuojamas tuo atveju, jeigu ieškinio pateikimo dienos ketvirčio vartojimo kainų indeksas yra didesnis nei 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (CPK 82 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas kreipdamasis su ieškiniu į teismą sumokėjo 365 Eur žyminį mokestį bei 43 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2021 m. gruodžio 17 d. priimta įsiteisėjusia nutartimi, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintas. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės ieškovui priteistina 365 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis, o 43 Eur žyminis mokestis, sumokėtas ieškovui teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismui jo netenkinus, nepriteistinas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu,     93 straipsniu, 96 straipsniu, 183 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 000 Eur (šešiolikos tūkstančių eurų) skolą, 5,87 Eur (penkių eurų 87 ct) palūkanas, 2,7 (dviejų ir septynių dešimtųjų) procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi paskolos suma nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki visiško jos grąžinimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, skaičiuojant už negrąžintą paskolos sumą nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki jos grąžinimo dienos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 365 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui nustatant, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo šios teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ne vėliau kaip iki kiekvieno einamo mėnesio paskutinės darbo dienos,  ieškovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu priteistą 16000 Eur skolą, 5,87 Eur palūkanas ir 2365 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso 18370,87 Eur moka kas mėnesį tokia tvarka – 2 mėnesius po 6200 Eur, paskutinį 3 mėnesį sumokėdama likusią 5970,87 Eur sumą, taip pat 2,7 (dviejų ir septynių dešimtųjų) procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi paskolos suma nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki visiško jos grąžinimo, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, skaičiuojant už negrąžintą paskolos sumą nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki jos grąžinimo dienos, taip pat 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.  

Nustatyti, jog atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ nesumokėjus bent vienos įmokos, t. y. 1 (vieną) kartą pažeidus šiuo teismo sprendimu nustatytą skolos mokėjimo grafiką, pastarasis nustos galios ir ieškovas R. G. įgys teisę reikalauti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ visą skolą sumokėti iš karto (t. y. kreiptis į teismą ir gauti vykdomąjį raštą priverstiniam skolos išieškojimui).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                        Irmantė Buikuvienė