Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-10-27][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-5802-1098-2023].docx
Bylos nr.: e2-5802-1098/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 302912288 atsakovas
UAB Stiebas 121312634 Ieškovas
UAB "Stiebasta" 300521166 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
Civilinės atsakomybės samprata
Civilinės atsakomybės samprata
Turtinė žala
Turtinė žala
Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
Bendrosios nuostatos.
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Bendrosios nuostatos.
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Civilinės atsakomybės sąlygos
Civilinės atsakomybės sąlygos
Draudimo rūšys
Draudimo rūšys
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Žala
Žala
Įrodymai ir įrodinėjimas
Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
Įrodymai ir įrodinėjimas
Prievolių teisė
Prievolių teisė
Civilinės atsakomybės draudimas
Civilinės atsakomybės draudimas
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Teismo sprendimas
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Teismo sprendimas
Bylinėjimosi išlaidos
Bylinėjimosi išlaidos
Civilinė atsakomybė
Civilinė atsakomybė
Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
Draudimas
Draudimas



(S)

 

img1 

 


 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

                

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

 

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stiebastaatstovui advokato padėjėjui R. S.,

atsakovės ERGO Insurance SE atstovams G. A., V. P.,

liudytojams R. R. (R. R.), M. Š. (M. Š.), A. P. (A. P.).

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STIEBASpatikslintą ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „STIEBASTA“.

 

Teismas

        

n u s t a t ė :

        

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

 

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „STIEBAS“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – atsakovė arba draudimo bendrovė), dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „STIEBASTA“ (toliau – trečiasis asmuo), kuriame prašo priteisti iš atsakovės 18 330,08 Eur žalos atlyginimą, 641,55 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė patikslintame ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2022 m. kovo 10 d., apie 14:30 val., (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas jai priklausantis sunkvežimis MAN TGA 41.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės teigimu, R. R. vairuodamas trečiajam asmeniui UAB „STIEBASTA“ priklausantį sunkvežimį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė ieškovei priklausantį sunkvežimį ir jį apgadino. Anot ieškovės, eismo įvykio dalyviai užpildė ir pasirašė eismo įvykio deklaraciją, ieškovės atstovas įvykio vietoje nufotografavo apgadintą transporto priemonę. Ieškovės teigimu, iš padarytų nuotraukų matyti, kad esminiai transporto priemonės sugadinimai atsirado dėl kito sunkvežimio smūgio į ieškovės stovintį sunkvežimį/savivartį, kuris tuo metu išvertinėjo kėbule buvusį žemės gruntą, todėl po nelabai stipraus atsitrenkimo, pakito pakeltos savivarčio dalies svorio centras ir buvo sugadinta hidraulinė ir mechaninė savivarčio dalis. Ieškovei žala buvo padaryta trečiajam asmeniui priklausančiu sunkvežimiu, kurio civilinė atsakomybė apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, todėl apie įvykį ieškovė pranešė minėtai draudimo bendrovei. Suderinus su atsakove, ieškovės apgadinta transporto priemonė buvo pristatyta žalos įvertinimui ir remontui į UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“. Sunkvežimis buvo suremontuotas ir perduotas ieškovei naudotis 2022 metų gegužės mėnesio pabaigoje. Atsiimant suremontuotą transporto priemonę, pasak ieškovės, ji buvo informuota, jog tuo atveju, jeigu atsakovė neapmokės už atliktus remonto darbus ir pakeistas dalis, už UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ suteiktas paslaugas privalės sumokėti pati. Atsakovė 2022 m. birželio 16 d. pranešimu dėl priimto sprendimo pranešė, jog draudimo išmoka dėl 2022 m. kovo 10 d. tariamai deklaruojamo įvykio metu apgadintos transporto priemonės (sunkvežimio) MAN TGA 41.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti mokama. Draudimo bendrovė konstatavo, kad deklaruojamas įvykis įvyko kitokiomis aplinkybėmis ir neatitinka nurodytų aplinkybių, t. y. apgadinimai ant nukentėjusiojo sunkvežimio kairiojo borto rėmo yra padaryti ne deklaruojamo įvykio vietoje ir ne deklaruojamomis aplinkybėmis. Ieškovė, nesutikdama su tokiu draudimo bendrovės sprendimu, laikosi pozicijos, kad kadangi eismo įvykio kaltininko transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio dienai buvo drausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, todėl ji, remdamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalimi, pateikė pretenziją atsakovei bei įvykdė visus įstatymų numatytus reikalavimus, pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog civilinė atsakomybė už ieškovei padarytą žalą kyla transporto priemonės MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui (trečiajam asmeniui), kurio civilinė atsakomybė apdrausta draudimo bendrovėje draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Ieškovės įsitikinimu, aplinkybė, kad ieškovė nepateikė draudimo bendrovei jai priklausančio sunkvežimio tachografo išklotinės už 2022 m. kovo 10 dieną neeliminuoja atsakovės pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą. Ieškovė nesutikdama su draudimo bendrovės priimtu sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įvykio metu patirtos žalos priteisimo iš draudimo bendrovės teismine tvarka. Ieškovė dublike papildomai pažymi, kad atsakovė savo atsiliepime į ieškinį siekia įrodyti šiai bylai neaktualią „nedraustumo“ sąvoką, kuri galimai galėtų būti svarbi tik savanoriškojo draudimo (kasko) sutartims, tuo tarpu ieškovė siekia patirtos žalos atlyginimo esant privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sąlygoms.

3.       Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriame išdėstytais motyvais grindė savo poziciją ir dėl byloje pareikšto patikslinto ieškinio nepagrįstumo, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir kituose savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovė informavo draudimo bendrovę apie 2023 m. kovo 10 d. įvykį ir pateikė eismo įvykio deklaraciją. eismo įvykio deklaraciją kaltininko transporto priemonė, vairuojama R. R., važiavo atbuline eiga ir dešinės pusės kampu atsitrenkė į ieškovės transporto priemonės, valdomos A. P., krovinių dėžės kairę pusę. Eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodyta, kad ieškovės transporto priemonei buvo sugadinta krovinių dėžė, t. y. ji nuo smūgio nuvirto, nes, pasak ieškovės, automobilių kontaktas įvyko tada, kai ginčo sunkvežimio krovinių dėžė buvo pakelta. Remonto servisas UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ 2023 m. gegužės 10 d. per Audatex programą atsakovei pateikė ginčo sunkvežimio nuotraukas, iš kurių dvi nuotraukos buvo padarytos ieškovės deklaruojamo eismo įvykio dieną iš karto po eismo įvykio, nors prieš tai ieškovė laikėsi pozicijos, kad nuotraukų neturi. Šiose nuotraukose ant ieškovės transporto priemonės krovinių dėžės nesimatė jokių įlenkimų ar/ir įdubimų, kurie galėtų patvirtinti ieškovės deklaruojamą nurodytų sunkvežimių kontaktą, dėl kurio buvo nustumta į šoną sunkvežimio krovinių dėžė. Anot atsakovės, siekdama patikrinti ieškovės teikiamą informaciją, kad ieškovės sunkvežimis stovėjo, o trečiojo asmens sunkvežimis judėjo prieš pat eismo įvykį, ji pateikė ieškovei prašymą pateikti deklaruojamame eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių tachografus, kurie draudimo bendrovei nebuvo pateikti, laikantis pozicijos, jog tachografai nebuvo įjungti, nes sunkvežimiai buvo naudojami objekte ir iš jo nebuvo išvažiavę. Atsakovė, remdamasi surinktais duomenimis, ji informavo ieškovę, kad deklaruojamas įvykis, kurio metu nuvirto ieškovei priklausančio sunkvežimio krovinių dėžė, įvyko kitokiomis aplinkybėmis, nei nurodė ieškovė, nes sugadinimai ant nukentėjusiojo sunkvežimio krovinių dėžės kairiojo borto rėmo buvo padaryti ne deklaruojamo įvykio vietoje ir ne deklaruojamomis aplinkybėmis, todėl draudėjui civilinė atsakomybė nekyla ir draudimo išmoka dėl 2022 m. kovo 10 d. tariamai įvykusio įvykio negali būti mokama. Ieškovė, jau priėmus sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo, per savo atstovą draudimo teisiniuose santykiuose pateikė papildomas nuotraukas, iš kurių viena buvo iš eismo įvykio vietos. Pasak atsakovės, pateikta nuotrauka niekaip nepatvirtino ieškovės deklaruojamų įvykio aplinkybių. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, draudimo geranoriškai buvo pasiūlyta atlikti eksperimentą, t. y. sustatyti sunkvežimius taip, kaip jie stovėjo iš karto po eismo įvykio. Atlikus eksperimentą, anot atsakovės, paaiškėjo, kad ieškovė deklaruoja transporto priemonių kontaktą, kurio pasekmių ant jos sunkvežimio krovinių dėžės 2022 m. kovo 10 d. (deklaruojamo įvykio dieną) nebuvo. Ši aplinkybė, atsakovės teigimu, papildomai patvirtino, kad ieškovės sunkvežimio deklaruojami sugadinimai atsirado ne ieškovės deklaruojamomis aplinkybėmis. Atsakovė laikosi pozicijos, kad jos surinkti duomenys patvirtina, kad deklaruojamas įvykis realiai įvyko kitokiomis aplinkybėmis nei deklaruoja nukentėjusysis, t. y. 2022 m. kovo 10 d. deklaruojamo įvykio metu ieškovės sunkvežimio kėbulo (krovinių dėžės) kairiojo borto apatinis rėmas sugadintas nebuvo ir krovinių dėžė nuvirto dėl kitų priežasčių, kurios draudikui nėra atskleidžiamos. Įvykio aplinkybės nėra aiškios, įvykis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, anot atsakovės, negalima teigti, kad trečiojo asmens sunkvežimio valdytojui kilo civilinė atsakomybė. 

Be to, reali žala, atsiradusi kitomis, nei ieškovė deklaruoja aplinkybėmis, pritaikius keičiamoms dalims nusidėvėjimą yra 14 525,96 Eur (18 330,08 Eur – 3 804,12 Eur), o ne 18 330,08 Eur dydžio, kaip teigia ieškovė. Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodo, kad draudimo bendrovės atliktas nuotraukų iš eismo įvykio vietos tyrimas ir eksperimentas pagrindė, kad eismo įvykio dieną nebuvo jokių ieškovės sunkvežimio krovinių dėžės pažeidimų, kurie galėtų patvirtinti ieškovės deklaruojamą dviejų automobilių kontaktą, dėl kurio buvo nustumta į šoną ieškovės sunkvežimio krovinių dėžė. Pažymi, kad ieškovės nesąžiningumas pasireiškė ne tik atsakovės klaidinimu, kad tachografai automobiliuose nereikalingi dirbant objekte, bet ir neatskleidžiant tikrųjų aplinkybių, dėl kurių nuvirto ieškovės sunkvežimio krovinių dėžė

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „STIEBASTA“ per teismo nustatytą terminą pateikė apsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį tenkinti visa apimti bei priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „STIEBASTA“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sunkvežimis MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta žala ieškovei, priklauso trečiajam asmeniui UAB „STIEBASTA“. Šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, atsisakydama atlyginti ieškovei jos patirtą žalą, kuri buvo padaryta trečiajam asmeniui priklausančia transporto priemone, nevykdo savo draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, taip pažeisdama trečiojo asmens UAB „STIEBASTA“ turtinius interesus. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios paneigtų civilinės atsakomybės sąlygas, todėl neteisėtai atsisako išmokėti ieškovei draudimo išmoką.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad trečiojo asmens sunkvežimio atsitrenkimo į ieškovės sunkvežimį vietos tiksliai nustatyti neįmanoma, ji galėjo sutapti su iki įvykio atsiradusio kėbulo apgadinimo vieta, draudimui buvo pateikta orientacinė vieta, nes įvykus atsitrenkimui ieškovės sunkvežimis nugriuvo.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į pirminį ieškinį nurodytais pagrindais. Atsakovės atstovai papildomai paaiškino, kad ieškovė draudiminio įvykio tyrimo metu elgėsi nesąžiningai neteikdama draudimo bendrovei įvykio nuotraukų, laikydamasi pozicijos, kad tachografai įvykio metu neturėjo būti įjungti, taip pat tinkamai neatskleisdama aplinkybių dėl trečiojo asmens sunkvežimio tikslios atsitrenkimo vietos.

9.       Liudytojas R. R. 2023 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu parodė, kad apie keturis metus dirba UAB „STIEBAS“ savivarčio vairuotoju, įvykio metu taip pat dirbo UAB „STIEBAS“ (garso įrašo nuo 00:51:20 iki 00:51:50, nuo 00:53.00 iki 00:53:04; nuo 00:58:56 iki 00:59:00). Įvykis, anot jo, įvyko kovo mėnesį, apie 10 val. iki pietų, oro sąlygos buvo geros. Važiuojant atbulai jis patraukė kitą savivartį, kuris buvo pradėjęs kelti „kuzovą“. Važiuodamas atbulai jis nepastebėjo kito stovinčio automobilio. Jis palietė kito savivarčio galinę dalį ir tas savivartis nukrito. Kas vairavo kitą apgadintą savivartį negalėjo tiksliai pasakyti. Liudytojo teigimu, jis pats pildė savo dalį Eismo įvykio deklaracijos, kas pildė kitą dalį deklaracijos negali pasakyti. Deklaraciją pildė ofise, ne įvykio vietoje. Anot liudytojo, po įvykio jis matė ant ieškovės „kuzovo“ duobę-įlenkimą, kurią jis padarė atsitrenkdamas. Po įvykio jie iškart kėlė „kuzovą“. Liudytojas taip pat parodė, kad rašytinius paaiškinimus dėl įvykio surašė iškart po įvykio (2022 m. kovo 10 d.). Anot liudytojo, darbų vadovo M. įvykio metu nebuvo, jis atvažiavo vėliau. Anot liudytojo, jis nematė, kad M. ar kito savivarčio vairuotojas būtų daręs nuotraukas įvykio vietoje. Įvykio metu jo savivartis buvo pakrautas žvyru/smėliu, jis važiavo išsikrauti. Liudytojas R. R. taip pat paaiškino, kad atvažiuodamas į lauko teritoriją jis matė stovintį automobilį, kuris pradėjo kelti „kuzovą“, tačiau nuosekliai negalėjo paaiškinti aplinkybių, kodėl nepastebėjo stovinčio automobilio atbulom važiuodamas išsikrauti. Eksperimento metu jis dalyvavo ir tiksliai nurodė ieškovės savivarčio vietą, į kurią jis atsitrenkė, nes jam ši vieta buvo aiški.

10.       Liudytojas M. Š. (darbų vadovas) 2023 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo ir šiuo metu dirba UAB „STIEBASTA“ darbų vadovu, taip pat UAB „STIEBAS“ transporto vadybininku. Teigia, kad pats matė, kaip viena mašina išsikrovinėjo, o kita mašina atbulom važiuodama atsitrenkė į kitą mašiną. Jis tuo metu buvo šalia aikštelėje ant pakrovimo, reguliavo mašinas. Anot jo, įvykis įvyko šviesiu dienos metu (duomenys neskelbtini) kaime. Jis nedalyvavo pildant Eismo įvykio deklaraciją. Įvykio metu jis padarė vieną ieškovės automobilio nuotrauką, UAB „STIEBASTA“ automobilio nuotraukos nedarė. Jis iki įvykio matė, kaip atrodė įvykyje dalyvavę savivarčiai. Anot liudytojo, jis matė automobilių stuktelėjimą ir matė kaip nukrito kėbulas. Jis praktiškai nematė didelių kėbulo įlenkimų. Negalėjo pasakyti, kodėl jo nuotrauka nebuvo pateikta draudimui. Anot jo, servise ieškovės visaverčio kėbulo įlenkimai nebuvo remontuojami/dažomi.

11.       Liudytojas A. P. 2023 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo UAB „STIEBAS“. Jis vairavo mašiną su gruntu, jam reikėjo iškrauti gruntą. Kai jis jau buvo pakėlęs kėbulą pajuto lengvą kito automobilio atsitrenkimą. Įvykio metu jis jau buvo pakėlęs kėbulą. Anot jo, jis nepastebėjo kito atbulom važiuojančio automobilio. Įvykis įvyko pavasarį, apie 11 val. dienos, (duomenys neskelbtini) k. Kitas automobilis atsitrenkė jam į kėbulo galą, dėl ko „kuzovas“ apsivertė, buvo sugadinta kairė pusė „kuzovo“ apačioje. Įvykio metu įvykio vietoje buvo tik kito automobilio vairuotojas, daugiau nieko nebuvo. Jau po įvykio jie telefonu pakvietė į vietą M., kuris įvykio metu buvo garaže. Negali pasakyti, ar M. galėjo matyti įvykį. Liudytojo teigimu, po įvykio jis pats pildė kažkokį dokumentą, bet konkrečiai negali pasakyti kokį dokumentą. Jis pats pildė Eismo įvykio deklaraciją, niekas jam nepadėjo. Anot jo, deklaraciją jie užpildė vėliau, įvykio vietoje. Jis įvykio vietoje nedarė nuotraukų, nematė kad kitas vairuotojas ar M. būtų darę nuotraukas. Anot šio liudytojo, po dviejų valandų į įvykio vietą atvažiavo kranas. Liudytojas taip pat paaiškino, kad įvykio metu jis tik išgirdo lengvą stuktelėjimą, po kurio jo automobilio „kuzovas“ pradėjo verstis. Jis nedalyvavo eksperimento metu. Liudytojo teigimu, jeigu mašina pastatoma nelygiai, tai „kuzovas“ gali neišlaikyti ir apsiversti.

 

Ieškinys netenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

12.       Remiantis byloje esančia ieškovės draudimo bendrovei pateikta eismo įvykio deklaracija, 2022 m. kovo 10 d., apie 14:30 val., (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovei UAB „STIEBAS“ priklausantis sunkvežimis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio kaltininkas – trečiojo asmens UAB „STIEBASTA“ vairuotojas, vairavęs sunkvežimį MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovei žala buvo padaryta trečiajam asmeniui priklausančiu sunkvežimiu, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, todėl apie įvykį ieškovė pranešė minėtai draudimo bendrovei. Draudiminio įvykio tyrimo metu ieškovės apgadinta transporto priemonė buvo pristatyta žalos įvertinimui ir remontui į UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“, žala įvertinta 18 330,08 Eur be PVM . Sunkvežimis buvo suremontuotas ir perduotas ieškovei naudotis 2022 metų gegužės mėnesio pabaigoje. Draudimo bendrovė 2022 m. birželio 16 d. pranešimu dėl priimto sprendimo pranešė ieškovei, kad draudimo išmoka dėl ieškovės 2022 m. kovo 10 d. tariamai deklaruojamo įvykio metu apgadintos transporto priemonės (sunkvežimio) MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti mokama, nes deklaruojamas įvykis įvyko kitokiomis aplinkybėmis ir neatitinka ieškovės nurodytų aplinkybių, t. y. apgadinimai ant nukentėjusiojo sunkvežimio kairiojo borto rėmo yra padaryti ne deklaruojamo įvykio vietoje ir ne deklaruojamomis aplinkybėmis. Ieškovė, nesutikdama su tokiu draudimo bendrovės sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įvykio metu patirtos žalos priteisimo iš draudimo bendrovės teismine tvarka.

13.       Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo kelia draudimo bendrovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, kadangi įvykio metu kaltininku pripažinto trečiojo asmens UAB „STIEBASTA“ automobilio MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu būtent šioje draudimo bendrovėje, draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis nuo 2021 m. liepos 30 d. 00.00 val. iki 2022 m. liepos 29 d. 24.00 val.

14.       Pažymėtina, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Draudimo įstatymas taikomi kaip lex generalis (liet. bendrasis įstatymas) (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis). Draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 dalis nustato, kad draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes.

15.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jei draudikui kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į įvykį, eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytą informaciją ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kai eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytos aplinkybės nesutampa su kitomis aplinkybėmis ar informacija, jis privalo išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, siekdamas nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Nei TPVCAPDĮ, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018).

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovė informavo draudimo bendrovę apie 2023 m. kovo 10 d. įvykį ir pateikė Eismo įvykio deklaraciją . Pagal ieškovės pateiktą eismo įvykio deklaraciją trečiojo asmens UAB „STIEBASTA“ valdomas automobilis MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamas R. R., važiavo atbuline eiga ir dešinės pusės kampu atsitrenkė į ieškovės UAB ‚STIEBAS“ valdomą automobilio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdomo A. P., krovinių dėžės kairę pusę. Eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodyta, kad MAN buvo sugadinta krovinių dėžė, t. y. ji nuo smūgio nuvirto, nes, pasak ieškovės, automobilių kontaktas įvyko tada, kai MAN krovinių dėžė buvo pakelta. Kartu su prašymu ir Eismo įvykio deklaracija ieškovė nepateikė draudimo bendrovei jokių įvykio ir/ar įvykyje dalyvavusių automobilių nuotraukų. Draudimo bendrovei administruojant žalą pagal ieškovės pateiktą informaciją, kilo įtarimų dėl ieškovės deklaruojamo įvykio aplinkybių pagrįstumo ir jo metu automobiliams padarytų apgadinimų bei jų tarpusavio suderinamumo. Esant tokiai situacija, teismo vertinimu, draudimo bendrovė pagrįstai nusprendė išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes bei papildomai apžiūrėti deklaruojamame įvykyje dalyvavusius automobilius, išmatuoti tariamus kontaktų aukščius bei paprašė abiejų automobilių pateikti tachografų išklotines. Ieškovė į prašymą pateikti automobilių tachografų išklotines pateikė atsakymą, kad tachografai įjungti nebuvo, kadangi abi transporto priemonės dirbo pačiame objekte ir iš jo nebuvo išvažiavusios. Vertindamas tokią ieškovės poziciją teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu apklausti vairuotojai R. R. ir A. P. paaiškino, kad įvykio dieną vežiodavo sunkvežimiais žvyrą, atvažiavę į aikštelę iškrovinėjo žvyrą įvykio vietoje, kas paneigia ieškovės pozicija, jog abu sunkvežimiai dirbo objekto ribose ir iš jo niekur neišvažinėjo. Be to, kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos transporto saugos administracijos atsakymo į draudimo bendrovės paklausimą, ieškovės nurodytos veiklos sritys nepatenka į Reglamento Nr. (EB) 561/2006 3 ir 13 straipsniuose nurodytas išimtis, todėl įvykyje dalyvavusiems transporto priemonės vairuotojams reikėjo vesti vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo apskaitą, tam naudojant tachografą, nepriklausomai nuo to, kad kaip teigia ieškovė jie vairavo sunkvežimius objekto teritorijos ribose.

17.       Įvykio administravimo metu draudimo bendrovė taip pat 2023 m. gegužės 10 d. per Audatex programą gavo UAB Transtiros sunkvežimių serviso pateiktas ieškovės apgadinto automobilio MAN nuotraukas, iš kurių dvi nuotraukos, anot ieškovės, buvo padarytos ieškovės deklaruojamo eismo įvykio dieną iš karto po eismo įvykio (žr. draudimo atsiliepimo 3-4 priedus). Šiose nuotraukose ant MAN krovinių dėžės nesimato jokių įlenkimų ar/ir įdubimų, kurie galėtų patvirtinti ieškovės deklaruojamą dviejų automobilių MB ir MAN kontaktą, dėl kurio buvo nustumta į šoną MAN krovinių dėžė. Teismas, pasisakydamas dėl šių nuotraukų patikimumo, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad draudiminio įvykio administravimo metu ir bylos nagrinėjimo metu ieškovės pozicija dėl įvykio metu galimai padarytų nuotraukų nebuvo nuosekli. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės atstovas 2022 m. gegužės 17 d. 4:51 PM elektroniniu laišku informavo draudimo bendrovę, kad nuotraukų iš įvykio vietos nėra. Tuo tarpu ieškinyje ieškovė jau laikosi priešingos pozicijos bei nurodo, kad įvykio vietoje buvo padarytos apgadinto sunkvežimio nuotraukos. Kaip matyti iš byloje esančio šalių atstovų susirašinėjimo elektroniniu paštu, ieškovė jau po draudimo bendrovės sprendimo dėl draudimo išmokos nemokėjimo priėmimo, pateikė papildomas nuotraukas (žr. draudimo bendrovės atsiliepimo 10 priedą), iš kurių viena, anot ieškovės, buvo iš eismo įvykio vietos. Bylos nagrinėjimo metu apklausius sunkvežimių vairuotojus R. R. ir A. P., pastarieji parodė, jog patys nuotraukų įvykio vietoje nedarė, taip pat nematė, kad nuotraukas būtų daręs darbų vadovas M. Š., kuris į įvykio vietą atėjo jau po įvykio. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas darbų vadovas M. Š. negalėjo paaiškinti, kodėl jo padaryta ieškovės sunkvežimio nuotrauka nebuvo pateikta draudimui, kodėl nebuvo padarytos abiejų transporto priemonių nuotraukos. Esant nurodytoms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių, kad po draudimo bendrovės neigiamo sprendimo priėmimo ieškovės pateikta nuotrauka buvo padaryta deklaruojamo įvykio metu. Be to, net ir preziumuojant, jog ši nuotrauka buvo padaryta įvykio metu, ji niekaip nepatvirtina ieškovės deklaruojamų įvykio aplinkybių.

18.       Pažymėtina, kad draudiminio įvykio tyrimo metu ieškovė tiksliai nurodė draudimo bendrovei vietą, į kurią atsitrenkė trečiojo asmens valdomas sunkvežimis, tačiau įvertinus pateiktas nuotraukas ir atlikus eksperimentą paaiškėjus, jog galimai įvykio dieną darytose nuotraukose nesimatė jokių krovinių dėžės įlenkimų, kurie galėtų patvirtinti ieškovės deklaruojamą kontaktą, pakeitė savo poziciją tvirtindama, jog servise po įvykio darytoje nuotraukoje užfiksuoti kėbulo apgadinimai atsirado iki ginčo įvykio. Be to, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas šiuo klausimu taip pat nebuvo nuoseklus bei 2023 m. birželio 22 d. posėdžio metu nurodė, kad trečiojo asmens sunkvežimio atsitrenkimo į ieškovės sunkvežimį vietos tiksliai nustatyti neįmanoma, atsitrenkimo vieta galėjo sutapti su iki įvykio buvusio kėbulo apgadinimo vieta, draudimui buvo pateikta tik orientacinė vieta, nes įvykus atsitrenkimui ieškovės sunkvežimis nugriuvo (garso įrašo nuo 00:17:18 iki 00:18:25). 

19.       Teismas, pasisakydamas dėl byloje apklaustų liudytojų R. R., A. P. ir M. Š. parodymų, sprendžia, kad visų liudytojų parodymai vertinami kritiškai, nes parodymai tarpusavyje yra prieštaringi, nenuoseklūs. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu visi liudytojai davė skirtingus parodymus dėl įvykio laiko, deklaracijos surašymo laiko ir vietos. Toliau išsamiau pasisakytina dėl kiekvieno liudytojo parodymų vertinimo.

20.       Teismas kritiškai vertina byloje apklausto liudytojo R. R. parodymus, kuris teismo posėdžio metu kelis kartus nurodė, jog įvykio metu dirbo UAB „STIEBAS“ ir vairavo savivartį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad liudytojas R. R. įvykio metu dirbo UAB „STIEBASTA“ ir vairavo būtent trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, kas prieštarauja paties liudytojo paaiškinimams, jog įvykio metu jis dirbo UAB „STIEBAS“. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog ieškovė UAB „STIEBAS“ ir trečiasis asmuo UAB „STIEBASTA“ gali būti tarpusavyje susijusios įmonės ir šis faktas nebuvo atskleistas nei draudimui įvykio tyrimo metu, nei teismui bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad Eismo įvykio deklaracijoje liudytojas R. R. pats užpildė jam tenkančią deklaracijos dalį. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad duodamas teismui priesaiką ir paaiškinimus 2023 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu R. turėjo sunkumų kalbėdamas valstybine kalba (garso įrašo nuo 00:50:36 iki 00:51:00), o deklaracijoje jo dalis užpildyta taisyklingai, be rašybos klaidų. Duodamas parodymus teismui liudytojas R. R. nurodė visai kitą įvykio laiką (10 val.), nei nurodytas įvykio laikas deklaracijoje (14.30 val.), maišėsi aiškindamas deklaracijos užpildymo aplinkybes, negalėjo paaiškinti kas užpildė kitą deklaracijos dalį, deklaracijos įžanginę dalį. Ieškovės pateiktuose 2022 m. gegužės 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose liudytojas R. R. nurodė, kad dirbdamas laukuose su automobiliu MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepastebėjo kito automobilio, nes akino saulė. Tuo tarpu duodamas parodymus teisme liudytojas R. R. paaiškino, kad atvažiuodamas į lauko teritoriją jis matė stovintį automobilį, kuris pradėjo kelti „kuzovą“, tačiau nuosekliai negalėjo paaiškinti aplinkybių, kodėl nepastebėjo stovinčio automobilio atbulom važiuodamas išsikrauti. Anot šio liudytojo, po įvykio jis matė ant ieškovės „kuzovo“ įduobę, kurią jis padarė atsitrenkdamas, nors bylos duomenys patvirtina, kad jo minima įduobė galėjo būti jau iki įvykio, ko bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pats ieškovės atstovas. Be to, liudytojas duodamas parodymus nurodė, kad rašytinius paaiškinimus surašė iškart po įvykio (2022 m. kovo 10 d.), nors iš byloje esančių jo rašytinių paaiškinimų turinio matyti, jog jie datuoti 2022 m. gegužės 17 d. Pažymėtina ir tai, kad duodamas parodymus liudytojas R. R. nurodė, kad nematė, jog kas nors iš įvykio vietoje buvusių asmenų (buvo trise, jis, kito savivarčio vairuotojas ir darbų vadovas M.) būtų daręs nuotraukas įvykio vietoje. Teismo vertinimu, liudytojo R. R. aprašytų parodymų prieštaringumas sudaro pakankamą pagrindą jo parodymus vertinti kritiškai.

21.       Liudytojo A. P. parodymus teismas taip pat vertina kritiškai, nes jie prieštaringi byloje apklausto darbų vadovo M. Š. parodymams, taip pat kito vairuotojo R. R. parodymams. Pirmiausia pažymėtina, kad iš liudytojo A. P. duotų parodymų, nėra aišku, ar faktiškai jis dirbo UAB „STIEBAS“ įvykio metu, nes posėdžio metu jis negalėjo tiksliai paaiškinti iki kada dirbo UAB „STIEBAS“, teigė dirbęs UAB „STIEBAS“ iki 2011 m., nors ieškovės deklaruojamas įvykis įvyko 2022 m. kovo 10 d. Antra, anot šio liudytojo, įvykio metu įvykio vietoje buvo tik jis ir kito automobilio vairuotojas, kas prieštarauja liudytojo M. Š. parodymams, jog jis irgi buvo įvykio vietoje ir darė nuotrauką. Priešingai nei parodė liudytojas R. R., A. Š. nurodė, jog deklaracija buvo pildoma ne iškart po įvykio, tačiau kategoriškai laikėsi pozicijos, jog deklaracija buvo užpildyta įvykio vietoje, o ne ofise, kaip parodė kitas vairuotojas. Aiškindamas aplinkybes dėl nuotraukų darymo įvykio metu, liudytojas A. P. parodė, jog nei jis, nei kiti nedarė jokių nuotraukų, kas prieštarauja liudytojo M. parodymams, kuris tvirtino, jog įvykio metu darė nuotrauką. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas A. P. vienintelis iš visų apklaustų liudytojų parodė, kad po įvykio į vietą buvo atvažiavęs kranas, kuris pakėlė nuvertusį sunkvežimį. Dėl šių aplinkybių nei ieškovė, nei apklaustas darbų vadovas, nei kito sunkvežimio vairuotojas nepasisakė, kas sukelia prielaidą manyti, jog apgadinto ieškovės sunkvežimio „kuzovas“ galėjo būti apsivertęs iki trečiojo asmens automobiliui lengvai atsitrenkiant į jį, o trečiojo asmens automobilis atbulom atsitrenkė į jį po to, kai jis buvo pakeltas kranu. Svarbu pažymėti, kad byloje apklaustas ieškovės automobilį vairavęs vairuotojas A. P. kelis kartus pabrėžė, kad įvykio metu jis tik išgirdo lengvą stuktelėjimą ir jo „kuzovas“ pradėjo verstis. Tokie vairuotojo parodymai sudaro prielaidą manyti, jog jo vairuojamo automobilio „kuzovas“ apsivertė ne nuo lengvo kito automobilio stuktelėjimo, o galimai dėl kitų priežasčių, kurių ieškovė draudimui ir teismui neatskleidė.

22.       Teismas taip pat kritiškai vertina liudytojo M. Š. (UAB „STIEBASTA“ darbų vadovo, taip pat UAB „STIEBAS“ transporto vadybininko) bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, nes jie iš esmės prieštaringi liudytojo R. R. duotiems parodymams. Liudytojas teigė matęs, kaip viena mašina išsikrovinėjo, o kita mašina atbulom atsitrenkė į kitą mašiną. Anot liudytojo, jis tuo metu buvo aikštelėje ant pakrovimo, reguliavo mašinas. Tokie liudytojo M. Š. parodymai iš esmės prieštarauja liudytojo R. R. parodymams, kuris parodė, jog įvykio metu M. įvykio vietoje nebuvo, jis atvažiavo vėliau. Taip pat liudytojo A. P. parodymams, kad įvykio vietoje buvo tik jis ir kito automobilio vairuotojas, daugiau nieko nebuvo. Be to, kyla pagrįstų abejonių, kad tuo atveju, jeigu kaip teigia darbų vadovas, jis buvo įvykio vietoje ir reguliavo mašinų judėjimą, kaip galėjo atsitikti, jog ieškovės ir trečiojo asmens savivarčiai susidūrė, nes jų vairuotojai nepastebėjo vienas kito. Liudytojo M. Š. parodymai, kad įvykio metu jis padarė vieną ieškovės savivarčio nuotrauką taip pat prieštarauja liudytojo R. R. parodymams, kad įvykio metu jis nematė, jog kas nors būtų daręs nuotraukas. Be to, bylos nagrinėjimo metu liudytojas M. Š. negalėjo paaiškinti, kodėl jo daryta nuotrauka nebuvo pateikta draudimo bendrovei.

23.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad ieškovės deklaruojamas įvykis realiai įvyko kitokiomis aplinkybėmis, nei buvo deklaruojama draudimui ir teismui, t. y. 2022 m. kovo 10 d. deklaruojamo įvykio metu ieškovės valdomo sunkvežimio MAN kėbulo (krovinių dėžės) kairiojo borto apatinis rėmas sugadintas nebuvo ir krovinių dėžė nuvirto dėl kitų priežasčių, kurios draudikui ir teismui nebuvo atskleistos. Faktiškai įvykio aplinkybės nėra aiškios, įvykis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad trečiojo asmens automobilio MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui kilo civilinė atsakomybė.

24.       Sutiktina su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieškovės elgesys, nuslepiant tikrąsias jos sunkvežimio sugadinimo aplinkybes laikytinas nesąžiningu, o veiksmai, kuriais ieškovė bando gauti draudimo išmoką už šio sunkvežimio sugadinimus, atsiradusius kitomis nei ieškovė deklaruoja aplinkybėmis, yra neteisėti, todėl negali būti ginami.

25.       Teismas nepasisako dėl atsakovės argumentų, kad nagrinėjamu atveju sutampa ieškovė ir nukentėjęs tretysis asmuo (kreditorius ir skolininkė), nes šiais argumentais atsakovės pozicija nebuvo grindžiama bylos nagrinėjimo metu, šios aplinkybės nebuvo tiriamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o argumentai buvo išsakyti tik per baigiamąsias kalbas (CPK 253 straipsnio 4 dalis).

26.       Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą bei nepaneigė atsakovės atsikirtimų, pagrindžiančių eismo įvykio nepripažinimą draudiminiu ir atsisakymą mokėti draudimo išmokos, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

27.       Teismas, padaręs išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas, nepasisako dėl senaties termino taikymo, kadangi tai neturi teisinės reikšmės priimamam sprendimui.

28.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 3 402,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 432,00 Eur žyminis mokestis, 2 970,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas (ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, dubliko parengimą ir pateikimą teismui, susipažinimą su atsakovės procesiniais dokumentais, už dalyvavimą 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžiuose, ieškinio patikslinimą, už pasiruošimą baigiamajai kalbai). Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (DOK-100938, DOK-130884, DOK-132092, CPK 178 straipsnis).

30.       Trečiasis asmuo UAB „Stiebasta, dalyvaujantis ieškovės pusėje, prašo iš atsakovės priteisti 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į ieškinį parengimą). UAB „Stiebastaįstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (DOK-100962, CPK 178 straipsnis).

31.       Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose buvo pareiškusi prašymą priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų dydį ir apmokėjimą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė advokato (advokato padėjėjo) paslaugomis nesinaudojo.

32.       Atmetus ieškinį, ieškovei ir jos pusėje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, netenkinus ieškinio, iš ieškovės valstybės naudai priteistina – 13,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STIEBAS (juridinio asmens kodas 121312634) 13,00 Eur (trylikos eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti ieškovei, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                            Jelena Leščinskienė