PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 15 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Metaloidas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1134-862/2019 pagal ieškovo Ramirent Baltic AS, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, ieškinį atsakovei UAB „Metaloidas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ramirent Baltic AS, veikiantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Metaloidas“ 11 239,25 Eur žalos atlyginimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015 m. birželio 29 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Nuomos sutartis Nr. 02661 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka už nustatytą užmokestį davė nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti įrangos priėmimo – perdavimo aktuose nurodytą įrangą bei suteikė paslaugas, o atsakovė įrangą bei paslaugas priėmė ir įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį bei atlyginimą už suteiktas paslaugas (Sutarties 1.1 punktas). 2017 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas priėmimo – perdavimo aktu išnuomojo ir perdavė atsakovei teleskopinį krautuvą 4t, teleskopinio krautuvo kaušą bei šakes. 2018 m. birželio 22 d. el. paštu atsakovės atstovas K. F. informavo ieškovo atsakingą asmenį E. Š. apie tai, kad sprogus padangai buvo apgadintas krautuvo variklio dangtis. Kartu su el. laišku ieškovui buvo pateiktos ir fotonuotraukos. 2018 m. liepos 12 d. atsakovė kreipėsi į ieškovą su pranešimu apie nuomojamos technikos grąžinimą ir nurodė, kad dėl sprogusios keltuvo padangos buvo apgadintas variklio dangtis ir krautuvas tapo nesaugus naudoti, todėl grąžina nuomojamą techniką ir prašo atvykti ją pasiimti. 2018 m. liepos 13 d. ieškovas kartu su antstole V. Š. nuvyko pas atsakovę atsiimti krautuvo. Antstolės atliktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuoti krautuvo pažeidimai bei jo perdavimo faktinės aplinkybės. Atsiėmimo metu ieškovo atsakingas asmuo E. Š. taip pat atliko krautuvo fotofiksaciją. Atsiėmęs krautuvą, ieškovas kreipėsi į partnerius UAB „Stokker“ dėl remonto išlaidų sąmatos pateikimo. UAB „Stokker“ 2018 m. liepos 16 d. pateikė pasiūlymą Nr. PZU-353400, kuriame nurodyta krautuvo remonto sąmata – 11 239,25 Eur. 2018 m. liepos 17 d. buvo sudarytas krautuvo defektinis aktas. 2018 m. liepos 19 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, į kurią atsakovė neatsakė, o susisiekus telefonu informavo, kad su pretenzija nesutinka.
3. Ieškovo teigimu, krautuvas atsakovei buvo perduotas tinkamos kokybės ir komplektacijos, veikiantis ir techniškai tvarkingas. Ieškovas rūpinosi perduotu daiktu, jį prižiūrėjo, teikė techninį aptarnavimą, tačiau atsakovė nesugebėjo tinkamai naudotis krautuvu ir jį išsaugoti – dėl ieškovui nežinomų ir nesuprantamų priežasčių, permontavęs krautuvo padangas, neaišku, ar tinkamas, kokios būklės, vykdė darbus, dėl ko sprogusi padanga sugadino krautuvą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
5. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog teleskopinis krautuvas 4t, teleskopinio krautuvo kaušas bei šakės atsakovei buvo perduotos vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties 1.1 punktu pagal 2017 m. rugpjūčio 14 d. priėmimo – perdavimo aktą ir kad šiais daiktais atsakovė naudojosi iki 2018 m. liepos 13 d. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovės atsakingas asmuo K. F. 2018 m. birželio 22 d. el. laišku, skirtu ieškovo atsakingam asmeniui E. Š., informavo apie tai, kad nurodytu aktu atsakovei perduotas teleskopinis krautuvas buvo apgadintas sprogus padangai. Su šiuo el. laišku ieškovui buvo patektos nuotraukos. Byloje esantis atsakovės 2018 m. liepos 12 d. raštas ieškovui patvirtina, kad šiuo raštu atsakovės atstovė informavo ieškovą, jog, išnuomotai technikai tapus nesaugiai naudotis, ji yra grąžinama ieškovui, prašoma atvykti pasiimti. Byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo 2018 m. liepos 19 d. protokolas patvirtina, kad ieškovas 2018 m. liepos 13 d. 14 val. atvyko pas atsakovę pasiimti teleskopinio krautuvo. Atvykimo metu krautuvo atsakovės teritorijoje nebuvo, nes jis buvo išvežtas keisti padangas. Teleskopinis krautuvas į atsakovės teritoriją buvo pristatytas 2018 m. liepos 13 d. 14.40 val. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad teleskopinis krautuvas ieškovui buvo grąžintas dalyvaujant abiejų šalių atstovams. Apžiūros metu nustatyta, kad sugadinta krautuvo sparno detalė, krautuvas subraižytas, padangoje matyti vinys. Byloje esanti 2018 m. liepos 19 d. pretenzija patvirtina, kad ieškovas šiuo dokumentu pareikalavo atsakovės sumokėti 11 239,25 Eur žalai atlyginti.
6. Teismas nurodė, kad byloje esantis priėmimo – perdavimo aktas SUT-198867 patirtina, jog atsakovė priėmė teleskopinį krautuvą, kaušą ir šakes, tačiau šiame akte nėra įrašų apie atsakovei perduotų daiktų trūkumus (Sutarties 4.3, 5.2.8 punktai), taigi, yra pagrindas sutikti su ieškovu, kad atsakovei išnuomoti daiktai buvo perduoti be trūkumų, tinkamos ir pilnos komplektacijos. Byloje ieškovo pateikta sąskaita – faktūra BW Nr. GB125694554 (Nr. 402882) patvirtina, kad ginčo teleskopinio krautuvo komplektacijoje yra „Michelin CL 440/80-24 14PR Traction“ padangos. UAB „Stokker“ 2018 m. spalio 11 d. pranešimas patvirtina, kad teleskopinis krautuvas komplektuojamas su nurodytomis padangomis ant abiejų ašių. Byloje apklausti liudytojai L. K., A. G. patvirtino, kad teleskopinio krautuvo komplektacijoje buvo „Michelin“ padangos. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2018 m. liepos 19 d. protokolo sudedamąja dalimi esanti fotofiksacija patvirtina, kad teleskopinis krautuvas atsakovei buvo grąžintas su sumontuotomis galinėmis padangomis, ant kurių yra įrašas „Michelin“.
7. Teismas pažymėjo, jog byloje apklausto liudytojo G. U. paaiškinimai, jo 2018 m. liepos 11 d. padarytos nuotraukos, esančios 2018 m. liepos 16 d. ataskaitos suvestinėje, patvirtina, kad po 2018 m. birželio 22 d. pranešimo ieškovui apgadintu teleskopiniu krautuvu atsakovė naudojosi, t. y. atsakovė nenutraukė darbų, nors tokią pareigą turėjo pagal šalių sudarytos sutarties 5.2.3 punktą. Atsakovės pateikta žalos bylos Nr. SC/18/07/0010 ataskaitos suvestinė bei atsakovės papildomai 2019 m. vasario 4 d. pateiktos šios ataskaitos padidintos nuotraukos patvirtina, kad liudytojas G. U. ataskaitoje nurodytas išvadas padarė ištyręs jam atsakovės pateiktą nuimtą padangą, kurios pavadinimas „Continental“, o tai leidžia daryti išvadą, kad 2018 m. birželio 22 d. teleskopinis krautuvas buvo sugadintas jį eksploatuojant su kitomis padangomis, o ne su ieškovo sumontuotomis padangomis.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovas buvo informuotas apie tai, kad atsakovė teleskopinį krautuvą eksploatuos su kitomis, nei į komplektaciją įeinančiomis, padangomis, darė išvadą, jog atsakovė pažeidė šalių sudarytos Sutarties 5.2.9 punktą, nes šiuo atveju padanga, kuriai galimai sprogus buvo sugadintas keltuvas, nebuvo padanga, kurią perdavimo metu sumontuotą ant teleskopinio krautuvo atsakovei perdavė ieškovas. Atsakovės pateikta liudytojo G. U. ataskaita atsakovės kaltės pažeidus sutartines prievoles nepaneigia, priešingai, kartu su kitais ieškovo pateiktais įrodymais patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdydama Sutartį padarė ieškovei žalą, sugadinusi išnuomotą teleskopinį krautuvą, todėl pagal sutarties 5.2.12, 5.2.13 punktus turi atlyginti ieškovui dėl to patirtas vertės ir funkcionalumo atstatymo išlaidas bei nuotolius.
9. Teismas nustatė, kad teleskopiniam krautuvui po jo grąžinimo buvo reikalingas variklio gaubto, išorinio veidrodžio, pagrindo gaubto, dešinės pusės priekinės krypties žibinto indikatoriaus, kabinos laiptelio laikiklio, padangos bei stereo įrangos keitimas, padangos montavimo, elektros sistemos remonto darbai. Teismo vertinimu, nurodyti pažeidimai nėra natūralus nusidėvėjimas, o netinkamos daikto eksploatacijos padariniai, taigi, atsakovės veiksmų rezultatas, kas reiškia, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nurodė, kad ieškovas pateikė 2018 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitą – faktūrą Nr. AAB298038 bei jos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kurie patvirtina, kad teleskopinio krautuvo remonto darbai kainavo 11 239,25 Eur. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu išdėstė nuomonę, kad turėtų atlyginti tik dalį ieškovo patirtų nuostolių, tačiau nepateikė įrodymų, jog prašomas priteisti patirtų nuostolių dydis, atlikus teleskopinio krautuvo remontą, yra nepagrįstas ar neprotingas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Metaloidas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas padarė esminius civilinio proceso ir materialinės teisės nuostatų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, sprendimas yra pagrįstas teismo pasirinktais įrodymais, ištraukomis iš liudytojų parodymų visumos, nesiremiant likusiais byloje įrodymais, nenurodant, kodėl jie atmetami, pasirinktų įrodymų turinys įvertintas neobjektyviai, išimtinai ieškovo naudai, atsietai nuo kitų įrodymų, teiktų paaiškinimų.
12. Teigia, jog teismas nepagrįstai, nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų, nusprendė, kad ieškovas 2017 m. rugpjūčio 14 d. perdavė atsakovei teleskopinį krautuvą būtent su „Michelin CL 440/80-24 14PR Traction“ padangomis. Vertinant 2017 m. rugpjūčio 14 d. krautuvo priėmimo – perdavimo aktą SUT-198867, akivaizdu, jog jame nėra (nebuvo) nurodyta, kad ieškovas atsakovei perdavė teleskopinį krautuvą su sumontuotomis keturiomis „Michelin“ padangomis. Vertinant ieškovo pateiktą JCB SALES LTD sąskaitą – faktūrą BW Nr. GB125694554 (turėtų būti sąskaitos Nr. 402882), matyti, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad teleskopinis krautuvas ieškovui buvo parduotas 2017 m. vasario 28 d., kai atsakovei buvo išnuomotas (perduotas) dar po beveik 6 mėnesių, kas reiškia, kad nurodytas krautuvas buvo naudojamas paties ieškovo veikloje arba prieš tai nuomojamas kitiems subjektams. Priešingai teismo motyvams, UAB „Stokker“ 2018 m. spalio 11 d. pranešime yra tik nurodoma, kad teleskopinis krautuvas turi būti sukomplektuotas su Michelin Power CL 16.9-24 (440/80-24) vienodomis padangomis ant abiejų ašių, tačiau jis jokiu būdu nepatvirtina, kad krautuvo priėmimo – perdavimo aktu ieškovas perdavė atsakovei būtent su tokiomis padangomis, kaip reikalauja jo tiekėjas UAB „Stokker“. Be to, ir pats raštas turėjo būti įvertintas kritiškai, nes paties ieškovo iniciatyva iškviestas liudytojas UAB „Stokker“ mechanikas T. U. parodė, kad padangos gali būti bet kokio gamintojo, svarbiausia, jog jos būtų parinktos pagal ratlankio dydį (R), o platesnė ar siauresnė padanga nesudaro jokios įtakos darbui. Taip pat teismas, pasisakydamas apie „Michelin CL 440/80-24 14PR Traction“ padangas, nurodė, kad byloje apklausti liudytojai L. K., A. G. patvirtino, jog krautuvo komplektacijoje buvo „Michelin“ padangos, tačiau tokia teismo pozicija neatspindi tikrojo duotų parodymų turinio, nes: krautuvo priėmimo – perdavimo aktas nėra pasirašytas šių liudytojų, kaip asmenų, dalyvavusių teleskopinio krautuvo perdavimo atsakovei metu; liudytojas L. K. nedalyvavo ir nematė ginčo krautuvo nei jo perdavimo, nei po sprogimo, nei grąžinimo metu, o dėl susidariusios situacijos sprendė tik iš jam pateiktų fotonuotraukų; tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojas A. G., kuris net nebuvo ieškovo darbuotojas; šie liudytojai teisme davė ne parodymus, o teikė nuomonę dėl fotonuotraukose užfiksuotų dalykų.
13. Mano, jog teismas, vertindamas įrodymų patikimumą, neatsakė į pagrindinį klausimą, kam atsakovei reikėjo keisti naujas padangas į kažkokias kitas. Byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad atsakovės veikla galėjo įtakoti krautuvo padangų nenatūralų, didesnį dėvėjimąsi, dėl kurio būtų reikėję pasikeisti padangas. Paties ieškovo į bylą pateikti įrodymai (sąskaitos – faktūros) patvirtina, kad krautuvas buvo aptarnaujamas, o jų turinys parodo, kad nuomos laikotarpiu padangos nebuvo keistos. Priešingu atveju, jeigu atsakovė jas būtų pakeitusi, UAB „Stokker“ atstovai būtų teikę pastabas dėl naudojamo netinkamo padangų komplekto. Tokiu būdu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai darė išvadą, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos Sutarties 5.2.9 punktą. Vien pats faktas, kad atsakovė ieškovui grąžino apgadintą krautuvą, nepatvirtina faktinio priežastinio ryšio, t. y. kad žalingi padariniai kilo iš neteisėtų ir būtent atsakovės atliktų veiksmų.
14. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė kėlė ginčą ir dėl žalos dydžio, tačiau teismas dėl to sprendime nieko nepasisakė, tuo padarydamas esminį procesinį pažeidimą – pažeidė teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus. Sprendimo aprašomojoje dalyje dalis atsakovės argumentų yra nurodyti, tačiau teismas pamiršo šiuos argumentus ir atitinkamai ieškovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius turtinę žalą, įvertinti motyvuojamojoje dalyje.
15. Pažymi, kad ieškovas byloje iš viso nepateikė įrodymų, jog, laikydamasis Nuomos sutarties sąlygų (4.8 punktas), būtų pateikęs pagrįstas pretenzijas dėl akivaizdžių grąžinamo krautuvo trūkumų, taip pat defektų nustatymo akto (atsakovės net nekvietė nustatyti kitus defektus ir tokį aktą pasirašyti), iš kurio būtų bent galima spręsti apie apgadinimų mastą, t. y. ieškovas pažeidė Sutarties šalių pareigą bendradarbiauti. Antstolės 2018 m. liepos 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota tik tai, kad 2018 m. liepos 13 d., kai ieškovas atvyko atsiimti krautuvo, buvo matyti, jog sugadinta krautuvo sparno detalė, išoriškai matoma, kad krautuvas subraižytas, padangoje matyti vinys. Tokiu būdu, ieškovo pagrįstas reikalavimas galėjo būti tik dėl krautuvo variklio gaubto, kuris UAB „Stokker“ įvertintas 5 630,83 Eur. Visi kiti trūkumai, kurie yra akivaizdūs, pagal Sutartį galėjo ir turėjo būti nustatyti iš karto: išorinio veidrodžio, pagrindo gaubto, priekinio žibinto, kabinos laiptelio pažeidimai, radijo imtuvo dingimas. Atsakovė negali būti pripažinta atsakinga už ieškovo pagerinimo darbus, dėl kurių įvertinimo, laikantis Sutarties nuostatų, net nesikreipė. Be to, teismas nesugretino ir sprendime nepasisakė, kodėl dėl žalos masto nustatymo nesiremia ir UAB „Smart claims“ vyriausiojo eksperto G. U. apžiūros metu nustatytais apgadinimais, kurie taip pat parodo tik tai, kad ieškovo pagrįstas reikalavimas galėjo būti tik dėl krautuvo variklio gaubto.
16. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, jog tais atvejais, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viešai skelbiamus duomenis ir paties ieškovo pateiktus įrodymus matyti, kad ieškovas yra įtrauktas į PVM mokėtojų registrą, todėl nuostoliu negalėjo būti pripažintas ir ieškovo sumokėtas PVM, kuris buvo įtrauktas į atskaitą.
17. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas Ramirent Baltic AS, veikiantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, prašo apeliacinį skundą atmesti.
18. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai išanalizavo susiklosčiusią situaciją, nustatė reikšmingas aplinkybes, atliko visapusišką situacijos ir pateiktų įrodymų vertinimą, dėl ko priėmė pagrįstą, logišką ir motyvuotą sprendimą. Atsakovė tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek pateiktu apeliaciniu skundu kritikuoja ir kvestionuoja ieškovo pateiktus įrodymus, apklaustų liudytojų paaiškinimus, tačiau neįvertina to, jog pati nėra pateikusi nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad krautuvas jai buvo perduotas ne su „Michelin“ gamintojo padangomis. Priešingai nei teigia apeliantė, jokie proceso ar materialinės teisės nuostatų pažeidimai sprendimo priėmimo metu nebuvo padaryti, o tai, kad buvo priimtas atsakovei nepalankus teismo sprendimas, nesuponuoja jo neteisėtumo. Skunde apeliantė nepagrįstai kvestionuoja tikėtinumo taisyklės taikymą bei klaidina teismą dėl priimto sprendimo teisėtumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė savo skundą argumentuoja iš esmės tuo, jog byloje nebuvo įrodytos jos civilinės atsakomybės sąlygos ir, nesant įrodymų apie tai, kad ji savavališkai būtų pasikeitusi krautuvo padangas, kurių viena sprogo, taip pat ieškovui net neįrodinėjant atsakovės kitų veiksmų, kurie galėjo nulemti krautuvo padangos sprogimą, teismui nebuvo jokio faktinio pagrindo pripažinti atsakovę pasielgus neteisėtai ir dėl to atsakinga dėl kilusių pasekmių. Apeliantės įsitikinimu, teismas turėjo vadovautis objektyviais ir patikimais įrodymais dėl padangų jų perdavimo metu, nes byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kad teleskopinio krautuvo 2017 m. rugpjūčio 14 d. perdavimo metu ieškovas atsakovei kartu su krautuvu neperdavė keturių vienetų būtent „Michelin CL 440/80-24 14PR Traction“ padangų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą visų įrodymų kontekste, su tokiais apeliantės skundo argumentais nesutinka.
22. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktą įrodymų visumą, įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikėsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Pažymėtina, jog įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovo reikalavimų bei atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka, todėl visų jų nekartoja. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai neatskleidžia apeliantės nurodomų CPK 176 – 185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo. Šiuo atveju apeliantė nurodytais skundo argumentais išreiškia savo nesutikimą su jai nepalankiomis teismo išvadomis dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė.
24. Byloje nustatyta, kad tarp šalių pagal 2015 m. birželio 29 d. Nuomos sutartį buvo susiklostę teisiniai santykiai, pagal pradmenis ir esmę atitinkantys CK 6.522 straipsnyje numatytą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį, kurios reguliavimą nustato CK 6.522 – 6.529, 6.477 – 6.503 straipsniai. Šalys, sudarydamos 2015 m. birželio 29 d. Nuomos sutartį, susitarė, kad įrangos perdavimo – priėmimo akte privalo būti nurodyta įrangos būklė perdavimo momentu, detaliai apibrėžiama įrangos komplektacija ir trūkumai (jeigu jie yra) bei įrangos vertė (Sutarties 4.3 punktas). Pagal Sutarties 5.2.8 punktą, nuomininkas įsipareigoja prieš priimdamas įrangą atidžiai patikrinti jos būklę, kiekį ir komplektaciją; apie priimamos įrangos nustatytus defektus nuomininko atstovas privalo pažymėti įrangos perdavimo – priėmimo akte; neįvykdžius šios pareigos, preziumuojama, jog nuomininkui perduota įranga buvo tinkama. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias Sutarties nuostatas, nurodė, kad priėmimo – perdavimo akte SUT-198867 nėra įrašų apie atsakovei perduotų daiktų trūkumus, kas leidžia manyti, jog atsakovei išnuomoti daiktai buvo perduoti be trūkumų, tinkamos ir pilnos komplektacijos; taip pat ieškovo pateikta sąskaita – faktūra BW Nr. GB125694554 (Nr. 402882) patvirtina, kad ginčo teleskopinio krautuvo komplektacijoje yra „Michelin CL 440/80-24 14PR Traction“ padangos; UAB „Stokker“ 2018 m. spalio 11 d. pranešimas patvirtina, kad teleskopinis krautuvas komplektuojamas su nurodytomis padangomis ant abiejų ašių; byloje apklausti liudytojai L. K., A. G. patvirtino, kad teleskopinio krautuvo komplektacijoje buvo „Michelin“ padangos; faktinių aplinkybių konstatavimo 2018 m. liepos 19 d. protokolo sudedamąja dalimi esanti fotofiksacija patvirtina, kad teleskopinis krautuvas atsakovei buvo grąžintas su sumontuotomis galinėmis padangomis, ant kurių yra įrašas „Michelin“. Įvertinęs šiuos bei liudytojo T. U. parodymus, liudytojo G. U. ataskaitos nuotraukas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad padanga, kuriai sprogus buvo sugadintas keltuvas, nebuvo padanga, kurią perdavimo metu sumontuotą ant teleskopinio krautuvo atsakovei perdavė ieškovas, ir tinkamai savo išvadą motyvavo.
25. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės teiginius, jog ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad teleskopinis krautuvas 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo perduotas su keturiais vienetais „Michelin CL 440/80-24 14PR Traction“ padangų, todėl ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų – padangos permontavimo fakto. Kaip matyti, ginčo krautuvas buvo įsigytas 2017 m. vasario 28 d., taigi, iki jo perdavimo atsakovei buvo iš esmės naujas, naudotas trumpiau nei pusę metų. Krautuvas buvo su originaliomis padangomis „Michelin CL 440/80-24 14 PR Traction“ (originalios komplektacijos), todėl logiška, kad ieškovui, tik tokį trumpą laikotarpį eksploatuojant krautuvą, nebuvo priežasties pakeisti padangas į kitas. Byloje apklaustas liudytojas L. K. aiškiai nurodė, kad būtent jis yra atsakingas už ieškovo įrangą, o visi įrangos komplektiškumo pakeitimai vykdomi tik su jo žinia, tačiau ginčo krautuvo padangos nei iki perdavimo atsakovei, nei perdavimo metu ar krautuvą perdavus nebuvo keičiamos. Pažymėtina, kad ieškovei krautuvas buvo grąžintas su nesprogusiomis padangomis „Michelin“, nors pati atsakovė savo pranešime aiškiai nurodė, kad eksploatacijos metu sprogus padangai buvo apgadintas variklio dangtis. Kaip konstatavo antstolė V. Š., 14 val. atvykus konstatuoti faktinių aplinkybių, t. y. atvykimo momentu, teritorijoje teleskopinio krautuvo nebuvo, gamybos vadovas V. P. paaiškino, kad teleskopinis krautuvas išvežtas pakeisti padangas; 14.40 val. į teritoriją pristačius teleskopinį krautuvą, buvo nustatyta, kad sugadinta krautuvo sparno detalė, krautuvas subraižytas, padangoje matyti vinys; „UAB „Metaloidas“ gamybos vadovas V. P. paaiškino, kad sprogusi dešinės pusės galinė padanga. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, sprogusi padanga, kuri iš esmės ir sugadino krautuvą, nebuvo padanga, kurią perdavimo metu sumontuotą ant krautuvo perdavė ieškovas, kadangi ši padanga buvo su žyma „Continental“. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovas perdavė atsakovei krautuvą su vienu sumontuotų padangų komplektu, tuo tarpu atsakovės pateiktoje fotofiksacijoje matyti, jog po padangos sprogimo sprogusi padanga yra šalia krautuvo, o ne ant jo sumontuota, nors pats krautuvas yra su sumontuotomis keturiomis padangomis. Teisėjų kolegijos nuomone, ši įrodymų visuma ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad yra aukšta tikimybė, jog krautuvo padangą atsakovė buvo pakeitusi.
26. Bylos duomenys ir atsakovės teiginiai patvirtina, kad jokių pretenzijų dėl krautuvo veikimo apeliantė nereiškė ne tik priėmimo – perdavimo metu, bet ir viso jo naudojimosi metu. Tuo tarpu ieškovas prižiūrėjo atsakovei išnuomotą krautuvą, vykdė jo techninę priežiūrą, ką patvirtina byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros. Nors atsakovė apeliuoja į tai, kad krautuvas buvo aptarnaujamas, o pateiktų sąskaitų – faktūrų turinys rodo, jog nuomos laikotarpiu padangos nebuvo keistos (priešingu atveju, UAB „Stokker“ atstovai būtų teikę pastabas dėl naudojamo netinkamo padangų komplekto), tačiau iš tų pačių sąskaitų – faktūrų galima spręsti, jog UAB „Stokker“ atlikti techninės priežiūros darbai buvo išimtinai susiję su filtrų, tepalų, alyvos keitimu, bet ne su padangų technine apžiūra. Tuo pačiu logiška manyti, kad tuo atveju, jeigu sprogusi padanga būtų padanga, kuri perdavimo atsakovei metu buvo sumontuota ant krautuvo, atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovui, būtų reikalavusi pakeisti padangą nauja ir pan.
27. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog ieškovas turi įrodyti, kad perdavė konkrečios komplektacijos teleskopinį krautuvą, o teismo išvada, kad atsakovė savavališkai pasikeitė padangas į kitas, grįsta tik prielaidomis. Teisėjų kolegija sutinka, kad, vertinat kiekvieną įrodymą atskirai, ieškovės pateikti ir teismo aptarti duomenys tiesiogiai nepatvirtintų teismo padarytų išvadų, tačiau jų visuma suponuoja neabejotiną išvadą ir teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog perduodant ginčo teleskopinį krautuvą atsakovei jo komplektacijoje buvo būtent „Michelin CL 440/80-24 14PR Traction“ padangos. Tuo tarpu priešingų įrodymų, t. y. kad teleskopinis krautuvas buvo perduotas su kitomis, nei komplektacijoje nurodytomis, originaliomis padangomis, apeliantė nepateikė, savo teiginius grįsdama išimtinai deklaratyviais teiginiais, kritikuojančiais tiek ieškovės visus pateiktus įrodymus, tiek teismo išvadas.
28. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į atsakovės vykdomą veiklą – padangų perdirbimas, tikėtina, kad atsakovės veikla galėjo įtakoti padangų dėvėjimąsi ir tuo pačiu atsakovei reikalingumą jas pasikeisti. Atsakovės užsakymu atliktoje ataskaitos suvestinėje užfiksuota, kad jos teritorijoje, kur buvo naudojamas krautuvas, yra pilna nenaudojamų padangų. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog krautuvo padangose pilna vielų, įlindę vinys, kas reiškia, jog atsakovės veiklos teritorija neabejotinai galėjo turėti įtakos padangų dėvėjimuisi. Be to, kaip minėta, byloje ataskaitos suvestinę parengęs specialistas G. U. užfiksavo krautuvą su padanga, nors pati sprogusi padanga jau buvo nuimta. Apie tai, kad krautuvo padanga bus keičiama, atsakovė ieškovo neinformavo. Vertinant tai, tikėtina ieškovo dėstoma pozicija, kad krautuvo padangas atsakovė keitė savo nuožiūra, dėl ko sprogusi padanga ant krautuvo buvo sumontuota būtent atsakovės iniciatyva ir priklausė atsakovei. Tokią išvadą sustiprina tai, kad, atsakovei teigiant, jog sprogusi padanga priklausė krautuvui (buvo jo komplektacijos dalis), tokia padanga turėjo būti grąžinta kartu su krautuvu, tačiau atsakovė jos negrąžino.
29. Apeliantė akcentuoja, kad UAB „Smart claims“ vyriausiasis ekspertas G. U. nustatė, jog nerasta nei galimų įpjovimų, nubrėžimų ar įkirtimų ir priėjo vienintelės išvados, kad atsakovė savo veiksmais neįtakojo padangos sprogimo ir iš to kilusių padarinių – paties krautuvo apgadinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios ataskaitos įrodomoji reikšmė abejotina ir ieškovo pateiktų įrodymų visumos bei teismo išvadų nepaneigia, nes ekspertas nebuvo pakviestas nedelsiant po įvykio, o tik praėjus kuriam laikui, sprogusi padanga ekspertui atvykus apžiūrėti krautuvą jau buvo numontuota, t. y. nuimta ekspertui nematant, jam atsakovės buvo nurodyta, kurią padangą tirti, tuo metu krautuvas dirbo atsakovės teritorijoje, be to, pats ekspertas padangos rūšies (markės) neįvardino.
30. Pažymėtina, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), jį privalo įrodyti kreditorius (ieškovas), reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, o skolininko (atsakovo) kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
31. Nagrinėjamu atveju Sutarties 5.2.12 punkte yra nurodyta, kad jeigu nuomininkas grąžina neparuoštą įrangą (neišvalytą, nesutvarkytą), jis privalo apmokėti nuomotojui įrangos sutvarkymo, išvalymo išlaidas pagal atitinkamo veiksmo atlikimo metu galiojančius nuomotojo nustatytus tarifus. Pagal Sutarties 5.2.13 punktą, jei nuomininkas pablogina įrangą ar įranga pablogėja dėl veiksnių, už kurių neigiamas pasekmes atsakomybė priskiriama nuomininkui, jis privalo nuomotojui visiškai atlyginti įrangos remonto (vertės, funkcionalumo atstatymo) išlaidas, taip pat dėl to patirtus nuostolius; įrangos pabloginimu laikomas bet koks įrangos vertės ir/ar jos funkcionalumo sumažėjimas, nesąlygotas normalaus nusidėvėjimo, taip pat bet kokie kiti įrangos trūkumai, neaptarti įrangos perdavimo – priėmimo akte įrangos perdavimo metu nuomos laikotarpio pradžioje (šių įsipareigojimų nesilaikymas yra esminis sutarties pažeidimas). Sutarties 5.2.8 punkte yra nurodyta, jog nuomininkas įsipareigoja prieš priimdamas įrangą atidžiai patikrinti jos būklę, kiekį ir komplektaciją; apie priimamos įrangos nustatytus defektus nuomininko atstovas privalo pažymėti įrangos perdavimo – priėmimo akte; neįvykdžius šios pareigos, preziumuojama, jog nuomininkui perduota įranga buvo tinkama. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovui nepateikė jokių pastabų nei krautuvo perdavimo, nei jo naudojimosi metu. Kaip byloje nustatyta, visuma įrodymų neabejotinai patvirtina, kad atsakovei išnuomoti daiktai buvo perduoti be trūkumų, tinkamos ir pilnos komplektacijos, o teleskopinio krautuvo komplektacijoje buvo būtent „Michelin CL 440/80-24 14PR Traction“ padangos. Tačiau 2018 m. liepos 13 d. ginčo krautuvą atsakovė grąžino su defektais, t. y. su sugadinta krautuvo sparno detale, išoriškai matomais subraižymais, padangose įstrigusiais vinimis. Po krautuvo grąžinimo buvo nustatyta, kad reikalingas variklio gaubto, išorinio veidrodžio, pagrindo gaubto, dešinės pusės priekinės krypties žibinto indikatoriaus, kabinos laiptelio laikiklio, padangos bei krautuvo stereo įrangos keitimas, padangos montavimo, elektros sistemos remonto darbai. Kadangi byloje pripažinta, kad atsakovė savavališkai buvo pakeitusi krautuvo padangą kita, nei buvo perduota ieškovo, ir taip krautuvą eksploatavo, kuo pažeidė Sutarties 5.2.9 punktą (draudžiama įrangą perdirbti ar atlikti jos pagerinimo darbus nesuderinus su nuomotoju), yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada dėl ieškovo įrodytų visų civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178 straipsnis, CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
32. Apeliantė skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas didesnę grupę bylos duomenų, nepalankių ir prieštaraujančių sprendimui, nutylėjo ir iš viso nevertino, taip pat visiškai nepasisakė dėl žalos dydžio, nors atsakovė dėl jo kėlė ginčą. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste. Be to, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Jeigu nenustatoma kitų apeliacijos pagrindų, tai teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys leidžia daryti išvadą, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pirmosios instancijos teismas tyrė, nagrinėjo ir vertino faktines aplinkybes bei abiejų šalių argumentus, pasisakė dėl ieškovo patirtų išlaidų už teleskopinio krautuvo remonto darbus, kurie kainavo 11 239,25 Eur, kai tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovo prašomas priteisti patirtų nuostolių dydis, atlikus teleskopinio krautuvo remontą, yra nepagrįstas, neprotingai didelis ar grindžiamas nerealiomis darbų ar detalių kainomis.
33. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog krautuvo grąžinimo metu jo būklė buvo tinkama, kad krautuvas buvo tvarkingas, t. y. toks, kokį atsakovė gavo iš ieškovo atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Tuo tarpu ieškovas yra užfiksavęs krautuvo būklę jo grąžinimo metu tiek byloje pateiktu antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tiek fotonuotraukomis, tiek UAB „Stokker“ po krautuvo apžiūros atliktais paskaičiavimais, kurie buvo būtini krautuvo funkcionalumui atkurti tam, kad jis galėtų būti eksploatuojamas ir nuomojamas kitiems asmenims. Nors apeliantė skundą motyvuoja tuo, kad dalis krautuvo remonto darbų sąmatoje nurodytų pozicijų nėra susijusios su jos neteisėtais veiksmais, o ieškovo reikalavimas atlyginti žalą galėtų būti pagrįstas tik dėl krautuvo variklio gaubto, tačiau, kaip minėta, krautuvo priėmimo – perdavimo metu atsakovė parašu patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl perduodamos įrangos neturi, vadinasi, perduodamas krautuvas buvo tvarkingas, be jokių išorinių ir (ar) vizualiai matomų pažeidimų, defektų ar trūkumų. Teismo nuomone, tai, jog krautuvo perdavimo metu jokie trūkumai nebuvo nustatyti, reiškia, kad krautuvo grąžinimo metu nustatyti trūkumai atsirado būtent atsakovės naudojimosi krautuvu metu. Akcentuotina, kad krautuvo grąžinimo metu buvo užfiksuota, jog išorinio veidrodžio korpusas, žibintas yra sulaužyti, kabinos laiptelio laikiklis yra išlaužtas iš savo tvirtinimo vietos, pagrindo gaubtas pažeistas, atitinkamai buvo reikalingas ir elektros sistemos remontas, padangų montavimas ir t. t.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys rodo, kad ieškovas dėl atsakovės netinkamo prievolių pagal Sutartį vykdymo patyrė 11 239,25 Eur dydžio žalą, nes tai patvirtina UAB „Stokker“ sąskaitos, apmokėjimo už darbus duomenys, tuo tarpu atsakovė nėra pateikusi patikimų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovo pateikti įrodymai apie žalos dydį yra netinkami, neatitinka įrodymų liečiamumo ar leistinumo reikalavimų. Minėtu Sutarties 5.2.13 punktu šalys susitarė, jog, jei nuomininkas pablogina įrangą ar įranga pablogėja dėl veiksnių, už kurių neigiamas pasekmes atsakomybė priskiriama nuomininkui, jis privalo nuomotojui visiškai atlyginti įrangos remonto (vertės, funkcionalumo atstatymo) išlaidas, taip pat dėl to patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas atsakovei perdavė tinkamos kokybės krautuvą. Taigi, atsakovė, atsisakydama šiuos nuostolius kompensuoti, nepaneigdama, jog buvo padaryti ir kiti sugadinimai (ne tik krautuvo variklio gaubto), iš esmės pažeidė tarp šalių sudarytą Sutartį, todėl privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis).
35. Vertinant ieškovo pateiktą 2018 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AAB298038 bei jos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, pažymėtina, jog šie duomenys rodo, kad teleskopinio krautuvo remonto darbai kainavo 11 239,25 Eur ir kad į šią sumą įtraukta ir 1 950,61 Eur PVM suma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad tais atvejais, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu ir kad ši suma pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo priteista iš atsakovės. Tokį išaiškinimą dėl pridėtinės vertės mokesčio išskaičiavimo priteisiant už prekes ar paslaugas patirtus nuostolius yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priklausomai nuo to, kas teiks paslaugas ir prekes (PVM mokėtojas ar ne), kas pirks prekes ir paslaugas (PVM mokėtojas ar ne), nuostolių dydis skirsis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Kadangi ieškovė yra PVM mokėtoja, kuri pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 ir 91 straipsnių nuostatas turi teisę į PVM atskaitą, šia suma ji gali sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM arba ją susigrąžinti iš biudžeto. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas dėl šios sprendimo dalies tenkinamas, mažinant ieškovei iš atsakovės priteistiną žalos atlyginimą už atliktus ginčo teleskopinio krautuvo remonto darbus iki 9 288,64 Eur.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
37. Kadangi atsakovės UAB „Metaloidas“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sumažinant iš atsakovės ieškovui pagal ieškinį priteistą pinigų sumą PVM suma, tai, proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai, tarp šalių ir valstybei perskirstomos ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
38. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 291 Eur žyminis mokestis ir 2 440,42 Eur už suteiktą teisinę pagalbą. Atsakovė apie bylinėjimosi išlaidų turėjimą pirmosios instancijos teisme duomenų nepateikė. Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 253 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas pateikė prašymą atlyginti 762,30 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 17,68 Eur. Be to, pirmosios instancijos teisme buvo gautas liudytojo K. F. prašymas apmokėti išlaidas, patirtas vykstant maršrutu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo finansų skyriaus paskaičiavimu, kelionės išlaidos nurodytu maršrutu sudaro 32,68 Eur ir jų šalys į teismo sąskaitą nėra įmokėjusios. Kadangi ieškinys patenkintas 82,64 procentais (atmestas 17,36 procentais), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 2 257,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, taip pat valstybei už procesinių dokumentų įteikimą 14,61 Eur ir 27 Eur už liudytojo atvykimą. Atitinkamai iš ieškovo valstybei priteistina 8,74 Eur (3,07 Eur + 5,67 Eur). Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies 17,36 procentais (atmestas 82,64 procentais), iš ieškovo atsakovei priteistina 43,92 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o iš atsakovės ieškovui – 629,96 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra ne didesnės nei nustatytos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atlikus užskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 586,04 Eur išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 91, 92 straipsniai, 93 straipsnio 2,3,5 dalys, 96, 98 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti.
Ieškovo Ramirent Baltic AS, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteistą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ ieškovui Ramirent Baltic AS, veikiančiam per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, žalos atlyginimą sumažinti iki 9 288,64 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 64 euro centų).
Pakeisti priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“, juridinio asmens kodas 145376111, ieškovo Ramirent Baltic AS, juridinio asmens kodas 101199349, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, juridinio asmens kodas 302431034, naudai 2 257,25 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“, juridinio asmens kodas 145376111, valstybei 41,61 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 61 euro centus), o iš ieškovo Ramirent Baltic AS, juridinio asmens kodas 101199349, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, juridinio asmens kodas 302431034, valstybei 8,74 Eur (aštuonis eurus ir 74 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“, juridinio asmens kodas 145376111, ieškovo Ramirent Baltic AS, juridinio asmens kodas 101199349, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, juridinio asmens kodas 302431034, naudai 586,04 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 4 euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė
Laimantas Misiūnas
Laimutė Sankauskaitė