Civilinė byla Nr. 3K-3-375/2007

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 121.20

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. spalio 9 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. I. (R. I.) dėl sutarties nutraukimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė D. K. prašė teismo nutraukti su atsakovu R. I. 2006 m. balandžio 4 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Ieškovė nurodė, kad pagal 2006 m. balandžio 4 d. su atsakovu sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ji perdavė atsakovui savo butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), o jis įsipareigojo išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos. Sutartyje buvo nustatytas atsakovo įsipareigojimų, susijusių su ieškovės išlaikymu, turinys: aprūpinimas maistu, apranga ir visais asmeniniams poreikiams tenkinti reikalingais daiktais. Atsakovas įsipareigojo kartą per savaitę skalbti jos drabužius ir patalynę, o esant pageidavimui - padėti nusimaudyti, tvarkyti butą, atlikti einamąjį remontą, užtikrinti medicininės pagalbos suteikimą ir kt. Atsakovas nevykdo sutartyje nurodytų įsipareigojimų, todėl su juo sudaryta sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos nutrauktina.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis

 

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu tenkino ieškinį ir nusprendė nutraukti 2006 m. balandžio 4 d. buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) perdavimo mainais už išlaikymą iki gyvos galvos sutartį bei grąžinti ieškovei šį butą su rūsiu. Teismas nustatė, kad ieškovė gauna 702,03 Lt pensiją, yra vieniša, vaikų ir artimų giminaičių neturi, kaip ir kitų pajamų, todėl sutarties sudarymo metu jai buvo reikalinga kitų asmenų pagalba. Vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Šalių sutarties sudarymo momentu minimali mėnesinė alga buvo 550 Lt, todėl preziumuojama, kad ir atsakovo teikiamo išlaikymo dydis ieškovei turėtų sudaryti maždaug 550 Lt kas mėnesį. Atsakovas sutarties nevykdė ir negalėjo jos vykdyti dėl savo turtinės padėties. Atsakovo darbo užmokestis - apie 809 Lt, jis turi vaiką ir gyvena faktinėje santuokoje. Taigi atsakovas išlaiko save, nepilnametį vaiką ir sugyventinę, kuri yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna tik minimalaus darbo užmokesčio dydžio pašalpą. Ieškovė pati moka komunalinius mokesčius už butą; atsakovas nepirko ieškovei drabužių (išskyrus chalatą), būtent liudytojos O. P., L. C. ir Ž. N. rūpinasi ieškove, nuperka jai maisto, tvarko butą, padeda nueiti į polikliniką, kviečia jai gydytoją į namus, perka vaistus. Atsakovo pateikti parduotuvių kasų kvitai neįrodo, kad jis būtent ieškovei pirko maisto produktus ir kitas prekes, ir, be to, jis pats nurodė, kad kvituose nurodytą maistą pirko ne tik ieškovei, bet ir savo šeimai. Pagal šiuos kvitus dauguma maisto ir kitų produktų buvo pirkta jau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo. Atsakovas net neįrodinėjo, kad už savo lėšas pirko ieškovei drabužius, vaistus. Giminaičių, o ne paties atsakovo teikiama pagalba nelaikoma tinkamu prievolės vykdymu, nes pagal sutartį ieškovei turėjo būti teikiamas visiškas išlaikymas ir reikalinga priežiūra. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas pripažino, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, todėl ieškinį tenkino (sutarties 8 punktas, CK 6.217 straipsnio l dalis, 6.461 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas sutarties nevykdė ir negalėjo jos vykdyti dėl savo turtinės padėties ir kad neteikė ieškovei net minimalaus mėnesinio išlaikymo. Nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė, o pagal pateiktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. 2006 m. balandžio 4 d. sutartyje šalys nenustatė viso išlaikymo vertės, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis vien šia aplinkybe ir formaliai taikyti CK 6.461 straipsnio 2 dalies. Be to, esamų byloje įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį nepakanka konstatuoti, kad atsakovas nevykdė ir negalėjo vykdyti sutarties. Ieškovė privalo įrodyti, kad atsakovas nevykdė sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, kai tai būtina rentai (CK 6.464 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Kolegijos teigimu, negali būti vadovaujamasi vienos ar kitos šalies subjektyviu supratimu, kokia apimtimi ir forma teiktinas išlaikymas, o turėtų būti vertinami protingi, sąžiningi vienos iš sandorio šalių (rentos gavėjo) poreikiai ir būtent tokių poreikių tenkinimas. Vertindamas šalių sudarytos rentos sutarties vykdymą, teismas sprendime privalo pasisakyti dėl kiekvienos atsakovo pareigos, sudarančios išlaikymo turinį, vykdymo ir įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių atitinkamos pareigos vykdymą, vertinimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatinėjo aplinkybes, nesusijusias su ieškinio dalyku ir pagrindu, t. y. tyrė atsakovo šeimynius santykius, socialinę padėtį, sugyventinės turtinę padėtį, jos pajamas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nemokėjo komunalinių mokesčių už butą, tačiau tokios pareigos nėra 2006 m. balandžio 4 d. sutartyje. Be to, ši aplinkybė nedaro įtakos ieškovės teisėms ar pareigoms ir sutarties vykdymui. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, neįvertino atsakovo atsikirtimų, kad liudytojoms O. P., L. C. ir A. N. žinomos tik aplinkybės, susijusios su 2006 m. birželio 4 d. įvykusiu konfliktu (ir po jo vykusiais įvykiais) bei tuo, kad jos nėra ieškovės kaimynės ir negali žinoti visų aplinkybių, susijusių su sutarties vykdymu. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina vertinti įrodymus remiantis CPK 185 straipsniu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, t. y. kad atsakovui sunku visų sutartyje įtvirtintų pareigų vykdymą pagrįsti rašytiniais įrodymais (ypač dėl maisto produktų pirkimo), todėl būtina vadovautis tikimybių pusiausvyros principu. Pagal ieškovės paaiškinimus ir ji pati savimi pasirūpindavo, darydavosi valgyti, yra savarankiška, atsisakė atsakovo pagalbos. Pagal CK 6.206 straipsnį viena šalis negali remtis kitos šalies sutarties neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų. Be to, nustačius, kad pati ieškovė dėl subjektyvių priežasčių atsisakė sutarties, reikštų, jog yra kitas ginčo pagrindas.

 

III. Kasacinio skundo argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė D. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 328 straipsnio pažeidimo. Kolegija, grąžindama nagrinėti bylą iš naujo, turėjo nustatyti, kad neatskleista bylos esmė ir kad dėl to negalima bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kolegija aiškiai ir konkrečiai nepasisakė, dėl kokių priežasčių laiko, kad bylos esmė neatskleista. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutartis reglamentuojančias teisės normas, vertindamas atsakovo elgesį ir realias galimybes vykdyti išlaikymo pareigas, o ne vien formalų sutarties tekstą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles reikalaujama atsižvelgti į tikruosius sutarties šalių ketinimus ir reikšmingų aplinkybių visumą, o ne vien formaliai vertinti sutarties tekstą. Tačiau kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis tik sutarties tekstu, o ne reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad atsakovas nevykdo savo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-511/2004). Be to, skundžiamoje nutartyje nepagrįsta, kodėl bylos esmė negali būti atskleista apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. personalinė įmonė ,,RBPĮ“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-82/2005). Kolegija turėjo taikyti CPK 324 straipsnį ir pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės.

2. Dėl CPK 185, 178 straipsnių pažeidimo. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo artimųjų parodymus ir negalėjo remtis kitų nesuinteresuotų liudytojų parodymais, tačiau, užuot pats juos įvertinęs, nurodė, kokiu būdu turėjo būti įvertinti liudytojų parodymai pirmosios instancijos teisme (CPK 324 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I. v. K. M., bylos Nr. 3k-3-120/1999). Kolegija nepagrįstai perkėlė jai įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis). Ieškovės nuomone, išlaikymo pareiga tenka atsakovui, todėl būtent jis privalo įrodyti, kad ją vykdė (CPK 178 straipsnis,  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004). Kolegija nevykdė CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal kuriuos pirmiausia turi būti ginamos silpnesnės šalies teisės.

3. Dėl CK 6.464 straipsnio 2 dalies pažeidimo. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje nustatyta rentos gavėjo teisė reikalauti iš rentos mokėtojo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kai mokėtojas ją iš esmės pažeidžia. Esminio sutarties pažeidimo turinys nustatomas pagal tai, ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Jokios kitos papildomos sąlygos išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai nutraukti CK nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nustatė esminį išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimą, t. y. kad ieškovė pagal išlaikymo sutartį negavo to, ko tikėjosi - tinkamo sutartyje nurodyto išlaikymo, o atsakovas nevykdė ir negalėjo įvykdyti savo pareigų ieškovei. Ieškovės nuomone, tai yra pagrindas sutarčiai nutraukti pagal CK 6.464 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo iškelti papildomos, įstatyme neįtvirtintos sąlygos sutarčiai nutraukti - nustatyti, kad įsipareigojimų įvykdymas būtinas rentai (CK 6.217 straipsnis, 6.464 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Z. A. G. v. N. S., bylos Nr. 3K-3-218/2001, nurodyta, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis gali būti nutraukiama, kai teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, o ši aplinkybė įrodoma tiek duomenimis apie išlaikytojo elgesį, tiek ir liudytojų parodymais.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio skundo argumentai

 

 Civilinio proceso normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme nurodytais atvejais. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. 

 Kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė „Areex International Trading Co“ v. UAB „Santoveta“, bylos Nr. 3K-3-407/2004; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta byloje R. B. PĮ  „RPBĮ“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A., bylos Nr. 3K-3-298/2006; ir kt.) yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išanalizavo šalių sudarytos ir ieškovės prašomos nutraukti 2006 m. balandžio 4 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygas, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir išdėstė argumentus dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl klausimų, kurie turi būti išsprendžiami priimant sprendimą, įvertino ieškovės reikalavimus, atsakovo atsikirtimus ir, minėta, padarė motyvuotas išvadas (CPK 265 straipsnis). Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar byloje tinkamai vertintos nustatytos bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės, ar tinkamai aiškintos ir taikytos materialinės bei procesinės teisės normos (CPK 320 straipsnis).

Kadangi apeliacinės instancijos teismas dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir aiškinimo nenagrinėjo bylos esmės, o tam pagrindas buvo, nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnis).  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Sigitas Gurevičius

 

 

                                                                                                            Dangutė Ambrasienė

 

 

                                                                                    Virgilijus Grabinskas