Administracinė byla Nr. I-8360-789/2015

                                                                           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02184-2015-6

  Procesinio sprendimo kategorija:  1.16.6., 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjui E. K., pareiškėjo atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės atstovei Linai Matulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinė, dėl sprendimo panaikinimo.

             Išnagrinėjęs bylą, teismas

                                                                     n  u  s  t  a  t  ė :

pareiškėjas E. K. 2015 m. gegužės 11 d. patikslintu skundu prašo teismo: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Buvusių pareigūnų grąžinimo į vidaus tarnybą komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. kovo 2 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 14-16).

Paaiškino, kad Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas yra buvęs statutinis valstybės tarnautojas ir iš tarnybos išėjo savo noru. 2015 m. kovo 13 d. pareiškėjas gavo VSAT Lazdijų rinktinės vado 2015 m. kovo 2 d. raštą Nr.(21/21)-12-885, kuriame pranešama, kad Komisijos 2015 m. kovo 2 d. Sprendimu jis nebus grąžintas į vidaus tarnybą. Kadangi minėtame rašte nebuvo nurodyti Sprendimo priėmimo motyvai, pareiškėjas 2015 m. kovo 16 d. kreipėsi į VSAT, prašydamas atsiųsti Komisijos Sprendimo, posėdžio protokolo ir kitų su Sprendimu susijusių dokumentų kopijas, tačiau iki 2015 m. balandžio 3 d. atsakymo negavo. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais faktais, jų analize, nenustatytos reikšmingos aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti Sprendimo pagrįstumą. Tik formalių kriterijų taikymas neatitinka VAĮ 3 str. nustatytų įstatymo viršenybės, objektyvumo ir proporcingumo principų, todėl Spendimas yra neteisėtas iš esmės. Sprendimas yra nepagrįstas, t. y. jame nenurodytos jokios faktinės aplinkybės, lėmusios sprendime išvardintų teisės normų taikymą. Sprendimas taip pat neatitinka gero valdymo principo, užtikrinančio kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę ir įtvirtinančio pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus.

Atsakovė VSAT atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24-26).

Paaiškino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Komisijos pirmininkas, remdamasis Komisijos 2015 m. kovo 2 d. posėdžio protokolu Nr.87-76, 2015 m. kovo 2 d. pasirašė išvadą Nr. 11-69 „Dėl buvusio pareigūno grąžinimo į vidaus tarnybą“, kurioje suformuluotas Komisijos sprendimas negrąžinti E. K. į vidaus tarnybą.  VSAT Lazdijų rinktinės vadas 2015 m. kovo 9 d. raštu Nr. (21/21)-12-885 „Dėl grąžinimo į vidaus tarnybą“ informavo pareiškėją apie tai, kad jis nebus grąžintas į vidaus tarnybą vadovaujantis Komisijos 2015 m. kovo 2 d. sprendimu. Grąžinimo į vidaus tarnybą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-384 „Dėl Grąžinimo į vidaus tarnybą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nuostatos neįpareigoja nei Komisijos, nei vidaus reikalų įstaigos vadovo priimti tik teigiamą sprendimą buvusio pareigūno, pageidaujančio būti grąžintam į vidaus tarnybą, atžvilgiu. Pagal Taisyklių 16 p. Komisijos sprendimą dėl grąžinimo (negrąžinimo) į vidaus tarnybą (nurodant komisijos posėdžio protokolo datų ir numerį) komisijos sekretorius įrašo išvadoje, kuri saugoma buvusio pareigūno tarnybos byloje. Nagrinėjamu atveju Taisyklių 4 p. nustatyta tvarka buvo atliktas buvusio pareigūno E. K. atitinkamas patikrinimas ir surinkta visa informacija apie asmenį. Komisijos nariai Sprendimą priėmė susipažinę su buvusio pareigūno byla, kitais VSAT Lazdijų rinktinės vado pateiktais dokumentais, įvertinę turimus duomenis, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju tik formalių kriterijų taikymas neatitinka viešojo administravimo principų - įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo - reikalavimų. Paduodamas skundą teismui pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, nes teisme pareiškėjo skundas gautas tik 2015 m. balandžio 15 d., pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, taip pat nenurodo priežasčių, kodėl laiku nesikreipė į teismą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT Lazdijų rinktinė atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 51-52).

Paaiškino, kad, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 6 str., 11 str., Taisyklių 2 p., 4 p., 7 p., Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 12 str. 2 d., Lazdijų rinktinės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 4-796 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių ir Pasieniečių mokyklos nuostatų tvirtinimo“, 21.4 p., Lazdijų rinktinės vado pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-896 „Dėl pareigybės aprašymo tvirtinimo“, 8.6 p. nuostatomis pareigūnų skyrimas į pareigas yra rinktinės vado kompetencija. Lazdijų rinktinės vadas 2015 m. vasario 10 d. Komisijos pirmininkui pateikė dokumentus ir teikimą Nr. (21/21)-12-547, kuriame nurodė, kad nesiūlo grąžinti E. K. į vidaus tarnybą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į skundą nurodytais motyvais.

Skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra buvęs statutinis valstybės tarnautojas, kuris 2001 m. liepos 20 d. išėjo iš tarnybos savo paties prašymu (b. l. 32). 2014 m. kovo 20 d. pareiškėjas VSAT Lazdijų rinktinės vadui pateikė prašymą grąžinti jį į vidaus tarnybą ir leisti įsidarbinti VSAT Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio  pareigose  (b. l. 28).

VSAT Lazdijų rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausioji tyrėja, atlikusi patikrinimą pagal rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus reikalavimą Nr. 16-703 dėl E. K. grąžinimo į vidaus tarnybą ir leidimo išdavimo darbui su įslaptinta informacija, 2014 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. 16RN-40(RN), 2014 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 16RN-822 ir 2014-12-08 tarnybiniame pranešime Nr. 16-2953 rinktinės vadui pateikė informaciją apie E. K., gautą iš operatyvinės informacinės sistemos, ir pasiūlė negrąžinti E. K. į vidaus tarnybą bei neišduoti leidimo darbui su įslaptinta informacija (b. l. 29, 30).

VSAT Lazdijų rinktinės vadas 2015-02-09 patvirtino Tikrinimo pagal Vidaus reikalų įskaitas (esant būtinybei – pagal kitų operatyvinės veiklos subjektų įskaitas) išvadą, kurioje nurodoma, kad tikrinimo metu  E. K. atžvilgiu gauta jį kompromituojančių duomenų, o Statuto 11 str. 1 d. 2-6 punktuose nurodytų aplinkybių nėra (b. l. 3). VSAT Lazdijų rinktinės vadas 2015 m. vasario 10 d. pasirašė Komisijos pirmininkui adresuotą teikimą „Dėl E. K. grąžinimo į vidaus tarnybą” Nr. (21/21)-12-547, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiat į gautus dokumentus, atliktus patikrinimus pagal vidaus reikalų įstaigų ir kitų kriminalinės žvalgybos subjektų įskaitas, nesiūlo E. K. grąžinti į vidaus tarnybą (b. l. 32-33).

2015 m. kovo 2 d. Komisijos pirmininkas pasirašė išvadą „Dėl buvusio pareigūno grąžinimo į vidaus tarnybą“ Nr. 11-69, kurioje, atsižvelgiant į Komisijos 2015-03-02 posėdžio protokolą Nr. 87-76, suformuluotas sprendimas negrąžinti E. K. į vidaus tarnybą (b. l. 34-35).

Komisijos 2015-03-02 posėdžio protokole Nr. 87-76 nurodoma, kad 2015-02-27 įvykusio Komisijos posėdžio metu Komisijos nariai vienbalsiai nusprendė negrąžinti E. K. į vidaus tarnybą (b. l. 36-37).

Pareiškėjas 2015-03-13 gavo VSAT Lazdijų rinktinės vado 2015 m. kovo 9 d. raštą „Dėl grąžinimo į vidaus tarnybą“ Nr. (21/21)-12-885, kuriuo pareiškėjui pranešta, kad vadovaujantis Komisijos 2015 m. kovo 2 d. sprendimu jis nebus grąžintas į vidaus tarnybą (b. l. 5).

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2015-03-02 posėdžio protokole Nr. 87-76 suformuluoto sprendimo negrąžinti E. K. į vidaus tarnybą teisėtumo ir pagrįstumo.

Grąžinimo į vidaus tarnybą taisyklių 8 p. nustatyta, kad buvusių pareigūnų (išskyrus nurodytų taisyklių 18 punkte) prašymams grąžinti į vidaus tarnybą nagrinėti vidaus reikalų centrinėse įstaigose sudaromos grąžinimo į vidaus tarnybą komisijos. Pagal Taisyklių 10.1-10.11 p. vidaus reikalų įstaigos, per kurią buvęs pareigūnas kreipėsi dėl grąžinimo į vidaus tarnybą, personalo padalinys arba valstybės tarnautojas (darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį), atliekantis personalo tvarkymo funkcijas (toliau – personalo padalinys), buvusiam pareigūnui sutikus su vidaus reikalų įstaigos vadovo nurodytomis pareigomis, į kurias šis galėtų būti priimtas, surenka ir parengia bei ne vėliau kaip per du mėnesius (išskyrus taisyklių 4 punkte nurodytu atveju) nuo prašymo grąžinti į vidaus tarnybą gavimo dienos komisijos pirmininkui pateikia atitinkamus dokumentus. Taisyklių 11 p. nustatyta, kad Komisijos nariai su pateiktais buvusių pareigūnų dokumentais susipažįsta iki komisijos posėdžio dienos. Susipažinę su buvusio pareigūno tarnybos byla bei įvertinę jo išsilavinimą, asmenines bei dalykines savybes, fizinį pasirengimą ir sveikatos būklę, atleidimo iš vidaus tarnybos priežastis bei motyvus, Komisijos nariai sprendimą priima atviru balsavimu. Buvęs pareigūnas į vidaus tarnybą siūlomas grąžinti, jeigu jo prašymui grąžinti į vidaus tarnybą pritaria daugiau nei pusė posėdyje dalyvaujančių komisijos narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių (Taisyklių 12 p.). Pagal Taisyklių 14 p. Komisijos posėdis protokoluojamas. Komisijos posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas, kiti Komisijos posėdyje dalyvavę Komisijos nariai ir sekretorius. Taisyklų 16 p. nustatyta, kad Komisijos sprendimą dėl grąžinimo (negrąžinimo) į vidaus tarnybą (nurodant komisijos posėdžio protokolo datą ir numerį) komisijos sekretorius įrašo išvadoje, kuri, pasirašius komisijos pirmininkui ir sekretoriui, saugoma buvusio pareigūno tarnybos byloje. Sprendimas įrašomas ir į buvusio pareigūno tarnybos bylos tarnybos eigos lapą. Pagal Taisyklių 17 p. išnagrinėti dokumentai, nurodyti Taisyklių 10 punkte, grąžinami juos pateikusiai vidaus reikalų įstaigai ir saugomi buvusio pareigūno tarnybos byloje. Gavęs dokumentus vidaus reikalų įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į komisijos sprendimą, buvusį pareigūną skiria į prašyme grąžinti į vidaus tarnybą nurodytas pareigas. Jei komisijos sprendimas neigiamas, vidaus reikalų įstaigos vadovas apie tai buvusį pareigūną informuoja raštu.

Iš minėto reglamentavimo matyti, kad Komisijos sprendimas pritarti (nepritarti) buvusio pareigūno grąžinimui į vidaus tarnybą yra įforminamas išvadoje, kuri, pasirašius Komisijos pirmininkui ir sekretoriui, saugoma buvusio pareigūno tarnybos byloje. Tuo atveju, jeigu Komisijos sprendimas yra neigiamas, vidaus reikalų įstaigos vadovas apie tai buvusį pareigūną informuoja raštu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VSAT Lazdijų rinktinės vadas, vadovaudamasis Taisyklių 17 p., 2015-03-09 raštu informavo pareiškėją apie Komisijos 2015-03-02 priimtą sprendimą (b. l. 5). Gavęs minėtą atsakovės raštą pareiškėjas sužinojo apie tai, jog Komisijos 2015-03-02 sprendimu jo prašymas netenkintas ir į tarnybą jis nebus grąžintas. Taigi, Komisijos 2015-03-02 sprendimas sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes ir pagal savo turinį bei formą laikytinas individuliu administraciniu teisės aktu. Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir VAĮ nuostatomis.

            Pagal VAĮ 8 str. 1 d., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje  Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 str. 1 d. nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Tačiau praktikoje, formuojamoje remiantis atitinkamų teisės aktų reikalavimais, neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kad individualaus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių - teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individualiam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą.

Minėta, kad iš atsakovės 2015-03-09 rašto pareiškėjas sužinojo apie tai, jog Komisijos 2015-03-02 sprendimu nuspręsta jo negrąžinti į vidaus tarnybą. Kadangi kartu su minėtu raštu pareiškėjui nebuvo pateiktas nei Komisijos 2015-03-02 sprendimas, nei kiti su šio sprendimo priėmimu susiję dokumentai, pareiškėjas 2015-03-16 kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti jam Komisijos 2015-03-02 sprendimą ir su tokio sprendimo priėmimu susijusius dokumentus (b. l. 38). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą atsakovė 2015-05-07 raštu Nr. (21)-14-2002 pateikė pareiškėjui Komisijos 2015-03-02 posėdžio protokolo Nr. 87-76 išrašą, kuriame suformuluotas Komisijos sprendimas negrąžinti E. K. į vidaus tarnybą (b. l. 18-19, 38). Atsakovės pareiškėjui pateiktame Komisijos 2015-03-02 posėdžio protokolo Nr. 87-76 išraše nurodoma, kad 2015-02-27 įvykusio Komisijos posėdžio metu „Komisijos nariai, susipažinę su <...> E. K., gim. 1969 m. gruodžio 3 d., tarnybos bylomis bei kitais dokumentais, įvertinę buvusių pareigūnų turimą išsilavinimą, asmenines bei dalykines savybes, fizinį pasirengimą ir sveikatos būklę, atleidimo iš vidaus tarnybos priežastis ir motyvus bei atsižvelgdami į 2015 m. vasario 10 d. VSAT Lazdijų rinktinės vado pulkininko V. R. teikimą Nr. (21/21)-12-547“ vienbalsiai nusprendė negrąžinti E. K. į vidaus tarnybą (b. l. 36-37). Jokių kitų aplinkybių ir teisinių pagrindų, kuriais remiantis priimtas sprendimas negrąžinti pareiškėjo į vidaus tarnybą, Komisijos protokolo išraše nenurodoma. Kitų dokumentų, kurie pagrįstų Komisijos 2015-03-02 posėdžio protokole Nr. 87-76 suformuluotą sprendimą, atsakovė pareiškėjui nepateikė.

Pažymėtina, kad Taisyklių 17 p. vidaus reikalų įstaigos vadovui numatytas įpareigojimas raštu informuoti buvusį pareigūną apie neigiamą Komisijos  sprendimą negali būti aiškinamas atsietai nuo VAĮ reikalavimų. VAĮ įpareigoja atsakovę, kaip viešojo administravimo subjektą, savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų (VAĮ 3 str. 1 p.). Taigi, viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą. Todėl atsakovei Taisyklių 17 p. numatytos pareigos įgyvendinimas suponuoja ir teisinio tikrumo, aiškumo principų įgyvendinimą.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad skundas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėjas VSAT Lazdijų rinktinės vado 2015 m. kovo 9 d. raštą „Dėl grąžinimo į vidaus tarnybą“ Nr. (21/21)-12-885 gavo 2015-03-13 (b. l. 7, 8), o skundą teismui dėl Komisijos 2015-03-02 sprendimo, apie kurį jam buvo pranešta minėtame rašte, pateikė teismui paštu 2015-04-13 (b. l. 10), todėl skundas teismui paduotas nepraleidus ABTĮ 33 str. nustatyto skundo teismui padavimo termino.

Teismas, įvertinęs Komisijos 2015-03-02 posėdžio protokole Nr. 87-76 suformuluoto sprendimo turinį, daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 str. individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Komisijos 2015-03-02 sprendimas yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas teisės aktų normomis. Iš ginčijamo sprendimo turinio nėra galimybės suprasti, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas ginčijamas sprendimas. Toks sprendimas sukėlė teisiškai neaiškią situaciją ir suvaržė pareiškėjo galimybes tinkamai apginti savo teises. Tai suponuoja VAĮ 3 str. numatyto viešojo administravimo principų - objektyvumo principo, reiškiančio, jog sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs,  teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, pricipo valdžia tarnauja žmogui, teisėtų lūkesčių principo, bei pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principo pažeidimus.

Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas VAĮ  8 str. nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti vadovaujantis ABTĮ 89 str.  1 d. 1 p. (aktas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau teismas konstatuoja, kad Komisijos 2015-03-02 posėdžio protokole Nr. 87-76 suformuluotas sprendimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

ABTĮ 44 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 2 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai sumokėtą žyminį mokestį ir kitas išlaidas. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 14-16).  Kadangi pareiškėjo skundas yra patenkintas, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad paduodamas skundą teismui pareiškėjas sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį (b. l. 4). Kitų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų pareiškėjas teismui nepateikė, todėl pareiškėjui iš atsakovės VSAT priteistina 28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85-87 str., 88 str.  1 d. 2 p., 127 str.,                                    

                                                                 n u s p r e n d ė:

pareiškėjo E. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buvusių pareigūnų grąžinimo į vidaus tarnybą komisijos 2015-03-02 posėdžio protokole Nr. 87-76 suformuluotą sprendimą negrąžinti E. K. į vidaus tarnybą.

Priteisti E. K. iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

     Teisėja                                                                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė