Administracinė byla Nr. TA-351-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01020-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas E. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. birželio 1 d. ir nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 balandžio 6 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Jis teigė, jog, besimaudant duše kartu su kitais nuteistaisiais, nebuvo užtikrintas minimalus privatumas, nes dušuose nebuvo įrengtų pertvarų tarp dušo ragelių, todėl jautė diskomfortą, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumą. Taip pat nurodė, jog dušuose nebuvo įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, o jeigu buvo įrengti, tai su įtartinu skysčiu, dozatoriai pildomi tik retkarčiais, todėl teko šampūną ir dušo želės pirkti iš savo pinigų. Nuo 2021 m. sausio mėn. buvo varžoma pareiškėjo religinė laisvė, nes nebuvo įrengta koplyčia, nebuvo kur atlikti dvasinių apeigų. Koplyčia įrengta ir atidaryta tik 2021 m. gruodžio 23 d.

3.       Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, nepilnavertiškumu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, orumo pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis.

4.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5.       Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus bendrosiose dušinėse pertvaros neįrengtos, bet teisės aktai nenumato įstaigai pareigos įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Dušuose yra visas reikiamas inventorius pagal teisės aktų reikalavimus. Pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas savarankišku pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti ir savaime nelaikytinas neteisėtu veiksmu. Nors ir pripažintina, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą.

6.       Pravieniškių PN-AK užtikrina įstaigoje naudojamų higienos prekių atitikti techninės specifikacijos reikalavimams. Dozatoriai pildomi periodiškai, prireikus nedelsiant. Sulaužyti, sugadinti dozatoriai keičiami naujais.

7.       Atsakovo atstovo teigimu, nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje naujai rekonstruotame pastate yra įrengtas laisvalaikio kambarys, kuriame prireikus nuteistieji gali atlikti religines apeigas, šiame kambaryje yra religinės atributikos (kryžius, maldaknygė). Nuteistieji be apribojimų gali lankytis klubo patalpose, kurioje taip pat yra pastatomas kryžius, religinė atributika, galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje 2021 metų 4 ketvirtyje buvo įrengta koplyčia. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 23 d. koplyčios atidaryme nedalyvavo, nes tuo metu buvo Vilniaus pataisos namuose. Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje iki karantino paskelbimo du kartus per mėnesį lankydavosi Kauno arkivyskupijos kurijos kunigai ir savanoriai. Apie vykdomus užsiėmimus visuomet buvo parašomi skelbimai ir nuteistieji laisva valia turėjo galimybę lankytis. Po karantino paskelbimo, siekiant išvengti galimų ligos COVID-19 protrūkių, dvasininkų atvykimas į įstaigą buvo apribotas. Religinės apeigos vyko nuotoliniu būdu, paleidžiant tiesiogiai vykstančias mišias bei pamokslus, o dirbantiems nuteistiesiems, laisvu nuo darbo laiku paleidžiant mišių įrašus. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl negalėjimo atlikti religinių apeigų nesikreipė.

8.       Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

II.

9.       Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje kalėjo nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. ir nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. balandžio 6 d.

11.       Nagrinėdamas skundo argumentus dėl religinės laisvės suvaržymo, teismas pažymėjo, jog nepriklausomai nuo inicijuojamų religinių apeigų masto (ar vienas, ar bendruomenėje, su dvasininku ar be jo), iš esmės vien tik dėl sakralinio susikaupimo, tylos bei ramybės reikalaujančio pobūdžio religinėms apeigoms atlikti atsakovas turi užtikrinti tam atskiras patalpas, t. y. įrengtas pagal dvasininkų rekomendacijas su religine atributika. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių 114 punkte suformuluotas imperatyvus reikalavimas įrengti vietą religinėms apeigoms atlikti pagal dvasininkų rekomendacijas, todėl tokia vieta pataisos įstaigoje privalo būti ir jos paskirtis turi būti ne daugiafunkcė, derinant religinių apeigų galimybę su kitomis tuo pačiu metu vykdomomis veiklomis. Taigi, nors religinių apeigų atlikimas neturėtų būti suprantamas išimtinai kaip tokių apeigų atlikimas vien tik koplyčioje, tačiau, teismo vertinimu, bet kokiu atveju tam turi būti skiriama atskira patalpa, sudarant religines apeigas atliekančiam ir / ar besimeldžiančiam asmeniui sakraliai privačią erdvę, kurioje būtų išlaikyta rimtis, susikaupimas ir tyla. Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje iki 2021 m. IV ketvirčio nebuvo įrengta koplyčia (koplyčia atidaryta tik 2021 m. gruodžio 23 d.), tačiau atsakovo atstovas nurodė, kad religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų buvo galima atlikti rekonstruotame pastate įrengtame laisvalaikio kambaryje, kuriame yra religinė atributika (kryžius, maldaknygė), taip pat be apribojimų buvo galima lankytis klubo patalpose, kuriose yra pastatomas kryžius ir kita religinė atributika. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, kuriame nurodyta, kad įstaigoje yra patalpos religinėms apeigoms atlikti, jokių prieštaravimų nepateikė, todėl teismas sprendė, kad religinėms apeigoms individualios maldos forma įgyvendinti iš esmės pareiškėjui buvo sudaryta galimybė ne koplytėlėje, tačiau specialiai tam pritaikytoje atskiroje patalpoje. Teismas atkreipė dėmesį, jog, vertinant, ar pataisos namai privalėjo užtikrinti pareiškėjui teisę atlikti religines apeigas, reikšminga aplinkybe laikytinas ir pareiškėjo kreipimasis į pataisos įstaigos administraciją su prašymu sudaryti galimybę atlikti religines apeigas, t. y. nuvesti į specialią atskirą patalpą. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas dėl religinių apeigų atlikimo nesikreipė. Nesant duomenų, kad pareiškėjas raštu reiškė prašymus ir būtų siekęs tam skirtoje vietoje atlikti religines apeigas, o Pravieniškių PN administracija į jo prašymus nereagavo ar reagavo netinkamai, teismas pareiškėjo argumentus dėl teisės į religines apeigas pažeidimo laikė abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais.

12.       Vertindamas argumentus dėl privatumo dušuose neužtikrinimo teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK neneigė, jog dušuose pertvaros yra neįrengtos ir sutiko, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau, atsakovo atstovo teigimu, teisės aktai nenumato pareigos įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Įvertinęs aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, teismas sprendė, jog pagrindas pripažinti, kad ginčo laikotarpiais buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 str.).

13.       Atsakovo atstovas pažymoje apie pareiškėjo laikymo sąlygas nurodė, kad pataisos namai užtikrina dušų įrengimą pagal teisės aktų reikalavimus. Dozatoriai pildomi periodiškai, gavus informaciją ir esant poreikiui pildomi nedelsiant. Sulaužyti, sugadinti dozatoriai keičiami naujais. Be to, pataisos namuose naudojamos higienos priemonės atitinka techninės specifikacijos reikalavimus. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi higienos prekių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią jį perka higienos prekes, kurios atitinka technines specifikacijas. Teismas atkreipė dėmesį, jog dušo patalpose kūno ir plaukų prausiklių dozatorių įrengimas nėra imperatyviai nustatytas teisės aktuose. Šis dušo patalpos inventorius užtikrinamas tik pagal poreikį, vadinasi, tam tikroje dušo patalpoje šio inventoriaus nebuvimas iš esmės nereiškia atsakovo neteisėtų veiksmų ir teisės normų pažeidimo.

14.       Nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiais laikotarpiais nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. ir nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. balandžio 6 d. pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis dušu, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III.

15.       Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo administracinės bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16.       Pareiškėjas teigia, jog teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl privatumo duše neužtikrinimo, bet priteisė per mažą neturtinės žalos dydį, kuris neatitinka patirtų neigiamų išgyvenimų.

17.       Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-Ak nepateikė įrodymų, jog jam buvo sudarytos sąlygos susitikti su kapelionais, atlikti dvasines apeigas, todėl tokios aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai. Laisvalaikio kambarys, pareiškėjo nuomone, nėra tinkama patalpa atlikti dvasines pareigas, nes ten nuolat laikosi kiti kaliniai, nėra dvasinės ramybės. Be to, įstaigoje nebuvo religinės atributikos, nėra galimybės jos įsigyti.

18.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

19.       Atsakovo atstovas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo.

20.       Teismas nenustatė jokių kitų pažeidimų ar ypač prastų kalinimo sąlygų. Nenustačius jokių kitų pažeidimų, vien tik privatumo neužtikrinimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas ir negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

21.       Pareiškėjas E. V. atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti.

22.       Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimo dalis, kuria buvo įvertintos aplinkybes dėl privatumo dušuose neužtikrinimo, yra teisinga ir pagrįsta. Atsakovo atstovas nėra patenkintas teismo sprendimu, bet tai nesudaro pagrindo jį pakeisti.

23.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24.       Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių teismo sprendimo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

25.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. V. kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiais nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. ir nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. balandžio 6 d., atlyginimo.

26.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK administracija ginčui aktualiais laikotarpiais neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis dušais 3-jame sektoriuje, priteisė jam iš atsakovo 250 Eur neturtinę žalą.

27.       Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tiek pareiškėjas, tiek Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, o atsakovo atstovas nesutinka su teismo spendimu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

28.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

29.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos Pravieniškių PN-AK atlikti religines apeigas. Atkreiptinas dėmesys, jog, siekiant pasinaudoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 106 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise atlikti religines apeigas, pirmiausia turi būti išreikšta pareiškėjo valia. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs tokio pobūdžio prašymus atsakovo atstovui ir tokius prašymus atsisakyta tenkinti. Kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovo atstovas, pareiškėjui išreiškus valią, neužtikrino galimybės atlikti religines apeigas, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė atlikti religines pareigas.

30.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 3-jame sektoriuje nebuvo įrengtos matomumą ribojančios pertvaros nuteistųjų dušinės.

31.       Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

32.       Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33.       Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

34.       Kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (ginčo laikotarpiu  nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušais), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteista 250 Eur dydžio neturtinė žala.

36.       Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje nustačius tai, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtos pertvaros nuteistųjų dušinėse, nuteistiesiems priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-250-442/2023; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. TA-281-968/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-274-520/2023; kt.).

37.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose. Pareiškėjo ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius