Civilinė byla Nr. e2VP-12886-615/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24569-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.18

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. gegužės 14 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant J. D., R. D., antstolei R. G..
Teismas
nustatė:
pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkei J. D. bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu R. D. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio.
Pareiškėja nurodė, kad antstolė R. G. pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1667-615/2016 vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės J. D. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai. 2018 m. balandžio 3 d. išieškotoja gavo antstolės pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Sutuoktiniui priklausantis turtas – darbo užmokestis, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Pareiškimus, kylančius vykdymo proceso klausimais, teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalis).
Teismas
konstatuoja:
prašymas tenkintinas.
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.
Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1667-615/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. D. AB „Kauno energija“ naudai, antstolė R. G. nustatė, jog skolininkės sutuoktinis R. D. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, gaunamas darbo užmokestis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, todėl kreditorė įpareigota kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra duomenų, kad santuoka tarp skolininkės ir jos sutuoktinio yra nutraukta. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme bylų dėl jų santuokos nutraukimo iškelta nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybinė sutartis nėra sudaryta. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkės sutuoktinio darbo užmokestis ar kitos jam prilyginamos pajamos pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintini lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, tam, kad būtų galima antstolei vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto (CPK 667 straipsnis, 668 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 593 straipsniu, 667 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų R. D. pajamų.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Mindaugas Plučas