(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. vasario 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. D. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Donatas Kisielius, A. B..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja prašo: 1) įpareigoti antstolį vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/01905 pakeisti 2021 m. sausio 14 d. patvarkymą Nr. S-21-174-1365 – panaikinti ir išregistruoti areštą skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti antstolio 2021 m. sausio 4 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S21-81, surašytą vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/02648, ir įpareigoti antstolį išsprendus vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/01905 priimto patvarkymo Nr. S-21-174-1365 pakeitimo klausimą, surašyti skolininkei naują raginimą įvykdyti sprendimą.
2. Nurodo, kad 2021 m. sausio 12 d. pareiškėja gavo antstolio 2021 m. sausio 4 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S21-81 ir 2020 m. gruodžio 31 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-12-31. Raginime pareiškėjai nustatytas 10 dienų terminas nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 44 607,06 Eur, iš kurių 250,48 Eur sudaro vykdymo išlaidos ir nurodyta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus nurodytos sumos į antstolio depozitinę sąskaitą, bus taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės ir išieškomas 1 773,47 Eur atlyginimas antstoliui. Pareiškėjos manymu, raginimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir ginantis tik išieškotojo interesus. Tiek raginimu, tiek kitais antstolio veiksmais iš pareiškėjos yra atimama galimybė įvykdyti sprendimą geruoju.
3. Pažymi, kad 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Moduloras“ reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovams R. D. ir R. D. nuosavybės teise priklausantį turtą neviršijant 272 634,96 Eur sumos. Taip pat, ieškovo A. B. reikalavimams užtikrinti Vilniaus apygardos teismas areštavo atsakovei R. D. nuosavybės teise priklausantį turtą neviršijant 38 475,82 Eur sumos. Vykdydamas nurodytą teismo nutartį, antstolis Donatas Kisielius 2018 m. rugpjūčio 3 d. vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/01905 priėmė patvarkymą dėl pareiškėjai priklausančio turto ir piniginių lėšų arešto ir sudarė areštuoto turto aprašą, pagal kurį areštavo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 197 405,44 Eur vertės nekilnojamąjį turtą ir 800,00 Eur vertės automobilį. Be to, antstolis areštavo ir pareiškėjai ir R. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra vertė sudaro 32 451,72 Eur, ir pareiškėjos banko sąskaitose esančios lėšos. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendimu priteisė ieškovui A. B. ir pareiškėjos 28 962,00 Eur avansą, 9 272,74 Eur palūkanas ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, priteisė A. B. ir pareiškėjos 465,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Susidarė situacija, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš pareiškėjos buvo priteista raginime nurodyta suma, o jos turtui liko pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio 198 205,44 Eur vertės turto areštas ir pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise su R. D. priklausančio turto dalies, kurio vertė – 16 225,86 Eur, areštas. Iš viso liko galioti pareiškėjai priklausančio 214 431,30 Eur vertės turto areštas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – jų masto sumažinimo. Teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies – sumažino 2018 m. liepos 26 d. nutartimi jos turtui taikyto arešto mastą iki 41 279,54 Eur ir pavedė antstoliui Donatui Kisieliui nuspręsti, kuris konkretus pareiškėjos turtas turi likti areštuotas, įpareigojo antstolį pateikti hipotekos skyriui areštuoto turto apyrašą su išsamiais areštuoto turto duomenimis. Teismas minėtą nutartį nutarė vykdyti skubiai. Nepaisydamas to, antstolis 2021 m. sausio 14 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjai patvarkymą Nr. S-21-174-1365, kuriuo pakeitė turto arešto aprašą, išregistravęs pareiškėjos piniginių lėšų, automobilio ir dalies nekilnojamojo turto areštą ir įkainojęs pareiškėjos nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos nuomone, šis antstolio patvarkymas turi būti pakeistas, nes jis užkerta kelią pareiškėjai įvykdyti teismo sprendimą geruoju.
5. Skundžiamu patvarkymu yra išregistruotas areštas pareiškėjai priklausančiam nekilnojamam turtui – visiems pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalims – 13/16 dalims pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalims pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalims pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalims kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau paliktas areštas 635/1220 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio yra visi minėti pastatai. Be to, skundžiamu patvarkymu yra panaikintas areštas pareiškėjai priklausantiems pastatams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) – pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau paliktas areštas žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio yra nurodyti pastatai. Svarbu paminėti, kad nurodytą žemės sklypą antstolis įkainojo 0,00 Eur, be to, jis yra įkeistas 2015 m. spalio 29 d. hipotekos sandoriu. Aritmetiškai sudėjus visas antstolio pateiktas pareiškėjai priklausančio turto, kuris liko areštuotas, pinigines vertes, gaunama 41 447,00 Eur suma, kas iš esmės atitinka Vilniaus apygardos teismo nutartimi sumažintą turto arešto mastą, todėl neaišku, kodėl antstolis nepanaikino arešto 0,00 Eur įkainotam turtui.
6. Pareiškėja neturi pakankamai pajamų, kad galėtų įvykdyti teismo sprendimą, todėl ji ketino atsiskaityti su ieškotoju pardavusi kurį nors iš savo turimų nekilnojamojo turto objektų arba jį įkeitusi už paskolą, tačiau antstolis savo veiksmais sukūrė tokią situaciją, kad šiuo metu abiejose pareiškėjai priklausančiose namų valdose nėra areštuoti pastatai, tačiau liko areštuoti žemės sklypai, dėl ko pareiškėja negali realizuoti ar įkeisti jai priklausančių pastatų. Antstoliui buvo žinoma apie pareiškėjos ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), nes šiuos argumentus pareiškėja nurodė Vilniaus apygardos teismui. Šiuo adresu esančius pastatus antstolis buvo įkainojęs 49 900,00 Eur, kas reiškia, kad šios sumos pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Be to, reali minėto nekilnojamojo turto kaina yra didesnė, nes ant žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), yra beveik pastatytas dviejų butų pastatas. Minėtam žemės sklypui įregistruota hipoteka nėra kliūtis parduoti šį nekilnojamąjį turtą, nes hipotekos kreditorius neprieštarauja žemės sklypo pardavimo sandoriui. Kito pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto (nesusijusio su namų valdomis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)), kuriam antstolis panaikino areštą, nepakanka atsiskaityti su išieškotoju, nes šio turto vertė yra per maža, todėl norėdama atsiskaityti su išieškotoju, pareiškėja turi realizuoti turimą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini). Prioritetas panaikinant turto areštą turėtų būti teikiamas turtui adresu (duomenys neskelbtini), nes šis turtas priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, todėl pareiškėja galėtų greitai parduoti šį turtą, o areštuotas sklypas antstolio įvertintas 0,00 Eur ir neturi įtakos turto arešto mastui.
7. Raginimas įvykdyti sprendimą surašytas 2021 m. sausio 4 d., o 2021 m. sausio 5 d. priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos skundas dėl turto arešto masto sumažinimo. Antstolis, žinodamas, kad pareiškėja siekia atsiskaityti su išieškotoju, pardavusi jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, turėjo panaikinti savo raginimą per 10 dienų sumokėti skolą ir bylinėjimosi išlaidas kaip neįvykdomą ir naują raginimą surašyti tik po to, kai pats įvykdys teismo įpareigojimą nuspręsti, kuris konkretus pareiškėjai priklausantis turtas turi būti areštuotas.
8. Antstolis Donatas Kisielius su pareiškėjos skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.
9. Antstolis nurodo, kad pareiškėja skunde sąmoningai nurodo vėliausią raginimo gavimo datą – 2021 m. sausio 12 d., nors iš tikrųjų raginimas jai įteiktas dar 2021 m. sausio 8 d. jos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nes pareiškėja per antstolių informacinę sistemą yra išreiškusi pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroninio ryšio priemonėmis. Be to, raginimas 2021 m. sausio 9 d. registruotąja pašto siunta įteiktas vykdomajame dokumente nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).
10. Antstolio nuomone, pareiškėja klaidingai sutapatina Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytą aplinkybę, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo turi būti vykdoma skubiai, ir terminus, per kuriuos antstolis turi atlikti teismo pavestus nurodymus. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 27 straipsnio 6 dalį, antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per 14 dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Antstolis, atsižvelgdamas į didelį dokumentų kiekį, kurį reikėjo įvertinti priimant sprendimą dėl 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudaryto pareiškėjos turto aprašo pakeitimo, Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytus veiksmus atliko per 5 darbo dienas.
11. Nors pareiškėja pateiktame skunde deklaruoja norą kuo greičiau atsiskaityti su išieškotoju ir tą padaryti per raginime nurodytą terminą, siekdama sumažinti vykdymo išlaidų dydį, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad šie pareiškėjos teiginiai nėra pagrįsti. Pareiškėja 2021 m. sausio 7 d. telefoninio pokalbio metu antstolio padėjėjai žodžiu nurodė, kad siekia realizuoti jai priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu atsiskaityti su išieškotoju. Pareiškėja buvo informuota, kad tokiam veiksmui atlikti antstolis duos leidimą ir Turto areštų registre ir Nekilnojamojo turto registre įregistruos žymą, kad pareiškėjai yra leidžiama parduoti jai priklausantį turtą, tačiau su sąlyga, kad sandorio metu bus padengta visa tuo metu vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/02648 išieškoma suma, todėl pareiškėja turi pateikti antstoliui raštu tokį prašymą. Minėtą informaciją antstolis pateikė skolininkei ir 2021 m. sausio 18 d pranešime, išsiųstame elektroniniu paštu. Pareiškėja tokio prašymo antstoliui nepateikė, o 2019 m. sausio 19 d. pranešimu pareiškėjos atstovė ne tik patvirtino tarp pareiškėjos ir antstolio padėjėjos vykusio telefoninio pokalbio aplinkybes, bet ir patvirtino, kad neteiks antstoliui prašymo dėl leidimo parduoti areštuotą turtą, o sieks arešto aptariamam žemės sklypui panaikinimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo. Pareiškėja galimybę geranoriškai atsiskaityti su išieškotoju turi ir šiuo metu, tačiau nėra pateikusi antstoliui prašymo dėl sklypo pardavimo, todėl manytina, kad tikrasis skolininkės siekis yra ne atsiskaityti raginimo metu, o sustabdyti vykdymo veiksmus ir vykdymo procesą paversti antrąja bylinėjimosi stadija.
12. Suinteresuotas asmuo A. B., kuriam procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), per nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
13. Teismas 2021 m. vasario 23 d. nustatė antstoliui terminą iki rašytinio posėdžio pradžios pateikti papildomus paaiškinimus kokiu būdu buvo įkainotas ginčo žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Papildomuose paaiškinimuose antstolis nurodė, kad jei skolininkė pareiškėja gera valia neįvykdys galutinio teismo sprendimo civilinėje byloj Nr. e2-179-432/2019 dėl 40 813,69 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų sumokėjimo išieškotojui, tai antstoliui išieškojimą nukreipus į skolininkei priklausančias 533/28812 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3711/2487560 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 183/6752 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 6711/1846640 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bus išieškota tik apie pusę iš pareiškėjos priteistos pinigų sumos.
15. CPK 664 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paskutiniąja eile yra išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, todėl išieškojimą į pareiškėjai priklausančias ir areštuotas 635/1220 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ant kurio yra pastatytas ir kaip priklausinys įregistruotas skolininkei priklausantis gyvenamasis namas, t. y. 13/16 gyvenamojo namo dalys, antstolis turėtų vykdyti vėliausiai. Pirmiausia išieškojimą jis turėtų nukreipti į kitą skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kadangi žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 19 d. sutartinės hipotekos sandoriu yra įkeistas hipotekos kreditoriaus J. K. naudai, išieškojimo nukreipimas į aptariamą žemės sklypą yra galimas tik gavus hipotekos kreditoriaus sutikimą, o tokio sutikimo hipotekos kreditoriui nepateikus, išieškotojui būtų siūloma kreiptis į teismą su prašymu leisti nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. 2021 m. sausio 19 d. antstolio kontoroje gautas V. K. pranešimas, kad jis po J. K. mirties paveldėjo reikalavimo teisę į skolininkę R. D., ir nuo 2019 m. lapkričio 23 d. skolininkės hipotekos kreditorius. Nors Hipotekos registre duomenų apie hipotekos kreditoriaus pasikeitimą ir nėra įregistruota, labiau tikėtina, kad hipotekos kreditoriaus pasikeitimas yra įvykęs, nes J. K. (duomenys neskelbtini) mirė.
16. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, jog vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo hipoteka/įkeitimu apsunkinto turto vertė nėra įtraukiama į bendrą arešto mastą, antstolis žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įkainojo 0,00 Eur suma tik siekdamas nesuklaidinti vykdymo proceso šalių, kad areštavus pareiškėjai priklausantį turtą, t. y. 533/28812 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3711/2487560 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 183/6752 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 6711/1846640 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra viršytas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi nustatytas arešto mastas. Vykdomojoje byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi materialinę vertę (valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ vidutinė rinkos vertė – 21 700,00 Eur), tačiau šis turtas yra apsunkintas hipoteka ir šiuo metu išieškojimas iš tokio turto būtų neįmanomas. Jei hipotekos kreditorius pateiktų antstoliui sutikimą nukreipti išieškojimą į įkeistą žemės sklypą, antstolis, vykdydamas teismo sprendimą dėl priteistos pinigų sumos išieškojimo, CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka atliktų veiksmus šio žemės sklypo įkainojimo, t. y. skirtų ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Be to, jei skolininkė antstoliui pateiktų prašymą leisti parduoti bet kurį areštuotą skolininkei priklausantį turtą siekiant atsiskaityti su išieškotoju, toks prašymas antstolio būtų patenkintas.
17. Suinteresuotas asmuo A. B. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pareiškėja bando sudaryti įspūdį, kad ji siekia atsiskaityti su išieškotoju, kuriam priteistas avansas ir palūkanos pagal 2011 m gruodžio 16 d. preliminariąją sutartį. Tačiau teismas turėtų atsižvelgti, kad žemės sklype yra pastatytas dvibutis gyvenamasis namas, kuris nėra įregistruotas pareiškėjos vardu. Šį dvibutį gyvenamą pastatė išieškotojo valdoma statybos bendrovė UAB „Moduloras“. Vilniaus apygardos teismas Nr. e2-179-432-/2019 nusprendė priteisti išieškotojui iš pareiškėjos avansą – 28 962,00 Eur, palūkanas – 9 272,74 Eur, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą avanso sumą – 28 962,00 Eur nuo 2018 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti UAB „Moduloras“ iš R. D. užmokestį už darbus pagal rangos sutartį – 189 764,25 Eur, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 189 764,25 Eur nuo 2018 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Taigi, dvibučio gyvenamo namo, kurį nori parduoti pareiškėja, darbų kaina buvo priteista tik iš skolininkės tėvo R. D., kuris neturi jokio turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimo. Dėl neteisingo Vilniaus apygardos teismo sprendimo pareiškėja be jokio pagrindo įgijo nuosavybės teisę į dvibutį gyvenamą namą ir siekia jį parduoti už 140 000,00 Eur, nors į dvibučio gyvenamo namo statybas lėšų visiškai neinvestavo. Pareiškėjai pardavus dvibutį gyvenamą namą, kurį be pagrindo gavo kartu su žemės sklypu, ji nepagrįstai praturtėtų. Taip pat šį statinį pardavus ir atsiradus naujam namo savininkui, UAB „Moduloras“ galimybės išsireikalauti statybos darbų kainą būtų apsunkintos. Taigi, pareiškėja ir jos tėvas visais įmanomais būdais siekė ir siekia išvengti savo prievolių vykdymo A. B. ir UAB „Moduloras“. Vilniaus apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui netaikius solidariosios atsakovų atsakomybės yra tenkinami šių asmenų neteisėti lūkesčiai, kadangi statybos darbų kainos nėra galimybės išieškoti iš pareiškėjos tėvo, o pareiškėja dvibutį gyvenamą namą, į kurį turi būti nukreiptas išieškojimas, siekia kuo greičiau parduoti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
18. Pareiškėja teigia, kad antstolio procesinis sprendimas areštuoti konkretų jai priklausantį turtą atima iš pareiškėjos galimybę gera valia atsiskaityti su išieškotoju per raginime nurodytą terminą. Ji reiškia reikalavimus panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo patikslintas jai priklausančio turto arešto aprašas, išregistruoti areštą jai priklausančiam konkrečiam turtui ir įpareigoti antstolį nustatyti naują raginimo įvykdyti teismo sprendimą terminą. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CPK VI dalies nuostatomis.
19. Nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo vykdomąją bylą Nr. 0174/20/02648 pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2020 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-179-432/2019 dėl 28 962,00 Eur avanso, 9 272,74 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą avanso sumą nuo 2018 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 578,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, o taip pat apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. D. išieškotojui A. B. (v. b. l. 1-5).
20. Antstolis 2021 m. sausio 4 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S21-81, kuriuo paragino pareiškėją per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 40 813,69 Eur sumą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir vykdymo išlaidas (v. b. l. 8). Raginimas, kartu su kitais antstolio priimtais procesiniais dokumentais, buvo išsiųstas pareiškėjai adresu (duomenys neskelbtini), ir vykdomajame rašte nurodytu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 9). Iš vykdomojoje byloje esančio akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos pašto tinklalapyje esančios siuntų sekimo informacijos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), raginimas įteiktas 2021 m. sausio 9 d., o adresu (duomenys neskelbtini) – 2021 m. sausio 12 d. (v. b. l. 10-11). Be to, minėtą raginimą 2021 m. sausio 8 d. antstolio padėjėja išsiuntė ir elektroniniu laišku adresu (duomenys neskelbtini).
21. Antstolis taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0174/18/01905, kuri yra iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria ieškovų UAB „Moduloras“ ir A. B. reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) UAB „Moduloras“ reikalavimams užtikrinti areštuotas atsakovų R. D. ir R. D. nuosavybės teise priklausantis turtas neviršijant 272 634,96 Eur sumos; 2) A. B. reikalavimams užtikrinti areštuotas R. D. priklausantis turtas neviršijant 38 475,82 Eur sumos (v. b. l. 1-5). Nurodyta vykdomoji byla iškelta išieškotojo A. B. prašymo pagrindu (v. b. l. 4).
22. Minėtoje vykdomojoje byloje antstolis 2018 m. rugpjūčio 3 d. surašė turto aprašą, kuriuo areštavo pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir pareiškėjai bei pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą: 13/16 dalis pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 879/1200 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalis inžinierinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalis pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6185/2487560 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11185/1846640 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 305/6752 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 dalis inžinierinio statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1332/432168 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 68-71).
23. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-179-432/2019, iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas dėl to paties teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi jai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (arešto masto sumažinimo), įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovo A. B. ieškinys atsakovei R. D. tenkintas iš dalies. Teismas nutarė pakeisti 2018 m. liepos 26 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą areštuojamą turtą sumažinant iki 41 279,54 Eur; pavesti antstoliui Donatui Kisieliui nuspręsti, kuris konkretus atsakovės turtas turi likti areštuotas; pavedė nutartį vykdyti skubiai. Pareiškėja 2021 m. sausio 12 d. elektroniniu paštu (iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)) pateikė antstoliui užklausą, kodėl nėra vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis (v. b. l. 131).
24. Antstolis 2021 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. S-21-174-1365 nusprendė pakeisti 2018 m. rugpjūčio 3 d. turto aprašą, t. y. išregistruoti areštą pareiškėjos piniginėms lėšoms, transporto priemonei AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamajam turtui – 3/16 dalims inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalims pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalims pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/16 dalims inžinierinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 244/1220 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 179-180). Tuo pačiu patvarkymu antstolis įkainojo pareiškėjai priklausantį areštuotą nekilnojamąjį turtą: 635/1220 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainojo 21 964,00 Eur suma, 533/28812 dalis žemės sklypo, esančio Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 014,00 Eur suma, 3711/2487560 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 480,00 Eur suma, 183/6752 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 865,00 Eur suma, 6711/1846640 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 124,00 Eur suma, o žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,00 Eur suma.
25. Pareiškėja 2021 m. sausio 15 d. pateikė antstoliui skundą dėl jo procesinių veiksmų (v. b. l. 183-198). Antstolio padėjėja 2021 m. sausio 18 d. elektroniniu paštu paprašė pareiškėjos atstovės pateikti papildomą informaciją, reikšmingą skundui išnagrinėti: 1) hipotekos kreditorės sutikimą parduoti žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 2) hipotekos kreditorės pareiškimą apie tai, koks yra likęs neįvykdytas prievolės dydis pagal 2015 m. spalio 29 d. sutartį; 3) informaciją apie žemės sklypui rastus pirkėjus arba apie pateiktas paraiškas kredito įstaigoms dėl ginčo sklypo įkeitimo antrine hipoteka ir finansavimo gavimo. Laiške antstolio padėjėja taip pat nurodė, kad pokalbio telefonu metu pareiškėja buvo informuota, kad jei ji pateiks antstoliui prašymą leisti parduoti areštuotą turtą, siekdama atsiskaityti vykdomojoje byloje, toks prašymas gali būti patenkintas (v. b. l. 199). Pareiškėjos atstovė 2021 m. sausio 19 d. pateikė antstoliui V. K. (nurodančio, kad jis yra naujasis hipotekos kreditorius pagal 2015 m. spalio 29 d. sutartį) pareiškimą, 2021 m. lapkričio 13 d. atstovavimo paslaugų parduodant nekilnojamąjį turtą sutartį ir nuorodą į skelbimą interneto tinklalapyje www.aruodas.lt. Elektroniniame laiške pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškėja patvirtina, kad ji buvo informuota apie galimybę teikti prašymą leisti parduoti areštuotą turtą, tačiau pareiškėja tokio prašymo teikti nepageidauja – ji siekia arešto minėtiems žemės sklypams panaikinimo, kad šį turtą būtų galima parduoti be antstolio leidimo, o taip pat ji siekia vykdymo veiksmų sustabdymo (v. b. l. 205).
26. Pareiškėja ginčija antstolio procesinį sprendimą palikti jai priklausančio konkretaus nekilnojamojo turto areštą, teismui iš dalies tenkinus pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nurodžius, kad antstolis turi nuspręsti, kokio konkretaus pareiškėjai priklausančio turto areštą reikia palikti, o kokio – panaikinti, išnagrinėjus bylą iš esmės ir tenkinus išieškotojo ieškinį pareiškėjai iš dalies. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi būti sudarytas šio turto aprašas (CPK 677 straipsnio 1 dalis). Antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 straipsnio 2 dalis). Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 152 straipsnio 6 dalimi, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Taigi, CPK VI knygos nuostatos taikytinos ir tuo atveju, kai antstolis areštuoja turtą, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 675 straipsnio 2 dalies prasmę, yra nurodęs, jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 41-42 punktai). Kaip matyti, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad turto arešto masto pažeidimai gali būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei antstolis areštuoja iš esmės daugiau, t. y. aiškiai, akivaizdžiai daugiau turto, nei reikia skolai ir vykdymo išlaidoms išieškoti. Taigi, iš antstolio šiuo konkrečiu atveju nėra reikalaujama preciziškumo, pakanka, kad tarp išieškomos sumos ir areštuoto turto vertės nebūtų akivaizdžios disproporcijos.
28. Pažymėtina, kad areštuodamas turtą, antstolis taip pat turi įvertinti ir aplinkybę, ar konkretų realizuotiną turtą yra įmanoma greitai realizuoti, nes vykdymo proceso esmė – nepažeidžiant skolininko interesų, kuo greičiau išieškoti skolą išieškotojui. Todėl antstolis turi įvertinti ir tai, kuria eile yra realizuotinas konkretus areštuotinas turtas. Pagal CPK išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė yra nurodyta CPK 664 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (CPK 664 straipsnio 1-5 dalys). CPK 663 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas apribojimas išieškoti iš kito turto, nei skolininko darbo užmokesčio – pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 6 mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per 18 mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.
29. Nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, kad išieškoti iš pareiškėjos skolą per 6 mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas yra neįmanoma, o byloje nėra duomenų apie pareiškėjos turimą nematerialų turtą ar vertingą kilnojamąjį turtą, todėl yra akivaizdu, kad turi būti išieškoma iš pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto. Sutikinta su antstolio papildomuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, kad taikyti areštą pareiškėjos gyvenamajam būstui yra netikslinga, kadangi iš šio turto išieškoma paskutine eile, nesant kito realizuotino turto. Sutiktina ir su antstolio nurodytais argumentais dėl to, kad vykdomojoje byloje šioje proceso stadijoje nesant hipotekos kreditoriaus sutikimo (CPK 747 straipsnio 2 dalis), nėra tikslinga atlikti įkeisto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo. Kita vertus, būtina įvertinti ir tai, kad visas minėtas žemės sklypas priklauso pareiškėjai, priešingai nei didelė dalis kitų vykdomojoje byloje areštuoto pareiškėjos turto, todėl, tikėtina, realizuoti minėtą žemės sklypą, jei hipotekos kreditoriaus sutikimas būtų gautas, būtų paprasčiau, nei realizuoti pareiškėjai priklausančių žemės sklypų dalis. Tai leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja ekonomine logika pagrįstas pagrindas taikyti šio žemės sklypo areštą vykdomojoje byloje, kadangi antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi siekti realiai įvykdyti sprendimą, taigi, realizuoti paklausą turintį skolininko turtą, kuris galėtų padengti skolą išieškotojui ir vykdymo išlaidas.
30. Galiausiai, pabrėžtina, kad priešingai, nei teigia pareiškėja, antstolio procesinis sprendimas areštuoti konkretų pareiškėjai priklausantį turtą neužkerta pareiškėjai galimybių gera valia atsiskaityti su išieškotoju. Tiek iš vykdomosios bylos Nr. 0174/18/01905 medžiagos (žiūrėti šios nutarties 25 punktą), tiek iš antstolio pateiktų procesinių dokumentų šioje byloje turinio, matyti, kad antstolis yra pasirengęs duoti pareiškėjai leidimą realizuoti jos turimą areštuotą turtą, jei pareiškėja pateiks antstoliui prašymą ir įrodymus, patvirtinančius jos ketinimus atsiskaityti su išieškotoju pardavusi nurodytą turtą. Nepaisant to, pareiškėja, teigdama, kad ji turi tikslą atsiskaityti su išieškotoju gera valia, šia galimybe nepasinaudojo nei iki skundo padavimo, nei bylos nagrinėjimo metu, iš esmės nenurodžiusi jokių aplinkybių, kodėl antstolio siūlymas teikti prašymą dėl minėto turto pardavimo yra neįgyvendinamas. Pabrėžtina, kad vykdymo proceso metu skolininkas neišvengiamai patiria tam tikrų nepatogumų ir suvaržymų, kadangi pats vykdymo procesas yra inicijuotas dėl to, kad skolininkas, turintis teisinę pareigą atsiskaityti su kreditoriumi, nevykdo šios savo pareigos, todėl pareiškėja negali tikėtis visiškai laisvai disponuoti turimu turtu. Nagrinėjamu atveju antstolio pareiškėjai pateiktas siūlymas teikti prašymą dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo atitinka tiek pareiškėjos, siekiančios atsiskaityti su išieškotojui laisva valia, tiek išieškotojo interesus, kadangi tokiu būdu išieškotojui yra suteikiamos tam tikros garantijos, kad minėto sandorio metu gautos lėšos bus panaudotos atsiskaitymui su išieškotoju.
31. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas antstolio 2021 m. sausio 14 d. patvarkymas Nr. S-21-174-1365 nepažeidžia proceso teisės normų reikalavimų, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Konstatavus, kad minėtas patvarkymas yra teisėtas, kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjos argumentai dėl raginimo įvykdyti sprendimą panaikinimo ir naujo raginimo termino nustatymo. Taip pat atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad pagal CPK 659 straipsnio 1 dalį, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria 10 dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos, kas reiškia, kad terminas įvykdyti sprendimą nepriklauso nuo skolos sumos, o antstolis negali nustatyti kitokio, nei įstatyme įtvirtino, termino sprendimui įvykdyti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai dėl jai nustatyto per trumpo termino atsiskaityti su išieškotoju atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
32. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens A. B. nurodyti argumentai dėl esą neteisingų Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų motyvų nevertintini, kadangi nurodyti sprendimai yra įsiteisėję ir turi res judicita galią, todėl jie yra privalomi ir vykdytini (CPK 18 straipsnis).
33. Vadovaujantis visa tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti esant antstolio procesinių sprendimų neteisėtumui jam vykdant išieškojimą iš pareiškėjos suinteresuoto asmens A. B. naudai, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,
n u t a r i a :
Pareiškėjos R. D. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus procesinių veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Kasimovienė