Baudžiamoji byla Nr. 2K-104/2011
(Proceso Nr. 1-82-1-00098-2010-2)
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.1.8.; 2.1.15.1.2. (S)

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Dalios
Bajerčiūtės,
teismo posėdyje
kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
A. G. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės
teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A.
G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135
straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos
namuose.
Šiuo
nuosprendžiu iš A. G. priteista Valstybinei ligonių kasai
prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 4445,68 Lt turtinės
žalos atlyginimo ir nukentėjusiajam L. D. – 10 000 Lt
neturtinės bei 150 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Taip pat
skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. G. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,
n u s t a t ė :
A. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 2 d.,
apie 11.00 val., Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas
apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam
L. D. į krūtinės sritį ir taip padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą (kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos
kairės pusės ir pilvaplėvės ertmės žaizdą su diafragmos, kepenų,
skrandžio, kasos pažeidimu, tai komplikavosi kraujo susikaupimu
pilvaplėvės ertmėje, šoku).
Atsiliepimu į nuteistojo
A. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės
prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo,
kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. G. penkerių
metų laisvės atėmimo bausmę skyrė BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose,
laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61
straipsnio 1-4 dalys) ir, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4
punkte, nuosprendyje nurodė išsamius bausmės parinkimo motyvus. Priešingai nei
teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BK 56 straipsnio
1 dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į A.
G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą
ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, nustatytas atsakomybę lengvinančią bei
sunkinančią aplinkybes, įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai,
kad A. G. penkis kartus teistas, atsižvelgta kaip į neigiamai
jį apibūdinančius duomenis. Teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje
numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus BK 135 straipsnio 1
dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nenustatyta jokių
išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti BK 62 ar 54 straipsnio
3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos
teismas, remdamasis bylos duomenimis, motyvuotai atsakė į apeliacinio skundo
argumentus ir konstatavo, kad skiriant bausmę baudžiamasis įstatymas pritaikytas
tinkamai.
Spręsdami
neturtinės žalos priteisimo klausimą teismai pakankamai įsigilino į faktines
bylos aplinkybes, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius ir teisingai
aiškino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos
įvertinimo kriterijus, taip pat nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos.
Teismai teisingai konstatavo, kad nukentėjusiojo pareikštas 10 000 Lt
dydžio ieškinys neturtinei žalai atlyginti pagrįstas, adekvatus nukentėjusiojo
patirtiems sunkiems sužalojimams, fiziniam skausmui, dvasiniams išgyvenimams ir
nepatogumams. Nėra pagrindo teigti, kad teismai pažeidė baudžiamojo proceso ar
civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą.
Nuteistojo A. G. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl paskirtos
bausmės
Kasatoriaus A. G. teiginiai apie tai, kad jam paskirta bausmė neatitinka
BK bendrosios dalies normų – nepagrįsti.
Pažymėtina,
kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo A.
G. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu
paskirtos bausmės sušvelninimo ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, o
atmesdamas šį skundą savo nutartyje nurodė tokį sprendimą paaiškinančius
motyvus (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Įvertinus A. G. padarytą
tyčinį sunkų nusikaltimą ir atsižvelgus į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas
bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų – ir nustatytas jo atsakomybę
lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2
punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nuteistajam paskirta laisvės
atėmimo bausmė, kuri yra artima BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės
dydžio vidurkiui (BK 54 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Kasatoriaus
teiginiai dėl BK 56 straipsnio 1 dalies, 97 straipsnio nuostatų
(reglamentuojančių bausmės skyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą
ir asmens teistumo pripažinimą) pažeidimų prieštarauja teismų sprendimų
turiniui, nes tai, kad A. G. praeityje buvo penkis kartus
teistas, įvertinta kaip jį apibūdinantys duomenys, kartu pažymint, kad teistumas
išnykęs, o nuteistasis recidyvistu nepripažintas ir minėti duomenys bausmės
parinkimo nelėmė.
Teismas,
įvertinęs veikos pavojingumą ir visas kitas bylos aplinkybes, gali taikyti BK
54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jei nustato išimtinių aplinkybių, dėl
kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už
nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Bylą
išnagrinėję teismai tokių aplinkybių nenustatė, jų skunde nenurodė ir
kasatorius. Taigi BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisingumo
principas, reiškiantis teisingos bausmės paskyrimą, nebuvo pažeistas.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teismai
tinkamai taikė baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą,
nuostatas, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 41 straipsnio reikalavimų
nepažeidė, o švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi,
nepaskirta, nenustačius tam pagrindo.
Dėl
civilinio ieškinio (neturtinės žalos dydžio)
Kasaciniame
skunde netinkamas neturtinės žalos dydžio nustatymas argumentuojamas tuo, kad
nukentėjusiojo, kuris nedirba, reikalavimai atlyginti žalą pareikšti
naudojantis susiklosčiusia situacija, o mažinant jo prašomą priteisti neturtinę
žalą turi būti atsižvelgta į kasatoriaus turtinę padėtį. Kasatoriaus argumentai
nepagrįsti.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis yra faktinė aplinkybė, kurią nustato
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Vienas iš pagrindinių kriterijų,
nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos,
atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui,
darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių
sveikatos sutrikdymų, jei jos susijusios su liekamaisiais reiškiniais, tai yra
esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismai savo sprendimuose
pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis L. D. dėl patirtų
sužalojimų, pažeidus gyvybiškai svarbius organus (kepenis, kasą, skrandį), patyrė
fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nustatyta, kad gydymas
užsitęsė ilgą laiką, dėl minėtų sužalojimų ateityje gali likti neigiami
padariniai sveikatai.
Kasacinės
instancijos teismas pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas
aplinkybes daro išvadą, kad, priteisiant iš A. G. 10 000
Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam L. D. už
sunkų jo sveikatos sužalojimą, buvo vadovaujamasi CK 6.250 straipsnio 1, 2
dalių nuostatomis. Nėra pagrindo teigti, kad priteistos žalos dydis yra neadekvatus
padariniams, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl A. G. tyčinės
nusikalstamos veikos, ir kad pažeista pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens
teisės į tokios žalos atlyginimą bei nuteistojo padėties.
Teisėjų
kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, nenustatė BPK 369 straipsnyje
numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos
teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, teismų sprendimai pripažintini
teisėtais bei pagrįstais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo
A. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Viktoras Aidukas
Olegas
Fedosiukas
Dalia
Bajerčiūtė