Baudžiamoji byla Nr. 2K-104/2011

                        (Proceso Nr. 1-82-1-00098-2010-2)

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.; 2.1.15.1.2. (S)

                                                                                                                                                

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                              2011 m. kovo 29 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu iš A. G. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 4445,68 Lt turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajam L. D. – 10 000 Lt neturtinės bei 150 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. G. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,  

 

n u s t a t ė :

 

A. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 2 d., apie 11.00 val., Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam L. D. į krūtinės sritį ir taip padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą (kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės ir pilvaplėvės ertmės žaizdą su diafragmos, kepenų, skrandžio, kasos pažeidimu, tai komplikavosi kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, šoku).

Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti teismų sprendimus: sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sutrumpinti bausmės trukmę ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 5000 Lt. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas.

Kasatoriaus manymu, pagal BK 56 straipsnio 1 dalies ir 97 straipsnio nuostatas jis nėra recidyvistas. Nors teistas penkis kartus, tačiau teistumai išnykę, todėl laikytina, kad teisiamas pirmą kartą. Nepaisant to, skirdami bausmę, teismai atsižvelgė į buvusius teistumus, o tai prieštarauja BK 56 straipsnio 1 dalies bei BK 97 straipsnio nuostatoms. Be to, nuteistojo manymu, teismai nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kadangi jis nėra recidyvistas ir jam nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paskirta bausmė – aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo principui.

Kasatorius nurodo, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio nuostatas, nes neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis nedirba, o dėl to jo reikalavimai nepagrįsti, pateikti naudojantis susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Be to, kasatorius prašo atsižvelgti į tai, kad jis neturi darbo ir turto.  Esant šioms aplinkybėms, priteistas civilinis ieškinys yra per didelis.

            Atsiliepimu į nuteistojo A. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. G. penkerių metų laisvės atėmimo bausmę skyrė BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, laikydamasis bendrųjų  bausmės skyrimo taisyklių (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1-4 dalys) ir, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nuosprendyje nurodė išsamius bausmės parinkimo motyvus. Priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į A. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, nustatytas atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad A. G. penkis kartus teistas, atsižvelgta kaip į neigiamai jį apibūdinančius duomenis. Teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti BK 62 ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, motyvuotai atsakė į apeliacinio skundo argumentus ir konstatavo, kad skiriant bausmę baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Spręsdami neturtinės žalos priteisimo klausimą teismai pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius ir teisingai aiškino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, taip pat nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos. Teismai teisingai konstatavo, kad nukentėjusiojo pareikštas 10 000 Lt dydžio ieškinys neturtinei žalai atlyginti pagrįstas, adekvatus nukentėjusiojo patirtiems sunkiems sužalojimams, fiziniam skausmui, dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams. Nėra pagrindo teigti, kad teismai pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą.

Nuteistojo A. G. kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl paskirtos bausmės

 

Kasatoriaus A. G. teiginiai apie tai, kad jam paskirta bausmė neatitinka BK bendrosios dalies normų – nepagrįsti.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, o atmesdamas šį skundą savo nutartyje nurodė tokį sprendimą paaiškinančius motyvus (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Įvertinus A. G. padarytą tyčinį sunkų nusikaltimą ir atsižvelgus į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų – ir nustatytas jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės dydžio vidurkiui (BK 54 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Kasatoriaus teiginiai dėl BK 56 straipsnio 1 dalies, 97 straipsnio nuostatų (reglamentuojančių bausmės skyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ir asmens teistumo pripažinimą) pažeidimų prieštarauja teismų sprendimų turiniui, nes tai, kad A. G. praeityje buvo penkis kartus teistas, įvertinta kaip jį apibūdinantys duomenys, kartu pažymint, kad teistumas išnykęs, o nuteistasis recidyvistu nepripažintas ir minėti duomenys bausmės parinkimo nelėmė.

Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas kitas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jei nustato išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Bylą išnagrinėję teismai tokių aplinkybių nenustatė, jų skunde nenurodė ir kasatorius. Taigi BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisingumo principas, reiškiantis teisingos bausmės paskyrimą, nebuvo pažeistas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teismai tinkamai taikė baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą, nuostatas, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 41 straipsnio reikalavimų nepažeidė, o švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nepaskirta, nenustačius tam pagrindo.

 

Dėl civilinio ieškinio (neturtinės žalos dydžio)

 

Kasaciniame skunde netinkamas neturtinės žalos dydžio nustatymas argumentuojamas tuo, kad nukentėjusiojo, kuris nedirba, reikalavimai atlyginti žalą pareikšti naudojantis susiklosčiusia situacija, o mažinant jo prašomą priteisti neturtinę žalą turi būti atsižvelgta į kasatoriaus turtinę padėtį. Kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis yra faktinė aplinkybė, kurią nustato pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susijusios su liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismai savo sprendimuose pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis L. D. dėl patirtų sužalojimų, pažeidus gyvybiškai svarbius organus (kepenis, kasą, skrandį), patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nustatyta, kad gydymas užsitęsė ilgą laiką, dėl minėtų sužalojimų ateityje gali likti neigiami padariniai sveikatai.

Kasacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad, priteisiant iš A. G. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam L. D. už sunkų jo sveikatos sužalojimą, buvo vadovaujamasi CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis. Nėra pagrindo teigti, kad priteistos žalos dydis yra neadekvatus padariniams, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl A. G. tyčinės nusikalstamos veikos, ir kad pažeista pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisės į tokios žalos atlyginimą bei nuteistojo padėties.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, nenustatė BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, teismų sprendimai pripažintini teisėtais bei pagrįstais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

 

n u t a r i a:

 

           

            Nuteistojo A. G. kasacinį skundą atmesti.

             

 

Teisėjai                                                                                  Viktoras Aidukas

 

 

 

                                                                                           Olegas Fedosiukas

             

 

 

                                                                                                              Dalia Bajerčiūtė