Administracinė byla Nr. A-2868-502/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02329-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija 33.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centro skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo, išvados ir pranešimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija, FM) 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (24.3-02)-5K-130947)-6K-1305472; 2) panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, Agentūra) 2013 m. balandžio 8 d. išvadą Nr. 2013/2-3610 „Dėl projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 pažeidimo tyrimo“; 3) panaikinti Agentūros 2013 m. kovo 21 d. pranešimą dėl mokėjimo prašymo Nr. 3 dalies MPD2 patvirtinimo Nr. 2013/26-4-1312; 4) įpareigoti Agentūrą pripažinti tinkamomis kompensuoti išlaidomis 204 453,70 Lt projekte „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas“, projekto kodas: VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012“ (toliau – ir Projektas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Finansų ministerija 2013 m. birželio 19 d. sprendimu pritarė Agentūros 2013 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 2013/2-3610 „Dėl projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-012 pažeidimo tyrimo“ padarytai išvadai, kad VĮ Registrų centras, pasirinkdamas netinkamą viešojo pirkimo būdą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus. Pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę VPK-3.1-IVPK-14-K „Pažangios elektroninės paslaugos“ Projektui įgyvendinti Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktorius 2012 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. T-81 skyrė 8 002 125,47 Lt finansavimą. Projektui įgyvendinti VĮ Registrų centras turi įvykdyti viešuosius pirkimus. Pareiškėjas, vykdydamas Projektą „Elektroninių varžytynių sukūrimo ir įdiegimo paslaugos modernizuojant Antstolių informacinę sistemą“, įvykdė viešąjį pirkimą atvirojo supaprastinto konkurso būdu (toliau – ir Pirkimas) už 685 000 Lt sumą. Su laimėjusiu tiekėju 2012 m. rugsėjo 10 d. buvo pasirašyta viešojo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VPS-84, kurios įgyvendinimo terminas – 3 mėnesiai. VĮ Registrų centras 2013 m. vasario 11 d. pateikė Agentūrai 817 814,8 Lt su PVM mokėjimo prašymą pagal įvykdytą paslaugų sutartį. Remdamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1k-173 (toliau – ir Rekomendacijos), Agentūra 2013 m. kovo 21 d. pranešimu per Duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) informavo VĮ Registrų centrą, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino sąskaitoje-faktūroje nurodytos 204 453,7 Lt sumos ir jos neišmokėjo.
Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. birželio 21 d. priėmus Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) pakeitimus, nuo 2013 m. sausio 1 d. varžytynės turėjo būti vykdomos tik elektroniniu būdu. Pažymėjo, kad per trumpą laiką įvykdyti Pirkimą atvirojo tarptautinio konkurso būdu nebuvo galimybės. Iš karto po CPK pakeitimų priėmimo VĮ Registrų centras pradėjo rengti dokumentus, 2011 m. spalio 3 d. pateikė paraišką dėl Projekto finansavimo. Dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, užsitęsus sprendimo dėl pateikto projekto finansavimo skyrimo nagrinėjimui, finansavimas Projektui patvirtintas tik 2012 m. gegužės 11 d., o Projekto finansavimo ir administravimo sutartis buvo pasirašyta tik 2012 m. spalio 4 d., todėl nepagrįstas teiginys, kad VĮ Registrų centras galėjo pradėti vykdyti atvirąjį konkursą 2012 m. birželio mėnesį.
Pareiškėjas, suprasdamas Projekto svarbą ir siekdamas laiku įgyvendinti CPK normą dėl elektroninių varžytynių, iš bendro Projekto atidalijo dalį „Elektroninių varžytynių sukūrimo ir įdiegimo paslaugos modernizuojant Antstolių informacinę sistemą“ ir 2012 m. liepos mėnesį pradėjo viešojo pirkimo procedūras dėl programinės įrangos elektroninių varžytynių paslaugai sukurti pirkimo. Pirkimas įvykdytas atvirojo supaprastinto konkurso būdu. Atsižvelgiant į likusį laiką programinei įrangai sukurti, išbandyti ir įdiegti, vykdyti Pirkimą atvirojo tarptautinio konkurso būdu nebuvo galimybės, nes, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų reglamentavimą, tai būtų užtrukę papildomai dar 3–4 mėnesius. Sukurti programinę įrangą iki 2013 m. sausio 1 d. būtų likęs 1 mėnuo, per kurį atlikti tokios apimties užduotį nebūtų galima.
Nors CPK pakeitimai, susiję su elektroniniu būdu vykdomomis varžytynėmis, buvo priimti 2011 m. birželio 21 d., tačiau juos lydintys teisės aktai, nustatę detalią varžytynių vykdymo tvarką, pagal kurią turėjo būti rengiama Pirkimo techninė specifikacija, parengti vėliau. Pirkimo dokumentuose reikėjo aprašyti Projekto tikslus, uždavinius, veiklas bei siekiamus rezultatus, detalizuoti procesų žingsnius, atvaizduoti juos diagramose, sprendimus reikėjo derinti su Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) valdytoja Teisingumo ministerija. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad tiekėjas, teikdamas paslaugas pirkimo srityje, privalės atsižvelgti į visus teisės aktų pakeitimus ar naujų teisės aktų, kurie bus priimti iki konstravimo veiklų pradžios, nuostatas.
Atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją nebuvo pažeisti pagrindiniai VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai. VĮ Registrų centras, vykdydamas Pirkimą, sudarė visiems potencialiems tiekėjams vienodas sąlygas dalyvauti konkurse ir teikti pasiūlymus, nuosekliai ir tiksliai laikėsi įsipareigojimo užtikrinti skaidrų konkursą, atliekant pirkimo procedūras. Apie Pirkimą buvo paskelbta 2012 m. rugpjūčio 8 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS), kurioje užsiregistravo 6 tiekėjai. Dėl konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje nustatytų pirkimo objekto funkcinių reikalavimų, tiekėjų nediskriminavimo, vertinimo kriterijų, jų parametrų, kainos ar pasiūlymų vertinimo procedūros tiekėjų pretenzijų nebuvo gauta. Pasiūlymą pateikė tik 1 tiekėjas. Kiti pirkimai yra atvirieji tarptautiniai konkursai, numatyti 2012 ir 2013 m. planuose. Įvykdytame Projekto antrame Specifikavimo ir techninės priežiūros paslaugų pirkime, atliktame atvirojo konkurso būdu, buvo gautas vienas pasiūlymas, tiekėjai iš kitų valstybių šiuo pirkimu nesusidomėjo. Šis pirkimas yra tiesiogiai susijęs su pirmuoju ir vertintinas kaip pirmojo pirkimo tęsinys. Jeigu pirmasis pirkimas būtų vykęs atvirojo tarptautinio konkurso būdu, tiekėjai iš kitų valstybių nebūtų pateikę pasiūlymo. Pirkimo sutartis nėra reikšminga kitose Europos Sąjungos valstybėse esantiems ūkio subjektams, jos objektas svarbus tik Lietuvos mastu. Elektroninių varžytynių sukūrimas turėjo būti vykdomas modernizuojant jau veikiančią AIS, todėl reikalavo ypač gero šalies teisinės sistemos specifikos pažinimo ir įvertinimo.
Pareiškėjas nurodė, kad elektroninių varžytynių programinė įranga buvo sukurta ir įdiegta, o darbų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas. Projekto tikslai šioje dalyje įgyvendinti visiškai. Pažymėjo, kad reikalavimas paskelbti apie viešąjį pirkimą tarptautiniu mastu nėra absoliutus. Viešųjų pirkimų principų, iš jų ir skaidrumo, pažeidimai teismų praktikoje konstatuojami, kai perkančioji organizacija vieno ar kelių tiekėjų (bet ne visų) atžvilgiu priėmė tam tikrus sprendimus, kurie galėjo pažeisti kitų tiekėjų teisėtus interesus, tačiau akivaizdu, kad tiekėjai nėra suinteresuoti dalyvauti minėtuose pirkimuose, kadangi kitame, t. y. po jo ėjusiame, atvirajame tarptautiniame pirkime pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas. Mano, kad vykdytas supaprastintas atvirasis konkursas negalėjo eliminuoti kitų galimų tiekėjų. Nors viešųjų pirkimų procedūros galimai buvo pažeistos, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjai nėra suinteresuoti dalyvauti minėtuose pirkimuose, o vykdomas projektas yra ypač svarbus visuomenės poreikiams, projekto tikslai maksimaliai įgyvendinami, Agentūros pritaikyta maksimali sankcija nėra proporcinga formalaus pažeidimo laipsniui, tokio sprendimo Agentūra nemotyvavo.
Elektroninių varžytynių sistema pradėjo veikti nuo 2013 m. sausio 1 d. Vadovaujantis statistiniais duomenimis, iki 2013 m. liepos 1 d. paskelbta 3 711 varžytynių, užsiregistravo 2 471 dalyviai. Žala niekam nebuvo padaryta, Projektas toliau sėkmingai plėtojamas.
Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jis iš tiesų 2012 metais vykdė ne vieną pirkimą, kuris priskiriamas 7 paslaugų kategorijai. Tačiau nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, kad visi jo 2012 metais vykdyti šioje kategorijoje pirkimai turi būti laikomi to paties tipo ir jų vertės turi būti sumuojamos, apskaičiuojant numatomo pirkimo vertę. Pažymėjo, kad Agentūra savo rašte nurodo, jog pirkimo verte turi būti laikoma 17 996 685 Lt be PVM vertė. Šią vertę Agentūra apskaičiuoja pagal pareiškėjo planuotus 2012 metais vykdyti pirkimus. Gana didelė dalis planuotų pirkimų 2012 metais nebuvo įvykdyta, jų vykdymas perkeltas į 2013 metus. Pagal pareiškėjo skaičiavimus, 7 kategorijoje ji įvykdė pirkimų už 7 275 789 Lt (su PVM) arba 6 013 048 Lt be PVM. Agentūros skaičiavimai nuo planuojamų pirkimų neatitinka ir VPĮ 9 straipsnio 6 dalies nuostatų. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad pirkimo vertė apskaičiuojama pagal faktines, o ne pagal planuojamas pirkimo sutarčių vertes.
Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad įvertino, ar Agentūra visus pažeidimo tyrimo ir nustatymo veiksmus atliko pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės taisyklės), teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. K(2007)1808, ir veiksmų programų administravimą ir finansavimą. Finansų ministerija 2013 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (24.16-02)-5K-1509471-6K-1304025 kreipėsi į Agentūrą ir prašė pateikti išvadą dėl Registrų centro skundo ir šią išvadą pagrindžiančių dokumentų kopijas. Agentūra 2013 m. gegužės 10 d. rašte Nr. 2013/2-4746 nurodė, kad pažeidimo tyrimą atliko tinkamai.
Atsakovas pažymėjo, kad Išlaidos turi atitikti Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau – ir Išlaidų atitikties taisyklės), reikalavimus, valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir kitų taikytinų horizontalaus lygio sričių Europos Sąjungos reikalavimus. Pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (SFMIS) duomenis, paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 pareiškėjas Agentūrai pateikė 2011 m. spalio 3 d., o iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 buvo pasirašyta 2012 m. spalio 4 d. Projekto vykdytojas gali pradėti vykdyti viešųjų pirkimų procedūras dar iki pateikdamas paraišką, jeigu kitaip nenustatyta Projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K „Pažangios elektroninės paslaugos“, finansavimo sąlygų apraše, patvirtintame Informacinės visuomenės komiteto direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. T-55 (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas). Jeigu pareiškėjas pradeda pagrindinius viešuosius pirkimus laikotarpiu nuo kvietimo paskelbimo iki projekto finansavimo ir administravimo sutarties įsigaliojimo dienos, jo patirtos išlaidos galės būti kompensuojamos projekto finansavimo lėšomis, jeigu jos atitiks tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms nustatytus reikalavimus.
Atsakovas nurodė, kad Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendime Komisija prieš Graikiją (C-394/02) buvo konstatuota, jog skuba nelaikoma neišvengiamai būtina, jeigu ji kyla tik dėl viešosios institucijos perkančiajai organizacijai nustatytų įpareigojančių terminų. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-553/2011 nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai. Valstybės institucijų veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas, nenumatytu įvykiu, kuriuo pagrindžiama ypatinga skuba, nelaikytini valstybės institucijų priimti teisės aktai.
Atsakovas Agentūra pateiktame atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad įtaręs VPĮ nuostatų pažeidimą dėl VĮ Registrų centras supaprastinto atvirojo konkurso būdu vykdyto Pirkimo, atliko pažeidimo tyrimą ir nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė jo metu galiojusios VPĮ redakcijos 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Agentūrai, atliekant Projekto vykdytojo pateiktų Pirkimo dokumentų vertinimą, kilo įtarimas, kad vertinamo Pirkimo atveju galėjo būti neteisingai apskaičiuota Pirkimo vertė ir galimai viršyta nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba. Atsakovas 2012 m. gruodžio 7 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Projekto vykdytoją ir prašė paaiškinti, kaip Pirkimo įvykdymas supaprastinto atvirojo konkurso būdu atitinka VPĮ 9 straipsnio nuostatas dėl teisingo pirkimo būdo pasirinkimo. Projekto vykdytojas 2012 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. (1.11.14)s-5386 nurodė, kad pirkimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką. Agentūra 2013 m. sausio 4 d. raštu Nr. 2013/2-203 prašė pateikti VĮ Registrų centras sudarytų 7 kategorijos paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 2012 finansinius metus, sąrašą. Pareiškėjas 2013 m. vasario 22 d. raštu Nr. (1.11.14)s-756 pateikė sąrašą, iš kurio matyti, kad buvo atliktas daugiau nei vienas 7 kategorijos paslaugų pirkimas. Pareiškėjas turėjo vadovautis VPĮ 9 straipsnio 6 dalimi, o ne 9 straipsnio 5 dalies nuostatomis. VĮ Registrų centras 2013 m. kovo 4 d. rašte Nr. (1.11.14)s-900 nurodė, kad atitinkamo pirkimo būdo pasirinkimą lėmė svarbių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių visuma, o ypatingą skubą lėmė tai, kad su Pirkimu susiję teisės aktai buvo priimti per vėlai. Agentūra manė, kad VĮ Registrų centro skunde nurodytos ypatingą skubą lėmusios aplinkybės yra nepagrįstos. Projekto vykdytojas jau 2011 m. birželio mėnesį žinojo apie CPK pakeitimus, turėjo informaciją, kokius pakeitimus turės atlikti, kad galėtų užtikrinti elektroninių varžytynių paslaugų teikimą nustatytu laiku. Projekto vykdytojas 2012 m. kovo 8 d. raštu Nr. (1.1.3.)s-1066 kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl pritarimo Pirkimui vykdyti. Teisingumo ministerija 2012 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (1.16.)7R-2546 tokiam prašymui pritarė. Apie Pirkimą paskelbta 2012 m. rugpjūčio 7 d. Pirkimo dokumentuose buvo nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalės atsižvelgti į visus teisės aktų pakeitimus ar naujų teisės aktų, kurie bus priimti iki konstravimo veiklų pradžios, nuostatas.
Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad buvo pažeistos viešųjų pirkimų procedūros - pasirenkant netinkamą pirkimo būdą nebuvo tinkamai paskelbta apie Pirkimą, tuo pažeistas skaidrumo principas ir nėra galimybės nustatyti, ar Pirkimu būtų susidomėję kitose Europos Sąjungos šalyse veikiantys tiekėjai, nes apie tokį Pirkimą nebuvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiame leidinyje.
Agentūra pažeidimo tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjas neteisingai apskaičiavo Pirkimo vertę, todėl pasirinko neteisingą pirkimo būdą ir netinkamai paskelbė apie Pirkimą. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo vertė viršijo nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, Agentūra teisės aktų nustatyta tvarka tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 25 proc. VĮ Registrų centras su Pirkimą laimėjusiu tiekėju pasirašytos sutarties vertės, t. y. 204 453,7 Lt. Atkreipė dėmesį, kad Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės, kurios nustato taikomas finansines pataisas, esant tokiam pažeidimui, koks buvo nustatytas pareiškėjui vykdant Pirkimą, nustato galimybę taikyti iki 100 proc. nuo pasirašytos sutarties vertės dydžio finansines pataisas, taigi Agentūros pritaikyta 25 proc. pataisa nėra maksimali ir yra proporcinga pažeidimo laipsniui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą nustatė, kad iš esmės ginčas tarp šalių yra kilęs dėl skirtingo Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatų aiškinimo bei būtinybės šią įstatyminę nuostatą taikyti nagrinėjamu atveju pareiškėjui vykdant projekto įgyvendinimui reikalingus pirkimus. Agentūros vertinimu pareiškėjas, skelbdamas ginčo pirkimą ir nustatydamas pirkimo vertę, privalėjo vadovautis VPĮ 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Tuo tarpu pareiškėjas, nustatydamas pirkimo vertę ir paskelbdamas atvirą supaprastintą konkursą, vadovavosi VPĮ 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu vertės skaičiavimo būdu.
Teismas pažymėjo, kad tinkamas viešųjų pirkimų procedūrų laikymasis yra būtina sąlyga siekiant, jog būtų pripažintos tinkamomis finansuoti vykdant Projektą patirtos išlaidos. Ginčo sprendimais buvo pripažinta, kad pareiškėjas, vykdydamas Projektą ir neteisingai apskaičiuodamas pirkimo vertę, kuri viršijo nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, bei neteisingai pasirinkdamas pirkimo būdą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Agentūros vertinimu, paskelbiant atvirą supaprastintą konkursą buvo pažeistas skaidrumo principas.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas paskelbė atvirą supaprastintą konkursą ir tokį viešojo pirkimo būdą grindžia tuo, kad vykdyto Projekto vertė nesiekė tarptautiniam pirkimui nustatytos ribos (200 000 Eur). Pareiškėjo vertinimu, vykdyto pirkimo vertė (685 000 Lt be PVM) jam leido rinktis supaprastintą viešojo pirkimo būdą. Teismas, vertindamas 2012 metais planuotų pirkimų, priskiriamų A paslaugų 7 kategorijai, planą, pažymėjo, kad pareiškėjas paaiškinimuose (III tomas, b. l. 69-71), pripažino, jog 2012 metais vykdė ne vieną pirkimą, kuris priskiriamas 7 paslaugų kategorijai, jų vertė - 6 013 048 Lt be PVM. Pareiškėjas sutiko, kad kompiuterių ir susijusių paslaugų pirkimai, tame tarpe ir ginčo pirkimas, priskirtini tai pačiai 7 kategorijai, tačiau teigė, jog ne visi pirkimai laikytini to paties tipo pirkimais, todėl jų vertės neturi būti sumuojamos. Teismas, sistemiškai vertindamas VPĮ įstatymo 2 straipsnio 31 dalies, 9 straipsnio 6 dalies bei Pirkimų vertės nustatymo metodikos 9, 11 ir 12 punktų nuostatas, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad 2012 metais vykdyti kompiuterių ir susijusių paslaugų pirkimai vertintini ne to paties tipo pirkimais VPĮ 9 straipsnio 6 dalies taikymo prasme ir priėjo prie išvados, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nustatant pirkimo vertę pareiškėjas turėjo vadovautis VPĮ 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir 2012 metais vykdytų kompiuterių ir susijusių paslaugų pirkimų vertes privalėjo sumuoti.
Teismas, remdamasis LVAT 2015 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, išaiškinimais, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytina 200 000 Eur arba 690 560 Lt tarptautinio pirkimo riba, pareiškėjas pripažįsta, kad 2012 metais vykdė 7 kategorijos (kompiuterių ir susijusių paslaugų) pirkimų už 6 013 048 Lt be PVM (1 741 499,07 Eur), konstatavo, kad tarptautinio pirkimo riba šiuo atveju buvo viršyta net keletą kartų. Atkreipė dėmesį, kad ginčo dėl to tarp šalių nėra. Anksčiau teismo sprendime išdėstytų motyvų pagrindu padarius išvadą, kad visi 7 kategorijai (kompiuteriai ir susijusios paslaugos) priskirtini pirkimai vertintini to paties tipo pirkimo sutartimis VPĮ 9 straipsnio 6 dalies taikymo prasme, ir tokiu būdu paneigus pareiškėjo argumentus dėl pareigos nustatant pirkimo vertę vadovautis VPĮ 9 straipsnio 6 dalimi nebuvimo, sutiko su Agentūros pozicija, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko neteisingą pirkimo būdą ir taip pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad tiekėjai nėra suinteresuoti dalyvauti minėtuose pirkimuose, kadangi kitame, t. y. po jo buvusiame, atvirajame tarptautiniame pirkime pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, teismas pritarė Agentūros pozicijai, kad šiuo atveju pareiškėjui pasirinkus netinkamą pirkimo būdą ir tinkamai nepaskelbus apie pirkimą, nėra galimybės patikrinti, ar pirkimu būtų susidomėję kitose Europos Sąjungos šalyse veikiantys tiekėjai - apie tokį pirkimą nebuvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiame leidinyje. Pažymėjo, kad parenkant pirkimo paskelbimo būdą ir tokiu būdu siekiant užtikrinti VPĮ įtvirtintą skaidrumo principą, tikėtinas dalyvių skaičius nevertintinas reikšmingu ir juolab lemiamu kriterijumi.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs patektus įrodymus bei vadovaudamasis aktualiomis ABTĮ ir VPĮ nuostatomis konstatavo, kad tiek Finansų ministerijos 2013 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. ((24.3-02)-5K-1309471)-6K-1305472, tiek Agentūros 2013 m. kovo 21 d. pranešimas dėl mokėjimo prašymo Nr. 3 dalies MPD2 patvirtinimo ir 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 2013/02-3610, kiek tai liečia pareiškėjo padarytų VPĮ 3 straipsnio 1 dalies pažeidimų konstatavimą, yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjo skundo argumentus dėl pritaikytos maksimalios sankcijos ir neproporcingos formalaus pažeidimo laipsniui vertino kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas pažeidimų padarymo faktas, pažeidimai yra susiję su viešaisiais pirkimais, nuo minėto reglamentavimo, susijusio su pataisos dydžiu, nebuvo nukrypta, pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių Agentūra būtų turėjusi taikyti mažesnį korekcijos dydį.
III.
Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba pakeisti teismo sprendimą netaikant finansinės korekcijos arba sumažinti jos dydį iki 5 procentų.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, teismo išvados yra nepagrįstos byloje surinktais įrodymais bei proceso šalių paaiškinimais, todėl naikintinas. Teismo sprendime padarytos išvados yra nepakankamai motyvuotos, apsiribota tik formaliu taikytų teisės aktų nuostatų išdėstymu ir konstatavimu. Teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus - pareiškėjo paaiškinimus dėl viešojo pirkimo objekto, ataskaitas apie analogiškas sutartis su konkursus laimėjusiais tiekėjais ir tai turėjo lemiamą reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ nuostatas, neteisingai nustatydamas Pirkimo vertę bei neteisingai pasirinkdamas Pirkimo būdą. Pagal VPĮ priedėlį, 7 kategorijai priskiriamos įvairios paslaugos (paslaugos skiriasi pagal teikiamų paslaugų turinį, paslaugas gali ir turi teisę teikti skirtingi teikėjai), akivaizdu, jog paslaugos priskyrimas tai pačiai kategorijai nereiškia, kad visos paslaugos, patenkančios į vieną kategoriją, yra tapačios. Teismas palaikė Agentūros poziciją, kad to paties tipo paslaugos yra paslaugos priskirtinos tai pačiai paslaugų kategorijai, neanalizuodamas kokias konkrečias paslaugas pareiškėjas pirko Pirkimo metu ir, ar jos pagal savo pobūdį yra tapačios kitoms paslaugoms 7 kategorijoje, kurias pareiškėjas įsigijo tais pačias metais. Tokią išvadą teismas padarė neįvertindamas, kad Įstatyme nėra nuostatos, jog paslaugų priskyrimas tai pačiai kategorijai nulemia jos priskyrimą to paties tipo paslaugoms. Teismas nepagrindė, kodėl perkančiosios organizacijos privalėtų vadovautis ir taikyti Metodikos nuostatas, kurios neatitinka VPĮ nuostatų, taip pat neatsižvelgė į tai, kad įstatymų leidėjas Viešųjų pirkimų tarnybai pavedė nustatyti tik numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką ir nesuteikė jokių įgaliojimų reglamentuoti nuostatų dėl paslaugų tapatumo reglamentavimo bei VPĮ 9 straipsnio 6 dalies nuostatų aiškinimo.
Pažymėjo, kad vykdant viešąjį pirkimą, buvo siekiama įsigyti elektroninių varžytinių sukūrimo ir įdiegimo paslaugas modernizuojant Antstolių informacinę sistemą. Per 2012 metus pareiškėjas neatliko jokių kitų pirkimų, susijusių su elektroninių varžytinių informacinės sistemos sukūrimu nei su antstolių informacinės sistemos tobulinimu. Pareiškėjo 2013 m. vasario 22 d. rašte Nr. (1.11.14.)s-756 nurodyti visi 2012 metų pirkimai, priskiriami A paslaugų 7 kategorijai. Iš šio sąrašo matyti, kad atliktas tik vienas pirkimas, kurio metu buvo įsigyjamos paslaugos, susijusios su elektroninių varžytinių informacinės sistemos sukūrimu. Pareiškėjas 2012 metais vykdė įvairaus tipo paslaugų (kurios priskirtinos 7 kategorijai) pirkimus, pvz., fiskalinių kasos aparatų techninė priežiūra; interneto svetainių sukūrimo paslaugos, programavimo paslaugų, susijusių su nekilnojamojo turto sandorių elektroninės paslaugos (NETSVEP) modernizavimu ir plėtra bei šios sistemos priežiūros paslaugų pirkimas ir kt. VPĮ 9 straipsnio 6 dalis numato, jog kelių pirkimų vertė sudedama tuo atveju, jeigu prekių ar paslaugų pirkimai atliekami nuolat, t. y. per 12 mėnesių keli pirkimai. Nagrinėjamu atveju, VĮ Registrų centras, vykdydamas teisės aktais pavestas funkcijas, per 2012 metus nevykdė kelių pirkimų dėl to paties tipo paslaugų (Antstolių informacinės sistemos modernizavimo), o atliko tik vieną pirkimą dėl elektroninių varžytinių informacinės sistemos sukūrimo ir šio pirkimo vertė neviršijo tarptautinio pirkimo vertės. Pažymėjo, kad kiti vykdyti pirkimai buvo dėl kitų pareiškėjo administruojamų informacinių sistemų, kurios pagal savo pobūdį yra visiškai skirtingos ir negali būti tapatinamos su varžytinių vykdymo informacine sistema ir Antstolių informacine sistema, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas per 2012 metus nuolat vykdė to paties tipo paslaugų pirkimus, t. y. įvykdė daugiau negu vieną pirkimą, susijusį su Antstolių informacinės sistemos modernizavimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 metų spalio 15 dienos nutartyje nurodė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir priimant 2015 m. sausio 26 d. sprendimą, nebuvo išnagrinėti visi teisiniai ir faktiniai klausimai, o teismo išvada, jog Registrų centras viršijo tarptautinio pirkimo vertės ribas grindžiama tik prielaida. Tačiau ir iš naujo nagrinėjant bylą nebuvo į tai atsižvelgta, teismas apsiribojo tik formaliu teisės aktų nuostatų taikymu, nenagrinėjant pareiškėjo argumentų dėl pirkimų, vykdytų 7 kategorijoje, nesąsajumo.
Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ginčo pirkimo procedūros neatitiko skaidrumo principo, o Agentūros pritaikytos sankcijos dydis yra adekvatus padarytam pažeidimui. Pareiškėjas Pirkimą vykdė organizuodamas supaprastintą atvirą konkursą ir apie vykdomą Pirkimą buvo paskelbta laikantis teisės aktuose, reglamentuojančiuose supaprastintų pirkimų skelbimą, nustatytos tvarkos. Perkančiosios organizacijos skelbia tiek apie vykdomus tarptautinius pirkimus, tiek apie vykdomus supaprastintus atvirus konkursus. Tarptautinių ir supaprastintų atvirų konkursų paskelbimas skiriasi tuo, per kiek laiko nuo paskelbimo tiekėjai turi teisę teikti pasiūlymus. Nagrinėjamu atveju apie vykdomą konkursą buvo paskelbta tinkamai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir visi tiekėjai turėjo galimybę pateikti pasiūlymą dėl paskelbto konkurso, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas skaidrumo principas. Šiuo atveju, vykdant Pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu, Pirkimo būdo pasirinkimas neturėjo įtakos ir negalėjo pakeisti Pirkimo rezultatų. Nei Agentūra nei Finansų ministerija nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, patvirtinančių, jog vykdant ginčo Pirkimą būtų pažeisti kokių nors asmenų interesai. Nėra jokių duomenų, kad vykdant pirkimą būtų panaikinta galimybė konkurse dalyvauti potencialiems paslaugų teikėjams, kita vertus nėra jokių duomenų, kad įvykdyto Pirkimo pagrindu sukurta ir įdiegta programinė įranga būtų netinkamos kokybės ir neužtikrintų funkcionalumų, kuriuos numato teisės aktai.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui, kadangi teismas nenurodė, kokios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina jos proporcingumą. Agentūra nurodė tik vieną galimą pažeidimą vykdant Pirkimą, t. y. netinkamą pirkimo būdo pasirinkimą. Teismas neanalizavo, ar taikyta 25 procentų finansinė korekcija proporcinga netinkamam pirkimo būdo pasirinkimui. Teismas neanalizavo, ar pareiškėjo pasirinkto pirkimo būdo pasirinkimas lėmė imperatyvių įstatymo nuostatų bei principų pažeidimą, ar dėl šio pažeidimo buvo pažeisti trečiųjų asmenų interesai ar yra kokių nors prielaidų teigti, jog buvo padaryta tiesioginė ar netiesioginė žala. Pagal Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms (toliau - Gairės), kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (COCOF gairių) 1 priedo 21 punktą, kai Sutartis sudaryta be tinkamo konkurso, dėl to pažeidžiamas skaidrumo principas, rekomenduojama pataisa yra 25 procentai sutarties sumos. Pažymėjo, kad tokio dydžio pataisa yra rekomendacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad CPVA, atsižvelgdama į ypatingos skubos aplinkybes ir Projekto svarbą Bendrijos ir Lietuvos Respublikos mastu, galėjo proporcingai pažeidimo laipsniui netaikyti finansinės korekcijos arba taikyti mažesnę finansinę korekciją. Sprendimas sumažinti Projektui skirtą paramą 25 procentais yra neproporcingas vertinant pažeidimo pobūdį bei pasekmes Projekto tikslams.
Pažymėjo, kad šiuo atveju sutarties kaina – 675 880 Lt (195 907,24 Eur) nelaikytina didele ir reikšminga suma tarptautinės rinkos požiūriu. Užsienio verslo subjektai, norėdami dalyvauti viešuosiuose pirkimuose net ir užtikrinę vertėjų paslaugas programinės įrangos sukūrimui, turėtų garantuoti teisinių sąvokų tikslumą bei adekvatumą. Pareiškėjas, įvertinęs ypatingą skubą ir didelę Projekto visuomeninę reikšmę (viešąjį interesą), faktines aplinkybes, tarp jų ir savo patirtį, kad vykdant perkančiosios organizacijos funkcijas perkant paslaugas informacinių technologijų kūrimo, atviruose konkursuose užsienio subjektai de facto tokiuose pirkimuose nedalyvauja, mano, kad paskelbęs viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu, nepažeidė skaidrumo principo.
Agentūra, parinkdama finansinės korekcijos dydį dėl ginčo pirkimo, nesilaikė proporcingumo principo tarp nustatyto pažeidimo ir jo pasekmių. Projekto vykdytojas yra valstybės įmonė, kuriai įvykdžius Pirkimą ir laiku įdiegus programinę įrangą, kuria naudojantis yra vykdomos elektroninės varžytinės ,yra apsaugoti ne tik valstybės biudžeto interesai, bet ir visos visuomenės interesai. Būtent laiku įvykdžius viešąjį pirkimą, sukūrus elektroninių varžytynių sistemą ir buvo apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto interesai, prioritetinės valstybės politikos kryptys. Metodinių pažeidimų tyrimo rekomendacijų 4 p. taip pat nustatyta, kad "institucijos, tiriančios pažeidimus ir priimančios su pažeidimais susijusius sprendimus, vadovaujasi proporcingumo principu ir atsižvelgia į pažeidimo pobūdį. Konkretūs pažeidimo tyrimo veiksmai turi būti pasirenkami ir atliekami tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų pažeidimo tyrimo tikslų. Tarp siekiamo tikslo - ištirti, nustatyti ir ištaisyti pažeidimą ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti pusiausvyra (proporcija). Šiuo atveju teismas nagrinėdamas pritaikytos sankcijos dydžio klausimą, konstatavo, jog nėra aplinkybių, įrodančių, kad finansinė korekcija neproporcinga padarytam pažeidimui. Tačiau neanalizavo pareiškėjo argumentų dėl aplinkybių, turinčių įtakos sankcijos dydžiui, ir nemotyvavo, kodėl pareiškėjo nurodytos aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti finansinę korekciją ar taikyti mažesnę.
Teismas, priimdamas sprendimą, klaidingai interpretavo VPĮ, nustatančio pirkimo vertę ir teisės aktų, apibrėžiančių paslaugų kategorijas, turinį bei pirkimų skirstymą pagal tipus, teisinį neapibrėžtumą. Tirdamas bylos aplinkybes, teismas nenagrinėjo įrodymų visumos bei nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjo teigimu, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus atitiktų 5 procentų finansinė korekcija. Viešasis interesas pareiškėjui vykdant Pirkimą pažeistas nebuvo.
Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi argumentais, kurie buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais. Pareiškėjo teiginys, kad įstatymų leidėjas VPT nesuteikė jokių įgaliojimų reglamentuoti nuostatų dėl paslaugų tapatumo reglamentavimo yra nepagrįstas, nes VPT turi įgaliojimus nustatyti taisykles ir būdus, kaip perkančiosios organizacijos privalo skaičiuoti numatomas pirkimų vertes. Taip pat atmestinas pareiškėjo teiginys, kad teismas nepagrindė, kodėl perkančiosios organizacijos privalėtų vadovautis ir taikyti Metodikos nuostatas, kurios neatitinka Įstatymo nuostatų. VPĮ 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos, skaičiuodamos pirkimų vertes, taiko VPT patvirtintą metodiką, t. y. joms nėra suteikiama diskrecijos teisė jos netaikyti. Pareiškėjas nepateikė atitinkamos kompetencijos teismo sprendimo, kuris patvirtintų teiginį, kad Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos VPT direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (toliau – ir Metodika), nuostatos neatitinka VPĮ nuostatų, t. y., kad Metodika prieštarauja VPĮ nuostatoms ir yra neteisėta.
Pareiškėjo atliktas Pirkimas buvo reguliarus paslaugų pirkimas, todėl jo vertė turėjo būti pridėta prie kitų 7 kategorijos pirkimų ir atsižvelgiant į tai, kad bendrai perkamų paslaugų vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą, turėjo būti vykdomas tarptautinis atviras konkursas. Pareiškėjas skunde taip pat nuosekliai formuoja poziciją, kad jo atliktas Pirkimas yra atskiras ir unikalus, todėl negali būti priskiriamas kitoms 7 kategorijos tipo paslaugoms, kurių pirkimus pareiškėjas vykdė, todėl šio Pirkimo vertės skaičiavimui turi būti taikomas VPĮ 9 straipsnio 5 dalis. CPVA su šiais argumentais nesutinka, nes nors programavimo paslaugos buvo perkamos konkrečiai informacinei sistemai modernizuoti, tačiau tai nepaneigia fakto, kad buvo perkamos programavimo paslaugos, t. y. paslaugos, kurios patenka į 7 kategoriją. Tai patvirtina ir tai, kad Pirkimo (Nr. 125574) 2012 m. rugpjūčio 7 d. skelbimo H.1.7. dalyje „Pirkimo objekto kodai pagal Bendrą viešųjų pirkimų žodyną” nurodyta, kad pagrindinis pirkimo objektas yra programavimo paslaugos, kurių kodas 72243000-0, t. y. jos priklauso 7 kategorijai. Pirkimo dokumentų 11 p. nurodoma, kad Pirkimo objektas - Elektroninių varžytynių sukūrimo ir įdiegimo paslaugos modernizuojant Antstolių informacinę sistemą, t. y. pagrindinis Pirkimo objektas buvo programinės įrangos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos. Paslaugų apimtis buvo nurodyta Pirkimo dokumentų 4 priede „Techninė specifikacija.”. Todėl nors pareiškėjas skunde bando įrodyti, kad buvo perkamas unikalus objektas – Antstolių informacinės sistemos modernizavimas, tačiau tai nepaneigia, jog buvo perkamos paslaugos priskiriamos 7 kategorijai, neatsižvelgiant į Pirkimo pavadinimą.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Projekto pirkimo plano patvirtinimas nereiškia, kad CPVA konstatuoja pirkimų teisėtumą, nes po to, atsižvelgiant į tai, ar pirkimas atliktas ar dar ne, vykdoma išankstinė ir paskesnė kontrolė. Pareiškėjo argumentas, kad CPVA pozicija yra nenuosekli yra nepagrįstas, kadangi Pirkimas, pateikiant Projekto pirkimų planą, jau buvo baigtas ir sutartis Nr. VPS-84 sudaryta 2012 m. rugsėjo 10 d., t. y. CPVA negalėjo atlikti išankstinės Pirkimo priežiūros, o galėjo atlikti tik paskesnę, ką ir padarė.
Atsakovas taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog apie Pirkimą buvo paskelbta tik nacionaliniu lygiu, nors Pirkimas turėjo būti skelbiamas Europos Sąjungos lygiu, negalima sutikti su pareiškėjo skunde formuojama nuomone, kad nebuvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas skaidrumo principas. Tinkamai nepaskelbus apie Pirkimą, buvo pažeisti kitų nei nacionaliniai tiekėjai interesai ir galimybės dalyvauti konkurse. Atsakovas atsiliepime taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl finansinės korekcijos dydžio taikymo ir nurodo, kad CPVA pažeidimo tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjas neteisingai apskaičiavo Pirkimo vertę, tokiu būdu pasirinko neteisingą pirkimo būdą ir netinkamai paskelbė apie Pirkimą. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo vertė, vertinant su kitais 7 kategorijos pirkimais, viršijo nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, CPVA teisės aktų nustatyta tvarka tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 25 proc. Pažymėjo, kad Europos Komisijos 2007 m. lapkričio 11d. Rekomendacijose dėl finansinių pataisų, taikytinų iš Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių gairės (COCOF 07/0037/03-LT) (toliau - Gairės), kurios nustato taikomas finansines pataisas, esant tokiam pažeidimui, koks buvo nustatytas pareiškėjui vykdant Pirkimą, numato galimybę taikyti iki 100 proc. nuo pasirašytos sutarties vertės dydžio finansines pataisas, taigi CPVA pritaikyta 25 proc. pataisa nėra maksimali, kaip skunde teigia pareiškėjas, ir yra proporcinga pažeidimo laipsniui. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma Gairių 2 lentelės pastaba Nr. 3 (b) negali būti taikoma pareiškėjo padaryto pažeidimo atveju, nes šioje nuostatoje kalbama apie supaprastintus pirkimus, tačiau nors pareiškėjas vykdė supaprastintą atvirą konkursą, tačiau, kaip minėta, privalėjo atlikti tarptautinį pirkimą. Pažymėjo, kad identiška finansinė pataisa (25 proc.), kurią pritaikė CPVA, nustatyta ir Gairių 1 lentelės, kuri taikoma tarptautinių pirkimų atveju, 2 punkte, kuriame nurodoma, kad finansinė pataisa taikoma tada, kai skelbimas apie pirkimą nebuvo paskelbtas oficialiame Europos Sąjungos leidinyje, tačiau buvo paskelbtas kitas skelbimas apie pirkimą (pvz. nacionaliniame leidinyje) leidžiantis tiekėjams sužinoti apie pirkimą.
Agentūra pažymi, kad Europos Tarybos 2006 m. liepos 11d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (toliau - Reglamentas) nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, pažeidimas apibrėžiamas kaip bet koks Europos Sąjungos (toliau - ES) teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su projekto vykdytojo ar partnerio (ekonominės veiklos vykdytojo) veiksmais ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti ES bendrojo biudžeto nuostolių darant nepagrįstas išlaidas. Tačiau pažeidimas nėra siejamas su žala, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos teisėje. Pažeidimas siejamas su nepagrįstomis projektų išlaidomis, kurių negalima bendrai finansuoti iš ES biudžeto. Nustatytas pažeidimas visada reiškia ir finansinius padarinius - išlaidas, kurių negalima bendrai finansuoti iš ES biudžeto. Tiriant pažeidimą vertinamas teisėtumo aspektas, o ne efektyvumas - nustatoma, kokie teisės aktų reikalavimai ir principai buvo pažeisti. Nustatant pažeidimą siekiama ne nubausti, o tik išgryninti tinkamas finansuoti išlaidas, t. y. įvertinus neigiamą pažeidimo efektą, nustatoma tinkama finansuoti išlaidų suma ir atitinkamai išlaidų suma, kuri negali būti finansuojama dėl padaryto pažeidimo. Nustatyto pažeidimo pasekmė - netinkamų finansuoti išlaidų suma - yra ne bauda, o būdas užtikrinti, kad Europos Komisijai būtų deklaruotos tik tinkamos finansuoti išlaidos. Nustatomi tik su konkrečiu projektu susiję pažeidimai, t. y. tik tie, kurie daro įtaką projekte numatytoms tinkamoms finansuoti išlaidoms. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl skubos yra nepagrįsti ir atmestini, todėl negali būti traktuojami kaip pažeidimą lengvinančios aplinkybės.
Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Pirkimas ir jo aplinkybės nepateisina Pirkimo objekto iškėlimo prieš sąžiningą tiekėjų varžymąsi. Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodoma, kad Projekto tikslas - sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstoliu vykdymo proceso eigoje, varžytynėse bei aukcionuose, sukuriant e. vykdomųjų bylų, e. varžytynių ir e. aukcionu paslaugas (Techninių specifikacijų 9 p.). Įgyvendinus Projektą, bus prisidėta prie efektyvesnio, operatyvesnio ir skaidresnio antstolių bei valstybės turto pardavimo procesų vykdymo. Perėjimas į elektroninę terpę lems gyventojų bei verslo subjektų patogesnį prieinamumą prie aktualios informacijos, todėl išsiplės gyventojų ir verslo subjektų galimybės aktyviai dalyvauti sprendimų vykdymo procese ir pasiekti proceso tikslą greičiausiu būdu, patiriant mažiausias sąnaudas (Techninių specifikacijų 12 p.), t. y. kuriama sistema nėra tiesiogiai susijusi su piliečių nuosavybes apsauga. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimai buvo priimti 2011 m. birželio 21 d., t. y. daugiau nei prieš metus iki Pirkimo vykdymo, todėl pareiškėjo nurodomas skubos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas 2013 m. vasario 22 d. raštu Nr. (1.11.14)s-756 Agentūrai pateikė 2012 m. atliktų VPĮ 2 priedėlio A paslaugų 7 kategorijos „Kompiuterių ir susijusios paslaugos“ paslaugų pirkimų sąrašą, kuriame buvo įtrauktas Pirkimas ir iš kurio matyti, kad per 2012 m. arba per 12 mėnesių nuo Pirkimo pradžios buvo atliktas daugiau negu vienas VPĮ 2 priedėlio 7 kategorijai „Kompiuterių ir susijusios paslaugos“ priskirtinas paslaugų pirkimas (pareiškėjo pateiktame sąraše nurodyta, kad buvo atlikta 14 tokių pirkimų, kurių bendra vertė yra didesnė nei tarptautinio pirkimo vertės riba). Pareiškėjas argumentų, įrodančių, kad nurodyti pirkimai nėra to paties tipo, nepateikė ir apsiribojo teiginiu, kad neatliko jokių kitų pirkimų, susijusių su elektroninių varžytynių informacinės sistemos sukūrimu nei su antstolių informacinės sistemos tobulinimu, kiti vykdyti pirkimai buvo dėl kitų administruojamų informacinių sistemų, kurios pagal savo pobūdį yra visiškai skirtingos ir negali būti tapatinamos su varžytynių vykdymo ar Antstolių informacinėmis sistemomis, o jų vertės sumuojamos, nors visi šie pirkimai yra priskiriami VPĮ 2 priedėlio A paslaugų sąrašo 7 kategorijai.
Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai nurodė, jog vertinant VPĮ 2 straipsnio 31 dalies, 9 straipsnio 6 dalies bei Metodikos 9, 11 ir 12 punktų nuostatas sistemiškai, nėra pagrindo pritarti pareiškėjo argumentams, kad 2012 m. vykdyti kompiuterių ir susijusių paslaugų pirkimai vertintini ne to paties tipo pirkimai VPĮ 9 straipsnio 6 dalies taikymo prasme, todėl šiuo atveju nustatant pirkimo vertę, pareiškėjas turėjo vadovautis VPĮ 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir 2012 m. vykdytų kompiuterių ir susijusių paslaugų pirkimų vertes privalėjo sumuoti.
Pažymėjo, kad analogiškai VPĮ ir Metodikos nuostatas dėl pirkimo verčių vertina ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri yra pateikusi išaiškinimą, jog to paties tipo paslaugų pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios kategorijos paslaugų, ir (ar) sutartys, kurių sudarymu yra arba gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas. Perkamų paslaugų kategorijos nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje (Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų direktoriaus 2002 m. vasario 23 d. įsakymu, 12 punktas). Taigi akivaizdu, kad tokios pirkimų verčių skaičiavimo taisyklės yra taikomos visoms perkančiosioms organizacijoms, todėl pareiškėjo teiginys, kad Metodikos nuostatos neatitinka VPĮ nuostatų ir, kad teismas nepagrindė, kodėl perkančiosios organizacijos turėtų jomis vadovautis ir taikyti, yra nepagrįstas. Atsakovo teigimu, pareiškėjo 2012 m. planuojamų atlikti (atliktų) paslaugų pirkimų, priskiriamų VPĮ 2 priedėlio 7 paslaugų kategorijai, vertė yra didesnė nei tarptautinio pirkimo vertės riba, todėl teismas sprendime teisingai nurodė, kad pareiškėjas pasirinko neteisingą pirkimo būdą. Taip pat nepagrįsta ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl CPVA pozicijos nenuoseklumo, kadangi pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Projektų taisyklės), 182 punktą, jeigu iš Europos Sąjungos (toliau - ES) fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto vykdytojas (nagrinėjamu atveju - pareiškėjas) yra perkančioji organizacija, kaip ji apibrėžta VPĮ, jis atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatyto bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti.
Atsakovas taip pat sutinka su teismo išvadomis dėl pareiškėjo skaidrumo principo pažeidimo. Pareiškėjas skelbimą apie pirkimą paskelbė tik Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (ES oficialiame leidinyje paskelbta nebuvo), tuo apribodamas galimybę potencialiems paslaugų teikėjams, įsikūrusiems kitose ES valstybėse narėse, susidomėti pirkimu ir pateikti geresnius pasiūlymus. Pareiškėjo teiginiai, kad nei CPVA, nei Finansų ministerija nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, jog vykdant Pirkimą būtų pažeisti kokių nors asmenų interesai ar būtų panaikinta galimybė Pirkime dalyvauti potencialiems paslaugų teikėjams, yra nepagrįsti, nes net jei ir pirkimas būtų vykęs tarptautinio konkurso būdu ir pasiūlymo nebūtų pateikę ir nepareiškę susidomėjimo tiekėjai iš kitų valstybių, tai nereiškia, kad pareiškėjas turi teisę nepranešti potencialiems tiekėjams apie pirkimą. Pažymėjo, kad teismas teisingai konstatavo principų pažeidimą, netinkamą pirkimo tikslo siekimą ir padarė išvadą, kad pareiškėjas, pasirinkęs netinkamą pirkimo būdą ir dėl to netinkamai paskelbęs apie Pirkimą, pažeidė skaidrumo principą.
Atsakovas, atsižvelgdamas į LVAT praktiką, į tai, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, mano, kad 25 proc. dydžio finansinė korekcija pareiškėjui buvo pritaikyta proporcingai padarytam pažeidimui. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad buvo konstatuotas viešųjų pirkimų pažeidimo padarymo faktas, jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių CPVA būtų turėjusi taikyti mažesnį korekcijos dydį pareiškėjas nenurodė, o teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos taikymas turi būti siejamas su tiesioginiais, betarpiškais, matomais neigiamais padariniais ar padarytais nuostoliais. Pareiškėjas nepagrindė viešojo intereso požymių, kad jo vykdyto pirkimo atveju buvo susidariusi išskirtinė situacija ir tik deklaratyviai nurodo, kad viešasis interesas nebuvo pažeistas, o žala nebuvo padaryta, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindu mažinti finansinę korekciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros ir Finansų ministerijos sprendimų pripažinti netinkamomis finansuoti VĮ Registrų centras vykdant Projektą patirtas išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pritaikytos finansinės korekcijos dydžio.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, neteisingai apskaičiavo Pirkimo vertę, viršijo nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą ir dėl to neteisingai pasirinko pirkimo būdą, tokiu būdu pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, todėl atsakovų veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tapačiais motyvais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas patvirtina byloje esantys įrodymai, kuriuos paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei pareiškėjo teismui pateiktus paaiškinimus, jog 2012 metais VĮ Registrų centras atliko ne vieną A paslaugų 7 kategorijos „Kompiuteriai ir susijusios paslaugos“ pirkimą iš viso už 6 013 048 Lt be PVM sumą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, turėjo vadovautis VTĮ 9 straipsnio 6 dalimi, kadangi atliktų tos pačios kategorijos pirkimų suma viršija teisės aktuose nustatytą tarptautinio pirkimo ribą (690 560 Lt) net keletą kartų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis neatliko jokių pirkimų, susijusių su elektroninių varžytynių informacinės sistemos sukūrimu nei su antstolių informacinės sistemos tobulinimu, nėra reikšmingi, kadangi VPĮ 9 straipsnio 6 dalies prasme pirkimų vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių, vertė, o ne pagal konkrečią sutartį numatomo atlikti konkretaus pirkimo vertė. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjo Pirkimas priskirtinas A paslaugų 7 kategorijos „Kompiuteriai ir susijusios paslaugos“ pirkimams, nėra, šios kategorijos pirkimus pareiškėjas, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, vykdė reguliariai, todėl pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, 2012 m. vykdytų kompiuterių ir susijusių paslaugų pirkimų vertes privalėjo sumuoti, o to nepadaręs, neteisingai pasirinko Pirkimo būdą ir pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.
Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pritaikytos 25 procentų finansinės korekcijos neproporcingumu taip pat yra nepagrįsti ir atmestini.
Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 98 straipsnio 2 dalį, valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais; koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojo 2007 m. lapkričio 29 d. galutinės redakcijos Europos Komisijos COCOF 07/0037/03-ES Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės, kuriomis remdamasi Agentūra sprendė dėl pareiškėjui taikytino pataisos (korekcijos) dydžio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenumato, kad finansinės korekcijos taikymas turi būti siejamas su tiesioginiais, betarpiškais, matomais neigiamais padariniais ar padarytais nuostoliais. Finansinių korekcijų paskirtis neapsiriboja projekto įgyvendinimo užtikrinimu, bet, atsižvelgiant į projektų finansavimo šaltinių pobūdį, taikomų priemonių pagalba siekiama išvengti iš pirmos žvilgsnio formalių viešojo pirkimo trūkumų, kurie konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus, ir vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, o tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais, nes net ir formalūs viešųjų pirkimų pažeidimai gali atgrasyti potencialus dalyvius viešajame pirkime ar sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą (LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013).
Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirkimo suma tarptautinės rinkos požiūriu nėra didelė, pažeidimas formalus ir kt., šiuo atveju nepagrindžia finansinės pataisos (korekcijos) mažinimo būtinumo, kitų teisiškai pagrįstų argumentų, kuriuos įvertinus būtų pagrindas spręsti dėl pritaikytos finansinės pataisos mažinimo, pareiškėjas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė. Pripažinus, kad pareiškėja padarė Agentūros konstatuotus pažeidimus, nėra pagrindo teigti, kad finansinė korekcija yra neproporcingo dydžio.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisinius santykius reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė