Administracinė byla Nr. AS-174-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02598-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Š. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Š. K. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja Š. K. (toliau – ir pareiškėja) 2023 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos
(toliau – ir Administracija) 2023 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (4.12 E)-D3-3271; 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį.

Regionų administracinis teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą nagrinėti ir įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą.

Atsakovas Administracija 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsakovas taip pat pateikė ginčui aktualius įrodymus.

Pareiškėja 2024 m. sausio 15 d. pateikė patikslintą skundą, prašydama: 1) atnaujinti procesinį terminą skundui dėl Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (8.6 E) D3-3036
(toliau – ir Sprendimas 1) paduoti ir šį sprendimą panaikinti; 2) panaikinti Administracijos 2023 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (4.12 E)-D3-3271 (toliau – ir Sprendimas 2); 3) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį.

Pareiškėja patikslintame skunde atkreipė dėmesį, kad su atsiliepimu atsakovas pateikė Sprendimą 1. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja neskundė minėto sprendimo. Tačiau, pareiškėjos teigimu, Sprendimas 1 anksčiau jai nebuvo įteiktas. Pareiškėja sprendė, kad atsakovas galėjo įteikti minėtą sprendimą jos įgaliotam fiziniam asmeniui ir mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau įgaliojimas nebuvo patvirtintas notaro, minėti asmenys pareiškėjai nepardavė Sprendimo 1, MB „(duomenys neskelbtini)“ vengė teikti pareiškėjai informaciją. Pareiškėjai pareikalavus, MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateikė Sprendimą 2, kurį pareiškėja ir apskundė teismui. Pareiškėjos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo 1 panaikinimo paduoti.

Pareiškėja nurodė, kad Sprendimo 1 turinys ir būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos visų viešbučio paskirties patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų teisėms ir pareigoms, kadangi visi bendraturčiai pageidavo esamame pastate suformuoti atskirus nekilnojamojo turto vienetus pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą. Todėl minėti asmenys trauktini į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Pareiškėja taip pat patikslintame skunde išdėstė argumentus, kodėl, jos manymu, Sprendimas 1 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

II.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. sausio 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą patikslintam skundui paduoti dėl Sprendimo 1 panaikinimo ir patikslintą skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nesprendė patikslinto skundo reikalavimų dėl Sprendimo 2 panaikinimo ir reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, kadangi šie reikalavimai jau buvo priimti nagrinėti teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos skundžiamame Sprendime 2 nurodyta, jog Administracija yra išnagrinėjusi turtinių vienetų formavimo schemą ir Sprendime 1 pateikusi atsakymą schemos vadovui. Taigi, pačiame ginčijamame akte buvo nurodyta, kad schemos vadovas apie atsisakymą tvirtinti schemą yra informuotas Sprendimu 1. Taip pat byloje nėra ginčo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ yra Negyvenamo pastato – Viešbučio adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo į nekilnojamojo turto kadastro vienetus, neatliekant statybos darbų, schemos rengėja. Tai patvirtino teismui pateikta schema, kurios užsakovu nurodyta pareiškėja.

Teismas nustatė, kad A. D. paskirtas viešbučio padalinimo į nekilnojamojo turto kadastro vienetus, neatliekant statybos darbų, schemos rengimo vadovu. Rangovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsakovė – pareiškėja pasirašė darbo atidavimo – priėmimo aktą. Iš 2022 m. gegužės 22 d. įgaliojimo turinio nustatyta, kad pareiškėja įgaliojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių ir statinio projekto vadovą A. D. atstovauti ją visose institucijose, taip pat ir Palangos miesto savivaldybėje, derinant schemos projektą.

Sprendimas 1 buvo pateiktas pareiškėjos įgaliotam asmeniui – A. D., siunčiant jį elektroniniu paštu išnagrinėjus 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymą išduoti pažymą, patvirtinančią apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį, kad naujai suformuoti objektai galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre.

2024 m. sausio 16 d. Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė duomenis, kad Sprendimas 1 buvo 2023 m. rugsėjo 25 d. 8 val. 52 min 10 s. išsiųstas pareiškėjos įgalioto asmens nurodytu el. paštu ir 2023 m. rugsėjo 25 d. 8 val. 52 min 38 s. laiškas buvo pristatytas gavėjui.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad projekto vadovui, kuris buvo ir įgaliotu asmeniu rengti schemą ir ją derinti su institucijomis, įteikus Sprendimą 1, būtent jam, kaip įgaliotiniui, atsirado pareiga informuoti užsakovą apie priimtą administracinį aktą. Įgaliotiniui neatsiskaičius įgaliotojui ar neperdavus gautų daiktų, atsakomybė tenka įgaliojimą išdavusiam asmeniui, – principas qui fact per alium facit per se – kas veikia per kitą, veikia pats. Nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčyti Sprendimą 1.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės (dėl nesutarimų su rangovais ar jų darbo trūkumų, informacijos stokos apie atliekamus pavedimus rengiant viešbučio padalinimo į nekilnojamojo turto kadastro vienetus, ir kt.), nelaikytinos pagrindu konstatuoti, kad terminas kreiptis skundu į teismą dėl Sprendimo 1 panaikinimo yra praleistas dėl objektyvių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad
MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius 2024 m. sausio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių rašytinių pavedimų ar sutarčių su pareiškėja dėl schemos rengimo ar derinimo nėra pasirašęs, schemą rengė ir teikė derinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o MB „(duomenys neskelbtini)“ veikė žodinio susitarimo pagrindu. Taigi, MB „(duomenys neskelbtini)“ jokių susitarimų su pareiškėja nėra sudarę, šios mažosios bendrijos veiksmai negalėjo sąlygoti galimybės pareiškėjai tinkamai ir laiku realizuoti teisės į teisminę gynybą.

Sprendimo 1 apskundimo termino praleidimo priežastis teismas vertino kaip pareiškėjos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu. Pareiškėjos nurodytos priežastys, lėmusios skundo padavimo termino praleidimą, teismo manymu, negali būti laikomos objektyviomis, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo skundui paduoti netenkintas, o patikslintą skundą atsisakyta priimti neatnaujinus skundo padavimo termino (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartį ir pareiškėjos patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kitai teisėjų kolegijai.

Pareiškėja pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei atskirajame skunde pažymi, kad teismas sprendė dėl pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų, nors minėta bendrovė nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Pareiškėja neturėjo galimybės apklausti minėtos bendrovės atstovų.

Teismas šios aplinkybės nevertino, tačiau pareiškėja rangos santykiuose yra silpnesnioji šalis. Taip pat teismui neišnagrinėjus bylos iš esmės, negalėjo būti įvertintas susitarimų turinys. Teismas sprendė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ veikė žodinio susitarimo pagrindu, tačiau šios aplinkybės negalėjo patvirtinti ar paneigti nei pareiškėja, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Skundžiama nutartis buvo priimta pasibaigus teismo posėdžiui, tačiau rašytinio proceso tvarka. Teismo nutartyje proceso tvarka nėra nurodyta, o tai kelia abejonių, kad teismas tik formaliai palaikė atsakovo, viešojo administravimo institucijos, poziciją.

Pareiškėja MB „(duomenys neskelbtini)“ samdė parengti projektą. MB „(duomenys neskelbtini)“ pasitelkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pastaroji bendrovė turėjo būti laikoma ne rangovu, o subrangovu. Pareiškėjai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pasitelkimą nebuvo žinoma. Pareiškėja, pasitikėdama MB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktoriumi, pasirašydavo įvairius dokumentus, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų nepažinojo. Todėl teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėją rangovu pasirinko UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėja pabrėžia, kad jos 2023 m. gegužės 22 d. įgaliojimas privalėjo, tačiau nebuvo patvirtintas notariškai. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjos įgaliojimą vykdė netinkamai ar iš dalies. Tačiau tai būtų galima įvertinti tik į bylą įtraukus minėtą bendrovę. Pareiškėja pažymi, kad teismas taip pat nevertino paties įgaliojimo turinio – įgaliojime nenustatytas įpareigojimas ir (ar) teisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Administracijos gauti individualius administracinius aktus ir juos skųsti. Pareiškėjos įgaliojimas neapima rangovo ar subrangovo teisės gauti pareiškėjai skirtus aktus, todėl Sprendimas 1 turėjo būti įteiktas pareiškėjai asmeniškai. Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pateikti paaiškinimų šiuo aspektu.

Teismas nevertino, ar Administracijos veiksmai (dokumentų siuntimas elektroniniu laišku projektuotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne pareiškėjai) buvo tinkami ir pakankami. Teismas taip pat nenustatė Sprendimo 1 įteikimo datos, nevertino, kad jo išsiuntimas el. laišku nelaikomas tinkamu įteikimu. Teismas taip pat nenustatė Sprendimo 1 įteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ fakto, byloje buvo tik el. laiško kopija.

Teismas nepaneigė pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji Sprendimą 1 pirmą kartą gavo tik kartu su atsakovo atsiliepimu.

Teismas nemotyvuotai atsisakė į bylą įtraukti viešbučio bendraturčius, kuriems turės įtakos būsimas teismo sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika, kadangi negalima vertinti, kad pareiškėja elgėsi nerūpestingai ir neoperatyviai, nes Sprendimo 1 kopija buvo siųsta ne jai, o Sprendimą 1 ji gavo tik kartu su atsiliepimu į skundą.

Argumentai dėl procesinio termino praleidimo yra formalūs ir grindžiami tik teismo nuomone. Teismas nepagrįstai pripažino Sprendimo 1 įteikimą tinkamu, šį klausimą aiškino vienpusiškai ir neobjektyviai, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ rūpinosi projekto derinimo eiga, taip pat, tikėtina, MB „(duomenys neskelbtini)“ gavo Sprendimą 1 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas netinkamai vertino susiklosčiusių teisinių santykių turinį ir neatskleidė bylos esmės (procesinio termino praleidimo priežasčių).

Pareiškėja nesutinka su argumentais, kad Sprendime 2 paminėtas Sprendimas 1. Pareiškėja pabrėžia, kad sprendimas, pateiktas elektroniniu paštu, negali būti laikomas tinkamai įteiktu. Be to, pareiškėjos pradinio skundo turinys nepatvirtina pareiškėjos Sprendimo 1 gavimo (ar žinojimo apie jį). Pareiškėja negalėjo gauti Sprendimo 1 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ji nepažįsta minėtos bendrovės įgaliotų asmenų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutarties, kuria teismas neatnaujino termino skundui dėl Sprendimo 1 panaikinimo paduoti ir pareiškėjos patikslintą skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nelaikomos pagrindu konstatuoti, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių.

Pareiškėja atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad terminas buvo praleistas dėl nuo pareiškėjos nepriklausiusių priežasčių, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo situaciją ir pareiškėjos argumentus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas procesinio termino (skundui dėl Sprendimo 1 paduoti) atnaujinimo klausimas, todėl kiti pareiškėjos argumentai šiuo atveju nevertinami ir teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų.

ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.). Jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (liet be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012; kt.).

 Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006; kt.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, veikdamas pagal pareiškėjos įgaliojimą, Administracijai 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą išduoti pažymą, patvirtinančią apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį kad naujai suformuoti objektai galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota NTR. 2023 m. rugsėjo 25 d. Sprendimu 1 Administracija nurodė, kad pateiktoje schemoje keičiama esamų patalpų paskirtis, o tokiais atvejais turi būti atlikti statinio paprastojo remonto darbai, kuriems atlikti privaloma gauti leidimą. Taip pat kad schemoje nurodytos kiemo aikštelės, kurios nepriklauso viešbučio bendraturčiam; be to, schemoje turi būti išspręstas automobilių parkavimo klausimas.

MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 25 d. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą nurodyti: „ar pagal pridėtą padalinimo schemą, galima formuoti patalpas gaunant Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį? Ar reikalinga schemoje išspręsti automobilių parkavimo klausimą, kai po padalinimo reikalingas parkavimo vietų skaičius nekinta?“. Šis prašymas buvo persiųstas nagrinėti Administracijai. Administracija skundžiamu Sprendimu 2 nurodė, kad šis klausimas jau yra išspręstas Sprendimu 1 bei pakartojo šiame sprendime nurodytus argumentus.

Pareiškėja pirminiame skunde, be kita ko, prašė panaikinti Sprendimą 2, tačiau, gavusi atsakovo atsiliepimą, pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo 1 pateikti, panaikinti Sprendimus ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, faktines bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo, kad terminas skundui pateikti dėl Sprendimo 1 panaikinimo yra praleistas (Sprendimas 1 priimtas 2023 m. rugsėjo 25 d., pareiškėja reikalavimą panaikinti minėtą sprendimą teismui suformulavo 2024 m. sausio 15 d.).

Tačiau pareiškėja, be kita ko, teigė, kad Sprendimas 1 turėjo būti įteiktas jai asmeniškai, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jeigu turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015 ir kt.).

Minėta, Sprendimas 1 buvo priimtas atsakant į pareiškėjos įgalioto asmens prašymą, kuriam sprendimas ir buvo įteiktas. Nežiūrint įgaliojimo ydingumo, matyti, kad pareiškėja pavedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių ir statinio projekto vadovą atstovauti ją, be kita ko, savivaldybėje ir kitose valstybinėse institucijose susijusiose su statinių, inžinierinių statinių, susisiekimo komunikacijų bei infrastruktūros objektų planavimu <...> dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, t. y. atstovauti pateikiant jos (savininkės) vardu prašymus, paklausimus ir kitus dokumentus, reikalaujamus pagal teisės aktus, ir atsiimant jai (savininkei) adresuotus sprendimus ir kitus dokumentus bei korespondenciją iš atitinkamų valstybinių institucijų <...>. Taigi, pareiškėja sutiko ir žinojo apie tai, kad įgaliotinis gali Administracijai tiek pateikti prašymą dėl turto objektų galimybės naudoti pagal paskirtį, tiek ir gauti Administracijos atsakymą, t. y. Sprendimą 1. Pirmosios instancijos teismas iš Administracijos pateiktų duomenų taip pat nustatė, kad Sprendimas 1 el. laišku buvo įteiktas pareiškėjos įgaliotam asmeniui.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad ji „niekada nepasirašė jokių dokumentų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad minėta bendrovė jai net nebuvo žinoma, tačiau šiuos argumentus paneigia byloje esantis ir anksčiau aptartas pareiškėjos pasirašyti: įgaliojimas, Schemos užduotis, Aiškinamasis raštas. 

Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina argumentus, kad termino praleidimą sąlygojo kitų bendrovių veiksmai (neveikimas), neinformuojant pareiškėjos apie priimtus sprendimus. Pabrėžtina, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019).

Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos įgaliotinių veiksmai negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjos valios nepriklausančia priežastimi, lėmusia skundo padavimo termino praleidimą. Žinodama apie savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir (ar) MB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio įsipareigojimus bei bendradarbiavimo specifiką (t. y., kaip nurodė pati pareiškėja, kad bendrovės vengė perduoti informaciją), pati pasirinkdama tokį elgesio modelį, pareiškėja turėjo būti aktyvi, veiksmų eigą turėjo organizuoti tokiu būdu, jog procesiniai terminai nebūtų pažeidžiami ir būtų laikomasi įstatymuose nustatytos procesinių dokumentų pateikimo teismui tvarkos. Paminėtina, kad teikdama skundą dėl Sprendimo 2 pareiškėja nurodė, kad patį sprendimą gavo tik jo pareikalavus. Taip pat pareiškėja nepateikė įrodymų, kad, reikalaujant informacijos apie ginčo proceso eigą, pavedimus vykdę asmenys jos nebūtų suteikę. Šiuo aspektu taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad Sprendime 2 yra nurodytas Sprendimas 1 – Sprendime 2 yra tik pakartotos Sprendime 1 nurodytos aplinkybės ir argumentai, taigi, pareiškėjai gavus Sprendimą 2, objektyviai turėjo tapti žinoma apie Sprendimą 1. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad termino praleidimą sąlygojo subjektyvios, nuo pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio priklaususios, aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai neatnaujino termino skundui dėl Sprendimo 1 panaikinimo paduoti.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada neatnaujinti termino patikslintam skundui dėl Sprendimo 1 panaikinimo paduoti ir atsisakyti priimti patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu yra pagrįsta ir teisėta, jos nepaneigia atskirajame skunde nurodyti motyvai. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Š. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Artūras Drigotas

                                                        Dalia Višinskienė

                                                        Arūnas Sutkevičius