Civilinė byla Nr. e2-75-547/2021

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00315-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.1.2.6; 2.1.2.7; 2.6.7; 3.2.6.1; 3.5.26

        (S)

     ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 16 d.

Varėna

Alytaus  apylinkės teismo Varėnos rūmų  teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ atstovui advokatui Sigitui Barakauskui bei atstovei Renatai Leveckienei,

atsakovo atstovui advokatui Valdemarui Stančikui,

nedalyvaujant atsakovams antstoliui Rimantui Vižainiškiui,  J. B.,  P. P. bei trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“ ir žemės ūkio bendrovės „Mongolija“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinį atsakovams antstoliui Rimantui Vižainiškiui,  J. B.,  P. P. dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“ ir žemės ūkio bendrovė „Mongolija“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Scandagra“ (toliau – UAB „Scandagra“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 sudarytą 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui  P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) aktą, kuriuo buvo perleista traktoriaus puspriekabė Pronar T663/1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini),  negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją pinigais – įpareigojant P. P. sumokėti  J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtumą tarp turto rinkos kainos ir faktiškai sumokėtos kainos, t. y. įpareigojant sumokėti 1 278,00 Eur; 2) pripažinti vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 sudarytą 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui  P. P. aktą, kuriuo buvo perleistas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – lauko viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją natūra – grąžinti  J. B. nuosavybėn minėtą turto pardavimo aktu  P. P. parduotą turtą, o  P. P. grąžinti jo sumokėtą 4 800,00 Eur sumą; 3) pripažinti vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 sudarytą 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui  P. P. aktą, kuriuo buvo perleistas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – lauko tualetas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ab initio  ir taikyti restituciją natūra – grąžinti  J. B. nuosavybėn minėtą turto pardavimo aktu  P. P. parduotą turtą, o  P. P. grąžinti jo sumokėtą 7 000,00 Eur sumą; 4) pripažinti vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01966 sudarytą 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui  P. P. aktą, kuriuo buvo perleista galvijų banda, kurios kodas (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją pinigais – įpareigojant P. P. sumokėti  J. B. skirtumą tarp turto rinkos kainos ir faktiškai sumokėtos kainos, t. y. įpareigojant sumokėti 15 375,00 Eur bei 5) priteisti iš atsakovų (antstolio Rimanto Vižainiškio,  J. B. ir P. P.) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 9 d. su atsakovu J. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IM16/072 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. kovo 23 d. pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovas  J. B. nupirko iš UAB „Scandagra“ prekių už 168 911,16 Eur sumą (toliau – Skola). Atsakovui  J. B. laiku neapmokėjus Skolos, UAB „Scandagra“ 2017 m. spalio 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl Skolos priteisimo iš atsakovo  J. B. ir  Vilniaus miesto apylinkės teismas šio pareiškimo pagrindu priėmė teismo įsakymą (civilinė byla Nr. L2-45172-294/2017). Dėl priimto teismo įsakymo atsakovas  J. B., nors su pačiu prievolės egzistavimu ir skolos dydžiu sutiko, tačiau siekdamas laimėti papildomo laiko nesąžiningiems savo ketinimams įgyvendinti (nesąžiningi  J. B. veiksmai buvo konstatuoti ne vienoje išnagrinėtoje civilinėje byloje), pateikė prieštaravimus. 2018 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismas Skolos priteisimo byloje (civilinė byla Nr. 2-2912-603/2018) priėmė nutartį, kuria tenkindamas UAB „Scandagra“ prašymą  J. B. atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo jo turtą ne mažesnei kaip 175 600,04 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018 priėmė 2018 m. sausio 15 d. preliminarų sprendimą, kuriuo UAB „Scandagra“ pareikštą ieškinį tenkino ir priteisė iš  J. B. 168 911,16 Eur skolą, 6 688,88 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei 1 578 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo priimtu 2018 m. balandžio 19 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018 preliminarus sprendimas paliktas nepakeistu bei galutinis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus  J. B. skundą ir priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-185-790/2018. Nepaisant to, įsiteisėjus sprendimui dėl Skolos priteisimo UAB „Scandagra“ vis dar negalėjo pradėti priverstinio skolos išieškojimo, nes atsakovas  J. B. toliau vilkino priverstinio vykdymo veiksmus – jis pateikė teismui prašymą atidėti priimto teismo sprendimo vykdymą iki 2019 m. birželio 30 d. Šis prašymas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo atmestas. Tik įsiteisėjus šiai nutarčiai, t. y. 2019 m. gegužės 24 d., vykdomasis raštas UAB „Scandagra“ civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018 dėl Skolos ir kitų priteistų sumų išieškojimo iš atsakovo  J. B. buvo išduotas, tačiau iki šio momento, t. y. 2019 m. gegužės 24 d., iš esmės visas atsakovo  J. B. turtas (įskaitant ir turtą, kuris buvo areštuotas UAB „Scandagra“ prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018) buvo realizuotas paties skolininko  J. B. pasiūlytiems pirkėjams be varžytinių procedūros ir už nepagrįstai mažą kainą. Vykdant priverstinį išieškojimą su skolininku J. B. susijusių asmenų inicijuotose vykdomosiose bylose atsakovas  J. B. 2019 m. kovo 1 d. pateikė pareiškimą antstoliui Rimantui Vižainiškiui, siūlydamas parduoti jam priklausančius galvijus už 11 000 Eur sumą pirkėjui P. P.. Antstolis 2019 m. kovo 25 d. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Nr. S-19-128-6211 ir 2019 m. balandžio 2 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01966 parengė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kurį P. P. pasirašė 2019 m. balandžio 3 d. Be to, 2019 m. kovo 4 d. J. B. pateikė kitą pareiškimą antstoliui, siūlydamas parduoti jam priklausantį žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur sumą; žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 4 800 Eur sumą; traktoriaus puspriekabę Pronar T663/1 už 1 222 Eur sumą. Antstolis 2019 m. kovo 29 d. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Nr. S-19-128-6342 ir 2019 m. balandžio 2 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 parengė dar tris turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, kuriuos P. P. pasirašė 2019 m. balandžio 3 d. Šie atsakovo P. P. pasirašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai ir yra ginčijami nagrinėjamoje byloje.

Ieškovė pažymėjo, kad jai ilgą laiką nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su antstolio Rimanto Vižainiškio prieš skolininką J. B. pradėtų vykdomųjų bylų medžiaga. Paaiškino, kad UAB „Scandagra“ inicijuotoje vykdomojoje byloje 2019 m. liepos 9 d. buvo priimtas antstolio Donato Kisieliaus patvarkymas Nr. S-19-174-9839 dėl prisijungimo prie antstolio Rimanto Vižainiškio iš  J. B. vykdomo išieškojimo, po kurio priėmimo UAB „Scandagra“ ne kartą kreipėsi į antstolį Rimantą Vižainiškį su prašymu leisti UAB „Scandagra“ susipažinti su prieš skolininką J. B. pradėtų vykdomųjų bylų medžiaga bei vėliau pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau galimybė susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga UAB „Scandagra“ vis tiek nebuvo sudaryta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-39451-1089/2019, antstolis Rimantas Vižainiškis galiausiai buvo įpareigotas leisti UAB „Scandagra“ susipažinti su visa vykdomųjų bylų medžiaga. Tačiau tiek antstolis Rimantas Vižainiškis, tiek skolininkas  J. B. šią Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį apskundė. Minėti skundai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi buvo atmesti kaip nepagrįsti civilinėje byloje Nr. 2S-270-275/2020 ir antstolis buvo įpareigotas leisti UAB „Scandagra“ susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga. Tokiu būdu UAB „Scandagra“ galimybė susipažinti su medžiaga vykdomųjų bylų, kuriose buvo realizuotas skolininko  J. B. turtas, buvo sudaryta tik 2020 m. vasario 17 d., kai teismas įpareigojo antstolį tai padaryti. Pabrėžė, kad antstolis net ir įpareigotas teismo leisti UAB „Scandagra“ susipažinti su visa vykdomųjų bylų Nr. 0128/18/019/01966, Nr. 0128/18/01967 ir Nr. 0128/18/00436 medžiaga (įskaitant, daryti dokumentų kopijas), dalies vykdomosios bylos Nr. 0128/18/00436 medžiagos UAB „Scandagra“ atstovui nepateikė susipažinti, nors tokia informacija turėjo esminės reikšmės vertinant tiek vykdomosiose bylose antstolio atliktų veiksmų teisėtumą, tiek ir sudarytų turto pardavimo skolininko  J. B. pasiūlytiems pirkėjams aktų teisėtumą bei pagrįstumą. Susipažinimo metu UAB „Scandagra“ atstovas pastebėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/00436 buvo priimtas antstolio 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas Nr. S-18-128-14229 dėl tam tikro kilnojamojo turto ekspertizės skyrimo. Atsižvelgus į tai, susipažinimo su vykdomąja byla metu, žodžiu buvo pasiteirauta, ar buvo atliktas turto vertinimas, nes pačių vertinimo ataskaitų vykdomojoje byloje nebuvo pateikta. Ieškovės atstovui žodžiu buvo paaiškinta, kad turto vertinimas nebuvo atliktas. Ieškovė, siekdama patikrinti šios informacijos teisingumą (t. y. ar tikrai vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/00436 nebuvo atlikta kilnojamojo turto vertės ekspertizė), kreipėsi į turto ekspertizę turėjusią atlikti bendrovę uždarąją akcinę bendrovę „Capital vertinimas“ (toliau – UAB „Capital vertinimas“). Minėtos bendrovės buvo paprašyta pateikti vertinimo ataskaitas, kurios buvo parengtos antstolio 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymo Nr. S-18-128-14229 pagrindu. UAB „Capital vertinimas“ 2020 m. balandžio 20 d. persiuntė UAB „Scandagra“ atstovui toliau nurodytus ekspertizės aktus ir apžiūros aktus, iš kurių tapo aišku, kad skolininko  J. B. pasiūlytiems pirkėjams turtas buvo perleistas už neprotingai mažą kainą, kurią nurodė pats skolininkas  J. B., antstoliui de facto ignoruojant ekspertizės atlikimo metu nustatytas tam tikro turto pardavimo kainas: nors 2018 m. rugpjūčio 24 d. atlikus apžiūrą ir ekspertizę Nr. 18-R08-27 buvo nustatyta traktoriaus puspriekabės Pronar T 663/1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (2018 m. rugpjūčio 24 dienai) 2 500 Eur, tačiau vos po kelių mėnesių minėta puspriekabė buvo perleista skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui P. P. be varžytinių procedūros ir už ženkliai mažesnę skolininko J. B. pasiūlytą kainą, t. y. už 1 222 Eur sumą. 

Ieškovė nurodo, kad 2020 m. balandžio 20 d. ji gavo papildomą informaciją iš „Estonia- ACB-VIANCO“ OU atstovo Lietuvoje, kuri leidžia jai teigti, kad skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui P. P. be varžytinių procedūros buvo perleisti J. B. galvijai už neprotingai mažą kainą, kurią nurodė pats skolininkas J. B.. Paaiškino, kad skolininkas J. B. pagal paskolos sutartį Nr. 20150626/BGB 7 įsigijo 13 vnt. Tyrolio pilkųjų mėsinių veislės veršingų telyčių, kurių kaina buvo 26 000 Eur bei pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 10 įsigijo 2 vnt. Tyrolio pilkųjų mėsinių veislės veršingų telyčių, 1 vnt. Tyrolio Pilkųjų veislės bulių bei 1 vnt. Limuzinų veislės bulių, kurių bendra kaina buvo 10 500 Eur. Bendra skolininko J. B. įsigytų 17 vnt. galvijų kaina buvo 36 500 Eur (26 000 Eur + 10 500 Eur). Tokia kaina atitinka ir viešoje erdvėje skelbiamą informaciją – „Tirolio pilkųjų veislės veršingos telyčios kaina Austrijoje – 2 tūkst. eurų“. Tuo tarpu kaip paaiškėjo iš vykdomosios bylos medžiagos, 21 galvijas, kuris priklausė skolininkui J. B. buvo perleistas skolininko pasiūlytam pirkėjui P. P. be varžytinių procedūros ir už ženkliai mažesnę paties skolininko pasiūlytą kainą, t. y. už 11 000 Eur sumą. Tokia kaina, manytina, buvo pagrįsta paties skolininko J. B. parengta 2018 m. liepos 19 d. pažyma apie galvijų balansinę vertę. Be to, ieškovė nurodė, kad minėtoje J. B. pažymoje yra nurodyta neteisinga informacija apie tai, kad galvijams nėra taikomi jokie apribojimai, nors iš tikrųjų paskolos sutartimis numatyta, kad J. B. neturi teisės galvijų įkeisti ir/arba parduoti tol, kol nėra grąžinta visa suteiktos paskolos suma.

Be to P. P. buvo perleistas 0,23 ha žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini)  už 4 800 Eur sumą. Perleistus statinius sudarė 1993 m. statybos gyvenamasis namas 95,84 kv. m. ir trys pagalbiniai pastatai. P. P. buvo perleistas ir 0,22 ha žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) už 7 000 Eur sumą.  Perleistus statinius sudarė 1968 m. statybos gyvenamasis namas 99,10 kv. m. ir penki pagalbiniai pastatai. Ieškovė laiko, kad atsakovui P. P. nekilnojamasis turtas buvo perleistas už neprotingai mažą kainą. Pavyzdžiui, tame pačiame Panočių k. 2019 m. gruodžio mėn. už 25 000 Eur sumą buvo perleistas 0,2184 ha. žemės sklypas su 1986 m. statybos 126,83 kv. m. gyvenamuoju namu bei dviem garažais ir dviem ūkiniais pastatais. Už kelių kilometrų nuo (duomenys neskelbtini) esančiuose (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo mėn. už 25 000 Eur sumą buvo perleistas 0,21 ha. žemės sklypas su 1984 m. statybos 65,73 kv. m. gyvenamuoju namu, trimis ūkiniais pastatais, viraline ir kitais inžineriniais statiniais. Minėtų palyginamųjų sandorių informacija leidžia teigti, kad iš esmės panašių savybių nekilnojamojo turto perleidimas atsakovui P. P. už daugiau nei tris kartus mažesnę kainą yra neteisėtas ir pažeidžia kitų skolininko J. B. kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Ieškovė nurodo, kad antstolis, žinodamas, kad areštuoto turto įkainojimo vertė neatitinka rinkos kainų, nesiėmė jokių priemonių turtui perkainoti, bet leido areštuotą turtą parduoti skolininko  J. B. pasiūlytiems pirkėjams už skolininko pasiūlytą kainą, kuri buvo ženkliai mažesnė už rinkos kainą nustatytą atlikus ekspertizes. Ieškovės įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad areštuoto ir Akte Nr. 1 nurodyto turto (traktoriaus puspriekabės Pronar T 663/1) įkainojimo procedūra buvo atlikta su esminiais trūkumais ir Akte Nr. 1 nurodytas turtas buvo perleistas de facto neįkainojus turto rinkos kaina, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnyje. Vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad antstolis būtų realiai įkainojęs areštuotą turtą rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Šiuo atveju, antstolis areštuoto turto įkainojimą atliko formaliai ir leido parduoti areštuotą turtą skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui nenustačius realios parduodamo turto rinkos kainos ir tai patvirtina su Akte Nr. 4 nurodyto turto perleidimu susijusios aplinkybės. O būtent, Aktu Nr. 4 atsakovui P. P. buvo perleistas biologinis turtas – galvijų banda, kurios kodas 10218001636 (toliau – Banda), įskaitant Bandos prieauglį. Banda kaip biologinis turtas yra nuolat kintantis turtas ir dėl to Bandos vertė gali ženkliai kisti bėgant laikui, pvz., dėl prieauglio padaugėjus Bandą sudarančių galvijų skaičiui, Bandą sudarantiems galvijams priaugus svorio ir pan. Šiuo atveju Bandos įkainojimas arešto metu, o vėliau ir Bandos pardavimo kaina skolininko pasiūlytam pirkėjui, ieškovės manymu, buvo pagrįsta išimtinai skolininko J. B. parengta 2018 m. liepos 19 d. pažyma apie galvijų balansinę vertę. Toks areštuoto biologinio turto įkainojimas ir vėlesnis pardavimo kainos nustatymas yra ydingas ir iš esmės pažeidžia CPK nuostatas, kurios reglamentuoja areštuoto turto įkainojimo procedūrą ir vykdymo proceso metu parduodamo turto kainos nustatymo procedūrą. Antstoliui nežinant, kokie galvijai sudaro Bandą, Antstolis objektyviai 2018 m. gruodžio 7 d. negalėjo įkainoti Bandos kaip areštuojamo turto, kai buvo sudarytas atitinkamas turto arešto aktas. Bandos pardavimo kaina buvo pagrįsta skolininko J. B. parengta pažyma apie galvijų balansinę vertę, kuri neatspindėjo realios situacijos turto, kuris nurodytas Akte Nr. 4, pardavimo metu. Pažymėjo, kad dalies areštuojamą turtą sudarančių turto vienetų neįvertinimas (šiuo atveju neįvertintas Bandos prieauglis ir neatsižvelgta į veršiukų, kurie buvo atsivesti vos po kelių mėnesių, vertę) yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti turto pardavimo aktą negaliojančiu.

Bendras atsakovo P. P. už areštuotą turtą sumokėtos kainos  – 24 022 Eur (1 222 Eur + 4 800 Eur + 7 000 Eur + 11 000 Eur), ir tokio turto rinkos kainos – 78 875 Eur (2 500 Eur + 25 000 Eur + 25 000 Eur + 26 375 Eur) skirtumas sudaro net 54 853 Eur sumą (78 875 Eur – 24 022 Eur). Visa tai, ieškovės vertinimu, leidžia pagrįstai teigti, kad turto pardavimo kaina (t. y. 24 022 Eur) buvo esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą (t. y. 78 875 Eur), be to, gauta už turtą suma buvo neproporcinga to turto rinkos vertei (sudarė tik 30 proc. rinkos kainos), o tai, ieškovės įsitikinimu, patvirtina CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir poreikį pripažinti ginčijamus turto pardavimo skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui P. P. aktus negaliojančiais.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad restitucija turėtų būti iš dalies taikoma natūra, o iš dalies sumokant ekvivalentą pinigais. Nekilnojamojo turto vertė bėgant laikui greitai nekinta, tačiau kilnojamojo turto vertė dėl turto naudojimo ir nusidėvėjimo ženkliai kinta. Tuo tarpu biologinis turtas (parduota galvijų banda) apskritai gali labai greitai netekti savo vertės, pavyzdžiui, dėl netinkamos priežiūros biologinis turtas gali žūti, ar tokia vertė gali ženkliai sumažėti dėl daugybės kitų nuo šalies valios nepriklausančių priežasčių (ligos ir pan.). Atsižvelgus į tai, restitucija natūra turėtų būti taikoma pripažinus negaliojančiais Aktą Nr. 2 ir Aktą Nr. 3 pagal kuriuos buvo perleistas nekilnojamasis turtas, t. y. nekilnojamasis turtas turėtų būti grąžinamas natūra. Tuo tarpu pripažinus negaliojančiais Aktą Nr. 1 ir Aktą Nr. 4, restitucija turėtų būti taikoma sumokant ekvivalentą pinigais, nes kilnojamojo turto grąžinimas šiuo konkrečiu atveju (įvertinus tokio turto savybes, nusidėvėjimą ir pan.) neleistų atkurti buvusios status quo padėties iki turto perleidimo Akto Nr. 1 ir Akto Nr. 4 sudarymo. Taigi, dėl Akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsakovas P. P. turėtų būti įpareigotas sumokėti skirtumą tarp turto rinkos kainos ir realiai sumokėtos kainos, t. y. 1 278 Eur sumą kaip ekvivalentą pinigais (2 500 Eur – 1 222 Eur), o dėl Akto Nr. 4 pripažinimo negaliojančiu – 15 375 Eur sumą kaip ekvivalentą pinigais (26 375 Eur – 11 000 Eur).

Atsakovas  J. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neįrodytą ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Jis mano, kad ieškovė ieškinyje nurodo eilę interpretacijų ir samprotavimų ir išimtinai sau palankiai vertina faktines aplinkybes, nors tokiam vertinimui nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovas  J. B. paaiškino, kad jis yra ūkininkas ir Sutarties pagrindu iš ieškovės įsigijo prekių ūkio reikmėms. 2017 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje daugelyje Lietuvos rajonų daugiametė kritulių norma buvo viršyta 4 ir daugiau kartų, dėl ko buvo apsemta daugiau kaip 140 tūkst. ha įvairių pasėlių. Dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 781 nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Ekstremalios situacijos metu žuvo 100 % jo derliaus, iš kurio gautomis pajamomis jis planavo atsiskaityti tiek su ieškove UAB „Scandagra“, tiek ir su kitais asmenimis. Visi jo kontrahentai (tame tarpe ir UAB „Scandagra“), su kuriais jis sutartinius santykius turėjo ne vienerius metus ir iki šiol sėkmingai savo įsipareigojimus vykdė, sužinoję apie tai, kad žuvo 100 % jo derliaus, nedelsdami, nesudarinėdami jokių grafikų kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Todėl, nesutikdamas su tokiais nesąžiningais kontrahentų (tame tarpe ir UAB „Scandagra“) veiksmais, jis gynė savo teises, taip pat ėmėsi ieškoti būdų kaip išlaikyti savo ūkį, tęsti ūkininkavimą. Nurodė, kad kreipėsi dėl gautos paskolos refinansavimo ir kredito suteikimo į AB „Swedbank“ ir Medicinos banką, tačiau abi kredito įstaigos, patikrinusios informaciją apie jam taikomus apribojimus ir jo kreditorius, kreditą suteikti atsisakė, jo kreditą refinansuoti sutiko žemės ūkio bendrovė „Mongolija“ (toliau – ŽŪB „Mongolija“), tačiau už didesnes nei įprasta netesybas (sudariusias 0,5 %), kadangi jis negalėjo duoti jokių garantijų dėl kredito grąžinimo. Atsakovo teigimu, būtent UAB „Scandagra“ nėra sąžininga, kadangi kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama pripažinti refinansavimo sutarties dalį dėl netesybų negaliojančia, teigdama, kad tik delspinigių dydis, kuris neviršija 0,022 % nuo uždelstos sumos per dieną, gali būti laikomas protingu ir sąžiningu, nors jo su UAB „Scandagra“ sudarytos Sutarties 5.2. punkte yra įtvirtintas 0,06 % už kiekvieną dieną delspinigių dydis. Pabrėžė, kad nei vienoje iš UAB „Scandagra“ ieškinyje nurodytų bylų nėra nustatyta, kad jis elgėsi nesąžiningai siekdamas išvengti prievolių kreditoriams, dėl ko minėti teismų sprendimai neturi prejudicinės galios šioje byloje. Atsakovo vertinimu, ieškovė savo teiginių, kad turtas buvo realizuotas su juo susijusiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą, neįrodė. Atsakovas paaiškino, kad UAB „Scandagra“ ieškinyje nurodomas 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas Nr. S-18-128-14229 dėl tam tikro kilnojamojo turto ekspertizės skyrimo buvo priimtas dėl to, kad jis norėjo dalyvauti vykdymo procese, ieškoti galimų turto pirkėjų tam, kad turtas nebūtų parduotas varžytynėse jo likvidacine verte. Kadangi tokios technikos vertinimas yra reikalaujantis specialių žinių, kurių jis neturėjo, ypač siekiant įvertinti technikos stovį ir nusidėvėjimą, kuris turi esminės reikšmės žemės ūkio technikos kainai, o antstoliu, kuris buvo pasirinktas jo kreditorių, jis pasitikėti neturėjo jokio pagrindo, jis pageidavo gauti dokumentą, kuriame būtų nurodyta jo turimos technikos galima vertė. 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo atlikta kilnojamojo turto (traktoriaus puspriekabės Fliegl (duomenys neskelbtini) ratinio traktoriaus Massey Ferguson 5475, ratinio traktoriaus Fendt Favorit 818, traktoriaus puspriekabės Pronar T 663/1, traktoriaus puspriekabės Umega SPC20) apžiūra ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. surašytos ekspertizės Nr. 18-R08-24, Nr. 18-R08-25, Nr. 18-R08-26, Nr. 18-R08-27, Nr. 18-R08-28, kurios jam buvo perduotos, tačiau jos niekada nebuvo perduotos antstoliui Rimantui Vižainiškiui, kuris dėl šios objektyvios priežasties jomis vadovautis ir negalėjo. Antstoliui apie ekspertizes nebuvo žinoma, kadangi jomis disponavo ir vis dar disponuoja tik jis, ekspertizių jis niekam nėra perdavęs. Įrodymų, kad ekspertizes surašiusi UAB „Capital vertinimas“ būtų šias ekspertizes perdavusi antstoliui Rimantui Vižainiškiui, ieškovė UAB „Scandagra“ nepateikia. Atsakovas pabrėžė, kad šiuo atveju yra aktuali 2018 m. rugpjūčio 24 d. ekspertizė Nr. 18-R08-27, kuria buvo nustatyta traktoriaus puspriekabės Pronar T 663/1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, o kito ginčo turto vertinimas minėtomis ekspertizėmis atliktas nebuvo. Už nustatytą kainą jam nepavyko surasti potencialų turto pirkėjų, nei vienas iš jų nesutiko mokėti ekspertizėje nurodytos kainos už žemės ūkio techniką - traktoriaus puspriekabę Pronar T 663/1. Negana to, naudojimasis minėtu turtu nebuvo apribotas, jis buvo nuolat ir intensyviai naudojamas jo, J. B. ūkinėje veikloje, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių J. B. neturėjo piniginių lėšų technikos remontui, dėl ko visa jo naudojama technika patyrė didesnį, nei įprasta, nusidėvėjimą, dėl ko 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje, pabaigus ūkininkavimo sezoną, minėtos technikos būklė iš esmės skyrėsi nuo jų būklės, buvusios 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliktos apžiūros metu. Patirdamas spaudimą iš savo kreditorių bei antstolio Rimanto Vižainiškio, jis nurodė, kad pirkėjų nerado ir neturėdamas lėšų pakartotinei ekspertizei nei asmenų, iš kurių galėtų jų pasiskolinti, pasiūlė įkainoti jo turtą CPK nustatyta tvarka, kas atsakovo vertinimu, antstolio ir buvo padaryta 2018 m. gruodžio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 nustatant areštuoto turto kainą. Jo nuomone, nustatyta turto vertė atitiko tuometinę jo būklę, priešingų įrodymų UAB „Scandagra“ nėra pateikusi, turto ekspertizės jo vertės nustatymo 2018 m. gruodžio 7 d. ar jo realizavimo dienai ieškovė skirti byloje taip pat neprašo. Be to, net ir už tokią 2018 m. gruodžio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 nustatytą kainą jam ilgą laiką nepavyko rasti nei vieno potencialaus turto pirkėjo ir tik prieš naujo ūkininkavimo sezono pradžią 2019 m. balandžio mėn. jam pavyko rasti pirkėjų, kuriems ginčo turtas ir buvo parduotas. 

Atsakovas J. B. savo atsiliepime nurodo, kad šiai bylai aktualus yra ir ginčijamas nekilnojamojo turto (žemės sklypų su statiniais) perleidimo teisėtumas ir atkreipia ieškovės dėmesį, kad, pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Kokį nusikaltimą kokie asmenys padarė, kad būtų taikoma restitucija – ieškovė nepateikė. Dėl galvijų Bandos perleidimo ir jos vertės nustatymo, atsakovas nurodė, jog dėl jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jis turėjo ribotas galimybes rūpintis minėtų gyvulių gerbūviu, teikti visapusišką jų aprūpinimą ir priežiūrą, o asmenų, norinčių būti tokio turto saugotojais - neatsirado. Pažymėjo, jog būtent jam buvo geriausiai žinoma šio turto būklė ir vertė ir jis 2018 m. liepos 19 d. pažymoje apie galvijų balansinę vertę nustatė atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018-11-20 įsakyme Nr. 3D-824 patvirtintas biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2019 metams. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, dėl ko apskaičiuojant tariamą šio turto vertę ji (UAB „Scandagra“) tiesiog pasirinko minėtame įsakyme nurodytus vidurkius net nepasidomėjus, kokia buvo reali galvijų būklė pažymos rengimo ar galvijų realizavimo dienomis. Jo nuomone, nustatyta turto vertė atitiko tuometinę jo būklę, o ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, kad vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 atliktas turto įkainojimas nebūtų atliktas objektyviai ir kad tokios būklės turto kaina nebūtų artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai, turto ekspertizės jo vertės nustatymo 2018 m. gruodžio 7 d. ar jo realizavimo dienai skirti byloje neprašo. Ieškovė nepatikslina ir nedetalizuoja, kaip „greta esantys turto vienetai, kurių savybės buvo iš esmės panašios Akte Nr. 2 ir Akte Nr. 3 nurodytam turtui“ nėra nei ginčijamo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės, nei jo fotonuotraukų, nei palyginamojo turto ekspertizės, nei jo fotonuotraukų, neaišku kas, kada ir kokiu būdu atrinko objektus palyginimui, kokie kriterijai buvo taikyti, kodėl buvo pasirinkti šie palyginamieji objektai ir t. t. Todėl ieškovės nurodyti argumentai, yra ne kas kita, kaip jos pačios samprotavimai, neįrodyti ir nepagrįsti CPK nustatyta tvarka. Atsakovas pažymėjo, kad jo nuomone reikšminga aplinkybė bylai yra ir ta, kad atsakovas P. P. įsigijęs ginčo turtą, nėra susijęs su juo jokiais giminystės ryšiais. Todėl yra neįrodyta ir svarbi aplinkybė - asmens, įgijusio turtą, nesąžiningumas.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jam nėra aišku, kokį ieškinį ir kokiu pagrindu UAB „Scandagra“ teikia. UAB „Scandagra“ nėra ginčijamo sandorio šalis, t. y. tiesiogiai ginti savo teisių negali. Tačiau netiesioginio ieškinio neteikia, jo sąlygų egzistavimo neįrodinėja. UAB „Scandagra“ nesiremia ir actio Pauliana institutu. Ieškovė bando apginti savo tariamai pažeistas teises ir teisėtus interesus tuo pagrindu, kad vykdymo procese turtas buvo realizuotas už jo rinkos kainos neatitinkančią kainą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad turto įkainojimas ar jo realizavimas neatitiko tokio turto rinkos kainos. Dėl šių priežasčių atsakovas  J. B. mano, kad UAB „Scandagra“ ieškinys yra neteisėtas, nepagrįstas ir neįrodytas ir dėl to tenkinamas būti negali.

Atsakovas antstolis Rimantas Vižainiškis pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime pažymėjo, kad jo atžvilgiu ieškovė jokių savarankiškų materialiųjų reikalavimų nereiškia, reiškiamas tik išvestinis procesinis reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo solidariai kartu su kitais atsakovais. Antstolio nuomone, vien tik pats faktas, kad yra ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumas dėl to, kad neva turtas buvo perleistas už pernelyg mažą kainą, nenurodant antstolio neteisėtų veiksmų, savaime nesuponuoja situacijos, kai antstolis byloje turi dalyvauti atsakovo procesine padėtimi. Antstolio vertinimu, iš paties ieškinio turinio neaišku, kokių konkrečiai neteisėtų veiksmų atlikimu jis yra kaltinamas.

Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/00436 buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas Nr. S-18-128-14229 dėl tam tikro kilnojamojo turto ekspertizės skyrimo, tačiau šis patvarkymas buvo priimtas ne dėl to, kad antstoliui kilo abejonių dėl turto vertės ar, kad kilo ginčas tarp skolininko ar išieškotojo, o dėl to, kad to prašė skolininkas – atsakovas  J. B., būtent todėl šiame patvarkyme ir buvo numatyta, kad už ekspertizę apmokės skolininkas. Pabrėžė, kad jam iki ieškinio gavimo nebuvo žinoma apie UAB „Capital vertinimas“ atliktus ekspertizės aktus ir apžiūros aktus, nebuvo žinomas ir jų turinys, kodėl ekspertizės aktuose jis nurodomas kaip ekspertizės užsakovas, jam nėra žinoma, sutarčių dėl ekspertizės atlikimo jis nesudarinėjo. Kadangi ekspertizė nebuvo gauta (o iki pat ieškovės ieškinio gavimo – antstolio manymu, net nebuvo atlikta), skolininko areštuotas turtas buvo realizuotas 2019 m. balandžio – gegužės mėn. CPK nustatyta tvarka turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais, kurių dalį ieškovė UAB „Scandagra“ šioje byloje ginčija, o dalies ne, prašydamas teismo įpareigoti pirkėjus, šiuo atveju atsakovą P. P. primokėti tam tikrą sumą pinigų už traktoriaus  puspriekabę Pronar  T663/1 ir galvijų bandą,  o dėl perleistų žemės sklypų su statiniais – taikyti restituciją ir juos grąžinti  J. B..  Antstolio vertinimu, jo veiksmai atliekant areštuoto turto vertės nustatymą ir įkainojimą atitiko CPK nuostatas, o UAB „Scandagra“, 2020 m. vasario 16 d. susipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga (tame tarpe ir su areštuoto turto 2018 m. gruodžio 7 d. įkainojimu), teisės aktų nustatyta tvarka jo neskundė, skundų dėl to nepateikė nei išieškotojas, nei skolininkas. Be to, nėra žinoma kokiomis prielaidomis remdamasi ieškovė sprendžia geriau žinanti, kokia vertė, pavyzdžiui, buvo atliekant areštuoto biologinio turto - galvijų bandos įkainojimą, nei tą padarė įkainojimo metu antstolis ar skolininkas J. B., parengdamas 2018 m. liepos 19 d. pažymą. Priešingai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018-11-20 įsakymu Nr. 3D-824 patvirtintomis biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos 2019 metams ginčo turto - 15 karvių, 2 bulių ir 6 veršiukų vertė galėjo būti 11 850 Eur, kuri yra artima ginčo turto pardavimo vertei (11 000 Eur) ir kuri, vertinant turtą jo likvidacine verte, būtų buvusi 7 110 Eur ar net mažesnė. Negana to, ieškovė šioje dalyje, teigdama „(pavyzdžiui, kai iš varžytynių buvo parduotas žemės sklypas, kuriame buvo pastatytas, tačiau neįregistruotas statinys - sodo namelis, varžytynių aktas buvo pripažintas negaliojančiu, nes nustatant žemės sklypo kainą, nebuvo įvertinta, kad žemės sklype yra sodo namelis (žr. LAT 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008))“ vadovaujasi neaktualia ir jau pakeista kasacinio teismo praktika. Be to, antstolis pastebėjo, kad ieškovės lyginami objektai nėra „iš esmės panašūs“ į ginčo aktuose nurodytą turtą ir lyginami būti negali, juolab negali būti lyginami ieškovės, kuri, jo žiniomis, nėra asmuo, galintis tokį vertinimą atlikti. Jo vertinimu, UAB „Scandagra“ nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų argumentus, jog turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos, be to, neįrodyta aplinkybė, jog turto pardavimas pažeidė esmines UAB „Scandagra“ teises.

Antstolis pažymėjo, jog net ir susipažinusi su vykdomųjų bylų medžiaga, ieškovė jo, atsakovo Rimanto Vižainiškio, priimtų patvarkymų tiek dėl areštuoto turto įkainojimo, tiek ir parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui (kurie yra teisinis ginčijamų aktų priėmimo pagrindas) teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, tokį terminą šio atsiliepimo pateikimo metu atitinkamiems patvarkymams apskųsti jau yra praleidęs. Be to, ieškovė nurodo, kad „paskolos sutarties Nr. 20150626/BGB 7 (žr. Priedas Nr. 57) ir Nr. 20151121/BGB 10 (žr. Priedas Nr. 58) IV dalies 2 punktas numatė, kad J. B. neturi teisės galvijų įkeisti ir/arba parduoti tol, kol nėra grąžinta visa suteiktos paskolos suma“, tačiau minėta paskolos sutartis sudaryta tarp skolininko J. B. ir „Estonia-ACB- VIANCO“ OU, o „Estonia-ACB-VIANCO“ OU savo teisių negina. Šiuo atveju, ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad gali ginti „Estonia-ACB-VIANCO“ OU teises ir teisėtus interesus. Vykdymo proceso metu realizuotas atsakovo  J. B. nekilnojamasis turtas buvo įkeistas ŽŪB „Mongolija“, jos kaip hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (išieškojimas ŽŪB „Mongolija“ naudai yra vykdomas ir toliau, vykdomoji byla nėra užbaigta), tačiau ieškovė UAB „Scandagra“ nepasirinko įtraukti į bylą ir hipotekos kreditoriaus ŽŪB „Mongolija“. Antstolio įsitikinimu, pats reikalavimas kaip toks – taikyti restituciją natūra - įpareigojant grąžinti  J. B. nuosavybėn  P. P. parduotą turtą, o  P. P. - grąžinti jo sumokėtas sumas, neatsižvelgia į tai, kad iš P. P. gautos lėšos buvo paskirstytos CPK nustatyta tvarka (ko ieškovas taip pat neginčijo), tad neaišku, kas tas lėšas turėtų grąžinti, koks būtų grąžinto turto teisinis statusas. Be to šioje dalyje keltinas klausimas, ar ieškovė apskritai šioje byloje turi reikalavimo teisę reikalauti pripažinti ginčo aktus negaliojančiais.

Atsakovas  P. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, tačiau savo poziciją jis išreiškė teikdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas atskirajame skunde nurodęs, kad jam nesuprantama, kodėl buvo areštuota galvijų banda, taip pat traktorius Pronar T663/1, kadangi jų ieškovė priteisti net neprašė, o vietoje to prašo įpareigoti už juos primokėti 16 653 Eur. Taip pat jam nesuprantama, kodėl taikytas žemės sklypų su statiniais areštas, kai visus daiktus (kilnojamuosius ir nekilnojamuosius) jis įsigijo sąžiningai, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra nesąžiningas ar ketintų šį turtą paslėpti ar realizuoti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Sigitas Barakauskas ir atsakovo  J. B. atstovas advokatas Valdemaras Stančikas iš esmės palaikė pozicijas, išdėstytas šalių teiktuose procesiniuose dokumentuose.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“ ir žemės ūkio bendrovė „Mongolija“ per nustatytą terminą atsiliepimų byloje nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmetamas.

Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė UAB „Scandagra“ ir atsakovas  J. B. 2016 m. lapkričio 9 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pirkėjas - atsakovas J. B. įsipareigojo pirkti, o pardavėjas - ieškovė UAB „Scandagra“ sutarties nustatyta tvarka ir terminais perduoti prekes pirkėjo nuosavybėn, už kurias pirkėjas sutarties numatyta tvarka ir terminais įsipareigojo priimti prekes bei už jas sumokėti. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. kovo 23 d. atsakovas J. B. nupirko iš ieškovės prekių už 168 911,16 Eur ir buvo išrašyta 10 (dešimt) PVM sąskaitų faktūrų, kurių visų mokėjimo terminas nustatytas 2017 m. spalio 1 d. 

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė UAB „Scandagra“ turi piniginę reikalavimo teisę į atsakovą J. B., kuri yra patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018. Šis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 21 d. Juo iš atsakovo  J. B. ieškovės naudai yra priteista 168 911,16 Eur skola, 6 688,88 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 578 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, kaip nurodyta aukščiau ši priteista suma kildinama iš 2016 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo.

Iš byloje surinktų įrodymų taip pat nustatyta, kad atsakovas  J. B. turi ne tik šį kreditorių. Pagal byloje esančius duomenis 2018 m. gruodžio 4 d.  antstolis Rimantas Vižainiškis pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0128/18/01967 pagal jam pateiktą vykdyti 2018 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės Jurgos Šamšonienės išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. 5798, kuriuo nutarta išieškoti iš atsakovo  J. B. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ŽŪB „Mongolija“ naudai 30 571,98 Eur skolą, 4 184,73 Eur palūkanų, 123,09 Eur notaro išlaidų ir 0,5 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 10 d., iš ŽŪB „Mongolija“ naudai įkeisto atsakovo  J. B. turto, tame tarpe traktoriaus puspriekabės Pronar T663/1, žemės sklypų su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei galvijų bandos. Turto arešto aktais traktoriaus puspriekabė ir aukščiau nurodyti žemės sklypai su pastatais buvo areštuoti antstolio Rimanto Vižainiškio vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 bei biologinis turtas – galvijų banda areštuota vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01966. Jame (turto arešto akte) traktoriaus puspriekabė Pronar T663/1, antstolio buvo įvertinta  1 200 Eur suma, žemės sklypas su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini)  – 5 918 Eur, o žemės sklypas su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini)  – 4310 Eur suma. Iš antstolio Rimanto Vižainiškio paaiškinimų atsiliepime nustatyta, kad tokia traktoriaus puspriekabės Pronar T663/1, bei žemės sklypų su statiniais rinkos vertė 2018 m. gruodžio 7 d. buvo nustatyta paties antstolio, įvertinus skolininko atsakovo  J. B. ir trečiojo asmens hipotekos kreditoriaus ŽŪB  „Mongolija“ nuomonę, jų pobūdį, įkainojimo laiką. Dėl areštuoto biologinio turto - galvijų bandos įkainojimo, jis dargi rėmėsi J. B., parengta 2018 m. liepos 19 d. pažyma. Antstolis patvirtino, kad jo atlikti veiksmai atliekant areštuoto turto vertės nustatymą ir įkainojimą atitiko CPK nuostatas, o pati ieškovė, 2020 m. vasario 16 d. susipažinusi su vykdomųjų bylų medžiaga (tame tarpe ir su areštuoto turto 2018 m. gruodžio 7 d. įkainojimu), teisės aktų nustatyta tvarka jo neskundė. Skundų dėl to nepateikė nei išieškotojas, nei skolininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01966 dėl skolos išieškojimo iš  J. B. išieškotojos UAB „Mongolija“ naudai, buvo areštuotas J. B. hipoteka įkeistas turtas – jam priklausantys galvijai.

Iš byloje surinktų įrodymų taip pat nustatyta, kad 2019 m. kovo 4 d. atsakovas  J. B. pateikė antstoliui Rimantui Vižainiškiui pareiškimą (siūlymas CPK 704 straipsnio pagrindu), kuriuo pasiūlė parduoti žemės sklypą su statiniais, es. (duomenys neskelbtini)  – už 7000 Eur, žemės sklypą su statiniais, es. (duomenys neskelbtini) – už 4800 Eur,  traktoriaus puspriekabę Pronar T663/1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – už 1 222 Eur,  P. P.. 2019 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S-19-128-6342 dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui antstolis Rimantas Vižainiškis šį atsakovo prašymą tenkino. 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-19-128-6833 (toliau – Aktas Nr. 3) vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 antstolis perleido  P. P. žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – garažą, pastatą – viralinę, pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – šiltnamį, kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą, esančius (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur, 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-19-128-6834 (toliau – Aktas Nr. 2) antstolis Rimantas Vižainiškis perleido  P. P. žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – lauko viralinę, pastatą – tvartą, pastatą – daržinę, esančius (duomenys neskelbtini), už 4 800 Eur bei 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu (toliau – Aktas Nr. 1) vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 antstolis perleido  P. P. traktoriaus puspriekabę Pronar, T663/1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 222 Eur sumą. Aktuose nurodyta, kad visa suma už nupirktą turtą įmokėta 2019 m. kovo 12 d., aktą pirkėjas ( P. P.) pasirašė 2019 m. balandžio 3 d. Byloje nustatyta ir tai, kad 2019 m. kovo 1 d. atsakovas  J. B. pateikė antstoliui Rimantui Vižainiškiui dar vieną pareiškimą (siūlymas CPK 704 straipsnio pagrindu), kuriuo pasiūlė parduoti vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01966 dėl skolos išieškojimo iš jo (atsakovo  J. B.) išieškotojos UAB „Mongolija“ naudai areštuotą jo hipoteka įkeistą turtą – J. B. priklausančius galvijus už 11 000 Eur  P. P.. 2019 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. S-19-128-6211 dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui antstolis Rimantas Vižainiškis šį atsakovo prašymą tenkino. 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu (toliau – Aktas Nr. 4) Nr. 0128/18/01966 vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01966 antstolis perleido  P. P. turtinį kompleksą, kurį sudaro visi esami ir būsimi melžiamų galvijų bandai, kodas (duomenys neskelbtini), priklausantys ir J. B. vardu registruoti gyvuliai ir kiti gyvūnai – biologinis turtas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. liepos 9 d. antstolis Donatas Kisielius, kuriam buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018 pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kreipėsi į antstolį Rimantą Vižainiškį, nurodydamas, kad jis prisijungia prie antstolio Rimanto Vižainiškio vykdomų išieškojimų iš skolininko  J. B.. Ieškovės į bylą pateikti raštai dėl susipažinimo su vykdomųjų bylų medžiaga liudija, kad tuo metu antstolis Rimantas Vižainiškis vykdė ne tik vykdomąją bylą Nr. 0128/18/01967, bet ir kitas vykdomąsias bylas, kuriose skolininkas buvo atsakovas  J. B. – vykdomąją bylą Nr. 0128/18/01966, išieškotojas ŽŪB „Mongolija“ (joje buvo išieškoma skola tos pačios paskolos sutarties pagrindu, kaip ir vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, tačiau kitos hipotekos sutarties pagrindu), vykdomąją bylą Nr. 0128/18/00436, išieškotojas UAB Prekybos namai „V.V.V.“. Susipažindama su pastarųjų vykdomųjų bylų medžiaga ieškovė sužinojo, kad antstolis Rimantas Vižainiškis 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu dėl turto ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/00436, taip pat dar vienoje vykdomojoje byloje Nr. 0128/17/01907, išieškotoja N. D., buvo priėmęs patvarkymą dėl turto ekspertizės skyrimo, kuriuo turto vertinimo ekspertizė buvo paskirta taip pat ir traktoriaus puspriekabei Pronar, T663/1 2009 m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavedant ją atlikti ekspertinei įstaigai UAB „Capital vertinimas“, įpareigojant skolininką J. B. sudaryti sąlygas ekspertinės įstaigos atstovui apžiūrėti vertinamą objektą ir suteikti reikiamą informaciją ar dokumentus, taip pat apmokėti turto vertinimo ekspertizės išlaidas, sumokant ekspertų nurodytą kainą pagal pateiktą sąskaitą. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad areštuoto turto verte bus laikoma eksperto nustatyta vertė. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pagal minėtą antstolio Rimanto Vižainiškio patvarkymą UAB „Capital vertinimas“ atliko ekspertizes, ką liudija ir rašytiniai įrodymai – UAB „Capital vertinimas“ surašytas transporto priemonės ekspertizės aktas Nr. 18-R08-27 (toliau – Ekspertizės aktas Nr. 1). Tačiau byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, liudijančių, kad šis Ekspertizės aktas Nr. 1 buvo pateiktas antstoliui Rimantui Vižainiškiui UAB „Capital vertinimas“ ar atsakovo  J. B..

Iš Ekspertizės akto Nr. 1 medžiagos nustatyta, kad traktoriaus puspriekabės Pronar T663/1, pirma registracija arba pagaminimo metai – 2009 m., rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo nustatyta 2 500 Eur. Ekspertizės akte Nr. 1 turto vertintoja Kristina Vysockaja nurodė, kad išvada apie turto vertę atitinka vidutines rinkos sąlygas Lietuvos Respublikoje vertės nustatymo dieną, tačiau konkreti sandorio suma gali priklausyti nuo daugelio specifinių vertintojo nenagrinėtų sandorio sąlygų ir aplinkybių, kurias išanalizuoti nėra juridinių ir techninių galimybių; išvada apie turto vertę pateikta neatsižvelgiant į galimus rinkos pokyčius (įvykius) ateityje; turto būklė nustatyta apžiūrint turtą išoriškai, darant prielaidą, kad vidinių agregatų būklė atitinka normalų nusidėvėjimą pagal turto amžių, ridą ar kitus požymius, jeigu ekspertui nebuvo pateikta papildoma informacija apie vidinių agregatų defektus ar trūkumus. Ekspertizės akte Nr. 1 turto vertintoja Kristina Vysockaja taip pat nurodė, kad vertinamos traktoriaus puspriekabės vidutinę rinkos vertę skaičiuoja lyginamuoju metodu, kadangi nėra informacijos apie panašių transporto priemonių sandorių kainas, ji remiasi panašių transporto priemonių pasiūlymų kainomis, nuo pasiūlymo kainos atimdama 5 procentus; palyginamuosius objektus atrenka remdamasi pasiūlymų analize, pasirenkant panašiausius į vertinamą objektą palyginamuosius objektus (pagal paskirtį, gamintoją, modelį, komplektaciją ir kt.) vidutinėmis kainomis; skaičiuodama vertinamo turto vertę palyginamųjų objektų kainos koreguojamos koeficientais, kurie turi daugiausia įtakos vertinamo turto kainoms; koeficientai dėl pagaminimo metų suskaičiuoti remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Išvadoje dėl turto vertės nurodyta, kad ekspertizės metu gautas rezultatas nebūtinai turi būti suprastas kaip pinigų suma, kurią potencialus pirkėjas privalo sumokėti, - galutinė kaina nustatoma derybose tarp atitinkamų šalių. Iš Ekspertizės akto Nr. 1 turinio nustatyta, kad palyginamuosius objektus turto vertintoja Kristina Vysockaja rado internete, tačiau didžioji dalis palyginamųjų objektų buvo rasti ne Lietuvos Respublikos svetainėse. Palyginamųjų objektų skelbimai nėra pridėti prie Ekspertizės aktų, jie nepateikti į bylą ir vėliau. Iš Ekspertizės akto Nr. 1 nustatyta tik tai, kad turto vertintoja Kristina Vysockaja apžiūrėjo traktoriaus puspriekabę, nurodė, kad transporto priemonės fizinė būklė apžiūros metu tvarkinga, techninė apžiūra atlikta 2013-07-11, techninės apžiūros galiojimo pabaigos data – 2015-07-11, duomenų apie kitas atliktas technines apžiūras nepateikta. Nurodyta, kad yra nepataisyti tam tikri defektai pagal pateiktus dokumentus, pridėtus prie jų. Traktoriaus puspriekabei Pronar T663/1  reikalingos lėšos remontui yra 3478,81 Eur pagal UAB „Ivabaltė“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. remonto pasiūlymą Nr. 20180824/4. Atkreiptinas dėmesys, kad šią remonto lėšoms reikalingą sumą Ekspertizės akte turto vertintoja koregavo – traktoriaus puspriekabės Pronar T663/1 vertę mažino 2 616 Eur, ne 3478,81 Eur suma.

 Ieškovė teikdama teismui ieškinį akcentavo, kad nekilnojamasis turtas - žemės sklypas su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat ir žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleistas skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui už skolininko nurodytą kainą neatlikus jokio realaus turto įkainojimo. Nurodė, kad turtas – 0,23 ha žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 95,84 kv. m., pastatytas 1993 metais bei yra kiti ūkio pastatai (tvartas, lauko viralinė ir daržinė), esantys (duomenys neskelbtini) atsakovui  P. P. buvo perleistas tik už 4 800 Eur sumą. Žemės sklypas – 0,22 ha ir jame esantis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 99,10 kv. m., statytas 1968 metais bei šiame žemės sklype esantys kiti statiniai; garažas, viralinė, ūkinis pastatas ir lauko tualetas (šiltnamis neišlikęs), esantys (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 7000 Eur. Ieškovė nurodė, kad šie aukščiau nurodyti turtiniai objektai buvo parduoti už aiškiai per mažą kainą, pateikdamas pavyzdžius, kad tame pačiame (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio mėn. už 25 000 Eur sumą buvo perleistas 0,2184 ha žemės sklypas su 1986 m. statybos 126,83 kv. m. gyvenamuoju namu bei dviem garažais ir dviem ūkiniais pastatais. Už kelių kilometrų nuo (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo mėn. už 25 000 Eur sumą buvo perleistas 0,21 ha žemės sklypas su 1984 m. statybos 65,73 kv. m. gyvenamuoju namu, trimis ūkiniais pastatais, viraline ir kitais inžineriniais statiniais. Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje, kilus ginčui dėl žemės sklypo ir statinių vertės, prašė skirti šio turto vertės nustatymo ekspertizę. 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, teismas paskyrė ekspertizę, siekiant nustatyti, kokia buvo ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, rinkos vertė 2019 metų kovo 26 dienai, t. y. rinkos vertė, kai buvo priimtas sprendimas dėl minėto turto pardavimo atsakovui  P. P. už 4800 Eur ir 7000 Eur kainą. Ieškovės prašymu ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui Dariui Milašauskui bei Turto vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 2021-8 DM (toliau - Ekspertizės aktas Nr. 2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas 5980 Eur suma bei Turto vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 2021-7 DM (toliau - Ekspertizės aktas Nr. 3), žemės sklypas, esantį (duomenys neskelbtini), įvertintas  7490 Eur suma.

Ekspertizės akte Nr. 2 ekspertas Darius Milašauskas pažymėjęs, kad jis pasirinko turto vertinimą lyginamuoju metodu. Žemės sklypas yra netaisyklingo daugiakampio formos, dalyje sklypo yra statiniai, kita dalis neužstatyta, fizinė būklė patenkinama/gera. Taip pat ekspertas įvertino ir sklype esančius pastatus, nurodė, kad jų būklė yra gera/patenkinama, tačiau kartu akte pažymėjo, kad objekte nėra vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos, nėra vonios, tualetas - lauke. Ekspertizės akte nurodoma, kad gyvenamojo namo langai yra medžio rėmų su stiklais, lauko durys – medžio, įrengta krosninio šildymo sistema kietu kuru ir centrinio šildymo sistema kietu kuru. Grindys – linoleumo (virtuvėje), medžio lentos (kambariai, koridoriai), laminuota danga, sienos – dirbtinės odos (virtuvėje), dažytos, keraminės plytelės; lubos – medžio dailylentės. Ekspertas nurodė, kad atrenkant lyginamuosius objektus buvo taikomas panašumo į vertinamą objektą kriterijus. Iš galimų gauti duomenų apie įvykusius per paskutinius 36 mėnesius pirkimo pardavimo sandorius imties atrinkti tie objektai, kurie pagal paskirtį, lokalizaciją (Mikalčiūnų kaime ar netoliese jo) pagalbinio pastato (bent vieno) buvimą, būtų panašūs į vertinimo objektą. Ekspertas nurodė, kad parinkdamas lyginamuosius objektus laikėsi visų įstatymo reikalavimų dėl objekto panašumų, ypatingai atkreipdamas dėmesį, kad juose nebūtų vandentiekio ir nuotekų tinklų, nes tai yra didelis trūkumas, į kurį turi būti atsižvelgiama. Taigi, ekspertas įvertinęs visus privalomus rodiklius nustatė, jog žemės sklypo su statiniais, esančio Ateities g. 12, Mikalčiūnų k., Varėnos r. sav. rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. kovo 26 d.) yra 5 980 Eur. Kaip jau buvo paminėta žemės sklypas P. P. buvo parduotas už 4 800 Eur ir toks kainų skirtumas (eksperto nustatyta rinkos vertė - 5 980 Eur) negali būti vertinamas kaip esmingai neteisingas ir pažeidžiantis proceso dalyvių interesus.

Ekspertizės akte Nr. 3 ekspertas Darius Milašauskas pažymėjęs, kad jis pasirinko turto vertinimą lyginamuoju metodu. Žemės sklypas yra netaisyklingo daugiakampio formos, lygaus reljefo, dalyje sklypo yra statiniai, kita dalis neužstatyta, fizinė būklė patenkinama/gera. Taip pat ekspertas įvertino ir sklype esančius pastatus, nurodė, kad jų būklė yra gera/patenkinama, tačiau kartu akte pažymėjo, kad kai kurie ieškovės ieškinyje nurodomi statiniai neišlikę - šiltnamis natūroje neidentifikuotas, tikėtinai nugriautas, kiti inžineriniai statiniai – lauko tualetas taip pat natūroje neidentifikuotas, tikėtinai nugriautas, todėl apie jų būklę fizinių duomenų nėra.  Ekspertizės akte nurodoma, kad gyvenamojo namo langai yra plastiko rėmų su stiklo paketais, dalis medžio rėmų su stiklais, lauko durys – medžio, vidaus durys - medžio;  įrengtas vandentiekis, nuotekų šalinimas bei įrengta centrinio šildymo sistema kietu kuru; grindys – betonas (katilinėje), medžio lentos (kambariai, koridoriai), laminuota danga (kambarys), grindų plytelės (tualetas); sienos – tapetai (kambariai, koridoriai), be apdailos (tualetas, katilinė), dažytos, medžio dailylenčių; lubos – medžio dailylentės, presuoto kartono dangos. Ekspertas nurodė, kad atrenkant lyginamuosius objektus buvo taikomas panašumo į vertinamą objektą kriterijus. Iš galimų gauti duomenų apie įvykusius per paskutinius 36 mėnesius pirkimo pardavimo sandorius imties atrinkti tie objektai, kurie pagal paskirtį, lokalizaciją (Panočių kaime) pagalbinio pastato (bent vieno) buvimą, būtų panašūs į vertinimo objektą. Ekspertas nurodė, kad parinkdamas lyginamuosius objektus laikėsi visų įstatymo reikalavimų dėl objekto panašumų bei nurodė, kad parinktas lyginamasis metodas atspindi vertinamo turto rinkos vertę. Šiuo metodu apskaičiuota nekilnojamojo turto rinkos vertė pagrįsta pirkimo–pardavimo sandorių analogais, t. y. pagrįsta rinkos duomenimis. Eksperto nuomone, įvykusių sandorių pakanka, kad lyginamuoju metodu nustatyta rinkos vertė yra objektyvi. Taigi, ekspertas Darius Milašauskas įvertinęs visus privalomus rodiklius nustatė, jog žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. kovo 26 d.) yra 7 490 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad  šis turtas buvo parduotas  P. P. už 7000 Eur sumą, kas beveik visiškai atitinka eksperto nustatytą kainą.

Nors ieškovė tvirtino, kad ekspertas Ekspertizės aktuose Nr. 2, Nr. 3 netinkamai parinko lyginamuosius objektus, tačiau teismas daro išvadą, kad ekspertas savo išvadose visiškai pagrindė, kodėl pasirinko vienus ar kitus lyginamuosius objektus. Įvertinus tai, kad šiose vietovėse sandoriai nėra daromi taip dažnai kaip, pavyzdžiui didmiesčiuose, tai laikytina, jog jie parinkti tinkamai. Teismas negalėtų to paties pasakyti apie ieškovės nurodytus sandorius, kurių kaina nurodoma žymiai didesnė, nei antstolio patvirtinti sandoriai. Tie objektai nedetalizuoti, neapibūdinta jų būklė (tikėtina jie yra ženkliai geresnės būklės). Be to teismas atkreipia dėmesį, kad ir šiuo atveju objektas, kuriame gyvenamasis namas statytas buvo vėliau - 1993 metais įvertintas buvo mažesne kaina, nei tas, kuriame namas buvo pastatytas 1968 metais. Todėl ieškovės kritika, kad netinkamai parinkti objektai, nes ne visų jų statybos metai panašūs, atmestinas.

Ieškovė teikdama teismui ieškinį prašė pripažinti vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01966 sudarytą 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui  P. P. aktą, kuriuo buvo perleista galvijų banda, kurios kodas (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją pinigais – įpareigojant P. P. sumokėti  J. B. skirtumą tarp turto rinkos kainos ir faktiškai sumokėtos kainos, t. y. įpareigojant sumokėti 15 375,00 Eur.

Ieškovės atstovas akcentavo, kad gyvulių banda, buvo perleista skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui už skolininko nurodytą nerealią 11 000 Eur kainą, neatlikus jokio realaus turto įvertinimo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018-11-20 įsakymu Nr. 3D-824 buvo patvirtintos biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos 2019 metams (toliau – Normatyvinės kainos). Tyrolio pilkieji galvijai yra grynaveisliai mėsiniai galvijai  bei Normatyvinių kainų sąrašo 219 punkte nurodyta, kad grynaveislės mėsinių galvijų veislės karvės žindenės vieno vieneto kaina yra nuo 550 Eur iki 2 250 Eur. Taigi, vidutinė karvės žindenės kaina yra 1 400 Eur (550 Eur + (2 250 Eur – 550 Eur) / 2). Normatyvinių kainų sąrašo 212 punkte nurodyta, kad grynaveislių mėsinių galvijų veršelių nuo 1 iki 6 mėn. vieno vieneto kaina yra nuo 300 Eur iki 800 Eur. Taigi, vidutinė veršelio nuo 1 iki 6 mėn. kaina yra 550 Eur (300 Eur + (800 Eur – 300 Eur) / 2). Normatyvinių kainų sąrašo 215 punkte nurodyta, kad grynaveislių mėsinių galvijų bulių vyresnių kaip 2 m. vieno vieneto  kaina yra nuo 900 Eur iki 3 250 Eur. Taigi, vidutinė buliaus vyresnio kaip 2 m. kaina yra 2 075 Eur (900 Eur + (3 250 Eur – 900 Eur) / 2). Apskaičiavus Aktu Nr. 4 perleistų galvijų kainą pagal vidutines normatyvines kainas ieškovė gauna, kad Bandos pardavimo kaina turėjo būti ne mažesnė nei 26 375 Eur (1 400 Eur x 15 karvių + 550 Eur x 6 veršiukai + 2 075 Eur).

Kilus ginčui dėl galvijų bandos vertės, ieškovė teismo prašė skirti šio turto vertės nustatymo ekspertizę. Ieškovės prašymu byloje buvo paskirta ekspertizė, siekiant nustatyti galvijų bandos vertę jos pardavimo momentui. Ekspertui klausimą suformulavo ieškovė bei ji pasiūlė ir eksperto kandidatūrą. Kaip nurodyta aukščiau, teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, kuria buvo pavesta ekspertui Dariui Milašauskui atlikti ekspertizę ir pateikti atsakymą, kokia yra galvijų bandos, kurios kodas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. kovo 25 d.

Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 2021-10 DM (toliau - Ekspertizės aktas Nr. 4) ekspertas nurodęs, kad vertinant šį turtą buvo naudojamas lyginamasis metodas, iš dalies taikomas pajamų metodas, derinant su lyginamuoju metodu, nurodė, kad tiesiogiai galiojančiuose Tarptautiniuose ar Europos turto vertinimo standartuose nėra talpinamos rekomendacijos konkrečiai biologinio turto vertinimui. Tačiau Europos vertinimo standartų 2003 metų redakcijoje – Europos vertinimo standartų 2003 taikymo metodikoje 5.56 buvo detalizuota gyvulių vertinimo ypatumai: ,,Gyvuliai gali būti laikomi veislininkystei arba skerdimui. Vertė nustatoma pagal rinkos informaciją, gaunamą iš pardavimo sandorių galvijų rinkoje, ūkių išpardavimų ar kitų sandorių, įskaitant ir gyvo svorio pardavimą. Atsižvelgiama į rūšį, veislę ir naudojimo paskirtį. Pieniniai galvijai (karvės, ožkos, avys, jaučiai) vertinami pagal pieno duomenis, o veisliniai gyvuliai pagal amžių, būklę, sveikatą, genealogiją ir kitus veiksnius. Skerdimui auginami gyvuliai gali būti vertinami pagal kokybę ir tai, kaip atitinka reikalavimus, svorį, amžių, o tam tikrais atvejais ir subsidijavimą“. Taip pat vadovavosi tarptautinio vertinimo standartais, kur vertinant gyvulius, greta kitų būdų, rekomenduojama atsižvelgti į tarptautinių apskaitos standartų 41-ąjį standartą. Ekspertas pažymėjęs, kad duomenys apie vertinamų galvijų svorius buvo derinami su J. B. bei P. P.. Nurodyti karvių svoriai yra artimi literatūroje pateikiamiems karvių svoriams, buliaus svoris mažesnis, nei vidutinis rinkoje, tačiau bendrame visų galvijų svorio kontekste, tai nėra itin reikšmingas dydis. Kitais būdais patikrinti svorio vertės nustatymo dienai, eksperto nuomone, nėra galimybės, todėl vertinimas atliekamas su šia prielaida. Ekspertas 2.3 punkte nurodęs, kad vertinamas turtas yra dažnai sutinkamas rinkoje bei turi paklausą. Aprašant Tirolio (Tyrolio) pilkųjų veislę, pažymėjęs, kad šios veislės karvės žindenės yra palyginti smulkios ir sveria – 500-550 kg, tokias aplinkybes posėdžio metu pažymėjo ir atsakovas J. B., kuris nurodė, kad šios veislės gyvūnai yra mažo svorio, todėl iš esmės geriau auginti būtų didesnius gyvūnus, nes tokiu būdu gaunamas didesnis pelnas. Tačiau ši aplinkybė, jam įsigyjant šios veislės gyvūnus nebuvo žinoma, o liudytoju apklaustas D. D. tvirtino, kad gyvulius J. B. pardavė tolimesniam dauginimui (veisimui), o ne skerdimui.

Ekspertas Ekspertizės akte Nr. 4 nurodė, kad bandoje, kuri buvo parduota J. B. P. P., buvo 3 karvės, kurių amžius nuo 5,42 – 5,48 metų ir 12 karvių 6,13-7,14 metų. Taigi, tai karvės, kurias parduoti kaip veislines, nebūtų galimybių (arba tokia tikimybė artima nuliui). Virš 5 metų amžiaus karvės pardavimui kaip veislinės nebėra paklausios, nes mažėja jų produktyvumas, prieauglio kokybė ir kiti faktoriai, taigi, rinkoje jos nebepaklausios kaip veisliniai galvijai. Taip pat Ekspertizės akte nurodoma, kad ši veislė iš esmės ,,egzotinė“ veislė, ją Lietuvoje realizuoti būtų sudėtinga (nes labai mažai auginama). R. D. (kuris dabar prižiūri galvijus),  J. B. ir  P. P. (dabartinis savininkas) nurodė, kad 2019 m. kovo 25 d. karvės galėjo sverti apie 550 kg, tai patvirtina, kad jos buvo sveikos. Karvė gali būti parduodama pagal gyvą svorį arba pagal skerdeną. Kurį būdą pasirinkti sprendžią karvės pardavėjas. Parduodant pagal gyvą svorį kaina būna kiek žemesnė, tačiau parduodant pagal skerdenas, susiduriama su rizika, kad skerdžiant mėsos kokybė bus prastesnė, nei planuota, išeiga bus mažesnė, nei planuota, todėl nebūtinai bus gauta daugiau pajamų, nei planuota.

Ieškovės atstovas posėdžio metu tvirtino, kad atsakovas neieškojo jokių kitų galimybių, tiesiog pardavė gyvulius skerdimui, neieškodamas jokios geresnės kainos, jeigu būtų pardavęs gyvulius atskirai arba skerdimui, tai būtų uždirbęs daugiau, tačiau tokių savo teiginių ieškovas neįrodė. Tuo tarpu pateiktoje ekspertizės išvadoje ekspertas nurodė, kad atlikus visus vertinimus ir skaičiavimus gyvulių bandos vertė 2019 m. kovo 25 d. – 13 706 Eur. Todėl teismas daro išvadą, kad kaina, už kurią pardavė  J. B. savo gyvulių bandą  P. P. (11 000 Eur) buvo labai artima tai kainai, kurią nurodė ekspertas Ekspertizės akte – 13 706 Eur. Toks kainų skirtumas nesudaro pagrindo teigti, jog kaina iš esmės buvo neteisinga ir per maža.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu ginčija keturis turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, sudarytus vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, Nr. 0128/18/01966, kuriais traktoriaus puspriekabė Pronar,  nekilnojamasis turtas, žemės sklypai su statiniais, esantys  (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bei galvijų banda buvo perleisti  atsakovui  P. P.. Ieškovė, ieškinyje pagrįsdama jos pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą, akcentuoja tai, kad tokį reikalavimą ji grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnyje įtvirtinta suinteresuoto asmens teise ginčyti turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, jeigu turtas perleistas už kainą, kuri neatitinka jo rinkos vertės, nustatytas pagal CPK įtvirtintas taisykles, ir jeigu turto perleidimas pažeidžia suinteresuoto asmens teises.

CPK 602 straipsnis numato, kad turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718, 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (1 dalies 6 punktas), taip pat jeigu turto pardavimas iš varžytinių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (1 dalies 7 punktas). Turto pardavimas iš varžytinių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytinių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie neturėjo įtakos šių veiksmų teisėtumui (CK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotais CPK 602 straipsnio 1 dalies išaiškinimais dėl kitų asmenų galimybių skųsti minėtus antstolio aktus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais), pažymima, kad asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali ginčyti antstolio turto pardavimo iš varžytinių aktą tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, tiek ir dėl imperatyvių CPK, CK ir kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015, 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1693-1075/2019). 

Byloje nustatyta, kad ginčijamų aktų surašymo metu ieškovė nebuvo vykdymo proceso dalyvė vykdomosiose bylose Nr. 0128/18/01967, Nr. 0128/18/01966. Ieškovė prie išieškojimo iš atsakovo  J. B. vykdomosiose bylose  prisijungė tik 2019 m. liepos 9 d. Kaip nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-39451-1089/2019, CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Ši proceso norma suteikia antstoliui teisę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo kito antstolio iš to paties skolininko. Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas). Prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus (CPK 759 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad prisijungimas neturi retroaktyviosios galios ir reiškia teisę dalyvauti anksčiau pradėtoje vykdomojoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2013). Taigi, prisijungę prie konkrečios vykdomosios bylos (ar kelių vykdomųjų bylų), išieškotojai tokioje byloje įgyja teises ir pareigas, numatytas CPK 639-640 straipsniuose.

Nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės, neturėjusios galimybės ginčyti antstolio veiksmus iki 2019 m. liepos 9 d., teisę ginčyti 2019 m. balandžio 2 d. surašytus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967  bei 2019 m. balandžio 2 d. surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01966,  tačiau to nepakanka reikalavimo patenkinimui. Ieškovei tenka pareiga pagrįsti savo suinteresuotumą – jos teismine tvarka ginamos kaip pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso egzistavimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tokia teise ir jos pažeidimu ieškovė apibrėžia teisės gauti jos turimo piniginio reikalavimo (jo dalies) į atsakovą J. B. patenkinimą iš lėšų, gautų realizavus traktoriaus puspriekabę Pronar  T663/1, žemės sklypus su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 bei biologinio turto – turtinio komplekso, kurį sudaro galvijų banda vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01966 CPK nustatyta tvarka. Teismas, vertindamas surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka tokiam ieškovės suinteresuotumui pagrįsti.

Teismas atkreipia dėmesį į teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis civilinėje byloje Nr. e2-4105-1080/2019, kurioje priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2020 m. kovo 19 d.,  ieškovė grindžia ieškinį šioje byloje. Iš šių duomenų matyti, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį pripažinti  J. B. ir ŽŪB „Mongolija“ 2018 m. liepos 13 d. sudarytos paskolos sutarties 6 punktą, įskaitant visus vėlesnius šios sutarties pakeitimus, susijusius su netesybomis, negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) toje dalyje, kiek ji viršija 0,022 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo pradelstos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną, kitoje dalyje sutartį paliekant galioti, kartu teikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas šį ieškovės prašymą tenkino, o ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal 2018 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą, patvirtintą Vilniaus miesto 20 notaro biuro notarės Jurgos Šamšonienės, kurio notarinio registro Nr. 5802, ir vykdomąjį įrašą, patvirtintą Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės Jurgos Šamšonienės, kurio notarinio registro Nr. 5798, kiek tai susiję su netesybų išieškojimu, t. y. uždraudžiant imtis bet kokių priverstinio vykdymo priemonių siekiant išieškoti netesybas pagal minėtus vykdomuosius įrašus bei uždraudžiant išieškotas netesybų sumas, jeigu tokios jau būtų išieškotos, paskirstyti ir išmokėti išieškotojui. Pastarosios laikinosios apsaugos priemonės buvo paliktos galioti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi. Byloje nesant jokių duomenų apie tai, šios laikinosios apsaugos priemonės 2019 m. balandžio 30 d. surašant turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus buvo pažeistos, įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimas, kuriam įvykdyti buvo taikytos šios priemonės, įsiteisėjo tik 2020 m. kovo 19 d.,  teismas neturi pagrindo suabejoti jau padaryta išvada, kad ginčijamų aktų surašymo metu apskritai galėjo būti pažeista ieškovės teisė į ieškovės piniginio reikalavimo (jo dalies) iš atsakovo  J. B. patenkinimą.

Ieškovė, ginčydama 2019 m. balandžio 2 d. turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, akcentavo ir tai, kad puspriekabė Pronar  T663/1, žemės sklypai su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini)  bei (duomenys neskelbtini) bei biologinis turtas – galvijų banda buvo perleisti už per mažą kainą. Tokį argumentą ieškovė grindė Ekspertizės aktu Nr. 1, kuriuo buvo nustatyta didesnė traktoriaus puspriekabės Pronar  T663/1  rinkos vertė nei kaina, už kurią traktoriaus puspriekabė Pronar  T663/1 buvo perleista atsakovui  P. P., teigdama, jog areštuoto turto vertei nustatytai ekspertizės aktu būtent ji ir turi būti laikoma traktoriaus puspriekabės rinkos verte bei prašo įpareigoti atsakovą P. P. sumokėti J. B. skirtumą tarp turto rinkos kainos ir faktiškai sumokėtos kainos. Ieškovė akcentavo, kad ji atliko palyginamųjų sandorių analizę ir nustatė, kad atsakovui P. P. nekilnojamasis  turtas (žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini)  bei žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini)) buvo perleistas už neprotingą mažą kainą. Ieškovė plačiai pasisakė (ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose) dėl biologinio turto – galvijų bandos, nurodydama, kad bandos pardavimo kaina buvo pagrįsta tik skolininko J. B. parengta 2018 m. liepos 19 d. pažyma apie galvijų balansinę vertę, kuri neatspindėjo realios situacijos turto, kuris nurodytas Akte Nr. 4 pardavimo metu. Ieškovė nurodžiusi, kad antstolis Akte Nr. 4 nurodyto turto perleidimo metu galėjo ir turėjo suprasti, kad skolininko pasiūlyta galvijų bandos pardavimo kaina yra nepagrįsta ir gerokai mažesnė nei reali Bandos rinkos kaina. Bylos nagrinėjimo eigoje kilus ginčui dėl tikrosios nekilnojamojo turto - žemės sklypų su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) bei biologinio turto – galvijų bandos vertės, prašė teismo skirti ekspertizę. Taigi, ieškovės prašymu, 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, teismas paskyrė ekspertizę, siekiant nustatyti, kokia buvo ginčo objektais esančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, rinkos vertė, kai buvo priimtas sprendimas dėl minėtų žemės sklypų su statiniais pardavimo  P. P. už 4800 Eur ir 7 000 Eur kainą. Taip pat minėta nutartimi teismas paskyrė ekspertizę, siekiant nustatyti, kokia buvo galvijų bandos, kurios kodas 10218001636, rinkos vertė, kai buvo priimtas sprendimas dėl minėtos galvijų bandos pardavimo P. P. už 11 000 Eur kainą. Ieškovės prašymu ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui Dariui Milašauskui bei atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas 5980 Eur suma, žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini)  – 7490 Eur suma, o galvijų banda - 13 706 Eur suma. 

Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Antstolio taikomų priverstinio vykdymo priemonių sąrašas pateiktas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, tarp jų išieškojimas iš skolininko turto. CPK 690 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia jo tikroji vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Jeigu apribojimai nesudaro kliūties ar pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, antstolis, nustatęs turto priklausymo skolininkui faktą ir turto vertę, atlieka tolimesnius vykdymo veiksmus pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir tesėtų interesų.

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra viena iš įstatymo leistinų priverstinio turto realizavimo formų. CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė surasti areštuoto turto pirkėją, šią teisę jis gali įgyvendinti, jeigu iki varžytinių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Tokiu atveju turto pardavimas iš varžytinių nevykdomas, areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

Byloje nustatyta, kad ieškovės ginčijamais turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais traktoriaus puspriekabė Pronar T663/1, žemės sklypai su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  buvo parduoti už didesnę kainą nei ši traktoriaus puspriekabė bei žemės sklypai su statiniais buvo įvertinti antstolio turto arešto akte. Nepaisant to, ieškovė teigia, kad šie Aktai pripažintini negaliojančiais, nes dar surašydamas turto arešto aktą 2018 m. gruodžio 7 d. antstolis traktoriaus puspriekabę įvertino pažeisdamas CPK nustatytą tvarką: jų rinkos vertę nustatė ne pagal Ekspertizės aktą Nr. 1, kuri buvo atlikta antstolio patvarkymo pagrindu, o savo iniciatyva, išklausęs skolininko ir išieškotojo nuomonę. Žemės  sklypai su statiniais perleisti  už skolininko nurodytą kainą neatlikus jokio realaus turto įkainojimo bei bandos pardavimo kaina pagrįsta tik skolininko (atsakovo) J. B. parengta 2018 m. liepos 19 d. pažyma apie galvijų balansinę vertę, kuri ieškovės nuomone neatspindėjo realios situacijos turto, kuris nurodytas akte Nr. 4.

Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje: areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis); jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (4 dalis). Ieškovė teigia, kad esant traktoriaus puspriekabės  Pronar vertei nustatytai eksperto pagal antstolio patvarkymą iki 2018 m. gruodžio 7 d. turto arešto akto surašymo dienos, antstolis negalėjo ja nesiremti, areštuodamas aukščiau nurodytą traktoriaus puspriekabę. 

Teismas sutinka su ieškove, kad pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį tuo atveju, jei antstolio areštuoto turto vertei nustatyti pats antstolis pasitelkia ekspertą, jis pastarojo turto verte turi laikyti eksperto nustatytą vertę, ar jam kilus abejonių dėl šios eksperto nustatytos vertės inicijuoti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Tačiau nagrinėjamu atveju šios nuostatos, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, negali būti taikomos.

Byloje nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0128/18/01967, kurioje buvo surašyti ieškovės ginčijami Aktai Nr. 1, 2, 3 buvo pradėta 2018 m. gruodžio 4 d. Šioje vykdomojoje byloje antstoliui buvo pateiktas vykdyti notaro vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš  J. B., išieškojimą nukreipiant į hipotekos kreditoriaus ŽŪB „Mongolija“ naudai įkeistą turtą, tame tarpe traktoriaus puspriekabės Pronar T663/1. Ieškovės ieškinyje akcentuojamos traktoriaus puspriekabės Pronar T663/1 rinkos vertės nustatymo ekspertizė UAB „Capital vertinimas“ buvo paskirta atlikti ne vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, o žymiai anksčiau pradėtose vykdomosiose bylose Nr. 0128/17/01907, 0128/18/00436, kuriose išieškotojas buvo ne hipotekos kreditorius ŽŪB „Mongolija“. Duomenų, kokiu pagrindu pastarosiose bylose antstolis areštavo traktoriaus puspriekabę Pronar T663/1 ieškovė į bylą neteikė, kaip ir neteikė įrodymų kokios eilės kreditoriais buvo N. D., UAB Prekybos namai „V.V.V.“, iki kada areštas pastarosiose bylose minėtam turtui buvo taikytas, kokia šio turto vertė antstolio buvo nustatyta pastarosiose vykdomosiose bylose Nr. 0128/17/01907, 0128/18/00436.

CPK 626 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, be kitų atvejų, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus (2 punktas). Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje sistemiškai aiškinant CPK 626 straipsnio nuostatas, tarp jų šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį, nurodyta, kad tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-678/2013, 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-232-219/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 išieškojimas iš traktoriaus puspriekabės Pronar bei dviejų žemės sklypų su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas pagal hipotekos kreditoriaus ŽŪB „Mongolija“ reikalavimą. Jo reikalavimai tenkinami be eilės. Todėl visi išieškojimai iš šio turto nuo 2018 m. gruodžio 4 d. negalėjo būti vykdomi, turėjo būti stabdomi. Įvertinus tai, kad priverstinis išieškojimas iš skolininko turto yra vieningas procesas, apimantis antstolio veiksmus nuo turto arešto, jo įkainojimo, realizavimo iki gautų lėšų paskirstymo, tai prieš atlikdamas bet kokius išieškojimo veiksmus trečiojo asmens naudai iš įkeisto turto, antstolis privalo prieš tai gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą (CPK 747 straipsnis). Teigti, kad nustatydamas areštuojamos traktoriaus  puspriekabės bei žemės sklypų su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) vertę vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, antstolis privalėjo vertinti savo paties priimtą patvarkymą skirti šio turto vertės nustatymo ekspertizę kitose vykdomosiose bylose Nr. 0128/17/01907, 0128/18/00436, kuriose hipotekos kreditoriaus ŽŪB „Mongolija“ nedalyvavo, sutikimo nukreipti išieškojimą į jo naudai areštuotą turtą neteikė (tokių įrodymų byloje apskritai nėra), pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį teismas apskritai neturi pagrindo.

Šioje byloje ieškovė neįrodė, kad Ekspertizės aktas Nr. 1 antstoliui vykdomojoje byloje buvo pateiktas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad jo vykdomosios bylos medžiagoje nebuvo, jie buvo įteikti ne antstoliui, o skolininkui  J. B., kuris jų antstoliui neperdavė, už ekspertizę UAB „Capital vertinimas“ mokėjo taip pat ne antstolis, o atsakovas J. B.. Be to, antstolis Rimantas Vižainiškis patvirtinęs, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą Nr. S-18-128-14229 jis priėmė ne dėl to, kad jam (antstoliui) kilo abejonių dėl turto vertės ar, kad kilo ginčas tarp skolininko ar išieškotojo, tačiau dėl to, kad to prašė skolininkas (atsakovas J. B.) - būtent todėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkyme numatė, kad už ekspertizę apmoka skolininkas J. B.. Priešingai nei nurodžiusi ieškovė, jam iki pat ieškinio gavimo nebuvo žinoma apie UAB „Capital vertinimas“ atliktus ekspertizės aktus ir apžiūros aktus bei jam (antstoliui) nebuvo žinomas jų turinys ir jam nėra aišku, kodėl ekspertizės aktuose kaip ekspertizės užsakovas yra nurodomas antstolis Rimantas Vižainiškis, kadangi jokių sutarčių dėl ekspertizės atlikimo jis nesudarinėjo bei  2018 m. gruodžio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 atliekant turto įkainojimą ieškovės nurodoma ekspertizė negalėjo turėti jokios įtakos turto įkainojimui, kadangi jos antstoliui perduotos nebuvo.

Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią įvykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Įstatymas nustato antstoliui pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Ieškovė teigia, kad antstolio 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymo pagrindu atlikta traktoriaus puspriekabės rinkos vertės nustatymo ekspertizė  bei žemės sklypų su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), įkainojimas, kai antstolis įkainojimą atliko formaliai, savaime liudija, kad areštuodamas šį turtą 2018 m. gruodžio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, antstolis jį įkainojo nepagrįstai maža kaina. Taipogi teigiama, kad gyvulių bandos pardavimo kaina pagrįsta tik skolininko J. B. parengta pažyma apie galvijų balansinę vertę, kuri neatspindėjo realios situacijos turto pardavimo metu.

Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų, o antrosiose varžytinėse – 60 proc. CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu dėl per mažos pardavimo kainos, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi aiškinti ir taikyti kartu su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra.

Pasisakydamas dėl ieškovės į bylą pateikto Ekspertizės akto Nr. 1 kaip pagrindo teigti, kad jame esantys duomenys vienareikšmiškai liudija, kad antstolis 2018 m. gruodžio 7 d. turto arešto aktu nepagrįstai traktoriaus puspriekabę Pronar vertino 1 200 Eur suma, teismas pirmiausia pažymi tai, kad CPK 681 straipsnio nuostatos leidžia antstoliui areštuojamą turtą įkainoti rinkos kainomis pačiam, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tik tada, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, įstatymas numato jam pareigą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl areštuojamo turto vertės, įstatymas nedetalizuoja. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų bei siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, kad turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo bei išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti, ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Byloje nustatyta, kad antstolis 2018 m. gruodžio 7 d. turto arešto akte traktoriaus puspriekabės Pronar bei žemės sklypų su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), rinkos vertę nustatė įvertinęs skolininko (atsakovo)  J. B. ir išieškotojo trečiojo asmens ŽŪB „Mongolija“ nuomonę. Tokia jų rinkos vertė šių asmenų buvo apibrėžta hipotekos sandoryje, sudarytame 2018 m. rugpjūčio 2 d. Byloje nėra įrodymų, kad antstolis 2018 m. gruodžio 7 d. būtų turėjęs duomenų apie kitokią šių objektų rinkos vertę. Iš antstolio paaiškinimų atsiliepime matosi, kad ekspertizės aktų antstolis negavo bei jis patvirtino, kad  jų nėra ir negali būti vykdomosios bylos medžiagoje. Skolininko areštuotą turtas jis realizavo 2019 m. balandžio - gegužės mėn. CPK nustatyta tvarka turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais, kurių dalį ieškovė šioje byloje ginčija, o dalies - ne, prašydama teismo įpareigoti pirkėjus primokėti tam tikrą sumą pinigų. Jis patvirtino, kad jo veiksmai atliekant areštuoto turto vertės nustatymą ir įkainojimą atitiko CPK nuostatas, o pati ieškovė susipažinusi su vykdomųjų bylų medžiaga (tame tarpe ir su areštuoto turto 2018 m. gruodžio 7 d. įkainojimu), teisės aktų nustatyta tvarka jo neskundė. Skundų dėl to nepateikė ir išieškotojas, ir skolininkas. Antstolis nurodęs, kad jis nežino kokiomis prielaidomis remdamasi ieškovė sprendžia geriau žinanti, kokia vertė, pavyzdžiui, buvo atliekant areštuoto biologinio turto - galvijų bandos, kurios kodas (duomenys neskelbtini) - įkainojimą, nei tą padarė įkainojimo metu antstolis ar skolininkas J. B., parengdamas 2018-07-19 pažymą.  

 Iš ieškovės pateikto Ekspertizės akto Nr. 1, juose nurodomų lyginamųjų objektų parinkimo aplinkybių, tikėtina, kad Lietuvos Respublikoje tokių objektų pasiūlos nebuvo ar ji buvo itin maža. Kalbant apie žemės sklypus su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ekspertas atlikęs ekspertizę (Ekspertizės aktas Nr. 2 ir Ekspertizės aktas Nr. 3), dėl šio turto vertės nustatymo nurodęs, kad parinkdamas lyginamuosius objektus laikėsi visų įstatymo reikalavimų dėl objekto panašumų bei nurodė, kad parinktas lyginamasis metodas atspindi vertinamo turto rinkos vertę.  Ieškovė gi tvirtino, kad ekspertas netinkamai parinko lyginamuosius objektus, tačiau teismas daro išvadą, kad ekspertas savo išvadoje visiškai pagrindė, kodėl pasirinko vienus ar kitus lyginamuosius objektus. Įvertinus tai, kad šiose vietovėse sandoriai nėra daromi taip dažnai kaip, pavyzdžiui didmiesčiuose, tai laikytina, jog jie parinkti tinkamai. Teismas negalėtų to paties pasakyti apie ieškovės nurodytus sandorius, kurių kaina nurodoma žymiai didesnė, nei antstolio patvirtinti sandoriai. Tie objektai nedetalizuoti, neapibūdinta jų būklė (tikėtina jie yra ženkliai geresnės būklės). Be to teismas atkreipia dėmesį, kad ir šiuo atveju objektas, kuriame gyvenamasis namas statytas buvo vėliau - 1993 metais įvertintas buvo mažesne kaina, nei tas, kuriame namas buvo pastatytas 1968 metais. Todėl ieškovės kritika, kad netinkamai parinkti objektai, nes ne visų jų statybos metai panašūs, atmestinas.

Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas Darius Milašauskas įvertinęs visus privalomus rodiklius nustatė, jog žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. kovo 26 d.) yra 7 490 Eur. Šis turtas buvo parduotas  P. P. už 7000 Eur sumą, kas beveik visiškai atitinka eksperto nustatytą kainą. Žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. kovo 26 d.) yra 5 980 Eur ir kaip jau buvo minėta, žemės sklypas P. P. buvo parduotas už 4800 Eur. Toks kainų skirtumas negali būti vertinamas kaip esmingai neteisingas ir pažeidžiantis proceso dalyvių interesus.

Ekspertas Darius Milašauskas atlikęs ekspertizę ir pateikdamas atsakymą, kokia buvo galvijų bandos, kurios kodas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. kovo 25 d. (Ekspertizės aktas Nr. 4)  pažymėjęs, kad duomenys apie vertinamų galvijų svorius buvo derinami su J. B. bei P. P.. Nurodyti karvių svoriai yra artimi literatūroje pateikiamiems karvių svoriams, buliaus svoris mažesnis, nei vidutinis rinkoje, tačiau bendrame visų galvijų svorio kontekste, tai nėra itin reikšmingas dydis. Kitais būdais patikrinti svorio vertės nustatymo dienai, eksperto nuomone, nėra galimybės, todėl vertinimas atliekamas su šia prielaida. Ekspertas 2.3 punkte nurodęs, kad vertinamas turtas yra dažnai sutinkamas rinkoje bei turi paklausą. Aprašant Tirolio (Tyrolio) pilkųjų veislę, pažymėjęs, kad šios veislės karvės žindenės yra palyginti smulkios ir sveria – 500-550 kg, tokias aplinkybes posėdžio metu pažymėjo ir atsakovas J. B., kuris nurodė, kad šios veislės gyvūnai yra mažo svorio, todėl iš esmės geriau auginti būtų didesnius gyvūnus, nes tokiu būdu gaunamas didesnis pelnas. Tačiau ši aplinkybė, jam įsigyjant šios veislės gyvūnus nebuvo žinoma, o liudytoju apklaustas D. D. tvirtino, kad gyvulius J. B. pardavė tolimesniam dauginimui (veisimui), o ne skerdimui. Be to, liudytojas D. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra tos Estijos bendrovės („Estonia-ACB- VIANCO“ OU) direktorius, kuriai J. B. yra skolingas. Jis paaiškino, kad gyvuliai reprodukcijai parduodami brangiau, nei tie, kurie parduodami skerdimui. Kai banda buvo parduodama J. B., buvo vadovaujamasi agrarinės ekonomikos instituto normatyvuose nurodytomis kainomis, t. y. vienas vienetas už 2000 Eur. Jis patvirtino, kad lankėsi ūkyje daug kartų ir 2019 metų pradžioje buvo atvykęs, tuo metu gyvuliai buvo normalaus įmitimo. Jis tvirtino, kad J. B. jiems net nepasiūlė pirkti gyvulių, nors būtent jie galėjo jam pasiūlyti geresnes kainas, kadangi jie patys turi galimybes gyvulius parduoti užsienyje, ten jie turi kontaktus. Teismas šio liudytojo parodymus vertinta itin kritiškai, nes šis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl gali tendencingai vertinti aplinkybes. Taip pat šį asmenį vertino ir ekspertas, kuris konsultavosi su trimis subjektais, vienas iš jų – D. D.. Ekspertas pažymėjo, kad šio asmens komentarą vertina labai rezervuotai, nes jis tiesiogiai iš pardavimo užsidirbęs asmuo bei nenurodė konkrečios tyrimui reikšmingos informacijos, tik nurodė, kad jo nuomone galvijai parduoti labai pigiai.

Ieškovės atstovas posėdžio metu tvirtino, kad atsakovas neieškojo jokių kitų galimybių, tiesiog pardavė gyvulius skerdimui, neieškodamas jokios geresnės kainos, jeigu būtų pardavęs gyvulius atskirai arba skerdimui, tai būtų uždirbęs daugiau, tačiau tokių savo teiginių ieškovas neįrodė. Ekspertizės akte Nr. 4, ekspertas atlikęs ekspertizę  dėl galvijų bandos vertės nustatymo nurodė, kad bandoje, kuri buvo parduota J. B. P. P., buvo 3 karvės, kurių amžius nuo 5,42 – 5,48 metų ir 12 karvių 6,13-7,14 metų. Todėl, tai karvės, kurias parduoti kaip veislines, nebūtų galimybių (arba tokia tikimybė artima nuliui). Virš 5 metų amžiaus karvės pardavimui kaip veislinės nebėra paklausios, nes mažėja jų produktyvumas, prieauglio kokybė ir kiti faktoriai, taigi, rinkoje jos nebepaklausios kaip veisliniai galvijai. Taip pat Ekspertizės akte ekspertas nurodęs, kad ši veislė iš esmės ,,egzotinė“ veislė, ją Lietuvoje realizuoti būtų sudėtinga (nes labai mažai auginama). Karvė gali būti parduodama pagal gyvą svorį arba pagal skerdeną. Kurį būdą pasirinkti sprendžią karvės pardavėjas. Parduodant pagal gyvą svorį kaina būna kiek žemesnė, tačiau parduodant pagal skerdenas, susiduriama su rizika, kad skerdžiant mėsos kokybė bus prastesnė, nei planuota, išeiga bus mažesnė, nei planuota, todėl nebūtinai bus gauta daugiau pajamų, nei planuota.

Ekspertizės akto Nr. 4 išvadoje nurodoma, kad atlikus visus vertinimus ir skaičiavimus gyvulių bandos vertė 2019 m. kovo 25 d. yra 13 706 Eur. Taigi teismas daro išvadą, kad kaina, už kurią pardavė  J. B. savo gyvulių bandą  P. P. (11 000 Eur) buvo labai artima tai kainai, kurią nurodė ekspertas Ekspertizės akte – 13 706 Eur. Toks kainų skirtumas nesudaro pagrindo teigti, jog kaina iš esmės buvo neteisinga ir per maža. Ieškovės atstovas posėdžio metu tvirtino, kad atsakovas neieškojo jokių kitų galimybių, tiesiog paravė gyvulius skerdimui, neieškodamas jokios geresnės kainos, jeigu būtų pardavęs gyvulius atskirai arba skerdimui, tai būtų uždirbęs daugiau, tačiau tokių savo teiginių ieškovė neįrodė.

Teismas daro išvadą, kad vien aplinkybė, kad atsakovas  J. B. 2019 m. kovo 1 d. pranešė antstoliui apie atsiradusį pirkėją P. P., sutinkantį jam priklausančius galvijus (išieškotojos UAB „Magnolija“ naudai  yra areštuotas hipoteka įkeistas turtas – K. B. priklausantys galvijai) bei 2019 m. kovo 4 d. pranešė antstoliui apie atsiradusį pirkėją P. P., sutinkantį jam priklausančius žemės sklypus su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ir traktoriaus puspriekabę Pronar T663/1, nupirkti net už didesnę kainą nei ji nurodyta 2018 m. rugpjūčio 2 d. hipotekos sandoryje, kuriame įkeisti daiktai bei 2018 m. gruodžio 7 d. turto arešto akte, taip pat nepakankama teigti buvus antstolio pareigą vykdomųjų bylų Nr. 0128/18/01967,  Nr. 0128/18/01966 eigoje suabejoti šio turto rinkos verte. Rinka nėra pastovi, ji priklausoma nuo įvairių aplinkybių, turto paklausa ir kainos rinkoje kinta nuolat. Todėl antstolis, vykdydamas išieškojimą turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, jog turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, bet ir varžytynių dalyviams varžantis dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytinėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-942-855/2021).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog turto pardavimo iš varžytinių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu, nustatytas pažeidimas dėl turto įkainojimo procedūros ir parduodamo turto pradinės kainos nustatymo neturi būti formalus, bet turi turėti tiesioginę reikšmę kainos, kuri būtų iš esmės mažesnė nei rinkos kaina, nustatymui. Spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo buvimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautą už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumas laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad yra pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu tada, kai turto pardavimo iš varžytinių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apriboja skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2009, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Byloje nustatyta, kad traktoriaus puspriekabė Pronar  T 663/1,  žemės sklypus su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Varėnos r. bei galvijų banda, kodas (duomenys neskelbtini), atitinkamai parduoti už 1 222 Eur, 4 800 Eur, 7 000 Eur  bei 11 000 Eur. Ieškovės į bylą pateiktame Ekspertizės akte Nr. 1 traktoriaus puspriekabė Pronar  T 663/1 įvertinta 2 500 Eur. Ieškovės prašymu teismui paskyrus ekspertizę, siekiant nustatyti, kokia buvo ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto – žemės sklypų su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) - turto rinkos vertė, kai buvo priimtas sprendimas dėl minėto turto pardavimo  P. P. už  4800 Eur ir 7000 Eur kainą, atlikus ekspertizę (Ekspertizės aktas Nr. 2, Nr. 3) šie žemės sklypai su statiniais  buvo įvertinti 5980 Eur ir 7490 Eur sumomis. Taipogi teismui paskyrus ekspertizę (ieškovės prašymu), biologinio turto - galvijų bandos, kodas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, kai buvo priimtas sprendimas dėl minėto biologinio turto pardavimo  P. P. už 11 000 Eur kainą, atlikus ekspertizę (Ekspertizės aktas Nr. 4)  ši galvijų banda buvo įvertinta 13 706 suma.

Tai reiškia, kad lyginant su Ekspertizės akte Nr. 2 nurodyta žemės sklypo su statiniais verte, šis žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas P. P. – už 80,27 procentų rinkos vertės, nurodytos Ekspertizės akte Nr. 2. Gi žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) buvo parduotas P. P. – už 93,46 procentų rinkos vertės, nurodytos Ekspertizės akte Nr. 3. Tuo tarpu lyginant su Ekspertizės akte Nr. 4 nurodyta biologinio turto – galvijų bandos verte, galvijų banda buvo parduota P. P. – už 80,26 procentų rinkos vertės, nurodytos Ekspertizės akte Nr. 4. Tai patvirtina, kad žemės sklypų su statiniais ir galvijų bandos pardavimo kaina buvo artima jų rinkos kainai nes ji labai artima tai kainai, kurią nurodė ekspertas Ekspertizės aktuose Nr. 2, 3, 4. Toks kainų skirtumas nesudaro pagrindo teigti, jog kaina iš esmės buvo neteisinga ir per maža.

Be to, ieškovės pateikiamos ekspertizės dėl traktoriaus puspriekabė Pronar  T 663/1 rinkos vertės nustatymo buvo atliktos 2018 m. rugpjūčio 31 d., tuo tarpu turtas CPK nustatyta tvarka realizuotas tik 2019 m. balandžio 30 d., praėjus 8 mėnesiams nuo jų atlikto vertinimo, kurį pateikė ieškovė ir kuris, kaip antstolis tvirtina nebuvo turto realizavimo metu žinomas. Ieškovė neginčija ir to, kad traktoriaus puspriekabei Pronar  T 663/1 buvo reikalingas remontas, kurio kaštai – 3 478,81 Eur  (remonto pasiūlymas Nr. 20180823/4).  

Kita gi vertus, teismas nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovu J. B., kad ieškovės į bylą pateiktas Ekspertizės aktas Nr. 1 negali būti pagrindu patikimai suabejoti 2019 m. balandžio 2 d. turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodyta traktoriaus puspriekabės Pronar  T 663/1 rinkos verte, jos tikrumu, pagrįstumu. Šis kilnojamasis turtas nebuvo remontuojamas, realizuotas praėjus 8 mėnesiams po ieškovės nurodomos turto ekspertizės ataskaitos Nr. 1 parengimo ir turto apžiūros. Teismo nuomone, yra svarbu byloje nustatyti, ar turto pardavimo dieną antstolio nustatyta vertė neatitiko realios tokios būklės traktoriaus puspriekabės vertės rinkoje ir jei taip, ar toks vertės neatitikimas laikytinas esmingu. Atsakovas J. B. atsiliepime nurodęs, kad už nustatytą kainą jam nepavyko surasti potencialių turto pirkėjų, niekas nesutiko mokėti ekspertizėje nurodytos kainos už žemės ūkio techniką - traktoriaus puspriekabę Pronar T 663/1. Negana to, jo naudojimasis minėtu turtu nebuvo apribotas, jis buvo nuolat ir intensyviai naudojamas ūkinėje veikloje, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis neturėjo piniginių lėšų technikos remontui, dėl ko visa jo (atsakovo J. B.) naudojama technika patyrė didesnį, nei įprasta, nusidėvėjimą. Šiuo atveju teismas laiko, kad įvertinti šio Ekspertizės akto patikimumo neleidžia tai, kad į bylą nėra pateikti konkretūs lyginamuosius objektus apibūdinantys duomenys – skelbimai, kuriais remdamasi turto vertintoja Kristina Vysockaja darė išvadas. Iš Ekspertizės akte nurodomų duomenų apie palyginamuosius objektus matyti, kad objektai nėra tapatūs. Kodėl juos pasirinko turto vertintoja, kaip grindžia jų panašumą, o tuo pačiu galimumą lyginti tarpusavyje, iš Ekspertizės akto nematyti. Abejonių Ekspertizės akte padarytomis išvadomis kelia ir tai, kodėl traktoriaus puspriekabę Pronar turto vertintoja vertino kaip pakankamai tvarkingą (iš pateiktų duomenų matosi, kad paskutinė apžiūra buvo atlikta tik 2013 m. liepos 11 d.), nors jai buvo pateikti duomenys apie jų defektus, šių defektų šalinimo išlaidos pagal UAB „Ivabaltė“ pateiktus duomenis yra aiškiai didesnės, nei jomis traktoriaus puspriekabės Pronar vertę mažino turto vertintoja. Konkrečios tokią išvadą lemiančios priežastys šiame ekspertizės akte neatskleistos.

Taigi, vertindamas šias nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių CPK 602 straipsnio 1 dalies 6, 7 punkte nurodytus pagrindus Aktus Nr. 1, 2, 3, 4 pripažinti negaliojančiais, todėl ieškovės ieškinys pripažįstamas nepagrįstu.

Pažymėtina, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią civilinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas tik trumpai pasisakys ir dėl kitų bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuotų aplinkybių. 

 Ieškovė procesiniuose dokumentuose akcentavo atsakovų  J. B. ir P. P. nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu, jų siekį užkirsti galimybę ieškovei gauti bent dalį jos turimo reikalavimo į atsakovo J. B. patenkinimo iš šioje byloje esančio ginčo turto pardavimo vykdomosios bylos Nr. 0128/18/01967, Nr. 0128/18/01966 metu. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, sprendžiant Aktų Nr. 1, 2, 3,4  pripažinimo negaliojančiais klausimą CPK 602 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktų pagrindu, esminės reikšmės neturi. Tokios aplinkybės galėtų būti svarbios ieškovei pasirinkus jos teises ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto pagrindu, tačiau šioje teisės normoje nustatytais pagrindais ieškovė ieškinio nereiškia. Kadangi teisės normas pagal ieškovės nurodytą ieškinio pagrindą taiko teismas, teismas konstatuoja, kad tenkinti ieškovės ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu nėra pagrindo. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, ar kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Minėta, kad skolininko turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra viena iš specialių priverstinių išieškojimo iš skolininko turto priemonių. Nagrinėjamu atveju ji buvo taikyta vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 ir Nr. 0128/18/01966  antstolio, todėl pagrindo spręsti dėl Aktų Nr. 1, 2, 3, 4 negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu nėra – jie neatitinka sąlygos, jog jų atsakovas  J. B. sudaryti neprivalėjo.

Pasisakant dėl ieškovės įrodinėto J. B. nesąžiningumo, teismas atkreipia dėmesį (tai nurodyta ir Vilniaus m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-902-819/2021, sprendimas neįsiteisėjęs), kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl naudojimosi teise teikti prieštaravimus į teismo įsakymą pagal ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. L2-45172-294/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018 skundimas apeliacine tvarka, teikimas prašymo Vilniaus apygardos teismui dėl įsiteisėjusio minėto teismo sprendimo vykdymo išdėstymo be pagrindo ieškovės yra vertinamas kaip nesąžiningas elgesys ieškovės atžvilgiu, kiek tai susiję su ieškovės galimybe nukreipti išieškojimą į ginčo objektus. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4105-1080/2019 turinio, kuriame kalbama apie Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2A-950-790/2018, teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių  duomenų matyti, kad traktoriaus puspriekabė Pronar T663/1, žemės sklypai su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. hipotekos sandorio sudarymo, tiek po to buvo įkeisti tretiesiems asmenims dėl ko ieškovė apskritai negalėjo pretenduoti nukreipti išieškojimą į pastarąjį atsakovo  J. B. turtą, nesant tam hipotekos kreditoriaus sutikimo. Tokio  J. B. nesąžiningumo, surašant šioje byloje ieškovės ginčijamus Aktus Nr. 1, 2, 3, 4 neliudija ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4105-1080/2019 konstatuotos aplinkybės apie  J. B. glaudžius santykius su ŽŪB „Mongolija“, jų nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu 2018 m. liepos 13 d. paskolos sutartyje įtvirtinant delspinigių normą. Minėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendime nėra konstatuotų jokių aplinkybių, susijusių su traktoriaus puspriekabės Pronar  T 663/1, žemės sklypų su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) bei galvijų bandos, kodas (duomenys neskelbtini), įkainojimu, atsakovo  J. B. nesąžiningumu būtent šiuo aspektu, kas yra pastarosios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokio nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu savaime nepatvirtina ir ieškovės akcentuota, taip pat byloje nustatyta aplinkybė, kad Ekspertizės aktą Nr. 1 iš UAB „Capital vertinimas“ gavo  J. B., kuris jų antstoliui neperdavė. Viena vertus, byloje neįrodyta tokio atsakovo  J. B. elgesio sąsaja su ieškove, siekiant suklaidinti antstolį, užkirsti ieškovei galimybę gauti reikalavimo patenkinimą iš atsakovui  J. B. priklausančių traktoriaus puspriekabės Pronar  T 663/1, žemės sklypų su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei galvijų bandos, kodas(duomenys neskelbtini), pardavimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 ir Nr. 0128/18/01966. Kita vertus, byloje nustatyta, kad traktoriaus puspriekabė, žemės sklypai su statiniais  bei galvijų banda buvo perleisti atsakovui  P. P. ne už antstolio nustatytą jų rinkos vertę Turto arešto akte, o už didesnę vertę, kurią jam pasiūlė traktoriaus puspriekabę, žemės sklypus su statiniais bei galvijų bandą  sutikęs pirkti atsakovas   P. P.. 

Pasisakydamas dėl P. P. (ne)sąžiningumo, teismas pažymi, kad ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurie liudytų jo nesąžiningumą įsigyjant traktoriaus puspriekabę, žemės sklypus su statiniais bei galvijų bandą. Pati ieškovė pripažįsta, kad galiojanti ir vykdytina ieškovės reikalavimo teisė į skolininką J. B., savo ruožtu - teisė prisijungti prie išieškojimo ieškovei atsirado jau po ginčijamų aktų priėmimo (antstolio Donato Kisieliaus patvarkymas prisijungti prie skolos išieškojimo Nr. S- 19-174-9839 buvo priimtas 2019 m. liepos 9 d.). Taigi prie išieškojimo vykdomosiose bylose ieškovė prisijungė tik po Aktų Nr. 1, 2, 3, 4 surašymo. Aktai Nr. 1, 2, 3, 4  buvo surašyti vykdymo procese antstolio, kuriam tenka užtikrinti atliekamų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Įrodymų, kad antstolio atliekamais veiksmais vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, Nr.  0128/18/01966  P. P. turėjo abejoti, ieškovė į bylą nepateikė.

Be to, ieškovė nors ir  nurodo, kad „paskolos sutarties Nr. 20150626/BGB 7 (ir Nr. 20151121/BGB 10 IV dalies 2 punktas numatė, kad J. B. neturi teisės galvijų įkeisti ir/arba parduoti tol, kol nėra grąžinta visa suteiktos paskolos suma“ - minėta paskolos sutartis yra sudaryta tarp skolininko J. B. ir „Estonia-ACB- VIANCO“ OU, tačiau „Estonia-ACB-VIANCO“ OU savo teisių negina, ji nėra bylos šalis, o ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad gali ginti „Estonia-ACB-VIANCO“ OU teises ir teisėtus interesus.

Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo taip pat dėl ieškovės prašyto taikyti restitucijos būdo. Tačiau teismui ieškovės pareikštus reikalavimus dėl Aktų Nr. 1, 2, 3, 4 pripažinimo negaliojančiais pripažinus nepagrįstais, restitucijos taikymo klausimas nesvarstytinas. Teismas tik trumpai pasisako dėl ieškovės prašytos taikyti restitucijos šioje civilinėje byloje, o kartu atsakovo antstolio Rimanto Vižainiškio argumentų dėl jo patraukimo atsakovu šioje civilinėje byloje, teismas pažymi ir tai, kad ieškovės prašymas taikyti restituciją šioje byloje, įvertinus ieškinio pagrindą, siejamą iš esmės tik su paties antstolio neteisėtais veiksmais įkainojant traktoriaus puspriekabę Pronar  T 663/1, žemės sklypus su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  bei galvijų bandą vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, Nr. 0128/18/01966, kelia abejones dėl jos pasirinkto teisių gynybos būdo tinkamumo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esant tam tikroms aplinkybėms, kai negalimas restitucijos taikymas, kai priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai pažeistas asmenų teises teismas gina taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai. Esant teisės aktuose įtvirtintam dvigubam varžytinių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytinių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtiną teisinį reglamentavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, orientuotas į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą; asmeniui, prašant apginti jo civilines teises keliais gynimo būdais, teismas turi įvertinti, kuriam būdui ieškovas teikia prioritetą ir kuris yra tinkamiausiais bei efektyviausiais, ar turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises ar pažeistos teisės gali būti ginamos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimo taikyti atsakovui antstoliui Rimantui Vižainiškiui civilinę atsakomybę, nepaisant formuluojamo ieškinio faktinio pagrindo, net neprašė, tokio jos teisių gynybos būdo nesirinko.

Dar gi, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, prašydama taikyti restituciją natūra - grąžinti  J. B. nuosavybėn  P. P. (parduotą turtą, o  P. P. - grąžinti jo sumokėtas sumas, neatsižvelgia į tai, kad iš P. P. gautos lėšos buvo paskirstytos CPK nustatyta tvarka (ko ieškovė taip pat neginčijo), tad neaišku, kas tas lėšas turėtų grąžinti, koks būtų grąžinto turto teisinis statusas, nes antstolis Rimantas Vižainiškis patvirtinęs, kad ŽŪB „Mongolija“ išieškojimas yra vykdomas ir toliau, vykdomoji byla nėra užbaigta. Be to CK 4.96 straipsnio 2 dalis numato, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Kokį nusikaltimą kokie asmenys padarė, kad būtų taikoma restitucija – ieškovė duomenų nepateikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys atmetamas, todėl ieškovė turi pareigą atlyginti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo  J. B. atstovas advokatas Valdemaras Stančikas prašė priteisti  J. B. naudai 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Scandagra“ nustatant, kad yra priteisiama apmokėti už teisines paslaugas, suteiktas J. B.. 2021 m. birželio 16 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo papildomai nurodęs, kad  J. B. yra de facto nemokus, nors šiuo metu civilinėje byloje Nr. 2FB-2028-308/2021 ir yra atsisakyta iškelti jam bankroto bylą (procesinis sprendimas neįsiteisėjęs, gautas atskirasis skundas). Atsakovas J. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gauti negali, nes nuosavybės teise valdo vieną objektą, antrinės teisinės pagalbos gauti negali, nes negali net iš dalies apmokėti teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo atstovas patvirtinęs, kad J. B. turi teisinių paslaugų sutartį su ZETA LAW advokatų profesine bendrija, jį atstovavusia šioje byloje bei pradiniame ginče su UAB „Scandagra“, todėl atstovams yra gerai žinomos šio ginčo ir kitos aplinkybės. Nurodė, kad tokios pozicijos priteisdamas bylinėjimosi išlaidas J. B. naudai analogiškoje situacijoje panašiame faktinėmis aplinkybėmis ginče laikėsi ir Vilniaus m. apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-902-819/2021. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi ilgiau nei metus, tačiau šioje byloje nebuvo rengiama daug procesinių dokumentų bei atkreiptinas dėmesys, kad ši civilinė byla buvo sustabdyta pakankamai ilgą laiką, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 18 d., iki 2021 m. kovo 25 d. (daugiau kaip 6 mėn.)) ir byloje iš viso vyko vienas parengiamasis teismo bei 2 teismo posėdžiai. Nors atsakovo J. B. patirtos išlaidos advokatui neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, iš kitos pusės, įvertinus ginčo nagrinėjimo objektą, ši byla nelaikytina sudėtinga, nes joje sprendžiami klausimai nėra nauji ir nėra sudėtingi, be to atsakovo atstovas advokatas V. Stančikas patvirtinęs, kad J. B. turi teisinių paslaugų sutartį su ZETA LAW advokatų profesine bendrija, kuri J. B. atstovavo pradiniame ginče su UAB „Scandagra“, todėl atstovams yra gerai žinomos šio ginčo ir kitos aplinkybės. Be to teismas patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, pastebi, kad  atsakovas J. B. buvo atstovaujamas advokato V. Stančiko ir kitose analogiškose situacijose, panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, vykstančiuose ginčuose (Vilniaus m. apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-902-819/2021 bei Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinė byla Nr. e2-74-547/2021). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į advokato darbo ir laiko sąnaudas, į ginčo pobūdį, teismo posėdžiai (2 teismo posėdžiai) vyko nuotoliniu būdu (advokatui nereikėjo vykti į kitą vietovę), pastebėtina ir tai, kad į atsiliepimą į ieškinį dalis argumentų yra analogiški kaip ir kitose jau išnagrinėtose civilinėse bylose Nr.  e2-902-819/2021, Nr. e2-74-547/2021, kas atsakovo J. B. atstovui neturėjo sukelti didelių laiko sąnaudų, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintinos iki 1 500 Eur bei kurios priteistinos iš ieškovės UAB „Scandagra“. 

Valstybė šioje byloje patyrė 34,93 Eur pašto išlaidų, kurios priteisiamos valstybės naudai iš ieškovės, nes jos ieškinys netenkintas (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2020 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi, ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – taikytas turto areštas atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – (1) žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – lauko viralinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – tvartui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – daržinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei bet kokių minėtų nekilnojamųjų daiktų priklausiniams; (2) žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – garažui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – viralinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – šiltnamiui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams – lauko tualetui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei bet kokiems minėtų nekilnojamųjų daiktų priklausiniams; (3) traktoriaus puspriekabei Pronar T663/1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini); (4) galvijų bandai, kurios kodas (duomenys neskelbtini), įskaitant būsimą bandos prieauglį. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo P. P. turtui palikta nepakeista.

Išnagrinėjus civilinę bylą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebetikslingos, tad jos panaikintinos, sprendimui įsiteisėjus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinį atmesti. 

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, atsakovo  J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, valstybės naudai 34,93 Eur (trisdešimt keturis Eur 93 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – taikytą turto areštą atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – (1) žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – lauko viralinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – tvartui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – daržinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei bet kokių minėtų nekilnojamųjų daiktų priklausiniams; (2) žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – garažui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – viralinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – ūkiniui pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – šiltnamiui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams – lauko tualetui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei bet kokiems minėtų nekilnojamųjų daiktų priklausiniams; (3) traktoriaus puspriekabei Pronar T663/1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini); (4) galvijų bandai, kurios kodas (duomenys neskelbtini), įskaitant būsimą bandos prieauglį, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja                     Silvana Girdenienė