Civilinė byla Nr. e2-1467-370/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01479-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija                                  3.4.3.2.2.1                

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4801-603/2017, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Apis Baltija“ iškėlimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas G. Ž. teismo prašė atsakovei UAB „Apis Baltija“ iškelti bankroto bylą nemokumo pagrindu. Nurodė, kad atsakovė pareiškėjui nėra grąžinusi 11 584,8 Eur dydžio skolos, kuri kildinama iš 2011-09-10 paskolos sutarties ir 2011-09-15 skolos perkėlimo sutarties, o remdamasis viešai prieinamais duomenimis teigė, kad atsakovė nuo 2013 metų Juridinių asmenų registrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, daugiau nei 3 metus nevykdo veiklos, nuo        2013-11-22 įmonėje dirba vienas darbuotojas. Pažymėjo, kad 2017-05-30 kreipėsi į atsakovę dėl minėtos skolos grąžinimo, įmonė taip pat buvo įspėta apie tai, kad neatsiskaičius per nustatytą terminą, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau įsipareigojimai įvykdyti nebuvo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti G. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Apis Baltija“ iškėlimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (nesilaikyta išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos) nustatęs, kad jis neatitinka ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, t. y. kartu su pareiškimu teismui nepateikti įrodymai apie tai, kad atsakovei buvo tinkamai įteiktas įspėjimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedų nuorašai.

3. Atskirojo skundo argumentai

3. Apeliantas G. Ž. atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo  priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Nesutiktina su teismo atliktu ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalių bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto normų taikymu ir aiškinimu.
2. Apeliantas tinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą. Atsakovė Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini) korespondencijos nepriima (tai patvirtina neįteikti pranešimai, pašto siuntų Nr. RN394385742LT ir RN304555998LT), todėl nėra galimybių šiuo adresu įteikti jokių dokumentų. Pareiškėjas, siekdamas informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, pranešimus išsiuntė atsakovės vadovui R. M. jo darbovietės adresu (UAB „Haupas“, duomenys neskelbtini). Duomenys pagal pašto siuntų kodus Nr. RN394385773LT ir Nr. RN304556004LT patvirtina, kad R. M. gavo pranešimus, t. y. buvo tinkamai informuotas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Nagrinėjamu atveju kitoks ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies taikymas ir aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
3. ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies nuostata dėl teismui teikiamo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedų persiuntimo tiesiogiai atsakovui negali būti prilyginama išankstinei neteisminei ginčo sprendimo tvarkai, nes ja siekiama proceso operatyvumo.
4. Teismas, nustatęs, kad kartu su pareiškimu nepridėti visi reikiami dokumentai, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą pagal CPK 115 straipsnį ir tik jų neištaisius CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu pareiškimą atsisakyti priimti. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl įrodymų pridėjimo prie bylos

6. Apeliantas kartu su skundu pateikė įrodymus – duomenis iš www.post.lt apie pašto siuntų Nr. RN394385742LT, RN304555998LT, RN394385773LT, RN304556004LT (ne)įteikimo eigą bei duomenis iš www.rekvizitai.lt. Šiais įrodymais siekia pagrįsti savo poziciją apie tinkamai įgyvendintą ĮBĮ 6 straipsnyje nustatytą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką.
7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys iš www.rekvizitai.lt ir www.post.lt yra viešai prieinami duomenys, o teismui, bankroto bylose, keliama pareiga veikti aktyviai, šių įrodymų pridėjimas prie bylos vertintinas kaip netikslingas.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

9. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Apis Baltija“ iškėlimo, kaip pateiktą nesilaikius ĮBĮ įtvirtintos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.
10. Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis, prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nesilaikė (netinkamai laikėsi) ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Skunde nurodo, kad procesinių dokumentų įmonei jos Juridinių asmenų registre nurodytu adresu įteikti nepavyko, tačiau tiek įspėjimas dėl ketinimo kreiptis į teismą (ĮBĮ 6 str. 2 d.), tiek pareiškimo su priedais nuorašas (ĮBĮ 6 str. 4 d.) tinkamai įteiktas atsakovės direktoriui, todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą, kaip neatitinkantį ĮBĮ 6 straipsnyje reglamentuotos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, o tuo atveju, jei nustatė pareiškimo trūkumus (nepateikti įrodymai apie dokumentų įteikimą), privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
11. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
12. ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka, pagal kurią kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pareiškime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per laikotarpį, nustatytą pranešime, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.). Tuo atveju, jei vienu iš nurodytų būdų  pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienos nuo jo išsiuntimo. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalį, pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius privalo pateikti įmonei. Pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad yra įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, bei minėto pranešimo kopija (ĮBĮ 6 str. 1 d.).
13. Pažymėtina, kad klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus – ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta skolininko (bendrovės), kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją. Kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo teismų praktikoje laikytinas ultima ratio gynybos priemone, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei–skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1985/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015).
14. Taigi, tiek ĮBĮ 6 straipsnio nuostatos, tiek jas aiškinanti teismų praktika suponuoja pareiškėjo pareigą tinkamai, t. y. pagal ĮBĮ reglamentuotą tvarką, informuoti atsakovą apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą. Nors pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį kreditorius neprivalo įteikti pranešimo visais šioje normoje nurodytais būdais (ir registruotąja pašto siunta, ir per kurjerį ir (ar) antstolį), tačiau visi minėti įspėjimo išsiuntimo būdai lemia grįžtamojo ryšio (sužinojimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) reikšmingumą. Tik tuo atveju, jei minėtais būdais siuntos įteikti nepavyksta, pranešimas siunčiamas įmonės buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo pranešimo išsiuntimo dienos (nereikalaujamas įteikimo įrodymas). Priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, nustačius, kad kreditorius nesilaikė ar netinkamai laikėsi aukščiau išdėstytos tvarkos, jo pareiškimą atsisakoma priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p., ĮBĮ 10 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-811-178/2015).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė du kvitus iš AB Lietuvos pašto, iš kurių matyti, jog 2017-05-30 dienos pranešimas dėl skolos padengimo UAB „Apis Baltija“ bei jos direktoriui registruotąja pašto siunta išsiųsti 2017-05-31, o pranešimas dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo – 2017-06-30. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kartu su pareiškimu pateikti tik pranešimų išsiuntimą patvirtinantys įrodymai, tačiau ne duomenys, patvirtinantys jų įteikimą, su kuriuo siejamas asmens žinojimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įpareigojimas per ne trumpesnį nei 30 dienų laikotarpį padengti turimą skolą. Pažymėtina, kad apeliantas skunde pats nurodo, jog 2017-05-30 įspėjimas atsakovei įteiktas nebuvo (tai patvirtina ir duomenys iš www.post.lt pagal 2017-05-31 kvite nurodytą registruotosios pašto siuntos numerį), o aplinkybių apie tai, kad pranešimas pakartotinai būtų išsiųstas įmonės buveinės adresu, kaip to reikalaujama ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje, pagal byloje esančius duomenis nenustatyta. Šios aplinkybės neįrodinėja ir apeliantas (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjui kartu su pareiškimu pateikus tik įrodymus, patvirtinančius procesinių dokumentų išsiuntimą, tačiau nesant duomenų apie tai, kad įspėjimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovei buvo įteiktas, o nepavykus įteikti – pakartotinai išsiųstas įmonės buveinės adresu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė pareigos atsakovei pranešti apie ketinimą jai inicijuoti bankroto bylą, ir šiuo pagrindu atsisakė priimti pareiškimą vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
16. Teismo vertinimu, duomenys, kad įspėjimas bei pareiškimas su priedais buvo siųsti ir įteikti įmonės vadovui, nepaneigia išvados, jog nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai laikytasi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Informacija iš www.post.lt pagal 2017-05-31 kvite nurodytą registruotos pašto siuntos numerį patvirtina, jog įspėjimas įmonės direktoriui įteiktas 2017-06-02, todėl laikytina, kad pareiškėjas, į teismą su 2017-06-30 pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kreipėsi nepraėjus 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos (ĮBĮ 6 str. 2 d.), t. y. tinkamai nesilaikydamas ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 185 str.).
17. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ne tik turi atitikti ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimus, tačiau kartu su juo turi būti pateikti ir duomenys, įrodantys reikalavimo teisės į įmonę turėjimą (ĮBĮ 3 str., 5 str. 1, 5 d.). Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje, kurioje išaiškinta, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, turi pagrįsti savo teisinį statusą, todėl teismui turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę pagrindžiantys įrodymai, t. y. kreditorius, kuris kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo nurodyti, iš kokių santykių yra kilęs ginčas ir kuo grindžiamas jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo 11 584,8 Eur dydžio reikalavimą į atsakovę grindžia        2011-09-10 paskolos sutartimi ir 2011-09-15 skolos perkėlimo sutartimi, tačiau, teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankami spręsti apie pareiškėjo reikalavimo teisės į atsakovę egzistavimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo kartu su pareiškimu pridėtų įrodymų turinį nustatė, kad 2011-09-10 paskolos sutartis buvo sudaryta tarp paskolos davėjo R. S. ir paskolos gavėjų M. F., V. P., J. R., J. G.. Šia sutartimi paskolos gavėjai iš paskolos davėjo pasiskolino 160 000 Lt lygiomis dalimis (po 40 000 Lt) (paskolos sutarties 1.1 p.); paskolos suma turėjo būti pervesta į UAB „Apis Baltija“ atsiskaitomąją sąskaitą (paskolos sutarties 1.3 p.). 2011-09-15 skolos perkėlimo sutartimi pareiškėjas G. Ž. perėmė visus M. F. įsipareigojimus, kylančius iš paskolos sutarties, įskaitant, bet neapsiribojant pareiga laiku grąžinti paskolą R. S.. 2011-09-15 Priede prie šios sutarties šalys susitarė, kad skolininkas M. F. 2011-09-15 skolos perkėlimo sutartimi skolos perėmėjui R. Ž. perleidžia ir būsimą teisę reikalauti piniginių lėšų, kurias kreditorius R. S. yra įsipareigojęs pagal 2011-09-10 paskolos sutartį pervesti į UAB „Apis Baltija“ atsiskaitomąją sąskaitą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs sutarčių, kuriomis savo reikalavimą į atsakovę grindžia pareiškėjas, nuostatas, pažymi, kad skolininkas, pagal kartu su pareiškimu pateiktą paskolos sutartį, kurio skolą 2011-09-15 perėmė pareiškėjas, buvo M. F. (ne įmonė), o vien tai, kad pinigai pervesti į atsakovės sąskaitą, byloje nesant duomenų, kad atsakovė buvo savarankiška sutarčių šalis, kurią sieja atitinkamos teisės ir (ar) pareigos, ir (ar) kitų duomenų, kuriais remiantis kildinama atsakovės pareiga pareiškėjui grąžinti nurodomą pinigų sumą, taip pat apeliantui nepaaiškinus, kokiu tikslu pinigai buvo pervesti įmonei ir kaip šis veiksmas lėmė reikalavimo teisės į atsakovę atsiradimą, nėra pakankamas pagrindas spręsti apie pareiškėjo reikalavimo teisės į atsakovę turėjimą (ĮBĮ 4 str. 1 d. 1 p., 5 d.).
20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas, reglamentuojančias ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką ir, pagal byloje esančius duomenis, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Danguolė Martinavičienė