Civilinė byla Nr. e2-418-781/2019

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00125-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11. 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingeo” atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-29-755/2019 dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Reflektorius“ 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       2016 m. rugsėjo 2 d. uždarajai akcinei bendrovei „Reflektorius“ (toliau - UAB) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. P.. 

2.       BUAB „Reflektorius“ bankroto administratorius pateikė teismui skundą dėl 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Nurodė, kad buvo priimti sprendimai, kurie nepriklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Taip pat buvo pateiktas administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

3.       Teisme yra priimtas kreditoriaus UAB „Ingeo“ patikslintas skundas, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtais bankroto administratoriaus veiksmus, sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, prašoma ją pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyti restituciją, įpareigoti bankroto administratorių vykdyti 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, t. y. parduoti reikalavimo teisę, kildinamą iš civilinės bylos Nr.2-2425-812/2017 dėl žalos atlyginimo, UAB „Ingeo“, kuris kreditorių nustatyta tvarka ir terminais pasiūlė didžiausią 500 Eur kainą. UAB „Ingeo“ prašė sustabdyti civilinės bylos dalies nagrinėjimą, kol bus išspręsta civilinė byla dėl BUAB „Reflektorius“ reikalavimo teisės į G. P. bei stabdyti bankroto administratoriaus skundo nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas UAB „Ingeo“ skundas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi sustabdė klausimo dėl įmonės veiklos pabaigos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) dėl bankroto administratoriaus skundo, ginčijant 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus; tenkino bankroto administratoriaus skundą ir panaikino BUAB „Reflektorius“ kreditorių
2018 m. spalio 16 d. susirinkimo nutarimus.

5.       Teismas, įvertinęs, kad bankroto administratorius skundžia kreditorių susirinkimo nutarimus, sprendė, kad klausimo dėl įmonės pabaigos nagrinėti iš esmės negalima.

6.       Teismas netenkino UAB „Ingeo“ prašymo sustabdyti bylos dalies nagrinėjimą iki kol bus išspręsta civilinė byla dėl BUAB „Reflektorius“ reikalavimo teisės į G. P.. Konstatavo, kad aplinkybė, jog iki šiol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to ar G. P. padarė žalą BUAB „Reflektorius“, netrukdo spręsti dėl 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumo, nes kreditorių nutarimai skundžiami dėl procedūrinių reikalavimo nesilaikymo, o ne dėl pačios reikalavimo teisės galiojimo.

7.       Teismas nustatė, kad ginčijamas nutarimas priimtas kreditoriaus UAB „Ingeo“ balsais. Teismas nesutiko su UAB „Ingeo“ teiginiu, kad kreditorių susirinkime nebuvo priimta ginčijamų kreditorių nutarimų, o tik išreikšta kreditoriaus valia dėl jo skundo išsprendimo būdo, nes UAB „Ingeo“ pateikė susirinkimui tokio susirinkimo nutarimo projektą, kuris suformuluotas imperatyviai, jame nebuvo pateikta bankroto administratoriui jokių nurodymų ar siūlymų, ir už jį balsavo.

8.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą bankroto administratoriaus teiginį, kad kreditorių susirinkimas neturi įstatymo nustatytos kompetencijos spręsti dėl jo veiksmų (skundžiamo nutarimo 1 punktas) pagrįstumo, nes ĮBĮ 23 straipsnis tarp kreditorių susirinkimo teisių numato teisę nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų.

9.       Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2425-812/2017 priteisė BUAB „Reflektorius“ naudai iš G. P. 35 000 Eur žalą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas; Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi teismo sprendimą paliko nepakeistą; esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, BUAB „Reflektorius“ reikalavimo į G. P. teisę 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi už 600 Eur pardavė UAB „Vikingų giria“; Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad reikalavimo teisė buvo perleista esant galiojančiam (įsiteisėjusiam) teismo sprendimui dėl reikalavimo į G. P..

10.       Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 5 d. paskelbtas paskutinis trečiasis turto pardavimo etapas, kuris baigėsi 2018 m. liepos 12 d.; 2018 m. liepos 11 d. UAB „Ingeo“ pateikė siūlymą įsigyti reikalavimą už 500 Eur;        2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas parduoti reikalavimą pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią 500 Eur kainą; 2018 m. rugpjūčio 16 d. bankroto administratorius gavo UAB „Vikingų giria“ pasiūlymą pirkti reikalavimą už 600 Eur; 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimas buvo perleistas UAB „Vikingų giria“. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti administratoriaus veiksmus, parduodant reikalavimo teisę UAB „Vikingų giria“, pažeidus imperatyvius įstatymų ar kreditorių nustatytos pardavimo tvarkos reikalavimus.

11.       Teismas konstatavo, kad UAB „Ingeo“ neįrodinėjo, jog 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimų nutarimai dėl pardavimo kainų ar procedūrų vienas kitam prieštarautų, ar 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas parduoti reikalavimą būtent už 500 Eur pakeitė pardavimo trečiajame etape 2018 m. kovo 9 d. susirinkimo nutarimu nustatytą tvarką.

12.       Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 9 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta, kad trečiuoju etapu parduoti reikalavimą galima didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, raštiškai sutikus kreditoriui, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos; 2018 m. rugpjūčio 14 d. įmonės kreditoriumi, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, buvo UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona 
(8 776,61 Eur dydžio reikalavimas, t. y. 76,38 proc. visų reikalavimų), o UAB „Ingeo“ reikalavimas sudaro 20,41 proc.; byloje nėra duomenų, kad iš UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ būtų davusi raštišką sutikimą dėl turto pardavimo, o aplinkybė, kad šis kreditorius 2018 m. rugpjūčio 14 d. susirinkime nedalyvavo nereiškia, jog sutiko, kad reikalavimą galėtų įsigyti būtent 500 Eur pasiūlęs pirkėjas.

13.       Teismas vertino, kad svarbi aplinkybė ta, kad bankroto administratorius reikalavimą pardavė už didesnę kainą nei siūlė UAB „Ingeo“ (skirtumas 20 proc.). Teismas sprendė, kad nebūtų protingas ir pagrįstas bankroto administratoriaus elgesys, jeigu jis gavęs finansiškai geresnį pasiūlymą, juo nepasinaudotų įmonės ir kreditorių interesais vien todėl, kad kreditorių susirinkime pasiūlymą pateikusiojo balsais buvo nutarta turtą perduoti vienam iš įmonės kreditorių, kuris tokį pasiūlymą ir pateikė.

14.       Teismas pripažino neteisėtu ir panaikino 2018 m. spalio 16 d. susirinkimo nutarimą pripažinti 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „Reflektorius“ ir UAB „Vikingų giria“, negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir taikė restituciją, nes tarp kreditorių susirinkimo teisių nėra numatyta susirinkimo teisė vienašališkai nuspręsti dėl bankroto administratoriaus sudarytų su trečiaisiais asmenimis sandorių galiojimo ir restitucijos taikymo.

15.       Teismas taip pat panaikino 2018 m. spalio 16 d. susirinkimo nutarimą įpareigoti BUAB „Reflektorius“ bankroto administratorių L. P. vykdyti BUAB „Reflektorius“ kreditorių susirinkimo 2018 m. kovo 9 d. nutarimą ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą, nes jis nėra konkretus. Teismas nurodė, kad bankroto administratoriaus pareiga vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus yra tiesiogiai nustatyta ĮBĮ, todėl papildomai įpareigoti vykdyti nutarimus, jeigu jie galioja, teisiškai beprasmiška. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs ne dėl to, kad administratorius nevykdo susirinkimų nutarimų, o dėl to, kaip juos vykdo. Teismas išaiškino, kad jeigu kreditorių vertinimu administratorius netinkamai vykdo priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus, jie gali inicijuoti procedūras, kad konkretūs administratoriaus veiksmai būtų patikrinti.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Apeliantė UAB „Ingeo“ atskirajame skunde prašo:

16.1.                      Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį, kuria tenkintas bankroto administratoriaus skundas iš dalies, t. y. panaikintas 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas pripažinti 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „Reflektorius“ ir UAB „Vikingų giria“, negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir taikyti restituciją;

16.2.                      Kitoje dalyje bankroto administratoriaus skundą atmesti, ir palikti galioti 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus: pripažinti BUAB „Reflektorius“ bankroto administratoriaus L. P. veiksmus, sudarant BUAB „Reflektorius“ vardu 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Vikingų giria“ neteisėtais; įpareigoti BUAB „Reflektorius“ bankroto administratorių L. P. vykdyti BUAB „Reflektorius“ kreditorių susirinkimo 2018 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 8 ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą.

17.       Skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti civilinės bylos Nr.eB2-70-755/2018 nagrinėjimą dalyje dėl bankroto administratoriaus skundo, kol bus išspręsta civilinė byla dėl BUAB „Reflektorius“ reikalavimo teisės į G. P., nes teismui panaikinus įmonės reikalavimo teisę į G. P., bankroto administratoriaus skundu reiškiami reikalavimai prarastų teisinę prasmę, arba sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėti analogiški reikalavimai, nurodyti 2018 m. rugsėjo 19 d. kreditoriaus UAB „Ingeo“ skunde.

17.2.                      2018 m. kovo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta turtą pardavinėti nustatytomis kainomis ir tvarka, o 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas parduoti reikalavimą už 500 Eur pasiūliusiam pirkėjui, t. y. UAB „Ingeo“. Pažymėjo, kad pasiūlymus buvo galima pateikti iki 2018 m. liepos 12 d., tačiau kitų pasiūlymų nebuvo gauta ir tik pasibaigus visoms pardavimo procedūroms, 2018 m. rugpjūčio 16 d. bankroto administratorius gavo kitą pasiūlymą, kurį priėmė, ir neteisėtai sudarė 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Vikingų giria“. Apeliantė pažymėjo, kad UAB „Vikingų giria“ vadovė V. R. yra buvusios UAB „Reflektorius“ vadovės G. P. brolio žmona, o tai patvirtina šalių nesąžiningumą (CK 6.67 straipsnis).

17.3.                      Pirmosios instancijos teismas pateisino bankroto administratoriaus veiksmus, neva reikalavimas nebuvo perleistas kreditoriui UAB „Ingeo“, nes nėra duomenų, jog būtų išreiškusi sutikimo UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“. Teigiama, kad būtent bankroto administratorius privalėjo kreiptis į kreditorių UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, tačiau tokių veiksmų neatliko. Kreditorei UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ neišreiškus prieštaravimų ir neginčijus 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo, spręstina, kad kreditorė sutiko su šiuo nutarimu, todėl bankroto administratorius privalėjo reikalavimo teisę perleisti UAB „Ingeo“.

17.4.                      Skundžiama nutartimi yra formuojama praktika, kad nėra privaloma laikytis nustatytos pardavimo tvarkos, varžytynių taisyklių, jei, kad ir pasibaigus pardavimo/varžytynių procedūroms, kažkas pasiūlė didesnę pinigų sumą, toks pardavimas laikytinas neva teisėtu. Apeliantė nesutinka su tokiomis teismo išvadomis.

17.5.                      Apeliantės manymu, bankroto administratorius pažeidė imperatyvią turto pardavimo tvarką, sąmoningai ir tyčia nevykdė BUAB „Reflektorius“ kreditorių susirinkimo 2018 m. kovo 9 d. nutarimo ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, bei neteisėtai sudarė 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

17.6.                      Pažymėjo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumas bus nagrinėjamas pagal kreditoriaus UAB „Ingeo“ skundą, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atlikti išankstinio įvertinimo, neturėdamas kitų šalių pateiktų paaiškinimų, ir kitų su šiuo klausimu susijusių įrodymų.

17.7.                      Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad kreditorių nutarimas įpareigoti BUAB „Reflektorius“ bankroto administratorių L. P. vykdyti BUAB „Reflektorius“ kreditorių susirinkimo 2018 m. kovo 9 d. nutarimą ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą, naikinamas dėl nekonkretumo. Nagrinėjamu atveju susidarė paradoksali situacija, nes teismas pripažino, kad bankroto administratorius privalo vykdyti įmonės kreditorių nutarimus, jeigu jie galioja, tačiau tai, kad administratorius nevykdė galiojančių BUAB „Reflektorius“ kreditorių susirinkimo 2018 m. kovo 9 d. nutarimo ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, teismas nevertino kaip neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų.

18.       BUAB „Reflektorius“ bankroto administratorius L. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, papildomai nurodydamas, kad pardavus reikalavimą už 600 Eur, t. y. 100 Eur didesne kaina, nei buvo nustatyta 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, gautos lėšos buvo panaudotos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teisėjų kolegija nenustatė.

20.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikinti BUAB „Reflektorius“ 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

21.       Byloje nustatyta, kad BUAB „Reflektorius“ 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas pripažinti BUAB „Reflektorius“ bankroto administratoriaus L. P. veiksmus, sudarant BUAB „Reflektorius“ vardu 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Vikingų giria“ ir (ar) perleidžiant reikalavimo teises į 35 000 Eur dydžio sumą ir 5 proc. metines palūkanas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2425-812/2017, priteistus iš G. P. dėl žalos atlyginimo, neteisėtais; įpareigoti BUAB „Reflektorius“ bankroto administratorių L. P. vykdyti BUAB „Reflektorius“ kreditorių susirinkimo 2018 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 8 ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą. BUAB „Reflektorius“ bankroto administratorius skunde nurodė, kad priimti sprendimai nepriklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai.

22.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bankroto administratoriaus skundą tenkino, konstatuodamas, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas suformuotas imperatyviai, nėra pateikta bankroto administratoriui jokių nurodymų ar siūlymų; kreditorių susirinkimas turi teisę nagrinėti kreditorių skundus; bankroto administratorius reikalavimo teisę perleido esant galiojančiam (įsiteisėjusiam) teismo sprendimui dėl reikalavimo į G. P.; bankroto administratoriaus veiksmai, parduodant reikalavimo teisę UAB „Vikingų giria“, nepažeidė imperatyvius įstatymų ar kreditorių nustatytos pardavimo tvarkos reikalavimus; reikalavimas buvo perleistas už didesnę kainą nei siūlė UAB „Ingeo“; tarp kreditorių susirinkimo teisų nėra numatyta susirinkimo teisė vienašališkai nuspręsti dėl bankroto administratoriaus sudarytų su trečiaisiais asmenimis sandorių galiojimo ir restitucijos taikymo; 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas įpareigoti BUAB „Reflektorius“ bankroto administratorių L. P. vykdyti BUAB „Reflektorius“ kreditorių susirinkimo 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimus, nėra konkretus, o bankroto administratoriaus pareiga vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus yra tiesiogiai nustatyta ĮBĮ, todėl papildomai įpareigoti vykdyti nutarimus, jeigu jie galioja, netikslinga.

23.       Apeliantė UAB „Ingeo“ nesutiko su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad sudarius 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Vikingų giria“, buvo pažeisti 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, nes reikalavimas į G. P. turėjo būti parduotas UAB „Ingeo“ už 500 Eur. Kreditorei UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ neišreiškus prieštaravimų ir neginčijus 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo, spręstina, kad kreditorė sutiko su šiuo nutarimu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas formuoja praktiką, kad nėra privaloma laikytis nustatytos pardavimo tvarkos, varžytynių taisyklių, jei, kad ir pasibaigus pardavimo/varžytynių procedūroms, kažkas pasiūlė didesnę pinigų sumą, toks pardavimas laikytinas teisėtu.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo teisėtumo, t. y. ar BUAB „Reflektorius“ kreditorių susirinkimas galėjo pripažinti BUAB „Reflektorius“ bankroto administratoriaus L. P. veiksmus, sudarant BUAB „Reflektorius“ vardu 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Vikingų giria“ neteisėtais bei įpareigoti BUAB „Reflektorius“ bankroto administratorių L. P. vykdyti BUAB „Reflektorius“ kreditorių susirinkimo 2018 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 8 ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą. 

25.       Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, jie privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismo paskirtas administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3, 6 punktai). Taip pat ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte numatyta, kad bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės sandorius, imdamasis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios įmonės ūkinę - komercinę veiklą ir pan. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas didesne apimtimi atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad „...iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Taigi administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015).

26.       Pagal ĮBĮ 23 straipsnio nuostatas esminius klausimus įmonės bankroto procese sprendžia kreditorių susirinkimas. Kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip skundų dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjimas, administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus ataskaitų tvirtinimas, įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimas ar nutraukimas, įmonės likvidavimas ar taikos sutarties sudarymas, įmonės turto pardavimas ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).

27.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007). Pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-16/2014).

28.       Apeliantės skundas iš esmės yra argumentuojamas tuo, kad BUAB „Reflektorius“ bankroto administratorius pažeidė turto pardavimo tvarką, tyčia nevykdė BUAB „Reflektorius“ 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, neteisėtai sudarė 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl ginčijamas 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas yra teisėtas.

29.       Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 9 d. kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka trimis etapais. Trečiame etape numatyta, kad nepardavus turto antrame etape, septynias dienas nuo antro etapo pabaigos, rinkti pasiūlymus ir, raštiškai sutikus kreditoriui, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, parduoti reikalavimą didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. 2018 m. liepos 5 d. buvo paskelbtas trečiasis turto pardavimo etapas, kuris pasibaigė 2018 m. liepos 12 d., o 2018 m. liepos 11 d. buvo gautas UAB „Ingeo“ pasiūlymas įsigyti reikalavimą už 500 Eur. 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas parduoti reikalavimą pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią 500 Eur kainą. 2018 m. rugpjūčio 16 d. bankroto administratorius gavo UAB „Vikingų giria“ pasiūlymą pirkti reikalavimą už 600 Eur, todėl 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimas buvo perleistas UAB „Vikingų giria“. 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas minėtus bankroto administratoriaus veiksmus pripažinti neteisėtais, taip pat pripažinti negaliojančia 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir taikyti restituciją; įpareigoti bankroto administratorių vykdyti 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus.

30.       Apeliantės UAB „Ingeo“ teigimu, 35 000 Eur reikalavimas į G. P. turėjo būti parduotas jai už 500 Eur sumą, nes taip buvo nutarta 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo metu. Tačiau 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo protokole yra nurodyta, kad bankroto administratorius, gavęs UAB „Vikingų giria“ pasiūlymą pirkti reikalavimą į G. P. už 600 Eur, pranešė apie tai UAB „Ingeo“ įgaliotam asmeniui, kuris informavo, kad už minėto reikalavimo perleidimą nemokės daugiau nei 500 Eur, todėl bankroto administratorius reikalavimą perleido didesnę kainą pasiūliusiam pirkėjui, kaip tai ir buvo numatyta 2018 m. kovo 9 d. kreditorių susirinkime patvirtintoje turto pardavimo tvarkoje trečiuoju etapu. Kaip matyti iš 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo protokolo, BUAB „Reflektorius“ bankroto administratorius apie visus savo veiksmus, perleidžiant reikalavimą į G. P., informavo įmonės kreditorius, pateikė jiems visą informaciją, todėl teigti, kad jis pažeidė turto pardavimo tvarką, tyčia nevykdė BUAB „Reflektorius“ 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, nėra pagrindo.

31.       Sutiktina, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas parduoti reikalavimo teisę į G. P. pirkėjui, kuris pasiūlė didžiausią 500 Eur kainą, t. y. kreditorei UAB „Ingeo“, turi būti vykdytinas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai VĮ „Turto bankas“ (1,45 proc. dydžio reikalavimas) ir UAB „Ingeo“ (20,41 proc. dydžio reikalavimas). Šio kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas parduoti reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. 2-2425-812/2017 dėl žalos atlyginimo, pirkėjui, kuris pasiūlė didžiausią 500 Eur kainą, buvo priimtas vien tik kreditorės UAB „Ingeo“ balsų dauguma, nors šiame susirinkime dalyvavo ir VĮ „Turto bankas“, kuris teikė pasiūlymą skelbti reikalavimo teisių pardavimą interneto svetainėse bei pasiūlyti reikalavimo teisę pirkti skolų išieškojimo agentūroms; pasiūlymus rinkti 14 dienų, o reikalavimo teisę į G. P. skolą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę kaip 500 Eur, tačiau VĮ „Turto bankas“ pasiūlymas nebuvo priimtas. Taigi, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimas buvo pasiūlytas ir priimtas apeliantės UAB „Ingeo“ iniciatyva, kaip ir ginčijamas 2018 m. spalio 16 d. kreditorių nutarimas, kuriuo bankroto administratoriaus veiksmai pripažinti neteisėtais, taip pat pripažinta negaliojančia 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir nuspręsta taikyti restituciją; bei bankroto administratorius įpareigotas vykdyti 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimus. 

32.       Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė UAB „Ingeo“, remdamasi formaliais pagrindais, siekia, kad reikalavimo teisė į G. P. būtų perleista jai už 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip yra suformuota teismų praktikoje, bankroto proceso tikslas - tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, o bankroto administratoriaus pareiga – ginti visų kreditorių interesus, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Atsižvelgiant į bankroto proceso tikslą, patys bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi būti suinteresuoti už parduotą įmonės turtą gauti daugiau lėšų tam, kad būtų maksimaliai patenkinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai.

33.       Apeliantė, manydama, kad bankroto administratorius netinkamai vykdo jam pavestas funkcijas ir priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus, gali inicijuoti procedūras, kad konkretūs administratoriaus veiksmai būtų patikrinti, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, apeliantė UAB „Ingeo“ manydama, kad administratorius L. P. pažeidė nustatytą turto pardavimo tvarką, kreditorių susirinkimo nutarimus ir neteisėtai sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pateikė skundą, kurį išnagrinėjo ginčijamo 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo metu, savarankiškai priimdama nutarimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tik nagrinėti skundus dėl administratoriaus veiksmų (ĮBĮ 23 straipsnio 3 punktas), bet ne vienašališkai nuspręsti dėl bankroto administratoriaus sudarytų su trečiaisiais asmenimis sandorių galiojimo ir restitucijos taikymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinti 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus yra pagrįsta.

34.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

35.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

36.       Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. BUAB „Reflektorius“ bankroto administratorius prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Jūratė Varanauskaitė