Administracinė byla Nr. eA-1156-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07962-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos 49; 59.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės, ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pelona“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir dokumentų pridėjimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pelona“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Pamarėnas“, uždaroji akcinė bendrovė „Venteris“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pelona“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2023 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. SKP-226 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimu buvo nustatyti du pažeidimai, t. y. 1) paramos gavėjas sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą; 2) paramos gavėjas nepasiekė projekto priežiūros rodiklio (grynojo pelno) už 2021 m. NMA tvirtino, kad pareiškėjas sąmoningais veiksmais sąmoningai sukūrė dirbtines sąlygas, kad gautų paramą. Dėl šios priežasties pareiškėjui taikyta bendra 49 999,00 Eur dydžio sankcija. Pareiškėjas nesutiko su nustatytais pažeidimais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino NMA Sprendimą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atsakovas NMA Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

II.

Pareiškėjas UAB „Pelona“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir dokumentų pridėjimo (toliau – ir Prašymas), kuriame prašo pridėti prie bylos Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ prašymą Nr. S-35, adresuotą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bei 2024 m. lapkričio 7 d. atsakymą, o taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti NMA vykdyti išskaitas iš UAB „Pelona“ skiriamų paramos sumų.

Pareiškėjas Prašyme nurodo, jog Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“ 2024 m. spalio 7 d. prašymu Nr. S-35 kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir prašė paaiškinti, kokiomis teisės normomis yra grįsti NMA veiksmai, ar jie teisingai taikomi priimant įmonių veiklą žlugdančius sprendimus. Žemės ūkio ministerijos 2024 m. lapkričio 7 d. atsakyme Nr. 3JA-181(8.14E) nurodoma, jog NMA, nepateikusi Žemės ūkio ministerijai svarstyti atlikto tyrimo dėl UAB „Pelona“ pažeidimo medžiagos pagal paramos sutartį, pažeidė Sankcijų metodikos 11 punkto nuostatą, tačiau vertinant tai, kad byla nagrinėjama teisme, atskiras procesas nebus pradedamas. Pareiškėjo nuomone, Žemės ūkio ministerijos 2024 m. lapkričio 7 d. atsakymas yra svarbus sprendžiant klausimą dėl NMA pareikšto apeliacinio skundo, o prašomi pridėti prie bylos dokumentai neapsunkins administracinės bylos nagrinėjimo.

Pareiškėjas Prašyme taip pat nurodo, jog siekdamas ir toliau vykdyti veiklą, teikė paraišką Nr. 68RA-KL-23-1-02868-PR001 tikslu gauti paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos penktojo Sąjungos prioriteto „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ priemonės „Rinkodaros priemonės“ veiklos sritį „Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą neigiamo poveikio mažinimas“. Paraiška buvo tenkinta, skirtas finansavimas, tačiau paramos suma buvo išmokėta tik iš dalies. UAB „Pelona“ 2024 m. balandžio 22 d. raštu kreipėsi į NMA, tikslu išsiaiškinti, kodėl nėra išmokama likusi paramos suma. NMA 2024 m. balandžio 25 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodoma, jog paramos dalis nebuvo išmokėta, nes buvo įskaityta į skolos grąžinimą pagal NMA 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą (pagal bylos duomenis, įskaitos būdu buvo susigrąžinta dalis skolos pagal Sprendimą) t. y. pagal sprendimą, kuris nėra įsiteisėjęs, nes NMA apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, UAB „Pelona“ bus padaroma didelė žala (dėl NMA veiksmų pareiškėjas patiria finansinius nuostolius), ribojamos jo galimybės teikti projektus, gauti valstybės skiriamą paramą veiklai vykdyti, o taip pat bus apsunkintas vykdomų projektų įgyvendinimas, nes net nesant teismo sprendimo ir NMA pripažįstant, kad toks skolos išieškojimas šiai dienai nėra galimas, vis tiek vykdomas įskaitymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo UAB „Pelona“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui NMA vykdyti išskaitas iš UAB „Pelona“ skiriamų paramos sumų iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir pareiškėjo prašymo prie bylos pridėti naujus įrodymus.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Sprendžiant neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2289-575/2024).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Pareiškėjas siekia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taikytų ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą atlikti tam tikrus veiksmus, tokį savo prašymą grįsdamas tuo, kad dėl NMA veiksmų pareiškėjas patiria finansinius nuostolius, ribojamos jo galimybės teikti projektus, gauti valstybės skiriamą paramą veiklai vykdyti, o taip pat apsunkinamas vykdomų projektų įgyvendinimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Aplinkybė, kad pareiškėjas patiria finansinius nuostolius, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Šiuo aspektu tiek pareiškėjo argumentai dėl finansinių nuostolių, tiek ir kiti pareiškėjo teiginiai dėl ribojamų jo galimybių teikti projektus, gauti valstybės skiriamą paramą veiklai vykdyti, o taip pat apsunkinamo vykdomų projektų įgyvendinimo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu nebūtų proporcingas, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl ši Prašymo dalis atmetama.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Pareiškėjas Prašymu, be kita ko, prašė prie bylos pridėti Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ 2024 m. spalio 7 d. prašymą Nr. S-35, adresuotą Žemės ūkio ministerijai, bei Žemės ūkio ministerijos 2024 m. lapkričio 7 d. atsakymą.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-858/2016; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-600-575/2020).

Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatos („Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti“) nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi apsvarstyti proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo ar išreikalavimo ir juos atitinkamai išspręsti (motyvuotai patenkinti arba atmesti) (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-21-146/2015, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos aspektu, netenkina pareiškėjo Prašymo dalies dėl naujų įrodymų pridėjimo (Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ 2024 m. spalio 7 d. prašymo Nr. S-35, adresuoto Žemės ūkio ministerijai, bei Žemės ūkio ministerijos 2024 m. lapkričio 7 d. atsakymo), nes pateikiami nauji įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku (Sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu), taip pat pareiškėjas tinkamai nepagrindė, kodėl būtina tokius įrodymus pridėti prie bylos ir juos tirti, nes teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1784-968/2023; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2341-415/2023).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo Prašymo dalį dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos, todėl ir ši Prašymo dalis atmetama.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, 137 straipsniu, 142 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pelona“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir dokumentų pridėjimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                Milda Vainienė