(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Agnės Tikniūtės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Geros sveikatos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geros sveikatos centras“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl viešo nuomos konkurso sąlygų panaikinimo, trečiasis asmuo – Ukmergės rajono savivaldybė. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geros sveikatos centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centrui (toliau ? ir VšĮ Ukmergės PSPC arba įstaiga), prašydama pripažinti neteisėta ir panaikinti 51,80 kv. m negyvenamųjų patalpų (plane pažymėtų indeksais 1-4 (7,01 kv. m), 1-73 (9,02 kv. m), 1-74 (5,07 kv. m), 1-75 (30,70 kv. m)), esančių pastate (žymėjimas indeksu 2D3p, unikalus Nr. 8196-7000-5074) Ukmergėje, Vytauto g. 105, viešo nuomos konkurso (skelbimo) sąlygą, kuria nustatyta, jog nurodytų patalpų paskirtis ir ypatumai (specialios turto charakteristikos, įskaitant teisės aktuose nustatytą leidimų sistemą) yra vaistinės veiklai (vaistų ir vaistinių preparatų prekybai) vykdyti.

2.       Ieškovė nurodė, kad Ukmergės rajono savivaldybės internetiniame portale (https://www.ukmerge.lt/) buvo patalpintas skelbimas, kuriame paskelbta apie viešą konkursą dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Ukmergėje, Vytauto g. 105, nuomos. Ieškovė teigė, kad ji teikia sveikatinimo paslaugas, todėl minėtame skelbime nurodytų nuomojamų patalpų vieta (pastatų kompleksas, kuriame veikia VšĮ Ukmergės ligoninė bei VšĮ Ukmergės PSPC) yra itin palankioje vietoje vykdyti ieškovės veiklą. Dėl šios priežasties ieškovė būtų suinteresuota dalyvauti viešajame nuomos konkurse, tačiau konkurso sąlygose nurodyta, kad patalpos nuomojamos tik vaistinės veiklai.

3.       Atsakovė VšĮ Ukmergės PSPC su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė pabrėžė, kad išnuomojant patalpas siekiama užtikrinti viešąjį interesą – daugumos visuomenės (pacientų) poreikį gauti reikiamus medikamentus ir vaistinės priemones pačioje gydymo įstaigoje ar kuo arčiau jos. Be kita ko, atsakovė iškėlė abejones dėl ieškovės vykdomos sveikatinimo veiklos ir tikrųjų interesų inicijuojant teisminį ginčą – pagal viešai skelbiamus duomenis ieškovė samdo vos du darbuotojus, jau ne kartą kreipėsi į teismą dėl panašių kitų viešųjų konkursų sąlygų, susijusių su vaistinės veikla, nuginčijimo.

4.       Trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu UAB „Geros sveikatos centras“ ieškinį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 7-16 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau tekste – Aprašas) patvirtino savivaldybės turto nuomos tvarką. Šio Aprašo 4.1 punkte nurodyta, kad „sprendimą dėl savivaldybės turto nuomos konkurso būdu priima Ukmergės rajono savivaldybės taryba, o konkursus organizuoja šio turto valdytojai“.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. (2.2)SD-110 „Dėl leidimo nuomoti patalpas ir pradinio nuompinigių dydžio nustatymo“ atsakovė kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę su prašymu leisti išnuomoti 51,80 kv. m negyvenamąsias patalpas (plane pažymėtas indeksais 1-4 (7,01 kv. m), 1-73 (9,02 kv. m), 1-74 (5,07 kv. m), 1-75 (30,70 kv. m)), esančias pastate (žymėjimas indeksu 2D3p, unikalus Nr. 8196-7000-5074) Ukmergėje, Vytauto g. 105, vaistinės veiklai dešimties metų laikotarpiui, nustatant pradinį nuompinigių dydį.

8.       Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 7-90 leido atsakovei išnuomoti viešo nuomos konkurso būdu savivaldybei nuosavybės teise priklausančias ir patikėjimo teise atsakovės valdomas patalpas dešimties metų laikotarpiui, nustatant 1 kv. m pradinį nuompinigių dydį 1,44 Eur per mėnesį. 2020 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė paskelbė viešą konkursą dėl minėtų patalpų nuomos. Konkurso sąlygų 3 punkte nurodyti turto naudojimo paskirtis ir ypatumai (specialios turto charakteristikos, įskaitant teisės aktuose nustatytą leidimų sistemą) – patalpos nuomojamos vaistinės veiklai (vaistų ir vaistinių preparatų prekybai). Apie konkursą viešai paskelbta atsakovės ir trečiojo asmens interneto svetainėse.

9.       Pagal viešo patalpų nuomos konkurso sąlygas paraiškos dalyvauti konkurse turėjo būti teikiamos iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., o konkurso komisijos posėdis, kuriame susipažįstama su pateiktomis paraiškomis, turėjo įvykti 2020 m. rugpjūčio 26 d. Teismas nustatė, kad ieškovė paraiškos dalyvauti nuomos konkurse nepateikė.

10.       Pagal bylos duomenis teismas nustatė, jog inicijuodama ginčo patalpų nuomos konkursą, atsakovė nurodė Ukmergės rajono savivaldybės tarybai, kokiam tikslui bus nuomojamos  patalpos, t. y. nuoma vaistinės veiklai. Savivaldybės taryba tam neprieštaravo, bet pritarė, sprendimo aiškinamajame rašte nurodydama, kad išnuomojant patalpas bus pagerinta gyventojams teikiamų paslaugų kokybė.

11.       Teismas rėmėsi teismų praktikos išaiškinimais, kad šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis.

12.       Teismas akcentavo, kad išnuomojant patalpas pirmiausiai turi būti siekiama užtikrinti visuomenės interesų apsaugą. Šiuo atveju visuomenės interesų tenkinimą atitinka ne tik didžiausios nuomos kainos gavimas, bet ir daugumos visuomenės (pacientų) poreikio gauti reikiamų medikamentų ar priemonių pačioje gydymo įstaigoje ar kuo arčiau jos užtikrinimas. Teismo vertinimu, formalus savivaldybės tarybos sprendimo trūkumas, kad jame nebuvo nurodyta nuomojamų patalpų naudojimo paskirtis – savaime nesudaro pagrindo paneigti šio sprendimo esmės, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės prašyme aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad patalpų nuomos siekiama vaistinės veiklai, o ir pati įstaigos paskirtis bei veiklos specifika rodo, kad vaistinės veikla įstaigos valdomose patalpose yra priimtiniausia.

13.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimą asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus įstatymuose aiškiai nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu). Teismas pabrėžė, jog nors ieškovė nurodė, kad šioje byloje nagrinėjamos ginčo aplinkybės (dėl patalpų naudojimo paskirties) nelemia jos apsisprendimo išsinuomoti patalpas, tačiau toks ieškovės argumentas vertintinas kaip deklaratyvus (per nustatytą laiką ieškovė nepateikė paraiškos dalyvauti konkurse) ir neįrodantis jos materialinio teisinio suinteresuotumo ginčo patalpų nuomos konkurso procedūromis bei (arba) jo baigtimi, todėl ieškinys atmestinas ir dėl šios priežasties.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                       Turto savininko funkcijas savivaldybė įgyvendina per savo tarybą, kuriai įstatymas numato teisę (išimtinę kompetenciją) priimti visus sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, o taip pat nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo taisykles.

14.2.                       Nei viena Aprašo nuostata nesuteikia turto valdytojui (patikėtiniui) ir (ar) nuomos konkurso komisijai teisės savo nuožiūra nustatyti išnuomojamo savivaldybės turto naudojimo paskirtį ir ypatumus.

14.3.                       Tik Ukmergės rajono savivaldybės taryba galėjo nustatyti jai priklausančio ilgalaikio materialiojo turto naudojimo paskirtį.

14.4.                       Teismo išvada apie „formalų savivaldybės tarybos sprendimo trūkumą“, lėmusį bylos išsprendimo rezultatą, padaryta remiantis ne byloje esančiais duomenimis, bet spėjimu ir prielaidomis.

14.5.                       Teismas buvo nenuoseklus, kadangi, viena vertus, apskųstame sprendime nurodė, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba turėjo išreikšti savo valią dėl to, kokiai veiklai vykdyti bus nuomojamos ginčo patalpos, kita vertus, sprendime rėmėsi teismų praktika, jog ilgalaikio materialiojo turto naudojimo paskirtį, išnuomojant jį viešo nuomos konkurso būdu, esą gali nustatyti konkurso organizatorius.

14.6.                       Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-254-553/2019 pateikti išaiškinimai šio ginčo sprendimui netaikytini, kadangi nurodytoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl kitokiam subjektui, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų nuomos.

14.7.                       Nuomojamose patalpose numačius platesnę galimą vykdyti veiklą – sveikatinimo veiklą, kurios rūšys iš esmės visos vienodai socialiai naudingos ir visos yra orientuotos į viešojo intereso tenkinimą, būtų pasiekiama kur kas didesnė nauda visuomenei nei išnuomojant patalpas vien tik vaistinių veiklai vykdyti, nes patalpose ne tik būtų vykdoma socialiai vertinga ir į viešojo intereso tenkinimą orientuota veikla, bet ir sudaromos sąlygos iš patalpų nuomos gauti didesnes pajamas.

14.8.                       Teismo išvada apie neįrodytą ieškovės materialinį teisinį suinteresuotumą dėl dalyvavimo nuomos konkurse yra nepagrįsta. 

15.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais atsikirtimais į skundą:

15.1.                       Išnuomojant patalpas pirmiausiai turi būti siekiama užtikrinti visuomenės interesų apsaugą, o šiuo atveju tokį interesą atitinka ne tik didžiausios nuomos kainos gavimas, bet ir daugumos visuomenės (pacientų) poreikio gauti reikiamų medikamentų bei priemonių pačioje gydymo įstaigoje ar kuo arčiau jos užtikrinimas.

15.2.                       Formalus trūkumas – nenurodymas savivaldybės tarybos sprendime nuomojamų patalpų naudojimo paskirties – savaime nesudaro pagrindo paneigti šio sprendimo esmės, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašyme buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog patalpų nuoma numatyta vaistinės veiklai.

15.3.                       Teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie ieškovės teisinį materialinį suinteresuotumą ginčo objektu.

15.4.                       Tik bylos nagrinėjimo metu ieškovė atskleidė, kad planuoja prekiauti ortopediniais gaminiais, tačiau pagal Valstybinės ligonių kasos viešai skelbiamą informaciją ieškovė nėra įtraukta į sąrašą asmenų, gaminančių kompensuojamąją ortopedinę avalynę.

15.5.                       Ieškovė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti jos deklaruotą ketinimą ginčo patalpose vykdyti prekybą ortopediniais gaminiais ir ortopedinių paslaugų teikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir        2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl apeliantės (ieškovės) materialinio suinteresuotumo patalpų nuoma

22.       Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie apeliantės (ieškovės) materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo objektu, kadangi ieškovė nepateikė paraiškos dalyvauti viešame patalpų nuomos konkurse. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliantė (ieškovė) nesutinka.

23.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu  pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648-378/2015).

24.       Aptariamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime paminėjo, kad apeliantė (ieškovė) neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, tačiau išnagrinėjo bylą iš esmės ir ieškinį, be kita ko, atmetė kitais teisiniais argumentais. Vadinasi, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo pozicija nėra visiškai nuosekli.

25.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad paraiškos dalyvauti viešame nuomos konkurse (ne)pateikimas nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl teisinio suinteresuotumo (ne)buvimo, kadangi pareikštu reikalavimu siekiama nuginčyti konkurso sąlygas ir (galbūt) dalyvauti konkurse pakeistomis sąlygomis, todėl tokiu atveju turėtų būti vertinamas ne pats paraiškos pateikimo faktas, o teisinis suinteresuotumas sudaryti sutartį dėl patalpų nuomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-492-450/2021).

26.       Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad apeliantė (ieškovė) kaip pagrindinę savo veiklą yra deklaravusi veiklą, susijusią su sveikatinimo paslaugų teikimu. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad ji pirmosios instancijos teisme nurodyta veikla (ortopedinių prekių prekyba) galėtų užsiimti (pašalinus tokios veiklos vykdymui trukdančias priežastis) vėlesnėje stadijoje, pavyzdžiui, kai žinos, jog turi galimybę išsinuomoti tokiai veiklai, jos nuomone, tinkamiausias patalpas. Esant nurodytai aplinkybei, darytina išvada, jog apeliantė (ieškovė) turėjo materialųjį teisinį suinteresuotumą teismine tvarka reikšti reikalavimus šioje byloje.

Dėl ginčo esmės

27.       Apeliantė (ieškovė) skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, akcentuodama, kad atsakovė neturėjo teisės savo nuožiūra nustatyti viešo nuomos konkurso būdu išnuomojamo Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo paskirties.

28.       Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Savivaldybės turto įstatymas) 9 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Tai reiškia, kad skelbdama viešą nuomos konkursą dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto nuomos savivaldybė privalo atsižvelgti į nurodytus principus.

29.       Pagal Savivaldybių turto įstatymo 12 straipsnio 1 dalį savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Vadovaujantis Savivaldybių turto įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, išskyrus valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos atvejus, kai toks turtas gali būti išnuomotas be konkurso.

30.       Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad atsakovė 2020 m. kovo 2 d. raštu kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administraciją, prašydama leisti išnuomoti 51,80 m2 patalpas vaistinės veiklai 10 metų laikotarpiui. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu atsakovei leista minėtą turtą išnuomoti, nustatytas nuompinigių dydis bei suteikti įgaliojimai atsakovei skelbti nuomos konkursą, rengti jo sąlygas, pasirašyti nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vien tai, jog Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendime nėra nurodyta nuomojamų patalpų naudojimo paskirtis, nelaikytina teisės aktų pažeidimu, toks trūkumas yra formalus, savaime nesudarantis pagrindo paneigti Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo esmę. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks savivaldybės tarybos sprendimo trūkumas yra formalus.

31.       Aiškindamas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į travaux préparatoires (paruošiamieji darbai) aplinkybę bei šiuo sprendimu siekiamą tikslą. Atsakovė į bylą pateikė 2020 m. kovo 2 d. rašto Ukmergės rajono savivaldybės administracijai kopiją, iš kurio turinio aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad atsakovė prašo leisti ginčo patalpas nuomoti vaistinės veiklai. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. sprendime taip pat nurodyta, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgus į atsakovės 2020 m. kovo 2 d. raštą. Be to, į bylą pateiktame 2020 m. kovo 5 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso“ aiškinamajame rašte nurodyta, kad sprendimo projekto tikslas ir esmė – pagerintas patalpų panaudojimas, pagerinta gyventojams teikiamų paslaugų kokybė ir gautos papildomos pajamos atsakovei. Trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybė byloje pateikė paaiškinimus, kad nors Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. sprendime ir nenurodyta nuomojamų patalpų paskirtis, tačiau priimant minėtą sprendimą, svarstant jo projektą savivaldybės tarybos komitetuose, savivaldybės tarybos nariai buvo supažindinti su atsakovės prašymu patalpas nuomoti būtent vaistinės veiklai ir dėl to niekam nekilo abejonių. Į bylą taip pat pateikti 2020 m. balandžio 27 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nuotolinio biudžeto ir ekonominės plėtros komiteto, 2020 m. kovo 19 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos kaimo ir aplinkosaugos komiteto, 2020 m. kovo 20 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos savivaldybės ūkio komiteto posėdžių protokolai, kuriuose užfiksuota, jog posėdžiuose svarstytas sprendimo projektas dėl Ukmergės rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso. Aptarti duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo situaciją ir padarydamas išvadą dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo formalaus pobūdžio trūkumo, priešingai nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, rėmėsi objektyviais byloje esančiais duomenimis ir Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimą aiškino šio sprendimo priėmimo proceso vertinimo kontekste.

32.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išaiškinimais, pateiktais Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-254-553/2019. Apeliantės (ieškovės) teigimu, minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai negali būti taikomi nagrinėjamu atveju, kadangi ginčai bylose kilo dėl skirtingų subjektų, tai yra Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtoje kitoje byloje buvo analizuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintas tvarkos aprašas dėl šios savivaldybės turto nuomos, o nagrinėjamoje byloje aktualus Ukmergės rajono savivaldybės tarybos patvirtintas materialiojo turto nuomos tvarkos aprašas.

33.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą byloje Nr. 26/07). Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo precedento galiai nebūtinas identiškas aplinkybių sutapimas, užtenka, kad teismų sprendimai būtų priimami panašiose bylose, tai yra tokiose, kuriose ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa. Tiek kitoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi išspręstas ginčas, tiek nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas kilo dėl viešo konkurso sąlygų, nustatančių, jog nuomojamose patalpose gali būti vykdoma vaistinių veikla, teisėtumo. Be to, abiejose bylose taikomos tos pačios Savivaldybės turto įstatymo normos, vertinamas analogiškas patalpų nuomos tikslas (visuomenės interesų tenkinimas, vykdant vaistinės veiklą patalpose, esančiose šalia gydymo įstaigų). Nurodytos abiejų bylų aplinkybės yra panašios, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-254-553/2019 suformuluotais išaiškinimais.

34.       Apeliantė (ieškovė) apeliacinį skundą taip pat motyvavo tuo, kad apskųstame sprendime teismas nepagrindė nuostatos, jog vaistinių veiklos vykdymas ginčo patalpose labiau užtikrintų viešąjį interesą (būtų socialiai naudingesnis) nei sveikatinimo veiklos (pavyzdžiui, ortopedinių paslaugų teikimo) vykdymas.

35.       Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad visuomenės interesų tenkinimą atitinka ne tik didžiausios nuomos kainos gavimas, bet ir daugumos visuomenės (pacientų) poreikio gauti reikiamų medikamentų ir priemonių pačioje gydymo įstaigoje ar kuo arčiau jos užtikrinimas. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pakartojo tokius pirmosios instancijos teismo teiginius, jiems pritardama. Teisėjų kolegija sutinka, jog vertinant viešo nuomos konkurso sąlygų atitiktį visuomenės interesams, turi būti atsižvelgiama ne tik į siekį pasiekti didžiausios nuomos kainos gavimą, bet ir į paslaugų prieinamumą skirtingoms visuomenės grupėms, kitą visuomenei teikiamą naudą. Be kita ko, savivaldybės turtas turi būti naudojamas racionaliai bei ekonomiškai. Analizuojamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės viešo konkurso būdu nuomojamos patalpos yra tiek farmacinei, tiek kitai sveikatinimo paslaugų teikimo veiklai vykdyti patogioje vietoje – patalpos yra greta sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas sveikatos priežiūros įstaigoje besilankantis asmuo potencialiai yra įmonės, vykdančios farmacinę veiklą, klientas. Byloje nenustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos, veikiančios šalia ginčo patalpų, specializuotųsi tokioje sveikatos priežiūros srityje, kurioje yra ar būtų aktualus ortopedinių paslaugų teikimas. Vadinasi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad vaistinės veikla atitiktų didesnės dalies visuomenės (pacientų) poreikius, nei ieškovės planuojama vykdyti veikla, susijusi su ortopedinių priemonių prekyba. Dėl šios priežasties atmestinas apeliantės (ieškovės) argumentas, kad vaistinių veikla viešąjį interesą užtikrintų mažiau, nei apeliantės (ieškovės) siūloma prekybos ortopedinėmis priemonėmis veikla.

36.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

37.       Atsakovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų šiame teisme paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a : 

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ? viešosios įstaigos Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (juridinio asmens kodas 182934444) vykdomų Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių 51,80 kv. m negyvenamųjų patalpų (plane pažymėtų indeksais 1-4 (7,01 kv. m), 1-73 (9,02 kv. m), 1-74 (5,07 kv. m), 1-75 (30,70 kv. m)), esančių pastate (žymėjimas indeksu 2D3p, unikalus          Nr. 8196-7000-5074) Ukmergėje, Vytauto g. 105, viešo nuomos konkurso procedūrų sustabdymą.

Teisėjai        Gintaras Pečiulis

Asta Radzevičienė

Agnė Tikniūtė