Civilinė byla Nr. e2-47-1184/2025

Teismo proceso Nr. 2-23-3-01145-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.2.1; 2.6.8.6; 2.6.8.11.2;

3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė,

sekretoriaujant Monikai Statkutei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vižerana“ atstovui direktoriui Ž. G., atstovei advokatei Dovilei Murauskienei, 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Andus LT“ atstovui advokatui Muradui Bakanui,

nedalyvaujant trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojant Zoom konferencijų programą,  išnagrinėjo civilinę bylą pagal 

n u s t a t ė :

1.         ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vižerana“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Andus LT“, trečiajam asmeniui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio tarp atsakovės ir ieškovės 2016 m. sausio 4 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. A/VŽ (toliau – Sutartis, Nuomos sutartis) 1.2 punktą, kuriuo buvo nustatyta, kad nuomos mokestis už patalpas – 14,78 Eur už 1 m2; 2) nustatyti, kad nuomos mokestis už patalpas nuo Sutarties sudarymo dienos iki šios Sutarties pasibaigimo dienos yra 2,00 Eur už 1 m2; 3) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „Andus LT“ gražinti ieškovei UAB „Vižerana“ permokėtą 59 860,40 Eur nuomos mokesčio sumą, 4 738,80 Eur delspinigių sumą ir 3 134,04 Eur palūkanų sumą, t. y. iš viso 67 733,24 Eur sumą; 4) iš atsakovės UAB „Andus LT“ ieškovės UAB „Vižerana“ naudai priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylos metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje, kurio reikalavimus tikslino, nurodo, kad 2016 m. sausio 4 d. atsakovė UAB „Andus LT“ ir ieškovė UAB „Vižerana“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. A/VŽ, kurios pagrindu atsakovė išnuomojo ieškovei 49 m2 ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu Taikos g. 6, Tytuvėnai, Kelmės r. sav. (toliau – patalpos). Sutarties 1.2 punktu buvo nustatyta, kad nuomos mokestis už 49 m2 ploto negyvenamąsias patalpas Tytuvėnų miestelyje – 14,78 Eur už 1 m2, t. y. bendra suma už viso ploto patalpas per mėnesį – 724,22 Eur + PVM (2 172,66 Eur + PVM per ketvirtį). Atsakovė 2020 m. kreipėsi į teismą su ieškiniu prieš ieškovę, kuriuo buvo prašoma iš ieškovės atsakovei priteisti patalpų nuomos mokestį, delspinigius ir palūkanas. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13-322/2022 atsakovės ieškinį tenkino – paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 24 d. preliminarų sprendimą, kurio priteista iš ieškovės atsakovei 31 547,04 Eur skolos, 998,40 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. vasario 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 357 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2022 m. gegužės 13 d. ieškovė atsakovei sumokėjo visą priteistą sumą, o 2022 m. rugsėjo 9 d. apmokėjo atsakovės 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija ANDO Nr. 0423. Ieškovė įsitikinusi, kad Sutarties 1.2. punktas dėl nuomos mokesčio dydžio yra nesąžiningas, prieštarauja ieškovės veiklos tikslams, todėl kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu dėl Sutarties 1.2. punkto pripažinimo negaliojančiu ab initio, patalpų nuomos įkainio sumažinimo nuo 14,78 Eur už 1 m2 iki 2,00 Eur už m2 bei permokėto nuomos mokesčio, palūkanų, delspinigių priteisimo. Nuomotos patalpos yra Tytuvėnų miestelyje, Kelmės rajone, tačiau tokių nuomos kainų Tytuvėnų miestelyje nėra ir niekada nėra buvę. Net Vilniuje tokios kainos už sandėliukus neegzistuoja. Tokiomis kainomis patalpos Vilniuje nuomojamos prestižinėse vietose. Turto vertinimo profesionalai UAB „OBER-HAUS“ 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė aiškią išvadą, kad galima 49 m2 ploto negyvenamųjų patalpų, adresu Taikos g. 6, Tytuvėnai, Kelmės r. sav., 1 m2 nuomos kaina rinkoje 2016-2023 m. buvo/yra tarp 1,5 Eur – 2,00 Eur plius PVM už 1 m2. Sutartimi nustatyta 14,78 Eur už 1 m2 patalpų, esančių Tytuvėnų miestelyje, kaina yra ne tik neproporcinga, bet ir nesąžininga. Tokie Sutarties nuostatai dėl to yra nesąžiningi, ekonomiškai nenaudingi įmonei. Sutarties 1.2 punkto nuostatos, įtvirtinančios patalpų nuomą nesąžininga, neproporcinga, rinkos neatitinkančia kaina, rodo tokių sutarties nuostatų prieštaravimą ieškovės, kaip juridinio asmens, teisnumui, t. y. toks sandoris yra akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas įmonei. Atsakovė, sudarant ekonomiškai nenaudingą Sutartį su ieškove, buvo nesąžininga šalis, kadangi sudarymo metu atsakovė buvo ieškovės akcininkė. Be to, Sutarties sudarymo bei vykdymo metu atsakovės direktorius bei akcininkas buvo R. B., kuris visos Sutarties sudarymo, galiojimo metu dirbo ir UAB „Vižerana“ komercijos direktoriumi. Atsakovės direktorius, akcininkas, tikrasis naudos gavėjas R. B. nuo pat Sutarties sudarymo, vykdymo aktyviai dalyvavo tiek ieškovės, tiek atsakovės veikloje, turėjo sprendimų priėmimo įtaką UAB „Vižerana“. Jis ir UAB „Andus LT“ parengė Sutartį, nustatė neprotingą bei nesąžiningą patalpų nuomos kainą. Tikėtinas tikslas – neteisėtas didesnės dalies ieškovės dividendų gavimas kitų akcininkų atžvilgiu. Atsakovė užsiima patalpų nuomos verslu. Atsakovei žinoma, kad patalpų nuomos kainos Tytuvėnų miestelyje neviršija 2,00 Eur už 1 m2. Tuo pačiu metu, kai buvo sudarinėjama, vykdoma Sutartis, tų pačių patalpų dalį atsakovė nuomojo UAB „Tytuvėnų durpės“. Nuomos kaina buvo nustatyta iki 2,00 Eur už 1 m2. Atsakovė ir R. B. buvo Sutarties sudarymo, nesąžiningos nuomos kainos nustatymo iniciatoriai bei įgyvendintojai, aktyviai siekė kitų įmonės akcininkų bei kreditorių sąskaita pasipelnyti iš ieškovės gaunamų piniginių lėšų, jis ne kartą žadėjo ieškovės direktoriui Ž. G. pasidalinti nesąžiningai gauta nuomos kainą. Dėl dešimtimis kartų atsakovės uždidintos nuomos kainos ieškovė patyrė iš viso 67 733,24 Eur (59 860,40 Eur nuomos mokesčio suma, 4 738,80 Eur delspinigių suma ir 3 134,04 Eur palūkanų suma) nuostolį, o šia ieškovės nuostolio sumą gavo bei pasinaudojo atsakovė. Vadinasi, šiuo atveju atsakovė (tuometinis ieškovės akcininkas ir komercijos direktorius), 2016 m. sausio 4 d. sudaręs Sutartį itin nenaudingomis sąlygomis su ieškove, akivaizdžiai siekė asmeninių neteistų interesų patenkinimo ir buvo/yra nesąžininga Sutarties šalis. Pateikti www.aruodas.lt skelbimai liudija, kad Kelmėje patalpos nuomojamos vos 0,36 Eur/m² kaina. Sutarties 1.2 punktu buvo sudaryta priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, dėl ko preziumuojamas atsakovės nesąžiningumas. Sutarties 1.2 punktas laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu ab initio CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantis ieškovės teisnumui, nes nuomos kaina prieštarauja ieškovės veiklos tikslams – pelno siekimui ir atsakovė yra nesąžininga Sutarties šalis. Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ab initio Sutarties 1.2 punktą bei nustatyti, kad Sutartimi patalpų nuomos kaina yra 2,00 Eur už 1 m2. Pripažinus Sutarties nuostatą negaliojančia ab initio, turi būti taikoma restitucija. Ieškovė yra apmokėjusi nuomą atsakovei pagal nesąžiningą 14,78 Eur už 1 m2 įkainį. Taikant restituciją, atsakovė turi būti įpareigota sumokėti ieškovei permokėtą nuomos mokestį, palūkanas, delspinigius. Ieškovė nuo Sutarties sudarymo dienos (2016 m. sausio 4 d.) iki 2022 m. liepos 31 d. (paskutinis nuomos mėnuo) atsakovei už Patalpų nuomą sumokėjo iš viso 69 228,22 Eur (724,22 Eur * 79 mėn. + PVM). Taikant sąžiningą ir proporcingą patalpų nuomos įkainį (2,00 Eur/m2, t. y. 98,00 Eur), ieškovė nuo Sutarties sudarymo dienos (2016 m. sausio 4 d.) iki 2022 m. liepos 31 d. atsakovei turėjo sumokėti iš viso 9 367,82 Eur (98,00 * 79 mėn. + PVM). Ieškovė atsakovei permokėjo net 59 860,40 Eur. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13-322/2022 iš ieškovės atsakovei priteisė 998,40 Eur delspinigių bei 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. vasario 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atitinkamai, pagal naujai apskaičiuotą sąžiningą nuomos mokesčio sumą (9 367,82 Eur) turi būti mažinami delspinigiai bei palūkanos. Mokėtini delspinigiai turi sudaryti 336,60 Eur (9 367,82 Eur x 0,02 % x 180 d.), ieškovė permokėjo net 4 738,80 Eur delspinigių. Mokėtinos palūkanos turi sudaryti 1 268,96 Eur (9 367,82 Eur x 6 % : 365 d. = 1,54 Eur; 1,54 Eur x 824 d. (nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2022 m. gegužės 13 d.)). Tuo tarpu atsakovei permokėta net 3 134,04 Eur palūkanų sumą. Taikant restituciją, atsakovė turi būti įpareigota sumokėti ieškovei ir šias permokėtas palūkanas, delspinigius.

3.       Atsakovė UAB „Andus LT“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad šalys susitarė pagal 2016 m. sausio 4 d. Sutartį, kad atsakovė perduoda ieškovei patalpas, o ieškovė įsipareigojo mokėti 14,78 Eur nuomos mokestį už 1 kv. m. kas ketvirtį (Sutarties 1.2., 2.1. ir 1.3. punktai). Atsakovė išrašė sąskaitas, kuriose buvo nurodytas būtent tokio dydžio nuomos mokestis, o ieškovė jas apmokėjo: 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5324980 apmokėjo 2016 m. liepos 19 d., 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5425144 apmokėjo 2017 m. gruodžio 8 d., 2016 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5425279 apmokėjo 2017 m. gruodžio 12 d., 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5425279 apmokėjo 2018 m. gegužės 3 d. Kadangi ieškovė nemokėjo nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 4 d., Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13-322/2022 patenkino atsakovės ieškinį. Ieškovė byloje su nuomos mokesčio dydžiu sutiko. Šiaulių apygardos teismas paliko sprendimą nepakeistą. Ieškovė po teismo sprendimų apmokėjo atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (nurodytas 14,78 Eur nuomos mokestį už 1 kv. m.) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 4 d iki 2022 m. rugpjūčio 13 d., t. y. sutarties galiojimo pabaigos. Atsakovė su ieškiniu nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų: 1) ieškovė, kaip ir atsakovė, yra pelno siekiantys juridiniai asmenys; 2) ieškovė vykdė veiklą ir jai buvo reikalingos patalpos cheminių medžiagų sandėliavimui, kas reikalauja aukštesnių reikalavimų patalpai ir tuo pačiu reiškia ženkliai didesnę nuomotojo riziką dėl patalpų sugadinimo, sunaikinimo ir kt. Be to, ieškovė tuo metu turėjo finansinių sunkumų, turėjo ginčų su ankstesniais nuomotojais, jai niekas patalpų nenorėjo Tytuvėnuose nuomoti. Šalys sąžiningai susitarė, ieškovė visą laiką būtent chemines medžiagas ir sandėliavo; 3) Nei atsakovė, nei jos vienasmenis valdymo organas direktorius R. B. nebuvo ieškovę kontroliuojantis asmuo, t. y. niekada neturėjo daugiau nei 50 proc. ieškovės akcijų; 4) ieškovė mokėjo nuomos mokestį pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir su nuomos mokesčiu visada sutiko bei jo dydžio niekada neginčijo; 5) ieškovė neginčijo nuomos mokesčio dydžio ir bylą nagrinėjant teisme, teismų sprendimus įvykdė; 6) ieškovė sumokėjo nuomos mokestį ir už laikotarpį, kurio neapėmė teismo sprendimas (nuo 2020 m. sausio 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. (sutarties galiojimo pabaigos)); 7) Teismo proceso minėtoje byloje ieškovė neprašė atnaujinti, todėl nėra galimybes apskritai vertinti nuomos mokesčio dydžio, nes jis patvirtintas galiojančiu teismo sprendimu; 8) teisme buvo nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių dėl ieškovės skolos (nuomos mokesčio pagal Sutartį) atsakovei priteisimo ir yra priimti sprendimai, kurie yra įsiteisėję ir galiojantys, todėl atsakovė nebeturi įrodinėti byloje nustatytų aplinkybių, t. y. nuomos mokesčio dydžio; 9) ieškovė ieškiniu bando prisiteisti minėtu teismo sprendimu priteistą nuomos mokesčio dalį, palūkanų ir delspinigių sumas, kurios yra priteistos galiojančiu teismo sprendimu, atsakovė nebeturi įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos byloje, o ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas; 10) aplinkybė, jog atsakovės vienasmenis valdymo organas direktorius R. B. dirbo pas ieškovę Sutarties sudarymo metu neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes Sutartį pasirašė ieškovės direktorius Ž. G.. Teiginiai, jog neva atsakovė buvo nesąžininga, nes atsakovės direktorius dirbo sutarties pasirašymo metu pas ieškovę, neturi jokios įrodomosios reikšmės, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovė sutarties pasirašymo metu ar tuoj po jos pasirašymo būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl kažkokių neteisėtų veiksmų pasirašant Sutartį; 11) ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu ab initio ieškovės ir atsakovės Sutarties 1.2 punktą, kuriuo buvo nustatyta, kad nuomos mokestis už patalpas – 14,78 Eur už 1 kv. m. Teismas, patenkinęs tokį ieškovės reikalavimą, turėtų taikyti restituciją, kuri šiuo atveju negalima, nes ieškovė negalėtų atiduoti tai, ką gavo pagal Sutartį, atsakovė turėtų grąžinti ne ieškovės nurodytą nuomos mokesčio sumą, o visą gautą pagal Sutartį nuomos mokesčio sumą; 12) Sutarties galiojimas yra pasibaigęs ir sutartis yra įvykdyta. Ieškovas savo veiksmais tiek Sutartį, tiek ginčijamą Sutarties 1.2 punktą patvirtino, sumokėdamas nuomos mokestį pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei neginčydama nuomos mokesčio dydžio byloje; 13) ieškovė nurodo, kad patenkinus reikalavimą pripažinti negaliojančia Sutarties 1.2 punkte numatytą nuostatą nuomos mokesčio, turėtų būti priteistos palūkanos ir delspinigiai, tačiau nenurodo jokio teisinio ir/ar faktinio tam pagrindo, todėl tokie ieškovės reikalavimai turėtų būti atmesti. Jei teismas spręstų, jog ieškinys dalyje Sutarties 1.2. punkte numatytos nuostatos dėl 14,78 Eur už 1 kv. m. nuomos mokesčio tenkinamas, tai dėl palūkanų ir delspinigių turėtų būti taikoma ieškinio senatis, nes sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, o sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo, todėl atsakovė prašys taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo; 14) nuo ieškovės sumokėtų nuomos mokesčio sumų buvo sumokėti mokesčiai bei delspinigiai valstybei. Teismui patenkinus ieškinį, atsakovei VMI juos turėtų grąžinti.

4.       Trečiasis asmuo VMI pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad VMI nedalyvavo sudarant nuomos sutartį, todėl teismo prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

5.       Ieškovės UAB „Vižerana“ atstovė advokatė Dovilė Murauskienė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2016 m. sausio 4 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Ieškovė nuomojosi ir kitas patalpas, iš kurių vykdė savo veiklą, todėl papildomos patalpos – sandėliukas buvo reikalingos. Tarp ieškovę ir atsakovę atstovaujančių asmenų, kurie sudarė Sutartį, buvo bičiuliški santykiai, atsakovės direktorius tuo metu buvo ir ieškovės komercijos direktorius. Ieškovės direktorius neturėjo pagrindo nepasitikėti tokia siūloma Sutartimi. Vėliau tarp šeimų įvyko konfliktas, nes atsakovės direktorius R. B. sužalojo ieškovės direktoriaus Ž. G. sutuoktinę, sudavė jai smūgį į veidą, dėl ko jis buvo nuteistas baudžiamojoje byloje. Esant geriems santykiams sudarant Sutartį buvo aiškus susitarimas, kad Sutartis sudaroma metams, patalpų – perdavimo priėmimo perdavimo aktas pasirašytas nebuvo, nutraukiant Sutartį, to taip pat padaryta nebuvo. Nuo 2017 m. pradžios ieškovė nesinaudojo patalpomis, negavo sąskaitų faktūrų iš atsakovės. Po trijų metų buvo gautas atsakovės ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti visą nuomos kainą. Klausimas dėl Sutarties nuostatos toje byloje (kur ginčas buvo kilęs dėl nuomos mokesčio (ne)mokėjimo) nebuvo keliamas, todėl prejudicinis faktas nustatytas nebuvo. Dėl nuomos kainos dydžio keltas klausimas nebuvo. Buvo konstatuota, kad po metų Sutartis nebuvo nutrūkusi, patalpų perdavimo priėmimo akto nebuvo. Teismas nurodė, kad Sutartis turi būti nutraukta, kaip numatyta Sutartyje, todėl ieškovė tuos reikalavimus įvykdė, o sumokėti reikėjo iki Sutarties nutraukimo pagal atsakovės atsiųstą sąskaitą faktūrą, ne teismas nurodė. Ieškovė sumokėjo, kad negilinti konflikto, ir nusprendė teisminiu keliu ginti savo teises. Po to, kai ieškovė sumokėjo visą nuomos kainą, tapo akivaizdu, kad kaina neprotinga, nesąžininga, neatitinka rinkos situacijos, ieškovės ekonominių interesų, todėl prašo pripažinti Sutarties 1.2 punktą neteisėtu ab initio. Šis punktas yra nenaudingas ieškovei, už sandėliuko patalpas mokėti 14,78 Eur už 1 kv. m. Tytuvėnų miestelyje yra neadekvatu. Nors patalpos nuomotos cheminėms medžiagoms, tačiau numatyti saugikliai atsakovui Sutartyje, jei patalpos būtų pablogintos, būtų atlyginta žala. Neaišku, kam reikėjo nusimatyti tokią didelę patalpų nuomos kainą. Rinkos kaina tuo metu buvo nuo 1,5-2 Eur, atsakovei kaip užsiimančiai patalpų nuoma, nuomos kaina buvo žinoma. Pastebėjo, kad 2014 m. sudaryta Sutartis tarp atsakovės ir kito juridinio asmens dėl tų pačių negyvenamųjų patalpų, nuomos kaina buvo gerokai mažesnė, t. y. 3,66 Lt (1,05 Eur) už kv. m., galimai tokį nesąžiningumą lėmė ir tai, kad atsakovės direktorius ėjo pareigas ir ieškovės komercijos direktoriumi. Būtent atsakovės direktorius parengė tą Sutartį ir pateikė ieškovės direktoriui pasirašyti, teigdamas, kad tokios sąlygos yra normalios. Atsakovės atstovas tris metus nesiuntęs nei vienos sąskaitos, neleido suprasti ieškovei, kad nuomos santykiai tęsiasi, po to kreipėsi į teismą. Ieškovė sudarant Sutartį ir po sudarymo iki 2017 m. pradžios, kol Sutartis, ieškovės vertinimu, galiojo, mokėjo komunalinius mokesčius ir nustatytą nuomos kainą. Ieškovei kaina tapo žinoma, kai jos atstovas pasirašė Sutartį, tačiau nuomos kainos nesąžiningumas tapo suvoktas vėliau. Ieškovė iki 2020 metų galvojo, kad Sutartis yra nutraukta, nes nebuvo jokio reikalavimo mokėti nuomos mokesčio. Ieškovė iš sandėliuko išsikraustė, perkėlė savo veiklą į kitas patalpas, net pamiršo apie nuomą, kol nekilo smurtinis konfliktas ir nebuvo ištraukta Sutartis. Konfliktas kilo po 2017 metų. Ieškovė pilnai įvykdė teismo sprendimą, oficialiai nutraukė Sutartį, išsiųsdama pranešimą, ir po jo išsiuntimo gavo atsakovės sąskaitą, su ja atsiskaitė ir vėliau nusprendė ginti savo pažeistas teises. Ieškovė nesinaudojo proceso atnaujinimo galimybe, nes laikėsi pozicijos, kad būtų sudėtinga atnaujinti procesą, ir tai yra naujas ginčas. Tytuvėnų miestelis yra mažas, kad būtų galima rasti kitas nuomos alternatyvas, ieškovės patalpos, kur buvo vykdoma visa veikla, buvo tame pačiame pastate, tiko lokacija, niekur nesikreipė dėl kitų patalų nuomos, nėra duomenų, kad kas būtų nesutikęs nuomoti kitas patalpas. Ieškovė ankstesniame teismo procese dėl skolos priteisimo nuomos kainos neginčijo. Duomenų, kad ieškovė būtų per prievartą pasirašiusi Sutartį, byloje nėra. Sąskaitos už pirmus metus buvo apmokėtos. Atstovė taip pat į bylą pateikė savo rašytinę baigiamąją kalbą.

6.       Ieškovės UAB „Vižerana“ atstovas direktorius Ž. G. prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad prieš sudarant Sutartį, cheminės medžiagos nuo 2015 metų pabaigos jau gulėjo sandėlyje, nes ieškovė perėmė atsakovės direktoriaus partnerio vykdytą verslą. Tuo metu tarp įmonių buvo gana šilti santykiai, o UAB „Angis“, kurios vadovas tuo metu buvo M. A., patyrė sunkumų, ir ieškovė buvo pajėgi dalyvauti viešuosiuose konkursuose, todėl jos buvo prašoma prisidėti prie UAB „Angis“ ilgametės veiklos. Ieškovė kaip subrangovė dalyvavo projekte, jiems tas verslas buvo naujas, ir kad būtų viskas sąžininga, sutarė pasirašyti ginčo Sutartį. Ieškovės pagrindinė veikla 20 metų buvo medienos ir metalo importas ir eksportas, todėl veikla su chemija buvo tik nedidelis „projektėlis“. Kadangi jų įmonė maža, jis neturėjo laiko gilintis, nes būdavo ilgose komandiruotėse į Baltarusiją, Europos sąjungos šalis. Atsakovės direktorius R. B. vykdė komercijos direktoriaus pareigas UAB „Vižerana“, jis buvo priimtas į šias pareigas, nes buvo reikalinga pasitarti priimant sprendimus, vykdavo į Baltarusiją į komercinius susitikimus. R. B. jį patikino, kad pasirašoma nuomos sutartis – tai standartinė sutartis. Sutartį pasirašė jis ir atsakovės UAB „Andus LT“ direktorius. Tuo metu judviejų santykiai buvo draugiški, kartu važiuodavo į komandiruotes, medžiokles. Jie visi trys kartu su R. B. ir M. A. anksčiau buvo partneriai, 2000 m. buvo kartu įkūrę įmonę. Sutartį ruošė atsakovės direktorius R. B.. Prieš pasirašant Sutartį į jos smulkmenas nesigilino, nes R. B. pasitikėjo. Atsakovė buvo ir ieškovės akcininkė, turėjo 32 proc. akcijų, jo paties akcijos sudarė 42 proc., ir jo sutuoktinei priklausė 26 proc. akcijų.  Tuo tarpu atsakovės UAB „Andus LT“ akcininkai buvo R. B. ir M. A.. Kiekvienais metais ieškovė sudarydavo iki 50 sutarčių, Sutarties pasirašymo metu UAB „Vižerana“ finansinė padėtis buvo gera. Nurodė, jog pasirašant Sutartį, kitomis patalpomis ir jų nuomos kaina nesidomėjo, nes chemija jau „gulėjo“ tose patalpose, sandėlis šiai paskirčiai buvo naudojamas ne vienerius metus. Patalpos buvo su šaltu vandeniu, žaliuzinėmis durimis, specialių laikymo sąlygų chemijai nebuvo reikalaujama. Patalpos buvo pavadintos chemijos sandėliu, nes buvo laikoma chemija. Sandėliuojama chemija – tai tokia, kuri naudojama kiekvienuose namuose, tik jos buvo didesnis kiekis ir stipresnė koncentracija, skirta valyti purviną vandenį. Patalpas buvo labai patogu nuomoti, nes jie dirbo tame pastate, buhalterija viršuje, moterys ateina, sumatuoja, ar teisingas kiekis išvažiuoja, ar atitinka likučiai. Patalpas sudarė vos 49 kvadratai. Ofisą buvo davęs naudotis atsakovės direktorius. Partneriai UAB „Angis“ turėjo chemijos pervežimo leidimus, prižiūrėjo sąvartynus, ieškovė apmokėdavo jiems už teikiamas paslaugas. Administracija per pusmetį kartą nueidavo „nusiimti“ likučių, ar tikrai yra. Pagal sutartį dirbantys partneriai patys pasiimdavo chemiją, nes UAB „Angis“ neatitiko viešųjų pirkimų sąlygų. Pasirašant sutartį nuomos kaina pačiam buvo žinoma ir nurodyta – 14 Eur su centais. Sutartis pradžioje buvo numatyta metams ir jei projektas neįsivystys į normalų, gal po metų ir nebereikės tų patalpų, o dar ieškoti naujų patalpų, kur gal reiktų ieškoti sargo ar pan., o čia viskas vietoje, todėl galėjo ir permokėti, todėl į kainą nesigilino, pasitikėjo R. B.. Tuo metu jis nesuprato, kad permoka už nuomą, nes buvo labai užimtas žmogus. Kai pasirašinėjo sutartį nekreipė dėmesio į kainą, neaišku buvo, ar liks jie tam sandėlyje, Sutartis pasibaigė po metų. Nuomos sutartis buvo planuojama metams, ne daugiau ir tuo metu, kuomet sutartį pasirašinėjo, nekreipė visiškai dėmesio į kainą. O dėl nuomos kainos pretenzijų (ne)reiškimo, kuomet gavo sąskaitas už nuomą, atstovas pabrėžė, jog tai buvo metų laiko sutartis, neaišku buvo ar liks tame sandėlyje, ar neliks, o čia viskas buvo patogiai. Juos dėl tų metų kaina tenkino, niekas negalvojo, kad įklimps į teismus. Dėl metų ieškoti naujo sandėlio, kažkur kažką perkraustyti, investuoti, o čia stovėjo sukrauta chemija. Jeigu būtų geriau pasigilinęs į kainą, faktas, jog tokia kaina būtų netikusi. R. B. partnerio chemija ten stovėjo, jie su ja dirbo dešimt metų, dėl vienerių metų nematė prasmės kažkur perkraustyti. Jei jis būtų pasigilinęs į tas kainas, tai faktas, kad ta kaina būtų netikusi. Patalpos buvo tinkamos dėl jų dislokacijos, patogiai buhalteriškai, administraciškai, dėl metų galvos nesuko, nebuvo laiko galvoti, kur išvežti, chemija ten jau „gulėjo“, dėl to kiti darbai nesitrukdė. Jo įmonė gyvuoja 29 metus, visus metus prisiėmė atsakomybę. Po metų pamatė, kad chemijos laikymas jiems atneša nuostolius, neatsiperka ir 2017 m. sausio pabaigoje buvo nuspręsta nebepratęsti sutarties. Likučius išsikraustė ir to sandėlio jiems nebereikėjo. Kaip sandėlio jiems niekas jokiais perdavimo-priėmimo aktais neperdavė, taip jie jokiais dokumentais jo ir negrąžino. Nagrinėjant ankstesnę bylą, klausimo dėl nuomos mokesčio dydžio nekėlė. Jie buvo įsitikinę, kad ta Sutartis nebegaliojanti, kitaip turėjo gauti už 2017 m. 1-2 ketvirčius sąskaitas iš atsakovės už nuomą. Teisme byla vyko du metus, už kuriuos jie sumokėjo nuomos mokestį, nes Sutarties oficialiai nebuvo nutraukę. Vėliau Sutartį nutraukė: kadangi reikėjo prieš tris mėnesius perspėti atsakovę, perduoti švarų sandėlį, nuėję su antstoliu į sandėlį, rado R. B. ir M. A. daiktų, savo tuščią konteinerį, sandėliuką išvalė, pridavė R. B., kaip nurodė teismas. Pralaimėjęs bylą, pradėjo domėtis patalpų nuomos kainomis, kur tokių kainų nėra nei Tytuvėnuose, nei Vilniuje. Į kasacinį teismą nesikreipė, kad dar ilgiau neužsitęstų bylos nagrinėjimas, nereikėtų papildomai mokėti, todėl oficialiai įformino Sutarties nutraukimą. Tik paskui pradėjo galvoti, kaip sumažinti nuostolius, nes nesitikėjo, kad jiems priteis tokią sumą. Nuomos sutarčių ieškovė įprastinėje veikloje nesudarinėjo. Atsakovės turimos patalpos nemažos, tam pačiam pastate buvo sandėliukas, ir panašiu laikotarpiu buvo sudaryta sutartis su kita įmone, nuomos kaina buvo virš euro. Iš ofiso išsikraustė 2019 metais po liepos 15 d. incidento, kai jo žmonai trenkė į veidą. Jie patys turėjo Tytuvėnų centre nenaudojamas ofiso patalpas. Per kelias dienas išsikraustė ir tarp jų prasidėjo ginčai. 2018 m. nupirko dalį R. B. verslo, 2019 m. vyko du skolų suderinimai, buvo fiksuotos visos skolos, ir tik 2020 m. atsirado nerašytinė skola. 3 metus negavo nei vienos sąskaitos, nei raginimo išsikraustyti. 2016 m. jam išrašinėjo sąskaitas, o 2017 m. buvo aptarę, kad jam nebereikalingos patalpos, ir atsakovas daugiau sąskaitų neišrašinėjo. Pažymėjo, jog jei 2017 m. pirmą ketvirtį būtų gavęs dar vieną sąskaitą, būtų pradėjęs ieškoti, kaip Sutartį nutraukti oficialiai. Kažkada 2006 m. Tytuvėnuose įmonė nuomojosi gamybines patalpas iš fizinio asmens, su kuriuo buvo teisminis ginčas dėl nuomos kainos sumažinimo. 

7.       Atsakovės UAB „Andus LT“ atstovas advokatas Muradas Bakanas 2024 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, papildomai paaiškino, kad ieškovė, sudarydama Sutartį, turėjo tam tikrų finansinių sunkumų, ieškovės atstovas yra turėjęs bylų ir su ankstesniais nuomotojais, patalpų išsinuomojimo galimybės Tytuvėnuose yra ribotos. Dėl ieškovės finansinės būklės 2025 m. sausio 21 d. teismo posėdyje atstovas patikslinto aplinkybes, teigdamas, jog Sutarties pasirašymo metu, iš tiesų nėra duomenų, jog tuo metu ieškovės finansinė padėtis būtų buvusi prasta, toje apimtyje pripažino, jog suklaidino teismą, nes atstovas kiek sumaišė aplinkybes, buvusias skirtingose civilinėse bylose. Papildomai pažymėjo, jog iš ieškovės pusės nebuvo jokių prašymų sumažinti Sutarties kainą ar pan. 2024 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog Sutartyje nurodyta, kad tai patalpos cheminių medžiagų laikymui. Iki tol ieškovė šių aplinkybių neginčijo, kad patalpos pritaikytos. Patalpos turėjo būti betoninės, turėjo vartus, šildymą, vandentiekį, rizika buvo pakankamai aukšta, nes antrame aukšte yra administracinės patalpos. Abiem šalims įvertinus riziką ir įvertinus, kad patalpų reikia cheminių medžiagų laikymui, buvo susitarta dėl tokios kainos. Kaina šalims tiko. Kaina nustatyta šalių susitarimu, nes joks teisės aktas nereglamentuoja kainos nustatymo. Pripažino, kad už administracines patalpas nemokėjo. Geranoriškai sutarė, kad už tas patalpas bus konkretus mokestis, taip bendradarbiavimas tęsėsi. Už 2016 m. išrašytos sąskaitos faktūros apmokėtos pradelsus, šios aplinkybės buvo tiriamos praeitoje byloje, buvo vėluojama šias sąskaitas apmokėti po 3-4 mėnesius, praeitoje byloje analizuota įmonės turtinė padėtis, visos aplinkybės išanalizuotos ankstesnio teismo. Vėliau sąskaitos faktūros nebuvo rašomos, nes ieškovė turėjo finansinių sunkumų, buvo prašyta jų nerašyti, sąskaitų suderinimo aktai buvo analizuoti ankstesnėje byloje. Kadangi sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos, jokie įsiskolinimai nebuvo fiksuoti. Ieškovė bando revizuoti teismo sprendimą. Buvo mokami komunaliniai mokesčiai, teismo sprendimas įvykdytas, buvo pranešta apie Sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius. Pastebėjo, jog ir per tuos tris mėnesius į teismą dėl kainos neatitikimo niekas nesikreipė. Išrašyta sąskaita faktūra nuo teismo sprendimo priėmimo iki patalpų atlaisvinimo apmokėta. Suma už nuomą po teismo sprendimo pateko į atskirai išrašytą sąskaitą faktūra, ji sumokėta geranoriškai, kaina neginčyta. Ieškovė pati atsainiai elgėsi. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepateikė pavyzdžių apie patalpų nuomos kainą, jei tai būtų cheminių medžiagų sandėliavimas. Ieškovė – pelno siekiantis asmuo, apgaulės ieškovė neįrodinėja, Sutartį pasirašė gera valia, spaudimo nepatyrė, todėl negali būti revizuojami tie santykiai, kurie yra tarp šalių patvirtinti, VMI pateiktos sąskaitos faktūros, deklaruotos, PVM įtrauktas į apskaitą, visais savo veiksmais ieškovė patvirtino, kad kaina yra tinkama ir priimtina. R. B. buvo atsakovės UAB „Andus LT“ direktorius, dirbo ir UAB „Vižerana“, nuomos patalpos sutarčių sudarymo sprendimai buvo ieškovės direktoriaus sprendimai, ne komercijos direktoriaus. Patirties UAB „Vižerana“ direktorius jau turėjo teisminiuose procesuose dėl siekio sumažinti nuomos mokestį. Nuomos dydis buvo aiškiai nustatytas Šiaulių apylinkės ir apygardos teismų sprendimuose. Ieškovė turėjo finansinių sunkumų tuo metu, skolinosi pinigus iš atsakovės, buvo imamos paskolos, atsiskaitymai vėlavo su atsakove tiek už komunalinius mokesčius, tiek už nuomą iki pusės metų. Teigė, jog patalpų nuomos kainos skiriasi nuo kitų atsakovės nuomininkų dėl patalpų paskirties. Atstovas taip pat į bylą pateikė savo rašytinę baigiamąją kalbą.          

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

8.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė UAB „Andus LT“, atstovaujama direktoriaus R. B. (toliau – ir nuomotojas), ir ieškovė UAB „Vižerana“, atstovaujama direktoriaus Ž. G. (toliau – ir nuomininkas), 2016 m. sausio 4 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. A/VŽ, kuria susitarė, kad nuomotojas perduoda nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti 49 m2 bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, pritaikytas laikyti chemines medžiagas, esančias Taikos g. 6, Tytuvėnai, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Sutarties 1.1 punktas); šalys sutarė, kad nuomininkas moka nuomotojui mėnesinį nuomos mokestį po 14,78 Eur už 1 m2 bendrojo ploto, bendra suma už viso ploto nuomą per vieną kalendorinį mėnesį sudaro 724,22 Eur + PVM, iš viso 2 172,66 Eur + PVM per ketvirtį (Sutarties 1.2 punktas); Šalys susitaria, kad patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2017 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 1.5 punktas).

9.       Iš 2018 m. liepos 4 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovė UAB „Andus“ pardavė E. G. 32 proc. UAB „Vižerana“ įstatinį kapitalą sudarančių akcijų.

10.       Iš Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13-322/2022 matyti, kad teismas priteisė UAB „Andus LT“ iš UAB „Vižerana“ 31 547,04 Eur skolos, 998,40 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 357 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2022 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė minėtą teismo sprendimą įvykdė ir sumokėjo atsakovei 41 025,44 Eur.

11.       2022 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaita faktūra Serija ANDO Nr. 0423 patvirtina, kad atsakovė UAB „Andus LT“ paskaičiavo ieškovei skolą už patalpų nuomą pagal Sutartį už 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. 7 mėnesius, iš viso 27 165,49 Eur, ši sąskaita apmokėta 2022 m. rugsėjo 9 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 09091414). Iš 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitos faktūros Serija Ando Nr. 0441 matyti, kad atsakovė paskaičiavo ieškovei skolą už patalpų nuomą už 2019 metus, iš viso 10 515,67 Eur. UAB „Vižerana“ pažymoje Nr. 09/04-2 nuodyta, kad ieškovė sumokėjo atsakovei pagal teismo sprendimą už 2017, 2018, 2019 metus – 31 547,04 Eur, po ieškinio pateikimo sumokėjo už 2020 m., 2021 m., 2022 metų 7 mėnesius – 27 165,49 Eur.

12.       Ieškovė pateikė teismui nekilnojamojo turto skelbimų pavyzdžius iš interneto svetainės www.aruodas.lt, iš kurių matyti, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį sandėliavimo paskirties patalpų, esančių Kelmės mieste, nuomos kaina siekė 0,36 Eur/m2, o biuro, prekybinės, sandėliavimo paskirties patalpų kaina Vilniaus mieste skelbimų pavyzdžiuose buvo nurodyta 3-5 Eur, 8,57 Eur/m2, 9,98 Eur/m2, 11,00 Eur/m2. Taip pat pateikta Ober Haus 2023 m. gruodžio 7 d. rašytinė konsultacija dėl galimos turto kainos, kurioje nurodyta, jog labiausiai tikėtina (galima) 1 m2 ginčo objekto nuomos kaina rinkoje laikotarpiu tarp 2016 m. 2023 m. gali siekti nuo 1,5 Eur iki 2,00 Eur plius PVM už m2. Ieškovės prašymu į bylą buvo išreikalauta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuri 2014 m. sausio 2 d. buvo sudaryta su UAB „Andus LT“ ir UAB „Tytuvėnų durpės“, kuriose šalys buvo susitarusios, jog nuomojamų patalpų, esančių Taikos g. 6, Tytuvėnai, 1 m2 mėnesio nuomos kaina yra 3,633 Lt (1,05 Eur).

Dėl 2016 m. sausio 4 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. A/VŽ, 1.2 punkto negaliojimo CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu, kaip prieštaraujančio juridinio asmens teisnumui

13.       Ieškovės teigimu, Nuomos sutarties 1.2. punktas, kuriame buvo numatyta nuomojamų patalpų nuomos kaina 14,78 Eur už 1 m2, yra/buvo ne tik neproporcinga, bet ir nesąžininga ir tokie Nuomos sutarties nuostatai yra nesąžiningi, kaina neproporcinga, neatitinkanti rinkos kainos, kas rodo tokios sutarties nuostatų prieštaravimą ieškovės, kaip juridinio asmens, teisnumui (CK 1.82 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintina negaliojančia ir naikintina.

14.       Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

15.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, jog jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas).

16.       Taigi CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs privataus juridinio asmens teisnumo pažeidimą sudarantys pagrindai: valdymo organų kompetencijos pažeidimas arba prieštaravimas juridinio asmens tikslams.

17.       Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių; taip pat kai sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų. Sandoris gali būti pripažintas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams, kai 1) jis akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei ir 2) apie šią žalą buvo žinoma sandorio šalims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesąžiningai. Nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019, 27-28 punktai).

Dėl sandorio akivaizdaus nenaudingumo

18.       Ieškovė teigė, kad Nuomos sutarties 1.2 punkto nuostatos, įtvirtinančios patalpų nuomą nesąžininga, neproporcinga, rinkos neatitinkančia kaina, rodo tokios sutarties nuostatų prieštaravimą ieškovės, kaip juridinio asmens, teisnumui, t. y. toks sandoris yra akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas įmonei.

19.       CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Ši aplinkybė galėtų turėti reikšmės juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada, jei juridinio asmens teisnumą ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose būtų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciškai naudingus sandorius. Priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Pažymėtina, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Suprantama, kad tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sąžiningą ir teisėtą civilinę apyvartą – nebūtų pasiektas, nes būtų sudarytos kliūtys egzistuoti pačiai civilinei apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

20.       Ieškovės vadovas Ž. G. teismo posėdžio metu teigė, jog nuomojamose patalpose chemija jau „gulėjo“ ir sandėlis šiai paskirčiai buvo naudojamas ne vienerius metus; patalpas buvo labai patogu nuomoti, nes įmonė dirbo tame pastate, buhalterija buvo įsikūrusi virš nuomojamų patalpų; taip pat dėl metų (sutarties laikotarpis) ieškoti naujo sandėlio, kažkur kažką perkraustyti, investuoti nereikėjo. Iš šių ieškovės vadovo paaiškinimų matyti, jog pati negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ieškovei pagal savo paskirtį buvo aiškiai naudinga, nes ieškovei nereikėjo ieškotis kitų sandėliavimo patalpų, jos buvo šalia įmonės administracijos, nebereikėjo patalpų pertvarkyti, specialiai pritaikyti laikyti chemijai, jų talpoms, taip pat nebereikėjo pačios laikomos cheminės medžiagos gabenti į kitą vietą ir pan. (CPK 178, 185 straipsniai). Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, jog negalima daryti išvados, jog ieškovei sandoris buvo aiškiai ir akivaizdžiai nenaudingas, t. y. ieškovė sudarydama Nuomos sutartį tikėjosi gauti patalpas, kuriose galės laikyti/ir laikė chemines medžiagas didesnėse talpose, šios patalpos buvo šalia įmonės administracijos ir t.t. Taigi, ieškovė išsinuomojo ir vėliau patalpomis naudojosi, kurios jai tuo metu buvo reikalingos, savo lokacija patogioje vietoje, pritaikytos sandėliavimui, su praplatintais vartais ir t.t. Be to, ieškovės direktorius Ž. G. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog pati Nuomos sutartis buvo reikalinga ieškovei, t. y. nurodė, jog ieškovė kaip subrangovė dalyvavo projekte, jiems tas verslas buvo naujas, veikla su chemija buvo tik nedidelis „projektėlis“, ir kad būtų viskas sąžininga, sutarė pasirašyti ginčo Sutartį.

21.       Vertinant konkrečiai Nuomos sutarties 1.2 punktą ir jame numatytą nuomos kainą, kad ji galimai turi įtakos sandorio ekonomiškumui, nagrinėtinu atveju svarbu įvertinti kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog nuomos kaina 14 Eur už 1 m2, yra nesąžininga, neproporcinga, rinkos neatitinkanti kaina, tačiau ieškovės vadovas, kuris pats ir pasirašė Nuomos sutartį, Ž. G. teismo posėdžio metu kiek skirtingai pateikė aplinkybes, susijusias su nuomos kaina, tačiau iš esmės nurodė, jog pasirašant Sutartį nuomos kaina pačiam buvo žinoma ir nurodyta – 14 Eur su centais; Sutartis pradžioje buvo numatyta metams ir, jei projektas neįsivystys į normalų, gal po metų ir nebereikės tų patalpų, o dar ieškoti naujų patalpų, kur gal reiktų ieškoti sargo ar pan., o čia viskas vietoje, todėl galėjo ir permokėti, todėl į kainą nesigilino, pasitikėjo R. B. (2024 m. gruodžio 6 d. garso įrašas: 18:23 – 18:53). Kiek vėliau perklausus aplinkybes, susijusias su nuomos kaina, vadovas nurodė, jog juos (įmonę) dėl tų metų kaina tenkino, niekas negalvojo, kad įklimps į teismus (2024 m. gruodžio 6 d. garso įrašas: 58.55 – 59:06). Taigi, ieškovės vadovas, kuris kartu turi ieškovės 42 proc. akcijų turėtojas, bei kuris pasirašė nuomos sutartį, teismo posėdžio metu pripažino, jog dėl metų laikotarpio sudarytos sutarties nuomos kainą galėjo permokėti ir tuo metu kaina tenkino. Ieškovės atstovė advokatė Dovilė Murauskienė teismo posėdžio metu taip pat pripažino faktą, jog ieškovei nuomos kaina tapo žinoma, kai jos atstovas pasirašė Nuomos sutartį, tačiau nuomos kainos nesąžiningumas tapo suvoktas vėliau. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovės vadovas nors ir suprato, jog patalpų nuomos kaina yra didesnė nei rinkos kaina, tačiau su tokiomis Sutarties sąlygomis sutiko ir Sutartį pasirašė, tokiu būdu iš dalies ieškovės vadovas veikė savo rizika (CPK 178, 185 straipsniai), kadangi tikėjosi, jog patalpos bus nuomojamos tik vieneriems metams. Šiame kontekste verta atkreipti dėmesį, jog ieškovei nuostoliai, kaip teigia ieškovės direktorius, kuriuos ieškovė siekia susimažinti reikšdama šį patikslintą ieškinį, susidarė ne dėl to, jog Nuomos sutartyje nuomos mokestis buvo galimai didelis, o dėl to, jog ieškovė pagal Sutarties sąlygas laiku ir tinkamai nenutraukė Nuomos sutarties. Todėl ir dėl šių aplinkybių negalima daryti išvados, jog šalių sudaryta Nuomos sutartis ir joje susitartas nuomos mokestis buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas įmonei (CPK 185 straipsnis).

22.        Ieškovė, siekdama įrodyti, jog patalpų nuomos kaina yra nesąžininga ir neproporcinga, remiasi į bylą pateikta 2014 m. sausio 2 d. tarp UAB „Andus LT“ ir UAB „Tytuvėnų durpės“ sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, kur šalys buvo susitarusios, jog nuomojamų patalpų, esančių Taikos g. 6, Tytuvėnai, 1 m2 mėnesio nuomos kaina yra 3,633 Lt (1,05 Eur). Šiame kontekste verta pastebėti, jog, sudarant bet kokią sutartį, šalims galioja sutarties laisvės principas, t. y. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Esant šiam principui, šios bylos kontekste negalima vertinti dviejų skirtingų negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių ir jų sąlygų (nors nuomojamos patalpos ir yra/buvo tame pačiame pastate), kadangi kiekvienu atveju šalys sudarydamos sutartį gali siekti skirtingų tikslų, turėti skirtingus lūkesčius, patalpos gali būti skirtingos paskirties, būklės ir t.t. Juolab, teismo manymu, nuomos kainai įtakos gali turėti tiek nuomojamas plotas, nuomos laikotarpis, patalpų stovis, paskirtis ir t.t. Kas akivaizdžiai atsispindi ir šalių sudarytoje Nuomos sutartyje, tiek ir Nuomos sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Andus LT“ ir UAB „Tytuvėnų durpės“ (CPK 178, 185 straipsnis). Aplinkybes, jog šalys kiekvienu konkrečiu atveju laisvos susitarti dėl nuomos mokesčio iš dalies patvirtina ir į bylą pateikta UAB „Andus LT“ ir Tytuvėnų kultūros centro sudaryta 2020 m. balandžio 1 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis, iš kurių nuostatų matyti, jog šalys susitarė, kad nuomojamų patalpų, esančių Taikos g. 6, Tytuvėnai, 1 m2 mėnesio nuomos kaina yra 5,28 Eur. Ieškovė taip pat į bylą pateikė Ober Haus 2023 m. gruodžio 7 d. rašytinę konsultaciją dėl galimos turto kainos, kurioje nurodyta, jog labiausiai tikėtina (galima) 1 m2 ginčo objekto nuomos kaina rinkoje laikotarpiu tarp 2016 m. – 2023 m. gali siekti nuo 1,5 Eur iki 2,00 Eur plius PVM už m2, kas galimai pagrindžia, jog Nuomos sutartyje patalpų nuomos kaina ir buvo didesnė nei rinkoje, tačiau dar kartą pažymėtina, jog ieškovės vadovas teismo posėdžio metu pripažino faktą, jog dėl metų laikotarpio sudarytos Sutarties nuomos kainą galėjo permokėti ir tuo metu kaina jį tenkino.

23.       Be to, vertinant patalpų nuomos kainą, svarbios byloje nustatytos ir kitos aplinkybės, t. y. jog pasirašius ginčijamą Nuomos sutartį, abi šalys vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus, t. y. už patalpų nuomą nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., ieškovė tinkamai mokėjo nuomos mokestį, kas dar kartą patvirtina faktą, jog ieškovė sąmoningai prisiėmė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir Sutartyje numatyta nuomos kaina ieškovę tenkino ir per vienerius metus neįžvelgė, jog mokamas nuomos mokestis iš esmės yra neproporcingas, neatitinkantis rinkos kainos (nors teismo nuomone, toks laikotarpis yra pakankamas laiko tarpas įsivertinti prisiimtus savo įsipareigojimus, įsivertinti rinkoje vyraujančias patalpų nuomos kainas ir pan.) ir/ar ekonomiškai nenaudingas ieškovei (CPK 185 straipsnis). Vertinant visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį, taip pat svarbu pastebėti, jog po priimto ir įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. sausio 26 d. sprendimo, kuriuo iš ieškovės UAB „Vižerana“ atsakovės UAB „Andus LT“ naudai buvo priteista 31 547,04 Eur skola, susidariusi už laiku nesumokėtą nuomos mokestį, iki pat Nuomos sutarties nutraukimo ieškovė nesikreipė į atsakovę su tikslu peržiūrėti Nuomos sutartį, susitarti dėl mažesnio nuomos mokesčio ar pan. (CK 6.204 straipsnio 3 dalis, 6.487 straipsnis ir t.t.), o priešingai –  toliau vykdė prisiimtus įsipareigojimus, t. y. 2022 m. gegužės 13 d. pranešimu atsakovę informavo apie Nuomos sutarties nutraukimą, kuriame taip pat nenurodė nė vienos aplinkybės apie pagrįstai kylančias abejones dėl galimai nesąžiningą ir neadekvatų nuomos mokesčio dydį, geranoriškai iki Nuomos sutarties pasibaigimo atsakovei sumokėjo likusį nuomos mokestį pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras.

24.       Remiantis sprendimo 18-23 punktuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismų praktika, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė akivaizdaus sandorio nenaudingumo (CPK 185 straipsnis). Be to, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamos Nuomos sutarties nuostatos, vertinant jas ne atskirai/pažodžiui/formaliai, bet sistemiškai įvertinus tarp šalių kilusius santykius/ginčus, negali būti vertinamos kaip akivaizdžiai nenaudingos ieškovei, prieštaravusios ieškovės veiklos tikslams. Priešingai, ginčijamos nuostatos buvo iš dalies pagrįstos verslo logika (nauja verslo šaka, su tam tikrais naujais įsipareigojimais, numatomas vienerių metų laikotarpis, todėl prisiimta rizika mokėti didesnį patalpų nuomos mokestį ir t.t.), todėl nėra pagrindo ginčijamų nuostatų pripažinti negaliojančiomis.

Dėl atsakovės nesąžiningumo

25.       Kaip jau buvo minėta, kad viena iš aplinkybių, kurią turi įrodyti ieškovė, prašydama pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, yra kitos sandorio šalies nesąžiningumas.

26.       Nagrinėtinu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumą iš dalies įrodinėja CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija. Pastebėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012). Pagal CK 1.82 straipsnį yra preziumuojama, kad kita sandorio šalis veikė sąžiningai, todėl atsakovės nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018, 40 punktas). Įrodyti, kad veikta tikrai nesąžiningai, reiškia įrodyti, jog kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Sandorio šalių nesąžiningumą (žinojimą ar turėjimą žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams) įrodo objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019, 28 punktas).

27.       Ieškovė taip pat teigia, jog atsakovė, ieškovei sudarant ekonomiškai nenaudingą Nuomos sutartį su itin dideliu patalpų nuomos mokesčiu, su ieškove, buvo nesąžininga šalis, kadangi Nuomos sutarties sudarymo metu atsakovė buvo ieškovės akcininkė (32 proc. akcijų turėtoja) ir atsakovės akcininkas R. B. buvo kartu ir ieškovės darbuotojas (komercijos direktorius). Taip pat teigė, jog R. B. aktyviai dalyvavo ir spaudė ieškovės vadovą sudaryti Nuomos sutartį ne nuomos rinkos kainomis, su tikslu kitų įmonės akcininkų bei kreditorių sąskaita pasipelnyti iš ieškovės gaunamų piniginių lėšų. Pastebėtina, jog šie ieškovės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, viena iš sandorio šalių Ž. G. teismo posėdžio metu nepateikė aplinkybių, kurios pagrįstų, jog jis buvo spaudžiamas sudaryti Nuomos sutartį, tik nurodė, jog Nuomos sutartį ruošė atsakovės direktorius R. B., kuris jį patikino, kad pasirašoma nuomos sutartis – tai standartinė sutartis; prieš pasirašant Nuomos sutartį į jos smulkmenas nesigilino, nes R. B. pasitikėjo.

28.       Nagrinėtinu atveju nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslininkės, turėjusios vienodas galimybes derėtis dėl Nuomos sutarties sąlygų ir turėjusios teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Viena vertus atsakovės akcininkas R. B. ir dirbo ieškovės darbuotoju (komercijos direktoriumi), todėl neabejotinai faktiškai turėjo žinojo tikrąsias sudaromų sandorių aplinkybes. Kita vertus byloje nėra nustatyta, kad Nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė ir jos vadovas Ž. G., kuris pats ir yra ieškovės akcininkas, turėdamas 42 proc. ieškovės akcijų, būtų buvę tiesiogiai priklausomi nuo atsakovės ir jos direktoriaus R. B. ir kad atsakovė būtų tuo nesąžiningai pasinaudojusi. 

29.       Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju, liko neįrodytas atsakovės UAB „Andrus LT“ nesąžiningumas Nuomos sutarties sudarymo atveju, pavyzdžiui, atsakovės siekis pakenkti ieškovės veiklai ar kitiems teisėtiems interesams, sumažinant gautiną pelną ar pan., priešingai, Nuomos sutartis ieškovei buvo reikalinga, jog naujai vystomas jos projektas būtų sąžiningas, ieškovės nuostolių atsiradimas dėl atsakovės (būtent kaip juridinio asmens) veiksmų ar pan.

Dėl sandorių negaliojimo, kaip teisių gynimo būdo, taikymo pagrįstumo

30.       Kaip jau buvo minėta, siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, reikia be jau sprendime aptartų aplinkybių, įvertinti ir kitas aplinkybes – ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

31.       Nagrinėtinu atveju, ketvirtosios kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos sandorį pripažinti negaliojančiu dėl prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams, ieškovė iš vis nenurodo, papildomų aplinkybių nepateikė.

32.       Ketvirtoji sąlyga suponuoja, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu yra griežčiausia teisinė sankcija iš visų gynimo būdų, kurie taikomi, kai sandoris turi trūkumų, todėl, vadovaujantis civilinių teisinių santykių reguliavime galiojančiu proporcingumo principu, užtikrinančiu teismo pareigą taikyti tik būtinąsias poveikio priemones atstatant teisinę taiką tarp ginčo šalių, taip pat sutarties privalomumo principu, siekiant išsaugoti civilinių santykių stabilumą, jei tik galima ieškovo teises apginti kitomis, mažesnes teisines pasekmes šalių sutartiniams santykiams turinčiomis priemonėmis, šis gynimo būdas neturėtų būti taikomas. Todėl tais atvejais, kai ieškovo teisės gali būti apgintos atsisakant tik tam tikrų sandorio sąlygų galiojimo, taikant nuostolių atlyginimo institutą ar kitais gynimo būdais, sandorio negaliojimo konstatavimas, kaip teisių gynimo priemonė, neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-1120/2024, 32 punktas).

33.       Remiantis byloje esančiais įrodymais, teismo vertinimu, lieka nepaneigtos ieškovės galimybės (net jeigu ir būtų nustatytos visos sąlygos ginčo sandorio nuostatą pripažinti negaliojančia, be kita ko, būtų nustatytas atsakovo nesąžiningumas) savo teises ir teisėtus interesus ginti kitais teisių gynimo būdais, kuriuos teismas trumpai nurodys sprendimo 34-35 punktuose.

34.       Tiek ieškovės atstovas, tiek ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino aplinkybes, jog kai ieškovė sumokėjo visą nuomos kainą (už visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį), tapo akivaizdu, kad kaina neprotinga, nesąžininga, neatitinka rinkos situacijos (rinkos kaina ieškovės direktorius pradėjo domėtis jau po tarp šalių vykusių teisminių ginčų, pradėjus galvoti, kaip sumažinti nuostolius), ieškovės ekonominių interesų. Įvertinus šias aplinkybes, jog ieškovės vadovui įvykdžius Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir sumokėjus priteistą nuomos mokestį ir kitas su juo susijusias piniginės lėšas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y., jog nuomos mokestis buvo neprotingas, pernelyg didelis, neatitinkantis rinkos kainos, ir būtent nagrinėtinos bylos kontekste UAB „Vižerana“ neginčijus reikalaujamos nuomos mokesčio sumos, jos dydžio, ką 2022 m. sausio 26 d. sprendime konstatavo teismas (sprendimo 32 punktas), ieškovei kyla teisė savo galimai pažeistas teises ginti remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atnaujinant procesą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13-322/2022. Tai, jog ieškovė laikėsi pozicijos, kad būtų sudėtinga atnaujinti procesą, todėl nusprendė ginti pažeistas teises reiškiant ieškinį CK 1.82 straipsnio pagrindu, neleidžia daryti išvados, jog tokia teisių gynimo priemonė, nagrinėtinu atveju, negalėtų būti taikoma.

35.       Be to, įvertinus tai, jog Nuomos sutartį sudarė ir ją pasirašė ieškovės vadovas Ž. G., kuris kartu yra ir buvo ieškovės vienas iš akcininkų, kuris tuo metu buvo puikiuose santykiuose su atsakovės akcininku R. B., juo pasitikėjo, kaip teismo posėdžio metu nurodė, jog nelabai gilinosi į sutarties nuostatas ir pan., bei įvertinus tai, jog sprendimo 21 punkte teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės nuostoliai, kuriuos ieškovė siekia susimažinti, susidarė ne dėl to, jog Nuomos sutartyje nuomos mokestis buvo galimai didelis, o dėl to, jog ieškovė pagal Sutarties sąlygas laiku ir tinkamai nenutraukė Nuomos sutarties, teismo vertinimu, ieškovė gali savo galimai pažeistus interesus apginti reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organui, kuris sudarė Nuomos sutartį ir buvo atsakingas už tokios Nuomos sutarties vykdymą ir t.t.

36.       Remdamasis nurodytų motyvų visuma, teismas sprendžia, kad nors ieškovė ir įrodė, kad Nuomos sutarties 1.2. punkte iš esmės nuomos mokesčio kaina buvo didesnė, nei tuo metu buvo nuomos kaina rinkoje, tačiau liko neįrodytos aplinkybės dėl akivaizdaus sandorio (jo dalies) nenaudingumo, taip pat aplinkybės, susijusios su atsakovės nesąžiningumu ir pagrindais šiuo konkrečiu atveju ieškovės teises ginti būtent pripažįstant Nuomos sutarties 1.2. punktą negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi patikslintas ieškinys šio reikalavimo apimtyje atmetamas kaip nepagrįstas-neįrodytas (nepakankamai įrodytas).

37.       Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl sutarties sąlygos modifikavimo

38.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors bylos šalių teikiamas teisinis kvalifikavimas ir neturi lemiančios įtakos teismui parenkant patį įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, šalys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, kurie turi esminę reikšmę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia patį ginčą, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti. Teismas ginčo apibrėžties aspektu, kitaip negu įstatymo ginčui spręsti parinkimo aspektu, yra saistomas pirmiau įvardytų bylos šalių procesinių veiksmų rezultato, t. y. teismas neturi teisės savo iniciatyva formuluoti ar keisti šalių reikalavimus ir atsikirtimus, taip pat ir reikalavimų bei atsikirtimų faktinį pagrindą (nebent įstatymas suteikia tokias teises). Vadinasi, ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 23 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 34 punktas).

39.       Nagrinėtinu atveju ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti, kad nuomos mokestis už patalpas nuo Sutarties sudarymo dienos iki šios Sutarties pasibaigimo dienos yra 2,00 Eur už 1 m2 ir, motyvuodama šį reikalavimą, nurodo, jog pripažinus negaliojančiu ab initio Nuomos sutarties 1.2. punktą yra pagrindas nustatyti Nuomos sutartimi Patalpų nuomos kainą 2,00 Eur už 1 m2.

40.       Nagrinėtinu atveju, šis ieškovės reikalavimas tiesiogiai yra susijęs ir kyla iš ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu Nuomos sutarties 1.2 punktą. Kadangi Nuomos sutarties 1.2 punkto pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti ir ieškovės ieškinio reikalavimą dėl sutarties sąlygos modifikavimo.

41.       Be to, esant taip suformuluotiems ieškovės patikslinto ieškinio pagrindams, teismas plačiau nepasisako dėl sutarties sąlygos modifikavimo, remiantis kitomis CK numatytomis teisės normoms, kaip pvz. CK 6.487 straipsniu, 6.204 straipsnio 3 dalyje ir pan.

Dėl restitucijos taikymo ir įpareigojimo ieškovei grąžinti permokėtas sumas

42.       Ieškovė taip pat patikslintu ieškiniu prašo taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „Andus LT“ gražinti ieškovei UAB „Vižerana“ permokėtą 59 860,40 Eur nuomos mokesčio sumą, 4 738,80 Eur delspinigių sumą ir 3 134,04 Eur palūkanų sumą, t. y. iš viso 67 733,24 Eur sumą.

43.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą. Taigi, restitucijai taikyti netgi apskritai nėra reikalingas šalies reikalavimas – teismas ją taiko savo iniciatyva, t. y. be atskiro šalies pareiškimo ar prašymo. Klausimas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, taikymo yra neatsiejamas nuo klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išsprendimo, restitucijos klausimas yra išvestinis iš klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijai būdingas akcesoriškumas, t. y. jos taikymo galimybė tiesiogiai priklauso nuo pirmiau nurodyto pagrindinio klausimo išsprendimo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018, 33 punktas).

44.       Atsižvelgiant į tai, jog sprendimu Nuomos sutarties 1.2 punktas nėra pripažintas negaliojančiu, todėl teismas neturi teisinio pagrindo spręsti restitucijos taikymo šioje byloje, todėl šis ieškovės reikalavimas taip pat atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

45.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės pagrindiniai reikalavimai atmestini, todėl atmestinas ir išvestinis patikslinto ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46.       Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro iš viso sumokėtas 1 461,00 Eur mokestis yra/buvo už reiškiamus ieškinio reikalavimus bei 110,00 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo atmestas bei atskirąjį skundą, kuris 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo atmestas, todėl 110,00 Eur žyminio mokesčio suma ieškovei šiame procese negali būti atlyginama. Be to ieškovė papildomai naudojosi teisinėmis paslaugomis, todėl patyrė 1 839,20 Eur dydžio išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas. Atsakovė pateikė įrodymus apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 4 300,00 Eur išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas.

47.       Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

48.       Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės patikslintas ieškinys atmestas pilna apimtimi, todėl iš ieškovės UAB „Vižerana“ atsakovės UAB „Andus LT“ naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, sumokėtos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, t. y. 4 300,00 Eur.

49.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš šalių nepriteisiamos, nes į valstybės biudžetą išieškotina suma, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Vižerana“, juridinio asmens kodas 162568676, atsakovei UAB „Andus LT“, juridinio asmens kodas 303169026, 4 300,00 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                Laura Miniotienė