Baudžiamoji byla Nr. 1- 490-674/2024

 (Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21515-2023-4)

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1;

1.2.25.4.2.3.; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1

        

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U

 

2024 m. balandžio 29 d.

Raseiniai

 

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,
sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,

kaltinamajam V. M.,

nukentėjusiosios R. A. atstovui pagal įstatymą K. A., atstovei advokatei Raimondai  Klimienei,

civilinei ieškovei N. A.,

civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovui G. Tunkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas 5 kartus: 1. 2001 m. rugpjūčio 8 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 2461 straipsnio 1 dalį (Transporto priemonės vairavimas neblaiviam, BK galiojo iki 2003-05-01) 100 MGL (12 500 litų) bauda, 3 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones (2002-01-08 nutartimi bauda pakeista į 90 parų laisvės atėmimo bausmę); 2. 2002 m. kovo 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 2461 straipsnio 1 dalį, 3 dalį (Transporto priemonės vairavimas neblaiviam, BK galiojo iki 2003-05-01) 5 mėnesiai 19 dienų laisvės atėmimo bausme, 5 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones; 3. 2002 m. gruodžio 23 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 2461 straipsnio 1 dalį, 3 dalį (Transporto priemonės vairavimas neblaiviam, BK galiojo iki 2003-05-01) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 5 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones; 4. 2015 m. vasario 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal 140 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmę atlikęs, 2016 m. kovo 21 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos registro; 5. 2022 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamajame įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 40 MGL (2 000 eurų) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, 1 070 eurų konfiskavimas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 4 dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

V. M. 2023 m. birželio 12 d. apie 20:45 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 6810", Nr. ARFL-0111, patikros sertifikato Nr. 1834089, 21:26 val. nustatytas 1,93 prom. girtumas, vairavo G. M. vardu registruotą automobilį "Mercedes Benz E270", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to, jis 2023 m. birželio 12 d. apie 20:45 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas neblaivus - nustatytas 1,93 prom. girtumas, bei vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį "Mercedes Benz E270", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą G. M. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 14 p. (draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų), 114 p. (važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams) – tai yra, važiuodama atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad važiuoti atbuline eiga yra saugu ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams – dėl to kliudė mažametę R. A., gimusią (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio R. A. dėl galimai muštinės-plėštinės žaizdos ir odos nubrozdinimų galvoje, odos nubrozdinimo krūtinėje, pilve ir kojose, dešinio momenkaulio lūžimų, dešinio raktikaulio, kairių VI-VIII šonkaulių lūžimų, kairio plaučio sumušimo, blužnies plyšimo, atviro kaukolės skliauto kaulų lūžimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. M. dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir teismo posėdžio metu parodė, kad jis dėl tokio savo elgesio gailisi. Paaiškino, kad vairavo neblaivus. Buvo išgėręs 6 alaus skardines. Automobilis ,,Merceds Benz‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra dukros G. M.. Ji jam automobilį paliko, kad paremontuotų prieš technikinę apžiūrą. Automobilis nebuvo sugedęs, tik lempas reikėjo pakeisti. Automobilis nuo šeštadienio iki pirmadienio buvo pas jį, t.y. iki to įvykio. Jam paskambino K. A., paprašė, kad atvažiuotų sutvarkyti automobilio spynelės. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apie 10 kilometrų. Jis suprato, kad yra neblaivus, teisių niekada  neturėjęs. Važinėja be teisių, teistas už vairavimą esant girtam 4 kartus. Baustas ir administracine tvarka. Dabar padarė išvadas, nevažiuoja. Daugiau to automobilio nevairavo, neseniai nusipirkusi dukra tą automobilį. Dar anksčiau buvo sustabdytas vairuojant tą automobilį. Prieš metus. Dukra jam automobilio neduodavo. Prieš tai dukra gyveno Klaipėdoje, kai parvažiuodavo prašydavo, kad paremontuotų. Kad vairavo dukra sužinojo po tos avarijos ir kai Kaune buvo sustabdytas. Dukra nežinodavo, kad jis vairuodavo. Ta automobilį kelis kartus vairavęs, gal 5 kartus. Iki įvykio automobilį vairavęs buvo prieš mėnesį, nepamena ar su tuo pačiu automobiliu važiavo. Dėl eismo įvykio paaiškino, kad jis važiavo pas A.. Pataisė tą spynelę - užtruko kelias minutes, įlipo į automobilį ir atbuline eiga važiavo namo. Nepamatė mergaitės. Pripažįsta, kad garsiau pakalbėjo. Parodė, kad raktelį reikia pasukti, nemano, kad apsipykę buvo. Jis sėdo į automobilį, užsikūrė ir važiavo atbulu. Per bagažinės dangtį nesimatė, vakaras buvo, bet dar šviesu. Dangtis aukščiau bagažinės. Ten alkoholio nevartojo, jam buvo po įvykio nustatyta 1.91 promilės. Girtumą, kai atvažiavo policija, tikrino po pusės valandos. Jis suprato, kad partrenkė, nes per priekį pamatė, kad vaikas po mašina guli. Iš karto sustojo ir išlipo iš mašinos, kaip ten buvo nelabai prisimena, buvo šokas. Mašinoje buvo 5 metų jo sūnus, kuris važiavo kartu. Žino kokie mergaitei padaryti sužalojimai. Neatlygino žalos, neatsiprašė. Nevažinėja daugiau. Įvykio priežastis - buvo girtumas. Turi tris vaikus: 6 metų ir 2 metu, dukra G. pilnametė. Turi traktorininko-suvirintojo specialybę. Atsiprašo nukentėjusiųjų, tikisi, kad nebus jokių komplikacijų mergaitei, gailisi dėl tokio savo elgesio, pažada atlyginti žalą. Už anksčiau priimtą baudžiamąjį įsakymą baudos nesumokėjęs, kažkiek moka antstoliams. Kaltę visiškai pripažįsta ir suprato, kad pažeidė taisykles vairuodamas be teisių ir neblaivus. Supranta, kad reikės kompensuoti žalą, dirbs ir atlygins. Šiuo metu gauna socialinę pašalpą, individualios veiklos nevykdo, automobilių netaiso. Pašalpos gauna 170 eurų. Jis gyvena nesusituokęs, vaikai jo, jis juos išlaiko. Savo vardu jokio turto neturi. Nedirbo ir stažo neturi.

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jo dukra G. M. turi įgijusi vairuotojo pažymėjimą ir teisę vairuoti automobilį. Maždaug prieš pusantrų metu ji už savo santaupas nusipirko automobilį "Mercedes Benz E270", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis nuosavybės teise priklauso jai. Šiam automobiliui 2023 m. birželio 10 d. baigėsi technikinė apžiūra. Dukra G. jo paprašė paruošti automobilį techninei apžiūrai ir savo automobilį atvarė į jo garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Vakar, t. y. 2023 m. birželio 12 d. po pietų remontuodamas garaže dukros automobilį, nusprendė išgerti alkoholio. Nusipirko 8 skardines 0,5 l talpos alaus ir jas gėrė. Prisimena, kad iš viso išgėrė šešias skardines. Jam bebūnant garaže, paskambino jo draugas K. A., paprašė atvykti iki jo ir pataisyti motociklo užvedimo spynelę. Suprato, kad jam teismo baudžiamuoju įsakymu uždrausta 3 metus vairuoti transporto priemones, be to buvo neblaivus ir automobilio tikrai negalėjo vairuoti, tačiau tuo metu apie pasekmes negalvojo, nusprendė dukros automobiliu važiuoti iki draugo ir pažiūrėti tą spynelę. Jis, vairuodamas dukros G. M. automobilį "Mercedes Benz E270", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas draugą K. A. adresu: (duomenys neskelbtini). Pas jį užtruko 3 minutes, spynelės gedimas buvo smulkus. K. A. pasiliko garaže, nes ten jo motociklą ir tvarkė, o sutvarkęs ėjo prie savo automobilio. Kiek atsimena, atvykdamas jis savo automobilio nė neužgesino, nes įtarė, kad ilgai neužtruks. Įsėdęs į automobilį, įjungė atbulinę pavarą, dar atsisukęs per galinį automobilio langą pažiūrėjo ar nėra kliūties, jos nematė, pradėjo važiuoti. Pavažiavęs atbulas kokius keturis metrus, staiga automobilio priekyje jo didelei nuostabai pamatė gulinčią ant žemės mergaitę, K. A. dukrą R.. Patikslina, kad važiuodamas atbulas jis nejuto jokio smūgio. Tiesa, automobilyje muzika grojo, gal dėl to negirdėjo. Dabar supranta, kad prieš jam važiuojant R. stovėjo už jo automobilio, per vidurį. Jis, važiuodamas atbulas, savo automobiliu ją partrenkė, o po to ir pervažiavo. Kaip sakė, pats nustebo ją pamatęs priekyje automobilio, prie priekinio buferio. Jis galvoja, kad automobilio ratais mergaitės nepervažiavo, jam važiuojant, ji praslydo pro jo automobilio dugną. Tada iš karto išgirdo mergaitės verksmą, jos brolio D. verksmą, kuris galimai matė įvykį. Tada greitai atbėgo iš garažo K., skambino bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie įvykį. Pirmi atvyko medikai GMP automobiliu, jie mergaitę išsivežė. Netrukus atvyko ir policijos pareigūnai, jie paprašė jo pateikti dokumentus, pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, niekada jo nebuvo įgijęs. Tada pareigūnas paklausė, ar vartojo alkoholį. Jis prisipažino, kad vartojo alkoholį, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko ir du kartus buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, kuris kaip mato tiksliai iš pareikšto įtarimo, pirmojo patikrinimo metu parodė 1,95 promiles, o maždaug po 15-20 minučių jam buvo nustatytas 1.93 promilės girtumas. Jis su tikrinimo rezultatais sutiko, pasirašė neblaivumo nustatymo akte. Prisipažįsta dėl visų padarytų nusikalstamų veikų, vairavo transporto priemones, nors jam teismo uždrausta ją vairuoti, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nustatytas 1,93 prom. girtumas, be to girtas vairuodamas automobilį dar ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nesunkiai buvo sužalota mažametė R. A.. Dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi, artimiausiu metu susisieks su nukentėjusiosios tėveliais, pagal savo galimybes atlygins savo veika padarytą žalą. Papildo, kad sėsdamas į automobilį jis aplink automobilį nematė R., net nepagalvojo, kad ji gali būti lauke, galvojo, kad yra namuose su mama. Važiuodamas atbulas, kaip ir sakė, jis pažiūrėjo tik per galinį stiklą, ar nėra kliūties, dėl mergaitės mažo ūgio jis negalėjo jos pastebėti, todėl ir drąsiai važiavo (2 t., b. l. 58-62). Apklaustas 2023 m. rugsėjo 2 d. V. M. nurodė, kad prisipažįsta dėl visų nusikalstamų veikų padarymo ir tvirtina ankstesnius duotus įtariamojo parodymus, kuriuose išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes. Patikslina, kaip ir nurodė ankstesnėje įtariamojo apklausoje, kad jis 2022 metais gavo registruotu laišku teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus - buvo paskirta 2000 eurų bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metus. Jis tai suprato ir žinojo, kad tiek metų negalės vairuoti automobilių. Probacijos darbuotoja ne kartą su juo bandė susisiekti, gavo registruotus du laiškus, tačiau jis į Probaciją nevyko, nes tuo metu stipriai vartojo alkoholį. Jis mato iš jam pareikšto įtarimo, kokie sužalojimai padaryti mažametei R. A.. Mato, kad šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Papildo, kad jam labai gaila dėl to kas atsitiko, jis pilnai prisiima kaltę, nuoširdžiai gailisi. Labai norėtų atsiprašyti asmenų, kuriems savo nusikaltimu suteikė tiek fizinio, tiek moralinio skausmo. To iki šiol nepadarė, nes jam žinoma, kad R. tėtis K. A. ant jo labai pyksta, nenori lįsti jam į akis ir dar labiau jo skaudinti. Gaila, bet taip pat negali prisidėti materialiai prie mergaitės gydymo ir visų kitų išlaidų, kadangi pats yra nedirbantis (2 t., b. l. 73-76). Apklaustas 2023 m. gruodžio 22 d. V. M. nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tvirtina ankstesnius duotus įtariamojo parodymus, kuriuose išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes. Patikslina ir papildo, kad 2023 m. gruodžio 19 d. gavo prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje pagal BK 243 straipsnį. Su nutarimu susipažino ir suprato, kad jo veikoje nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje požymių. Pripažįsta, kad nebuvo pasirašytinai probacijos darbuotojos supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam nebuvo išaiškinta dėl atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Tuo metu daug gėrė ir buvo pamiršęs, kad buvos siųstas registruotas laiškas iš probacijos, tačiau jis jo nepasiėmė. Tik neseniai, prieš dvi savaitės, probacijos darbuotoja su juo susisiekė telefonu, jis atvyko į probacijos skyrių Raseinių mieste, kur tarnybos pareigūnų buvo supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone - uždraudimu vairuoti transporto priemones tris metus, atlikimo tvarka ir sąlygomis. Po supažindinimo pasirašė, kad suprato tvarką ir sąlygas. Kaip ir sakė ankstesnėje apklausoje, jam žinoma, kad dėl jo kaltės R. A. padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl to, kas atsitiko. Iki šiol nesusisiekė su R. A. tėvais, neatsiprašė jų tik dėl to, jog žino, kad jie labai pyksta ant jo, kad taip sužalojo jų dukrą. Kaip ir sakė dėl to, kas padarė - nuoširdžiai gailisi ir išgyvena. Iki šiol dar nedirba, stovi darbo biržoje, todėl negali atlyginti savo veiksmais padarytą žalą R. A. ir jos tėvams (2 t., b. l. 89-92).

V. M. kaltė įrodyta jo visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą parodymais ir liudytojų parodymais duotais teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusiosios R. A. atstovas pagal įstatymą K. A. teismo posėdžio metu parodė, kad prašomos sumos jų realios. Išgyvenimai buvo patirtas fizinis skausmas, dukra buvo komoje, nieko nežinojo kaip jai padėti, pastoviai prie jos sėdėjo. Komoje prabuvo tris paras. Jis su žmona kankinosi. Niekam nelinkėtų to. Matė kokia buvo mergaitė kai iš mašinos išsitraukė, neaišku kas toliau bus jos sveikatai. Žodžiais sunku nusakyti ką jie išgyveno ir patyrė. Reikėjo jam valdytis, tris paras visiškai nemiegojo raminamuosius vaistus gėrė. Kankino nuolatinis matymas kaip ji guli. Dėl mergaitės psichologas pasakė, kad gali iki metų mergaitei pakenkti raidai arba ne. Žmona buvo reabilitacijoje, ligoninėje visi kartu buvo, po dvi valandas leisdavo būti reanimacijoje. Plaukų nėra, galvoje didžiulis randas, reikia daryto dar operacijas. Mergaitė bijo automobilio garsų, naktimis verkdavo, šaukdavo, automobiliu važiuoti bijodavo. Nuo pusmečio iki metų, ji nesupranta kas vyksta. Gydymas dar, vyks randų šalinimas, plaukų įsodinimas. Mergaitė kalba nerišliai, kelis žodžius pasako. Pradžioj buvo minimalus judėjimas, dabar vaikšto geriau. Bloga koordinacija, nepagauna kamuolio.

Nukentėjusiosios R. A. įstatyminis atstovas K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su žmona N. A., mažamečiu sūnumi (9-erių metų) ir dukryte R. A. gyvena (duomenys neskelbtini). Apie porą - trejetą metų jis pažįsta V. M., gyvenantį Raseinių mieste. V. M. gerai nusimano apie transporto priemonių remontą, todėl sugedus jo motociklo užvedimo spynelei, 2023 m. birželio 12 d. 20:26 val. jis paskambino V. ir paklausė, kokios problemos galėtų būti. V. pasisiūlė pagelbėti, atvažiuoti pas jį iki namų ir pažiūrėti, kas tai užvedimo spynelei atsitiko. Maždaug po 20 minučių, V. M., vairuodamas "Mercedes Benz E270", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, įvažiavo į jo kiemą. Išlipęs iš automobilio, V. atėjo pas jį į garažą. Patikslina, kad V. M. atvažiavo su savo mažamečiu sūnumi D. M., 5 metų amžiaus, kuris iš karto kieme pradėjo žaisti su jo vaikais, sūnumi ir R.. V. M. garaže jam parodė, kaip ir ką daryti su užvedimo spynele, kad įsijungtų motociklo degimas. Jie užtruko ne daugiau kaip 5 minutes. Abudu su V. rūkė, per tą laiką tikrai nepastebėjo, kad V. yra neblaivus. Neužuodė nuo jo sklindant alkoholio galbūt dėl to, kad abu rūkė, V. kalba ir elgesys taip pat nesukėlė jokio įtarimo. Per tą laiką, kol buvo garaže, su V. jis sukonfliktavo. V. pasakė, kad jis galimai tą motociklo užvedimo spynelę ir sugadino, nes prieš keletą dienų ją taisė. V. tai nepatiko, jis net neatsisveikinęs išėjo iš garažo, sėdo į savo automobilį. Sūnui D. liepė taip pat sėsti į mašiną. Jis matė, kaip V. sūnus D. atsisėdo į jo automobilio priekinę keleivio sėdynę. Jo vaikų, sūnaus ir R., tuo metu kieme nebuvo, pamatė atidarytas namo lauko duris. Iš karto pagalvojo, kad abudu jo vaikai įėjo į namo vidų, todėl ramiai prie garažo rūkė, žinodamas, kad vaikai yra saugūs. Matė kaip V. M., norėdamas išvažiuoti iš kiemo, staigiai prasukdamas automobilio galinius ratus, pavažiavo atbuline eiga apie 3-4 metrus. Tada išgirdo išsigandusio sūnaus klyksmą: "R.!". Supratęs, kad kažkas negero atsitiko - nubėgo pažiūrėti kas atsitiko. Pamatė po V. M. automobilio priekinio, kairės pusės bamperiu puse R. kūnelio. Kita jos pusė buvo po automobiliu. Suprato, kad jo dukra R. buvo už automobilio galo, o V. M., važiuodamas atbulas, ją savo vairuojamu automobiliu pervažiavo. Tai pamatęs, jis pradėjo garsiai šaukti: "ką tu padarei?". Tada V. sustabdė savo automobilį. Žmonai liepė greitai skambinti bendrajam pagalbos centrui, ištraukė iš po automobilio R., laikė ją savo rankose, tada ji tik pradėjo verkti. Atvykus GMP ekipažui, žmona su R. išvažiavo į Kauno klinikas. Klinikose jo dukrai R. A. buvo nustatyti šie sužalojimai: jai skilo kaukolė, padaryta didelė plėštinė žaizda dešinėje galvos pusėje, lūžo dešinės rankos raktikaulis, žastikaulis, lūžo kairės pusės du šonkauliai, dar vienas skilo, taip pat jai trūko blužnis. Dėl šios nusikalstamos veikos jo dukrai R. padaryta turtinė bei neturtinė žala. R. patyrė dėl šio eismo įvykio didelius skausmus, šis įvykis turės pasekmių tolimesniame jos gyvenime. Padaryta viena plastinė operacija, dar viena numatyta šią savaitę. Jei oda neprigis, tų operacijų bus daroma dar ne viena. Kainuoja jiems kelionės į klinikas, stovėjimo aikštelės, pampersai, vėliau kainuos medikamentai ir t.t. (2 t., b. l.14-17). Papildomai nurodė, kad tvirtina ankstesnius savo  parodymus, įvykio aplinkybes jis nurodė ankstesnėje  apklausoje. Jam žinoma, kad dėl šio įvykio jo dukrai R. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šios nusikalstamos veikos jis ir dukra R. patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Jo žmonai N. A. draudimo bendrovė pervedė draudimo išmoką: už gydymo išlaidas pervedė 528,28 eurų, už kelionės išlaidas - 301,06 eurų Tai pat dėl padaryto dukros R. sunkaus sužalojimo išmokėta 10 080 eurų draudimo išmoka. Bendrai buvo sumokėta 10 909,34 eurų draudimo išmoka. (2 t., b. l. 23-26).

Liudytoja N. A. savo ieškinį palaiko, prašo ją pripažinti civiline ieškove. Jos dukra buvo sužalota. Vaikas iki šiol bijo artintis prie mašinų, niekur negali važiuoti su automobiliu, nes mergaitė nelipo į automobilį, labai bijodavo, verkdavo. Anksčiau mėgdavo keliauti. Mėgdavo jie laiką leisti pas artimuosius, o dabar reikia taikytis prie situacijos, teko užsidaryti, neišvykti. Sumažėjo bendravimo galimybės. Tik telefonu vyko bendravimas. Dar laukia operacijos, plaukų persodinimas. Ji pati patyrė daug psichologinių išgyvenimų. Prašo jai priteisti 5000 neturtinės žalos. Buvo dirbanti. Tą dieną ji ruošėsi į darbą. Kai išvyko į Kauno Klinikas keturis mėnesius buvo nedarbingumas. Kai mergaitė pagijo, grįžo į darbą. Mergaitei liko dideli randai, neturi plaukų, neramiai miega, emociškai visokių garsų bijo. Ji pati išgyveno, gėrė raminamuosius. Kiekvieną kartą išgyvena šukuojant plaukus. Dukra lanko darželį. Bus rando šalinimas, įsodinimas išplėštų plaukų. Vidaus organai sumušti, po metų reikės kreiptis į raidos centrą dėl vystymosi. Dėl galvos traumos dar laukia operacijos, ne visi audiniai ataugę ir plaukų nėra. Atsirado nerimo, reikėjo gerti raminamuosius vaistus. Psichologiškai sunku buvo pakelti tą laikotarpį. Su šeimos gydytoja bendravo ir jai išrašydavo vaistus. Lietuvos draudimas dukrai sumokėjo 10 000 eurų.

Liudytoja G. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Nurodė, kad automobilis ,,Mercedes Benz  E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos. Pirko, reikėjo varyti technikinei apžiūrai ir atvarė pas tėvą, kad jis sutvarkytų, nes apie automobilius jis supranta. Reikėjo lemputes pakeisti. Ji nuvarė pas tėvą V. M. į namus ir paliko, kad sutvarkytų. Vairuoti jos automobilį tėvui leidimo nedavė. Šiuo metu yra 1,5 mėnesio užsienyje. Ankščiau gyveno Klaipėdoje. Grįždavo pas mamą į Raseinius. Tėvas neturi vairuotojo pažymėjimo. Ji neturėjo nei minties, kad jis vairuos. Jis žinojo, kad jam vairuoti negalima. Automobilis buvo pas tėvą kieme. Nežino, kad jis anksčiau vairavo be teisių girtas, tai jai nėra žinoma. Su tėvu kartu negyvena 10 metų. Nepilnametė buvo ir nežinojo tokios informacijos. Šiuo metu jos automobilis konfiskuotas stovi aikštelėje. Ji nežinojo, kad jis būna neblaivus. Prieš tai buvo blaivus, jai buvo šokas, kad jis vairavo neblaivus. Kelis kartus jau yra palikusi patvarkyti. Prieš tai turėjo BMW, CITROEN automobilius. Citroen jos vardu nebuvo registruotas. Apie baudžiamąją bylą, kad tėvas buvo baustas ankščiau nežinojo. Automobilio ,,AUDI A6“ neturėjusi. Tėvas niekada neturėjęs automobilio. ,,Opel“ pas tėvą kieme kažkada yra stovėjęs, bet kieno jis, nežino. Automobilį pirko ji iš žmogaus: apžiūrėjo kartu su tėčiu, nes jis daugiau išmano apie automobilius. Tėvas paskolinti automobilio neprašydavo, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1616/2023(02) nurodyta, kad R. A. nustatyta plėštinė žaizda ir odos nubrozdinimai galvoje, odos nubrozdinimai krūtinėje, pilve ir kojose, dešinio momenkaulio lūžimai, dešinio raktikaulio, kairių VI-VIII šonkaulių lūžimai, kairio plaučio sumušimas, blužnies plyšimas R. A. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ir galėjo gautis užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. Dėl atviro kaukolės skliauto kaulų lūžimo sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l.147-151).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. M.alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 6810", Nr. ARFL-0111, patikros sertifikato Nr. 1834089, 21:07 val. nustatytas 1.95 prom. girtumas, 21:26 val. nustatytas 1,93 prom. girtumas (1 t., b. l. 49).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje, nuotraukose užfiksuota, kad apžiūros atlikimo vieta (duomenys neskelbtini), kelių eismo įvykio rūšis - užvažiavimas ant pėsčiojo, nustatyta, kad dešinėje gatvės pusėje yra sodyba. Sodybos teritorija yra neaptverta. Įvažiavimas į sodybos kiemą yra dešinėje gyvenamojo namo pusėje. Įvažiavimo kelio danga yra žvyruota. Abiejose įvažiavimo pusėse auga aukšti medžiai (beržai). Dešinėje įvažiavimo pusėje už medžių yra aukšta medinė tvora. Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, medinis su iš kiemo pusės mūriniu priestatu ir nuo gatvės pusės mediniu priestatu. Gyvenamojo namo stogas yra dviejų šlaitų, dengtas pilkos spalvos šiferio lapais. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš kiemo pusės. Priešais gyvenamąjį namą yra ūkinis pastatas. Prie ūkinio pastato dešiniojo šono yra pristatytas šuns voljeras. Tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, dešinėje yra mūrinė lauko virtuvė. Už lauko virtuvės ant įvažiavimo yra juodos spalvos automobilis "Mercedes Benz". Automobilis stovi galu į išvažiavimo pusę. Priekyje ir gale uždėti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Automobilio variklis yra išjungtas. Automobilio durys ir langai yra uždaryti, išskyrus yra praviras dešinės pusės priekinių durelių stiklas. Automobilio kėbulas yra apdulkėjęs. Automobilio kairės pusės priekinė ašis nuo gyvenamojo namo yra nutolusi  8.10 m., galinė kairės pusės ašis nutolusi nuo gyvenamojo namo yra 8.05 m. Kairė priekinė ašis nutolusi nuo lauko virtuvės dešiniojo pastato kampo yra 2.80 m. Į priekį nuo automobilio priekinės dalies ant kelio, kairėje pusėje ant kairės pusės padangų pėdsakų yra raudonos spalvos žymė panaši į kraują, kuri nutolusi nuo automobilio kairės pusės priekinės ašies yra 5.40 m. Padangų pėdsakai, kurie prasideda nuo Ūkinio pastato dešinio šono esančio šuns voljero iki automobilio yra 14.19 m. Bendras įvažiavimo plotis yra 2.70 m. Įvykio vietos apžiūros metu yra paimamas automobilis "Mersedes Benz" ir nuvežamas į laikino saugojimo aikštelę esančia Raseiniai, Vilniaus g. 3C, fotografuota (1 t., b. l. 30-46). 

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte užfiksuota, kad automobilis "Mersedez Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išgabentas į UAB "Tomadas" aikštelę, esančią Raseiniuose, Vilniaus g. 3 C, užregistruotas kreipinys PDV-1109807 (1 t., b. l. 48).

VšĮ "Emprekis" pažymoje nurodyta, kad 2002 metų gamybos automobilio "Mercedes-Benz 270 CDI" (analogiško automobiliui "Mersedez Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vidutinė kaina Lietuvoje 1640,00 eurų (1 t., b .l. 177).

2023 m. birželio 13 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), kieme stovintis automobilis "Mersedez Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis yra juodos spalvos, sedano kėbulo, galimai po eismo įvykio. Vizualiai apžiūrėjus automobilio kėbulą sugadinimų nėra. Automobilio sėdynės yra odinės. Užvedimo spynelėje nėra užvedimo raktelio. Automobilio salone, ant galinio vaizdo veidrodėlio padėtas sugėriklis foniniam kvapui. Nuo vairuotojo sėdynės sėdamosios dalies. Foninio kvapo sugėriklis sudėtas į spec. stiklainį, uždėta paaiškinamoji etiketė, plomba POLICIJA Nr. S 44277. Kvapo sugėriklis nuo vairuotojo sėdynės sudėtas į spec. stiklainį, uždėta paaiškinamoji etiketė, plomba POLICIJA Nr. S 44278. Nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies lipnia juosta paimtos mikrodalelės, kuri sudėta į voką Nr. 1 ir nuo vairuotojo sėdynės atlošo lipnia juosta paimtos mikrodalelės, kuri sudėta į voką Nr. 2. Vokai Nr. 1 ir Nr. 2 supakuoti į vieną voką Nr. 3 su  paaiškinamuoju užrašu, plomba POLICIJA S 44279. Naudojant sterilų medvilninį ėminį, nuo vairo kairės pusės paimame galimus biologinius pėdsakus. Ėminį įdedame į konteinerį, supakuojame į popierinį voką Nr. 4, plomba POLICIJA Nr. S 44280. Naudojant sterilų medvilninį ėminį, nuo vairo dešinės pusės paimame galimus biologinius pėdsakus. Ėminį įdedame į konteinerį, supakuojame į popierinį voką Nr. 5, plomba POLICIJA Nr. S 44281. Naudojant sterilų medvilninį ėminį, nuo vairo vidurinės dalies paimame galimus biologinius pėdsakus. Ėminį įdedame į konteinerį, supakuojame į popierinį voką Nr. 6, plomba POLICIJA Nr. S 44282. Naudojant sterilų medvilninį ėminį, nuo bėgių perjungimo svirties, viršutinės dalies paimame galimus biologinius pėdsakus. Ėminį įdedame į konteinerį, supakuojame į popierinį voką Nr. 7, plomba POLICIJA Nr. S 44283. Automobilio dešinėje pusėje, daiktinėje yra automobilio "Mersedez Bennz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas G. M. vardu. Daiktadėžėje tarp priekinių sėdynių yra privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 502-0188221. Dokumentai supakuoti į popierinį voką Nr. 8, plombuota plomba POLICIJA S Nr. 44284. Prie automobilio pavarų svirties yra užvedimo raktelis. Apžiūra baigta. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuojame, daugiau daiktų, pėdsakų reikšmingų tyrimui nėra (1 t. b. l. 52-70). Pagal Pakvitavimą G. M. grąžintas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 71-72). 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas perduoti saugoti daiktus: stiklainiai (2 vnt.) su foniniu ir kvapo pėdsaku Nr. 1 (Policija S 44277) ir Nr. 2 (Policija S 44278); 2 plokšteles su mikrodalelėmis voke Nr. 3 (Policija S 44279); ėminiai su biologiniais pėdsakais vokuose (4 vnt.) Nr. 4 (Policija S 44280), Nr. 5 (Policija S 44281); Nr. 6 (Policija S 44282), Nr. 7 (Policija S 44283). Daiktai perduoti saugoti ir yra Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus, Šiauliai, Purienų g. 48 žinioje. Nr. PDV-1169917 (1 t., b. l. 73-76).

2023 m. gruodžio 29 d. Lietuvos hidrometerologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2023 m. birželio 12 d. nuo 20 val. iki 21 val. krituliai nefiksuoti.  Nuo 22 val. iki 23 val. Raseinių AMS krituliai neregistruoti. Meteorologinio matomumo nuotolis fiksuojamas automatiniu prietaisu, nepaisant paros laiko - tiek dieną tiek naktį. Automatinis prietaisas meteorologinį matomumą matuoja sklaidos perdavimo principu - jutiklio skleidžiamas signalas sutikęs atmosferoje pasitaikančias kliūtis nuo jų atsispindi ir grįžta atgal. Kuo skaidresnė atmosfera, tuo didesnis meteorologinio matomumo nuotolis, ir atvirkščiai - kuo daugiau atmosferoje kliūčių meteorologinio matomumo nuotolis yra mažesnis. Matomumo nuotolis pateikiamas kilometrais arba metrais. Kai atmosferos sąlygos yra geros fiksuojama didžiausia meteorologinio matomumo reikšmė 20 km, prastėjant sąlygoms matomumas mažėja. Susidarius rūkui meteorologinio matomumo nuotolis būna mažesnis už 1 km. Meteorologinis matomumo nuotolis nėra tikrasis atstumas, kurį mato žmogaus akys iki tam tikro objekto vyraujant skirtingoms meteorologinėms sąlygoms (1 t., b. l. 174-176).

    2023 m. lapkričio 14 d. AB "Lietuvos draudimas" rašte Nr. 3528576-1245770 informuota, kad dėl 2023 m. birželio 12 d. eismo įvykio, kurio metu nukentėjo R. A., N. A. kompensuojamos patirtos gydymo išlaidos - 528,28 eurų ir kelionės išlaidos - 301,06 eurų. Atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, patirtus nepatogumus, R. A. yra mokama 10080 eurų draudimo išmoka neturtinei (moralinei) žalai atlyginti (12 MMA dydžio, kur MMA - LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, 2023 m. lygi 840 eurų). Draudimo išmoka pervesta į nukentėjusiosios R. A. motinos N. A. banko sąskaitą. Sprendimas dėl netektų pajamų kompensavimo bus priimtas, gavus informaciją iš Sodros apie N. A. nedarbingumą ir jai išmokėtą ligos išmoką (paklausimas išsiųstas). Taip pat informuota, kad kompensuota Valstybinei ligonių kasai 7319,54 eurų pagal pateiktą pretenziją už R. A. suteiktas gydymo paslaugas. Sprendimas dėl žalos atlyginimo priimtas vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Įstatymu, Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, LR Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais (1 t., b. l. 170-171).

VĮ "Regitra" duomenų bazės išraše matyti, kad automobilis "Mercedez Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), automobilis draustas, techninė apžiūra neatlikta, eksploatacija leidžiama (1 t., b. l. 178-181).

   DB VRIS išraše apie V. M. turimus galiojančius asmens dokumentus matyti, kad jis vairuotojo pažymėjimo neturi įgijęs (1 t., b. l. 178-181).

2023 m. birželio 22 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pareiškime pranešama, kad 2022 m. gegužės 12 d. V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą, vykdant 2022 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo V. M. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teismas skyrė 40 MGL dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2025 m. gegužės 10 d. V. M. pasirašytinai nebuvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, kadangi kviečiamas šaukimais į Probacijos tarnybą neatvykdavo, žinomas telefono numeris išjungtas, nuvykus į gyvenamąją vietą, V. M. nebuvo rastas, kaimynai apie tokį asmenį nieko nežinojo. 2023 m. gegužės 5 d. buvo pranešta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymo, kadangi 2023 m. kovo 14 d. buvo užfiksuotas V. M. vairavimo faktas. 2023 m. gegužės 12 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (M-2-05-00105-23). Apklausiamas liudytoju, V. M. nurodė, kad žinojo, jog jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taip pat žinojo, jog negalėjo vairuoti kelių transporto priemonių, kadangi teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Jūsų gautame paklausime, V. M. galimai padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje. Apie priimtą sprendimą prašome raštu informuoti Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių. Prie bylos prijungtas teismo baudžiamasis įsakymas, patvarkymas, priežiūros planas (1 t. b. l. 105-123). 2023 m. gruodžio 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus rašte Nr. 4S-13076 nurodoma, kad 2023 m. balandžio 6 d. V. M. registruotu paštu buvo išsiųsta supažindinimo pažyma, kurioje yra informacija dėl atsakomybės pagal BK 243 str., tačiau 2023 m. gegužės 13 d. laiškas grįžo, nes neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laikotarpį, siuntos numeriai: RS 248 884 345 LT, sąrašo Nr. RS0064773481 (SK) (1 t., b. l. 139-140). 2023 m. gruodžio 19 d. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje pagal BK 243 str. nurodyta, kad nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą V. M. atžvilgiu pagal BK 243 str., nes jis nepadarė šios nusikalstamos veikos (2 t. b. l. 77-79)

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

 

Dėl V. M. padarytų nusikalstamų veikų

 

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir šią veiką padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė Kelių eismo taisyklių (ar kito teisės akto) punktus (ar dalis), kad kilo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai (įvyko eismo įvykis ir jo metu nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių.

Nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyta, kad pažeisti kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 114 punktų reikalavimai: 9 punktas - eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 14 punktas – draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, 114 punktas – važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens veika, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, buvo baigta nuo vairavimo neblaiviam momento, todėl tuo atveju, kai asmuo, vairuodamas neblaivus, sukelia dar ir pasekmes, kurios nenurodytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai kvalifikuojami atskirai. Priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai (atitinkamai ir sunkiai) sutrikdyta kito asmens sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, turi būti kvalifikuojami kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 2 dalies (atitinkamai 4 dalies) ir 2811 straipsnio 1 dalies sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022).

Kaltinamasis V. M. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, pozicijos nekeitė viso proceso metu ir nurodė, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, su neblaivumo akte nurodytais alkoholio kiekio rezultatais sutiko ir jų neginčijo; nurodė, kad jis niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad jis pas K. A. buvo labai neilgai, po to įsėdęs į automobilį, dar prieš važiuodamas atbuline eiga, apsidairė ir tikrai nieko nematė, smūgio taip pat nejuto. Kad parvertė ir pervažiavo mergaitę pamatė tik tuomet, kai ji išlindo pro mašinos priekį. Nurodė, kad jos tikrai ratais nepervažiavo, o ji dėl savo mažo ūgio, kai parvirto, praslydo pro automobilio dugną. Žino, kad mergaitei pagal padarytus kūno sužalojimus, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Supranta, kad nebuvo perdėm atidus ir atsargus, todėl įvyko šis nelaimingas atsitikimas. Įvykis įvyko vakare, tačiau viskas buvo vasarą, todėl kieme buvo šviesu.

Kaltinamojo parodymus patvirtina ir jo kaltė grindžiama nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą, liudytojos paaiškinimais teismo posėdžių metu, taip pat kita byloje surinkta medžiaga: neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad V. M. įvykio metu buvo nustatyta 1,93 prom. neblaivumas; Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, schema ir foto nuotraukos, kur aprašyta eismo įvykio vieta, t.y. gyvenamojo namo kiemas, nubraižyta eismo įvykio schema ir automobilio bei mergaitės padėtys po eismo įvykio, VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1611/2023(02), kurioje nurodyta, kad R. A. dėl patirtų sužalojimų: plėštinė žaizda ir nubrozdinimai galvoje, odos nubrozdinimai krūtinėje, pilve ir kojose, dešinio momenkaulio lūžis, dešinio raktikaulio ir VI-VIII šonkaulių lūžimai, kairio plaučio sumušimas, blužnies plyšimas, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; pažyma apie hidrometeorologines sąlygas 2023 m. birželio 12 d., kurioje nurodyta, kad tą dieną nuo 20 val. iki 21 val. kritulių nefiksuota, matomumas buvo geras.  

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis V. M. gyvenamojo namo kieme, būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau nei 1,5 prom. neblaivumas: 21:26 val. nustatyta 1,93 ptom., vairavo G. M. priklausantį automobilį ,,Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo V. M. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, nes sąmoningai žinodamas, kad yra vartojęs alkoholio sėdo vairuoti automobilį, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo V. M. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis V. M. gyvenamojo namo kieme, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta 1,93 prom. neblaivumas, vairavo G. M. priklausantį automobilį ,,Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 114 punktų reikalavimus, t.y. važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikinęs, kad važiuoti atbuline eiga saugu, nedavė kelio kitiems eismo dalyviams ir kliudė mažametę dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai dėl kūno sužalojimų: galimai muštinės-plėštinės žaizdos ir odos nubrozdinimų galvoje, odos nubrozdinimų krūtinėje, pilve ir kojose, dešinio momenkaulio lūžimų, dešinio raktikaulio ir kairių VI-VIII šonkaulių lūžimų, kairio plaučio sumušimo, blužnies plyšimo, atviro kaukolės skliauto kaulų lūžimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo V. M. atliktus neatsargius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė nusikalstamu nerūpestingumu, t.y. jis nenumatė, kad dėl jo tokio elgesio gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, nors atsižvelgiant į tai, kad jis vairavo didesnio pavojaus šaltinį – automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, V. M. turėjo ir galėjo suprasti, kad jo toks elgesys yra keliantis pavojų sau ir aplinkiniams, nes žinodamas, kad yra vartojęs alkoholio sėdo vairuoti automobilį ir dėl jo nerūpestingo elgesio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta mažametės sveikata, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamojo V. M. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 4 dalį.

 

Dėl bausmės skyrimo

 

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  

Kaltinamasis V. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Praeityje kaltinamasis teistas šešis kartus, teistas ir už vairavimą esant neblaiviam (2 t., b. l. 111-117), baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam (2 t., b. l. 118-123). V. M. nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 124, 126). Duomenų apie kaltinamojo įrašymą į Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybių stebimų pacientų tarpą byloje nėra. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikų pavojingumą (kaltinamasis vairavo automobilį pavartojęs alkoholio, sąmoningai suprato ir aiškiai žinojo, kad jam vairuoti draudžiama, be to pavojų kėlė ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir savo mažamečiui sūnui, kuris važiavo kartu, kitiems eismo dalyviams, ignoravo Kelių eismo taisykles ir būdamas vidutinio girtumo laipsnio, neįvertinęs visų galimų pasekmių, lengvabūdiškai tikėdamasis geriausio, vairavo neblaivus automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta mažamečio sveikata). Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima šios bausmės minimumui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Už BK 281 straipsnio 4 dalį numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato išimtinai tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki šešerių metų, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios amžių, jai padarytų sužalojimų sunkumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, požiūrį į padarytą nusikaltimą, tai, kad kaltinamasis tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nustatant bausmę artimą bausmės vidurkiui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Kadangi abi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tai yra kaltinamasis viena veika tuo pačiu laiku padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, už jų padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad V. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 641 straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

V. M. 2022 m. balandžio 21 d. teistas Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant baudą 40 MGL (du tūkstančiai eurų). Atsižvelgiant į tai, kad bausmė (bauda) paskirta ir nėra duomenų apie baudos sumokėjimą, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės sudedamos visiškai jas sudedant, nustatant vienerių metų sumokėjimo terminą.

 

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalyse, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, o ypač tai, kad kaltinamasis V. M. prisipažino nusikaltęs, labai gailisi, kad pasielgė neatsakingai, nukentėjusiųjų atsiprašė, nurodė, kad sieks atlyginti žalą, yra saistomas šeiminiais santykiais, visos šios aplinkybės duoda pagrindą dar kartą patikėti kaltinamuoju ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą didesniam nei minimalus laikotarpis (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus – dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje, neišeiti š namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, per tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5-7 punktai), neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

 

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

 

Kaltinamasis V. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas  1,93 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 

Nustatyta, kad V. M. 2022 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu padarius nusikaltimą numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 68 straipsniu ir 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones trejiems metams. Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis V. M. vairavo, kai jam jau 2022 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu uždrausta vairuoti transporto priemones, vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai toki teisė niekada nebuvo įgyta, be to nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas ir uždrausta vairuoti transporto priemones ilgiausiam periodui kokį tik numato įstatymas, t.y. septyneriems metams. Nors kaltinamasis BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam minimus numatytus nusikaltimus, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Baudžiamojo poveikio terminas skaičiuotinas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t.y. nuo 2023 m. birželio 13 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimus padarė vairuodamas savo dukrai priklausančią transporto priemonę. G. M. nurodė, kad ji tėvui atvariusi automobilį, kad paruoštų techninei apžiūrai ir tikrai nesuteikusi leidimo jam vairuoti jai priklausančią transporto priemonę. Apie tai, kad V. M. vairuos automobilį būdamas neblaivus ji nežinojo, sužinojo tik po eismo įvykio. Tačiau iš liudytojos parodymų matyti, kad jau ne pirmą kartą G. M. patikėdavo savo automobilį tėvui, atvarydavo ir palikdavo.

BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad kitam asmeniui priklausantis turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jei, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant tokį nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, 2K-222-511/2021, 2K-199-719/2022 ir kt.).‏‏‎ ‏‏‎

Iš bylos duomenų matyti, kad liudytoja G. M. žinojo, kad jos tėvas neturėjo įgijęs vairuotojo pažymėjimo, yra mačiusi, kad tėvo namų kieme stovėję automobilių, ji patikėjo savo tėvui automobilį ir jį paliko, palikdama ir užvedimo raktelius (savo automobilį tėvui palikusi jau ne pirmą kartą), ir nėra duomenų, kad būtų domėjusis kaip sekasi jos automobilį ruošti techninei apžiūrai. Be to nurodžiusi, kad reikėjo tik lemputes pakeisti. Iš V. M. parodymų matyti, kad jis pats pripažino, kad tą automobilį buvo vairavęs anksčiau. Tiek iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, tiek ir iš administracinių nusižengimų registro išrašo (2 t., b. l. 111-117-122) matyti, kad V. M. ne kartą yra tiek baustas administracine tvarka, tiek teistas dėl vairavimo esant neblaiviam, todėl teismas mano, kad G. M. turėjo ir galėjo žinoti, kad jos tėvas vartoja alkoholį ir vairuoja automobilį būdamas neblaivus.

Kaip išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, nuteistasis, nusprendęs automobilį panaudoti nusikaltimui daryti, kaip faktinis šios priemonės naudotojas ir valdytojas, prisiėmė atsakomybę už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės konfiskavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-271-478/2023)

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad V. M. žinojo, kad neturi teisės vairuoti ir būdamas neatsakingu vairavo neblaivus savo šeimos nario automobilį, kuris jam buvo patikėtas, vairuojant neblaiviam buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu atsirado padariniai – sunkiai sutrikdyta mažametės sveikata, todėl teismo vertinimu atlikdamas tokius veiksmus V. M. prisiėmė visus dėl jo elgesio kilsiančius padarinius. Siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Merceeds Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), priklausančio G. M. (1 T., B. L. 178, 179), konfiskavimas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas). 

 

Dėl civilinių ieškinių

 

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusieji R. A., atstovaujama advocates R,. Klimienės, ir N. A. pateikė civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Tiek R. A. atstovė, tiek N. A. savo pateiktus civilinius ieškinius teismo posėdžio metu palaikė ir prašė juos tenkinti.

Nukentėjusioji R. A., atstovaujama advokates R. Klimienės, pateikė ieškinį, kuriuo prašė R. A. naudai iš AB ,,Lietuvos draudimas” priteisti 255,09 Eur turtinės ir 59 920,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos sumos paaiškino, kad jai nebuvo kompensuota 217,70 Eur patirtų sužalojimų gydymo metu, kuriuos sudaro maistas  ir teisinės paslaugos. 2023 m. spalio 27 s. raštu N. A. buvo informuota, kad kompensuojama 301,06 Eur kelionės išlaidos ir 528,28 Eur R. A. gydymo išlaidos (apgyvendinimas VšĮ P. g.), plaukų kepuraitė, servetėlės, octenistept), plastikos chirurgo konsultacija, viso 829,34 Eur. Taip pat R. A. išmokėta draudimo išmoka 10 080 Eur sumoje neturtinei žalai atlyginti (12 MMA, kai 2023 m. MMA buvo 840 Eur). N. A., kaip R. A. mamai draudimas išmokėjo 1 242,40 Eur - slaugant dukrą netektos pajamos dėl nedarbingumo, t.y. skirtumas tarp jos turėtų gauti pajamų ir Sodros išmokėtos ligos išmokos. R. A. gydymo rebilitacijoje metu ją slaugė mama N. A., kuriai maitinimas nebuvo skirtas. Tiek gydymo metu Kauno klinikose, tiek ir reabilitacijos metu Palangoje N. A. neturėjo galimybės grįžti į namus pavalgyti, t.y. teko pirkti maisto produktus parduotuvėje tiek sau, tiek ir kai kuriuos produktus dukrai, apmokėti už maitinimą gydymo įstaigoje. K. A. dėl teisinės pagalbos susijusios su šiuo atveju, kai nukentėjo jo mažametė dukra, kreipėsi į profesionalias teisininkes - advokatę L. Užubalienę ir advokatę D. Činčiuvienę. Abiems viso sumokėjo 80 Eur. Draudimo bendrovė šias išlaidas apmokėti atsisakė, nors mano, kad šios paslaugos tiesiogiai susijusios su įvykiu. Apie galimybę kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiosios tėvai sužinojo tik vėliau, dėl ko ir buvo kreiptasi. Mažametė R. A. savarankiškai negalėjo pasirūpinti savimi, todėl buvo būtina kito asmens, t.y mamos pagalba, dėl ko ir buvo patirtos išlaidos: išlaidos maistui 120,09 Eur, maitinimas reabilitacijos ligoninėje 55 Eur, išlaidos už teisines paslaugas 80 Eur. Dėl neturinės žalos atlyginimo paaiškino, kad mažametės patirti sužalojimai tokie kaip atviras kaukolės skliauto kaulų lūžimas ar blužnies plyšimas mano, kad neabejotinai turės pasekmių jos gyvenime. Blužnis yra kraujotakos ir imuninės sistemos organas, kraujo biologinis filtras. Pašalinus blužnį ji nebeatauga, nors žmogus be blužnies gyventi gali, tačiau tai sukeliai tam tikras neigiamas pasekmes išliekančias visa likusį gyvenimą. Šiai dienai mergaitei like dideli randai, ateityje bus būtinos operacijos. Šiai dienai R. A. turi padidintą nesaugumo jausmą, nerimą, konsultuotasi su vaikų psichologu. Tai traumos pasekmė. Jei simptomai nepraeis, jai turės būt skirtas gydymas. Teismo posėdžio metu dar papildė, kad R. A. neturi plaukų, galvoje didžiulis randas, reikės daryti operacijas. Mergaitė bijo automobilio garsų, naktimis verkdavo, šaukdavo, automobiliu važiuoti bijodavo. Mergaitė kalba nerišliai, kelis žodžius pasako. Pradžioj buvo minimalus judėjimas, dabar vaikšto geriau. Bloga koordinacija, nepagauna kamuolio. Specialistų konsultacijų metu sužinojo, kad dar neaišku ar tai nebus pakenkę raidai. Po metų turės važiuoti pas raidos specialistus. Dėl galvos traumos dar laukia operacijos, ne visi audiniai ataugę.

N. A. pateikė 5 000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti, prašė ją pripažinti civiline ieškove ir prašomą sumą priteisti. Paaiškino, kad ji yra mažametės R. A. mama. Ji po eismo įvykio taip pat patyrė išgyvenimus kaip mama. Nurodė, kad įvykus eismo įvykiui tą dieną ji jau ruošėsi į darbą, o nedarbingumas tęsėsi keturis mėnesius. Ji kaip mama slaugė savo dukrą, kartu su ja buvo tiek ligoninėje, tiek reabilitacijoje. Įvykis sukėlė jai kaip mamai dideles neigiamas emocijas, labai didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, neviltį, bejėgiškumo jausmą matant savo vaiką gulintį reanimacijoje prie kvėpavimo aparatų, sutvarstytomis žaizdomis ir negalint niekuo padėti. Sutriko jai miegas, atsirado nerimas dėl dukters raidos proceso, ateities, galimų pasekmių, būsimų operacijų ir pan. Sunku buvo tiek dėl dukros, tiek dėl to, kad negalėjo pakankamai dėmesio skirti savo nepilnamečiui sūnui likusiam namuose, kuris matė autoįvykį, kuris vaiką labai sukrėtė. Kadangi dukra dar labai mažytė, tai ją turėjo labai akylai saugoti, kad nelįstų prie žaizdų, neužsigautų, ramiai išbūtų, pvz. lašinant vaistus. Stebėdama dukros augimą ir vystymąsi nuolat patiria nerimą, nes dėl trūkusios blužnies ji yra silpnesnio imuniteto. Šis įvykis pakeitė visos šeimos gyvenimą. Papildomai paaiškino, kad ji gėrė raminamuosius, pakito jų šeimos bendravimas su kitais, t.y. artimaisiais ar draugais, nes jie daug kur vykdavo, lankydavo artimuosius ir draugus, o šiuo metu gali tik telefonu bendrauti, važiuoti negali, nes dukra bijo sėstis į automobilį. Iki šiol neaišku kiek ilgai taip tęsis.

Civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas” atstovas nurodė, kad jie jau atlygino visas galimas sumas ką numato įstatymas. Tiek atsiliepime į ieškinius, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad draudimo bendrovė išmokėjo maksimalią neturtinės žalos sumą remiantis Rekomendacijomis, o taip pat atlygino visą patirtą turtinę žalą, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su nagrinėjamu įvykiu. AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2023 m. birželio 12 d. eismo įvykio išmokėjo N. A.: 829,34 Eur už medikamentus ir medicinines priemones, 10 080,00 Eur dėl neturtinės žalos R. A., 1 242,40 Eur dėl N. A. negautų pajamų slaugant R. A.. Dėl reikalavimo papildomai atlyginti neturtinę žalą 59 920,00 Eur sumoje R. A. paaiškino, kad draudimo ieškoma dėl neturtinės žalos buvo išmokėta remiantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.3 punktu, pagal kurį maksimalus orientacinis neturtinės žalos dydis esant sunkiam sveikatos sutrikdymui yra iki 12 MMA. Įvykio metu MMA dydis buvo 840 Eur. Taigi Draudikas išmokėjo maksimalią neturtinės žalos sumą. Pastebėjo, kad pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką eismo įvykio bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 000 Eur iki 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Dėl turtinės žalos neatlyginimo 255,09 Eur sumoje nurodė, kad nebuvo tik kompensuoti vitaminai, gliukozė. Žmonės būdami savo gyvenamojoje vietoje maitinasi, toks reikalavimas nėra svarstytinas ir niekada nepriteisiama, dėl 80 eurų už teisines konsultacijas, tai jos nėra būtinos, jie vadovaujasi įstatymu ir niekada nepriteisiama.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą N. A. 5 000 Eur sumoje paaiškino, kad su tokiu prašymu negali sutikti, nors ir supranta, kad N. A. patyrė sielvarto, rūpesčių dėl dukros sveikatos sutrikdymo, nepatogumų dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, N. A. neabejotinai išgyveno dėl dukros patirto skausmo, dukros slaugymas paveikė ir jos asmeninį gyvenimą, tačiau neigiami emociniai išgyvenimai ir rūpinimasis šeimos nariu pagal teismų formuojamą praktiką savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Sprendžiant klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos žalą patyrusiam asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims, kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Vertinant nepilnamečiams vaikams sukeltus sveikatos sutrikdymus ir nustatant, ar tėvai turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą, atlyginama neturtinė žala, kai radikaliai, dėl sužalojimų pasikeičia gyvenimas, lieka liekamieji reiškiniai. Kaip ir iš medicininių dokumentų matosi tiek iš tėvų pasakojimo, kad dar nėra pasibaigęs gydymas. Teismas vykdo teisingumą, jie administruoja įvykius. Dėl būsimo vaiko darbingumo lygio atidedamas tas klausimas. Tokia yra praktika, kad baudžiamuosiuose bylose civilinius ieškinius pateikia vėliau po gydymo ir sprendžiama civiline tvarka. R. buvo nustataytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kaukolės lūžio ir dėl blužnies plyšimo. Jie pagal teismų praktika žiūrėjo kiek yra priteisiama su  panašiom traumom. Jų atlyginta žala atitinka sužalojimo aplinkybes. Pagrįstas ir teisėtas bus pateikiamas reikalavimas, jeigu ateityje bus R. atliekams gydymas ar reabilitacija, tai turi teisę pateikti ir jie vertins, ginčo tikrai nebus ir atlygina pagal faktą, tai nėra nediskutuotini faktai. Šiuo metu teritorinės ligonių kasos ieškinio neturi, kurį jie visada patenkina ir bus sprendžiama jei tokie reikalavimai bus pateikti. Prašau ieškinio netenkinti dalyje dėl teisinių paslaugų, pripažinti jas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamjo. Proceso išlaidų pripažinimo ir atlyginimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

LR CK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

N. A., pareikšdama šioje byloje civilinį ieškinį, prašė ją pripažinti civiline ieškove, nes ji yra mažametės R. A., kuri buvo sužalota eismo įvykio metu, mama ir dėl kilusių padarinių patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Atsižvelgiant į N. A. prašymą, esant nustaytoms aplinkybėms ir vadovaujantis įstatymo nuostata, N. A. pripažinta civiline ieškove šioje baudžiamojoje byloje, kurioje ji iš kaltinamojo V. M., dėl kurio veiksmų įvyko eismo įvykis ir nukentėjo N. A. mažametė dukra R. A., prašo priteisti patirtą žalą.

Teismo vertinimu, pateikšti civilinei ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti. Nekyla abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji R. A., o tuo pačiu ir jos tėvai K. A. ir N. A. patyrė išlaidų ir daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ir šiai dienai būklė nėra stabili, laukia daug operacijų, emociniai išgyvenimai nesibaigę, nerimas besitęsiantis. Nė vienas iš jų iki šios dienos nėra grįžę į normalų gyvenimą ir įprastą kasdienybę. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudžiamajam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikei) neperžengiant draudimo sumos ribų.

 BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, kt.) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas tam, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo  nutarys: Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019, 2K-255-697/2022 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti likusią neatlygintą 255,09 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 175,09 Eur likusios maitinimo ir kitos išlaidos patirtos ligoninėje ir reabilitacijos metu, bei 80,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Kaip nurodė civilinis atsakovas, liko nekompensuota vitaminai, gliukozė, maitinimasis ir teisinės pagalbos išlaidos, kurių kompensavimas civiliniam ieškovui, pasak civilinio atsakovo, nesvarstytinas.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad sužalotas vaikas mažametis, kuriam eismo įvykio metu buvo vos metai ir dešimt mėnesių. Tokio amžiaus vaikas yra pilnai priklausomas nuo savo tėvų ir savarankiškai neatlieka jokios savęs priežiūros, net ir esant sveikam. Atsižvelgiant į aptartą, R. A. buvo būtina bent vieno iš tėvų nuolatinė priežiūra. Savaime suprantama, kad mažametės motina, nuolat prižiūrėdama savo dukrą po eismo įvykio tiek ligoninėje, tiek ir reabilitacijos metu patyrė tam tikrų išlaidų. Civilinis atsakovas nurodo, kad nekompensuotas maitinimas ir vitaminai, bei gliukozė. Teismo vertinimu vitaminai reikalingi vaikui siekiant stiprinti organizmą, o maistas – normalių funkcijų palaikymui ne tik nukentėjusiajai, bet ir jos motinai. Iš byloje esančių pirkimo kvitų matyti, kad išlaidos nėra didelės, apsiperkama eilinėse maisto prekių parduotuvėse (2 t., b. l. 183-187) ir nesiekta neprotingai didinti išlaidų. Kaip matyti ir teismų praktikos, kaip atlygintinos išlaidos yra minimas papildomas maitinimas, vaistų įsigijimas, tai gi ir vitaminų, sužaloto asmens priežiūros. Atsižvelgiant į tai kas aptarta teismas daro išvadą, kad prašoma turtinės žalos dalis 175,09 Eur sumoje yra pagrįsta ir turi būti draudiko kompensuota. Likusi turtinės žalos dalis 80,00 Eur už teisines konsultacija iš civilinio atsakovo nepriteistina.      

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalis sako, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymo numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. M., neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, dėl neatsargumo pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kai eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta mažametės sveikata.

Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą 11 straipsnio 1 dalį, kurios 4 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą), todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiuosius, nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.  2K-429/2013, 2K-89-139/2016, 2K-331-976/2018). Pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792,00 Eur iki maždaug 34 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020). Neturtinės žalos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui.

Šiai dienai draudimo bendrovė R. A. atlyginusi 10 080,00 Eur neturtinės žalos. Kaip nurodė baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios atstovė, R. A. patirtą neturtinę žalą vertina 70 000,00 Eur, todėl atmetus atlygintą žalos dalį, likusi neatlyginta dalis yra 59 020,00 Eur, kurią ir prašoma priteisti iš civilinio atsakovo nukentėjusiajai. Iš bylos duomenų matyti, kad mažametė dėl V. M. neatsargių veiksmų patyrė poli traumą. Dėl patirtų sužalojimų, - plėštinė žaizda ir odos nubrozdinimai galvoje, odos nubrozdinimai krūtinėje, pilve ir kojose, dešinio momenkaulio lūžimai, dešinio raktikaulio, kairių VI-VIII šonkaulių lūžimai, kairio plaučio sumušimas, blužnies plyšimas, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1616/2023(02)). Kaip nurodė N. A. ir K. A., mergaitė neturi plaukų, dar laukia operacijos, galimai sutrikusi raida ir tai turės įtakos tolesniam jos vystymuisi, šiuo metu mergaitės kalba nerišli, kalba mažai, patyrė stresą ir didelius išgyvenimus, kurie neaišku kaip ateityje atsilieps jos gyvenimo kokybei. Šiai dienai R. A. bijo įvairių garsų, bijo ir nelipa į automobilį. Visos šios aplinkybės rodo, kad ženklai sutriko mažamečio vaiko gyvenimas, stebimas emocinis nestabilumas ir gyvenimo kokybės ženklus pablogėjimas. Civilinis atsakovas nurodo, kad nukentėjusiajai buvo išmokėtos maksimalios sumos numatytos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 4.3 punkte numatyta, kad orientacinis neturtinės žalos dydis esant sunkiam sveikatos sutrikdymui yra iki 12 MMA.

Pažymėtina, kad kaip ir nurodyta Rekomendacijose, šie dydžiai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir viskas vertintina atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Ir Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse numatyta, kad neturtinės žalos mokamos atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusio patirtą žalą, tik tos sumos negali viršyti LR Transporto priemonių valdytojų civbilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų sumų. Koks tam tikru atveju bus kompensuotas neturtinės žalos dydis yra fakto klausimas ir sprendžiamas kiekvienu atveju atskirai. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į itin mažą vaiko amžių, kai tokiam žmogui dar viskas priekyje, kai vaikas dar nėra pilnai susiformavęs, o jau patiriamos daugybinės traumos, kurios daugiau ar mažiau sutrikdo normalų vystymąsi ir galimos pasekmės nėra prognozuojamos. Kaip numatyta ir teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti psichosocialinius faktorius, nukentėjusiojo emocinę būseną, eismo įvykio padarinių įtaką mažametės asmenybės formavimuisi. Be kita ko akivaizdu, kad visiškai įvertinti R. A. emocinės būklės objektyviai nėra galimybės, nes ji net negali pati apibūdinti savo būsenos, patirtų išgyvenimų. Tačiau tai, kad tiksliai neįmanoma apibrėžti neturtinės žalos ir jos visiško atlyginimo, nereiškia, kad yra galimybė reikalauti perdėm didelės kompensacijos.  

Įvertinus nukentėjusiosios R. A. mažą amžių, patirtų sužalojimų pobūdį, patirtus išgyvenimus, esamą psichinę būseną, liekamuosius padarinius, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės rūšį, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, atsižvelgiant į jau išmokėtos neturtinės žalos dydį, taip pat įvertinus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, R. A. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir jos  naudai priteistina 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, ši suma yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių rezultate. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, R. A., atstovaujamos jos įstatyminių atstovų tėvų, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, likusioje jį atmetant.

N. A. pateikė ieškinį ir prašė jos naudai priteisti į 5 000 Eur neturinės žalos atlyginimo, kaip nukentėjusiosios motinai, kuri patyrė ne ką mažesnius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nerimą dėl esamos situacijos ir mažametės dukros ateities, būsimų išgyvenimų ir operacijų. Tėvai visa laiką buvo šalia ir jie kaip mažametę atstovaujantieji visuomet teikė neatidėliotiną ir būtiną pagalba.

Teismo vertinimu, dėl susidariusios situacijos po eismo įvykio, kai sunkiai buvo sutrikdyta jų mažametės dukros sveikata, N. A. gyvenimo situacija ženkliai pasikeitė, nusistovėjęs gyvenimo ritmas sutriko, be to šeimoje esantis mažametis vaikas, kuris buvo eismo įvykio liudininkas, liko be nuolatinės motinos priežiūros ir pagalbos, šeimos normalus gyvenimas kuriam laikui buvo pakrikęs. Sutiktina su N. A. ir K. A. paaiškinimais, kad jie patyrė didžiulius išgyvenimus dėl savo mažametės dukros, teko vartoti raminamuosius, ir akivaizdu, kad šie emociniai sukrėtimai dar kurį laiką nesibaigs – kol nebaigtas gydymas, nenustatyta ar nėra R. A. sutrikusi raida, kitų liekamųjų reiškinių, tol tiek K. A., tiek N. A. patirs nerimą dėl savo mažamečio vaiko.

  Įvertinus N. A. situaciją – nuolatinė mažametės nukentėjusiosios priežiūra, jos pačios patirtus išgyvenimus, eismo įvykio poveikį šeimyniniams santykiams, pablogėjusią gyvenimo kokybę ir ilgam laikui pakitusią nusistuvėjusią kasdieninę rutiną, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais, N. A. civilinis ieškinys tenkintinas iš dallies ir jos naudai priteistina 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje atmetamas.  

Teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, neanalogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB ,,Lietuvos draudimas”, laikytina, kad visą priteistiną žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, kurioje buvo drausta civilinė atsakomybė. Todėl iš AB ,,Lietuvos draudimas” priteistina R. A., atstovaujamos įstatyminio atstovo K. A., naudai 16 000,00 Eur neturinės žalos, o N. A. naudai – 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

 

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

N. A. šeima dėl teisinių paslaugų – dvi konsultacijos pas advokates L. Užubalienę ir D. Činčiuvienę, patyrė bendrai 80,00 Eur išlaidų. Pateikiami du pinigų priėmimo kvitai po 40,00 Eur – 2023 m. liepos 20 d. ir 2023 m. liepos 25 d.(2 t., b. l. 175). Taip pat nukentėjusiosios R. A. interesai buvo atstovaujami advokatės R. Klimienės, kuri paskirta 2023 rugpjūčio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-B-2023-10692 (2 t., b. l. 2-3). Iš pateiktos patikslintos pažymos apie patirtas išlaidas teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą matyti, kad išlaidas sudaro 362,50 Eur (3 t., b. l. 16). 

Iš bylos duomenų matyti, kad advokatė R. Klimienė parengė du civilinius ieškinius, atstovavo nukentėjusiosios interesus teisiamojo posėdžio metu. Pas advokates L. Užubalienę ir D. Činčiuvienę teisiniais klausimais konsultavosi nukentėjusiosios tėtis K. A., nes N. A. buvo su nukentėjusiąja ir tenkino jos fiziologinius ir psichosocialinius poreikius.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

Kaltinamasis V. M. nedirbantis, negaunantis pastovių pajamų, jo turtinė padėtis prasta, tačiau jis turi prisiimti atsiradusias pasekmes dėl jo nusikalstamų veiksmų.

Teismas pripažįsta, kad išlaidos patirtos advokato pagalbai yra pagrįstos ir nėra perteklinės, todėl priteistinos iš kaltinamojo V. M. civilinės ieškovės N. A. naudai 80,00 Eur sumoje. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis turi atlyginti ir valstybės patirtas išlaidas dėl nukentėjusiosios atstovavimo ir iš V. M. į valstybės biudžetą priteisiama 362,50 Eur už R. A. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

 

Dėl kitų proceso klausimų

 

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 3 dalimi, į bausmę kaltinamajam įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 12 d. 21 val. 07 min. iki 2023 m. birželio 13 d. 17 val. 52 min. (1 para), prilyginant jį vienai laisvės atėmimo parai.

Kaltinamajam V. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Daiktus: Stiklainis su foniniu ir kvapo pėdsaku (2 vnt.) Nr. 1(policija S44277) ir Nr. 2 (Policija S44278), plokštelė su mikro dalelėmis voke (2 vnt.) Nr. 3 (Policija S 44279), ėminys su biologiniais pėdsakais voke (4 vnt.) Nr. 4 (Policija S 44280), Nr. 5 (Policija S 44281), Nr. 6 (Policija S 44282), Nr. 7 (Policija S 44283), saugomus Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 73-76), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka (BPK 94 straipsnis). 

 

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301- 308 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį ir skirti jam bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdų ir skirti subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su 2022 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 40 MGL (du tūkstančiai eurų) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo ir 40 MGL (dviejų tūkstančių eurų) dydžio piniginė bauda.

Įpareigoti V. M. paskirtą baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7 punktais, V. M. paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant įpareigojimus – dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, per 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 7 (septyneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t.y. nuo 2023 m. birželio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 dalimis ir 4 dalies 1 punktu konfiskuoti G. M. priklausančią transporto priemonę - automobilį ,,Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliais , registracijos liudijimu perduodant valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 12 d. 21 val. 07 min. iki 2023 m. birželio 13 d. 17 val. 52 min. (1 para), prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

Iki bausmės vykdymo pradžios V. M. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą.

R. A., atstovaujamos įstatyminio atstovo K. A., naudai priteisti 16 000,00 Eur (šešiolika tūkstančių eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 175,09 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 09 ct) turtinės žalos atlyginimo iš AB ,,Lietuvos draudimas“.

N. A. naudai priteisti 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo iš AB ,,Lietuvos draudimas“.

N. A. naudai iš V. M. priteisti 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų 0 ct) išlaidų advokato pagalbai.

Iš V. M. priteisti 362,50 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už R. A. suteiktą advokato pagalbą, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus: stiklainis su foniniu ir kvapo pėdsaku (2 vnt.) Nr. 1(policija S44277) ir Nr. 2 (Policija S44278), plokštelė su mikro dalelėmis voke (2 vnt.) Nr. 3 (Policija S 44279), ėminys su biologiniais pėdsakais voke (4 vnt.) Nr. 4 (Policija S 44280), Nr. 5 (Policija S 44281), Nr. 6 (Policija S 44282), Nr. 7 (Policija S 44283), saugomus Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Automobilį „Merceeds Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais, registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti valstybės nuosavybėn.

Baudą privaloma sumokėti per teismo nustatytą terminą -  per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant gavėjo pavadinimą – VMI, mokėjimo paskirtį – „bauda už“ (nurodyti bylos numerį), ir įmokos kodą 6801 ir pateikti teismui kvitą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

 

 

Teisėja                    Aurelija Petkevičienė