Baudžiamoji byla Nr. 1-68-1139/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22533-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 19 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Gretai Vasiliauskienei, Vilijai Rukšėnienei, Lilijai Drizgienei, Rimai Butienei, Daivai Juškuvienei,

dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui,

nukentėjusiajai I. Ž., jos atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui,

kaltinamajai A. J., jos gynėjai advokatei Virginijai Vainorienei,

pretendentei į laiduotojas E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba pagal verslo liudijimą, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį,

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Nusikalstamos veikos aplinkybės

1.       A. J. 2024 m. birželio 5 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje, viešoje vietoje, žodinio konflikto metu su I. Ž., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra matant praeiviams ir pravažiuojančių automobilių vairuotojams, sugriebusi I. Ž. už galvos plaukų tempė juos ir lenkė link žemės, taip išpešdama viršugalvyje kuokštą plaukų, bei parvertė nukentėjusiąją ant dešinio šono, dėl ko buvo nutrauktas žmonių poilsis, sustabdytas eismas, bei taip smurtaudama nukentėjusiajai I. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir padarė abiejų dilbių bei kairiojo žasto odos nubrozdinimus, kas sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2.       Kaltinamoji A. J. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę, pripažino, kad atliko prieš nukentėjusiąją visus kaltinime nurodytus veiksmus, kad dėl tokių jos veiksmų galėjo nukentėjusioji patirti sužalojimus, galėjo išpešti ir kuokštą plaukų, dėl to labai gailisi (3 t., b. l. 184). Parodė, kad ji birželio 5 d., apie pietus parsivežė vaiką iš mokyklos ir eilinį kartą nebegalėjo įvažiuoti į kiemą - jis buvo užstatytas. Ėjo atrakinti vartelius iš gatvės pusės, išgirdo, kad kažkas kitoje gatvės pusėje ją kviečia. Eismas ten yra intensyvus ir ką sakė nelabai girdėjo. Sėdėjo                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 

moteris, kurios ji nepažįsta ir kažką šaukė. Tada paliko vaiką prie vartelių ir nuėjo paklausti, ko nori. Ji jai pasakė „patrauk mašiną“, o ji atsakė, kad kai patrauks mašiną nuo įvažiavimo, ji įvažiuos į kiemą, kodėl ji kišasi. Iš to kilo konfliktas. Ji man ėmė sakyti, kad „atsibodai, baik tu vieną kartą skųstis“ ir ji išlipo iš mašinos. Kai išlipo iš mašinos, ta moteris jai stipriai kelis kartus spyrė į pilvą. Kad ji nebesispardytų, čiupo jai už plaukų ir lenkė prie žemės. Ji įsikibo tai moteriai į plaukus ir ta moteris įsikibo jai į plaukus ir abi ėmė gatvėje vartytis kaip katės. Nieko aplinkui negalėjo matyti per užkritusius plakus. Pamena, kaip vaikas klykė „Mama, mama“. Paskui išgirdo, kad atsirado žmonių ir ėmė sakyti, kad „moterys baikit, baikit“. Tą moterį atskyrė, atitraukė nuo jos. Tada pamatė, kad vienas iš ten buvusių žmonių buvo romų tautybės pilietis ir paklausė, kas buvo, ar vėl dėl įvažiavimo. Po įvykio ji su vaiku nuėjo namo, paskambino vyrui, jis liepė kviesti greitąją. Atvažiavę greitosios pagalbos medikai pamatavo spaudimą, apžiūrėjo, kad pilna plaukų sruogų ir išvažiavo. Tą dieną nebegalėjo dirbti dėl pakilusio spaudimo ir išgąsdinto vaiko. Ji tai moteriai griebė už plaukų, kad nespirtų į pilvą. I. Ž. pirmoji pradėjo smurtinius veiksmus, o ji po to, kai jai įspyrė į pilvą griebė už plaukų, ji taip gynėsi. Nuvirtusios ant žemės buvo abi, ant važiuojamosios kelio dalies. Viena kitai tempė už plaukų. Nuo automobilio nenuėjo, nes ta moteris tęsė konfliktą. Ta moteris jai įspyrė kelis kartus ir kažkuriuo metu ji jai griebė už plaukų ir tada nuvirtusios ant gatvės abi voliojosi. Negali pasakyti, kaip apvirto. Viskas vyko priešais (duomenys neskelbtini) esantį namą. Galėjo būti 2024 m. birželio 5 d., laikas buvo apie pietus. Abi viena kitai galėjo sukelti fizinį skausmą. Visur mėtėsi išrauti plaukai. Kai kurių detalių gali neatsiminti dėl tuo metų patirto streso ir adrenalino. Sutiktų susitaikyti ir viena kitos atsiprašyti. Supranta, kad toks būdas spręsti konfliktus yra netinkamas. Konfliktą matė ir pašaliniai žmonės, nes jas kažkas išskyrė, o kiek matė žmonių, nežino. Tą konfliktą tikriausiai galėjo matyti ir pravažiuojančių mašinų vairuotojai, tokius dalykus niekam nėra malonu matyti. Įvykus tokiai situacijai dabar, neitų net artyn. Konfliktas įvyko spontaniškai, manė, kad ją nori tik pakalbinti, viskas įvyko labai greitai. Kai priėjo paklausė, ko nori, o ji atsakė „patrauk savo mašiną, jau atsibodai, kiek gali skųstis“. Nukentėjusios nepažįsta, nėra tekę su ja bendrauti ar turėti kokių reikalų su ja. Jokių veiksmų nukentėjusiosios automobiliui tą dieną neatliko. Prie jos namo yra įsikūrusi įmonė „(duomenys neskelbtini)“, jie sako, kad jiems šūdu kažkas ištepta, tai stulpeliai užkliūva, tai mašiną apšluoja. Tą dieną I. Ž. kalbėjo daug. Plaukai, kuriais ji pati buvo apkibusi, buvo jos ir ten, kur buvo išrauta labai skaudėjo. Apžiūros metu buvo tik raudonos dėmės ant pilvo ir išrauti plaukai, kuriais buvo apkibusi. Negali pasakyti, ar buvo paramedikų užrašyta apie išrautus plaukus. Sutinka su pateiktais civiliniais ieškiniais, sutinka atlyginti žalą. Tuo metu jai buvo labai didelis šokas, gėda, jautėsi blogai, skaudėjo pilvą, galvą nuo išpešiotų plaukų ir buvo pakilęs kraujo spaudimas. Labai gailisi dėl savo elgesio, viso to galėjo nebūti, būtinai atlygins žalą nukentėjusiajai (t. 3, b. l. 140-142, 184).

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3.       Nukentėjusioji I. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad ėjo link savo automobilio ir matė kaip A. J. užstatė kurjerio automobilį. Dieną prieš tą įvykį buvo išmatomis išteptas jos automobilis. Kadangi jau buvo toks incidentas su įmonės pastatu dėl kurio buvo kalta būtent A. J., ji jos užklausė: „ar ne jūs, ponia, ištepėte automobilį išmatomis“. Ji metė visus daiktus, paliko vaiką ir atbėgo į kitą pusę kelio šaukdama, „tu, dura, debile nori gauti į galvą, lipi staigiai iš mašinos“. Kadangi ji ją žinojo, nes yra konfliktavusi, kai būdavo įvairios įmonės talkos, ir žinodama jos charakterį, ji išlipo iš mašinos. Tuomet A. J. paėmė jai už plaukų, kažką sakė, pradėjo ją tąsyti ir nuvertė ant žemės. Nepamena, ar ji užkrito ant jos, ar užsėdo. Pamena, kad sustojo mašinos ir jas ėmė traukti. Kažkas iš ten buvusių šaukė, kad paleistų plaukus. Ji pakėlė galvą, paleido jos plaukus, o A. J. nepaleido ir toliau tąsė. Ją atitraukė iš jos pusės buvęs romų tautybės žmogus. Tada A. J. atsistojo ir nuėjo savo linkme, o ji pati įlipo į mašiną. Įlipusi į mašiną pasiskambino kam reikėjo ir nepamena, kaip grįžo namo. Pas ją atvyko jos bendradarbė ir iškvietė paramedikus. Paramedikai ją išsivežė į ligoninę, suleido vaistus ir išrašė nedarbingumą. To fakto, kad ji pati būtų spyrusi A. J., nepamena, to tikrai nebuvo. Pirmus smurtinius veiksmus atliko A. J. Kai tik ji išlipo iš mašinos, A. J. čiupo ją už plaukų ir ėmė tempti. Bijojo, kad ji nieko nepadarytų kol ji sėdės mašinoje, todėl ir išlipo. Ji atbėgo labai įsiutusi. Iškarto čiupo ją už palukų, o kaip gynybai ir ji jai čiupo už plaukų. A. J. tempė ją, o ji tempė A. J. ir nukrito ant dešinio šono, tik negali pasakyti, ar ji užkrito ant jos, ar ją užgulė. Nepamena, ką pasakojo pareigūnams, nes buvo prigirdyta raminančių vaistų. Nesupranta, kaip A. J. galėjo gintis, jei visą tai ir pradėjo. Jos automobilio langas buvo atidarytas. Negalėjo uždaryti mašinos lango, nes dalinai pro langą kaltinamoji buvo įkišusi galvą. Lango nebūtų spėjusi uždaryti, nes jos perbėgimas per gatvę buvo sekundės reikalas. Tuo metu važiuojančių automobilių gatvėje nebuvo. Automobilio tuo metu nebuvo užvedusi, nes telefonu rašė žinutę. Iš automobilio išlipo, nes bijojo būti užpulta automobilyje. To nebuvo, kad ji išlipusi iš automobilio spardėsi. Telefonas buvo paliktas automobilyje ir išsikviesti pagalbos, kai ją čiupo už plaukų, negalėjo. Nesutinka taikytis šioje byloje, nes yra pradėta kita baudžiamoji byla, kuri neaišku, kaip gali pasibaigti, kur ji yra kaltinamoji, o A. J. nukentėjusioji. Ji pati pirma tikrai nepradėjo jokių smurtinių veiksmų. Ant A. J. nematė jokių sužalojimų. Ji pati patyrė kaklo sužalojimą, paliko mėlynė ant klubo dėl virtimo, subraižymai, išrauti plaukai. Policijos pareigūnai užfiksavo sužalojimus, fotografavo. Išrautos plaukų sruogos pareigūnai nematė, nepagalvojo, kad reikia ją pasiimti. Ligoninėje buvo nustatytas stiprus plaukų išrovimas galvoje, kaklo patempimas, mėlynės. Kaklo skausmas buvo minimalus, todėl vaistų atsisakė, o dėl išrautų plaukų teko eiti į procedūras. Pagrindinę sumą civilinio ieškinio turtinei žalai sudaro procedūros plaukų atstatymui, nes plaukai buvo išrauti su plaukų svogūnėliais. Grožio specialistai neišrašo medicininių dokumentų, buvo išrašytos sąskaitos, kurias ji apmokėjo. Negali atsakyti, ar priimtų kaltinamosios atsiprašymą. Policijos iškarto neiškvietė į įvykio vietą dėl streso. Policiją iškvietė atvykusi pas ją viršininko žmona. Jai pranešė direktorius, nes nusiuntė jam išrautų plaukų nuotrauką (t. 3, b. l. 142-143).

4.       Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ įmonę atiduoti siuntą ir užstatė įvažiavimą. Kol išsikrovė siuntą, jį užstatė moteris su kitu automobiliu, todėl negalėjo išvažiuoti. Paskambino policijai, kad užstatė automobilį. Skambino būdamas mašinos kabinoje. Mašina stovėjo į kelio pusę, todėl kelią matė. Matė kaip moteris pasiėmusi vaiką nuėjo gatve. Baigęs pokalbį su policija, pakėlęs galvą pamatė, kad ant gatvės moterys pešėsi. Kai pastebėjo moteris, gatvėje sustojo automobiliai ir ėmė jas kažkas skirti. Įvykio pradžios nematė, nes kalbėjo su pareigūnais (t. 3, b. l. 143). Perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino, kur jis parodė, kad matė kaip moteris, išlipusi iš automobilio su kuriuo užstatė jam pravažiavimą, su vaiku nuėjo link pagrindinės gatvės šaligatvio. Matė, kaip ta moteris (A. J.) kalbasi su kita moterimi (I. Ž.), kuri stovėjo kitoje gatvės pusėje, manė, kad jos pažįstamos, vėliau pamatė kaip abi moterys ant gatvės konfliktuoja bei abi moterys viena kitai tempė už plaukų (t. 1, b. l. 52-55).

5.       Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo pas pusbrolį kieme ir išgirdo riksmus gatvėje, išbėgo į gatvę ir ėjo išskirti dviejų moterų, liepė joms baigti. Kas pradėjo ir nuo ko prasidėjo, jis nežino. Kai jis pamatė moteris, jos buvo viena kitai įsikibusios į plaukus. Buvo pritūpusios, ar buvo apvirtusios, tikrai nematė. Kai baigėsi viskas, viena išėjo vienur, kita kitur, o jis išėjo namo. Kai priėjo, buvo viena mašina ant gatvės pristojusi. Buvo dar vienas vyras iš savivaldybės. Nežino, ar čia normalu, kiekvienas žmogus būtų išėjęs ir pasakęs, kad baigtų muštis (t. 3, b. l. 144).

6.       Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jos vyras išgirdęs riksmus išbėgo į gatvę, ji bėgo iš paskos. Ji tų moterų nematė, nes jas buvo užstojusios mašinos. Ji nematė, tik girdėjo moterų šauksmus. Vyras pasakojo, kad nubėgo pas moteris, kad jos viena kitai tempė plaukus, kad kitoje gatvės pusėje šaukė nepilnametis vaikas (t. 3, b. l. 145).

7.       Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad matė per gatvę einančius žmones, buvo sustoję automobiliai, be kodėl ji nesuprato. Keistai pasirodė ne sankryžoje sustojusios mašinos, tačiau jų sustojimo priežastis buvo neaiški. Triukšmo, sklindančio iš gatvės, negirdėjo, nes važiuodama automobiliu klausausi muzikos. Pro tą vietą pravažiavau, bet jokių moterų nematė (t. 3, b. l. 145).

8.       Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tada buvo vasara, atkreipė dėmesį, kad stovėjo vaikas, berniukas su kuprine. Kai susigretino su tuo įvykiu, pamatė, kad kairėje pusėje vyksta incidentas. Vyksta kažkoks konfliktas tarp dviejų šviesių moterų. Kadangi prieš ją nebuvo jokio automobilio, ji stabtelėjo, atsidarė langą. Matė dvi šviesiaplaukes moteris, viena smulkesnio kūno sudėjimo, kita stambesnio. Prie stambesnio sudėjimo moters buvo tas vaikas su kuprinėle. Ypatingų garsų negirdėjo. Vyriškis šiek tiek pliktelėjęs jas skyrė. Tempė vieną į vieną pusę, o kitą į kitą pusę. Ta moteris, kuri smulkesnio kūno sudėjimo, traukė kažką iš plaukų ir iš jos pasakymo suprato, kad jai kažko pripilta į plaukus. Išgirdo tokį sakinį „tu man mašiną užstatei“ ir viskas. Šaukė, ar reikia pagalbos, bet atsakė, kad ne. Kuri būtent atsakė, nežino. Viskas vyko labai greitai. Moteris su vaiku rankose kirto gatvę ir įėjo į tarpukiemį, o kur nuėjo kita moteris, nežino (t. 3, b. l. 145-146). Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyri metu duotus parodymus, kur parodė, kad dėl šio įvykio eismas buvo sustabdytas, nes ji važiavo pirmoji ir sustojo, o jai stebint šį įvykį, už jos taip pat sustojo automobiliai, tačiau jie nelenkė jos automobilio. Mano, kad moterys santykius galėjo aiškintis kitur, o ne ant gatvės (t. 1, b. l. 83-86).

9.       Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad juos iškvietė A. J. Sužinojo, kad įvyko konfliktas tarp jos ir šalia esančios įmonės darbuotojos. Pasakojo, kad jos susistumdė, ar tai susimušė. Norėjo rašyti pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Sužalėjimų nesimatė, tik paraudimas galvoje, skundėsi, kad kita moteris jai išpešė plaukų sruogą. Pas kitą moterį nuvyko į jos gyvenamą vietą, ji buvo namuose ir išėjo į lauką pasikalbėti. Aplinkybes nurodė identiškas, kad susipešė gatvėje, kad jai irgi išpešė plaukus ir parodė nuotrauką, plaukų sruogą ant automobilio sėdynės. Matėsi, kad yra išpešti plaukai, ji jau buvo grįžusi iš ligoninės. Abi pusės konflikto kylimo priežastis nurodė skirtingas. Ikiteisminio tyri metu mane apklausė du kartus, šioje byloje yra parodymai duoti apie I. Ž., kitoje byloje kalbėjo apie A. J.(3 t., b. l. 182).

10.       2024 m. birželio 5 d. informaciniame pranešime ROIK 0124000338917 nurodyta, kad paskambino pranešėjai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja I. Ž., pasakė, kad ją darbe, kieme užpuolė pažįstama moteris. Darbuotoja jau grįžusi į savo namus. Pranešėja įmonės vadovė, daugiau jokių aplinkybių nežino, nes vietoje nėra (1 t., b. l. 6-7).

11.       2024 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu matomas aptinkuotas mūrinis, dviejų aukštų, gyvenamasis pastatas. Įvykio vietoje šalia pastato matomas šaligatvis, pati įvykio vieta yra gatvės važiuojamojoje dalyje, prie šalikelėje stovinčio raudonos spalvos automobilio. (1 t., b. l. 10-12), foto lentelė (1 t., b. l. 13-16).

12.       2024 m. birželio 5 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad asmens apžiūros vieta yra (duomenys neskelbtini), namo kieme. Apžiūrimas asmuo yra I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Moteris yra apie 170cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų. Ant kairės rankos dilbio turi tatuiruotė. Moteris dėvi juodos spalvos marškinėlius be rankovių, taip pat dėvi mėlynos spalvos džinsines kelnes, avi juodos spalvos šlepetes. Ant moters galvos plaukuotosios srities matoma vieta kur yra išpešti plaukai. Ant kairės rankos dilbio matomas įbrėžimas/paraudimas. Ant kairiojo peties matomi įbrėžimai. Ant dešinės rankos dilbio matomi įbrėžimai. Ant dešinės rankos mažojo piršto matomas įbrėžimas. (1 t., b. l. 87-88), foto lentelė (1 t., b. l. 89-92).

13.       2024 m. lapkričio 6 d.  savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu I. Ž. pateikė spalvotas 5 (penkias) foto nuotraukas su jose matomais sužalojimais, po 2024-06-05 vykusio įvykio, kurio metu buvo sužalota, bei išpeštų plaukų sruoga prie automobilio ant žemės. (1 t., b. l. 96), pateiktos foto (1 t., b. l. 97-101).

14.       2024 m. lapkkričio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos 5 spalvotas nuotraukos, kuriose matosi I. Ž. sužalojimai. 1. Apžiūrima nuotrauka, matoma žmogaus kūno dalis, galimai ant dešinio klubo šono matoma mėlynė. 2. Apžiūrima nuotrauka, kurioje matomas dešinės rankos riešas, kur nukentėjusioji I. Ž. yra apibraukusi dvi vietas, kaip pati parašiusi, kad tai vietos, kur matomos pirštų vietų žymės. 3. Apžiūrima nuotrauka, kurioje matoma kairiosios rankos žasto vieta, kaip nukentėjusioji I. Ž. apibraukusi vietą ir pati parašiusi, kad tai vietos, kur matosi, kaip pirštų žymės. 4. Apžiūrima nuotrauka, kur matomas galvos pakaušis, praskleisti plaukai ir matomas baltas plotas, be plaukų. 5. Apžiūrima nuotrauka, kurioje matomas moters šešėlis, moters kojos su basutėmis ir ant žemės matoma plaukų sruoga (1 t., b. l. 102-104).

15.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024-07-11 specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. Ž. padaryti sužalojimai: abiejų dilbių bei kairės rankos žasto odos nubrozdinimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. I. Ž. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 109).

16.       2024 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2024-06-05 du vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“:

1) apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu “kameros_ch21_20240605124502_20240605131514”, kurio dešiniame vaizdo įrašo viršutiniame kampe nurodyta data ir laikas nuo kada pradedamas 2024-06-05 12:45 val. vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. 11 sek. Apatiniame vaizdo įrašo kairiajame kampe yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Matome kaip atvažiuoja krovininis automobilis, ant šono su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kuris po to atsistumia atbuline eiga, ir įvažiuoja į kiemą. Prie įvažiavimo į kiemo teritoriją, šalia kelio matyti medžiai, kurie šiek tiek užstoją vaizdą. 12:46:40 galimai iš kiemo išeina moteris šviesiais plaukais, nes matosi tik galvos dalis, ant veido užsidėjusi saulės akinius, ir nueina link gatvės pusės. 12:47:34 matome kaip iš dešinės pusės į kiemą įsisuka automobilis "(duomenys neskelbtini)", markės, tamsios spalvos, už vairo sėdi moteris šviesiais plaukais, ir sustoja įvažiavime. 12:49:53 iš automobilio dešinės pusės galo išlipo vaikas, o iš priekinės kairės, vairuotojo pusės išlipo moteris, ant nugaros užsidėjo žalios spalvos kuprinę, iš galinės pusės vaikui padavė permatomą žalios spalvos maišiuką ir vaikas nuėjo į kiemą. Moteris dar iš galinės keleivio pusės išsitraukė du maišus ir galimai tualetinio popieriaus įpakavimą. 12:50:30 pasiėmus daiktus, užrakinusi automobilį nuėjo šaligatviu. 12:51:50 iš (duomenys neskelbtini) įsuka automobilis (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris matosi prilėtėja, jam iš paskos važiuoja kitas automobilis, šviesios spalvos, kuris taip pat sulėtina važiavimo greitį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12:52:11 minėtas automobilis sustojo, matosi tik galinė dalis. 12:52:46 pravažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12:54:33 vaizdo įrašo kairės pusės matosi kaip iš kiemo parbėga vaikas ir nueina šaligatviu (tas pats vaikas kuris išlipo iš automobilio, įvažiavus į kiemo įvažiavimą). 12:54:45 Moteris parėjo iš kiemo pusės prie savo automobilio, atsidarė priekines vairuotojo pusės dureles, vaikas įlipo į automobilį, po to prie automobilio priėjo vyras, tamsaus gymio su mergaite. Taip pat buvo moteris su vežimu, pakalbėję nuėjo, o moteris sėdo į automobilį, atsistūmė atbuline eiga iš įvažiavimo, ir iš kiemo išvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ 12:56:20. Po to moteris su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavo į kiemą. Vaizdo įrašas baigėsi 13:15:13.

2) apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „kameros_ch24_20240605124456_20240605131514“, apatiniame kairiame vaizdo įrašo užrašas „(duomenys neskelbtini)“, dešiniajame viršutiniame kampe data ir laikas 2024-06-05 12:44:56, vaizdo įrašo trukmė 30 min. 18 s. Vaizdo įraše matosi pastatyta aprūdijusi priekaba prikrauta kartoninėmis dėžėmis. 12:45:46 matosi atbuline eiga įsistumia krovininis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ir sustoja. Iš automobilio priekio ateina jaunas vaikinas, „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, kuris atidaro automobilio galines duris (rampa). 12:46:34 Iš kiemo teritorijos išeina moteris šviesiais plaukais, eina palei namą (duomenys neskelbtini), šaligatviu, toliau užstoja „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas su prekėmis iškėlęs iš automobilio nueina į UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpas. 12:48:29 grįžo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, užsidarė pakeliamą automobilio rampą, ir nuėjo pro kairę pusę, link vairuotojo pusės. 12:49:35 pajudėjo į priekį link išvažiavimo į gatvę, tačiau sustojo. 12:50:25 matosi dešinėje iš galo pusės automobilio „(duomenys neskelbtini)“ išėjo berniukas, ant nugaros su kuprine ir rankoje laiko permatomą žalios spalvos maišelį ir žiūri į gatvės pusę, neilgai pastovėjo nuėjo link gatvės. 12:54:26 pro kiemo teritorija, krovininiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ dešinį šoną praėjo moteris šviesiais plaukais, tamsiai apsirengusi, kartu su ja ėjo berniukas, nuėjo link gatvės.12:55:48 iš vidinio kiemo išvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ krovininis automobilis. 12:56:27 į vidinį kiemą įvažiavo tamsios spalvos „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama laikėsi kairės pusės. 13:15:14 vaizdo įrašas baigiasi. (1 t., b. l. 165-167), foto lentelė (1 t., b. l. 168-174).

17.       2024 m. liepos 31 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) skambutis 2024-06-05. BPC skambučio įrašo ID 95434496639, skambučio pradžia 2024-06-05 13_21_02. Trumpinimas A- BPC operatorė, B- skambinanti moteris, tai S. P.. A - 112 klausom. B - laba diena. A – laba diena. B – nežinau galvoju kaip daryti, bet tikriausiai per jus reikia. Mum kieme. A – kas nutiko? B – kieme darbuotoją užpuolė nu kaimyninė gyventoja, gyvenanti kaimynė. A – ar jus užpuolė? B – ne, mūsų darbuotoją, mano darbuotoją, jinai ten visa šoke, strese, išvažiavo namo. O ta kaimynė irgi pasikvietė policiją, greitąją. Tai dabar taip hm. A – tai dabar ta nukentėjusi kur? B – namuose yra darbuotoja, išvažiavo namo, ten jinai drebanti, virpanti, tai, nu kaip dabar ta procedūra sutvarkyt normaliai? Nes ji išsigando moteris. A – matot, matau yra du iškvietimai. Tai dabar jūs skambinote dėl tos darbuotojos, taip? B – jo, aš skambinu dėl darbuotojos, įmonės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). A – o kodėl pati neskambina? B – nu tai dabar verkia moteris, dreba ir sėdi namuose. A – aga, o prieš kiek laiko, o jinai kaip čia taip staigiai parvažiavo iš senamiesčio? B – tai ten ji kažkur ir gyvena, aš nežinau, aš ne vietoje buvau. A – ai, tai jūs ne vietoje esate? B – jo, aš ne vietoje, jinai paskambino ir pasakė, kad jai ten rovė plaukus. A – tai kur jinai namuose dabar yra? B – jo, jinai savo namuose dabar yra. A – o kur? B – aš galiu paskambinti, parašyti kur ten ta adresas, nežinau tiksliai žinokit. A – o tai dabar tenai darbovietėje yra, darbovietėje, nu matote yra du kvietimai. B – aha. A –tai tiesiog nežinau, nu jeigu išsikvietė, tai kodėl jinai pasišalino iš įvykio vietos? B – nu stresas moteriai, nesitikėjo. A – o greitosios jai nereikia? B – nu ne aš įsivaizduoju, jeigu jau sugebėjo parvažiuoti namo, nereikia, nu tiek, kad visa šoke. A – būtų labai gerai, kad pasakytų kur jinai dabar yra, o ten kiti darbuotojai liko vietoje? B – jo jo, visi yra vietoje. A – tai žino kur yra ta, ta prasme kur gyvenamoji vieta tos moters? B – jo aš galiui pasakyti, kad ekipažui perduotų kur jos ta gyvenamoji vieta. A – nu tai ar žinote tą gyvenamą vietą? B – aš nežinau žinokite, nes ne tiesiogiai ji man pavaldi yra. Jos tiesioginis vadovas išvažiavęs. B – palaukit, jeigu galite minutėlę palaukit, ofise yra draugė liktai ir pasakys tiksliai, kur jos tas gyvenamasis adresas. Girdisi kalba ir klausia koks I. adresas namų. (duomenys neskelbtini), bet tuoj patikslinsim. A – ar (duomenys neskelbtini), ane? B – tuoj patikslins butą. A – gerai. O ta darbuotoja vardą pavardę pasakykit. B – I. Ž.. A – I. Ž., o nesakė aplinkybių, jos ten pažįstamos ar kas ten? B – ten turim konfliktines kaimynes, kuris ten mašinas tai pasistato, tai nepasistato. A – o kaimynės ta prasme? B – (duomenys neskelbtini) tiksliai adresas. A – aga (duomenys neskelbtini), o gal jos telefono numerį galite nurodyti. B – girdisi kaip klausia numerį pasakyk man I. A- supratau. B – situacija tokia, kad yra tokia konfliktiška kaimynė prie mūsų gyvena. A – o bet minutėlę, bet ten darbo vietoje ją užpuolė ar kaip? B – darbo vietoje, jin išėjo į kiemą. A – darbo vietoje. Kieme, tai (duomenys neskelbtini) kieme. Supratau. B – butas (duomenys neskelbtini). A – ai (duomenys neskelbtini), nes buvo (duomenys neskelbtini), supratau. Gerai, žodžiu jinai dabar yra (duomenys neskelbtini)? A – viskas aišku ir jūsų vardas pavardė? B – S. P. A – gerai tada perduodame informaciją, ačiū, viso gero. B – ačiū, viso (1 t., b. l. 175-178).

18.       2024 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų: Vaizdo įrašai: „PSS-20240605-154722UTC+0300“, „PSS-20240605-161723UTC+0300“, „PSS-20240605-163519UTC+0300“.

Atidarius vaizdo įrašą „PSS-20240605-154722UTC+0300“ matyti, kad policijos pareigūnai laukia prie namo, prie jų prieina moteris, tai I. Ž, kuri sako: dabar viską pradėsiu nuo dviejų dienų pradžių. Jinai mano automobilį ištepė išmatom. Pareigūnas: o jūs matėte ar kažkas matė? I. Ž.: nes jinai yra įmonės pastatus ištepusi ne vieną kartą, yra priduota policijai visi tie dalykai. Nes įmonė konfliktuoja su ta kaimyne. I. Ž. jos šiandiena paklausė, kadangi ją sutiko, kodėl jos automobilis buvo išteptas išmatom, jinai prabėgo į kitą kelio pusę pradėjo sakyti debile, tu kurva lipk iš mašinos, gausi į galvą, tu nieko nežinai. Ji sako, kad yra kameros aplink pastatą, viskas matosi. Ir jinai sakė, kad liptų iš mašinos, I. Ž. išlipo iš mašinos, jinai už plaukų tempt, I. Ž. gintis, jai į pilvą, jinai mane ant žemės numesti, o toliau žinokit aš ten nieko nebe atsimenu, žinau, kad aplinkui daug mašinų sustojo, ten bandė skirti, aš ją paleidau, jinai mane ten toliau tąsė ant tos žemės. Taip viskas ir baigės, aš šoko būsenoje, šiaip gal tik, kai atvažiavo greitoji tada atsigavau, davė vaistų raminamųjų. Nei kaip grįžau namo, nei kaip kas, visiškai negalėjo niekur orientuotis. Pareigūnas: dėl tos mašinos ar rašėt pareiškimą? I. Ž.: ne, dėl to, žinot nesimato viskas iki galo, kadangi aš turiu nuotraukas, viską turiu. Jinai dabar prieš tą konfliktą piktavališkai, pasistačiau netgi toj vietoj kur matosi kameros, po to vat išmatų tepimo, ir kaip tyčia „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvažiavęs, sunkiasvoris automobilis, jinai užstatė tą automobilį, kad jis negalėtų iš kiemo išvažiuoti ir ta kamera neužfiksavo net viso to įvykio. Vienintelė kamera kuri būtų mačiusi, kaip tyčia tuo metu buvo uždengta. Turiu video, turiu nuotraukų kiek man plaukų išpešta, viską turiu. Pareigūnas: viskas aišku, norit pareikšimą parašyti? I. Ž.: taip ir ligoninėje buvau. Pareigūnas: o jūs tas nuotraukas kokias ten turit plaukų. I. Ž.: jo yra, ant žemės kiek svaidosi, ten tik tas vienas kartas. I. Ž. pareigūnui rodo (pačio rodymo fakto nesimato, tik girdisi jos pasakojimas) foto ir sako: va čia tas mano plaukų kuokštas. Dar čia čiut čiut ir sėdint, nes dar važiuojant vis traukiau ir traukiau tus plaukus. Ligoninėje irgi sakė, kad matosi yra išpešta. Pareigūnas prašo I. Ž., kad ji tas rodytas nuotraukas atsiųstu jam į elektroninį paštą. Pareigūnas pildo dokumentus pareikšimo rašymui. Pareigūnas: o aplinkui kažkokių liudininkų nebuvo, nematėt, kas galėtų paliudyt? I. Ž.: ne, jau tik stabdyti žmonės, kas sustojo, čigonai ten aplinkui lakstė. Nieko pilnai neatsimenu. Pareigūnas pildo protokolą, I. Ž. pasakoja apie įvykį: kai jau priėjo prie automobilio ta moteris, pasakė lipk iš mašinos kol negavai į galvą. Aš tas dureles dariau ir jinai man už tų plaukų staigiai. Aš galvoju, gerai neatsimenu gal aš ją netyčia paliečiau tom durelėm darant. Jau toks nervas kai būna, pats nežiūri nei kas kur aplink, ar aš kartais nepaliečiau jos su tom durelėm. Bet aš nesu garantuota. Kai ji išlipo iš automobilio, tada jai suėmė už plaukų. Pareigūnas: ką jinai darė suėmusi už tų plaukų, kas tada vyko? I. Ž.: ji mane tąsė už tų plaukų, tempė į apačią, kad ant žemės atsidurčiau, tada aš jai už tų plaukų. Aš dabar neatsimenu ar jinai man už rankos ar kažką, kad aš jai spyriau į pilvą, kad ją atitraukt nuo savęs. Ir galiausiai grumtynių atsirado ant žemės, bandydama išsivaduoti. Pareigūnas: tada jus išskyrė aplinkiniai asmenys? I. Ž.: jo, sustoję automobiliai. Bet ir tai ji manęs nepaleido, aš ją paleidau, ana man toliau laikė, ten vyrai ją plėšė nuo manęs. Pareigūnas: kai jus išskyrė, kas tada, sėdot į automobilį ir išvažiavot? I. Ž.: aš sėdau į automobilį ir kokias 5 minutes sėdėjau visa drebanti, ir tada nusprendžiau, kad reik važiuot ir tada skambinau šefui ką daryt, kaip man elgtis. Sakė važiuot į ligoninę, bet aš negalėjau vairuot automobilio tuo momentu, nes visiškai nesigaudžiau aplinkoj, tai laukiau kol atvažiuos mano bendradarbė. Ir ji mane išvežė, grįžo namo. Pareigūnas: tai jūs po to įvykio sėdot į automobilį ir išvažiavot namo, ir tada jūs skambinto klaust, kad buvo tokia situacija ką daryt. I. Ž.: taip, dėl to viskas taip ilgai užtruko, nes aš pati negalėjau nieko pasakyti, nei prakalbėt normaliai galėjau tuo momentu, nieko. Vaizdo įrašo trukmė 30 min.

Atidarius vaizdo įrašą „PSS-20240605-161723UTC+0300“, toliau tęsiama apklausa ir dokumentų pildymas. Pareigūnas: ką nustatė ligoninėje? I. Ž.: gaila nepasiėmiau lapo, raumenų patempimas kakle, šiaip jau turėtų būti visas išrašas ligoninėje. Pareigūnas: raiščių patempimas ir nubrozdinimas peties, kaklinės stuburo dalies kaklo raiščių patempimas? I. Ž.: jo. Fizinį skausmą nuo 1 iki 10 balų sistemoje įvertina 9. I. Ž. perskaito savo duotus parodymus, pasirašo dokumentus. Pareigūnas nufotografuoja I. Ž., bei jos sužalojimus. Fotografuoja kairę ranką, kurioje sako matomas įbrėžimas, kairiojo peties įbrėžimai, ant dešinės rankos įbrėžimai, kaip I. Ž. sako: čia nagų žymės, čia man dermatitas, o čia nagų žymės. I. Ž.: nežinau dėl plaukų, gydytojas matė iš karto, bet kai prašiau bendradarbės pažiūrėti, jinai nematė, kad yra. Pareigūnas: vis teik parodykite tą vietą iš kurios ji plėšė. I. Ž. praskleidžia plaukus ir juos laiko, pareigūnas fotografuoja ir sako: kažkiek gal ir matosi. I. Ž.: ant kaklo nieko nesimato, nes jis man labiau trakštelėjo tas kaklas. Pareigūnas paaiškina, kad su I. Ž. susisieks papildomai apklausai, nes jie dabar renka duomenis patikslinimui. Vaizdo įrašo trukmė 29 min. 35 s.

Atidarius vaizdo įrašą „PSS-20240605-163519UTC+0300“, pareigūnas iš spausdino dokumentus, duoda juos I. Ž. pasirašyti. Pareigūnai I. Ž. paaiškina, kad dabar pareikšimas bus tikslinimui, o paskui jei bus nuspręsta bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnas sėda į tarnybinį automobilį, kitas pareigūnas fotografuoja I. Ž.. Vaizdo įrašo trukmė 11 min. 36 s. (1 t., b. l. 179-182).

19.       Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Reikia nustatyti veikos padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

20.       Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamoji A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Tai patvirtina pačios kaltinamosios duoti parodymai, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei byloje surinkta rašytinė medžiaga: informaciniame pranešime, asmens apžiūros, kitų objektų (nuotraukų) protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada.

21.       Byloje kilo abejonių dėl kaltinamosios prisipažinimo padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką (iš pradžių teigė, kad ji smurtinius veiksmus atliko gindamasi, po to pripažino, kad ji atliko aktyvius smurtinius veiksmus ir abi viena kitai galėjo savo veiksmais sukelti fizinį skausmą), tačiau įvertinus visus jos parodymus, teismo vertinimu, yra pagrindas teigti, kad vis tik kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi.

22.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors kaltinamoji nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu, pirmojo teismo posėdžio metu ji tvirtino, kad ji gynėsi, tačiau kaltinamoji pripažino atlikusi visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją I. Ž., detaliai nurodė įvykio seką, nurodė ir to konflikto priežastis, nurodė, nuo ko viskas ir kaip prasidėjo. Kaltinamoji detaliai nurodydama įvykio detales, kokius veiksmus ir kaip ji atliko prieš nukentėjusiąją, kokius sužalojimus galėjo sukelti jos veiksmai, leidžia neabejotinai teigti, kad ji savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamoji nurodė, kad „gavosi kaip gavosi, esu kalta“ (3 t., b. l. 184). Teismas pažymi, kad pačios kaltinamosios savo veiksmų klaidingas teisinis vertinimas, t. y. pirminis manymas, kad vien dėl to, kad ne ji pradėjo smurtinius veiksmus reiškia, kad ji galimai gynėsi, nesudaro pagrindo teigti, kad ji nepripažino kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo. Be to, bylos duomenys vis tik patvirtina pačios kaltinamosios nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusioji jai spyrė į pilvą. Nors nukentėjusioji teismo posėdžio metu neprisiminė fakto, kad ji spyrė A. J. į pilvą, tačiau atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad vis tik spyrė A. J. į pilvą (1 t., b. l. 179-182). Byloje šiuo atveju nepakanka duomenų nustatyti, kuri pirmoji pradėjo smurtinius veiksmus: kaltinamoji tvirtino, kad pirma pradėjo I. Ž., kad būtent po spyrio į pilvą ji griebė I. Ž. už plaukų, lenkė ją link žemės ir po to apvirto, o I. Ž. teigė, kad A. J. pirmoji jai griebė už plaukų. Kitų kaltinamosios ar nukentėjusiosios parodymus patvirtinančių objektyvių duomenų nėra ir jų negalima gauti. Įvykio vietos vaizdo įraše pats įvykis nėra užfiksuotas - įvykio vietą užstojo „(duomenys neskelbtini)“ krovininis automobilis, liudytojai taip pat nematė pačios įvykio pradžios. Tačiau šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji A. J. atliko aktyvius fizinius veiksmus prieš I. Ž. dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai: abiejų dilbių bei kairio žasto odos nubrozdinimai.

23.       Bylos duomenys patvirtina, kad konflikte dalyvavo abi moterys: nukentėjusioji nors neigė spyrusi į pilvą, tačiau neneigė, kad ir ji tempė A. J. už plaukų (3 t., b. l. 142-143); kaltinamoji neneigė, kad tarp jų kilo konfliktas, kad ji pati priėjo prie nukentėjusiosios automobilio pasiaiškinti, dėl ko ją šaukia, tada išlipus I. Ž. iš automobilio, pradėjo viena prieš kitą smurtinius veiksmus. Kaltinamoji nurodė, kad jai I. Ž. pirmoji įspyrė į pilvą, o ji kibo I. Ž. į plaukus, kad ji lenkė I. Ž. prie žemės, o I. Ž. tada taip pat kibo jai plaukus, ir abi virto ant žemės. Teigė, kad abi viena kitai galėjo sukelti fizinį skausmą. Visos įvykio aplinkybės rodo, kad abi moterys buvo nusiteikusios agresyviai vien kitos atžvilgiu ir abi vartojo viena prieš kitą fizinį smurtą – tampė už plaukų. Vertinant A. J. atliktus smurtinius veiksmus prieš I. Ž., jos pačios nurodytas faktines įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad jos veiksmai buvo aktyvūs atlikti ne gynybos, o puolimo tikslais. Taigi, būtent pačios kaltinamosios duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių, patvirtina, kad ji pripažino savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo.

24.       Kaltinamoji A. J. akivaizdžiai teismo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl savo tokio elgesio, norėjo atsiprašyti nukentėjusiosios ir su ja susitaikyti, tačiau nukentėjusioji taikytis nesutiko dėl to, kad yra kita baudžiamoji byla, kurioje ji pati yra kaltinamoji, o A. J. – nukentėjusioji. A. J. suprato, kad toks elgesys yra netoleruojamas, jai buvo gėda dėl savo elgesio, sutiko atlyginti ir nukentėjusiosios patirtą žalą, dalį atlygino. Tai tik dar kartą patvirtina, kad A. J. suprato savo elgesio pasekmes ir dėl jų gailėjosi.

25.       Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamoji A. J. pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi.

26.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. J. neteisėtus veiksmus atlikto viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) apie 13 val. Viskas įvyko ant važiuojamosios kelio dalies, t. y. vieta, kur be jokių kliūčių gali patekti kiti žmonės. Taigi nusikalstamos veikos padarymo vieta laikytina vieša vieta BK 284 straipsnio prasme. BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios smurtiniai veiksmai kvalifikuotini kaip įžūlus elgesys. Kaltinamoji A. J. kaltinama tuo, kad ji šią nusikalstamą veiką padarė įžūliai elgdamasi.

26.1.       Pažymėtina, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, o nesant aiškios priežasties net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011

27.       Kaltinamoji A. J. nurodė visas faktines aplinkybes kaip įvyko įvykis, patvirtino, kad ji ant važiuojamosios kelio dalies tempė I. Ž. už plaukų, kad buvo apvirtusios ant gatvės, kad buvo prie jų priėję pašalinai asmenys ir jas skyrė. Nors neprisiminė, dėl kurios veiksmo jos abi apvirto, tačiau kaltinamoji pripažino, kad ji lenkė I. Ž. link žemės ir kad buvo apvirtusios. Šias aplinkybes patvirtino ir pati nukentėjusioji I. Ž. nurodydama, kad jai A. J. tempė už plaukų, kad jai buvo dėl to išrautas plaukų kuokštas, taip pat patvirtino, kad jos buvo apvirtusios ant žemės. Kad abi moterys būdamos ant kelio važiuojamosios dalies viena kitai pešė plaukus, patvirtino liudytojai R. B., J. K., K. K.. Liudytojas R. B. nurodė, kad jis šias moteris puolė skirti (1 t., b. l. 70-74, 3 t., b. l. 140-146). Kad I. Ž. buvo išrauta plaukų sruoga 2024 m. lapkričio 19 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės - buvo apžiūrėtos I. Ž. pateiktos nuotraukos, kuriose matosi sužalojimai, išpeštų plaukų sruoga. Šie duomenys patvirtina, kad dėl to I. Ž. buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. Ž. buvo padaryti abiejų dilbių bei kairiojo žasto odos nubrozdinimai, kas specialisto įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvadoje nurodyta, kad šiuos sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti užduotyje nurodytu laiku ir įvykio aplinkybėmis (1 t., b. l. 109). Liudytojai K. K., R. B., J. K. patvirtino, kad įvykis įvyko ant važiuojamosios kelio dalies, kad dėl to bu sustojęs eismas, kad R. B. ir vienas vyras ėjo skirti moteris, kurios abi viena kitai pešė už plaukų. Tokie duomenys patvirtina, kad A. J. atliko prieš I. Ž. smurtinius veiksmus viešoje vietoje, o fizinio smurto vartojimas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, neabejotinai yra įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nes jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais pripažintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės, taip elgdamasis asmuo pastato save prieš visuotinai priimtas moralės ir dorovės normas. Taigi A. J. įžūliu elgesiu (smurtaudama) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl ko buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka bei nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas.

28.       Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. J. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu (smurtaudama) demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. sugriebusis I. Ž. už galvos plaukų tempė juos ir lenkė prie žemės, taip išpešdama viršugalvyje kuokštą plaukų, bei parvertė nukentėjusiąją ant dešinio šono, dėl ko buvo nutrauktas žmonių poilsis, sustabdytas eismas, t. y. sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka bei I. Ž. sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrukdymas. Įvertinus kaltinamosios veiksmus prieš nukentėjusiąją tai, jų atlikimo vietą ir aplinkinių reakciją, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nors nesukonkretindama, kokį poveikį visuomenei turės jos atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (neapibrėžta tyčia). Aptartos aplinkybes suteikia pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamoji suvokė, kad viešoje vietoje smurtaudama prieš nukentėjusiąją, ją tempiant už plaukų ir lenkiant link žemės, po to parverčiant ant dešinio šono, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Atsižvelgusį tai, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

III.                      Laidavimo instituto taikymas

29.       Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios A. J. duktė E. M. prašė perduoti kaltinamąją A. J. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

30.       BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

31.       Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. J. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, tai laikytina kaip jos atsakomybę švelninanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei savo noru atlygino dalį nukentėjusiosios patirtos žalos, sutiko su visa nukentėjusiosios prašoma žala ir likusią dalį ketino sumokėti. Taip pat nepateikė prieštaravimų ir dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikštų civilinių ieškinių. Taigi yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos sąlygos.

31.1.       Prokuroras prašė nustatyti kaltinamajai terminą, bet ne ilgesnį nei laidavimo terminas, likusiai žalos daliai atlyginti. Tačiau teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga susideda iš alternatyvių aplinkybių, todėl atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina nustatyti bent vieną iš jų, t. y. nustatyti ar asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą ar asmuo įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Šiuo atveju kaltinamoji atlygino dalį nukentėjusiajai I. Ž. padarytos žalos, vadinasi, egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti kaltinamąją per tam tikrą laiką atlyginti likusią žalos dalį, nes BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas pačios kaltinamosios įsipareigojimas atlyginti žalą iki laidavimo termino pabaigos, jei nebūtų įvykdyta prieš tai alternatyvi sąlyga, t. y. jei nebebūtų atlyginusi nei dalies žalos.

32.       Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos nustatyta, kad kaltinamoji anksčiau nėra teista (2 t., b. l. 37-38), administracine tvarka bausta (2 t., b. l. 32-35), yra ištekėjusi, augina vieną mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbanti pagal verslo liudijimą (2 t. b. l. 22-30, 3 t., b. l. 168-172), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (2 t., b. l. 42). Dėl savo padaryto nusikaltimo labai gailėjosi, tinkamai įvertino savo elgesį ir pažadėjo, kad daugiau niekada taip nesielgs. Visi duomenys rodo, kad konfliktas įvyko spontaniškai, neapgalvotai, nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio, kad ji savo elgesį labai neigiamai įvertino ir tai leidžia pagrįstai tikėtis kad kaltinamoji nepasielgs analogiškai.

33.       Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

34.       Taigi yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, būtinos sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

35.       Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

36.       Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikusi E. M. yra kaltinamosios A. J. duktė. E. M. neteista, administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 177-178); ištekėjusi, auginanti du vaikus, nedirbanti, tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (3 t., b. l. 174-176), teismo posėdžio metu nurodė turinti vidurinį ir profesinį išsilavinimą – yra renginių organizatorė. Jos šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 2 500 Eur, tai vyro atlyginimas ir lėšos, gaunamos už vaikų auginimą. Nurodė, kad su mama turi glaudų ryšį, palaiko gerus santykius, abu gyvena tame pačiame mieste, todėl dažnai susitinka. Palaikė prašymą atleisti jos mama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos atsakomybėn. Paaiškino, kad jos mamai labai gėda dėl tokio savo elgesio, tą įvykį iš pradžių dėl to ir slėpė, bet dabar jos pasikalbėjo ir ji suprato blogai pasielgus, kalbėjo su mama apie tai, kad ji negali daugiau konfliktuoti, jei ji laiduos už ją. Mano, kad ji tikrai gali daryti mamai teigiamą įtaką, kad gali atvirai apie viską pakalbėti.

37.       Įvertinus nustatytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad E. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo motinai A. J., su kuria palaiko artimą ryšį. Vien tai, kad laiduotoja yra jauno amžiaus asmuo, nesudaro pagrindo jos neskirti laiduotoja. Teismas, įvertinęs tai, kad ji turi sukūrusi šeimą, augina du mažamečius vaikus, yra atsakingas asmuo, nėra padariusi jokių pažeidimų, veda tinkamą gyvenimo būdą, atitinkamai įvertino ir savo mamos elgesį, su mama apie tai nemažai kalbėjo, daro išvadą, kad ji yra brandi asmenybė ir galinti daryti teigiamą įtaką savo motinai, todėl yra tinkama laiduotoja. Be to, visi duomenys pagrindžia, kad ir pati A. J. yra verta teismo pasitikėjimo ir daugiau nedarys analogiškų nusikalstamų veikų.

38.       Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą pagal laidavimą, perduodant ją jos dukters E. M. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos E. M. asmenines savybes bei šeimos gaunamas pajamas, kurias sudaro jos sutuoktinio darbo užmokestis ir už vaikų auginimą gaunamos lėšos, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

38.1.       Pažymėtina, kad pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti, o teismo įsitikinimu, laidavimas be užstato, leis įgyvendinti šią paskirtį. 

39.       Teismas, darydamas išvadą, kad yra pagrindas taikyti laidavimo institutą, įvertina ne tik laiduotojos teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jo poveikį kaltinamajai bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, pačios kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas daro išvadą, kad laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajai.

40.       Kaltinamajai išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

41.       Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

42.       Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali skirti baudžiamojo poveikio priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

43.       Teismas šiuo atveju nemato pagrindo skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonių. Kaltinamajai šioje byloje nuo 2025 m. kovo 26 d. iki 2025 m. balandžio 16 d. buvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (3 t., b. l. 67-71, 149-150). Ši kardomoji priemonė kaltinamajai, kuri nebuvo teista ir nebuvo iki tol buvusi įkalinimo įstaigoje, turėjo teigiamą poveikį. Ji įvertino savo elgesį, padarė teigiamas išvadas, suprato savo elgesio neigiamas pasekmes, todėl vien jau šioje byloje jai taikytos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, teismo vertinimu, buvo jai pakankamas, kad padarytų atitinkamas išvadas. Akivaizdu, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymas šiuo atveju kaltinamajai turėjo teigiamą poveikį, todėl nėra tikslinga dar ir skirti baudžiamojo poveikio priemones, kurių taikymo tikslas yra paveikti asmenį, kad daugiau nenusikalstų. Šie tikslai iš esmės buvo pasiekti paskyrus jai griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

IV.                      Civilinio ieškinio išsprendimas

44.       Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusioji I. Ž., Šaulių teritorinė liginių kasa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba civilinio ieškinių

45.       Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamosios priteisti 50,19 Eur fondo biudžetui atlyginti(1 t., b. l. 118-124). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba civiliniu ieškiniu prašė iš kalto asmens priteisti 593,52 Eur, susidariusius dėl I. Ž. paskaičiuotos ligos išmokos už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. birželio 17 d. (1 t., b. l. 136-147).

46.       A. J. kaltė sužalojus nukentėjusiąją I. Ž. yra įrodyta visiškai. Pastaroji dėl sužalojimų buvo laikinai nedarbinga. Šiaulių teritorinė ligonių kasa patyrė žalą dėl jos gydymo. Nurodyta, kad I. Ž. buvo suteikta skubi medicinos pagalba (1 t. b. l. 118-124). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė pažymą apie asmeniui išmokėtas sumas, iš kurios matyti, kad I. Ž. buvo paskaičiuota išmokėti 593,52 Eur (1 t., b. l. 141).

47.       Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, dėl ko jis buvo nedarbingas, privalo atlyginti išmokėtas draudimo išmokas socialinio draudimo įstaigai. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes iš A. J. priteistina 593,52 Eur žalos atlyginimas VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai. Taip pat tenkintinas Šiaulių teritorinės ligonių kasos reikalavimas priteisti iš A. J. 50,19 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiosios gydymo.

Dėl nukentėjusiosios I. Ž. civilinio ieškinio

48.       Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamosios priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 405 Eur turinei žalai atlyginti Nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl plaukų mezoterapijos procedūrų. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad ji dėl įvykio patyrė skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą.

49.       Kaltinamoji paskutinio teismo posėdžio metu atlygino nukentėjusiajai dalį civilinio ieškinio -              200 Eur, todėl nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė iš kaltinamosios priteisti 205 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamoji sutiko su civiliniu ieškiniu.

Dėl turtinės žalos

50.       Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Remiantis CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su kaltininko veiksmais. Civilinis ieškinys patenkinamas, kai įrodoma nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltė, ryšys su atsiradusia žala bei įrodytas žalos dydis. Atsiradusi žala turi būti susieta su nusikalstama veika priežastiniu ryšiu. Taigi šio atveju, būtina nustatyti, ar dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų (turtinės žalos), šiuo atveju yra atsakingas kaltinamasis ir ar nukentėjusysis patyrė tokio dydžio turtinę žalą.

51.       Nukentėjusioji teismui pateikė duomenis, kad ji iš viso sumokėjo 405 Eur už plaukų mezoterapijos procedūras - 2024 m. birželio 17, 25 ir liepos 4 d. sąskaitos faktūros (3 t., b. l. 174-176). Byloje nustatyta, kad A. J. tempė I. Ž. už plaukų, byloje pateikti duomenys, kad kuokštas plaukų buvo išrautas, todėl teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios patirta turtinė žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su kaltinamosios veiksmais. Dalį turtinės žalos nukentėjusioji atlygino, todėl iš kaltinamosios priteistina likusi nesumokėta turtinės žalos dalis – 205 Eur, o dėl likusios dalies civilinis procesas nutrauktinas, nes dalis atlyginta (BPK 107 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

52.       Nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. 

53.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

54.       Kaltinamosios įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, ji suprato ką daro ir norėjo taip veikti. Būtent kaltinamosios veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai atsiradusiais neigiamais padariniais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

55.       Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios veiksmų prieš ja patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Prieš nukentėjusiąją fizinis smurtas buvo vartojamas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, kas lėmė jos pažeminimą, be to, dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusioji dėl to kreipėsi į medikus, buvo išduotas nedarbingumas.

56.       Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. 

57.       Įvertinus visas aplinkybes, teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis – 500 Eur yra adekvatus ir atitinkantis formuojamą teismų praktiką, todėl visa ši suma nukentėjusiajai I. Ž. priteistina iš kaltinamosios A. J.

V.                      Proceso išlaidos ir kiti klausimai

58.       Nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamosios jos patirtas atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 1000 Eur (3 t., b. l. 165-166). Byloje taip pat pateikti duomenys, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dėl A. J. atstovavimo patyrė 241,67 Eur (advokatas                             A. Ruginis) (3 t., 162).

59.       Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taip pat teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

60.       Nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, apimtį, teismo posėdžių skaičių, advokato atliktus veiksmus, šios išlaidos, teismo vertimu nėra per didelės, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-0184 patvirtintose rekomendacijose „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms pasaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“, nustatytu dydžių, į tai, kad A. J. yra dirbantis asmuo, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamosios.

61.       Nustatyta, kad kaltinamajai paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, jai buvo paskirtas gynėjas advokatas A. Ruginis, kuris dalyvavo teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės taikymo, teikė skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo bei dalyvavo viename teisiamajame posėdyje. Kadangi tuo metu kaltinamoji buvo suimta, jos gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nors byloje nustatyta, kad kaltinamoji yra dirbanti pagal verslo liudijimą – yra naminių gyvūnų kirpėja, tačiau kol buvo įkalinimo įstaigoje, ji negavo pajamų. Be to, ji augina vieną mažametį vaiką. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, bei tai, kad iš kaltinamosios yra priteistos sumos civiliniams ieškiniams atlyginti bei nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos, daro išvadą, kad priteisus ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, jai akivaizdžiai bus per didelė finansinė našta. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, išieškoti iš jos antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl būtino gynėjo dalyvavimo nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją, nepriteistinos.

62.       Kaltinamajam 2025 m. balandžio 16 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 3 t., b. l. b. l. 149-150), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

63.       Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: DVD diskai (2 vnt.) su įvykio vietos vaizdo įrašu, kurį pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir su Bendrojo pagalbos skambučio įrašu, esantys 2 tomo gale voke, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalie 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313,

n u s p r e n d ž i a :

A. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant ją 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti A. J., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. J. paskirą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės I. Ž. civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamosios A. J. nukentėjusiajai I. Ž. priteisti 205 Eur (du šimtus penkis Eur) turtinei žalai ir 500 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitos civilinio ieškinio dalies civilinį procesą nutraukti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. J. civiliniam ieškovui priteisti 50,19 Eur (penkiasdešimt Eur 19 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. J. priteisti 593,52 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt tris Eur 52 ct) turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti nukentėjusiosios I. Ž. patirtas atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir iš A. J. nukentėjusiajai I. Ž. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį Eur) teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti jos patirtas išlaidas dėl kaltinamosios A. J. atstovavimo, atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: DVD diskus (2 vnt.) su įvykio vietos vaizdo įrašu, kurį pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir su Bendrojo pagalbos skambučio įrašu, esančius 2 tomo gale voke, palikti saugoti byloje.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka

Teisėja                                                           Ilona Rimkuvienė