Administracinė byla Nr. A-199-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00599-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 11.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. M.,

atsakovo atstovui V. K. pagal įgaliojimą,

trečiajam suinteresuotajam asmeniui P. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J. N., G. S., R. S., P. J., A. G., S. A. S., D. M. S., R. S., A. S., A. S., R. S., A. B., J. J., VĮ Kretingos miškų urėdijai, VšĮ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centrui „Pušynas“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. M. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2013 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. A1-493 dalį, kurioje suderinta informacija dėl šalia būsimos (duomenys neskelbtini) gatvės numatyto grąžinimui 1422 kv. m. dydžio sklypo.

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-399-342/2012 buvo tenkintas jo skundas – panaikintas Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. A1-174 ir Administracija įpareigota per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti naują įsakymą, kuriame būtų nurodyta suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę J. ir P. N. turėtos žemės posesijoje Palangos mieste. Pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas. 2013 m. gegužės 31 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. A1-493, kuriuo, pareiškėjo teigimu, neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo. Pareiškėjas pabrėžė, jog teismų sprendimai įpareigojo atsakovą pagrįsti (duomenys neskelbtini) gatvės ir atitinkamai laisvos (neužstatytos) žemės plotus, nurodyti būsimos gatvės kategorijas, pločius, apsaugos zonų pločius ir kitus kelių techninius parametrus, tačiau skundžiamu administraciniu aktu šis reikalavimas neįvykdytas.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Administracijos direktorius 2013 m. gegužės 31 d. priėmė įsakymą Nr. A1-493 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“, kuriuo įvykdė pareiškėjo skunde nurodytus teismų sprendimus. Atsakovas pažymėjo, kad R. M. ginčijama gatvė ir kelias yra suprojektuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu ir 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Atsakovas nurodė, jog ginčijamame įsakyme yra pateikta labai konkreti ir išsami informacija apie (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri, pareiškėjo teigimu, yra per plati. Atsakovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekte yra nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvės plotis ginčo vietoje yra 20 metrų, todėl būtent tokia gatvė pažymėta ir ginčijamu įsakymu. Atsakovas pabrėžė, kad tarp valstybinio miško ir (duomenys neskelbtini) gatvės natūroje esantis kelias (privažiavimas) yra pažymėtas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintame Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane, kurio kategorija pagal aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (toliau – ir STR 2.06.01:1999) 3 lentelę ir 7 lentelę yra D-(2-7), kelio plotis yra 12 metrų, be to, tame pačiame plane yra pažymėtas valstybiniame miške esantis 7 metrų pločio kelias, kuriuo žmonės važiuoja į gyvenamųjų namų kvartalus. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintą Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, J. ir P. N. priklausiusioje žemėje yra valstybinės reikšmės miškas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 patikslino Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, todėl ginčijamame įsakyme valstybinės reikšmės miškų plotai pažymėti pagal valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Atsakovas nurodė, kad valstybinis miškas ir keliai pareiškėjui negali būti grąžinami natūra, kadangi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas ši žemė yra išperkama valstybės, o pareiškėjas daugiau nenurodė jokios teritorijos, kuri, jo manymu, yra laisva ir grąžintina natūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad ginčijama gatvė ir kelias yra suprojektuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu, 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu ir 2001 m. sausio 18 d. Palangos miesto valdybos sprendimu Nr. 9 „Dėl detaliojo plano“, patvirtinus A. G. priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) ir privažiavimą šiuo keliu prie minėto sklypo, kuriame trečiasis suinteresuotas asmuo pasistatė namą ir nuo 2002 m. gyvena. A. G. teigimu, pareiškėjo skunde minimas kelias yra vienintelis, kuriuo įmanoma pateikti į jam priklausančią valdą. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys taip pat jau daug metų naudojasi ginčo keliu. A. G. manymu, gyventojų naudojamas kelias negali būti žymimas kaip laisva žemė ir ginčo teritorija negali būti grąžinama natūra. Nurodė, jog nėra pagrindo siaurinti ir (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) gyvenamajame kvartale, nes minėta gatve naudojasi visi kvartale gyvenantys asmenys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. J. atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad ginčo keliu naudojasi tretieji suinteresuoti asmenys, todėl jis negali būti pažymėtas kaip laisva žemė ir natūra grąžintas pareiškėjui. P. J. pažymėjo, kad, panaikinus ginčo kelią, jis negalėtų privažiuoti prie jam priklausančio sklypo.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. S. ir G. S. atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ atsiliepimu į skundą pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-399-342/2012 įpareigodamas Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti naują įsakymą, kuriame būtų nurodyta suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę J. ir P. N. turėtos žemės posesijoje Palangos mieste, iš esmės įpareigojo atsakovą iš naujo atlikti netinkamai atliktą veiksmą – priimti naują įsakymą, kuris būtų pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, kadangi ankstesnis administracinis aktas nurodyto kriterijaus neatitiko. Teismas vertino, kad Administracija, priimdama skundžiamą įsakymą, neturėjo pareigos visą J. ir P. N. turėtą žemę pažymėti kaip laisvą (neužstatytą), tačiau privalėjo pagrįsti, kodėl ginčo teritorija laikoma valstybės išperkama žeme.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir darė išvadą, jog žemė laikoma valstybės išperkama, kai jai yra visuomenės poreikiai ir kai žemė įstatyme nustatytiems poreikiams yra priskirta pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus.

Iš ginčijamu atsakovo įsakymu patvirtintos schemos teismas nustatė, kad visa J. ir P. N. turėtos posesijos ribose esanti žemė, išskyrus 1422 kv. m. plotą, į kurį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, yra pažymėta kaip užimta statiniais, valstybinės reikšmės mišku ir keliais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija tų asmenų, kuriems J. ir P. N. turėtos posesijos ribose priklauso statiniai, nuosavybės teisių, todėl statiniams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai teisėtai laikomi valstybės išperkama žeme.

Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pažymėjo, kad Valstybinės reikšmės miškų plotai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ pagal pridedamas Aplinkos ministerijos parengtas schemas patvirtinti 1093,71 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotai, kurie vėlesnėmis 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 redakcijomis buvo didinami ir šiuo metu sudaro 1114,37 tūkst. hektarų. Schemoje pažymėta, jog 1422 kv. m. laisvos žemės plotas ribojasi su įregistruota valstybinės reikšmės miškų riba (Schemoje pažymėta numeriais 6-9). Kadangi pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybinės reikšmės miškų plotai yra išperkami valstybės, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas minėtą teritoriją ar jos dalį pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad schemoje pažymėti keliai yra numatyti teritorijų planavimo dokumentuose – Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintame Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane bei Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintame (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekte. Teismas nurodė, jog faktą, kad minėtiems keliams yra realus visuomenės poreikis, patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. B., E. P. ir R. I.. Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. G., P. J., R. S., G. S. atsiliepimuose taip pat tvirtinama, jog panaikinus schemoje pažymėtus kelius jie negalės privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Teismas darė išvadą, jog schemoje pažymėti keliai atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus žemės pripažinimo valstybės išperkama kriterijus – jie yra pažymėti pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose ir jiems yra realus visuomenės poreikis.

Teismas vadovavosi Kelių įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 9 straipsniu, 11 straipsnio 2 dalimi, pabrėžė, kad Kelių įstatymas įtvirtina ne maksimalius, o minimalius skirtingų kategorijų kelių juostos pločius, todėl teritorijų planavimo dokumentuose gali būti formuojami ir platesni keliai. Teismas vadovavosi Kelių įstatymo 12 straipsniu, STR 2.06.01:1999 4.1 punktu, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju gyventojų susisiekimui užtikrinti ginčo schemoje yra pažymėtos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvės ir privažiavimai (pravažiavimai), besiribojantys su valstybinės reikšmės mišku. (duomenys neskelbtini) gatvės plotis yra nustatytas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu patvirtintame (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekte ((duomenys neskelbtini) gatvės skersiniame pjūvyje) ir sudaro 20 metrų, todėl, esant nenuginčytiems minėto detaliojo plano sprendiniams, toks gatvės plotis, teismo vertinimu, laikytinas pagrįstu. Ginčijamu įsakymu patvirtintoje schemoje (duomenys neskelbtini) gatvė pažymėta kaip D1 kategorijos kelias, tuo tarpu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu suplanuoti privažiavimai (pravažiavimai), kurių buvimą natūroje patvirtina atsakovo pateiktos fotonuotraukos, žymimi kaip D-(2-7) kategorijos kelias.

Teismas rėmėsi STR 2.06.01:1999 2.3 punktu, 3 lentele ir vertino, kad (duomenys neskelbtini) gatvė pagrįstai pažymėta indeksu D1, kaip gatvė skirta viešojo transporto eismui, tuo tarpu privažiavimui prie mažiau nei 10 sklypų susiformavusiose gyvenamosiose teritorijose skirti privažiavimai (pravažiavimai), besiribojantys su valstybinės reikšmės mišku, atitinka D (2-7) kategoriją.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsniu, pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir teismas nenustatė jokių kitų ginčijamo administracinio akto neteisėtumo pagrindų. Teismas konstatavo, kad ginčo teritorijoje esanti žemė yra užimta visuomenės poreikiams tenkinti skirtais objektais ir šie objektai naudojami, todėl tenkinti skundą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. A1-493 dalį, kuria kaip laisva (neužstatyta) žemė pažymėtas tik 1422 kv. m. plotas, likusią teritoriją priskiriant valstybės išperkamai žemei, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėjas R. M. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. A1-493 dalį, kurioje suderinta informacija dėl šalia būsimos (duomenys neskelbtini) gatvės numatyto grąžinimui 1422 kv. m dydžio sklypo, įpareigoti Administracijos direktorę per vieną mėnesį nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-918/2013 priimti naują įsakymą, kuriuo būtų numatytas (duomenys neskelbtini) gatvei įrengti būtinas žemės plotas, nepaliekant perteklinio žemės ploto ir gatvės įrengimui skiriant žemės tik tiek, kad ji tenkintų tik būtinas gatvės reikmes: būsimoji gatvė savo išmatavimais atitiktų kitas aplinkines gatves ir neviršytų likusios (duomenys neskelbtini) gatvės parametrų; įpareigoti Administracijos direktorę per vieną mėnesį nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo pagal naująjį įsakymą, reglamentuojantį būsimos (duomenys neskelbtini) gatvės būtinuosius parametrus, išleisti naują įsakymą dėl nuosavybės į žemę atstatymo J. ir P. N. žemės paveldėtojams, J. ir P. N. turėtos žemės posesijos ribose, ruože aplink (duomenys neskelbtini) gatvę; pripažinti, kad nuo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo, įsiteisėjusio 2010 m. balandžio 19 d., iki 2012 m. gegužės 14 d. paduodamo patikslinto skundo teismui, yra praėję du metai, kas laikytina didele moraline žala pretendentui į teisingą nuosavybės atstatymą ir galėjo pakenkti sveikatai.

Pareiškėjas pažymi, kad, nors teismą informavo apie savo ligą, byla buvo du kartus nagrinėta pirmosios instancijos teisme jam nedalyvaujant, todėl jis negalėjo tinkamai apginti savo teisių. Pareiškėjo manymu, teismas priėmė sprendimą, remdamasis pareiškėjui nežinomų liudytojų R. B., E. P. ir R. I. parodymais. Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendimą atsiuntė neregistruotu paštu. Pareiškėjas pabrėžia, kad pasirinko ginčyti tik tarp miško ir (duomenys neskelbtini) gatvės jam nurodomą 14 arų žemės plotą, o ruožo tarp miško ir (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų sklypų klausimo nagrinėti neprašė.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas pažymi, kad, pareiškėjo ligos atveju, jis turėjo teisę sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ir vesti bylą per atstovą. Atsakovo manymu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog teismas neturėjo analizuoti per kur tretieji suinteresuoti asmenys įvažiuos į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurios dalį pareiškėjas siekia susigrąžinti natūra. Atsakovas vadovaujasi Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktu, pažymi, kad (duomenys neskelbtini) gatvė egzistuoja natūroje, yra suprojektuota Tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu ir Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Reikalingas gatvės plotis grindžiamas ne tik (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu, bet ir STR 2.06.01:1999. Atsakovo teigimu, negalima situacija, kad visame kvartale (duomenys neskelbtini) gatvė yra 20 m, o prie pareiškėjo sklypo būtų susiaurinta. Atsakovas pažymi, kad netikslinga analizuoti informaciją, nurodytą panaikintuose teisės aktuose. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, teigdamas, jog jo reikalavimai yra siauri, reiškia pretenzijas dėl viso ploto žymėjimo ir laisvo sklypo plotą bando didinti, reikšdamas pretenzijas dėl visos posesijos žymėjimo, todėl teismas pagrįstai išsamiai analizavo visą situaciją. Atsakovas pabrėžia, kad tik įsigaliojus įsakymui dėl laisvos žemės, direktorius galės vykdyti tolimesnes procedūras – organizuoti žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimą, o vėliau, suderinęs su Žemėtvarkos skyriumi, tvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde reiškia naujus reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė, kaip įstaiga yra susijusi su ginčo dalyku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusių savininkų valdytos žemės vietoje Palangos mieste, dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino skundžiamą aktą teisėtu ir pagrįstu, pasisakęs ne tik dėl pareiškėjo apskųstos jo dalies, tačiau ir dėl kitų įsakyme nurodytų sklypų paskirties.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismo padarytais procesiniais pažeidimais (nesuteikimu jam galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir byloje kilusio ginčo ribų peržengimu) ir netinkamu materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, teritorijų planavimą bei gatvių ribų nustatymą, taikymu.

Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintas administracinio teismo aktyvumo principas įpareigoja teisėjus aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas objektyviai ir visapusiškai patikrinti Administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. A1-493 visa apimtimi, turėjo teisę aiškintis ne tik jo apskųstosios dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl šios priežasties atmetami apeliacinio skundo argumentai, susiję su, pareiškėjo manymu, nepagrįstu trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimu į bylos nagrinėjimą bei ginčo ribų peržengimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas savo pradinio skundo argumentuose minėjo neaiškiai nustatytas valstybinės reikšmės miško ribas, be to, pradėjęs kitą administracinę bylą dėl žemės sklypo tarp valstybinio miško bei (duomenys neskelbtini) gatvės dydžio, prašė šią administracinę bylą sustabdyti, kad vienu metu būtų nustatyti visi galimi grąžinti žemės sklypai. Atsikirsdamas į pareiškėjo skundo argumentus, trečiuosius suinteresuotus asmenis į šios bylos nagrinėjimą siūlė įtraukti atsakovas savo atsiliepime. Todėl pirmosios instancijos teismas, norėdamas kompleksiškai išspręsti kilusį ginčą ir atsižvelgdamas į abiejų ginčo šalių pozicijas, pagrįstai įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis žemės sklypų, besiribojančių su žemės sklypais, į kuriuos pretenduoja pareiškėjas, savininkus arba valdytojus. Ta aplinkybė, kad vėliau byloje kilęs ginčas buvo apribotas 1422 kv. m. žemės sklypo ribų nustatymu, nesudaro pagrindo laikyti teismo veiksmus iš esmės pažeidusiais pareiškėjo teises.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas dėl pablogėjusios sveikatos objektyviai negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl apeliacinio pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo paskirtas žodinio proceso tvarka ir taip pareiškėjui suteikta teisė išsakyti savo poziciją bei  teismo posėdyje asmeniškai pateikti argumentus, užduoti klausimus kitiems bylos dalyviams. Šia galimybe apeliantas pasinaudojo. Tai, kad jis negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų apklausose, nepripažintina tokiu proceso teisės pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos R. B., E. P. ir R. I. teismui suteikė informaciją apie egzistuojančius kelius šalia ginčo sklypo, o šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas. Tretieji suinteresuotieji asmenys valdo žemės sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurie nėra šioje byloje pareiškėjo apibrėžto ginčo dalis. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo padaryti pareiškėjo procesinių teisių ribojimai buvo ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir negali būti ABTĮ 142 straipsnyje pagrindu panaikinti teismo sprendimą.

Ginčijamu Administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A1-493 atsakovas suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę J. ir P. N. turėtos žemės posesijoje Palangos mieste, numatydamas 1422 ir 1000 kv.m. dydžio laisvos žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, valstybinės reikšmės miško sklypus bei pravažiavimus arba žemės plotus, numatytus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvėms.

Pareiškėjas savo skundo dalimi, kuri buvo priimta pirmosios instancijos teisme, ginčijo tik Įsakymo dalį dėl 1422 kv.m. sklypo suformavimo. Šią įsakymo dalį jis ginčija ir apeliaciniame skunde. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija plačiau nepasisakys dėl tų Įsakyme nurodytų žemės sklypų, kurie nesiriboja su ginčijamu 1422 kv.m. žemės sklypu.

Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę atkurti nuosavybės teises, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktas nustato, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Atkūrimo tvarkos 1061 punktas detalizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus atliekamus veiksmus ir nurodo, jog atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatytąja tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu nustatyti atvejai, kada žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pateiktu Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatų išaiškinimu, valstybės išperkama žemė sietina su visuomeniniu poreikiu, kuris visuomet turi būti konkrečiai ir aiškiai išreikštas konkrečiam nuosavybės objektui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–276/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 151-177).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1422 kv. m. ploto žemės sklypą iš vakarinės ir šiaurinės pusės (taškai schemoje 6-10) riboja valstybinės reikšmės miško plotai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“. Pareiškėjas nėra pateikęs pakankamai reikšmingų argumentų, kad valstybinės reikšmės miško plotų ribos nustatytos neteisingai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad vakarinės ir šiaurinės ginčo sklypo ribos nustatytos tinkamai.

Ginčo sklypą iš pietinės pusės (taškai schemoje 5-6) riboja egzistuojantis 7 metrų pločio pravažiavimas, kuris yra reikalingas aplinkiniams gyventojams patekti į jų žemės sklypus, šis pravažiavimas numatytas ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintame Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane, t.y. jis atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje apibrėžtos valstybės išperkamos žemės požymius.

Apeliantas ypač nesutinka su tuo, kad iš rytinės pusės (taškai schemoje 10-5)  grąžintinos žemės sklypas atribotas net 20 metrų pločio (duomenys neskelbtini) gatve, manydamas, jog šios gatvės plotis turėtų būti mažinamas iki realiai egzistuojančio kitose (duomenys neskelbtini) gatvės vietose 12 metrų pločio. Teisėjų kolegija pažymi, kad 20 metrų atstumas tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų numatytas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintame (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekte ( transporto ir pėsčiųjų judėjimo schemos). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant nenuginčytiems minėto detaliojo plano sprendiniams, toks gatvės plotis laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu Kelių įstatymo ir Statybos techninio reglamento 2.06.01:1999  reikalavimus.

Vien ta aplinkybė, kad  kai kuriose teritorijose dėl netinkamo teritorijų planavimo faktinis (duomenys neskelbtini) gatvės plotis yra sumažėjęs, negali būti pagrindu tenkinti pareiškėjo reikalavimus.

Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo akto atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.  Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, turi būti atsižvelgiama ir  į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jei atitinkamas administracinis aktas yra priimamas ankstesnio dokumento pagrindu, tokiu atveju administraciniame akte nėra būtina pakartoti tame dokumente nustatytas aplinkybes. Tokiais atvejais administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tą  dokumentą, kurio pagrindu priimtas administracinis aktas. Administracinio akto įžanginėje dalyje nurodytas dokumentas, kurio pagrindu priimtas atitinkamas administracinis aktas, administracinių teismų praktikoje traktuojami kaip to akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis. Ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas laikantis visų reikalingų procedūrų, jo turinys atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jame ištaisyti pagrindiniai Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimuose bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodyti trūkumai.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai įvertino susiklosčiusius ginčo teisinius santykius ir pritaikė jiems teisės aktus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.