Administracinė byla Nr. eI-415-386/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04202-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.6; 15.8; 18.12; 41; 55.1.3; 57.3; 57.4

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 2 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei Laurai Paulikienei,

atsakovo A. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. B. atstovui advokatui Sauliui Pėdnyčiai,

2019 m. balandžio 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. Š., kooperatinei bendrovei „Miško draugas”, uždarajai akcinei bendrovei „Žemyba”, uždarajai akcinei bendrovei „Forestus”, V. L., P. L., M. L., A. L., R. J., O. J., uždarajai akcinei bendrovei „AKI ekspedicija”, uždarajai akcinei bendrovei „Savas medis”, A. B. ir L. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. R., A. R., V. P., S. Z., A. Š., M. Š., P. R., A. B., A. S., A. P. (anksčiau – M.), Č. P., E. B., Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarui R. M., Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarei A. B., Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarei V. J.-B., Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notarui G. P., Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarei R. V. (anksčiau – D.), Kauno miesto 11-ojo notaro biuro notarei I. J., Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarei V. T., Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarei B. G. dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), 2015 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimu prašė:

1.1.                      panaikinti:

1.1.1.                      Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 45S-59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;

1.1.2.                      Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 31S-23
„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;

1.1.3.                      Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 31S-38
„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;

1.1.4.                      Tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21d. sprendimą Nr. 45S-27
„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;

1.1.5.                      Tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 45S-38 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;

1.1.6.                      Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 3S-230 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;

1.1.7.                      Tarnybos Jurbarko skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 32S-239 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;

1.1.8.                      Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 31S-163 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;

1.1.9.                      Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 31S-164 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;

1.1.10.                      2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 162, patvirtintą Utenos rajono savivaldybės
2-ojo notarų biuro notarės B. G., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens E. R., ir kooperatinės bendrovės (toliau – ir KB) „Miško draugas“, atstovaujamos įgalioto asmens A. R.;

1.1.11.                      2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini),
(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4-1296, patvirtintą Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. T., sudarytą tarp
A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens V. P., ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemyba“, atstovaujamos įgalioto asmens S. Z.;

1.1.12.                      2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini),
 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IJ-1867, patvirtintą Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarės I. J., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. Š., ir UAB „Forestus“, atstovaujamos M. Š.;

1.1.13.                      2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-3649, patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens P. R., ir R. J.;

1.1.14.                      2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-3652, patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens P. R., ir R. J.;

1.1.15.                      2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3220, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės V. J.-B., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. B., ir UAB „AKI ekspedicija“, atstovaujamos A. S.;

1.1.16.                      2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3006, patvirtintą Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. B., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. M., ir UAB „Savas medis“, atstovaujamos Č. P.;

1.1.17.                      2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini),
(duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 58827, patvirtintą Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens E. B., ir A. B.;

1.1.18.                      2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) dalių mainų sutartį, notarinio registro
Nr. 7469, patvirtintą Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D., sudarytą tarp UAB „Forestus“, atstovaujamos M. Š., ir V. L. bei P. L.;

1.2.                      iš neteisėto valdymo išreikalauti ir valstybės nuosavybėn grąžinti:

1.2.1.                      iš A. Š. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.2.                      iš KB „Miško draugas“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus 
Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.3.                      iš UAB „Žemyba“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.4.                      iš UAB „Forestus“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

1.2.5.                      iš O. J. ir R. J. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.6.                      iš UAB „AKI ekspedicija“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.7.                      iš UAB „Savas medis“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.8.                      iš A. B. ir L. B. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.9.                      iš P. L., A. L., V. L. ir M. L. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį
(duomenys neskelbtini);

1.3.                      taikyti restituciją ir iš A. Š. priteisti:

1.3.1.                      20 289,855 Eur (70 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 162), KB „Miško draugas“ naudai;

1.3.2.                      16 376,811 Eur (56 500 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 4-1296), UAB „Žemyba“ naudai;

1.3.3.                      49 275,362 Eur (170 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. Ij-1867), UAB „Forestus“ naudai;

1.3.4.                      5 217,391 Eur (18 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. T3GP-3649 ir Nr. T3Gp-3652), R. J. naudai;

1.3.5.                      20 289,855 Eur (70 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3220,) UAB „AKI ekspedicija“ naudai;

1.3.6.                      14 492,753 Eur (50 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3006), UAB „Savas medis“ naudai;

1.3.7.                      22 898,550 Eur (79 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų, pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 58827), A. B. naudai;

1.4.                      taikyti restituciją ir UAB „Forestus“ įpareigoti V. L. ir P. L. grąžinti 562/1647 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 157/463 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartis.

Pareiškėjas prašymu dėl pareiškimo dalies atsisakymo nurodė, kad, Tarnybai gavus A. Š. prašymą panaikinti Tarnybos teritorinių skyrių vedėjų priimtus sprendimus, kurių pagrindu jo vardu buvo įregistruoti ir kitiems asmenims neperleisti žemės sklypai, Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 12 d. įsakymais Nr. 31VĮ-2119-(14.31.2) ir Nr. 31VĮ-2120-(14.31.2) panaikino Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimus Nr. 31S-163 ir Nr. 31S-164. Pareiškėjas atsisakė reikalavimų panaikinti Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimus Nr. 31S-163 ir Nr. 31S-164 bei išreikalauti iš A. Š. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir prašė šią bylos dalį nutraukti.

Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 20 d. pareiškime nurodė, jog 1991 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnyboje buvo gautas K. J. Š. prašymas grąžinti žemę, kuriuo prašoma D. D. vardu nustatyti jos turėtos žemės 76,68 ha plotą, buvusį (duomenys neskelbtini). Prašyme įpėdiniu buvo nurodytas K. J. Š. (sūnus). 2011 m. rugpjūčio 4 d. Tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriuje gautas A. Š. 2011 m. liepos 27 d. prašymas atkurti nuosavybės teises, grąžinant nuosavybėn D. D. valdytus žemės sklypus Nr. 20 ir Nr. 32, iš viso 76, 68 ha. 2011 m. rugpjūčio 5 d. raštu Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. Š. informavo, kad pagal pirminį prašymą, pateiktą 1991 m. spalio 11 d., buvo užvesta byla į buvusios žemės savininkės D. D. nuosavybės teisėmis valdytą 76, 68 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra dokumentų, įrodančių pareiškėjo giminystės ryšį su buvusiu savininku. Teigia, kad A. Š.  2011 m. spalio 12 d. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvą K. J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais įvaikino D. D. bei prašė atnaujinti praleistą terminą Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusia žemės savininke patvirtinančius dokumentus. Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1839-206/2011 pareiškėjo pareiškimą patenkino. Po to, 2012 m. gegužės 31 d., A. Š.  kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad D. D. ir K. (K.) O. buvo brolis ir sesuo bei, kad D. D. po brolio K. O. mirties – (duomenys neskelbtini), paveldėjo jo turtą ir nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos, t. y. 1940 m. liepos 22 d., valdė 75,64 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), bei prašė atnaujinti praleistą terminą Kretingos žemėtvarkos skyriui pateikti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į D. D. valdytus 75,64 ha žemės, giminystės ryšį su D. D. ir nuosavybės teisę į žemę patvirtinantiems dokumentams. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012 A. Š. pareiškimas patenkintas. 2012 m. rugsėjo 27 d. A. Š. Kretingos žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą 75,64 ha žemės plotą, prašydamas jam perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Pagal Kretingos rajono apylinkes teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012, (duomenys neskelbtini) žemės vienkiemiais išskirstymo planą ir giminystės ryšį su buvusia savininke D. D. įrodančius dokumentus Kretingos skyrius parengė pažymą Nr. 14PAŽ-42 dėl nuosavybes teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodė, kad A. Š. turi nuosavybės teisę į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytus 28,54 ha žemės ir 47,1 ha miško. 

Pareiškėjas pažymi, kad vadovaujantis 2012 m. lapkričio 6 d. Kretingos skyriaus parengtomis išvadomis dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui A. Š., kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus. Pareiškimu ginčijamomis pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovui perduoti žemės sklypai buvo perleisti UAB „Miško draugas“, UAB „Žemyba“, UAB „Forestus“, O. J. ir R. J., UAB „AKI ekspedicija“, UAB „Savas medis“, A. B. ir L. B. Mainų sutartimi UAB „Forestus“ nuosavybės teises į žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis perdavė P. L., A. L., V. L. ir M. L.

Pareiškėjas nurodo, jog Generalinio prokuroro prašymu buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011 ir priimtas sprendimas Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. Š. pareiškimą atmesti. Generalinio prokuroro prašymu buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012 ir priimta Kretingos rajono apylinkės teismo nutartis Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti, o ir civilinę bylą Nr. 2-876-206/2012 nutraukti. Teigia, jog panaikinus nurodytus teismo sprendimus, kitų, įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų, patvirtinančią, kad A. Š. tėvas K. J. Š. giminystės ryšiais būtų susijęs su D. D., kuri iki nacionalizacijos valdė 76,68 ha ir 75,64 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nebuvo; dokumentų, patvirtinančių, kad D. D. po jos brolio K. (K.) O. mirties paveldėjo jo valdytą 75,64 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo.

Pareiškėjas teigia, kad sandorius pripažinus neteisėtais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio pagrindu, turi būti taikoma restitucija. Argumentuoja, jog nagrinėjamos bylos atveju valstybė ginčo žemės sklypus prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų, t.y. dėl to, kad žemės sklypai iš valstybės buvo įgyti apgaulės būdu (sukčiavimas), valstybės institucijoms pateikus tikrovės neatitinkančius dokumentus ir teismui melagingų duomenų pagalba nustačius juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjo teigimu, tokia veika pagal įstatymą yra nusikalstama, todėl, nepriklausomai nuo vėlesnių ginčo žemės sklypo įgijėjų sąžiningumo, A. Š. parduoti žemės sklypai turi būti grąžinti valstybei.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje pareiškimo reikalavimus palaiko ir prašo pareiškimą tenkinti iš esmės jame bei teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su  pareiškimo reikalavimais sutinka ir prašo juos patenkinti.

Teigia, jog Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-663-824/2015, kuriuo Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas, įrodo, jog atsakovui nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai, pažeidžiant kitų asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, teises bei viešąjį interesą. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju valstybinio fondo žemė (62,5952 ha) buvo užvaldyta darant nusikaltimus. Pripažįsta, kad Tarnybos teritorinių skyrių sprendimai priimti, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl turi būti panaikintini. Mano, kad žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys atsakovui A. Š., turi būti sugrąžinti valstybės nuosavybėn, vadovaujantis restitucijomis taikymo taisyklėmis, o kitiems asmenims perleisti žemės sklypai taip pat turi būti sugrąžinti valstybės nuosavybėn, vadovaujantis vindikacijos taisyklėmis.

Atsakovė KB „Miško draugas” atsiliepimu su ja susijusiais pareiškimo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti, kaip nepagrįstus, o dėl kitų reikalavimų palieka spręsti teismui.

Teigia, kad duomenų, kad pirkimo-pardavimo sutartimi įgydama ginčo žemės sklypus ji žinojo apie aplinkybes, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu, byloje nėra, todėl jos sąžiningumo prezumpcija nepaneigta. Pažymi, kad sutarties sudarymo metu Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimai, kurių pagrindu Tarnyba priėmė sprendimus atkurti nuosavybės teises A. Š., nebuvo panaikinti. Akcentuoja, kad nėra nenustatyta CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, kuriai esant yra galimas nekilnojamojo daikto išreikalavimas natūra. Mano, kad vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas nesudaro pagrindo teigti, kad valstybė turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo ir tuo pagrindu išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo. Argumentuoja, kad teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Pažymi, jog KB „Miško draugas“ buvo sąžiningas įgijėjas, todėl teismui priėmus sprendimą panaikinti žemės sklypų pirkimo pardavimo-sutartį, užtikrinant sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, teismas turėtų taikyti restituciją ekvivalentine natūra, už sandorį gautus pinigus priteisiant valstybei iš turtą neatlygintinai gavusio asmens A. Š.

Atsakovė UAB „Forestus” atsiliepimu su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo minimas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00278-14 būtų baigtas, byla perduota nagrinėti teismui ir būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl kokių nors padarytų nusikalstamų veikų, padarytų atkuriant nuosavybės teises A. Š. Mano, jog prokuroro nuomonės, jog ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti galimai suklastotų išvadų pagrindu, nepakanka, kad teismas civilinėje byloje galėtų konstatuoti, jog yra padarytas nusikaltimas ir šiuo pagrindu naikinti teisėtai sudarytus civilinius sandorius, taikant įstatyme reglamentuotas restitucijos bei vindikacijos normas. Akcentuoja, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi veikdama sąžiningai ir nežinodama bei neturėdama pagrindo įtarti apie bet kokius kitų asmenų galimai padarytus nusikaltimus, padarytus atkuriant nuosavybės teises į parduodamus sklypus, UAB „Forestus“ šiuos žemės sklypus įsigijo teisėtu civiliniu sandoriu, pagal kurį su pardavėju atsiskaitė. Pažymi, jog byloje nesant duomenų, paneigiančių žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjos UAB „Forestus“ sąžiningumo prezumpciją ir duomenų, jog šiuos sklypus valstybė prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų, juos iš UAB „Forestus“ išreikalauti draudžiama. Net ir tenkinus pareiškėjo pareiškimą, prašo atsižvelgti į CK 1.5 str. 3 d. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei taikyti CK 6.145 str. 2 d. Prašo pakeisti restitucijos būdą ir įpareigoti atsakovą A. Š. grąžinti valstybei UAB „Forestus“ įgytų žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vertę pinigais, nenaikinant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties ir su jais susijusių vėlesnių sandorių, sudarytų tarp sąžiningų įgijėjų.

Atsakovai V. L., P. L., M. L., A. L. atsiliepimu su jais susijusiais pareiškimo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o dėl kitų reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra.

Mano, kad jie tapo galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų aukomis, nes jiems nebuvo paaiškinta ar pasakyta, kad žemės sklypas, kuris buvo mainų sutarties objektu, gali būti įgytas nusikalstamu būdu. Teigia, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu jiems nebuvo žinoma, kad žemės sklypas, kuris buvo mainų objektu, kažkada priklausė A. Š. Nurodo, jog paveldėjimo teisių liudijimų Nr. 3409 M ir Nr. 3407 M pagrindais atsakovams P. L. ir V. L. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 562/3294 (kiekvienam) dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 157/463 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovų V. L. ir P. L. (iš vienos pusės) ir UAB „Druskininkų svaja”, atstovaujamos komercijos direktoriaus A. M., buvo sudaryta atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartis Nr. 310, pagal kurią UAB „Druskininkų svaja” įsipareigojo surasti atsakovams priklausiusio turto pirkėją, sudaryti su juo preliminarią ir pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartis. Šios sutarties pagrindu UAB „Druskininkų svaja” atstovai surado atsakovams priklaususio turto pirkėją UAB „Forestus”. UAB „Druskininkų svaja” atstovai atsakovams paaiškino, kad dėl Lietuvos Respublikoje galiojančio teisinio reglamentavimo, esant žemės sklypų bendrasavininkiams, negalima sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, todėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį pasiūlė įforminti mainų sutartimi. Pažymi, kad tikroji jų valia buvo parduoti jiems priklausančias žemės sklypų dalis, o mainų sutartis sudaryta, siekiant išvengti teisinių trikdžių, parduodant žemės sklypo dalis, t. y. ginčijama mainų sutartis yra apsimestinė (CK 1.87 str.). Atkreipia dėmesį, kad realiai žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams nepriklauso, iki šiol juo disponuoja UAB „Forestus“. Pažymi, jog jiems nereikia, kad parduotos žemės sklypo dalys būtų grąžintos jų nuosavybėn, nes dėl jų buvo faktiškai sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. Akcentuoja, jog pagal jų turimas žinias, jiems priklausę miško žemės sklypai yra jau iškirsti, t. y. jie pabloginti iš esmės, dėl ko restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas.

Atsakovė UAB „AKI ekspedicija“ atsiliepimu su ja susijusiais pareiškimo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o dėl kitų reikalavimų palieka spręsti teismui.

Pažymi, kad sutiktų su pareiškėju sudaryti taikos sutartį, kurios pagrindu žemės sklypai pereitų valstybės nuosavybėn, o valstybė atlygintų jos už žemės sklypus sumokėtas lėšas, pareiškėjui patvirtinus, jog ateityje atsakovei jokių pretenzijų dėl žemės sklypų įsigijimo, valdymo ir naudojimo nebus pareikšta. Mano, jog taip suformuluoti reikalavimai negali būti tenkinami, nes tai neatitiktų teismų praktikos. Teigia, kad pareiškėjo reikalavimas išreikalauti iš UAB „AKI ekspedicija” neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti tenkinamas. Pažymi, kad UAB „AKI ekspedicija”, kaip sąžiningo turto įgijėjo padėtis žymiai pablogėtų, jei teismas taikytų restituciją ir šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančius, tačiau teismo areštuotus žemės sklypus grąžintų valstybės nuosavybėn. Teigia, kad nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas yra netikslingas, nes vietoj UAB „AKI ekspedicija” įgytų žemės sklypų, valstybė turi galimybę prisiteisti šių sklypų vertę pinigais, kaip žalos atlyginimą iš atsakovo A. Š.

Atsakovė UAB „Savas medis” atsiliepimu su ja susijusiais pareiškimo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o dėl kitų reikalavimų palieka spręsti teismui.

Teigia, jog apie tai, kaip atsakovui A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės, jai nebuvo žinoma, jis turėjo jo teises į žemės sklypą patvirtinančius dokumentus, nuosavybės teisės buvo atkurtos valstybinėse institucijose, todėl bendrovei nebuvo pagrindo įtarti, kad sudaromas pirkimo-pardavimo sandoris yra niekinis. Įgijusi žemės sklypą, ji veikė sąžiningai, už perkamą žemės sklypą sumokėjo pinigus. Daro išvadą, kad priteisus pinigines sumas iš atsakovo A. Š., jos realiai nebūtų išieškotos, jei jis atliko ir daugiau tokio pobūdžio sandorių. Pažymi, kad nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio nei vieno asmens atžvilgiu, todėl turtas negali būti išreikalautas.

Atsakovas A. B. atsiliepimu į pareiškimą su juo susijusiais pareiškimo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o dėl kitų reikalavimų palieka spręsti teismui. 

Nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo A. Š. nuosavybės teise įsigijo du miškų ūkio paskirties žemės sklypus, iš kurių pirmojo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o antrojo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad notaras nematė jokių apribojimų ar draudimų ginčo sandorio sudarymui. Mano, kad prokuroro pareiškimo teismui pateikimo vieno mėnesio terminas prasidėjo bent nuo tada, kai buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-663-824-2015, kuriuo buvo konstatuota, jog A. Š. tėvas K. J. Š. nėra ir niekada nebuvo įvaikintas D. D. Pabrėžia, kad yra sąžiningas įgijėjas, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, jog atsakovas A. Š. žemės sklypus pardavė neva neteisėtai atkūręs nuosavybes teises. Nurodo, kad veikė tuo metu galiojusių ir neginčijamų juridinių ir teisinių faktų pagrindu, o bet kokios vėliau nustatytos aplinkybės dėl galimai nepagrįstai priimtų administracinių aktų ir netgi jų naikinimas, negali turėti įtakos trečiajam sąžiningam įgijėjui. Akcentuoja, kad baudžiamojo proceso tvarka nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, kuriame būtų konstatuota, kad žemės sklypus valstybė prarado dėl padaryto nusikaltimo. Mano, kad pripažinus administracinius aktus, kuriais A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus neteisėtais, turėtų būti taikytina restitucija, ją taikant ne natūra, o priteisiant iš A. Š. neteisėtai atkurtų žemės sklypų verčių ekvivalentą pinigais valstybei, nes restitucijos taikymas natūra yra negalimas dėl jo (trečiosios sąžiningos šalies), teisių ir teisėtų interesų apsaugos Teigia, kad restitucijos taikymas natūra, o ne pinigais iš žemės sklypus pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens, t. y. A. Š., jeigu jam tikrai nepagrįstai valstybė atkūrė nuosavybės teises, nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų jo padėtį, nes susidarytų situacija, kad netektų ne tik žemės sklypų, bet ir už juos sumokėtų pinigų, kurių A. Š. neturėtų iš ko sugrąžinti, turint mintyje, kad jeigu atitinkamai ir už kitus jo parduotus žemės sklypus tretiesiems asmenims, šiuos žemes sklypus išreikalavus, būtų nustatytas A. Š. įpareigojimas sugrąžinti sumokėtas pinigines lėšas, kurių bendra suma būtų 148 840,59 Eur. Mano, kad pati pirkimo-pardavimo sutartis neturėtų būti pripažinta negaliojančia kaip tariamai prieštaraujanti CK imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.). Prašo administracinę bylą nutraukti, konstatavus, kad pareiškimas teismui paduotas, praleidus nustatytą vieno mėnesio pareiškimo teismui padavimo terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimo reikalavimais, kurie susiję su A. B., nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o dėl kitų reikalavimų palieka spręsti teismui.

Nurodo, kad veikdamas pagal jam A. Š. išduotą notarinį įgaliojimą, su A. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. B. buvo parduoti du žemes sklypai, iš kurių vieno unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), o antro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, jokių ribojimų ją sudaryti nebuvo, t. y. A. Š. tuo metu galiojusių administracinių teisės aktų pagrindu buvo atkūręs nuosavybės teises į žemės sklypus, jo nuosavybės teisės buvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre. Notaras, tvirtinęs pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat nenustatė jokių ribojimų, kurie nebūtų leidę sudaryti minėtos sutarties. Pažymi, kad veikė sąžiningai, jokių duomenų apie galimai A. Š. padarytas kokias nors nusikalstamas veikas neturėjo. Mano, kad iš A. B., kaip sąžiningo įgijėjo, neturėtų būti išreikalauti žemės sklypai, o valstybei padarytą žalą, jeigu ji tikrai buvo padaryta, turėtų atlyginti dėl to atsakingas asmuo, t. y. A. Š. Akcentuoja, kad iš į bylą pateikto Gyventojų registro tarnybos išrašo apie A. Š., matyti, kad A. Š. neturi jokios gyvenamosios vietos. Mano, kad, jeigu iš sąžiningo įgijėjo A. B. būtų išreikalauti žemės sklypai ir jam iš A. Š. būtų priteista žemės sklypų įsigijimo kaina, jis šios sumos neatgautų.

Teismo posėdžio metu atsakovo A. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. B. atstovas su pareiškimu nesutinka atsiliepime į pareiškimą bei teismo posėdžio metu išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. 

Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bylos šalims pranešta tinkamai (paskelbta specialiame internetiniame teismų tinklapyje).

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės neatvykusioms proceso šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui A. Š., ir jų pagrindu sudarytų sandorių teisėtumo bei šių sandorių objektu buvusio nekilnojamojo turto, prarasto dėl kitų asmenų padarytų nusikalstamų veiksmų, grąžinimo valstybei, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ginant viešąjį interesą.

Dėl viešojo intereso

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 55 straipsnis).

ABTĮ 55 straipsnio 1 dalis įtvirtina inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) prokuroro teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Analogišką teisę prokurorui suteikia ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis. Byloje nėra ginčo, jog keliamais reikalavimais pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Vertintina, kad valstybinės žemės apsauga ir disponavimo ja teisėtumas yra neabejotinai susijęs su visos visuomenės interesu, t. y. viešuoju interesu.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso  sąvokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiau (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas” sietinas su „socialiai svarbiais” tikslais, t. y. kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi ad hoc (liet. šiam (laikinam) tikslui ar specifinei situacijai) nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. lapkričio 5 d. Nr.A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr.A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5 (15), 184-229 p., 2009 m. sausio 21 d. Nr.A556-15/2009 ir kt.). 

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, pažymėta, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma a priori (liet. iš anksto; nepatikrinus; prezumpcija iš to, ko dar nėra) pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti, įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A17-742/2007).

LVAT praktikoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, kuris gali būti ginamas taikant ABTĮ, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15); 2009 m. vasario 12 d. Nr.A822-65/2009 ir kt.).

Pareiškėjas teigia, kad jo ginamas viešasis interesas pasireiškia reikalingumu pašalinti neteisėtus, imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 10 straipsnio 4 dalies normoms prieštaraujančius, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, kuriais atsakovui A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į D. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę, t. y. nuosavybės teises į žemę atkuriant piliečiui, neturinčiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir giminystės ryšį su turto savininku patvirtinančių dokumentų.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas – specifinis, jo tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu (žr., pvz., LVAT 2007 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A180-48/2007, 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006, 2009 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009). Nuo šio ypatingos svarbos proceso vykdymo teisėtumo, skaidrumo nemaža dalimi priklauso ir visuomenės tikėjimas po Nepriklausomybės atkūrimo valdžią perėmusios Lietuvos valstybės valdžios institucijomis, jų gebėjimu nuosekliai vykdyti svarbiausius su Nepriklausomybės atkūrimu susijusius procesus, kuriais bent iš dalies siekiama atkurti socialinį teisingumą (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2011 m. birželio 20 d. Nr. A525-2279/2011, 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858-1361/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. A146-700/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. A146-700/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisminę praktiką ir prokuroro pareiškime nurodytų materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų pobūdį, pripažįsta, jog prokuroro įvardintas imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese  laikytinas viešuoju interesu, nes padaryti teisės pažeidimai turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams.           

Dėl kreipimosi į teismą termino

Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas kreiptis į teismą su skundu dėl sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-585-2005, 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Tapatų Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino skaičiavimo aiškinimą pateikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi konstatavo, kad paskutinės reikšmingos aplinkybės, lėmusios prokuroro sprendimą imtis ginti viešąjį interesą teismo tvarka, paaiškėjo įsiteisėjus 2015 m. rugpjūčio 6 d. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarčiai, kuria buvo panaikintas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, o pareiškėjas su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 21 d. (vėliau ši bylą perduota šiam teismui), todėl šiuo atveju 30 dienų terminas prašymui paduoti nėra praleistas.

Bylos faktinės aplinkybės

Teisėjų kolegija iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos nustatė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. J. Š. (duomenys neskelbtini) metais įvaikino D. D. Minėtu sprendimu, be kita ko, atnaujintas praleistas terminas nuosavybės teises, giminystės ryšį su žemės savininke D. D. patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. D., mirusi (duomenys neskelbtini) metais ir K. (K.) O., miręs (duomenys neskelbtini) metais, buvo brolis ir sesuo. Taip pat nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. D. po brolio K. O. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo turtą ir nuosavybės teises iki žemės nacionalizacijos, t.y. 1940 m. liepos 22 d. valdė 75,64 ha žemės, tame tarpe 47,10 ha miško, buvusio (duomenys neskelbtini). Aptariamu sprendimu atnaujintas praleistas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į D. D. valdytą 75,64 ha žemės sklypą, tame tarpe 47,101 ha miško, nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį su D. D. patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nuosavybės teisės į buvusios savininkės D. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę atsakovui A. Š. buvo atkurtos teisme nustatytų juridinę reikšmę turinčių faktų pagrindu.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimas panaikintas, o Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi – panaikintas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas ir civilinė byla nutraukta. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 6 d.

1991 m. spalio 11 d. Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai buvo pateiktas K. J. Š. prašymas grąžinti žemę. Minėtu prašymu buvo prašoma D. D. vardu nustatyti jos turėtos žemės 76,68 ha plotą, buvusios (duomenys neskelbtini); įpėdiniu nurodytas K. J. Š. (sūnus). 2011 m. rugpjūčio 4 d. Kretingos žemėtvarkos skyriuje buvo gautas A. Š. 2011 m. liepos 27 d. prašymas atkurti nuosavybės teises, grąžinant nuosavybėn D. D. valdytus žemės sklypus Nr. 20 ir Nr. 32, bendro 76, 68 ha ploto. Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 5 d. raštu A. Š. buvo informuotas, kad pagal pirminį prašymą, jo pateiktą 1991 m. spalio 11 d., yra užvesta byla į buvusios žemės savininkės D. D. nuosavybės teisėmis valdytą 76,68 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su buvusiu savininku. Aptariamame 2011 m. rugpjūčio 5 d. rašte buvo nurodyta, kad pretenduoti į D. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime būtų galima tik teismui atnaujinus praleistus įstatymo nustatytus terminus nurodytiems dokumentams pateikti. A. Š. 2011 m. spalio 12 d. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvą K. J. Š. (duomenys neskelbtini) metais įvaikino D. D. bei prašė atnaujinti praleistą terminą Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininke D. D. patvirtinančius dokumentus. Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. priėmė anksčiau minėtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. J. Š. (duomenys neskelbtini) metais įvaikino D. D. A. Š. 2012 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad D. D. ir K. (K.) O. buvo brolis ir sesuo bei, kad D. D. po brolio K. O. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo turtą ir nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos, t. y. 1940 m. liepos 22 d. valdė 75,64 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini); prašė atnaujinti praleistą terminą Kretingos žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į D. D. valdytus 75,64 ha žemės, giminystės ryšį su D. D. ir nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus. Kretingos rajono apylinkės teismas anksčiau minėtu 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. D., mirusi (duomenys neskelbtini) metais ir K. (K.) O., miręs (duomenys neskelbtini) metais, buvo brolis ir sesuo. Taip pat nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. D. po brolio K. O. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo turtą ir nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos, t. y. 1940 m. liepos 22 d. valdė 75,64 ha žemės, tame tarpe 47,10 ha miško, buvusio (duomenys neskelbtini).

A. Š. 2012 m. rugsėjo 27 d. Kretingos žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą 75,64 ha žemės plotą, perduodant neatlygintinai jo nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus (duomenys neskelbtini). 

Pagal Kretingos rajono apylinkes teismo 2012-08-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo planą ir giminystės ryšį su buvusia savininke D. D. įrodančius dokumentus buvo parengta pažyma Nr. 14PAŽ-42 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdytus 28,54 ha žemės ir 47,1 ha miško. 

Kretingos skyrius 2012 m. lapkričio 6 d. parengė išvadą Nr. 141P-42 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, kurioje nurodė, kad A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teise valdytus 28,54 ha žemės ir 47,10 ha miško. Išvadoje konstatuota, kad K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,65 ha žemės, kurios vertė 10 017 Lt. Taip pat pažymėta, kad A. Š. pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje.

Kretingos skyrius 2012 m. lapkričio 6 d. parengė išvadą Nr. 141P-43 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodė, kad A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teisėmis valdytus 28,54 ha žemės ir 47,10 ha miško. Išvadoje konstatuota, kad K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,65 ha žemės, kurios vertė 10 017 Lt. Išvadoje pažymėta, kad A. Š. pageidauja gauti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje.

Kretingos skyrius 2012 m. lapkričio 6 d. parengė išvadą Nr. 141P-45 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, kurioje nurodė, kad A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teisėmis valdytus 28,54 ha žemės ir 47,10 ha miško. Išvadoje konstatuojama, kad K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,19 ha žemės, kurios vertė 3 269 Lt ir 0,74 ha miško, kurio vertė 20,31 Lt. Taip pat išvadoje pažymėta, kad A. Š. pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje.

Kretingos skyrius 2012 m. lapkričio 6 d. parengė išvadą Nr. 141P-46 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, kurioje nurodė, kad A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teisėmis valdytus 28,54 ha žemės ir 47,10 ha miško. Išvadoje konstatuota, kad K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,83 ha miško, kurio vertė 5 022 Lt. Išvadoje pažymėta, kad A. Š. pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje.

Kretingos skyrius 2012 m. lapkričio 6 d. parengė išvadą Nr. 141P-47 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, kurioje nurodė, kad A. Š. turi teisę atkurti nuosavybes teises į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teisėmis valdytus 28,54 ha žemės ir 47,10 ha miško. Išvadoje konstatuota, kad K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,83 ha miško, kurio vertė 5 022 Lt . Išvadoje pažymėta, kad A. Š. pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje.

Kretingos skyrius 2012 m. lapkričio 6 d. parengė išvadą Nr. 141P-48 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, kurioje nurodė, kad A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teisėmis valdytus 28,54 ha žemės ir 47,10 ha miško. Išvadoje konstatuota, kad K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,55 ha miško, kurio vertė 6 997 Lt. Išvadoje pažymėta, kad A. Š. pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje.

Kretingos skyrius 2012 m. lapkričio 6 d. parengė išvadą Nr. 141P-49 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, kurioje nurodė, kad A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teisėmis valdytus 28,54 ha žemės ir 47,10 ha miško. Išvadoje konstatuota, kad K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 12,76 ha miško, kurio vertė 35 013 Lt. Išvadoje pažymėta, kad A. Š. pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje.

Kretingos skyrius 2012 m. lapkričio 6 d. parengė išvadą Nr. 141P-50 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, kurioje nurodė, kad A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teisėmis valdytus 28,54 ha žemės ir 47,10 ha miško. Išvadoje konstatuota, kad K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 14,58 ha miško, kurio vertė 40 008 Lt. Išvadoje pažymėta, kad A. Š. pageidauja gauti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 45S-59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.” atsakovui A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės D. D. valdytus 2,555 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3,7975 ha miškų ūkio paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).  Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Švenčionių skyriaus vedėjo, 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 45S-59 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 2,9595 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,8380 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus vedėjo, 2014 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 31S-23 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. Š.” atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės D. D. valdytus 1,8300 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,6442 ha miškų ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).  Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus vedėjo, 2014 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 31S-23 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 2,4367 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,0903 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 1,1172 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus vedėjo, 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 31S-38 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. Š.” atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės D. D. valdytus 1,1900 ha žemės ir 0,7400 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,8166 ha miškų ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus vedėjo, 2014 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 31S-38 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 0,5078 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 1,3088 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Švenčionių skyriaus vedėjo, 2014 m. kovo 21 d.  sprendimu Nr. 45S-27 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. Š.” atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. D. valdytus 1,83 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,83 ha miškų ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Švenčionių skyriaus vedėjo, 2014 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 45S-27 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 0,6687 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,0552 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,5172 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Švenčionių skyriaus vedėjo, 2014 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 45S-38 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. Š.” atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. D. valdytus 12,76 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiems 14,7604 ha miškų ūkio paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Švenčionių skyriaus vedėjo, 2014 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 45S-38 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 5, 4028 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 5,6400 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,000 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 2,7176 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Varėnos skyriaus vedėjo, 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 3S-230 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. Š.” atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. D. valdytus 14,58 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių turėtajam 15,0268 ha miškų ūkio paskirties sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Varėnos skyriaus vedėjo, 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 3S-230 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 2,0768 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 12,9500 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Jurbarko skyriaus vedėjo, 2014 m. gegužės 30 d.  sprendimu Nr. 32S-239 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. Š.” atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. D. valdytus 3,65 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,0605 ha miškų ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Jurbarko skyriaus vedėjo, 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 32S-239 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 4,0605 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus vedėjo, 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 31 S-163 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. Š.” atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. D. valdytus 3,6500 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 12,2667 ha miško sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus vedėjo, 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 31 S-163 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 2,9140 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,6859 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,1433 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,9406 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 4,5829 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus vedėjo, 2014 m. gruodžio 31 d.  sprendimu Nr. 31 S-164 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. Š.” atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. D. valdytus 1,1900 ha žemės ir 0,7400 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3,9814 ha miško sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus vedėjo, 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 31 S-164 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 0,7291 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,6102 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). ir 0,6421 ha miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 

2014 m. sausio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. Š. UAB „Miško draugas” pardavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2014 m. balandžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. Š. UAB „Žemyba” pardavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2014 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. Š. UAB „Forestus” pardavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2014 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. Š. O. J. ir R. J. pardavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2014 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. Š. O. J. ir R. J. pardavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2014 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. Š. UAB „AKI ekspedicija” pardavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2014 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. Š. UAB „Savas medis”, pardavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2014 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. Š. A. B. ir L. B. pardavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 

2014 m. gruodžio 11 d. mainų sutartimi UAB „Forestus” perleido nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis P. L. ir A. L. bei V. L. ir M. L. 

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2644-609/2016 nusprendė panaikinti: Tarnybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 45S-59; Tarnybos 2014 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 31S-23; Tarnybos 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 31S-38; Tarnybos 2014 m. kovo 21d. sprendimą Nr. 45S-27; Tarnybos 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 45S-38; Tarnybos 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 3S-230; Tarnybos 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 32S-239; 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį; 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį; 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį; 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį; 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį; 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį; 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį; 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį;  2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalių mainų sutartį.

Be kita ko, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2644-609/2016 nusprendė išreikalauti iš KB „Miško draugas” ir grąžinti  valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); išreikalauti iš UAB „Žemyba” ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio  unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini),  žemės sklypą,  kurio  unikalus  Nr. (duomenys neskelbtini);  išreikalauti  iš  UAB „Forestus” ir grąžinti  valstybei  žemės  sklypą, kurio  unikalus  Nr. (duomenys neskelbtini),  žemės  sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); išreikalauti  iš O. J. ir R. J. ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio  unikalus  Nr. (duomenys neskelbtini),  žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); išreikalauti iš UAB „AKI ekspedicija” ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); išreikalauti iš UAB „Savas medis” ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); išreikalauti iš A. B. bei L. B. ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); išreikalauti iš atsakovų P. L., A. L., V. L. bei M. L. ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas minėtu 2016 m. spalio 11 d. sprendimu nusprendė taikyti restituciją ir įpareigoti A. Š. grąžinti KB „Miško draugas” 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį; grąžinti UAB „Žemyba” 16 363,53 Eur, gautų pagal 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį; grąžinti UAB „Forestus” 49 235,40 Eur, gautų pagal 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį; grąžinti R. J. 5 213,16 Eur, gautų pagal 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis; grąžinti UAB „AKI ekspedicija” 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį; grąžinti UAB „Savas medis” 14 481,00 Eur, gautų pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; grąžinti A. B. 22 879,98 Eur, gautų pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas taip pat nusprendė įpareigoti UAB „Forestus” grąžinti V. L. ir P. L. 562/1647 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 157/463 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartis. 

Klaipėdos apygardos administracinis teismas minėtu sprendimu nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus vedėjo, 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 31S-163 ir Tarnybos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus vedėjo, 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 31S-164 bei išreikalauti iš A. Š. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovų UAB „AKI ekspedicija”, A. B., KB „Miško draugas”, UAB „Forestus”, R. J. ir O. J., UAB „Savas medis” apeliacinius skundus patenkino iš dalies, ir panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (teismo sprendime nurodoma – panaikinti) (Nutarties 27.1.8–27.1.16 punktai), dėl turto išreikalavimo ir grąžinimo valstybei (Nutarties 27.2 punktas) ir restitucijos taikymo (Nutarties 27.3, 27.4 punktai) ir bylą šioje dalyje grąžino Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. 

Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo

Vadovaujantis CK 1.136 straipsnio 2 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš sandorių, teismo sprendimų, administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes, ir kitais čia nurodytais pagrindais. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. To paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-663-824/2015 ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. A2-662-325/2015 patvirtina, jog atsakovo A. Š. tėvas K. J. Š. nebuvo D. D. įvaikis bei tai, kad nėra dokumentų, patvirtinančių, kad D. D. po jos brolio K. O. mirties paveldėjo jo valdytą 75,64 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjęs) A. Š. buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, dėl nuosavybės teisių į D. D. žemę atkūrimo ir dėl nuosavybės teisių į K. O. žemę atkūrimo) bei konstatuota, jog šioje byloje ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti dėl nusikalstamų veiksmų (sukčiavimo). Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo žemės sklypus valstybė prarado dėl padaryto nusikaltimo, t. y. nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, neturinčiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir neturinčiam giminystės ryšį su buvusiu turto savininku patvirtinančių dokumentų, todėl ginčijami Tarnybos sprendimai, kurių pagrindu A. Š. buvo suprojektuoti, neatlygintinai suteikti žemės sklypai ir įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių reikalavimams ir imperatyvioms nuostatoms, todėl jie yra neteisėti ir naikintini.

Dėl A. Š. turto ir žemės, kurioje yra ginčo sklypai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodė, kad taikant vindikaciją, nagrinėjamoje byloje svarbu išsiaiškinti aplinkybę, ar A. Š. turi turto bei tai, ar žemė, kurioje yra ginčo sklypai, nėra priskiriama išimtinei valstybės nuosavybei, kurios nėra galima įsigyti privačion nuosavybėn (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), ar šiai žemei nėra visuomenės poreikio, ir ar ginčo žemės sklypai gali būti privačios nuosavybės objektais. 

Teisėjų kolegija iš VĮ Registrų centro duomenų nustatė, kad atsakovas A. Š. bylos nagrinėjimo metu savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo. Gyventojų registrų duomenimis atsakovas A. Š. nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. SoDra registro duomenimis atsakovas A. Š. 2018 m. dirbo UAB „Dolena” ir UAB „Asmodas”. Įvertinus registrų duomenis, konstatuotina, kad atsakovas A. Š. registruoto nekilnojamojo turto neturi.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos rašto „Dėl informacijos pateikimo” nustatyta, kad ginčo žemės sklypai (jų dalys) nepatenka išimtinėn valstybės nuosavybei. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2018-09-28 raštas „Dėl informacijos suteikimo” patvirtina, kad į ginčo žemės sklypus patenkantis miško žemės plotas nėra priskirtas valstybinės reikšmės miško plotams. Taigi, darytina išvada, kad ginčo žemės sklypai gali būti privačios nuosavybės objektais.

Dėl vindikacijos ir restitucijos taikymo nagrinėjamoje byloje

Civiliniame kodekse įtvirtinta ribota vindikacija, t. y. savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Tokios sąlygos išdėstytos CK 4.96 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytos kilnojamojo daikto vindikacijos taisyklės; 2 dalyje – nekilnojamojo  daikto  išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo sąlygos; 3 dalyje – neatlygintinai perleisto kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto išreikalavimo teisė.

Teisės doktrinoje, aiškinant vindikaciją, išskirtini šie jos bruožai: 1) vindikacinis ieškinys yra ieškinys dėl priteisimo, reiškiamas, kai savininkas praranda valdymo teisę, t. y. kai jis nebevaldo daikto ir šis atsiduria pas kitą asmenį; 2) vindikacinio reikalavimo objektas gali būti tik pagal individualius požymius apibūdinami daiktai (arba jų dalys), kurie pareiškiant ieškinį egzistuoja natūra; 3) vindikacinio ieškinio faktinį pagrindą sudaro kelios grupės aplinkybių: aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo turimą ginčijamo daikto nuosavybės ar valdymo teisę; daikto valdymo teisės praradimą ir praradimo aplinkybes liudijantys faktai; aplinkybės, kurioms esant daiktą pradėjo valdyti atsakovas; aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas ginčijamą daiktą valdo neteisėtai; aplinkybės, patvirtinančios, kad daiktas yra natūra; aplinkybės, rodančios, kad šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai; 4) teisę pareikšti vindikacinį ieškinį pagal CK 4.95 straipsnį turi faktiškai nevaldantis daikto savininkas ar teisėtas jo valdytojas (fizinis, juridinis asmuo); vindikacinis ieškinys nekilnojamojo daikto atveju gali būti reiškiamas tik kai savininkas praranda ir faktinio, ir teisinio valdymo galimybę, t. y. viešame registre kaip daikto savininkas nurodomas kitas asmuo; 5) tinkamas atsakovas pagal vindikacinį ieškinį yra asmuo, kuris neteisėtai valdo svetimą daiktą, t. y. faktiškai turi jį; neteisėtu valdytoju pripažįstamas ne tik asmuo, kuris pats neteisėtai užvaldė daiktą, pavyzdžiui, pavogė, pasisavino jį radęs ir panašiai, bet ir asmuo, kuris jį įsigijo iš kito asmens, neturinčio teisės jį parduoti; tokiu valdytoju pripažįstamas ir asmuo, kuris iš pradžių daiktą valdė teisėtu pagrindu, tačiau vėliau tas pagrindas išnyko; valdymo neteisėtumas yra objektyvus faktas ir jo buvimas ar nebuvimas nepriklauso nuo asmens kaltės (Valentinas Mikelėnas. Vindikacija ir jos taikymas. Justitia, 2005, Nr. 1 (55), p. 4).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 4 straipsniu, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant Civilinį kodeksą formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (išskyrus CK 6. 271 straipsnį). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose vindikacijos taikymo klausimu, iš esmės laikosi anksčiau nurodyto aiškinimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-330-1062/2018 ir kt.). Vindikacijos ir restitucijos civilinius teisinius institutus reglamentuoja CK, todėl administraciniai teismai, taikydami juos administracinėse bylose ir vadovaudamiesi CK nuostatomis, turi remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika.

Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2018 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018, 23 punktas).Teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 str.), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą, lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).

Vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014, 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016). Šios teisės taikymo taisyklės taikytinos ir tiems atvejams, kai prievoliniai santykiai kyla iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes (CK 4.47 str. 12 p.). Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens, reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas, remiantis prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2,  3 dalys ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinius aktus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (žr., pvz., 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016, 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-261/2017). 

CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (2 dalis); restitucijos taisykles nustato
CK šeštosios knygos normos (3 dalis); turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalaujamas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio
1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Šios restitucijos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai turtas perleidžiamas administraciniais aktais, kurie vėliau panaikinami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje pažymėjo, kad restitutio in integrum (liet. visiškas teisių atkūrimas) principo taikymas, atkuriant tik pažeistą valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo teises ir teisėtus interesus, reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugomų teisių paneigimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime nurodė, jog sprendžiant šiuos klausimus svarbu vadovautis proporcingumo principu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą byloje Žilinskienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 57675/09); 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07).  Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kad teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., 2004 m. rugsėjo 28 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 44912/98);  2003 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07). 

Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju vindikacijos taikymui svarbu įvertinti žemės sklypų įgijėjų sąžiningumą ir pažymėjo  tai, kad jei būtų nustatyta, kad vindikacija šioje byloje netaikytina, ginant valstybės interesus, spręstinas restitucijos tarp A. Š. ir valstybės klausimas.

Dėl restitucijos taikymo pažymėtina, kad šio instituto esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016). Pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį, kai grąžintinas turtas yra sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodė, kad sprendžiant vienašalės restitucijos taikymo klausimą, iš atsakovo A. Š. valstybei turėtų būti priteisiama didžiausia turto vertė.

Dėl vindikacijos proporcingumo

Minėta, jog Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismui 2017 m. birželio 29 d. priėmus nuosprendį) A. Š. pripažintas kaltu dėl sukčiavimo pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį dėl nuosavybės teisių į D. D. žemę atkūrimo ir dėl nuosavybės teisių į K. O. žemę atkūrimo bei konstatuota, jog šioje byloje ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti dėl nusikalstamų veiksmų (sukčiavimo). Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčo žemės sklypų savininkė (valstybė) prarado šį turtą dėl neteisėtų (nusikalstamų) A. Š. veiksmų, dėl kurių jam be teisėto pagrindo buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemę.

Siekiant sąžiningų įgijėjų ir savininko interesų pusiausvyros, spręstina, ar taikant vindikaciją nebus pernelyg suvaržytos sąžiningų įgijėjų teisės ir ar nebus pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Tam būtina įvertinti konkrečias daikto praradimo aplinkybes, sąžiningo įgijėjo valdymo tęstinumą ir trukmę, kiekvienai iš šalių tenkančius padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nagrinėjamoje byloje nurodė, kad šioje byloje svarbu tai, kad A. Š. nuosavybės teisę į ginčo sklypus įgijo, atkūrus jam nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal specialius teisės aktus, atkūrimo procedūras vykdė valstybės institucijos teismų priimtų procesinių sprendimų, vėliau panaikintų atnaujinus procesą civilinėse bylose, pagrindu. Dėl to žemės sklypų įgijėjai, jei nebūtų faktinių aplinkybių, paneigiančių jų sąžiningumą, pagrįstai galėjo pasitikėti valstybe ir jos institucijomis, neturėjo pagrindo abejoti, kad asmuo, iš kurio jie įsigijo žemės sklypus, yra teisėtas savininkas. 

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį, sprendžia, kad būtina įvertinti, ar pritaikius vindikaciją pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalies taisykles, nebūtų pažeistas proporcingumo principas ir sąžiningi įgijėjai nepatirtų pernelyg didelę naštą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad turto įgijėjo sąžiningumą ar nesąžiningumą lemiančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje nustatomos individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, teisinių santykių šalių padėtį, elgesį ir kt. Sprendžiant dėl turto įgijėjo sąžiningumo visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-168/2007; 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2013; ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kai kyla nuosavybės neliečiamumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų konkurencija, kiekvienoje konkrečioje byloje būtina vertinti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios sudaro sąlygas nustatyti tinkamą saugotinų vertybių pusiausvyrą. Proporcingumo principas gali būti pažeistas išreikalavus daiktą iš sąžiningo įgijėjo, kuris dėjo pastangas, siekdamas įsigyti turtą skaidriai, laikydamasis teisės normų nuostatų, suderinęs aiškias turto perleidimo ir atsiskaitymo už jį sąlygas. Tačiau, kai iš įvertintų duomenų viseto matyti, kad įgijėjas, jį atstovaujantys asmenys, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius ir veiksmus, turėjo suprasti, kad sandorio sąlygos nėra skaidrios, kad galimas sandorio neteisėtumas, bet pasirinko veikti neskaidriai, ypač jei tokių veiksmų epizodų yra ne vienas, tokiomis aplinkybėmis daikto įgijėjas gali būti nelaikomas atitinkančiu sąžiningo įgijėjo standartui keliamus reikalavimus. Nustačius įgijėjo neatitiktį sąžiningo įgijėjo standartui, tai reikštų, kad jis, įgydamas turtą nesąžiningai, pats prisiėmė neigiamų padarinių naštos riziką, todėl tokiu atveju daikto išreikalavimas jam nebus neproporcinga našta (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-330-1062/2018 ir kt.).

   Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu (bylos Nr. 1A-172-357/2017) pakeistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendis (bylos Nr. I-I-884/2017), papildant nuosprendžio aprašomąją dalį aplinkybėmis dėl nuosavybės teisių į D. D. žemę ir K. O. žemę atkūrimo bei panaikinta nuosprendžio dalis, susijusi su bausmės skyrimu. Iš minėtų nuosprendžių matyti, kad:                  

kaltinamasis A. V. paaiškino, kad: „<...> Gavęs išvadas jas pardavė J. S.. Paskambino J., pasakė, ar nereikia išvadų, jis surado tuos pirkėjus ir po to pateikė žmonių duomenis, kiekius, nunešė juos į žemėtvarkos skyrių Kretingoje. Buvo suruoštos išvados, išsiųstos, kur buvo adresuotos ir po to ėjo pas notarą parašyti įgaliojimų, kartu ėjo Š. Buvo atvažiavęs J., buvo parašyti įgaliojimai ir paduoti J., po to J. perdavė jam pinigus maišelyje, šiuos jis atidavė laukusiam žmogui. Sutartas santykis buvo 2,7 ar apie 3, girdėjo S. parodymus, bet neatsimena, ką sakė. Prie notaro gavęs pinigus maišelyje jų neskaičiavo ir nežiūrėjo, padavė laukusiems asmenims. Jam buvo pasakyta, kokia kaina turi būti. Įdavęs pinigus negavo jokio patvirtinimo, nežino, kiek pinigų atidavė. Jis pats gavo 3000 litų už tarpininkavimą, vežiojimą. Iš Kretingos gautas visas išvadas pardavė jis”.

A. Š. paaiškino, kad „Ėjo tvarkytis dokumentų dėl socialinės pašalpos, tai iš jo išsijuokė, kad milijonierius esi, kokios dar pašalpos. Kai pamatė, kiek sklypų turi, skambino A. ir klausė, kas čia yra, net nežinojo, kad tų sklypų tiek daug. Jam buvo sumokėta 3000 litų skola vienam antstoliui ir vieną kartą buvo gavęs 500 litų, kai reikėjo vykti į (duomenys neskelbtini) <...>.”.

Liudytojas J. S. parodė, kad „Išvados santykis buvo 1 litas prie 4 litų. Vertė padauginama iš 4 išvadoje ir tiek reikia sumokėti. Jis bendravo su V. R., M. G., S., D., E. B. R. turėjo žmones, kuriems išvados buvo reikalingos draugų ratui, G. irgi pažįstamas, S. paskambino pats, jo kontaktus gavo iš A. V., kuris žadėjo pirkti išvadų. <...> Telefonu susitardavo, kokiems asmenims bus pateiktos išvados, kam reikalinga surašyti įgaliojimus, kokiai sumai ir kur persiųsti, buvo kaip tarpininkas tarp V. ir kitų asmenų. Į Palangą yra vykęs su M. G., R., Palangoje buvo S. V., su D. M.. Palangoj su A. V. susitikdavo, kartu buvo ir Š., bet šis su juo nebendravo, sakė, kad atstovas V. Kaip savininkas rašėsi Š. J. S. nurodė, kad perkant išvadą A. V., A. Š., jo manymu net nebuvo. <...> Pakvitavime nurodoma, kad už tą išvadą sumokėti pinigai, kad pilnai atsiskaityta ir žmogus pretenzijų neturi, sumos nebuvo nurodomos. Buvo nurodytas Š. vardas ir buvo nurodoma, koks žmogus atsiskaito. Niekada neimdavo dokumentų be pakvitavimo ar preliminarios sutarties. Į Plungę važiavo su A. V. Gautus pinigus jis perduodavo A. V., perdavė 3 ar keturis kartus, tiksliai nepmena. Pinigus paimdavo iš pirkėjo ir perdavęs pinigus, paimdavo dokumentus, tiksliai sumų nepamena, reikėtų dauginti iš keturių. Š. pirmą kartą pamatė notaro kontoroj”.

Liudytojas V. R. parodė, kad „Išvadų pirkimui pinigus buvo paėmęs gal iš dviejų žmonių. V. pinigus perdavė prie jo namų, G. Molėtuose prie Maximos, V. išvada buvo įvertinta gal 50 tūkstančių litų, G. mažiau. Pinigus jis perdavė J. ir važiavo su šiuo į Klaipėdą. Matė, kad S. susitiko su panašiu į V. asmeniu, viskas vyko J. mašinoje, jis sėdėjo gale. J. ir V. derino visus reikalus. S. aš asmeniškai perdaviau pinigus,o S. V. S. sėdejo su V. priekyje, J. atidarė daiktadėžę, atsidarė S. tą maišelį ir atidavė tam žmogui maišelį, iš to suprato, kad perdavė pinigus. Paskui tas žmogus prie S. atsinešė popierius, buvo sutartis, kad pinigai gauti ir įgaliojimas su testamentu, viskas buvo notariškai patvirtinta. Išvados buvo Š. vardu, jo paties nebuvo matęs”. 

Iš Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio matyti, kad A. S., kuris atstovavo UAB „AKI ekspediciją” sudarant 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, parodė, jog „iš V. Š., dirbančio Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriuje, sužinojo, kad sako yra išvadų. <...> Jis pats yra pirkęs išvadų, nes jo įmonė UAB „AKI Ekspedicija“ užsiima miškininkyste, A. paprašė pagalbos, davė jam telefono numerį, susiskambino su M., pirmą kartą su juo susitiko Raseiniuose. Jis kalbėjo dėl vienos išvados A., gal už 23 tūkstančius litų. M. telefono numerį davė Š. Nesidomėjo kieno vardu bus išvada, jis pasitikėjo Š., jį užtikrino, kad rimti žmonės, viskas tvarkoje. Vertė buvo  keturi  litai  už išvados vienetą, gavosi apie 23 tūkstančius litų. Pirmą kartą paliko rankpinigius 1000-2000 litų, paliko B. paso kopiją, kad sutvarkytų išvadą jo vardu pagal įgaliojimą. Kitą pinigų sumą, kurią jam buvo įdavęs B., perdavė M. Kryžkalnyje, kai atvežė visus reikalingus dokumentus. Nežino, kam M. mokėjo pinigus, nesidomėjo. Pagal įsigytas išvadas B. viską tvarkėsi, sklypai registruoti jo įmonės vardu, nes įmonė juos nupirko, sklypai yra areštuoti. Išvados buvo Š. vardu, Š. nebuvo matęs, su V. nebuvo bendravęs”.         

M. Š., kuris atstovavo UAB „Forestus“ sudarant 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų mainų sutartį bei 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, parodė, kad „jis yra UAB „Forestos“ akcininkas ir direktorius, įmonės veikla yra miškų pirkimas ir kirtimas. A. Š. vardu esančią išvadą pirko per V. R., išvada buvo 35 tūkstančių litų, sumokėjo 170 tūkstančių litų, santykis tuo metu rinkoje buvo vienas prie penkių. Sumokėjo R. grynais pinigais Ignalinoje prie žemėtvarkos, šis iš karto perdavė dokumentus, įgaliojimas buvo surašytas mamos A. Š. vardu, kad būtų galima nupirkti, dabar suprojektuoti trys sklypai, dalinai iškirsti”. 

S. Z., kuris atstovavo UAB „Žemyba” sudarant 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, parodė, kad „pažįsta M. Š., iš jo perpirko dalį išvados, pinigine išraiška 1000 litų vertės, sumokėjo apie tris keturis tūkstančius. Per V. R. pirko išvadą Š. vardu V. P., išvadinė vertė 5 tūkstančiai litų, perdavė V. R. pinigus, 20 tūkstančių litų grynais, jisai davė įgaliojimą, testamentą ir formą, kad notariškai atsiskaityta, forma patvirtinta. Kam šis perdavė pinigus, jis nežino”. 

Č. P., kuris atstovavo UAB „Savas medis” sudarant 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, parodė, kad „yra UAB „Savas medis” direktorius, savininkas, perka miškus, per M. G. pirko išvadą Š. vardu, įgaliojimą rašė M. vardu, jis perdavė visus duomenis G. Jis sumokėjo G. 46 200 litų, iš jo paėmė dokumentus, įgaliojimą, išvadą, preliminarią sutartį, dokumentai buvo su parašais, notariškai patvirtinti, nežino, kam šis perdavė pinigus, neklausė”. 

Liudytojas A. V. parodė, kad „pažįsta J. S., nepamena, ar dėl išvadų skambino pats Š., ar J.. Dėl išvados sumų bendravo su Š. per telefoną, suprato, kad bendrauja su Š., gyvai su juo nebuvo susitikęs, visi duomenys buvo perduoti telefonu ir buvo surašytas įgaliojimas, vėliau buvo sutarta dėl sumų, o visas pirkimas buvo prie Plungės degalinės. Dar buvo atvykęs J. S., dokumentus pateikė J. S. Jis davė pinigus Š. mašinoje, asmeniškai Š., dar buvo du asmenys, jie skaičiavosi pinigus, įdavė 191 tūkstantį litų. Kad tai Š., suprato iš įgaliojimų. Įsitikinęs, kad pinigus perdavė Š.”.

Liudytojas M. G., parodė, kad „<...> pinigus perdavė A., važiavo dviese su J. į aikštelę Palangoje. Matė, kaip pinigai buvo perduoti S. automobilyje. Jis sėdėjo automobilio gale, J. priekyje, A. buvo įlipęs į keleivio pusę, šis pinigus skaičiavo. S. pinigų sumą derino, kiek žino, su A., nes jo ten žmogus buvo pažįstamas, kieno vardu išvados buvo. Dabar žino, kad Š. Tolimesnio pinigų judėjimo nežino. Š. nėra matęs, vėliau nebuvęs susitikęs, telefonu irgi nebendravo. Iš A. gavo įgaliojimus, testamentus ir sutartis. Kiek žino, šis tvarkė dokumentus, nelabai gilinosi, ar giminaitis, ar pažįstamas, neklausė, ar turi kokį dokumentą, kad gali tvarkyti Š. reikalus”.

 O. J. parodė, kad „pirko išvadą per M. G., jo kontaktus buvo gavęs iš kitų asmenų. Iš pradžių susiskambino, suderino, jam reikėjo išvados, kad jos vertė būtų apie 5 tūkstančius litų. Išvadą pirko ne pirmą kartą, žinojo, kaip viskas turi būti. Tuomet santykis buvo 4,6-4,7 lito. Susitiko Kaune, įdavė G. 1000 litų rankpinigius, P. R. duomenis, jo vardu turėjo būti įgaliojimas. Po poros mėnesių susitiko degalinėje, sumokėjo likusią sumą, pasiėmė iš G. dokumentus, išvadą Š. vardu, įgaliojimą, atsiskaitymą iš Š. be nurodytos sumos ir testamentą. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodyta suma už išvadą buvo 24 300 litų. Jam nekilo įtarimų, nuo 1995 metų tokių atvejų nėra buvę. Išvadas pirkti yra žymiai pigiau, negu pirkti sutvarkytą mišką”.

A. B., su kuriuo buvo sudaryta 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, parodė, kad „ieškojo skelbimų dėl išvadų pirkimo, susiskambino, sakė, kad turi. Jo žentas E. B. yra miškininkas, jis išvadas patikrino. J. buvo paskambinęs ir pasakė, kad reikia atvažiuoti į Kretingą, notarinę kontorą, buvo užsiėmęs, tai pasakė, kad sutvarkys. Sumokėjo J. 160 tūkstančių litų, pinigus perdavė Trakuose, kartu buvo žentas. J. tą pačią dieną atvežė dokumentus iš Palangos notarinės kontoros, padavė įgaliojimą B. vardu, pasirašytą sutartį, kuri buvo notariškai patvirtinta, išvados kopiją, kadangi originalas eina paštu, preliminarią sutartį ir Š. notariškas patvirtinimas, kad jis gavo pinigus ir neturi pretenzijų. Išvados kaina buvo santykiu 1 su 4. Sklypams nieko nepadaryta, neišregistruoti, uždėtas areštas, išvadą panaikino”.

Atsakovai V. L., P. L., M. L., A. L. atsiliepimu paaiškino, kad UAB „Druskininkų svaja” surado jiems priklaususio turto pirkėją UAB „Forestus” bei paaiškino, kad dėl Lietuvos Respublikoje galiojančio teisinio reglamentavimo, esant žemės sklypų bendrasavininkams, negalima sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, todėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį pasiūlė įforminti mainų sutartimi. Atsakovai V. L., P. L., M. L., A. L. teigia, kad tikroji jų valia buvo parduoti jiems priklausančias žemės sklypų dalis, o mainų sutartis sudaryta, siekiant išvengti teisinių trikdžių, parduodant žemės sklypo dalis, t. y. ginčijama mainų sutartis yra apsimestinė (CK 1.87 str.). Atkreipia dėmesį, kad realiai žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams nepriklauso, iki šiol juo disponuoja UAB „Forestus”.

Iš bylos bei viešai prieinamų duomenų matyti, kad KB „Miško draugas” užsiima miškininkystės, medienos bei miškų pirkimo, pardavimo, tarpininkavimo, konsultacijų ir kita veikla; UAB „Žemyba” veiklos sritys - žemėtvarka, kartografija, geodezija, miško ruoša; UAB „Forestus” – miškų ir žemės pirkimas; UAB „AKI ekspedicija” - miškininkystės paslaugos; miško pirkimas su žeme ir išsikirtimui; UAB „Savas medis” - medienos apdirbimo, miško kirtimo, traukimo, pakrovimo, išvežimo ir kt. veikla. 

Įvertinusi ginčo žemės sklypų įsigijimo aplinkybes bei sritis, kuriose įmonės veikė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sudarytų sandorių pobūdis (žemės sklypų pirkimas – pardavimas) lemia ją perkančių juridinių ir fizinių asmenų pareigą rūpestingiau pasidomėti įgyjamu turtu. Atsakovai, įsigydami žemės sklypus privalėjo būti pakankamai apdairūs ir rūpestingi, ypač atsižvelgiant į ginčo žemės sklypus pirkusių juridinių asmenų vykdomą veiklą, t. y. iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad minėtos įmonės turi pakankamai patirties šiais klausimais. Iš anksčiau aptarto Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio darytina išvada, kad minėtos įmonės pirko ne konkrečius žemės sklypus, o išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn; šias išvadas pirko per tarpininkus, nesidomėjo kieno vardu bus minėtos išvados; asmeniškai nebendravo su A. Š., kurio vardu buvo minėtos išvados (jo nebuvo matę); iš esmės nesidomėjo, kokiu pagrindu A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į perkamas žemes; dideles pinigų sumas už išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn mokėjo grynais pinigais, kuriuos perduodavo nepažįstamiems asmenims įvairiose vietose (prie degalinės, automobilyje ir kt.), už išvadas mokėjo dideles pinigų sumas pinigus net neperskaičiuodami, nežinodami ir nesidomėdami, kam faktiškai mokėjo pinigus ir pan. Taigi, nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pačių atsakovų veiksmai (nepakankamas atidumas ir rūpestingumas) lėmė tai, kad jie įsigijo neteisėtai A. Š. įgytą nekilnojamąjį turtą. Iš anksčiau aptartų bylos aplinkybių negalima daryti išvados, kad ginčo žemės sklypų įgijėjai (jų atstovai) dėjo pakankamas pastangas, siekdami įsigyti turtą skaidriai, laikydamiesi teisės normų nuostatų, suderinę aiškias turto perleidimo ir atsiskaitymo už jį sąlygas. Anksčiau nurodytais veiksmais ginčo sklypų įgijėjai (jų atstovai) prisiėmė neigiamų padarinių naštos riziką, todėl tokiu atveju daikto išreikalavimas jiems nebus neproporcinga našta. Įvertinus anksčiau aptartas teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos atveju vindikacijos taikymas yra proporcingas.

Atsakovas A. Š. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl neteisėtai įgytas nekilnojamasis turtas negalėjo būti perleistas. Pagal bendruosiuose teisės principuose įtvirtintą nuostatą neteisėto sprendimo ir įsakymų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėtos sutartys, nes neteisės pagrindu negali atsirasti teisė. Ginčo pirkimo-pardavimo sutartys yra negaliojančios, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str.). Pripažinus sklypo pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, bei tai, kad ginčo žemės sklypų įgijėjų neatitiktį sąžiningo įgijėjo standartui, žemės sklypai iš svetimo neteisėto valdymo turi būti grąžinti valstybei CK 4.95 straipsnio ir 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes sklypus jo savininkas – valstybė – prarado dėl padaryto nusikaltimo.

Šioje byloje pakanka duomenų, jog valstybė turtą – ginčo žemės sklypus – prarado dėl padaryto nusikaltimo,  todėl, vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo A. Š. ginčo sklypai išreikalautini natūra valstybei. 

Konstatuotina, kad pirkimo-pardavimo sandorių šalims taikytina vienašalė restitucija. Atsakovas A. Š. įpareigotinas grąžinti pajamas, gautas pagal pripažintinas negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į sandorių kainas litais ir pritaikius oficialų euro ir lito kursą 3,4528, konstatuotina, jog pareiškėjo prašomos priteisti sumos eurais yra su paklaida. Pareiškėjo nurodytas sumos eurais taisytinos pagal oficialų euro ir lito kursą.

        Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

        Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (buvęs administracinės bylos Nr. I-10673-437/2015, proceso Nr. 3-61-3-04202-2015-9; vėliau ši byla perduota Klaipėdos apygardos administraciniam teismui):

        uždrausti atsakovui UAB „AKI ekspedicija“, juridinio asmens kodas 302251260, perleisti
nuosavybės teises į žemes sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

        uždrausti atsakovams O. J. ir R. J. perleisti nuosavybės
teises į femės sklypą unikalus: Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

        uždrausti atsakovui UAB „Žemyba“, juridinio asmens kodas 302935810, perleisti
nuosavybės teises į žemės sklypus unikalus: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

        uždrausti atsakovui UAB „Forestus“, juridinio asmens kodas 302483999, perleisti
nuosavybės teises į žemės sklypus unikalus: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

        uždrausti atsakovams P. L., A. L., V. L.
ir M. L. perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini);

        uždrausti atstovams A. B. ir L. B. perleisti
nuosavybės teises į žemes sklypus unikalus: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

        uždrausti atsakovui KB „Savas medis“, juridinio asmens kodas 158340478 perleisti
nuosavybės teises į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

        uždrausti atsakovui UAB „Miško draugas“, juridinio asmens kodas 300011245 perleisti
nuosavybės teises į žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

        uždrausti atsakovui A. Š., a. k. 36409210711 perleisti nuosavybės teises į
žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

            Pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkinamas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, taikytos atsakovams Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo.

Dėl atstovavimo išlaidų

Atsakovas A. B. prašo priteisti 3193,25 Eur atstovavimo išlaidų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. prašo priteisti 100 Eur atstovavimo išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo skundas tenkintinas, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovo A. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. B. atstovavimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Iš 2016 m. spalio 31 d. teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad atsakovas A. B. prašo priteisti 360 Eur išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo rengimu.

Pagal nusistovėjusią administracinių teismų praktiką, teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8–83/2007; 2007 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS14–1/2007; 2006 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11–53/2006 ir kt.). Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju, minėto asmens apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo panaikinimo buvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl jo prašymas priteisti 360 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, perduotinas nagrinėti LVAT.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Tenkinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą.

Panaikinti:

1.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 45S-59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.”;

2.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 31S-23 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.”;

3.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 31S-38 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.”;

4.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21d. sprendimą Nr. 45S-27 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.”;

5.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 45S-38 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.”;

6.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 3S-230 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.”;

7.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Jurbarko skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 32S-239 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.”;

8.       2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 162, patvirtintą Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės B. G., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens E. R., ir kooperatinės bendrovės „Miško draugas”, atstovaujamos įgalioto asmens A. R.;

9.       2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4-1296, patvirtintą Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. T., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens V. P., ir uždarosios akcinės bendrovės „Žemyba”, atstovaujamos įgalioto asmens S. Z.;

10.       2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IJ-1867, patvirtintą Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarės I. J., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. Š., ir uždarosios akcinės bendrovės „Forestus”, atstovaujamos M. Š.;

11.       2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-3649, patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens P. R., ir R. J.;

12.       2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-3652, patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens P. R., ir R. J.;

13.       2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3220, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės V. J.-B., sudaryta tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. B., ir uždarosios akcinės bendrovės „AKI ekspedicija”, atstovaujamos A. S.;

14.       2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3006, patvirtintą Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. B., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. M., ir uždarosios akcinės bendrovės „Savas medis”, atstovaujamos Č. P.;

15.       2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 58827, patvirtintą Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens E. B., ir A. B.;

16.       2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalių mainų sutartį, notarinio registro Nr. 7469, patvirtintą Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D., sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Forestus”, atstovaujamos M. Š. ir V. L. bei P. L.

 Išreikalauti iš kooperatinės bendrovės „Miško draugas” ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

 Išreikalauti iš uždarosios akcinės bendrovės „Žemyba” ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Išreikalauti iš uždarosios akcinės bendrovės „Forestus” ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

 Išreikalauti iš O. J. ir R. J. ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Išreikalauti iš  uždarosios akcinės bendrovės „AKI ekspedicija” ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Išreikalauti iš uždarosios akcinės bendrovės „Savas medis” ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Išreikalauti iš A. B. bei L. B. ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Išreikalauti iš atsakovų P. L., A. L., V. L. bei M. L. ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 

Taikyti restituciją ir įpareigoti A. Š. grąžinti:

 kooperatinei bendrovei „Miško draugas” 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 162);

uždarajai akcinei bendrovei „Žemyba” 16 363,53 Eur, gautų pagal 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 4-1296);

 uždarajai akcinei bendrovei „Forestus” 49 235,40 Eur, gautų pagal 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. IJ-1867);

 R. J. 5 213,16 Eur, gautų pagal 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. T3GP-3649 ir Nr. T3Gp-3652);

uždarajai akcinei bendrovei „AKI ekspedicija” 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3220);

 uždarajai akcinei bendrovei „Savas medis” 14 481,00 Eur, gautų pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3006);

A. B. 22 879,98 Eur, gautų pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų, pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 58827).

Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Forestus” grąžinti V. L. ir P. L. 562/1647 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 157/463 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartis.

Reikalavimo užtikrinimo priemones, taikytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (buvęs administracinės bylos Nr. I-10673-437/2015, proceso Nr. 3-61-3-04202-2015-9), palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Netenkinti atsakovo A. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. B. prašymų dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo.

Atsakovo A. B. 2019 m. balandžio 3 d. prašymą dalyje dėl 360 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme administracinėje byloje Nr. eA-404-415/2018, atlyginimo priteisimo perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai                                                                                  Remigijus Arminas    

    Laimutė Jokubauskaitė

                                                                                                                               Aušrelė Mažrimienė