Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr.1A-149-383/2012
Teisėjas Algimantas Šimkaitis Teisminio proceso Nr:1-24-1-01290-2010-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nuteistajam A. V., jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamos vietos: (duomenys neskelbtini), bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė su teismo įpareigojimu per šį laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tenkintas civilinis ieškinys ir priteista Kauno teritorinei ligonių kasai iš A. V. - 6035,98 Lt žalos atlyginimo; patvirtintas nukentėjusio A. G. ir kaltinamojo A. V. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo; ir
n u s t a t ė:
A. V. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-10-31, apie 05val., gyvenamajame name, Kaune, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 5.52 promilių girtumas), panaudojo fizinį smurtą, t.y. tyčia vieną kartą be priežasties dūrė su aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu nukentėjusiajam A. G. į krūtinę, tuo padarė A. G. kiauryminį durtinį - pjautinį krūtinės sužalojimą, kas sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, A. V. už BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirti 2 metus laisvės atėmimo. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai A. V. paskyrė švelnesnę bausmę nei BK 135 str. 1 d. numatytoji, tai yra teismas be pagrindo taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra sunkus nusikaltimas, straipsnio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 10 metų. Šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, sąlygojusių BK 54 str. 3 d. taikymą, todėl nėra pagrindo teigti, kad bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teismas nevertino A. V. vaiko gyvenamosios vietos, nuteistojo šeimyninės padėties, asmenybės pavojingumo, baustas administracine tvarka, atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pačios veikos pavojingumo, kilusių pasekmių, ir paskyrė pernelyg švelnią bausmę kaltinamajam. Tokios palyginti švelnios bausmės paskyrimas leidžia nuteistajam jaustis nebaudžiamam, manyti, kad galima išvengti teisingos bausmės. Bausmė yra paskirta neteisingai, dėl ko skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas.
Prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
Šioje byloje ginčas kyla dėl A. V. paskirtos bausmės pagal BK 135 str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamą nuosprendį tik šioje dalyje. Prokuroras pagrįstai skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kadangi teismas bausmę A. V. paskyrė neteisingai. Bausmė yra aiškiai per švelni.
Nustatyta, kad A. V. BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Kaltinamojo atsakomybę teismas teisingai lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio 5,52 promilių. Kaltinamasis įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą, pasekmės skaudžios – nukentėjusiajam A. G. yra padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 metų. Todėl laisvės apribojimo bausmė už tokį sunkų nusikaltimą laikytina aiškiai per švelni ir neatitinkanti veikos pavojingumo laipsniui. Teismas nepagrįstai taikė BK 54 str. 3 d. ir paskyrė A. V. bausmę, vadovaudamasis teisingumo principu.
Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 str. 3 d. reikalauja teismo išvados, kad įstatyme numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.
Šioje byloje išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima skirti švelnesnę nei įstatyme numatytoji bausmę nėra. Tai, kad kaltinamasis yra gana jauno amžiaus, anksčiau teistas už baudžiamuosius nusižengimus ir už vieną nusikaltimą - piniginėmis baudomis, taip pat nukentėjusiojo pozicija dėl bausmės, kur jis prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, ir tai, kad kaltinamasis geranoriškai atlygino didelę dalį žalos nukentėjusiam, pasirašė susitarimą dėl likusios žalos atlyginimo, ir tai, kad jis padeda auginti savo mažametę dukrelę ir jo mama serga onkologine liga, nėra pakankamos aplinkybės BK 54 str. taikymui, tačiau tai pagrindas yra parinkti bausmės dydį sankcijos ribose.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Pagal baudžiamąjį įstatymą taikyti BK 62 straipsnį teismas gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vadinasi, teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Todėl teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra. Šioje byloje teismas pritaikydamas šias nuostatas, nepagrįstai, neteisėtai išskirtinę, dominuojančią reikšmę suteikė A. V. asmenybei, šeimyninei padėčiai, jo elgesiui po nusikalstamos veikos. Tuo tarpu pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė, paneigianti, pavyzdžiui, padarytos veikos pavojingumą (LAT nutartis byloje Nr.2K-7-287/2009). Pabrėžtina, kad skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taip pat turi būti atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio nuostatas, reikalaujančias, jog paskirtąja bausme turi būti siekiama visų šiame straipsnyje nurodytų tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nepriskiria dominuojančios, išskirtinės reikšmės. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas nevertino visų svarbių A. V. atžvilgiu aplinkybių – tai, kad jis nors ir jauno amžiaus, tačiau yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, sunkų nusikaltimą įvykdė, neatlikęs bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-19 nuosprendžiu, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, baustas administracine tvarka, nevertino nusikalstamos veikos pavojingumo ir kilusių pasekmių. Be to, teismas turėjo įvertinti ir tai, kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus nurodydamas melagingas įvykio aplinkybes, kas kelia abejonių dėl nuoširdaus jo gailėjimosi ir prisipažinimo. Tokios palyginti švelnios bausmės paskyrimas A. V. leidžia jaustis nebaudžiamam, manyti, kad galima išvengti teisingos bausmės. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija aukščiau paminėtoje nutartyje pažymėjo ir tai, kad tik gramatinis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimas reikštų, jog skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę šiuo BK 62 straipsnio punktu gali būti remiamasi tik tada, kai kaltininkas išlaiko, rūpinasi ne mažiau kaip dviem mažamečiais vaikais. Šioje byloje nustatyta, kad A. V. padeda auginti vieną mažametę dukrelę, su kuria gyvena atskirai, jis prisideda prie jos išlaikymo. Tokiu būdu, daroma išvada, kad šiuo atveju kaltinamajam A. V. skirti švelnesnę nei įstatymo straipsnio sankcijoje numatytoji bausmė jokių išimtinių aplinkybių nėra, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimą dėl žalos atlyginimą ir prašymą neskirti kaltinamajam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Šio aplinkybės įvertinamos kaltinamojo naudai, ir jos laikytinos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Prokuroro prašymas A. V. skirti laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas. Būtent, paskyrus laisvės atėmimo bausmę bus tinkamiausiai įgyvendinti BK 41 str. numatyti tikslai. Be to, pagal BK 56 str. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. A. V., neišnykus teistumui, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas. Įstatyminių pagrindų paskirti kitokią nei laisvės atėmimo bausmę šiuo metu galiojančiame baudžiamajame įstatyme recidyvistui numatyta nėra.
Visa tai įvertinus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p., 2 p.,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendį pakeisti.
A. V. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos – sulaikymo dienos.
Bausmę atlikti pataisos namuose.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Valdas Vitunskas
Teisėjai Danguolė Šiugždinytė
Gytis Večerskas