Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-03-23][nuasmeninta nutartis byloje][e2-728-370-2017].docx
Bylos nr.: e2-728-370/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BUAB Tankūnai 302834665 atsakovas
Bankroto administratorius UAB "Būrai" 121218882 atsakovo atstovas
Advokatų profesinė bendrija Viliušis ir Astromskis 302644153 ieškovo atstovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
CIVILINIS PROCESAS
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Įmonių bankrotas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
Laikinosios apsaugos priemonės

              Civilinė byla Nr. e2-728-370/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00684-2015-2

              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11.;               3.1.18.3.             

(S)

             

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. kovo 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. S., R. J. S., A. S. bei atsakovės BUAB „Tankūnai“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-458-173/2017, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas vykdyti BUAB „Tankūnai“ turto pardavimą iš varžytynių iki įsiteisės sprendimas dėl bankroto bylos BUAB „Tankūnai“ nutraukimo, byloje pagal pareiškėjų R. J. S., A. S., V. S. pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Tankūnai“ iškėlimo (tretieji asmenys – R. A. G., G. G.),

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi pagal pareiškėjų R. J. S., A. S., V. S. pareiškimą UAB „Tankūnai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Būrai“.
  2. Trečiasis asmuo R. A. G. (atsakovės akcininkas) teismo prašė BUAB „Tankūnai“ bankroto administratorę įpareigoti atšaukti įmonei priklausančio nekilnojamojo turto, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių. Nurodė, kad atsakovės bankroto byloje yra panaikinta nutartis, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tačiau, nepaisant to, bankroto administratorė nesiėmė jokių veiksmų dėl įmonės turto pardavimo iš varžytynių atšaukimo.
  3. R. A. G. UAB „Tankūnai“ bankroto byloje taip pat pateikė prašymą nutraukti bankroto bylą, kuriame nurodyta, kad yra atsiskaityta su įmonės kreditoriais, o įmonei susigrąžinus žemės sklypus, ji tapo mokia.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi R. A. G. prašymą tenkino iš dalies -  iki įsiteisės teismo nutartis dėl BUAB „Tankūnai“ trečiojo asmens prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo – uždraudė vykdyti BUAB „Tankūnai“ priklausančio turto-žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), varžytynes, sudaryti šio turto pardavimo iš varžytynių aktą, perduoti iš varžytynių parduotą turtą.
  2. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė įvertinęs UAB „Tankūnai“ bankroto bylos eigą, t. y. aplinkybę, kad žodinio proceso tvarka bus sprendžiamas trečiojo asmens prašymas dėl bankroto bylos atsakovei nutraukimo, kuris grindžiamas atsiskaitymo su kreditoriais aplinkybe, įmonės atkurtu mokumu. Teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, BUAB „Tankūnai“ turtas, kuris yra parduodamas iš varžytynių, gali būti parduotas. Tokiu atveju, palankaus teismo sprendimo dėl bankroto bylos nutraukimo atveju nebūtų pasiekti bankroto bylos nutraukimo tikslai (CPK 144 straipsnio 1, 2 dalys).

 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

  1. Atskirajame skunde ieškovai (kreditoriai) R. J. S., A. S., V. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – R. A. G. prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nevertino pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio (trečiojo asmens prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo) pagrįstumo, į bylą pateiktų įrodymų, iš kurių akivaizdu, kad bankroto byla atsakovei nutraukta nebus. R. A. G. savo prašymą dėl bankroto bylos atsakovei nutraukimo išimtinai grindžia atsiskaitymo su kreditoriais, atlikto 2016-12-18 pašto perlaidomis, faktu, tačiau tokie mokėjimai  neturėjo teisinio pagrindo, todėl  R. A. G. pinigai mokėjimo pavedimais buvo grąžinti. Be to, V. S. apskritai nebuvo priėmusi pašto perlaida siųstos 550 Eur sumos. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo ir nėra ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto teisinio pagrindo nutraukti atsakovės bankroto bylą.
    2. Tai, kad atsakovės turtas, parduodamas iš varžytynių, gali būti parduotas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bankrutuojančios įmonės turtas ir turi būti parduotas tam, kad būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Atsakovė neturi kito turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.
    3. Pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nebuvo teisinio pagrindo nutraukti atsakovės bankroto bylą, laikytina, kad teismas, sustabdydamas turto pardavimą iš varžytynių, neproporcingai suteikė prioritetą  trečiajam asmeniui.
    4. Tuo atveju, jei teismo sprendimas dėl įmonės bankroto bylos nutraukimo bus palankus apeliantams (bankroto byla nebus nutraukta), tikėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prasitęs iki tokio sprendimo įsiteisėjimo. Tokiu atveju bus didinamos administravimo išlaidos, o kreditoriai ir toliau negalės patenkinti savo reikalavimų iš lėšų, gautų pardavus atsakovės turtą.
  2. Atsakovė BUAB „Tankūnai“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Būrai“, atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Kauno apygardos eismo 2017 m. sausio 30 d. ir R. A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. 2016-12-22 trečiasis asmuo teismui pateikė prašymą dėl UAB „Tankūnai“ bankroto bylos nutraukimo, o 2017-01-16 – prašymą įpareigoti UAB „Tankūnai“ bankroto administratorę atšaukti turto varžytynes. Tačiau klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas tik 2017-01-30, o prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo dar nenagrinėtas. Antrosios BUAB „Tankūnai“ turto (žemės sklypų) elektroninės varžytynės Nr. 131139 baigėsi 2017-01-16, paskelbtas varžytynių laimėtojas pasiūlęs už nekilnojamąjį turtą 130 500 Eur sumą. Sumokėtas pradinis varžytynių dalyvio mokestis – 9 000 Eur. Varžytynių laimėtojas iki 2017-02-15 privalo atsiskaityti už varžytynėse įgytą turtą, tačiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo turtą perduoti pirkėjui, dėl to ateityje gali kilti teisminiai ginčai.
    2. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – preliminarus ieškinio pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo teismo prašo atsakovės bankroto bylą nutraukti ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau tai daryti nėra teisinio pagrindo, nes su įmonės kreditoriais nėra atsiskaityta (į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad kreditoriai trečiajam asmeniui grąžino pinigų sumas). Be to, teismine tvarka vyksta ginčas dėl finansinių reikalavimų patikslinimo (padidinimo) atsakovės bankroto byloje.
    3. Nagrinėjamu atveju nėra padengtos bankroto administravimo išlaidos (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl net jei finansiniai reikalavimai būtų padengti, nėra pagrindo nutraukti atsakovės bankroto bylą.
  3. Atsiliepime į ieškovų (kreditorių) atskirąjį skundą BUAB „Tankūnai“, atstovaujama bankroto administratorės, nurodė, kad su juo sutinka.
  4. Tretieji asmenys R. A. G. ir G. G. atsiliepime į ieškovų (kreditorių) atskirąjį skundą teismo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Jų teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bankroto proceso aplinkybes ir tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tiek kreditoriai, tiek bankroto administratorė piktnaudžiauja bankroto procesu, nes nesiekia pagrindinio jo tikslo – kreditorių reikalavimų patenkinimo (atsisako priimti akcininkų jiems mokėtus pinigus), tačiau siekia, kad atsakovės žemės sklypai būtų priverstinai realizuoti nepaisant įmonės mokumo. Nei bankrutuojančios bendrovės akcininkui, nei direktoriui nėra teisinės prievolės sumokėti kreditoriams skolą, tačiau trečiųjų asmenų (akcininkų) atsiskaitymas su kreditoriais teisės aktų nėra draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2012).

 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo R. J. S., A. S., V. S. pareiškimą, atsakovei UAB „Tankūnai“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Būrai“ (nutartis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 6 d.). Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, t. y. V. S. su 1 524,37 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, R. J. S. su 100 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, A. S. su 100  Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo klausimas apeliacine tvarka bus nagrinėjamas 2017-03-28 teismo posėdyje (pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi BUAB „Tankūnaibankroto administratorės UAB „Būrai“ prašymas dėl kreditorių V. S., R. J. S., A. S. finansinių reikalavimų patikslinimo atmestas).
  3. 2016 m. gegužės 3 d. teisme gautas bankroto administratorės prašymas įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodant, kad kreditoriai 2016-03-10 kreditorių susirinkime nutarė taikos sutarties nesudaryti ir bankroto administratorę įpareigoti kreiptis į teismą su prašymu dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį, kuria atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; ši nutartis panaikinta Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 20  d. nutartimi palikta nepakeista.
  4. 2016-10-31 kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta dėl atsakovės nekilnojamojo turto (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo tvarkos ir kainų. Šis turtas atsakovės nuosavybėn grąžintas Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-871-192/2016, kuris paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1675-343/2016.             
  5. Kauno apygardos teisme 2016-11-15 gautas R. A. G. prašymas dėl informacijos pateikimo ir bankroto bylos nutraukimo, kuriame nurodoma, kad 2016-10-31 R. A. G. (atsakovės akcininkas), vykdydamas 2016-10-22 įvykusio BUAB „Tankūnai“ dalyvių (savininkų) susirinkimo įpareigojimą, į BUAB „Tankūnai“  atsiskaitomąją sąskaitą įmokėjo 1 724,37 Eur sumą finansiniams reikalavimams padengti. Atsižvelgiant į tai, prašė šiomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriais, atsakovei nutraukti bankroto bylą, pateikti bankroto administratorės patirtų administravimo išlaidų ir bankroto administratorės atlyginimo paskaičiavimą 2016-11-01 datai. Kartu su prašymu pridėjo 2016-10-31 mokėjimo nurodymą. Bankroto administratorė 2016-12-05 rašte dėl informacijos pateikimo teismui nurodė, kad akcininkų pervesta 1 724,37 Eur dydžio suma buvo panaudota kasos likučiui padengti ir administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad finansiniai reikalavimai padengti nebuvo, taip pat nesikreipta į teismą dėl bankroto bylos atsakovei nutraukimo (BUAB „Tankūnai“ 2017-01-17 informavo teismą ir R. A. G., kad pastarajam į banko sąskaitą grąžinta 1 488,2 Eur suma (236,17 Eur kasos likutis, kaip skola įmonei negrąžinta).
  6. Kauno apygardos teisme 2016-12-06 gautas R. A. G. ir R. G. (akcininkų) pareiškimas dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo perleisti BUAB „Tankūnai“ žemės sklypus varžytynėse. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmestas R. A. G. ir G. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  7. Kauno apygardos teisme 2016-12-22 gautas R. A. G. prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo, jame nurodoma, kad egzistuoja ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti bankroto bylos nutraukimo pagrindai, tačiau bankroto administratorė, piktnaudžiaudama teise, nesikreipia į teismą. Kartu su prašymu pridėti dokumentai, trečiojo asmens teigimu, patvirtinantys, kad 2016-12-17 atlikta 424,37 Eur ir 550 Eur ir 550 Eur pinigų perlaida V. S., 100 Eur pinigų perlaida A. S., 100 Eur pinigų perlaida R. J. S., t. y. yra atsiskaityta su įmonės kreditoriais.
  8. 2017-01-16 Kauno apygardos teisme gautas R. A. G. prašymas įpareigoti BUAB „Tankūnai“ bankroto administratorę atšaukti atsakovės nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių. Prašyme nurodyta, kad Kauno apygardos teismui 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi panaikinus 2016 m. gegužės 27 d. nutartį, kuria įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bankroto administratorė nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų atšauktos turto varžytynės.
  9. 2017-01-27 paaiškinimuose pareiškėjai R. J. S., A. S., V. S. nurodė, kad R. A. G. nepateikus savo banko sąskaitos numerio, kreditoriai į jiems žinomą banko sąskaitą mokėjimo pavedimais grąžino R. A. G. kreditoriams atliktas pinigų sumas (R. J. S. pervestą 100 Eur sumą, A. S. pervestą 100 Eur sumą, V. S. pervestą 974,37 Eur sumą, nes ji trečiosios pašto perlaida siųstos 550 Eur sumos nebuvo priėmusi), apie tai R. A. G. informuotas 2017-01-27 pranešimu.
  10. Kauno apygardos teismas 2017-01-30 nutartimi, išnagrinėjęs A. G. prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė vykdyti BUAB „Tankūnai“ priklausančio turto-žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)varžytynes, sudaryti šio turto pardavimo iš varžytynių aktą, perduoti iš varžytynių parduotą turtą, iki įsiteisės teismo nutartis dėl BUAB „Tankūnai“ trečiojo asmens prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo. Teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių BUAB „Tankūnai“ turtas gali būti parduotas, o prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo tenkinimo atveju, būtų nepasiekti bankroto bylos nutraukimo tikslai. Taigi, apeliacijos objektą sudaro šios teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.
  11. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos esant CPK 144 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visetui – preliminariam ieškinio pagrįstumui ir būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmei. Nagrinėjamu atveju apeliantų kvestionuojamos abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nurodant, kad R. A. G. prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo nėra prima facie pagrįstas, nes faktiškai nėra atsiskaityta su įmonės kreditoriais, o tokiu atveju neegzistuoja ir grėsmė galbūt palankaus teismo sprendimui įvykdymui, nes vienas iš bankroto proceso tikslų – atsiskaitymas su kreditoriais, kuris nagrinėjamu atveju galimas tik realizavus įmonės turimą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.
  12. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas reiškia, kad, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, netaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).
  13. Pažymėtina, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų tikslų – ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), o taip pat ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Bankroto proceso paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, visų kreditorių teises ir interesus, t. y. tenkinti kreditorių reikalavimus bankrutuojančios įmonės turtu, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Teisminiu bankroto procesu siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba, kitais atvejais, likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-291-823/2016).
  14. ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bankroto bylos nutraukimo pagrindai: 1) kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus; 2) bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; 3) pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina. Nutraukus bankroto bylą vienu iš šiame ĮBĮ straipsnyje nustatytų pagrindų, įmonė toliau funkcionuoja, išlieka rinkos dalyve.
  15. Nagrinėjamu atveju iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog atsakovės akcininkai siekia bankroto bylos atsakovei nutraukimo, atsiskaitydami su įmonės kreditoriais. Kaip minėta prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo (ne)pagrįstumas bus nagrinėjamas 2016-04-14 teismo posėdyje.
  16. Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo netenkinti dėl to, kad iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog jo prašymas nutraukti bankroto bylą nebus tenkintas. Pažymėtina, kad apeliantų nurodomi argumentai, susiję su negalimumu atsakovei nutraukti bankroto bylą (pinigų grąžinimo aplinkybės, R. A. G. atliktų mokėjimų pagrįstumas ir teisinis pagrindas, bankroto administratoriaus išlaidų neatlyginimas ir kt.) apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šie argumentai negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Be to, ĮBĮ nenustatytas draudimas trečiajam asmeniui atsiskaityti su kreditoriais, kai toks atsiskaitymas nepadidina bankrutuojančios įmonės nemokumo, mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, juolab, kad pagal ĮBĮ nuostatas, bendrovės akcininkai (kurie nagrinėjamu atveju įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis) nėra visiškai nušalinami nuo bankroto procedūrų, t. y. gali teikti pasiūlymą sudaryti taikos sutartį (ĮBĮ 28 str. 1 d., 2 str.     9 d.), likęs įmonės turtas, atsiskaičius su kreditoriais, grąžinamas savininkams (ĮBĮ 31 str.      6 p., 2 str. 9 d.) ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad R. A. G. laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu pareikšti prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo, nagrinėjamoje laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo stadijoje (netiriant ir nevertinant argumentų ir įrodymų iš esmės) negalima spręsti esant akivaizdų prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo nepagrįstumą. Pažymėtina, kad aplinkybių, jog akcininkai siekia atsiskaityti su įmonės kreditoriais taip nutraukiant bankroto bylą neginčija ir apeliantai, o ginčas kyla dėl tokių mokėjimų teisėtumo ir pagrįstumo, kaip pagrindo nutraukti bankroto bylą. Šios nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantai, yra pakankamos R. A. G. prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo nagrinėjamu atveju laikyti prima facie pagrįstu.
  17. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pažymėtina, kad nors kreditorių atskirojo skundo argumentas, jog įmonės turtas bankroto procese parduodamas tam, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais, pats savaime nėra neteisingas, tačiau nagrinėjamu atveju reikalinga įvertinti tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siejamas su prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo išnagrinėjimu, kuris grindžiamas atsiskaitymo su kreditoriais faktu, o jo pagrįstumas bus patikrintas išnagrinėjus šį klausimą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus bankroto bylos nutraukimo teisines pasekmes (įmonės veiklos tęstinumo išsaugojimas), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto pardavimas iš varžytynių, tuo atveju, jei būtų tenkintas trečiojo asmens prašymas dėl bankroto bylos atsakovei nutraukimo, neatitiktų bankroto bylos nutraukimo tikslų ir paskirties, nes įmonės nekilnojamasis turtas būtų parduotas tikslu patenkinti galbūt nebeegzistuojančius finansinius reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės, galiosiančios iki įsiteisės nutartis dėl trečiojo asmens prašymo dėl atsakovės bankroto bylos nutraukimo, neatitiktų ekonomiškumo ar proporcingumo principų, būtų taikytos išimtinai vien tik trečiojo asmens interesais (CPK 185 straipsnis).
  18. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos teisiniam rezultatui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
  19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, esančių įrodymų visetą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su BUAB „Tankūnai“ turto pardavimu iš varžytynių, iki bus išspręstas bankroto bylos nutraukimo klausimas,  todėl jos naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 185 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                                            Danguolė Martinavičienė