Civilinė byla Nr. e2-5873-617/2024

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00576-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.7.2; 3.2.8.4

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 12 d.

Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovienei,

dalyvaujant atsakovams D. B., B. B., D. Š.,

parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams E. B., D. B., B. B., D. Š. su trečiuoju asmeniu N. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė R. P. ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, (duomenys neskelbtini) ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką pagal VĮ „Valstybės žemės fondas“ specialistės I. L. 2023-02-24 žemės sklypo planą, nustatant, kad: (i) R. P. paskiriama atskirtai naudoti 408 m² žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „1“ ; (ii) D. Š. – 338 m² žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „2“; (iii) B. B. – 223 m² žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „3“; E. B. ir D. B. – 307 m² žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „4“ ; bendrai naudoti R. P., E. B., D. B., B. B., D. Š. 830 m² ploto žemės sklypo dalį, indeksu pažymėtą „5“.

Ieškovės R. P. atstovė advokatė L.Selilionė 2024-07-09 pateikė ieškinio atsisakymą, kuriuo prašė ieškinio atsisakymą priimti ir civilinę bylą nutraukti, grąžinti 81,75 € sumokėto žyminio mokesčio bei priteisti iš atsakovų E. B., D. B., B. B., D. Š. lygiomis dalimis po 125 € iš kiekvieno, išlaidas advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą.

Civilinė byla nutrauktina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK ) 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

Ieškovė pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad šalys susitarė dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo, pateikė tai patvirtinančią 2024-06-18 naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo sutartį, patvirtintą Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės I.Navickienės ( notarinio registro Nr. 1703 ).

Šalys ginčą išsprendė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios – sutarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškovė pateikė ieškinio atsisakymą, pagrindo pripažinti, kad ieškovės ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui ar, kad pažeidžia byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nėra, ieškovė pareiškime nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl teismas ieškovės R. P. ieškinio atsisakymą priima ( CPK 42 straipsnio 2 dalis ).

Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo žyminį mokestį 109 € dydžio ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis ), todėl ieškovei atsisakius ieškinio ir teismui ieškovės ieškinio atsisakymą priėmus, ieškovei iš valstybės biudžeto grąžintina 81,75 € žyminio mokesčio, sumokėto 2024-04-03 mokėjimo nurodymu Nr. 288.

Pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo ieškovė nurodė, kad turėjo 500 € dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą, kurias prašo lygiomis dalimis – po 125 €, priteisti iš atsakovų E. B., D. B., B. B., D. Š.. 

CPK 93 straipsnio

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos ( jos dalies ) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas ).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais ( CK 1.5 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas ). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas ). Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti ( ar jų atsisakyta ), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 22 punktas ).

Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas ).

Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas ).??? 

Ieškovė, nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) su priklausiniais ir šiam butui tenkančia žemės sklypo ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi įsigijo 2022-10-24 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, dalinai naudodamasi kredito įstaigos – Ignalinos kredito unijos suteiktu kreditu, kurio įvykdymas užtikrintas 2022-11-24 sutartine hipoteka ( maksimalioji hipoteka ), kuria ieškovei nustatytas ir įpareigojimas iki 2023-05-12 pasirūpinti žemės sklypo, kurio dalį ieškovė įsigijo, naudojimosi tvarkos nustatymu ir įregistravimu. Minėtą žemės sklypą bendros dalinės nuosavybės teise valdo ieškovė R. P. ir atsakovai E. B., D. B., B. B., D. Š. su trečiuoju asmeniu N. L..

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis patvirtinama, kad ieškovė savo lėšomis apmokėjo už 2023-02-24 žemės sklypo plano naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti, parengtą VĮ „Valstybės žemės fondas“ specialistės I. L., sudarymą, minėtą planą pateikė atsakovams svarstyti, tačiau negavusi motyvuotų atsakymų dėl pasiūlytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pakartotinai 2023-08-08 raštu kreipėsi į atsakovus siūlydama iki 2023-08-25 suderinti naudojimosi žemės sklypu planą. Atsakovė D. B. 2023-08-25 raštu su ieškovės pasiūlytu naudojimosi žemės sklypo planu nesutiko, nurodė, kad žemės sklypo planą pasirašys tuomet, kai įvyks bendras visų bendraturčių ir planą rengusio specialisto susitikimas, bus patikslinti, aptarti ir suderinti visi iškilę klausimai. Kiti žemės sklypo bendrasavininkai – E. B., B. B., D. Š. atsakymo į ieškovės 2023-08-08 raštą nepateikė, ieškovės pasiūlyto naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano nepasirašė.

Aplinkybės, kad ieškovė R. P. savo lėšomis parengė naudojimosi žemės sklypu planą, organizavo bendraturčių susitikimus ir aptarimus, kreipėsi teisinės pagalbos, raštu siūlė bendrasavininkams taikiai susitarti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarko plano patvirtinimo, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė R. P. dėjo pastangas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos parengimo ir įregistravimo bendru žemės sklypo savininkų sutarimu, savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiavo, o teisminės gynybos pateikdama ieškinį teismui kreipėsi esant objektyviai būtinybei – vykdant jai hipotekos sutartimi nustatytą įpareigojimą nustatyti ir įregistruoti naudojimosi žemės sklypu, kurio bendrasavininkė ji yra, tvarką.

Atsakovės D. B. parengiamajame teismo posėdyje išsakytus teiginius, kad apie ieškovės reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos patvirtinimą jai tapo žinoma tik gavus ieškinį, paneigia pačios atsakovės D. B., advokato padėjėjai R. D. siųstas 2023-08-25 atsakymas į R. P. 2023-08-08 raštas, kuriuo ji naudojimosi žemės sklypo plano pasirašyti nesutiko. Nors kiti žemės sklypo bendrasavininkai E. B., B. B., D. Š. atsakymo į ieškovės 2023-08-08 raštą nepateikė, tačiau duomenų paneigiančių, kad jiems iki ieškinio teismui pateikimo taip pat buvo žinoma apie ieškovės R. P. pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano patvirtinimą nepateikė, atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė.

Atsakovai D. B., B. B., D. Š. nesutikdami su ieškovės prašomomis priteisti išlaidomis advokato pagalbai apmokėti nurodė, kad turėjo apie 500 € dydžio išlaidas matininko paslaugoms apmokėti, kurias apmokėjo lygiomis dalimis. Tačiau ieškovė jos turėtų išlaidų už VĮ „Valstybės žemės fondas“ specialistės I. L. 2023-02-24 žemės sklypo plano naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti parengimą bei išlaidų, ieškovės tikėtina turėtų, atsakovams nesutinkant su parengtu planu ir ieškovei kreipusis teisinės pagalbos į advokato padėjėją R. D. iš atsakovų priteisti neprašo.

Aplinkybė, kad šalių 2024-06-18 sudarytos Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės I.Navickienės ( notarinio registro Nr. 1703 ) patvirtintos naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo sutarties sąlygos yra labai panašios ( su neesminiais pakeitimais ) ieškovės su ieškiniu pateiktai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, sudaro pagrindo išvadai, kad šalys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos galėjo susitarti ir be teisminio nagrinėjimo, ieškovė ieškinio atsisakė atsakovams pasirašius naudojimosi žemės sklypu tvarkos sutartį, t. y. iš esmės patenkinus reikalavimą dėl kurio ieškovė kreipėsi teisminės gynybos ir nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, įvertinus šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisti iš atsakovų.

Ieškovės interesus atstovavo advokatė Loreta Selilionė ( išrašas iš 2024-03-18 teisinių paslaugų sutarties Nr. LS-24/03/18 ), ieškovė už ieškinio surašymą turėjo 500 € dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti ( 2024-04-03 sąskaita faktūra serija SF Nr. 24074, 2024-04-03 bankinio mokėjimo nurodymas Nr. 289 ), šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių ( Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85, teisės akto redakcija nuo 2015-03-20 (TAR, 2015, Nr. 2015-03968 ), yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, į tai, kad nėra pagrindo šių išlaidų mažinti, todėl iš atsakovų E. B., D. B., B. B., D. Š. lygiomis dalimis – po 125 € priteistinos ieškovės turėtos išlaidos ( 500 € ) advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 94, 98 straipsniais, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, teismas

n u t a r ė :

Ieškovės R. P. ieškinio atsisakymą priimti ir civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams E. B., D. B., B. B., D. Š. su trečiuoju asmeniu N. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nutraukti.

Grąžinti R. P. iš valstybės biudžeto 81,75 € ( aštuoniasdešimt vieną eurą 75 ct ) žyminio mokesčio, sumokėto 2024-04-03 mokėjimo nurodymu Nr. 288.

Priteisi iš E. B., D. B., B. B., D. Š. R. P. naudai po 125 € ( vieną šimtą dvidešimt penkis eurus ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij