Civilinė byla Nr. e2A-21-464/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00823-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.19; 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Jondoma“ (likviduotos uždarosios akcinės bendrovės ,,Intersera“ teisių perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Jondoma“ ieškinį atsakovei notarei N. P. (buvusi pavardė Š.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ergo Insurance SE, Lietuvoje veiklą vykdantis per Lietuvos filialą, ribotos atsakomybės bendrovė ,,Praim Split“ ir M. S. (M. S.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pradinė ieškovė likviduota uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) ,,Intersera“ (toliau – ir pardavėja) 2022 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės notarės N. P. 180 000 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-130-538/2023 iškėlus bankroto bylą ieškovei, jos nemokumo administratorius nustatė, kad ieškovė trečiajam asmeniui ribotos atsakomybės bendrovei (toliau – RAB) ,,Praim Split“ (toliau – ir pirkėja) pagal 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį už 180 000 Eur kainą pardavė žemės sklypą ir pastatą – autoservisą, esančius (duomenys neskelbtini). Šią pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino ir 2019 m. birželio 6 d. išdavė liudijimą apie visų sutarties sąlygų įvykdymą atsakovė.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė, prieš išduodama 2019 m. birželio 6 d. liudijimą apie 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų įvykdymą, nepatikrino ir neįsitikino, ar šalių deklaracijos apie atsiskaitymą pagal sutartį yra teisingos. Nepatikrinusi šalių deklaruojamo atsiskaitymo fakto realumo ir tikrumo, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje numatytas notaro pareigas. Atsakovė, nesilaikydama jai keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, elgėsi skubotai ir nepakankamai įsigilino į tvirtinamų sandorių detales. Atlikusi neteisėtus veiksmus, atsakovė padarė ieškovei 180 000 Eur žalą, lygią jos patvirtintuose sandoriuose nurodytai, bet faktiškai ieškovei (pardavėjai) nesumokėtai turto, kurį pirkėja RAB ,,Praim Split“ 2019 m. birželio 6 d. jau pardavė kitiems asmenims, kainai.
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi pakeitė pradinę ieškovę LUAB „Intersera“ jos teisių perėmėja, mažąja bendrija (toliau – ir MB) „Jondoma“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės MB ,,Jondoma“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei notarei N. P. 7 234,59 Eur, o trečiajam asmeniui Ergo Insurance SE, Lietuvoje veiklą vykdančiam per Lietuvos filialą, – 5 670,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė pažeidė savo, kaip notarės, pareigas, nurodytas Notariato įstatymo 2 straipsnyje. Pažymėjo, kad dėl notarinio veiksmo atlikimo – liudijimo apie visišką atsiskaitymą išdavimo – šalys susitarė 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartyje. Pagal šios sutarties sąlygas galutinis atsiskaitymas turėjo būti patvirtintas notarės išduotu liudijimu apie sutarties 3.4 papunktyje nurodytų sąlygų įvykdymą bei pirkėjos galutinį ir tinkamą atsiskaitymą su pardavėja. Notarė liudijimą turėjo išduoti remdamasi atitinkamu pardavėjos atstovo pareiškimu, kurį pardavėjos atstovas įsipareigoja pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo galutinio atsiskaitymo pagal šią sutartį dienos. Notarės išduotas liudijimas yra neatskiriama pirkimo–pardavimo sutarties dalis.
7. Įvertinęs aptartą sutarties nuostatą, teismas priėjo prie išvados, kad ginčo liudijimui išduoti pakankamas pagrindas buvo pardavėjos (ieškovės) pareiškimas apie visišką atsiskaitymą. Pradinė ieškovė LUAB „Intersera“ 2019 m. birželio 6 d. notarei pateiktame pareiškime aiškiai nurodė, kad pirkėja galutinai įvykdė savo prievolę pagal pirkimo–pardavimo sutartį, jokių pretenzijų jai dėl sutarties sąlygų vykdymo nėra ir ateityje nebus. Šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta, kad notarei, prieš jai išduodant liudijimą, turi būti pateiktas ne tik pardavėjos pareiškimas, bet ir kurie nors papildomi dokumentai (pirkėjos atlikti mokėjimo pavedimai, patvirtinti kredito įstaigos antspaudu, pardavėjos išduoti kasos pajamų orderiai, pakvitavimai ir pan.). Pareiškimą apie galutinį ir tinkamą atsiskaitymą notarei pateikė ieškovė (jos įgaliotas atstovas), todėl pačiai ieškovei ir teko visa neigiamų pasekmių rizika tuo atveju, jeigu pareiškime nurodytos aplinkybės apie galutinį ir tinkamą atsiskaitymą neatitiko tikrovės.
8. Teismo vertinimu, atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo iš sandorio šalių reikalauti papildomų atsiskaitymo faktą pagrindžiančių įrodymų, dėl kurių šalys nesusitarė. Notaras turi užtikrinti sandorių teisėtumą civiliniuose santykiuose, bet jis neturi pareigos savo iniciatyva reikalauti iš šalių papildomų įrodymų apie sandorio įvykdymo realumą. Atsakovė, vadovaudamasi sutarties šalių sudaryto sandorio sąlygomis, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pardavėja 2019 m. birželio 6 d. pareiškime aiškiai nurodė, kad pirkėja galutinai įvykdė savo prievolę pagal sutartį, jokių pretenzijų jai dėl sutarties sąlygų vykdymo nėra ir ateityje nebus, pagrįstai išdavė liudijimą, patvirtinantį sutarties įvykdymą.
9. Teismas, be kita ko, nurodė, kad notaro išduotas liudijimas savo teisine reikšme yra ne pinigų sumokėjimo faktą fiksuojantis, bet tinkamą sutartinių prievolių įvykdymą patvirtinantis dokumentas. Liudijimas yra išvestinis teisinis dokumentas, kuris gali būti nuginčytas tik tada, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčytas buvusio ieškovės direktoriaus pareiškimas, kurio pagrindu notarė išdavė šį liudijimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškimas buvo nuginčytas.
10. Nenustatęs atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinų sąlygų jos profesinei civilinei atsakomybei kilti, teismas ieškovės ieškinį pripažino nepagrįstu ir jį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė MB ,,Jondoma“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Atsakovei apdairiai ir atidžiai vykdant savo pareigas turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl turto pardavėjos pareiškimo apie atsiskaitymą teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji turėjo reikalauti pateikti įrodymus, patvirtinančius sutartyje nurodytos turto kainos pardavėjai sumokėjimą. Atsakovei turėjo ir galėjo būti žinomos tokios aplinkybės, kad 2019 m. kovo 26 d. sutartį pirkėjos RAB ,,Praim Split“ vardu pasirašė jos direktorius M. S., kuris, kaip matyti iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų, 2019 m. birželio 5 d. tapo ir ieškovės vadovu, ieškovės vardu 2019 m. birželio 6 d. pasirašę pareiškimą apie sutarties sąlygų įvykdymą. Be to, tą pačią dieną, kai buvo surašytas 2019 m. birželio 6 d. pareiškimas, naujoji turto savininkė RAB ,,Praim Split“ turtą už beveik tris kartus mažesnę, t. y. 70 000 Eur, kainą pardavė J. J. ir R. V. J., šį sandorį taip pat tvirtino atsakovė. Perleidus turtą tretiesiems asmenims, turto grąžinimas natūra tapo neįmanomas.
11.2. Atsakovei abejonių dėl pareiškime nurodytų duomenų teisingumo turėjo kilti ir dėl to, kad turto pirkėja RAB ,,Praim Split“ yra Ukrainoje registruotas juridinis asmuo, o jos vadovas M. S. – Ukrainos pilietis, todėl atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo apsunkintas. Turto pirkėjos statusas (Ukrainos juridinis asmuo), didelė sandorio suma, šalių ketinimai dėl atpirkimo teisės, pareiškimo teksto ydingumas (konkrečios nuorodos jame, kad pinigai gauti ir (ar) sumokėti, nebuvimas), atsakovei, jeigu ji būtų veikusi atidžiai ir rūpestingai, turėjo sukelti abejonių dėl atsiskaitymo. Todėl atsakovė privalėjo patikrinti atsiskaitymo faktą.
11.3. Tai, kad atsakovė netinkamai vykdė notarės pareigas, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, patvirtina ir tokios aplinkybės, kad ieškovės faktinis vadovas I. J. visus sandorius, susijusius su jam priklausiusiomis ir kitomis bendrovėmis, atliko būtent pas atsakovę. Kitoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1553-941/2021, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl to paties nekilnojamojo turto, yra nustatyta, kad atsakovė yra I. J. notarė, o I. J. veikė kaip faktinis UAB ,,Intersera“ ir RAB ,,Praim Split“ vadovas. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė ir nevertino.
11.4. Ieškovė įrodė, kad atsakovė netinkamai vykdė Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, elgėsi skubotai, nepakankamai gilindamasi į tvirtinamo sandorio detales, nesilaikė jai keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.
11.5. Aplinkybės, susijusios su liudijimo nuginčijimu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes byloje sprendžiamas atsakovės profesinės civilinės atsakomybės klausimas.
12. Atsakovė notarė N. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
12.1. Notaras turi užtikrinti tik sandorių teisėtumą civiliniuose santykiuose, o ne vykdyti teismo funkcijas, savo iniciatyva reikalaujant iš šalių papildomų įrodymų apie sandorio įvykdymo realumą. Todėl atsakovė, vadovaudamasi sutarties šalių sudaryto sandorio sąlygomis, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pardavėja 2019 m. birželio 6 d. pareiškime aiškiai nurodė, kad pirkėja galutinai įvykdė savo prievolę pagal sutartį, pagrįstai išdavė liudijimą, patvirtinantį apie sutarties įvykdymą.
12.2. Sandorio sudarymo aplinkybės, t. y. jo suma, atsiskaitymo forma, Ukrainos piliečio ir Ukrainos bendrovės dalyvavimas sandoryje, nekilnojamojo turto perleidimas pagal kitą sandorį, sandorio kaina, nėra teisiškai reikšmingos, šios aplinkybės nesudarė jokio pagrindo daryti prielaidas dėl sandorio šalių nesąžiningumo ir imtis kokių nors papildomų veiksmų ar atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Notaro funkcija – ne analizuoti šalių teisinių santykių turinį ir daryti subjektyvias išvadas, bet užtikrinti šalių sudarytų sandorių teisėtumą, ką šiuo atveju notarė, išduodama liudijimą pardavėjos pareiškimo pagrindu, ir atliko.
12.3. Notarė turėjo įsitikinti pardavėjos pareiškimo dėl atsiskaitymo tinkamumo realumu, o ne tikrinti ir tirti pinigų gavimo tikrumo faktą. Kita vertus, notaras objektyviai neturi galimybių patikrinti, ar pardavėjas realiai gavo pinigus, ypač tais atvejais, kai mokėjimai atliekami grynaisiais pinigais.
13. Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veiklą vykdantis per Lietuvos filialą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
13.1. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo iš sandorio šalių reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių pirkėjos atsiskaitymo faktą, dėl kurių šalys nesitarė sutartimi. Liudijimo išdavimui visiškai pakako ieškovės pateikto pareiškimo. Pačiai ieškovei (pardavėjai) šiuo atveju teko visa neigiamų pasekmių rizika, jeigu pareiškime nurodytos aplinkybės apie galutinį ir tinkamą atsiskaitymą neatitiko tikrovės.
13.2. Ieškovės nurodytos sandorio sudarymo aplinkybės galėtų būti reikšmingos vertinant LUAB „Intersera“ ir RAB „Praim Split“ vadovų bei akcininkų, tačiau ne notarės, deliktinės civilinės atsakomybės klausimus. Notarė neprivalėjo ir neturėjo teisės reikalauti iš pardavėjos pateikti kokius nors rašytinius įrodymus ir (ar) dokumentus, kurie patvirtintų realaus atsiskaitymo pagal sutartį faktą, nes sutarties šalys aiškiai susitarė, kaip (kokiais dokumentais) šis faktas bus patvirtintas, t. y. pardavėjai pateikiant notarei atitinkamą pareiškimą.
13.3. Tai, kad pradinės ieškovės nemokumo administratorius nerado pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų visišką ir tinkamą atsiskaitymą pagal sutartį, nereiškia, kad nebuvo realiai atsiskaityta. Realaus neatsiskaitymo pagal sutartį faktas šioje byloje net ir nebuvo įrodinėtas bei įrodytas, o tai reiškia, jog neįrodyta reali žala kaip viena iš deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
13.4. Ieškovė jokių reikalavimų turto pirkėjai RAB ,,Praim Split“ dėl neatsiskaitymo nėra pareiškusi, pretenzijų ir (ar) ieškinių dėl žalos atlyginimo nereiškė ir buvusiam LUAB „Intersera“ vadovui, nėra pareiškusi ir reikalavimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl notaro veiksmų, kaip vienos iš profesinės civilinės atsakomybės sąlygų, teisėtumo vertinimo
14. Apeliaciniame skunde yra keliamas notarės (atsakovės) veiksmų teisėtumo, jai išduodant liudijimą, patvirtinantį, kad pirkėja įvykdė visas sąlygas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, netinkamo įvertinimo pirmosios instancijos teisme klausimas. Apeliaciniame skunde nenurodžius argumentų dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacijos ribas ir nenustačiusi pagrindo jų peržengti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis), pasisakys tik dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, jai atlikus notarinį veiksmą, su kuriuo yra siejamas žalos apeliantei atsiradimas, t. y. pirkėjos neatsiskaitymas pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
15. Notariato įstatymo 2 straipsnio, kurio nuostatomis apeliantė ir grindžia savo reikalavimą dėl profesinės civilinės atsakomybės atsakovei taikymo, 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Notariato įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
16. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės ypatumų, yra išaiškinęs, kad kiekvieno notaro užduotis – atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus, vykdant viešąją funkciją – teisėtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrinimą. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Todėl notaras yra civilinių santykių teisėtumo bei stabilumo garantas. Tokia socialinė teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Siekdamas išvengti neteisėtų sandorių sudarymo bei kartu užtikrinti asmenų teisėtų interesų apsaugą, notaras, tvirtindamas sandorius, privalo būti maksimaliai atidus. Kaip pažymima kasacinio teismo jurisprudencijoje, profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas. Asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus. Dėl to specialistai, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi ir specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, 68 punktas; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-611/2019, 32 punktas).
17. Atsižvelgiant į notarui taikomus profesinės veiklos standartus, kiekvienoje byloje individualiai turi būti sprendžiama, ar pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes notaras buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ar nepažeidė jam keliamų teisės aktais reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-611/2019, 23 punktas), juo labiau kad notarui atsakomybė gali atsirasti dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, 70 punktas).
18. Taigi, notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, galioja bendroji pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žalos (CK 6.263 straipsnis). Vykdant profesinę veiklą, jam taip pat tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Notaro veiksmų teisėtumas yra vertinamas, be kita ko, atsižvelgiant į notarui taikomus didesnius atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, kartu patikrinant, ar jis nepažeidė notarų veiklą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės normų. Dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, kaip vienos iš notaro profesinės civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat turi būti sprendžiama vadovaujantis nurodytais kriterijais.
19. Nagrinėjamoje byloje apeliantė MB ,,Jondoma“ įrodinėjo, kad notarė N. P. (atsakovė), prieš išduodama liudijimą apie atsiskaitymą, neįsitikino, ar turto pirkėja RAB ,,Praim Split“ realiai buvo sumokėjusi turto pardavėjai LUAB „Intersera“ (pradinei ieškovei) visos pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartyje nurodytos turto kainos, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai bei tokiu neveikimu sukėlė žalą (turto pirkėja nebuvo atsiskaičiusi su pardavėja). Vadinasi, visų pirma būtina nustatyti, ką šioje byloje susiklosčiusioje konkrečioje situacijoje notarė privalėjo atlikti ir ar ji yra tai atlikusi.
20. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė, Lentvario miesto notaro biuro notarė, patvirtino pradinės ieškovės LUAB ,,Intersera“, kuriai atstovavo direktorius R. B., ir RAB ,,Praim Split“, kurios vardu veikė direktorius M. S., 2019 m. kovo 6 d. pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį (1 t., b. l. 22–31). Šioje sutartyje teigiama, kad pardavėja (pradinė ieškovė) parduoda, o pirkėja (trečiasis asmuo RAB ,,Praim Split“) perka žemės sklypą ir pastatą – autoservisą už bendrą 180 000 Eur kainą (2.1–2.2, 3.1 papunkčiai). Turto kaina pagal atsakovės patvirtintą sutartį turėjo būti sumokėta tokia tvarka: 20 000 Eur grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, ir, pažymėtina, pardavėja pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtino šią sumą gavusi iš pirkėjos iki sutarties pasirašymo; 160 000 Eur grynaisiais pinigais arba pavedimu į pardavėjos banko sąskaitą iki 2020 m. kovo 26 d. (3.2–3.3 papunkčiai). Akivaizdu, kad dėl avansu sumokėtos 20 000 Eur kainos dalies, kurią pardavėja patvirtino gavusi iš pirkėjos dar prieš pasirašant sutartį, apeliantės pozicija, kad atsakovė, išduodama ginčo liudijimą, turėjo įsitikinti visos 180 000 Eur turto kainos sumokėjimu, o to nepadariusi, atliko netesėtus veiksmus ir sukėlė pardavėjos teises nagrinėjamoje byloje perėmusiai apeliantei 180 000 Eur žalą, aiškiai stokoja pagrįstumo. 20 000 Eur turto kainos dalies sumokėjimo atsakovė patvirtinti liudijimu pareigos neturėjo, nes tokį faktą patvirtino pati pardavėja pasirašydama pirkimo–pardavimo sutartį.
21. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.4 papunktyje buvo nustatyta liudijimo apie atsiskaitymą išdavimo sąlygos. Jame teigiama, kad galutinis atsiskaitymas pagal šią sutartį patvirtinamas notaro liudijimu, nurodant, kad šios sutarties 3.4 papunkčio sąlygos yra įvykdytos ir pirkėja galutinai ir tinkamai atsiskaitė su pardavėja. Notaro liudijimas išduodamas remiantis pardavėjos atstovo pareiškimu. Pareiškimą apie galutinį atsiskaitymą pardavėjos atstovas įsipareigoja pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo galutinio atsiskaitymo pagal šią sutartį dienos. Notaro išduotas liudijimas yra neatskiriama šios pirkimo–pardavimo sutarties dalis.
22. Taigi, kaip teisingai yra nurodyta ir skundžiamame teismo sprendime, liudijimui apie sutarties sąlygų įvykdymą išduoti pakako pačios pardavėjos atstovo atitinkamo pareiškimo apie sutarties įvykdymą. Tokį 2019 m. birželio 6 d. pareiškimą (1 t., b. l. 8) turto pardavėjos įgaliotas asmuo, tuometinis jos direktorius M. S., pateikė, o jame buvo nurodyta, kad pirkėja RAB ,,Praim Split“ įvykdė visas sąlygas pagal pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį, pardavėja taip pat atsisako pasinaudoti atpirkimo teise bei sutinka, kad duomenys apie atsisakymą pasinaudoti atpirkimo teise būtų paviešinti VĮ Registrų centre. Kaip teigiama šiame pareiškime, pirkėjai galutinai įvykdžius savo prievolę pagal pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėja patvirtina, kad jokių pretenzijų dėl sutarties įvykdymo sąlygų nėra ir ateityje nebus.
23. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareigos notarei tikrinti sutarties šalių duodamus rašytinius patvirtinimus apie visų be išimties sutarties sąlygų įvykdymą nei specialiosios Notariato įstatymo, nei kitų teisės aktų normos nenustato. Pačių šalių nurodomų faktų patikros teisė (juo labiau pareiga) notarei nebuvo suteikta (ar nustatyta) ir pirkimo–pardavimo sutartyje. Kitaip tariant, priešingai nei tvirtina apeliantė, notarė neturėjo jokių faktinių ar teisinių prielaidų iš pardavėjos, pateikusios pranešimą apie sutarties įvykdymą, reikalauti dar ir papildomų daikto kainos jai sumokėjimą patvirtinančių duomenų (mokėjimo nurodymo kopijų, banko sąskaitos išrašų, pinigų perdavimo kvitų ir pan.) ar pačiai dalyvauti piniginių lėšų perdavimo pardavėjai procedūroje.
24. Šalys šioje byloje neginčijo ir pirmiau aptartų sutarties nuostatų, susijusių su sutarties sąlygų įvykdymo patvirtinimu, teisėtumo ar pagrįstumo. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) taip pat nėra duomenų apie pareikštus reikalavimus dėl sandorio ir (ar) jo dalies sąlygų pripažinimo negaliojančiomis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai, nėra jokio pagrindo ir daryti išvadą, kad notarė, pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtindama būtent tokią atsiskaitymo patvirtinimo tvarką, kuri praktikoje yra visiškai įprasta, elgėsi nepakankamai atidžiai ir (ar) nepakankamai rūpestingai.
25. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad 2019 m. birželio 6 d. pareiškimą (1 t., b. l. 8), kuriame teigiama, kad pirkėja RAB ,,Praim Split“ įvykdė visas sąlygas pagal pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį, pasirašė tas pats asmuo M. S., kuris sudarant pirkimo–pardavimo sutartį veikė kaip pirkėjos atstovas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad ši aplinkybė turėjo sukelti atsakovei pagrįstų abejonių dėl atsiskaitymo realumo ir dėl to liudijimas apie atsiskaitymą, nesiėmus papildomų priemonių įsitikinti, ar pirkėja RAB ,,Praim Split“ pardavėjai LUAB ,,Intersera“ turto kainą faktiškai yra sumokėjusi, negalėjo būti išduotas.
26. Nekyla ginčo dėl to, kad 2019 m. birželio 6 d. pareiškimą pasirašė tam įgaliojimus turėjęs asmuo M. S.. Iš apeliantės į bylą pateikto VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo apie pardavėją LUAB ,,Intersera“ matyti, kad trečiasis asmuo M. S. 2019 m. birželio 4 d. buvo paskirtas LUAB ,,Intersera“ vadovu, toks juridinis faktas registre įregistruotas 2019 m. birželio 5 d., vadovu jis buvo iki 2019 m. liepos 11 d. Kita vertus, pasikeitė ne tik pardavėjos LUAB ,,Intersera“ vadovas, bet ir jos akcininkas – nuo 2019 m. birželio 4 d. akcininke tapo turto pirkėja RAB ,,Praim Split“. Taigi, jokio pagrindo atsakovei abejoti pareiškimą pardavėjos vardu surašiusio asmens įgaliojimais nebuvo.
27. Pažymėtina, kad bendrovės vadovų ir (ar) akcininkų pasikeitimas pats savaime nėra nei neteisėtas, nei retas. LITEKO duomenimis, apeliantės nurodomoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1553-941/2021, kurioje nustatytų faktinių aplinkybių nepagrįstu neįvertinimu taip pat yra grindžiamas jos apeliacinis skundas, be kita ko, buvo keliami ir klausimai, susiję su 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartimi parduotame pastate–autoservise vystomu verslu, kitų, teisiškai neįregistruotų, statinių parduotame žemės sklype buvimu. Kaip matyti iš Klaipėdos apylinkės teisme pagal UAB ,,Stavirta“ ieškinį atsakovams R. V. J., J. J. (naujiesiems ginčo turto savininkams) ir RAB ,,Praim Split“ išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1553-941/2021 dėl pirkėjo teisių perkėlimo, kurioje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvavo ir pradinė nagrinėjamos bylos ieškovė LUAB ,,Intersera“ bei notarė N. P., tos bylos ieškovė UAB „Stavirta“, kuri nuomojosi autoserviso patalpas, įrodinėjo, kad RAB ,,Praim Split“ pagal nuomos sutarties sąlygas turėjo būtent jai, kaip nuomininkei, pasiūlyti pirmumo teise pirkti patalpas. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendime, įsiteisėjusiame 2021 m. birželio 18 d., nustatytas toks faktas, kad RAB ,,Praim Split“ žemės sklypą ir jame esantį pastatą su nuomininku pardavinėjo kaip investicinį projektą. Todėl apeliantės akcentuojama aplinkybė, susijusi su turto pirkėjos vadovo tapimu pardavėjos vadovu, galėtų būti paaiškinta verslo perleidimo galimybe. Po ginčo sandorio sudarymo nekilnojamojo turto pirkėja kartu tapo ir pardavėjos savininke (bendrovės akcininke) bei paskyrė naują vadovą.
28. Aptarta chronologinė įvykių seka, kai po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turto pirkėja tapo pardavėjos akcijų savininke, kuri paskyrė naują bendrovės vadovą, o šis, atitinkamai, vykdydamas 2019 m. kovo 6 d. sutartį pateikė notarei pranešimą apie atsiskaitymą, notarei, kaip rūpestingam ir atidžiam profesionalui, negalėjo ir neturėjo sukelti tokių abejonių dėl pardavėjos atstovo patvirtinimo apie pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarties įvykdymą, dėl kurių ji būtų turėjusi atsisakyti išduoti sutarties sąlygų įvykdymą patvirtinantį liudijimą.
29. Kitokio teisėjų kolegijos vertinimo nesuponuoja ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovei, notarei N. P., turėjo kilti abejonių dėl tikrųjų šalių ketinimų bei atsiskaitymo už turtą dar ir todėl, kad turtą įgijusi pirkėja RAB ,,Praim Split“ tą pačią dieną, kaip ir išduotas jos liudijimas, turtą perleido naujam savininkui R. V. J. už tris kartus mažesnę, t. y. 70 000 Eur kainą, nei už jį tariamai sumokėjo pati, o šį 2019 m. birželio 6 d. sandorį tvirtino ta pati notarė. Pirma, nei Notariato įstatyme, nei CK ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga notarui tikrinti, ar turtas parduodamas už rinkos kainą ir pan. Antra, civilinėje byloje Nr. e2-1553-941/2021 nagrinėjant pirmiau jau minėtą ginčą dėl to paties turto pardavimo, be kita ko, buvo nustatyta ir tokia aplinkybė, kad nors RAB ,,Praim Split“ ir R. V. J. 2019 m. birželio 6 d. sudarytoje sutartyje nurodyta 70 000 Eur ginčo turto kaina, faktiškai už šį turtą buvo sumokėta 270 000 Eur. Toje byloje apklaustas kaip liudytojas nekilnojamojo turto brokeris K. B., kurį RAB ,,Praim Split“ pasamdė turtui parduoti, nurodė, kad I. J., su kuriuo buvo derinamos turto pardavimo aplinkybės, sutiko turtą parduoti už mažesnę kainą, bet su sąlyga, kad turto pirkėjas R. V. J. 200 000 Eur sumokės grynaisiais pinigais prieš sandorį, o likusią į sutartį įrašomą 70 000 Eur kainą – mokėjimo pavedimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo 12 psl.).
30. Kitos apeliantės apeliaciniame skunde įvardytos aplinkybės, kurių, jos teigimu, nepagrįstai neįvertino pirmosios instancijos teismas, taip pat nesudaro pagrindo šalių ginčą išspręsti kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad turto pirkėju buvo Ukrainoje registruotas juridinis asmuo, o jos vadovu – Ukrainos pilietis, kuris vėliau tapo pardavėjos vadovu, teisiškai nereikšminga ir negali būti vertinama kai savaime notarei abejonių dėl (ne)atsiskaitymo su pardavėja turėjęs sukelti faktas. Teisėjų kolegija pirmiau šioje nutartyje jau nurodė, kad notarei nekilo pareiga spręsti dėl jos tvirtinamo sandorio šalių pareiškimų ar garantijų teisingumo. Ginčo dėl to, kad sandorio sudarymo metu pirkėja buvo veikiantis juridinis asmuo, atsakovė nustatė pirkėjos atstovo tapatybę, ją patikrino, taip pat nėra. Aplinkybės, susijusios su tvirtinamo sandorio suma ar pirkėjos galimybe disponuoti lėšomis, turėti atitinkamą sumą grynaisiais pinigais, taip pat neturi teisinės reikšmės. Notarei pagal pareigas neprivalu tikrinti sandorio šalies finansinės padėties, piniginių lėšų atsiskaitymui už turtą gavimo šaltinių ar (ne)galėjimo sumokėti turto kainos.
31. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1553-941/2021 nurodyti liudytojo K. B. paaiškinimai, kad dėl turto pardavimo į jį kreipėsi I. J., kuris nurodė turintis notarę, kuri patvirtins pirkimo–pardavimo sandorius, ar toje byloje teismo nustatyta aplinkybė, kad, labiau tikėtina, būtent šis asmuo (I. J.) ir buvo faktiniu tiek LUAB ,,Intersera“, tiek RAB ,,Praim Split“ vadovu, taip pat savaime nesuponuoja teisėjų kolegijos išvados, jog liudijimo apie atsiskaitymą išdavimu, kuris buvo grindžiamas pačios pardavėjos pripažintu ir notarei nurodytu faktu, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius LUAB ,,Intersera“ įrodinėtą žalą – neatsiskaitymą su ja pagal ginčo sandorį. Viena vertus, nėra įstatyminio draudimo dėl sandorių patvirtinimo kreiptis į tą notarų biurą ar pas notarą, kuris šalims yra patogesnis, kuriame paslaugos bus suteiktos greičiau. Kita vertus, atsakovė, atsižvelgiant į notarui taikomus profesinės veiklos standartus, privalėjo tikrinti registruose nurodytus duomenis, kas yra teisėtas sandorio šalies vadovas, ir būtent jais vadovautis, o aplinkybių, susijusių su faktiniu vadovavimu bendrovėms, nustatymas nėra notarų kompetencijos dalykas. Tokios aplinkybės galėtų būti aktualios bei nustatinėjamos tik teisme, jeigu būtų pareikšti reikalavimai dėl teisinių ir (ar) faktinių vadovų teisinės atsakomybės.
32. Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo kaip vienos iš būtinųjų sąlygų jos profesinei civilinei atsakomybei kilti, todėl, ieškinį atmesdamas kaip nepagrįstą, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai kitokios išvados dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos padaryti neleidžia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
33. Atmetus kaip nepagrįstą apeliantės apeliacinį skundą, jos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Apeliantei, kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, tenka pareiga atlyginti atsakovės ir trečiojo asmens Ergo Insurance SE, kuris su apeliaciniu skundu nesutiko, dėl pradėto apeliacinio proceso patirtas išlaidas. Pagal byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus rašytinius įrodymus atsakovė yra patyrusi 2 420 Eur, o trečiasis asmuo Ergo Insurance SE – 791,05 Eur atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimo išlaidas.
34. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Apskaičiavus maksimalų teisinių paslaugų dydį pagal teisinių paslaugų apmokėjimo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. I ir 2023 m. II ketvirčių) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, maksimalus užmokesčio dydis už atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą galėtų būti 2 809,30 Eur (2 161 Eur x 1,3), o už trečiojo asmens Ergo Insurance SE – 2 600,13 Eur (2 000,10 Eur x 1,3).
35. Taigi, kaip matyti, byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių, todėl turi būti atlyginamos visiškai, priteisiant šias išlaidas iš bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusios apeliantės (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Jondoma“, juridinio asmens kodas 306301294, atsakovei notarei N. P. 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Jondoma“, juridinio asmens kodas 306301294, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Ergo Insurance SE, Lietuvoje veiklą vykdančiam per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 791,05 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 5 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Asta Radzevičienė
Vigintas Višinskis