Bylos Nr. e2-939-912/2019

(teisminio proceso Nr. 2-55-3-02215-2018-6)

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.3; 2.6.8.11.1; 2.6.29.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Tomas Venckus,

sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovės AR VascuSurgical LTD atstovui advokatui Karoliui Kutrapkai, atsakovės UAB „Volatus LT“ atstovei M. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Jungtinės Karalystės įmonės AR VascuSurgical LTD ieškinį atsakovei UAB „Volatus LT“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Volatus LT“ priešieškinį ieškovei Jungtinės Karalystės įmonei AR VascuSurgical LTD dėl sandorių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 190 000 Eur skolą pagal 2016 m. balandžio 5 d. paskolos sutartį, 40 000 Eur pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutartį, sutartines palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad bylos šalys sudarė dvi paskolos sutartis: 2016 m. balandžio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. Pagal jas, ieškovė paskolino atsakovei atitinkamai 190 000 Eur ir 40 000 Eur, iš viso – 230 000 Eur. Atsakovė įsipareigojo mokėti palūkanas (3 mėn. Euribor + 0,6 proc. metinis dydis) ir grąžinti paskolas iki 2020 m. balandžio 5 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. Pagal pirmą sutartį palūkanos turėjo būti mokamos kas mėnesį, pagal antrą – kiekvieno kalendorinio ketvirčio paskutinę darbo dieną. Ieškovė 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 18 d. pervedė atsakovei po 95 000 Eur (iš viso – 190 000 Eur), 2016 m. rugpjūčio 12 d. – 40 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad, pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Atsakovė iš viso nemokėjo palūkanų. Ieškovė 2018 m. birželio 21 d. raštu pareikalavo sumokėti palūkanas už 2017–2018 metus. Atsakovė vis tiek nesumokėjo palūkanų. Ieškovė 2018 m. liepos 9 d. raštu pareikalavo grąžinti visas paskolas, bet atsakovė to nepadarė. Ieškovė teigia, kad atsakovė iš esmės pažeidė paskolos sutartis, nes vengė mokėti palūkanas ir nebendradarbiavo. Dėl to ieškovė 2018 m. spalio 15 d. pranešimu pranešė, kad nuo 2018 m. lapkričio 18 d. nutraukia paskolos sutartis, pareikalavo grąžinti 230 000 Eur paskolas ir sumokėti palūkanas. Atsakovė negrąžino paskolų, nesumokėjo palūkanų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad UAB „Volatus LT“ yra šeimos įmonė. Ji priklauso sutuoktiniams R. R. ir A. R.. Abiems sutuoktiniams nesuderinus pozicijų, negalėjo būti pareikštas šis ieškinys. Ieškovė ieškinį pareiškė tam, kad būtų padarytas spaudimas R. R. ir kad ji pakeistų poziciją baudžiamojoje byloje, kurioje ji yra nukentėjusioji, o A. R. pareikšti įtarimai dėl smurtinių veiksmų ir asmens terorizavimo. Atsakovės nuomone, ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsakovė taip pat nurodė, kad nėra ieškovės prašomos skolos. Paskolos sutartyse nustatytas galiojimo terminas. Sutartyse nenustatyta prievolės mokėti palūkanas kas mėnesį. Per daugiau negu dvejus metus ieškovė pateikė atsakovei tik dvi sąskaitas-faktūras. Jos išrašytos vieną dieną, po to, kai atsakovės direktorė R. R. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl sutuoktinio smurtinių veiksmų. Anksčiau ieškovė nereiškė pretenzijų dėl skolos. Ieškovė pareikalavo sumokėti 467,56 Eur palūkanų už 2016 metus ir 682,82 Eur už 2017 metus. Tai vidutiniškai per mėnesį yra 38,96 Eur ir 56,90 Eur. Jeigu šalys būtų susitarusios kas mėnesį mokėti tokias įmokas, jos būtų patyrusios didelių išlaidų, susijusių su tarptautiniais lėšų pervedimais, valiutos konvertavimu. Pavedimo kaštai yra 44 proc. ir 81 proc. (pavedimas atsakovei – 13 Eur ir 22 Eur; lėšų įskaitymas į ieškovės sąskaitą – nuo 4 iki 9 Eur). Šalys negalėjo susitarti dėl joms abiems nenaudingų sąlygų. Ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl esminės paskolų sutarčių sąlygos pakeitimo, t. y. kad būtų nustatytas kitas palūkanų mokėjimo grafikas. Ieškovės pateiktos sąskaitos-faktūros neatitinka buhalterinių dokumentų turiniui ir formai nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, palūkanos negali būti apmokestintos PVM mokesčiu. Atsakovė reagavo į ieškovės pretenzijas, atrašė elektroniniu laišku. Atsakovė taip pat pareiškė pretenziją ieškovei dėl skolos. Ieškovė be pagrindo nutraukė paskolos sutartis. Atsakovė nepažeidė sutarčių, nes terminas palūkanoms mokėti dar buvo nesibaigęs. Atsakovė nevengia vykdyti sutarties.

4.       Atsakovė priešieškinyje prašo teismo: 1) pripažinti, kad ieškovė neteisėtai 2018 m. spalio 15 d. vienašališkai nutraukė šalių 2016 m. balandžio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutartis; 2) priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis grindžiamas tokiais pat argumentais ir aplinkybėmis, kaip ir atsiliepimas į ieškinį. Papildomai priešieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė buvo šeimos verslas. Nurodytoms bendrovėms buvo skirstomi šeimos pinigai, neplanuota grąžinti paskolas. Kilo sutuoktinių A. R. ir R. R. konfliktas, todėl ieškovės direktorius A. R. pareikalavo sumokėti skolą, vėliau nutraukė sutartis. Terminas palūkanoms mokėti nesuėjęs, todėl atsakovė nepažeidė paskolos sutarčių. Nėra pagrindo manyti, kad atsakovė vengs vykdyti sutartis.

5.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad AR „VascuSurgical LTD“ niekada nebuvo bendras šeimos turtas. UAB „Volatus LT“ yra R. R. verslas. A. R. nedalyvauja vykdant nurodytą verslą. Paskolų tikslas buvo padėti R. R. plėtoti jos verslą. 2016 m. balandžio 5 d. paskolos sutartyje nenustatytas palūkanų mokėjimo grafikas. Dėl to palūkanos turėjo būti mokamos kas mėnesį (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutartį, palūkanos turėjo būti mokamos kiekvieno kalendorinio ketvirčio paskutinę darbo dieną (sutarties 5 punktas). Atsakovė neketino grąžinti paskolos. Tai ji patvirtino priešieškinyje.

6.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė patenkinti ieškinį ir atmesti priešieškinį. Jis rėmėsi ieškinyje, taip pat atsiliepime į priešieškinį išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad 2016 m. balandžio 5 d. paskolos sutarties 3 punkte nustatyta pareiga mokėti palūkanas. Pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį, palūkanos turi būti mokamos kas mėnesį. 2016 m. rugpjūčio 11 d. sutarties 5 punkte nustatyta, kad palūkanos mokamos kas ketvirtį. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad palūkanos neturi būti mokamos. Atsakovė negalės grąžinti paskolų ir sumokėti palūkanų, nes negauna pajamų. Atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą, todėl ieškovė nutraukė sutartį. Atsakovė ginčija vienašalį sutarties nutraukimą, todėl turi įrodyti vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumą. Byloje nėra duomenų, kad trumpoji SMS žinutė gauta neteisėtais būdais. Antros paskolos sutarties 5 punkto paskutinis sakinys „neįgavo eigos“, nes nėra šalių susitarimo raštu ar sutarties papildymo.

7.       Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė atmesti ieškinį ir patenkinti priešieškinį. Ji rėmėsi atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad palūkanos neapmokestinamos PVM. Ieškovės pateiktose sąskaitose-faktūrose PVM skaičiuojamas už palūkanas. Finansiškai neapsimoka palūkanas mokėti kas mėnesį iš vienos šeimos įmonės kitai šeimos įmonei. UAB „Volatus LT“ tik pradėjo veiklą, kai gavo paskolas. Abiejose sutartyje šalys susitarė, kad palūkanos grąžinamos iki paskolos grąžinimo termino. Antros paskolos sutarties 5 punkto paskutiniame sakinyje ir pirmos paskolos sutarties 4 punkte nustatyta atsakovės pareiga sumokėti palūkanas ir grąžinti paskolas yra iki 2020 metų. Atsakovė sumokės palūkanas ir grąžins paskolas, kai sueis terminas. Ginčas yra dėl to, galėjo būti nutraukta sutartis dėl to, kad nesumokėtos palūkanos, ar ne. Atsakovė neginčija pareigos sumokėti palūkanas, bet tokia pareiga yra iki sutartyse nustatyto termino pabaigos.

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paskolos gavėjo pareigos mokėti palūkanas vykdymo tvarkos ir vienašalio paskolų sutarčių nutraukimo, kurį atliko paskolos davėjas.

9.       Byloje nustatyta, kad ieškovės vadovas ir atsakovės vadovė yra sutuoktiniai. Šalys 2016 m. balandžio 5 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 190 000 Eur (T. 1, b. l. 8). Atsakovė įsipareigojo mokėti 3 mėn. EURIBOR + 0,6 proc. metinių palūkanų ir grąžinti visą paskolos sumą su palūkanomis iki 2020 m. balandžio 5 d. sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 3, 4 punktai).

10.       Bylos šalys 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudarė antrą paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 40 000 Eur (T. 1. b. l. 48, 49). Atsakovė įsipareigojo mokėti 3 mėn. EURIBOR + 0,6 proc. metinių palūkanų ir grąžinti visą paskolos sumą su palūkanomis iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 3, 6 punktai).

11.       2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutarties 5 punkte nustatyta, kad palūkanos mokamos kiekvieno kalendorinio ketvirčio paskutinę darbo dieną už naudojimosi paskola kalendorinių dienų skaičių tą kalendorinį ketvirtį (įskaitant paskutinę kalendorinio ketvirčio dieną) ir to kalendorinio ketvirčio dienas, einančias po to kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos. Jei paskutinė paskolos dalis grąžinama anksčiau negu paskutinę to kalendorinio ketvirčio darbo dieną, palūkanos, paskaičiuotos už paskutinį ne visą kalendorinį ketvirtį, sumokamos grąžinant paskutinę paskolos dalį. Arba visos palūkanos turi būti sumokėtos ne vėliau paskolos grąžinimo termino.

12.       Ieškovė 2018 m. birželio 21 d. raštu pareikalavo sumokėti 568,80 GBP ir 658,12 GBP palūkanas už 2016–2018 metus (T. 1, b. l. 12, 13). Ieškovė 2018 m. liepos 9 d. raštu pranešė, kad nutraukia paskolos sutartis ir pareikalavo grąžinti 230 000 Eur paskolą bei sumokėti pirmiau nurodytas palūkanas (T. 1, b. l. 19, 20). Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 20 d. pranešime nurodė, kad nėra objektyvių priežasčių sutartims nutraukti, kad sąskaitos nepateiktos ir kad jos išrašytos nesilaikant mokesčių įstatymų (T. 1, b. l. 71). Ieškovė 2018 m. spalio 15 d. pranešimu ir elektroniniu laišku pranešė, kad nuo 2018 m. lapkričio 18 d. nutraukia paskolos sutartis ir pareikalavo grąžinti 230 000 Eur paskolas ir sumokėti palūkanas (jų suma nenurodyta) (T. 1, b. l. 27, 28, 30).

13.       Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nustatyta, kad šalis sieja paskolos teisiniai santykiai. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti gautą paskolos sumą ir sumokėti palūkanas.

14.       Vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 2 dalimi, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.

Dėl palūkanų pagal 2016 m. balandžio 5 d. paskolos sutartį

15.       Ieškovė teigia, kad 2016 m. balandžio 5 d. paskolos sutartyje šalys nesusitarė dėl tvarkos, kaip turi būti mokamos palūkanos, todėl jas atsakovė turėjo mokėti kas mėnesį (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nesutinka su nurodyta ieškovės pozicija, tvirtina, kad palūkanos turėjo būti sumokėtos kartu su grąžinama 190 000 Eur paskolos suma iki 2020 m. balandžio 5 d. (2016 m. balandžio 5 d. paskolos sutarties 4 punktas). Įvertinęs aptariamos sutarties sąlygas, teismas daro išvadą, kad šalys sutarties 4 punkte nustatė kitokią palūkanų mokėjimo tvarką negu nustatytoji CK 6.872 straipsnio 2 dalyje (pakeitė įstatyme įtvirtintą taisyklę, jog palūkanos mokamos kas mėnesį) ir susitarė, jog palūkanos bus sumokėtos iki sutartyje nustatyto termino kartu su visa 190 000 Eur paskolos suma. Nurodytą išvadą pagrindžia taip pat ir šalių elgesys po sutarties sudarymo. Ieškovė kas mėnesį nereikalavo, kad atsakovė mokėtų palūkanas. Pirmą kartą sumokėti palūkanas ieškovė pareikalavo 2018 m. birželio 21 d. raštu, t. y. praėjus daugiau negu dvejiems metams nuo teisės reikalauti palūkanų už pirmą mėnesį. Ieškovė pateikė į bylą nuotrauką, kurioje užfiksuota ieškovės vadovo 2017 m. liepos 22 d. SMS žinutė atsakovės vadovei, kurioje klausiama, kaip bus mokamos 479 GBP palūkanos (T. 2, b. l. 172, 178, 189). Teismas sprendžia, kad nurodyta žinutė nelaikytina reikalavimu sumokėti palūkanas, nes ieškovė nepridėjo nurodytą sumą pagrindžiančios sąskaitos-faktūros ir įrodymų, kad šią sąskaitą-faktūrą gavo atsakovė.

16.       Reikšmingai tai, kad 2018 m. birželio 21 d. pretenzija pareikšta po to, kai įvyko ieškovės ir atsakovės vadovų (kurie yra sutuoktiniai) konfliktas ir atsakovės vadovė kreipėsi į teisėsaugos dėl ieškovės vadovo (savo sutuoktinio) elgesio. Taigi šalių vadovų asmeninis konfliktas yra priežastis, dėl kurios ieškovė pareikalavo sumokėti palūkanas anksčiau negu nustatyta 2016 m. balandžio 5 d. sutarties 4 punkte. Be to, ieškovė, pareikalavusi sumokėti palūkanas, pateikė taip pat ir sąskaitas-faktūras, jose nurodė reikalaujamų palūkanų dydį, bet jo nedetalizavo, nenurodė, koks palūkanų dydis paskaičiuotas už kiekvieną mėnesį.

Dėl palūkanų pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutartį

17.       Ieškovė teigia, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutartyje šalys susitarė, kad palūkanos turi būti mokamos kas metų ketvirtį (sutarties 5 punktas). Atsakovė nesutinka su šia ieškovės pozicija, remiasi nurodytos paskolos sutarties 5 punkto paskutiniu sakiniu ir tvirtina, kad gali visas palūkanas sumokėti iki 40 000 Eur paskolos grąžinimo termino. Teismas sprendžia, kad ieškovės pozicija nepagrįsta, o atsakovės – pagrįsta. Nurodytą išvadą teismas daro dėl tokių toliau išdėstytų priežasčių.

18.       2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutarties 5 punkte yra trys sakiniai. Pirmame sakinyje parašyta, kad „palūkanos mokamos kiekvieno kalendorinio ketvirčio paskutinę darbo dieną (...)“. Taigi aptariamame sakinyje nustatyta kitokia negu CK 6.872 straipsnio 2 dalyje taisyklė, pagal kurią atsakovė palūkanas privalo mokėti keturis kartus į metus (kas metų ketvirtį). Antrame sakinyje detalizuota palūkanų skaičiavimo tvarka, kai paskutinė paskolos dalis grąžinama anksčiau negu paskutinę to kalendorinio ketvirčio darbo dieną. Trečio sakinio formuluotė yra tokia: „Arba visos palūkanos turi būti sumokėtos ne vėliau paskolos grąžinimo termino“. Taigi trečiame sakinyje nustatyta dar kitokia taisyklė palūkanoms mokėti negu sutarties 5 punkto pirmame sakinyje. Žodis „arba“ reiškia pasirinkimą, alternatyvą. Dėl to atsakovės (skolininkės) prievolės mokėti palūkanas pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutartį, įvykdymo būdas yra alternatyvus: prievolę atsakovė turi įvykdyti sumokėdama palūkanas kiekvienų metų ketvirtį (dalimis) arba sumokėdama visas palūkanas iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. (t. y. paskutinę termino paskolai grąžinti dieną). Tad atsakovės prievolė mokėti palūkanas yra alternatyvioji (CK 6.26 straipsnio 1 dalis).

19.       Pagal CK 6.26 straipsnio 1 dalį, prievolė yra alternatyvioji, kai skolininkas turi atlikti vieną iš dviejų ar iš daugiau skirtingų veiksmų (pagrindinių prievolės įvykdymo būdų) savo, kreditoriaus ar trečiojo asmens pasirinkimu. Kai pasirinktas veiksmas atliktas, laikoma, kad prievolė visiškai įvykdyta. Svarbus alternatyviosios prievolės elementas yra pasirinkimo teisė (CK 6.27 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.27 straipsnio 1 dalimi, kai prievolė yra alternatyvioji, pasirinkimo teisė priklauso skolininkui, išskyrus atvejus, kai įstatymai, sutartis ar teismo sprendimas nustato, kad pasirinkimo teisė priklauso kreditoriui ar trečiajam asmeniui. 2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutartyje nenustatyta, kuriai prievolės šaliai priklauso pasirinkimo teisė, t. y. teisė pasirinkti sutarties 5 punkto pirmame sakinyje arba trečiame sakinyje nustatytus prievolės mokėti palūkanas įvykdymo būdus. Dėl to nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad pasirinkimo teisė priklauso atsakovei, nes ji yra skolininkė (turi pareigą sumokėti palūkanas). Kvalifikavus atsakovės prievolę mokėti palūkanas alternatyviąja ir nustačius pasirinkimo teisės šiai prievolei įvykdyti būdo subjektą, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, jog paskolos sutarties šalys turėjo atskirai susitarti dėl sutarties 5 punkto trečiame sakinyje nustatyto alternatyvaus būdo prievolei įvykdyti. Teismas pabrėžia, kad, pagal paskolos sutarties 5 punkto konstrukciją, šalys neturėjo pareigos atskirai susitarti ir sudaryti papildomų susitarimų tam, kad atsakovė (skolininkė pagal paskolos sutartį) galėtų įgyvendinti CK 6.27 straipsnio 1 dalyje nustatytą pasirinkimo teisę prievolei esant alternatyviai. Ieškovė beveik dvejus metus nereikalavo, kad atsakovė mokėtų palūkanas kas metų ketvirtį, 2018 m. birželio 21 d. ir 2018 m. liepos 9 d. pretenzijose nurodė reikalaujamų sumokėti palūkanų dydį, bet nedetalizavo, kokios konkrečios palūkanos paskaičiuotos už kiekvieną metų ketvirtį.

Dėl teisės reikalauti sumokėti palūkanas ir vienašalio sutarčių nutraukimo

20.       Atsižvelgdamas į tai, kad yra nesuėjęs atidedamasis prievolės mokėti palūkanas terminas (atitinkamai 2020 m. balandžio 5 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d.), teismas daro išvadą, kad neatsirado atsakovės pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais pagal 2016 m. balandžio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutartis. Dėl to ieškovė negalėjo reikalauti, kad atsakovė įvykdytų nurodytą prievolę nepasibaigus atidedamajam terminui (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Dėl tos pačios priežasties teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrįstai nutraukė paskolų sutartis, pasirėmusi atsakovės esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217, 6.218 straipsniai). Pažymėtina, kad neatsirado atsakovės pareiga mokėti palūkanas, todėl atsakovė nepadarė esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnis). Be to, atsakovei, laikantis paskolos sutarčių sąlygų ir iki paskolų sutartyse nustatytų terminų pabaigos nemokant palūkanų, ieškovei nebuvo pagrindo numatyti, kad kita sutarčių šalis (atsakovė) pažeis sutartis iš esmės (CK 6.219 straipsnis).

21.       Kiti bylos šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

22.       Dėl visų šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė šalių paskolos sutartis ir be pagrindo reikalauja iš atsakovės skolos bei palūkanų. Dėl to ieškinys atmetamas, o priešieškinis tenkinamas: ieškovės 2018 m. spalio 15 d. pranešimu įvykdytas vienašalis 2016 m. balandžio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolų sutarčių nutraukimas nuo 2018 m. lapkričio 18 d. pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu (6.224 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23.       Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė patyrė tokių bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį už priešieškinį ir 1 000 Eur advokatei už teisinę pagalbą. Įvertinęs bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teismas daro išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškinį ir patenkinti priešieškinį.

Pripažinti negaliojančiu ieškovės Jungtinės Karalystės įmonės AR VascuSurgical LTD 2018 m. spalio 15 d. pranešimu įvykdytą vienašalį 2016 m. balandžio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolų sutarčių nutraukimą nuo 2018 m. lapkričio 18 d.

Priteisti atsakovei UAB „Volatus LT“ (kodas 304222535) iš ieškovės Jungtinės Karalystės įmonės AR VascuSurgical LTD  (kodas 0754291) 1 150 Eur (tūkstantį šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.