Civilinė byla Nr. 2A-116-212/2018

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00553-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.2.2; 2.6.6.4; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Vilstata“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino Rūmų 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei UAB „Vilstata“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. K., O. K. teisių ir pareigų perėmėja, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vilstata“ 6‘875,23 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jos miręs sutuoktinis O. K. buvo UAB „Vilstata“ generalinis direktorius. UAB „Bikuvos“ prekyba ir atsakovė UAB „Vilstata“ 2012 m. gruodžio 20 d. sudarė prekių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 12/3/2012, pagal kurią UAB „Bikuvos“ prekyba įsipareigojo perduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. UAB „Vilstata“ priėmė, bet neapmokėjo UAB „Bikuvos“ prekybos prekių 5‘556,41 Eur sumai pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras.
3. UAB „Bikuvos“ prekyba ir tuometinis UAB „Vilstata“ generalinis direktorius O. K. 2012 m. gruodžio 20 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią O. K. laidavo už UAB „Vilstata“ pagal 2012 m. gruodžio 20 d., pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 12/3/2012.
4. Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino O. K. ir UAB „Bikuvos“ prekybos taikos sutartį, kuria O. K. įsipareigojo sumokėti UAB „Bikuvos“ prekybai 5‘556,41 Eur skolą, 221,60 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolą iki skolos visiško sumokėjimo, 45 Eur žyminio mokesčio, 800 Eur išlaidų advokato pagalbai, 92,34 Eur išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. O. K. sumokėjo UAB „Bikuvos“ prekyba“ 6‘875,23 Eur ir taip įvykdė visus įsipareigojimus pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Todėl I. K., priėmusi O. K. palikimą, įgijo teisę regreso tvarka prisiteisti sumokėtą 6‘875,23 Eur sumą iš atsakovės UAB „Vilstata“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Vilstata“ ieškovės I. K. naudai 6‘875,23 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6‘875,23 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-04-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 234 Eur žyminio mokesčio ir 330 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Taip pat priteisė iš atsakovės 9,41 Eur pašto išlaidų valstybei.
7. Nustatė, kad 2012-12-20 UAB „Bikuvos“ prekyba, kaip pardavėjas, ir UAB „Vilstata“ atstovaujama generalinio direktoriaus O. K., veikiančio pagal įmonės nuostatus, kaip pirkėjas sudarė prekių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią susitarė, kad pardavėjas įsipareigoja sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoti pirkėjui prekes, pasiliekant nuosavybės teisę iki jų apmokėjimo. Pirkėjas įsipareigojo priimti prekes ir už jas apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. UAB „Bikuvos“ prekyba pagal prekių pirkimo – pardavimo sutartį pardavė prekių ir išrašė PVM sąskaitas –faktūras 2014-08-19 Nr. BIK0648107, 2014-08-29 Nr. BIK0648323, 2014-08-29 Nr. B1K0648324, 2014-08-29 Nr. BIK0648325-329 (serija BIK Nr. 0648325; 0648326; 0648327; 0648328; 0648329), 2014-09-09 Nr. BIK0647561, 2014-09-19 Nr. BIK0647854, 2014-09-19 Nr. BIK0647855-856 (Serija BIK Nr. 0647855; 0647856;), 2014-09-19 Nr. BIK0647865-867 (serija BIK Nr. 0647866; 0647867); 2014-09-30 Nr. BIK0647952; 2014-09-30 Nr. BIK0647976; 2014-09-30 Nr. BIK0647990; 2014-10-31 Nr. BIK0666577; 2014-10-31 Nr. 0666578. UAB „Bikuvos“ prekyba ir O. K. 2012-12-20 sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią O. K. laidavo už skolininkę UAB „Vilstata“ pagal sudarytą pagrindinę prekių pirkimo – pardavimo sutartį 12/3/2012 ir įsipareigojo Kreditoriui visu savo turtu, jeigu skolininkė tinkamai neįvykdys kreditoriui visų ar dalies prievolių pagal Pagrindinę sutartį.
8. UAB „Vilstata“ laiku neatsiskaitė pagal UAB „Bikuvos“ prekyba pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras, todėl UAB „Bikuvos“ 2015-04-29 kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo O. K.. Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės UAB „Bikuvos“ prekyba ir atsakovo O. K. sudarytą taikos sutartį. Pagal patvirtintą taikos sutartį O. K. UAB „Bikuvos“ prekyba 2016-02-15 pervedė 159,88 Eur, 2016-02-12 – 5‘778,01 Eur, ir 2015-11-06 - 937,34 Eur. Viso 6‘875,23 Eur. UAB „Bikuvos“ prekyba 2016-04-04 patvirtino, kad O. K. apmokėjo visas sumas pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2015-08-11 nutartį. O. K. mirė 2016-06-04. Visagino miesto apylinkės teismo 2017-02-01 nutartimi pakeitė civilinėje byloje 2-14-844/2017, ieškovą O. K. į jo teisų perėmėją I. K..
9. Teismas nustatė, kad O. K. UAB „Vilstata“ generaliniu direktoriumi buvo nuo 2010-01-12 iki 2014-09-22. Visagino miesto apylinkės teismo 2014-09-26 nutartimi sustabdė 2014-09-22 valdybos nutarimą atleisti iš direktoriaus pareigų O. K. ir išrinkti direktoriumi V. M.. Ši nutartis galiojo iki 2015-02-02. Būdamas UAB „Vilstata“ generaliniu direktoriumi O. K. turėjo prieigą prie įmonės sąskaitos ir vykdė pinigų pervedimus 2014-10-09, 2014-11-05, 2014-11-18, 2014-12-01. UAB „Vilstata“ UAB „Bikuvos“ prekyba 2015-02-24 prašė leisti padengti 7‘408,59 Eur įmonės (UAB „Vilstata“) įsiskolinimą UAB „Bikuvos“ prekyba dalimis pagal sudarytą grafiką, todėl teismas padarė išvadą, kad UAB „Vilstata“ apie įsiskoliną žinojo.
10. Teismas nenustatė aplinkybių, kad O. K., sudarydamas laidavimo sutartį 2012-12-20, siekė pakenkti UAB „Vilstata“ finansinei veiklai, jos finansiniam stabilumui, kad, būdamas UAB „Vilstata“ generaliniu direktoriumi, turėdamas teisę disponuoti UAB „Vilstata“ finansinėmis lėšomis, tyčia laiku neatsiskaitė su UAB „Bikuvos“ prekyba pagal 2012-12-20, prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12/3/2012, todėl atmetė atsakovės argumentus, kad sudarydamas 2012-12-20 laidavimo sutartį su UAB „Bikuvos“ prekyba O. K. veikė priešingai UAB „Vilstata“ interesams, ir būdamas jos vadovu tyčia laiku neatsiskaitė už įsigytas prekes.
11. Sudarydamas prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12/3/2012 ir laidavimo sutartį 2012-12-20, O. K. buvo UAB „Vilstata“ generaliniu direktoriumi, todėl galėjo veikti šios įmonės vardu ir jos interesais. Teismas sprendė, kad nebuvo jokio būtinumo, sudarant laidavimo sutartį, dar papildomai kaip nors informuoti UAB „Vilstata“, ir gauti iš jos prašymą ar sutikimą laidavimui. Jam veikiant įmonės vardu ir įmonės interesais, toks sutikimas yra preziumuojamas. Įmonės vadovas veikė įmonės interesais, rūpinosi jos veiklos užtikrinimu, todėl geriausiai įžvelgė, kaip efektyviausiai užtikrinti jos finansinį stabilumą ir vysti jos našumą. Tapdamas laiduotoju jis prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti įmonės finansinį įsipareigojimą savo asmeniniu turtu.
12. O. K. įvykdžius UAB „Vilstata“ prievolę kreditoriui UAB „Bikuvos“ prekyba, jis įgijo teisę taip pat ir papildomai reikalauti iš pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu susijusius nuostolius, taip pat reikalauti palūkanų už kreditoriui sumokėtą sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vilstata“ prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Apelianto nuomone, skola kreditoriui UAB „Bikuvos“ prekyba susidarė dėl O. K. kaltės. Juridinių asmenų registro duomenimis O. K. nuo 2010-01-12 iki 2014-09-22 ėjo atsakovės UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus pareigas. Teismo vertinimu O. K. buvo legitimus bendrovės vadovas iki 2015-02-02. O. K. buvo atšauktas iš pareigų praradus akcininkų pasitikėjimą dėl nuostolingo bendrovės valdymo. Utenos apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00358-14 pagal BK 206 str. (kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką) ir pagal 222 str. (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl O. K. mirties. Jeigu būtų baigtas ikiteisminis tyrimas ir O. K. būtų pripažintas kaltu, UAB „Vilstata“ kreiptųsi į teismą su ieškiniu dėl žalos bendrovei atlyginimo. Tačiau dėl tragiškos pastarojo mirties UAB „Vilstata“ prarado galimybę ginti savo pažeistas teises ir prisiteisti padarytus bendrovei nuostolius. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir jomis nesirėmė.
15. Nesutinka su teismo argumentu, kad O. K. neprivalėjo gauti UAB „Vilstata“ sutikimo sudaryti laidavimo sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant asmenų sutapimui prievolėje, laidavimo objekto negali būti, t. y. negalima laiduoti už patį save savo kreditoriui. Todėl pripažinus, kad sudarydamas laidavimo sutartį O. K. veikė kaip UAB „Vilstata“ vadovas, ši laidavimo sutartis taptų niekinė. O. K. turėjo (privalėjo) gauti atsakovės valdymo organų - valdybos ar visuotinio susirinkimo sutikimą ar prašymą laiduoti už bendrovę, tačiau to neatliko. CK 6.83 str. 2 d. nustato, kad jeigu laidavimas atsirado be skolininko žinios, laiduotojas turi teisę reikalauti tik to, ką skolininkas būtų privalėjęs sumokėti be laidavimo, įskaitant nuostolius“. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad O. K. apie sprendimą laiduoti už bendrovę buvo pranešęs bendrovės valdymo organams ir gavo jų sutikimą, atitinkamai jis veikė savo rizika ir net pripažinus, kad jam perėjo visos kreditoriaus teisės pagal prievolę, jis gali reikalauti tik 5‘556,41 Eur skolą. UAB „Vilstata“ žinojimas apie susidariusią skolą šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingas. Pirmos instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl mano, jog teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 221,60 Eur delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas nuo 5‘778.01 Eur sumos nuo 2015-04-10 iki skolos pilno apmokėjimo ir 937,34 Eur bylinėjimosi išlaidų Utenos rajono apylinkės teisme ir 330 Eur bylinėjimosi išlaidų Visagino miesto apylinkės teisme.
16. Byloje yra pateikti įrodymai, kad O. K. disponavo UAB „Vilstata“ banko sąskaitomis (atitinkamai ir lėšomis) iki 2014 m. gruodžio mėnesio, nors de facto jis jau įmonei negalėjo vadovauti, nes neturėjo prieigos nei prie administracinių nei prie gamybinių bendrovės pastatų, taip pat ir prie statybos objektų. Laikotarpiu nuo 2014-10-09 iki 2014-12-01 (imtinai) O. K. išvedė iš UAB „Vilstata“ banko sąskaitų apie puse milijono litų. Buvo atlikti pavedimai bendrovėms, kurioms nebuvo suėjęs mokėjimo (prievolės įvykdymo) terminas. Tuo tarpu pradelsti mokėjimai (tame tarpe ir UAB „Bikuvos“ prekyba) atlikti nebuvo. Tokiu būdu buvo akivaizdžiai pažeistas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, t. y. pažeistos imperatyvios CK 6.9301 str. 2 d. normos, kurios nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir apelianto nuomone, padarė klaidingą išvadą, kad O. K. veiksmuose, neatsiskaitant su pradelsta skola kreditoriui UAB „Bikuvos“ prekyba, nebuvo tyčios. Priešingai, mano, kad O. K. de facto jau nebūdamas UAB „Vilstata“ vadovu, tačiau dar kurį laiką turėdamas prieigą prie bendrovės banko sąskaitų, veikė sąmoningai ir tikslingai, pasirinktinai pervesdamas lėšas kontrahentams su kuriais jį siejo artimi asmeniniai santykiai ir ignoruodamas kreditorius pagal mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka, pažeisdamas įstatymo imperatyvą. Todėl teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. K. prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti, Visagino miesto apylinkės teismas 2017-09-13 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog byloje neginčijamai buvo nustatyta, kad O. K. laidavo kreditorei UAB „Bikuvos“ prekyba užtikrindamas atsakovės UAB „Vilstata“ finansinių įsipareigojimų kylančių pagal 2012-12-20 pirkimo pardavimo sutartį. O. K. įvykdęs prievolę už UAB „Vilstata“ įgijo visas UAB „Bikuvos“ prekyba, kaip kreditorės, teises ir pareigas. Apeliantė nepagrindė jokiais argumentais bei nepateikė jokių įrodymų, kad O. K. atliko neteisėtus veiksmus, kurie galėjo sukelti žalą bendrovei ar jos kreditoriams. Apeliantės nurodomas atliekamas ikiteisminis tyrimas neturi jokio ryšio su šia byla ir laidavimo sutartimi ir apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ikiteisminio tyrimo ryšį su byla. O. K. buvo atleistas iš generalinio direktoriaus pareigų 2014-09-22 ir UAB „Vilstata“ niekada nebuvo pareiškusi jam jokio ieškinio dėl žalos atlyginimo iki pat jo mirties, niekada neįrodinėjo, jog buvo atlikti kažkokie neteisėti veiksmai.
18. Mano, kad UAB „Vilstata“, apeliaciniame skunde nurodydama apie O. K. neteisėtus veiksmus, siekia išvengti skolos grąžinimo arba vilkina bylos nagrinėjimą ir skolos grąžinimą. O. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų tyčia ar dėl itin akivaizdaus aplaidumo sukėlę žalą bendrovei. Sudarydamas 2012-12-20 laidavimo sutartį, neperžengė protingos verslo rizikos. Pažymi, jog laidavimo sutarties suma nesiekė 1/20 UAB „Vilstata“ įstatinio kapitalo dydžio, todėl O. K. sudarydamas sandorį neprivalėjo gauti valdybos sutikimą. Be to, atsakovė prievolės įvykdymui O. K. davė sutikimą pritardama byloje tarp O. K. ir UAB „Bikuvos“ prekyba sudarytai taikos sutarčiai, kuria buvo įvykdyta prievolė UAB „Bikuvos“ prekyba naudai už UAB „Vilstata“. Apeliacinio skundo argumentai, jog O. K. nesilaikė CK 6.9301 str. nustatytos atsiskaitymo tvarkos nėra šios bylos dalykas ir tai nepaneigia atsakovės, kaip pagrindinės skolininkės pareigą grąžinti skolą laiduotojui. Pažymi, jog UAB „Vilstata“ nevykdė pareigos atsiskaityti su UAB „Bikuvos“ prekyba, nors ir O. K. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Atsakovė buvo pateikusi skolos grąžinimo grafiką UAB „Bikuvos“ prekyba, tačiau jo nesilaikė, todėl ir buvo kreiptasi į teismą dėl skolos grąžinimo iš laiduotojo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Vilstata“ ir UAB „Bikuvos“ prekyba 2012 m. gruodžio 20 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Bikuvos“ prekyba įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perduoti UAB „Vilstata“ prekes, o pastaroji įsipareigojo prekes priimti ir už jas apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. UAB „Bikuvos“ prekyba ir O. K. 2012 m. gruodžio 20 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotojas O. K. laidavo už Skolininkę UAB „Vilstata“ ir įsipareigojo atsakyti Kreditoriui UAB „Bikuvos“ prekyba visu savo turtu, jeigu Skolininkė tinkamai neįvykdys Kreditoriui visų ar dalies prievolių pagal Pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį 12/3/2012 (1 t., b. l. 4-6, 30-31). UAB „Vilstata“ 2015 m. vasario 24 d. raštu kreipėsi į UAB „Bikuvos“ prekyba, prašydama leisti 7‘408,59 Eur įsiskolinimą padengti dalimis. UAB „Bikuvos“ prekyba Utenos rajono apylinkės teismui 2015 m. balandžio 28 d. pateikė ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo O. K.. Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Bikuvos“ prekyba ir atsakovo O. K. sudarytą taikos sutartį, kurią O. K. įvykdė, sumokėdamas 6‘875,23 Eur (1 t., b. l. 29, 32-41). VĮ Registrų centras duomenimis O. K. UAB „Vilstata“ generaliniu direktoriumi buvo nuo 2010 m. sausio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. (1 t., b. l. 111-116).
21. Nesutiktina su apeliantės argumentu kad skola UAB „Bikuvos“ prekyba susidarė dėl O. K. kaltės, nes šios aplinkybės nepatvirtina jokie įrodymai ir apeliantė įrodymų, pagrindžiančių šį jos argumentą, taip pat nepateikė. O. K., kaip generalinis direktorius, asmeniškai tiekėjams mokėjimų neatliko, nes šias funkcijas, kaip taisyklė, atlieka bendrovės darbuotojai, einantys konkrečias pareigas. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „Vilstata“ yra gan didelė bendrovė, jos įstatinio kapitalo dydis viršija 650‘000 Eur, todėl manytina, kad bendrovės struktūroje yra įvairių skyrių bei poskyrių su atitinkamomis funkcijomis. Tai patvirtina ir UAB „Vilstata“ 2015 m. vasario 24 d. raštas UAB „Bikuvos“ prekyba, pasirašytas generalinio direktoriaus V. M. ir paruoštas buhalterės I. G. (1 t., b. l. 29).
22. Apeliantės nurodomos prielaidos apie tai kas būtų, jei būtų baigtas ikiteisminis tyrimas O. K. atžvilgiu, apie tai, kad O. K. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. iš UAB „Vilstata“ banko sąskaitų pasisavino pinigus niekaip nėra susijusios su nagrinėjama byla, tai nėra šios bylos nagrinėjamo dalykas, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl šių aplinkybių nepasisako.
23. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad O. K. apie sprendimą laiduoti už bendrovę, turėjo informuoti bendrovės valdymo organus ir gauti jų sutikimą. Įstatymas reglamentuoja, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė ir atsiranda sudarius laidavimo sutartį (CK 6.76 straipsnio 1, 2 dalys). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises (CK 6.83 straipsnio 4 dalis).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.80 straipsnio 2 dalis, CK 6.6 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, kt.). Taigi, O. K., sudarydamas laidavimo sutartį, veikė kaip fizinis asmuo, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad O. K. privalėjo gauti UAB „Vilstata“ sutikimą. Be to, UAB „Vilstata“ laidavimo sutarties neginčijo, skolą UAB „Bikuvos“ prekyba pripažino, prašė ją sumokėti dalimis, ką patvirtina 2015 m. vasario 24 d. raštas kreditorei UAB „Bikuvos“ prekyba, pasirašytas generalinio direktoriaus V. M. (1 t., b. l. 29).
25. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Visagino miesto apylinkės teismo sprendimo padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė I. K. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl pagrindo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, nėra (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Eigirdas Činka

Birutė Jonaitienė

Zina Mickevičiūtė