Civilinė byla Nr. 2A-867-273/2011
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14307-2010-8
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė
Procesinio sprendimo kategorija 11.9.;114.11;121.18;121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovei A. A. J., jos atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, atsakovo UAB „Statoil Lietuva“ atstovui Emiliui Cicėnui
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. J. ir atsakovo UAB „Lietuva Statoil“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. J. ieškinį atsakovui UAB „Lietuva Statoil“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėta jai paskirtą drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo 2010-07-26 atsakovo įsakymu Nr.P/80, į darbą negrąžinti, priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą po 2800 Lt per mėnesį, išeitinę išmoką 14 000 Lt, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5). Nurodė, kad nuo 2003-04-22 dirbo atsakovo degalinės „S. S.“ degalinės vadove. 2010-07-26 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo. Paaiškino, kad buvo nubausta 2010-07-20 atlikto patikrinimo pagrindu. Patikrinimo metu degalinės prekybinėje salėje buvo surastos prekės, kurių galiojimo terminai pasibaigę arba suklastoti. Pati ieškovė patikrinimo metu nedalyvavo, apie prekes be galiojimo datų arba suklastotomis galiojimo datomis ji nieko nežinojo. Be to, ieškovė buvo apkaltinta, kad vertė darbuotojus klastoti prekių galiojimo terminus. Ieškovė nepripažįsta vertusi darbuotojus klastoti galiojimo datas. Mano, kad buvo atleista iš darbo nepagrįstai ir neteisėtai. Mano, kad negalės dirbti atsakovo įmonėje, nes santykiai jau yra sugadinti. Ieškovės atstovas advokatas Tomas Vildžiūnas prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą. Prekių su netinkamais galiojimo terminais suradimo faktas yra užfiksuotas netinkamai. Neaišku, kada ir kaip tokios prekės buvo surastos, ar apskritai jos buvo surastos. Nepateikta taip pat įrodymų, kad ieškovė vertė kitus darbuotojus klastoti prekių galiojimo datas.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu atsakovo UAB „Lietuva Statoil“, direktoriaus 2010-07-26 įsakymą Nr.P/80, kuriuo ieškovė A. A. J., buvo atleista iš darbo, degalinės „S. S.“ vadovės pareigų. Į darbą negrąžino. Nustatė, kad darbo teisiniai santykiai tarp ieškovės A. A. J. ir UAB „Lietuva Statoil“ yra nutraukti šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Priteisė ieškovei A. A. J., iš atsakovo UAB „Lietuva Statoil“ darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką- po 186,76 Lt (šimtą aštuoniasdešimt devynis litus ir 76 ct, priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos ( 2010-07-26) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 16091,65 Lt (šešiolika tūkstančių devyniasdešimt vieną litą ir 65 ct, priskaityta suma) išeitinės išmokos, 1500 Lt ( tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisė valstybei iš atsakovo UAB „Lietuva Statoil“, 1098 Lt ( tūkstantį devyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 18 Lt ( aštuoniolika litų) pašto išlaidų . Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (4022,91 Lt, keturi tūkstančiai dvidešimt du litai ir 91 ct, priskaityta suma) priteisimo ieškovei iš atsakovo nurodė vykdyti skubiai.
Teismas konstatavo, kad nesant prekių išėmimo akto nėra galimybės nustatyti, kiek ir kokių prekių atsakovo darbuotoja D. P. rado 2010-07-20 dieną su netinkamai nurodytomis galiojimo datomis. Prekių paėmimą D. P. vykdė viena, nelaukdama, kol į darbą atvyks ieškovė ir pavaduotoja R. Z.. Po paėmimo neatlikta inventorizacija, nėra nurašymo akto, kurie leistų daryti išvadą, kad ginčo prekės tikrai buvo paimtos iš degalinės. Iš liudytojo M. G. pripažinimo galima neginčijamai nustatyti tik tokią aplinkybę, kad M. G. 2010 metų liepos pradžioje nutrynė galiojimo datas apytiksliai nuo 20 butelių gėrimų, dalį iš jų rado D. P.. Fakto, kad sausainiai „Barni“ buvo surasti degalinės salėje su suklastotomis datomis niekas nepatvirtina, išskyrus pačią D. P., nes M. G. tai sužinojo tik iš D. P.. Paimtos prekės nebuvo saugomos taip, kad prie jų niekas negalėtų prieiti ir padaryti kokių nors pakeitimų etiketėse- liudytoja D. P. nurodė, kad tiesiog susirinko prekes ir išsivežė, laiko jas biure, Vilniuje. Esant tokiai situacijai, kai prekės laikomos atvirai, neapsaugotos nuo pašalinio poveikio, nėra galimybės daryti išvados, kad prekių etiketės nebuvo kokių nors asmenų pakeistos vėliau, t.y. jau po 2010-07-20 paėmimo. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovės vadovaujamoje degalinėje buvo surastos visos prekės, kurios yra išvardintos pareikalavime pasiaiškinti (b.l. 16). Net jeigu tos prekės ir buvo surastos degalinėje, tai atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtent ieškovė suklastojo datas, dėl dalies datų klastojimo prisipažino M. G., kas suklastojo kitas datas, nenustatyta.
Teismas nustatė, kad ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda taip pat ir už tai, kad ji duodavo nurodymus degalinės darbuotojams nutrinti ir klastoti maisto prekių galiojimo datas, bei šias prekes pardavinėti ( b.l.16). Atsakovas įrodymų, kada, kokiais konkrečiai veiksmais ieškovė atliko prievartos veiksmus kito asmens atžvilgiu reikalaudama suklastoti tam tikrus duomenis, nepateikė. Darbuotojų tarnybiniai pranešimai, rašyti regiono vadovei D. P. yra nekonkretūs ir tiesiogiai nenurodo ieškovės atliktų veiksmų turinio ir laiko. Teismas nurodė, kad iš liudytojų apklausos negalima buvo nustatyti, kokiu konkrečiai laiku ir kokiais veiksmais ieškovė vertė darbuotojus klastoti galiojimo datas ant prekių. Nesant nustatytų visų drausminei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų ( pažeidimo fakto, neteisėtų darbuotojo veiksmų, priežastinio ryšio tarp pažeidimo fakto ir veiksmų, darbuotojo kaltės) nėra įmanoma taikyti drausminės atsakomybės. Atsakovas nebuvo pakankamai objektyvus ir rūpestingas, neskyrė pakankamai dėmesio nustatyti konkrečius pažeidimus, išsiaiškinti kaltus asmenis. Iš ieškovės apskritai nebuvo pareikalauta pasiaiškinti dėl kaltinimų atlikus prievartos ( vertimo, lenkimo) veiksmus darbuotojų atžvilgiu ( b.l.16-17). Darbuotojai, kurie patys prisipažino trynę ar kitaip taisę galiojimo datas, atsakovo apskritai liko neįvertinti. Esant tokiai situacijai, teismas nurodė, kad negali vertinti, jog nuobauda ieškovei- atleidimas iš darbo yra paskirta pagrįstai ir teisėtai. Ieškovė nepageidavo būti grąžinta į darbą, nurodė, kad santykiai su darbdaviu yra pašliję, nebus sudaryta sąlygų dirbti. Argumentus teismas priėmė, atsižvelgė į šalių tarpusavio santykius, viena kitos vertinimą, ir sprendė, kad ieškovė į darbą negrąžintina.
Apeliaciniu skundu ieškovė A. A. J. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą dalyje dėl išeitinės išmokos priteisimo ir priteisti iš atsakovo penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką- 20114,56 Lt. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas, tačiau priimtas iš dalies pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį darbo bylose.
Skunde ieškovė teigia, kad vienas iš ieškinio reikalavimų buvo prašymas priteisti iš atsakovo, ieškovės A. A. J., naudai 14000,00 Lt kompensaciją. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad vidutinis jos vieno mėnesio atlyginimas buvo 4022,91 Lt (b.1. 48). Pirmos instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje konstatavo, kad priteistina išeitinė išmoka — keturių mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 140 str. 1 d .4p.). Ieškovės vidutinis vienos darbo dienos užmokestis buvo 189,76 Lt, atitinkamai vieno mėnesio darbo užmokestis- 4022,91 Lt ( b. l 48). Išeitinės išmokos suma - 16091,65 Lt (priskaityta suma). 2003-04-22 darbo sutarties Nr. DS674, 9 p. i.) numatė, kad darbuotojo darbo stažo UAB „Lietuva Statoil“ išeitinių išmokų skaičiavimo tikslais, darbo sutarties nutraukimo atveju bus laikoma 1997-10-17, kuri yra pirma paskutinio nepertraukiamo darbuotojo įdarbinimo UAB „Shell Lietuva“ diena. DK 140 str. 1 d. 5 p. numato, kad esant nepertraukiamam nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių darbo stažui, darbuotojui išmokama penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Siekdama nepažeisti CPK 7 str. įtvirtinto principo, ieškinio netikslino, tačiau jos atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė ieškovės aukščiau paminėtas aplinkybes ir prašė teismo priteisti penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų aplinkybių neįvertino.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Lietuva Statoil“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, iškviesti liudytojus A. M. bei S. J., dirbančius UAB „Lietuva Statoil“ operatoriais- pardavėjais. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė bei aiškino tiek procesinės tiek materialinės teisės normas, neįvertino byloje esančių įrodymų.
Skunde atsakovas teigia, kad iš 2010 m. liepos 26 d. UAB „Lietuva Statoil“ degalinių tinklo departamento direktoriaus įsakymo Nr. P/80 (b.l. 18) matyti, kad drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo - ieškovei buvo skirta už tai, kad ji, būdama „S. S.“ degalinės vadove duodavo nurodymus degalinės darbuotojams nutrinti ir klastoti maisto prekių galiojimo datas bei šias prekes pardavinėti, t.y. piktnaudžiaudama jai suteiktais įgaliojimais organizavo ir vykdė maisto prekių galiojimo datų klastojimą ir tokių prekių pardavimą, tuo pažeisdama nustatytų prekių saugojimą ir pardavimo tvarką.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovės vadovaujamoje degalinėje buvo surastos prekės, kurios yra išvardinto pareikalavime pasiaiškinti. 2010-07-20 vykusiame „S. S.“ degalinės patikrinime bei prekių su nutrintomis bei suklastotomis galiojimo datomis išėmime, kurį organizavo Kauno šiaurės regiono pardavimo vadovė D. P., dalyvavo ne tik T P., bet ir patikrinimo metu dirbęs „S. S.“ degalinėje dirbęs degalinės operatorius M. G.. Šis darbuotojas visą laiką dalyvavo prekių patikrinime bei išėmime. Teismas nepagrįstai, neturėdamas jokio pagrindo atmetė D. P. parodymus, kuriuos patvirtino, tiek vaizdo įrašas, kurį pirmos instancijos teismas grąžino Atsakovui, po to kai šis įrodymas buvo priimtas į bylą, tiek ir M. G. parodymai. Taip pat, pirmos instancijos teismas, nepagrįstai, neturėdamas tam jokio pagrindo, konstatavo, kad 2010-07-20 prekių paėmimo metu paimtos prekių, kurios yra saugomos apelianto buveinėje Vilniuje, galiojimo datos galėjo būti pakeistos po 2010-07-20, dėl to pirmos instancijos teismas atsisakė į bylą priimti šių paimtų prekių pavyzdžius.
Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti A. R., D. S. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė liepdavo degalinės darbuotojams trinti ir/arba klastoti degalinėje parduodamų maisto produktų galiojimas datas, o vėliau tokius maisto produktus išdėlioti lentynose bei juos parduoti. Šį faktą, patvirtino savo paaiškinimus raštu pateikę E. L., kuri iki 2010 m. pradžios dirbo kartu su Ieškove „S. S." degalinėje, V. V., S. J. ir A. M., kurie dirbo „S. S.“ degalinėje. Visi šie asmenys patvirtino, kad ieškovė jiems nuolatos nurodydavo klastoti arba nutrinti „S. S.“ degalinėje parduodamų maisto prekių bei gaiviųjų gėrimų, kurių galiojimo datos buvo pasibaigę, galiojimo datas bei vėliau šiuo produktus parduoti. Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti A. R., D. S. taip pat parodė, kad tokie veiksmai buvo nuolatiniai ir įprastiniai šioje degalinėje, todėl jie negali prisiminti, kada konkrečiai tokius veiksmus atliko, nes tai buvo daroma labai dažnai. A. R. yra parodžiusi, kad maisto prekių galiojimo datas Ieškovės nurodymu yra trynusi 2010 m. pavasarį. Be to, tą patį rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino V. V., S. J. bei A. M.. Be to, visi asmenys nurodė, kad ieškovės nurodymus klastoti bei trinti maisto produktų galiojimo datas jie vykdydavo, nes bijodavo, kad neprarastų darbo. Pirmosios instancijos teismas, atsisakė liudytojais apklausti S. J. bei A. M., kurie galėjo patvirtinti, kada ieškovė jiems liepė klastoti bei trinti maisto prekių galiojimo datas, nors šiuos asmenis teismas buvo pakvietęs liudytojais, tačiau dėl neaiškių priežasčių po pertraukos teismo posėdyje šie asmenys nebuvo apklausti. Be to, teismas nepagrįstai byloje remiasi R. Z. parodymais. Tiek ieškovė, tiek R. Z. iš darbo „S. S.“ degalinėje buvo atleistos skyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. R. Z. taip pat kreipėsi į teismą dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo, todėl labai tikėtina, kad tiek ieškovė, tiek ir R. Z. yra susitarusios dėl parodymų.
Byloje buvo pateikti 2010-07-22 M. G., A. M., V. V. bei S. J. rašytiniai paaiškinimui. Minėti asmenys 2010-07-26 rašytiniuose paaiškinimuose, o M. G. ir teismo posėdyje, nurodė, kad 2010-07-22 pasiaiškinimus jie parašė pareikalavus ieškovei. Minėti asmenys taip pat paaiškino, kad ieškovė jiems nurodė, kas turi būti rašoma šiuose paaiškinimuose ir ieškovė pateikė tekstą, kurį minėti asmenys privalėjo perrašyti. Šis faktas patvirtina, kad ieškovė, nurodydama darbuotojams ką jie turi rašyti pasiaiškinimuose, siekė nuslėpti faktus apie galimą maisto produktų galiojimo datų klastojimą bei trynimą.
Pirmosios instancijos teismas į bylą buvo prijungęs „S. S.“ degalinės stebėjimo kameros vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas 2010-07-20 atlikto „S. S.“ degalinės prekių patikrinimas, tačiau šis vaizdo įrašas atsakovui buvo grąžintas baigus bylą nagrinėti iš esmės. Kadangi, atsakovo manymu, šis vaizdo įrašas yra svarbus bylos nagrinėjimui, nes šis įrašas patvirtina aplinkybes kaip buvo atliekamas 2010-07-20 „S. S.“ degalinėje esančių prekių patikrinimas. Taip pat pirmosios instancijos parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovo prašymu buvo nuspręsta liudytojais kviesti A. M. bei S. J.. Šie asmenys, gali patvirtini aplinkybes, kaip, kada ir kokiais būdais ieškovė duodavo nurodymus klastoti ir trinti maisto prekių galiojimo datas. Tačiau dėl neaiškių priežasčių, padarius dienos pertrauktą bylos nagrinėjime, pirmosios instancijos teismas atsisakė šiuos asmenis apklausti liudytojais.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. A. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių procesinės bei materialinės teisės normų.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl 2010-07-20 galimo prekių galiojimo klastojimo. Ieškovei klastoti prekių galiojimą nebuvo būtinybės. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad prekės su pasibaigusiu galiojimo laiku buvo galima grąžinti tiekėjui, taip pat kiekvienai degalinei buvo suteikiama galimybė šias prekes nurašyti.
Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei vienas liudytojas nenurodė, nei vieno realaus ir kokretaus fakto, kada, kas ir kokių prekių galiojimą klastojo. Teismo posdėžio metu apklaustas liudytojas D. S. nurodė, kad tariamus prekių galiojimo klastojimus darė apie 2000-uosius metus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukščiau paminėtas liudytojas 2000 m. dirbo lauko darbininku ir su prekėmis esančiomis prekybos salėje jis neturėjo tiesioginio kontakto, o be to jis tuo metu dirbo A. A. ir Ž. J. įmonėje. M. G. prisipažino, kad trynė galiojimus liepos pradžioje gaiviesiems gėrimams, tačiau pripažino, kad vadovė jam nei karto neliepė trinti galiojimų, o be to nuo 2011 07 03 iki 2010 07 11 imtinai vadovė buvo apmokamose atostogose. 2010-07-22 tarnybiniai pranešimai apie neva tai klastojamus prekių galiojimus surašyti trijų skirtingų žmonių, dirbančių skirtingose degalinėse (D. S. dirbo Vilijampolės degalinėje, A. R. - Sukilėlių degalinėje (kuri iki 2010 07 19 imtinai atostogavo) ir E. L. - Jonavos gatvės degalinėje). Šių pranešimų tekstas yra beveik identiškas, todėl šių tarnybinių pranešimų objektyvumas yra abejotinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. S. ir A. R. parodymai prieštaringi - D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010-07-22 tarnybinį pranešimą rašė kartu su A. R. Vilijampolės gatvėje esančioje degalinėje, o A. R. - kad ji rašė atskirai savo darbo vietoje. Be to bylos nagrinėjimo metu A. R. ir D. S. su atsakovu siejo darbo santykiai, todėl jų parodymų kaip objektyvių vertinti negalima.
Apeliacinio skundo 1.3 p. nurodyti asmenys pateikę 2010-07-22 paaiškinimus, juos pateikė po 2 dienų nuo tariamo prekių galiojimo klastojimo nustatymo, t. y. jau žinodami apie tariamą prekių galiojimo klastojimo faktą ir galimas tokio fakto nustatymo pasekmes. Asmenys pateikę 2010-07-26 paaiškinimus tai padarė žinodami, kad degalinės vadovė (ieškovė) jau yra atleista iš darbo (šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas).
Taip pat atsiliepime ieškovė nurodo, kad atsakovas prašo leisti pateikti ne naujus įrodymus, o įrodymus, kurių teismas, atsižvelgdamas į ekonomiškumo principą, ir sutinkant šalims netyrė. Šią galimybę atsakovas turėjo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl prašymas negali būti tenkinamas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Lietuva Statoil“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniu skundu yra iš esmės apskundęs tą patį Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą, todėl vadovaudamasis proceso efektyvumo principu, pakartotinai nedėstys savo argumentų šiame atsiliepime.
Atsakovo UAB „Lietuva Statoil“ apeliacinis skundas atmestinas. I. A. A. J. apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2003 04 22 dirbo atsakovo UAB „Lietuva Statoil“ degalinės vadybininke (b.l. 6-15). Vėliau ieškovės pareigos buvo pavadintos degalinės vadovės pareigomis. 2010 07 26 atsakovo degalinių tinklo departamento direktoriaus įsakymu Nr. P/80 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Įsakyme nurodyta, kad 2010 m. liepos 20 d. buvo atliktas UAB „Lietuva Statoil“ degalinės „S. S.“ patikrinimas, kurio metu prekybos salėje, parduotuvės bakalėjos lentynose, šaldytuvų lentynose buvo rasta prekių be galiojimo datų, su aiškiomis datų nutrynimo žymėmis ( gėrimai „Coca Cola“ light – 6 vnt., „Coca Cola“ – 3 vnt., „Sprite“ – 6 vnt., „Fanta Orange“ – 1 vnt.), taip pat prekių su suklastota galiojimo data (sausainiai „Barni“- 8 vnt.). Patikrinus situaciją 2010 m. liepos 22 d. buvo gauti UAB „Lietuva Statoil“ darbuotojų paaiškinimai, patvirtinantys, kad ieškovė duodavo nurodymus degalinės darbuotojams nutrinti ir klastoti maisto prekių galiojimo datas bei šias prekes pardavinėti, (...) piktnaudžiaudama jai suteiktais įgaliojimais organizavo ir vykdė įrašų apie maisto prekių galiojimą klastojimą ir prekių su pasibaigusiu galiojimu pardavimą, tuo pažeisdama nustatytų prekių saugojimo ir pardavimo tvarką, sukėlė grėsmę vartotojų sveikatai taip padarydama šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (b.l. 18).
Byloje apklausta liudytoja D. P. parodė, kad ji dirba UAB „Statoil Lietuva“ Kauno šiaurės regiono pardavimų vadove. 2010 07 20 apie 5 val. ryto ji atvyko į degalinę „S. S.“, atvykusi pakalbėjo su tuo metu ten dirbusiu G., pastarasis parodė prekes lentynose, kurių galiojimo datos buvo nutrintos ir suklastotos, liudytoja surinko tas prekes, parodė jas pavaduotojai, vėliau atvyko ieškovė, tada įteikė ieškovei reikalavimą pasiaiškinti. Akto apie surastas prekes nesurašė, kai rinko prekes matė tik G., prekių į jokią apsaugotą talpą nesudėjo, parvežė į savo biurą ir padėjo jas ten, šiuo metu prekės yra biure (b.l. 93).
Iš ieškovės parašyto pasiaiškinimo matosi, kad ji nežinanti kaip galėjo atsitikti, kad prekės su netinkamais galiojimo terminais buvo prekybos salėje. Ji nurodė nemačiusi, kaip prekės buvo surastos (b.l. 17). L. R. Z. parodė, kad 2010 07 20 atvykusi į darbą degalinėje rado D. P., kuri buvo susikrovusi į vežimėlį prekes: gėrimus, sakė, kad sugadinti prekių galiojimo terminai. Prekių R. Z. nerodė, ji pati nežiūrėjo. Liudytojas M. G. 2010 07 20 dirbęs Sukilėlių degalinėje taip pat negalėjo nurodyti kokios konkrečiai prekės ir kiek jų buvo išimta su suklastotomis datomis.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nesant prekių išėmimo akto nėra galimybės nustatyti, kiek ir kokių prekių atsakovo darbuotoja D. P. rado 2010 07 20 dieną su netinkamai nurodytomis galiojimo datomis. Prekių paėmimą D. P. vykdė viena, nelaukdama, kol į darbą atvyks ieškovė ir pavaduotoja R. Z.. Po paėmimo neatlikta inventorizacija, nėra nurašymo akto, kurie leistų daryti išvadą, kad ginčo prekės tikrai buvo paimtos iš degalinės. Paimtos prekės nebuvo saugomos taip, kad prie jų niekas negalėtų prieiti ir padaryti kokių nors pakeitimų etiketėse – liudytoja P. nurodė, kad tiesiog surinko prekes ir išsivežė, laiko jas biure, Vilniuje. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kai prekės laikomos atvirai, neapsaugotos nuo pašalinio poveikio, nėra galimybės daryti išvados, kad prekių etiketės nebuvo kokių nors asmenų pakeistos vėliau, t.y. jau po 2010 07 20 paėmimo. Esant šiems duomenims atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad „atsakovas neįrodė, kad ieškovės vadovaujamoje degalinėje buvo surastos prekės, kurios išvardintos pareikalavime pasiaiškinti“.
Darbuotojo padarytas pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus, kai jis atitinka įstatymuose, kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį. Konkrečios šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtys yra nustatytos DK 235 straipsnio 2 dalyje. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymą, kitų norminių teisės aktų, vidaus darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. Atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kaip drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).
Ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda ir už tai, kad ji duodavo nurodymus degalinės darbuotojams nutrinti ir klastoti maisto prekių galiojimo datas, bei šias prekes pardavinėti (b.l. 16). Ieškovės atliktus neteisėtus veiksmus atsakovas įrodinėjo darbuotojų rašytiniais paaiškinimais, rašytais 2010 07 22 ir 2010 07 26 (b.l. 28-29) Vertinant šiuos paaiškinimus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paaiškinimuose darbuotojai nenurodė, kada konkrečiai ar kada apytikriai ieškovė A. J. duodavo nurodymus klastoti galiojimo datas ir pardavinėti netinkamas prekes. E. L. nurodo, kad „buvo liepiama nuvalyti ar ištaisyti galiojimo datas A. J. paliepimu“ (b.l. 29), A. R. nurodo, kad „J. ir Z. liepdavo nutrinti datas“, D. S. rašo, kad „dirbant su J. mums buvo liepiama nuvalyti datas“, V. V. nurodė ,kad „žinojo ir pats trynė poros prekių galiojimus J. nurodymu“, S. J. nurodė, kad „prekės, kurių galiojimo laikas buvo pasibaigęs, buvo grąžinamos į prekybą, kildavo žodinis konfliktas su vadove dėl senų gėrimų pardavimo, nuo balandžio mėnesio šioje aferoje jis nedalyvauja“, A. M. nurodė, kad „A. tą patį irgi primindavo, kurias prekes pirmiausia reikia parduoti, t.y. pasibaigus galiojimo laikui (b.l.30-38). Iš darbuotojų paaiškinimų darytina išvada, kad tarnybiniai pranešimai rašyti regiono vadovei D. P. yra nekonkretūs ir tiesiogiai nenurodo ieškovės atliktų veiksmų turinio ir laiko. Kitų įrodymų –kada, kokiais konkrečiais veiksmais ieškovė atliko veiksmus kitų asmenų atžvilgiu reikalaudama suklastoti tam tikrus duomenis, atsakovas nepateikė. Teisme apklausti liudytojais R. Z., A. R., D. S., M. G. taip pat nenurodė, kokiu konkrečiu laiku ir kokiais veiksmais ieškovė vertė darbuotojus klastoti galiojimo datas ant prekių. Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai S. J. bei A. M., dirbantys UAB „Lietuva Statoil“ operatoriais pardavėjais, taip pat nepatvirtino šių aplinkybių. Iš pateikto apeliaciniam teismui peržiūrėti vaizdo įrašo nebuvo galima padaryti išvados apie išimamas prekes, jų kiekį bei datų klastojimo faktus. Todėl atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje nėra duomenų kokiu laiku ir kokiais veiksmais ieškovė vertė darbuotojus klastoti bei trinti maisto produktų galiojimo datas.
Nesant nustatytų visų drausminei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų (pažeidimo fakto, neteisėtų darbuotojo veiksmų, priežastinio ryšio tarp pažeidimo fakto ir veiksmų, darbuotojo kaltės) teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra įmanoma taikyti ieškovės atžvilgiu drausminės atsakomybės. Teismas konstatavo, kad atsakovas nebuvo pakankamai objektyvus ir rūpestingas, neskyrė pakankamai dėmesio nustatyti konkrečius pažeidimus, išsiaiškinti kaltus asmenis. Iš ieškovės nebuvo pareikalauta pasiaiškinti dėl kaltinimų verčiant darbuotojus atlikti neteisėtus veiksmus. Taip pat byloje nebuvo pateikta duomenų kurie darbuotojai, kada konkrečiu laiku ir kokių prekių galiojimo datas klastojo.
Išanalizavęs aukščiau išvardintus duomenis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad drausminė nuobauda ieškovei – atleidimas iš darbo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl ją panaikino.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kadangi ieškovė nepageidavo būti grąžinta į darbą, nes santykiai su darbdaviu yra pašliję ir nebus sudaryta sąlygų dirbti, ieškovė į darbą negrąžintina. Teismas ieškovei priteisė darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 189,76 Lt (priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2010 07 26 ) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat priteisė išeitinę išmoką – keturių mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 140 str. 1 d. 4 p.) – 16091,65 (priskaityta suma). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išeitinę išmoką ieškovei privalėjo priteisti penkių mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio sutinkamai su DK 140 str. 1 d. 5 p., kuriame numatyta, kad esant nepertraukiamam nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių darbo stažui, darbuotojui išmokama penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. 2003 m. balandžio 22 d. Nr. DS674 darbo sutarties sudarytos tarp UAB „Lietuva Statoil“ ir ieškovės A. A. J. 9.i p. numatyta, kad darbuotojo darbo stažo UAB „Lietuva Statoil“ išeitinių išmokų skaičiavimo tikslais darbo sutarties nutraukimo atveju bus laikoma 1997 10 17, kuri yra pirma paskutinio nepertraukiamo darbuotojo įdarbinimo UAB „Shell Lietuva“ diena. Darytina išvada, kad ieškovės nepertraukiamas darbo stažas 13 metų, todėl jai priteistina penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Todėl 2010 12 23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas dalyje dėl išeitinės išmokos priteisimo ir iš atsakovo ieškovei priteistina penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 20114,56 Lt.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio pirmosios dalies 3 punktu
n u t a r ė:
Atsakovo UAB „Lietuva Statoil“ apeliacinį skundą atmesti. I. A. A. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti iš dalies, A. A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą iš atsakovo UAB „Lietuva Statoil“ į.k. 211454910 išeitinę išmoką 16091,65 Lt (šešiolika tūkstančių devyniasdešimt vieną litą ir 65 ct.) padidinti iki 20114,56 Lt (dvidešimt tūkstančių vieno šimto keturiolikos litų 56 ct).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Lietuva Statoil“ į.k. 211454910 1500 lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) A. A. J. turėtų advokatų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje bei 10,05 Lt išlaidų valstybei ryšium su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinėje instancijoje.
Kolegijos pirmininkė Izolda Nėnienė
Kolegijos teisėjai Raimondas Buzelis
Arūnas Rudzinskas