Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-491/2018

Proceso Nr. 1-08-3-00057-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.5.2. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant :

privačiai kaltintojai K. Š.,

jos atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei,

išteisintajai I. P.,

jos gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos K. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. buvo išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

K. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas.

Iš I. P. nuspręsta nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl K. Š. atstovavimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

nustatė:

1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. P. buvo išteisinta kaltinant ją tuo, kad 2017 m. birželio 2 d. apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), J. T. kolektyvinio sodo namelyje, sudavė K. Š. šluotos kotu ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas – dešinę ranką, koją, pilvą, krūtinę, taip padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu privati kaltintoja K. Š. prašo : panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti dėl I. P. apkaltinamąjį nuosprendį; iš I. P. priteisti jai 28,84 Eur turtinei ir 350 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš I. P. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl jos atstovavimo. 
1. Ji skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog I. P. prieš ją smurtavo. Mano, kad vienas iš tokių įrodymų yra J. T. 2017 m. birželio 5 d. raštas, kuriame šis nurodė, kad 2017 m. birželio 2 d. apie 1 val. į jo sodo namelį atvyko I. P., išplėšė namelio lauko duris ir jį puolė, K. Š. mušė su šepečio kotu, vėliau to paties šepečio kotu išmušė ir namelio lango stiklą. Tvirtina, kad apylinkės teismo išvada, jog J. T. šį raštą policijai surašė jai diktuojant, nėra teisinga, kadangi jis raštą surašė pats, ką rašyti, ji jam nediktavo. Kad rašte J. T. išdėstė tiesą, jis patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Liudytojas J. T. teisiamajame posėdyje tik melagingai parodė, kad ji privertė jį parašyti minėtą raštą policijai, nes jis pyko ant I. P. dėl išdaužto namelio lango stiklo. Nurodo, kad liudytojas J. T. davė melagingus parodymus dėl to, kad 2017 m. birželio 2 d. naktį jis nematė, kaip I. P. ją mušė, kad tik po kelių dienų pamatė I. P. jai padarytus sužalojimus rankoje ir pilve, nes I. P. po įvykio išvažiavus J. T. įjungė šviesą ir matė jai padarytus sužalojimus.
2. Nurodo, kad I. P. kaltę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį įrodo ir liudytojų A. V., J. A., R. V. parodymai bei specialisto išvada dėl jos sužalojimų. Tuo tarpu I. P. teisiamajame posėdyje melavo, kad jos nesumušė, nors ji atsiprašė, norėjo susitaikyti, sutiko atlyginti turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos – o tai, pasak apeliantės, rodo, kad ji savo kaltę iš tikrųjų pripažino.  
3. Teismo posėdyje nukentėjusioji (privati kaltintoja) ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti. Išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. 

3. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji K. Š. nesutinka su I. P. išteisinimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ji nurodo, kad byloje esančių įrodymų visuma – tai yra tiek jos parodymai, tiek ir liudytojų A. V., J. A., R. V. parodymai, specialisto išvada, kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina I. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Anot nukentėjusiosios, pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertino neteisingai, todėl ji prašo priimti dėl I. P. apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad byloje esantys prieštaravimai tarp nukentėjusiosios K. Š. ir liudytojo J. T. parodymų, turi būti vertinami I. P. naudai. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra jokių kitų tiesioginių I. P. kaltės įrodymų. Dėl šių priežasčių teismas suabejojo, ar iš tikrųjų I. P. smurtavo prieš K. Š. ir padarė jai nustatytus sužalojimus, todėl pastarąją išteisino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
7. Kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą – papildomai apklaususi išteisintąją I. P., nukentėjusiąją K. Š., įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl I. P. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, t. y. teismas padarė neteisingą ir bylos duomenims prieštaraujančią išvadą, kad ne I. P., o galimai kitas asmuo, 2017 m. birželio 2 d. apie 1.30 val. šluotos kotu sudavė K. Š. į įvairias jos kūno vietas. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas šią išvadą padarė selektyviai vertindamas įrodymus, neatsižvelgdamas į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą.
8. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, didesnį dėmesį skyrė išteisintosios I. P. ir liudytojo J. T. parodymams, o nukentėjusiosios K. Š. paaiškinimus ir jos parodymus, taip pat liudytojų A. V., J. A., R. V. parodymus sumenkino, vertino atskirai nuo kitų įrodymų, kas lėmė neteisėto bei nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nukentėjusiosios parodymai nėra išsamūs, neatsižvelgė, kad juos iš dalies patvirtina netiesioginiai įrodymai – liudytojų A. V., J. A., R. V. parodymai, neanalizavo priežasčių, dėl kurių J. T. keitė savo paaiškinimus ir parodymus proceso metu, neatkreipė dėmesio, kad visi byloje esantys įrodymai tiek, kiek jie papildo vieni kitus, sudaro nuoseklų nagrinėjamo įvykio vaizdą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, kas nulėmė šio teismo neteisingą išvadą I. P. kaltės klausimu.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą bei įvertinusi ištirtus įrodymus, nustato, kad I. P. 2017 m. birželio 2 d. apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), J. T. kolektyvinio sodo namelyje, sudavė K. Š. šluotos kotu septynis smūgius į įvairias jos kūno vietas – dešinę ranką, koją, pilvą, krūtinę, ir taip dėl poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje krūtyje, dešinėje plaštakoje, pilvo dešinėje, dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešiniame dilbyje, pilvo dešinėje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios K. Š. sveikatą. Tokia jos veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
11. Nors I. P. savo kaltės dėl nukentėjusiosios K. Š. sužalojimo nepripažino ir parodė, kad prieš pastarąją nesmurtavo, į J. T. sodo namelį nuvyko, nes ieškojo jo ir norėjo pasiimti buto raktus, įtarė, kad jis bus su K. Š.. Nuvykusi į šį sodo namelį iš lovoje su K. Š. gulinčio J. T. nutraukė tik antklodę ir tada tarp jos su J. T. kilo tik žodinis konfliktas, kuris persikėlė į kiemą. O K. Š. ji nemušė, ji iš viso nebuvo pakilusi iš lovos. Tačiau kolegija sprendžia, jog šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia tvirtinti, kad būtent I. P. įvykio metu smurtavo ir prieš nukentėjusiąją K. Š., kaip kad parodė pati nukentėjusioji. Tokia išvada daroma įvertinus nukentėjusiosios, liudytojų A. V., J. A. ir R. V., iš dalies liudytojo J. T. parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius bylos įrodymus.
12. Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų nukentėjusiosios K. Š. paaiškinimus ir teisiamojo posėdžio metu jos duotus parodymus apie smūgių jai sudavimo aplinkybes, pripažinti neišsamiais ar dėl kažko prieštaringais. K. Š. paaiškinimai protokole-pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, privataus kaltinimo skunde nurodytos aplinkybės ir jos parodymai, duoti bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo iš esmės analogiški ir neprieštaraujantys tarpusavyje. Juose detaliai ir nuosekliai apibūdinamos esminės nagrinėjamo įvykio aplinkybės – įvykio vieta, laikas, įvardintas smūgius sudavęs asmuo, smūgių sudavimo būdas, kiekis, vieta (1-2, 71-72, 113 b. l.; nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lapas). Pagal šiuos nukentėjusiosios K. Š. parodymus, ji su J. T. girtavo pastarojo sodo namelyje ir kartu pasiliko šiame namelyje pernakvoti, gulėjo vienoje lovoje. Naktį į šį sodo namelį atvažiavo J. T. sugyventinė I. P. ir pradėjo ją gulinčią lovoje mušti su šluotos kotu. Kadangi ji gulėjo ant kairiojo šono, I. P. jai smūgiavo į jos kūno dešinę pusę, šluotos kotu suduodama jai apie 10 smūgių. I. P. norėjo atimti iš J. T. antklodę ir atsikėlęs J. T. su ja pradėjo konfliktuoti, po to jų konfliktas persikėlė į lauką, kol I. P. išvažiavo.
13. Nukentėjusiosios K. Š. parodymų patikimumą patvirtina aplinkybė, kad iš karto po konflikto su I. P. ji apie patirtą smurtą pranešė policijai (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lapas). Be šio, nukentėjusiosios paaiškinimai ir parodymai, kuriuose ji atpasakojo įvykio aplinkybes iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, sutampa su liudytojų A. V., J. A. ir R. V. parodymais. Pagal šių liudytojų parodymus, jos matė K. Š. po įvykio, nukentėjusioji rodė joms sumuštas kūno vietas – kraujosruvas ant pilvo, mėlynes ant dešinės rankos, peties, šlaunies. Pasak jų, nukentėjusioji joms pasakojo, kad girtavo su J. T. jo sodo namelyje. Jiems kartu užmigus, į šį sodo namelį atėjo I. P. ir pradėjo mušti gulinčią K. Š. su šluotos kotu (72-73 b. l.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginiais, kad minėtos liudytojos nedalyvavo konflikte, įvykio vietoje išvis nebuvo, todėl nėra tiesioginės įvykio liudytojos. Tačiau, tai tikrai nereiškia, kad jų parodymai yra niekiniai ir jais šiuo atveju negalima vadovautis nustatant tam tikras faktines bylos aplinkybes. Kolegija atkreipia dėmesį, kad aptarti liudytojų parodymai laikytini išvestiniais netiesioginiais įrodymais byloje, tačiau dėl to jų įrodomoji vertė negali būti sumenkinama. Teismų praktikoje pažymima, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu tai, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Netiesioginiais įrodymais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Visais atvejais būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-628/2018). Taigi, kolegija pripažįsta, jog visi liudytojų A. V., J. A. ir R. V. parodymai kartu su nukentėjusiosios K. Š. parodymais sudaro logišką ir pakankamai įtikinamą įrodymų visumą bei leidžia spręsti, kad nukentėjusiosios parodymai apie nagrinėjamą įvykį yra visų pirma teisingi, pakankamai išsamūs, nuoseklūs ir patikimi. O vien ta aplinkybė, kad minėtos liudytojos yra pažįstamos su nukentėjusiąja, savaime dar nereiškia, kad jos buvo šališkos, suinteresuotos bylos baigtimi ir davė teismui melagingus parodymus. Priešingai teigti byloje nėra jokių objektyvių duomenų.
14. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad K. Š. po konflikto su I. P. iš karto nesikreipė į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, padarė tai tik po kelių dienų, todėl abejonių kelia ar jai teismo medicinos specialisto nustatyti sužalojimai buvo iš tikro padaryti įvykio metu. Tokią išvadą teismas padarė neišsamiai įsigilinęs į šios bylos aplinkybes bei apie tai nukentėjusiosios K. Š. net neapklausęs teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teisme ištyrus naujus duomenis nustatyta, kad K. Š. tą pačią dieną po patirto smurto kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl I. P. nubaudimo įstatymų nustatyta tvarka (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lapas). Pagal šį K. Š. pareiškimą 2017 m. birželio 7 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir jai buvo išaiškinta teisė su skundu kreiptis į apylinkės teismą dėl I. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 9-10 lapai). Pagal pačios nukentėjusiosios K. Š. parodymus, po pareiškimo padavimo policijai jai paskambino tyrėja ir paaiškino, kad ji pati turi kreiptis į teismą dėl sužalojimo bei nuvykti pas teismo medicinos ekspertus (113 b. l.). Taigi, šioje byloje užduotis atlikti objektų tyrimą nebuvo surašyta, apie būtinybę nuvykti pas teismo medicinos ekspertus K. Š. buvo pranešta tik po penkių dienų nuo įvykio. Įvertinus K. Š. senyvą amžių bei patirties stoką, jos viltį, kad tyrimas dėl jos sužalojimo bus atliekamas policijoje, šiuo atveju yra visiškai suprantama ir pateisinama, kodėl ji pas teismo medicinos ekspertus nuvyko tik po penkių dienų, juolab tą pačią dieną, kai sužinojo, jos dėl jos pareiškimo ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas.
15. Dar daugiau, aplinkybė, kad nukentėjusioji K. Š. teismo medicinos eksperto buvo apžiūrėta praėjus penkioms dienos po įvykio, nesudaro pagrindo manyti, kad šio eksperto išvadomis negalima vadovautis. Teismo medicinos eksperto kompetencija apygardos teismui nekelia abejonių, be to, teismo medikai turi specialių žinių ir tam, kad galėtų spręsti ne vien apie sužalojimų lokalizaciją, bet apie jų padarymo laiką bei mechanizmą. Iš specialisto išvados matyti, kad K. Š. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje krūtyje, dešinėje plaštakoje, pilvo dešinėje, dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešiniame dilbyje, pilvo dešinėje, paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Ir kas itin svarbu – specialistas nustatė, jog šie sužalojimai pagal jų pobūdį buvo galimai padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (6 – 7 b. l.). Pagal jau minėtus nukentėjusiosios K. Š. parodymus, ji lovoje gulėjo ant kairiojo šono, I. P. su šluotos kotu jai smūgius sudavė į įvairias jos kūno dešinės pusės vietas. Iš šių aptartų aplinkybių yra akivaizdu, kad specialisto išvada objektyviai nustatyti K. Š. kūno dešinės pusės sužalojimai vienareikšmiškai patvirtina jos parodymus dėl I. P. smurtinių veiksmų prieš ją, t. y. iš esmės sutampa sužalojimų laikas, vieta, skaičius, mechanizmas, ir kartu su kitais aukščiau jau aptartais įrodymais sudaro visumą, pagrindžiančią I. P. smurtinius veiksmus prieš K. Š. 2017 m. birželio 2 d. apie 1.30 val. Teigti, kad K. Š. sužalojo koks nors kitas žmogus arba kad tokį kiekį sužalojimų ji pati pasidarė būdama neblaivi griuvinėdama sodo namelio viduje, kadangi jame nebuvo šviesos (kaip tai apeliacinės instancijos teisme tvirtino I. P.), kolegija neturi jokio pagrindo. Kad K. Š. būtų griuvinėjusi sodo namelyje neparodė ir J. T.     
16. Priešingai nei skundžiamame nuosprendyje sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių liudytojo J. T. paaiškinimų ir parodymų negalima laikyti neabejotinai patikimais ir jais besąlygiškai remtis nustatant faktines bylos aplinkybes. Be liudytojo J. T. parodymų teisiamajame posėdyje byloje yra du raštai, kurių autoriumi nurodytas J. T.. Teisiamajame posėdyje J. T. patvirtino, kad jis surašė šiuos dokumentus, tačiau su vieno iš jų turiniu nesutiko, nurodydamas, kad jį surašė būdamas neblaivus ir nesuprato dėstomų aplinkybių esmės. 2017 m. birželio 5 d. rašte J. T. nurodė, kad naktį į jo sodo namelį atvykusi I. P. išplėšė namelio duris, su šluotos kotu pradėjo mušti K. Š., po to sudaužė namelio langą ir išvažiavo su automobiliu (12-13 b. l.). 2017 m. liepos 24 d. rašte J. T. jau nurodė, kad nematė, kaip buvo sumušta K. Š., nes buvo gerokai išgėręs (28 b. l.). Iš esmės tokius pat parodymus liudytojas davė ir teisiamajame posėdyje, papildomai nurodydamas, kad tai jis sodo namelyje ir vėliau lauke konfliktavo su I. P., o ką ji padarė K. Š., nematė ir nežino (79 – 81 b. l.). Tokiais liudytojo J. T. iš esmės skirtingais paaiškinimais ir parodymais negalima vadovautis visa jų apimtimi, ignoruoti jų kaitos dėl esminių bylos aplinkybių, nesigilinant į parodymų pakeitimo priežastis. Apeliacinės instancijos teisme apklausta I. P. patvirtino, kad tai juodu su J. T. yra sugyventiniai, kartu gyvena ir po šio įvykio, tačiau jų santykiams nėra būdingas pastovumas, jie dažnai pykstasi, J. T. išeina iš namų, grįžta po kelių dienų, mėnesio, tada jie pasipyksta ir I. P. vėl jį priima kartu gyventi. Be to, iš I. P. parodymų matyti, kad J. T. pateikus teismui 2017 m. liepos 24 d. pareiškimą, jie vėl susitaikė ir gyveno kartu. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad šį raštą J. T. teismui pateikė po to, kai nukentėjusioji K. Š. kreipėsi į apylinkės teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka. Iš to galima pagrįstai įtarti, jog vėlesnis (2017-07-24) J. T. surašytas pareiškimas buvo sąlygotas tik jo ir išteisintosios I. P. siekio nežiūrint į įvykį toliau gyventi kartu. Dėl šių priežasčių kolegija liudytojo J. T. parodymų nelaiko absoliučiai patikimais, kadangi jis be abejonės yra suinteresuotas bylos baigtimi ir siekia padėti I. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
17. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą kolegija daro išvadą, kad ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog 2017 m. birželio 2 d. apie 1.30 val. J. T. sodo namelyje I. P. sudavė septynis smūgius K. Š. į įvairias jos kūno vietas ir taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai K. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai ji padarė tyčia, neabejotinai suvokdama, kad suduodama nukentėjusiajai smūgius šluotkočiu ją gali sužaloti. Tokia I. P. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmos instancijos teismo išvados padarytos netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
18. I. P. pripažinus kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, išsprendžiamas bausmės jai paskyrimo, civilinio ieškinio priteisimo nukentėjusiajai, taip pat proceso išlaidų ir kiti bylos klausimai.
19. Skirdama bausmę I. P., kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, o taip pat ir bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis). Kolegija atsižvelgia į tai, kad ji padarė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Sunkesnių padarinių K. Š. sveikatai ji savo veiksmais nesukėlė. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. I. P. yra pensininkė (64 b. l.), anksčiau nebuvo teista (57 b. l.), administracine tvarka nebausta (56 b. l.), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta (58 b. l.), gyvenamojoje vietoje charakterizuojama kaip mandagi ir nekonfliktiška (54 b. l.). Taigi, ji charakterizuojama iš esmės teigiamai. Kita vertus, byloje yra duomenų, kad tai ne pirmas kartas, kai I. P. konfliktavo su K. Š., tąkart 2012 m. liepos 12 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, išaiškinus K. Š. teisę kreiptis į teismo medicinos ekspertus ir po to į apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka (62 b. l.). Įvertinusi visas šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad I. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės vidurkį. Tokios bausmės paskyrimas, kolegijos vertinimu, atitiks padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį, I. P. asmenybę, į tai, kad ji ne pirmą kartą konfliktuoja su K. Š. ir yra linkusi prieš ją smurtauti, darytina išvada, kad siekiant pakeisti tokį I. P. elgesį, tikslinga jai pagal BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktą uždrausti laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su K. Š.
20. Nukentėjusioji K. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (59 b. l.). Ji nurodė, kad 26,37 Eur ji sumokėjo teismo medicinos specialistui už jos apžiūrą, bei už išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, siekiant gauti antrinę teisinę pagalbą, ji mokėjo 2,47 Eur. Neturtinę žalą K. Š. įvertino 350 Eur.
21. Spręsdama turtinės žalos atlyginimo klausimą, kolegija atsižvelgia į nukentėjusiosios dėl sveikatos sutrikdymo patirtas realias, būtinas išlaidas. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 28,84 Eur suma yra tiesiogiai susijusi su I. P. 2017 m. birželio 2 d. padaryta nusikalstama veika, ji patvirtinta rašytiniais dokumentais (8 – 11 b. l.), todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys 28,84 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.
22. Nukentėjusioji K. Š. civilinį ieškinį 350 Eur neturtinei žalai atlyginti grindžia tuo, kad dėl smurtinių I. P. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nemigą, baimę vėl patirti smurtą. Šis nukentėjusiosios ieškinys taip pat tenkinamas pilnai.
23. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
24. Nagrinėjamu atveju I. P. nusikalstamais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai K. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata dėl poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje krūtyje, dešinėje plaštakoje, pilvo dešinėje, dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešiniame dilbyje, pilvo dešinėje. Neabejotina, kad tuo nukentėjusiajai buvo sukeltas ir fizinis skausmas, neigiamos emocijos, dvasiniai išgyvenimai – išgąstis, nerimas, nesaugumo jausmas, pažeminimas prieš kitus asmenis. Nukentėjusioji dėl sužalojimų gydėsi pati, sumuštas vietas tepė geliu, tačiau sudėtingesnio gydymo jai neprireikė, į medikus dėl sveikatos problemų ji nesikreipė. Įvertinus tai, atsižvelgus į I. P. turtinę padėtį, kolegija pripažįsta, kad jos prašoma neturtinei žalai atlyginti 350 Eur suma yra teisinga, protinga ir sąžininga. Tokia suma atitinka ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.
25. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus į bylą pateiktų pažymų matyti, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. Š. sudarė 480,37 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Jau minėta, kad I. P. yra pensininkė, jos pajamos nėra didelės, ji turės atlyginti civilinius ieškinius, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį :

I. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu nebendrauti su K. Š..

K. Š. civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir iš I. P. priteisti jai 28,84 Eur (dvidešimt aštuonis eurus, 84 ct) turtinei žalai atlyginti bei 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti ją pateikusiai įstaigai.

Kolegijos pirmininkas              Valdas Meidus

Teisėjai               Sigitas Bagdonavičius

              Algirdas Gaputis