Civilinė byla Nr. e2A-1221-553/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01011-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danutės Gasiūnienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, įpareigojimo nutraukti konkurso procedūras, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“, išvadas teikiančios institucijos byloje – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Žemaitijos pienas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir perkančioji organizacija), prašydama: panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo tarptautinės vertės viešajame pirkime „Pienas ir pieno produktai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (toliau – ir Pirkimas), įpareigoti nutraukti Pirkimo procedūras, arba netenkinus pirmo reikalavimo, įpareigoti atsakovę pateikti visus Pirkimo laimėtoju pripažinto tiekėjo dokumentus, kuriuose buvo pateikta informacija apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir neįprastai mažos kainos pagrindimą.
1. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019 tenkino AB „Žemaitijos pienas” ieškinį ir, be kita ko, nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo pateikti ieškovei susipažinti su trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pontem“ pasiūlymo, pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdytame tarptautinės vertės viešajame pirkime „Pienas ir pieno produktai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“, dalimi apie UAB „Pontem“ pašalinimo pagrindų nebuvimą. Atsakovė 2019 m. birželio 18 d. informavo apie sudarytą naują pasiūlymų eilę Pirkime bei nurodė, kad jo laimėtoja ir vėl pripažinta UAB „Pontem“. Ieškovė 2019 m. birželio 19 d. pareikalavo atsakovės leisti susipažinti su laimėtoju pripažinto tiekėjo pasiūlymu, o 2019 m. birželio 20 d. pateikė pretenziją, kurioje reikalavo nutraukti Pirkimo procedūras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. (10.2.4.1-412)10-3803. Atsakovė 2019 m. birželio 20 d. pateikė susipažinimui UAB „Pontem“ pasiūlymo dokumentus ir nurodė, kad nesupažindins ieškovės su dalimi informacijos apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir neįprastai mažos kainos pagrindimu.
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. (10.2.4.1-412)10-3803 (toliau – Raštas) pranešė ieškovei, kad vadovaujantis 2018 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) patvirtinimo Nr. V-394 6 priedo 8.2 punktu, tiek vaikų maitinimui, tiek maisto ruošimui vaikams galima naudoti ne didesnio nei 2,5 proc. riebumo pasterizuotą pieną. Todėl, ieškovės vertinimu, Pirkimo sąlygose išskirti du produktai pagal galiojančius teisės aktus negalės būti tiekiami ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams ir tai lemia, kad pagal galimus tiekti maisto produktus Pirkimo laimėtoja turėjo būti ieškovė.
3. Ieškovė, vadovaudamasi Rašte pateiktu išaiškinimu, 2019 m. birželio 20 d. pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija I), kuria reikalavo nutraukti Pirkimo procedūras, tačiau atsakovė 2019 m. liepos 1 d. raštu Nr. A39-849/19(3.10.15-KS) (toliau – Atsakymas I) atsisakė Pretenziją I nagrinėti, motyvuodama tuo, kad ši pretenzija pateikta pavėluotai ir pakartotinai, t. y. nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 103 straipsnio 1 dalies ir 102 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkto. Tačiau 2019 m. sausio 25 d. pretenzija ieškovė reikalavo panaikinti 2019 m. sausio 17 d. sudarytą pasiūlymų eilę, o 2019 m. birželio 20 d. Pretenzija I reikalauta panaikinti sprendimą dėl 2019 m. birželio 18 d. sudarytos pasiūlymų eilės bei nutraukti Pirkimo procedūras, todėl atsakovė be pagrindo taikė VPĮ 103 straipsnio 1 dalį, nes Pretenzijoje I ginčytas netapatus atsakovės sprendimas. Pretenzija I grindžiama aplinkybėmis, kurios paaiškėjo 2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. birželio 18 d.: atsakovė nepaisė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. birželio 10 d. Rašte nurodyto įpareigojimo užtikrinti, kad vaikų maisto ruošimui ir gėrimui nebūtų tiekiamas riebesnis kaip 2,5 proc. pienas ir 2019 m. birželio 18 d. nustatė Pirkimo laimėtoją pagal Pirkimo sąlygas, kurių 1 priedo lentelės 2 punkte nustatyta, kad perkamas pasterizuotas pienas, kurio pieno riebalų kiekis – ne mažesnis kaip 3,2 proc. ir ne didesnis kaip 3,5 proc.; 3 punkte – kad perkamas ultraaukštoje temperatūroje pasterizuotas pienas, kurio pieno riebalų kiekis – ne mažesnis kaip 3,2 proc. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimas pateiktas 2019 m. birželio 10 d., o Pirkimo laimėtojas nustatytas 2019 m. birželio 18 d., perkančioji organizacija privalėjo išnagrinėti Pretenziją I, nes joks protingas asmuo negalėjo anksčiau kaip 2019 m. birželio 18 d. suprasti, kad atsakovė nesilaiko Rašte nurodytų įpareigojimų ir vis tiek siekia įsigyti Pirkimo sąlygų 1 priedo lentelės 2 ir 3 punktuose nurodytą 3,2 – 3,5 proc. riebumo pieną.
4. Pirkimo laimėtojas nustatytas neteisėtai, nes jis negalės tiekti didesnio kaip 2,5 proc. riebumo pieno, dėl kurio varžėsi Pirkime. Jeigu perkančioji organizacija nebūtų nurodžiusi tiekėjams į bendrą pasiūlymo kainą įskaičiuoti didesnio kaip 2,5 proc. riebumo pieno, Pirkimo laimėtoja pagal bendrą kainą būtų pripažinta AB „Žemaitijos pienas”, t. y. pripažinus, kad riebesnis nei 2,5 proc. pienas negali būti tiekiamas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, būtų pasikeitęs Pirkimo laimėtojas. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019 buvo kilęs ginčas, ar Tvarkos apraše nurodytas draudimas tiekti didesnio nei 2,5 proc. riebumo pieną taikomas tik pienui, kuris skirtas gerti, ar taikomas ir pienui, kuris naudojamas maisto gaminimui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendime nurodė šiuo aspektu šalių argumentų nenagrinėsiantis.
5. Atsakovė nepagrįstai atsisakė supažindinti ieškovę su Pirkimo laimėtojos pasiūlymo dalimi, kuri nelaikytina konfidencialia. Nors ieškovė 2019 m. birželio 19 d. pareikalavo supažindinti su visu Pirkimo laimėtoju pripažinto tiekėjo pasiūlymu, išskyrus informaciją, kuri gali būti pagrįstai pripažinta konfidencialia, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Net ir pateikus 2019 m. birželio 28 d. pretenziją (Pretenzija II), atsakovė savo sprendimo nepakeitė bei jo išsamiau nepagrindė. Tokiu būdu, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019, esant iš esmės tapačioms aplinkybėms, ieškovei trukdoma apginti galimai pažeistas teises. Atsakovės motyvai, kad informacijos pobūdis yra konfidencialus dėl to, kad UAB „Pontem“ aprašė įmonės vidaus procesus, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka nei VPĮ 20 straipsnio konfidencialios informacijos sampratos, nei teismų praktikos. Pirkimo laimėtojo pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiantys dokumentai ar jų atskiri puslapiai negali būti pripažinti konfidencialiais visa apimtimi, todėl atsakovė privalo pateikti prašomą informaciją.
6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė bylos dalį, kurioje ginčijamos Pirkimo sąlygos, nutraukti, kitą ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 30 d. paskelbė tarptautinės vertės pirkimo „Pienas ir pieno produktai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ atviro konkurso būdu sąlygas. Pasiūlymus Pirkime iš viso pateikė trys tiekėjai. 2019 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyrius informavo AB „Žemaitijos pienas“ „Dėl pasiūlymo eilės, laimėtojo nustatymo ir priimto sprendimo sudaryti pirkimo sutartį“. Laimėtoja buvo paskelbta tiekėja UAB „Pontem“, nes jos pasiūlyta kaina buvo mažesnė nei AB „Žemaitijos pienas“. Ieškovei pasikreipus su ieškiniu į teismą, 2019 m. balandžio 26 d. buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti perkančiosios organizacijos 2019 m. sausio 17 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo ir Pirkimo sutarties sudarymo bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigota pateikti ieškovei AB „Žemaitijos pienas“ susipažinti trečiojo asmens UAB „Pontem“ pasiūlymo dalį apie UAB „Pontem“ pašalinimo pagrindų nebuvimą, išskyrus informaciją, kuri yra neskelbtina pagal VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
7. UAB „Pontem“ 2019 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyrius raštu Nr. A39-597/19(3.10.15-KS) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ buvo pateikta informacija, kad AB „Žemaitijos pienas“ susipažinimui bus pateikti dokumentai „Dėl pašalinimo pagrindų“. Atsižvelgiant į tai, buvo prašoma dalyvės UAB „Pontem“ įvardinti, ar papildomai teikti dokumentai dėl pašalinimo pagrindų yra konfidencialūs, taip pat įvardinti konfidencialumo priežastis ir pagrindą, kurie negali būti deklaratyvūs. Taip pat UAB „Pontem“ buvo paprašyta pateikti objektyvius įrodymus, kurie pagrįstų pasiūlymo formoje 2-3 eilutėse pateiktus įkainius. 2019 m. gegužės 20 d. UAB „Pontem“ pateikė atsakymą dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo ir dokumentų konfidencialumo. 2019 m. gegužės 23 d. AB „Žemaitijos pienas“ buvo pateikti susipažinti dokumentai, t. y. UAB „Pontem“ pasiūlymo dalis dėl UAB „Pontem“ pašalinimo pagrindų nebuvimo, išskyrus informaciją, kuri yra neskelbtina pagal VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Taigi, atsakovė supažindino ieškovę su UAB „Pontem“ pasiūlymu ir jį sudarančia nekonfidencialia informacija.
8. 2019 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyrius raštu Nr. A39-813/19(3.10.15-KS) „Dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo ir priimto sprendimo sudaryti pirkimo sutartį“ dalyviai buvo informuoti, kad įgaliotoji perkančioji organizacija, įvertinusi dalyvės UAB „Pontem“ pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą, nustatė, kad pateiktas pagrindimas yra tinkamas, o dalyvės UAB „Pontem” kvalifikacija atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir pašalinimo pagrindų nėra. Todėl atsakovė, įvertinusi Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančių dalyvių pasiūlymus, nustatė pasiūlymų eilę bei Pirkimo laimėtoja pripažino UAB „Pontem“, kurios pasiūlyta kaina –1 000 496,97 Eur su PVM.
9. 2019 m. birželio 19 d. AB „Žemaitijos pienas“ pateikė prašymą susipažinti su laimėtojo pasiūlymu. Kitą dieną ieškovei buvo pateiktas laimėtojo pasiūlymas ir jį sudarantys dokumentai. Tačiau 2019 m. birželio 20 ir 28 dienomis ieškovė pateikė dvi pretenzijas, į kurias atitinkamai buvo atsakyta – 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyrius raštu Nr. A39-849/19(3.10.15-KS) „Dėl gautos pretenzijos“ ir 2019 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyrius raštu Nr. A39-865/19(3.10.15-KS) „Dėl gautos pretenzijos“. Pretenzija Nr. 1 dėl Pirkimo sąlygų ginčijimo buvo pripažinta pakartotine – ieškovė ginčijo Pirkimo sąlygas, nors šioje stadijoje neturėjo teisės to daryti, nes Pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas buvo nagrinėtas anksčiau vykusioje civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019 – todėl nenagrinėtina. Pretenzija Nr. 2 dėl susipažinimo su laimėtojo pasiūlymu atmesta kaip nepagrįsta.
10. Trečiasis asmuo UAB „Pontem“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti bei nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019 priimtu sprendimu jau buvo išspręsti visi ieškovės reikalavimai, todėl ieškovė neturi teisės analogiškus reikalavimus reikšti teismui pakartotinai. Taip pat bet kokie ieškovės argumentai, susiję su Pirkimo objekto apimtimi, savo turiniu yra Pirkimo sąlygų ginčijimas, kuris šioje Pirkimo procedūrų stadijoje yra pavėluotas.
11. Ieškovės teiginiai, kad ji nėra praleidusi termino ginčyti Pirkimo sąlygas, nes tik 2019 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė išaiškinimą, yra nelogiški. Ieškovė iš esmės pakartoja Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019 jau keltus argumentus, papildant nauju rašytiniu įrodymu, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimu, kuris galėjo būti pateiktas ir ankstesnėje byloje. Tuo tarpu sistemiškai analizuojant Pirkimo sąlygų 8, 9 ir 16 punktus, akivaizdu, kad ginčo Pirkimo objektas detaliai yra apibrėžtas Pirkimo sąlygų 1 priede – Techninėje specifikacijoje. Techninės specifikacijos 2-3 lapuose esančioje lentelėje šios prekių rūšys yra detalizuotos, tarp jų – „pienas 3,2-3,5 proc.“ ir „pienas, aseptinis“. Kadangi Techninė specifikacija yra sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis, darytina išvada, jog ginčo Pirkimo Techninės specifikacijos lentelės 2 ir 3 eilučių pozicijų ginčijimas (kaip įtrauktų nepagrįstai) reiškia šių Pirkimo objekto apimtį nustatančių Pirkimo sąlygų ginčijimą.
12. Argumentais apie tai, kaip turi būti aiškinamas Tvarkos aprašo 6 priedo 8.2 punktas bei koks turi būti Pirkimo objektas, ieškovė nepagrįstai plečia šio ginčo ribas, nes Pirkimo objekto suformulavimas yra išimtinai įgaliotosios organizacijos kompetencija. Atitinkamai, ieškovė neturi kompetencijos ginčyti ar reikalauti keisti šį poreikį. Dėl tos pačios priežasties šis poreikis (konkrečiai, darželių poreikis įsigyti 3,2-3,5 proc. riebumo pieno bei aseptinio pieno) ir jo pagrindu suformuotas Pirkimo objektas savaime negali būti laikomas pažeidžiančiu ieškovės teises Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio prasme. Ieškovės argumentai dėl Pirkimo objekto išeina tiek už šios bylos ribų, tiek ir už net teorinio ieškovės teisių pažeidimo ribų.
13. Civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019 priimtu sprendimu teismas įpareigojo atsakovę pateikti ieškovei susipažinti trečiojo asmens pasiūlymo dalį apie UAB „Pontem“ pašalinimo pagrindų nebuvimą, išskyrus informaciją, kuri yra neskelbtina pagal VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Taigi, ir šiuo atveju teismas yra išsprendęs ginčą tarp šalių, todėl nėra pagrindo kreiptis su analogišku reikalavimu į teismą.
14. Teismui pateiktame dublike ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovei nepaisius Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. birželio 10 d. rašte nurodyto įpareigojimo užtikrinti, kad vaikų maisto ruošimui ir gėrimui nebūtų tiekiamas riebesnis kaip 2,5 proc. pienas ir 2019 m. birželio 18 d. nustačius Pirkimo laimėtoją, su kuriuo pasirašius Pirkimo sutartį siekiama tiekti 3,2-3,5 proc. riebumo pieną, bus ne tik kad neužtikrinamas viešasis interesas į tinkamą bei kokybišką vaikų maitinimą, bet ir kartu bus pažeidžiamas viešasis interesas užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei ieškovės interesas sudaryti Pirkimo sutartį pasiūlius mažiausią kainą.
15. 2019 m. birželio 20 d. pretenzija ieškovė ginčijo ne Pirkimo sąlygų 1 priedo lentelės 2 ir 3 punktą, bet atsakovės 2019 m. birželio 18 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti Pirkimo laimėtoją po to, kai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2019 m. birželio 10 d. raštu įpareigojo atsakovę užtikrinti, kad vaikų maisto ruošimui ir gėrimui nebūtų tiekiamas riebesnis kaip 2,5 proc. pienas. Ieškovės 2019 m. birželio 20 d. pretenzija negali būti laikoma pakartotine, lyginant su 2019 m. sausio 25 d. pretenzija, kaip ir negali būti laikoma pateikta tuo pačiu pagrindu, nes teikiant 2019 m. sausio 25 d. pretenziją, objektyviai negalėjo egzistuoti 2019 m. birželio 10 d. raštas ir atsakovės sprendimas 2019 m. birželio 18 d. sudaryti pasiūlymų eilę, remiantis 2019 m. gegužės 20 d. neįprastai mažos kainos pagrindimu ir nenustatytu laiku pateiktais pašalinimo pagrindų nebuvimą grindžiančiais dokumentais.
16. Ieškovė 2019 m. birželio 19 d. pareikalavo supažindinti ją su visu Pirkimo laimėtoju pripažinto tiekėjo pasiūlymu, išskyrus informaciją, kuri gali būti pagrįstai pripažinta konfidencialia, tačiau atsakovė 2019 m. birželio 20 d. atsisakė supažindinti su UAB „Pontem“ papildomai pateikta pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančia informacija – įmonės vidaus tvarkomis ir kitais dokumentais bei su dalimi pagrindimo apie neįprastai mažą kainą. Atsakovė net ir po ieškovės 2019 birželio 28 d. pretenzijos nevykdė reikalavimo išsamiai ir detaliai pagrįsti slepiamos UAB „Pontem“ pasiūlymo informacijos konfidencialumą, todėl atsakovė apribojo ieškovės galimai pažeistų teisių gynybą ne tik reikalaujamos informacijos nepateikimu, bet ir nepateikdama įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų atitinkamos informacijos konfidencialumą.
17. Teismui pateiktame triplike atsakovė papildomai nurodė, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į ypatingą Pirkimo objekto svarbą ir sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinę paskirtį, t. y. į tai, kad pienas ir pieno produktai turės būti tiekiami operatyviai visoms 123 Pirkimo dokumentų 8 priede nurodytoms Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms siekiant užtikrinti maitinimą daugiau nei 25 000 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Tai neabejotinai tinkamai ir kokybiškai galima užtikrinti tik ilgalaike sutartimi, dėl to neturėtų būti toleruotinas tiekėjų piktnaudžiavimas savo teisėmis ar pateisinamas delsimas laiku ginčyti Pirkimo sąlygas.
18. Trečiasis asmuo teismui pateiktame triplike papildomai nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė veikia kaip įgaliotoji organizacija, aiškiai yra nurodyta Pirkimo dokumentuose, todėl bet kokios ieškovės pretenzijos dėl Pirkimo objekto turėtų būti teikiamos ne įgaliotajai organizacijai, o pačioms perkančiosioms organizacijoms. Tuo tarpu atsakovė, gavusi pavedimus atlikti pirkimus pagal Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų suformuotas užduotis, kaip įgaliotas asmuo, neturi teisinio pagrindo vertinti tokio poreikio teisėtumo ar pagrįstumo. Pirkimo objekto suformavimas yra išimtinė perkančiosios organizacijos, o ne tiekėjų, kompetencija. Atitinkamai, ieškovė neturi kompetencijos ginčyti ar reikalauti keisti šį poreikį.
19. Ieškovė visiškai nepagrįstai šioje byloje kelia klausimą dėl susipažinimo su trečiojo asmens pateiktais pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančiais duomenimis, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, ieškovė buvo supažindinta su visais dokumentais, išskyrus konfidencialią informaciją. Ieškovei nebuvo pateikta itin maža dalis informacijos, susijusios su trečiojo asmens susitarimais su tiekėjais, komerciniais pasiūlymais ir įkainių sudedamosiomis dalimis, nes ši informacija yra konfidenciali bei niekaip neįtakojo ieškovės teisių.
20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) pateiktoje išvadoje nurodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. gavo ieškovės prašymą išaiškinti, ar Tvarkos aprašo 6 priedo 8.2 papunkčio nuostata „Tiekiamas ne didesnio nei 2,5 proc. riebumo pasterizuotas pienas“ gali būti traktuojama kaip draudžianti naudoti riebesnį nei 2,5 proc. riebumo pieną tik vaikų maitinimui, tačiau nedraudžianti naudoti riebesnį pieną vaikų maisto ruošimui, kaip gėrimą bei kitais būdais. Ministerija, 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. (10.2.4.1-412)10-3803, informavo, kad Tvarkos aprašo 6 priedo 8.2 punkte įtvirtinta, jog tiek vaikų maitinimui, tiek maisto ruošimui vaikams galima naudoti ne didesnio nei 2,5 proc. riebumo pasterizuotą pieną. Išvadoje akcentuota, kad Ministerija, pateikdama atsakymą į paklausimą, pateikė tik savo, kaip teisės akto rengėjos, nuomonę.
21. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) pateiktoje išvadoje nurodė, kad jai nėra suteikta teisė aiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą reglamentuojančių teisės aktų. VPT pažymėjo, kad tik pačios perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir darbus, pagal savo poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus. Ta aplinkybė, ar atsakovė, atlikdama Pirkimo laimėtojo pasiūlymo kainos vertinimą, iš trečiojo asmens pateiktos informacijos viseto turėjo objektyvų pagrindą Pirkimo laimėtojo pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių neįprastai mažos kainos pagrindimą vertinti kaip tinkamą, yra fakto klausimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
22. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – bylos dalį dėl įpareigojimo nutraukti Pirkimo procedūras nutraukė, kitą ieškinio dalį tenkino – įpareigojo atsakovę pateikti ieškovei susipažinti su Pirkimo laimėtoju pripažinto trečiojo asmens dokumentais, kuriuose buvo pateikta informacija apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir neįprastai mažos kainos pagrindimą, išskyrus informaciją, kuri yra neskelbtina pagal VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, priteisė iš atsakovės ieškovei 1 894 Eur, o iš ieškovės trečiajam asmeniui 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų.
23. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. (10.2.4.I-412)10-3803 išreiškė savo, kaip teisės akto rengėjos, nuomonę dėl 2018 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-394 patvirtinto Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo nuostatų, ką patvirtino ir teismui pateiktoje išvadoje, todėl šis Raštas negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Kadangi nurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas galiojo Pirkimo sąlygų paskelbimo dieną, todėl Ministerijos nuomonė, pozicija dėl šio įsakymo nuostatų aiškinimo, teismo vertinimu, nėra ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe. Jei ieškovei kilo klausimų dėl Pirkimo sąlygų nuostatų, ieškovė turėjo tam laiko kreiptis tiek į perkančiąją organizaciją, tiek į Ministeriją, kad šias nuostatas išaiškintų, tačiau ji to nepadarė.
24. Teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens pateikta pozicija, jog 2019 m. birželio 20 d. pretenzijoje išdėstytais argumentais, kad Pirkimo laimėtojas nustatytas neteisėtai, nes tiekėjai negalės tiekti didesnio nei 2,5 proc. riebumo pieno, ieškovė ginčija Pirkimo sąlygas, nes būtent jose buvo nurodyti reikalavimai prekėms. Tačiau ieškovė šioje Pirkimo stadijoje, teismo įsitikinimu, jau nebeturi teisės ginčyti Pirkimo sąlygų, nes nepasinaudojo privaloma ikiteismine stadija (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis). Techninių specifikacijų projektas CVP IS sistemoje buvo paskelbtas 2018 m. lapkričio 20 d. Skelbimas apie Pirkimą ir Pirkimo sąlygos buvo paskelbti 2018 m. lapkričio 30 d. Pirkimo sąlygos nebuvo keistos, todėl pretenziją dėl šių Pirkimo sąlygų ieškovė galėjo pateikti iki 2018 m. gruodžio 10 d. (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau to nepadarė. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, jog ji 2019 m. birželio 20 d. pretenzijoje iškėlė nurodytą problemą, todėl jokių terminų nepraleido, Pirkimo sąlygų ginčijimui įtakos nedaro, nes pretenzija pateikta pavėluotai. Kadangi ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.
25. Teismas taip pat sprendė, kad byla šioje dalyje nutrauktina ir tuo pagrindu, jog ginčas šioje dalyje jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019, vykusioje tarp tų pačių šalių dėl to paties Pirkimo, kurioje teismas buvo konstatavęs, kad Pirkimo sąlygos ieškovei buvo žinomos nuo jų paskelbimo momento, ieškovė, sutikdama dalyvauti Pirkime, akceptavo Pirkimo sąlygas ir jų neginčijo, Pirkimo sąlygos nėra akivaizdžiai neteisėtos, o ieškovės argumentai dėl šių sąlygų yra nesusiję su ginčo dalyku (sprendimo 43 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, todėl ieškovė nebegali iš naujo pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų, kurie jau buvo išnagrinėti anksčiau vykusioje civilinėje byloje.
26. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose neįrodinėja VPĮ 17 straipsnyje numatytų pažeidimų, todėl vien tik Pirkimo sąlygų ginčijimas negali būti laikomas pagrindu nutraukti Pirkimo procedūras.
27. Nagrinėdamas šalių argumentus dėl ieškovės teisės susipažinti su trečiojo asmens Pirkime pateikto pasiūlymo bei papildomai pateiktais dokumentais, teismas sprendė, kad, pirma, perkančiajai organizacijai 2019 m. birželio 18 d. priėmus naują sprendimą dar kartą pripažinti trečiąjį asmenį Pirkimo nugalėtoju ir 2019 m. birželio 19 d. gavus ieškovės prašymą susipažinti su Pirkimo laimėtojo pasiūlymu, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais trečiojo asmens pašalinimo pagrindų nebuvimą bei neįprastai mažos kainos pagrindimą, atsakovė turėjo įstatymo nustatytą pareigą prašomą informaciją pateikti (VPĮ 58 straipsnis). Antra, šis ieškovės prašymas nelaikytinas tuo pačiu prašymu, kuris buvo patenkintas civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019 priimtu sprendimu, nes nurodytoje byloje buvo prašoma pateikti visą laimėtojo informaciją, susijusią su pirmuoju konkurso laimėjimu, o nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl 2019 m. birželio 18 d. sudarytos pasiūlymo eilės ir Pirkimo laimėtojo paskelbimo. Trečia, po minėtos civilinės bylos išnagrinėjimo trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai teikė papildomus dokumentus, su kuriais Pretenzijoje II ieškovė ir pareiškė pageidavimą susipažinti.
28. Atsakovės argumentai, kad kai kurie UAB „Pontem“ dokumentai nebuvo pateikti susipažinti ieškovei, nes sudaro konfidencialią informaciją, teismo vertinimu, prieštarauja imperatyvui. Be to, tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančios informacijos pateikimas susipažinimui, t. y. įmonės vidaus tvarkos ir kiti dokumentai bei dokumentai, susiję su pagrindimo apie neįprastai mažą kainą pateikimu, niekaip negali pažeisti įmonės interesus, nes jie negali sudaryti įmonės komercinės paslapties. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepagrindė, kokio pobūdžio žalą galėtų patirti ir ar iš viso galėtų patirti trečiasis asmuo, atskleidus duomenis apie įmonės vidinę struktūrą, taikomas metodikas, instruktažą, teorinius samprotavimus apie kainodarą ir pan. kitiems asmenims. Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat nepagrindė, jog jų nurodytos kaip konfidencialios informacijos išviešinimas sumenkintų trečiojo asmens konkurencinį pranašumą arba kokiais kitais būdais pažeistų įstatymų saugomas jo teises ir teisėtus interesus, susijusius su turima informacija. Teismas sprendė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepagrindė, jog nurodyta informacija turi komercinę vertę ir yra konfidenciali. Tuo tarpu ieškovei neturint informacijos apie trečiojo asmens pašalinimo pagrindų nebuvimą bei mažos kainos pagrindimą, ieškovė neturėjo galimybės įsitikinti, kad atsakovės sprendimas suteikti trečiajam asmeniui galimybę dalyvauti Pirkime, buvo pagrįstas ir teisėtas.
29. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė įrodymus, patvirtinančius pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė teismui jau bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje, ieškovės pavėluotai pateiktų dokumentų neprijungė ir šių išlaidų priteisimo klausimo nesprendė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
30. Ieškovė AB „Žemaitijos pienas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo
2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą, nustatant, kad atsakovė privalo nutraukti Pirkimo procedūras, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Sprendime teismas be pagrindo nevertino atsakovės pareigos po Rašto gavimo nutraukti Pirkimo procedūras, kaip ir be pagrindo sprendė, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos terminų, ginčydama atsakovės neveikimą – Pirkimo procedūrų nenutraukimą. Tiek šioje, tiek Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019 spręsta, kad Pirkimo sąlygos nėra akivaizdžiai neteisėtos, tačiau po 2019 m. birželio 10 d. Rašto gavimo, visiems vidutiniškai informuotiems ir atidiems subjektams tapo visiškai aišku, kad Tvarkos aprašo 6 priedo 8.2 punkto nuostata turi būti aiškinama kaip draudžianti tiekti riebesnį kaip 2,5 proc. pieną tiek vaikams gerti, tiek jų maisto gaminimui. Todėl paaiškėjusių naujų aplinkybių pagrindu ieškovė turėjo teisę VPĮ nustatytais terminais ginti galimai pažeistas teises, ką ir padarė.
31.2. Teismui nepakako teisės akto rengėjo išvados dėl dviprasmiškos Tvarkos aprašo nuostatos. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, suformuoja itin pavojingą precedentą ne tik tiekėjų interesams, bet ir visos visuomenės interesams užtikrinti, kad vaikai būtų maitinami neuždraustais maisto produktais, t. y. teismo formalus požiūris priešpastatomas viešajam interesui užtikrinti itin pažeidžiamos visuomenės grupės – ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatą. Esant tokiam precedentui, bet kurio Pirkimo metu, gavus išvadą, kad maisto produktas teisės akto leidėjo laikytinas draudžiamu tiekti, tai būtų nevertinama kaip pakankama aplinkybė stabdyti pirkimą.
31.3. Sprendime Tvarkos aprašo 6 priedo 8.2 punkto aiškinimo ir taikymo pareiga perkeliama tik ieškovei, tačiau visiškai neatsižvelgiama į faktą, kad lygiai tokią pačią pareigą turėjo ir atsakovė, prieš skelbdama Pirkimą. Atsakovė neturėjo įtraukti į Pirkimo objektą riebesnio nei 2,5 proc. pieno. Taip pat įtartinai atrodo, kad UAB „Pontem“ riebesnį nei 2,5 proc. pieną pasiūlė už tą pačią kainą kaip ir liesesnį. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019 pripažinta, kad tokia riebesnio nei galimas tiekti pienas, kaina yra neįprastai maža. Tokia UAB „Pontem“ kainodara lėmė, kad ji tapo Pirkimo laimėtoja, nors ieškovė pasiūlė mažesnę kainą produktų, kurie galimi tiekti pagal Tvarkos aprašą.
31.4. Išsiaiškinus, kad riebesnio kaip 2,5 proc. pieno tiekti vaikams negalima, yra itin nihilistiška, tokios klaidos neištaisyti. Dar daugiau, akivaizdu, kad atsakovei dėl kažkokių priežasčių itin priimtinas UAB „Pontem“ pasiūlymas ir beatodairiškas siekis sudaryti sutartį su šiuo tiekėju nusveria viešąjį interesą vaikų sveikata. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019 nuspręsta, kad atsakovė neteisėtai slepia UAB „Pontem“ pasiūlymą nuo ieškovės. Šios bylos nagrinėjimo atveju teismo taip pat spręsta, kad atsakovė ir toliau neteisėtai slepia UAB „Pontem“ pasiūlymą. Tokios aplinkybės leidžia daryti tik vieną išvadą, kad atsakovė ir UAB „Pontem“ sugeba suklaidinti teismą dėl ieškovės ikiteisminės ginčo stadijos nesilaikymo, o viešasis interesas vaikų sveikata yra tik antraplanis aspektas pieno pirkėjui ir potencialiam pieno tiekėjui.
31.5. Pripažinus, kad riebesnis nei 2,5 proc. pienas negali būti tiekiamas pagal Pirkimo sutartį dėl prieštaravimo Tvarkos apraše ir Rašte nurodytam įpareigojimui, atsakovė turėtų panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir Pirkimą skelbti iš naujo, neįtraukiant į jo apimtį riebesnio nei 2,5 proc. pieno. Šiuo pagrindu atsakovė turėtų nutraukti Pirkimo procedūras ir leisti tiekėjams varžytis dėl tokių produktų, kurie leistini ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Tokiu būdu būtų užtikrinamas viešasis interesas ir galimybė lygiateisiškai varžytis tiekėjams.
31.6. Kompetencija organizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtinių mitybą ir nustatyti tam tinkamus produktus įstatymu yra pavesta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir Ministras). Ministras, vadovaudamasis įstatymo jam suteikta prerogatyva, remdamasis moksliniais tyrimais bei ekspertų išvadomis, patvirtino Tvarkos aprašą, kuriuo nustatė, jog vaikams tiekti yra tinkamas ne riebesnis nei 2,5 proc. pasterizuotas pienas. Taigi, Ministro patvirtinti mitybos reikalavimai yra tiesioginė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos valstybės pareigos išraiška ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtinių mitybos organizavimo plotmėje. Atsakovės sprendimas patvirtinti Konkurso sąlygas, kuriose numatoma pirkti akivaizdžiai Tvarkos aprašui prieštaraujančius produktus ne tik tiesiogiai prieštarauja Tvarkos aprašui, tačiau ir Konstitucijai.
31.7. Teismas gali nes?alis?kai ginti bylos s?aliu? interesus tik tiek, kiek tai atitinka vies?ojo intereso gynimo interesus. Tarp šalių kilusio ginčo plotmėje yra akivaizdu, jog ieškovės interesas – pirkimo nutraukimas – šiuo atveju sutampa su viešuoju interesu, o tuo tarpu atsakovės interesas – pasirašyti sutartį, pagal kurią net tris metus vaikams būtų tiekiami sveikatai nepalankūs produktai, kardinaliai prieštarauja viešajam interesui. Todėl teismo sprendimas, kurį įvykdžius būtų pažeistas viešasis interesas ir vaikams būtų tiekiami sveikatos netausojantys produktai, tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 39 straipsniams ir jį priimdamas, teismas neįvykdė jam pavestos pareigos vykdyti teisingumą.
31.8. Laikydamasis nuomonės, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas yra aiškus ir nedviprasmiškas, teismas taip pat turėjo konstatuoti faktą, jog šis įsakymas turėjo būti žinomas bei suprantamas atsakovei, kai ši formavo Pirkimo sąlygas. Aplinkybę, jog atsakovė suvokė savo veiksmų neleistinumą bei neteisėtumą patvirtina ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 35 punktą savivaldybėms yra pavesta vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir savivaldybės specialistai privalo išmanyti vaikų mitybos reglamentavimą. Todėl teismas taip pat turėjo spręsti, jog atsakovė, paskelbdama Pirkimo sąlygas, elgėsi neteisėtai ir pagal savo kompetencijos ribas tai privalėjo žinoti. Šiuo atveju teismas atsakovės veiksmų vertinimui privalėjo parinkti aukštesnį – jo kompetenciją atitinkantį – standartą, iš ko būtų akivaizdu, jog atsakovė, tvirtindama Pirkimo sąlygas, elgėsi neteisėtai; iš to seka, jog teismas turėjo pareigą naikinti Pirkimą ex officio.
31.9. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, bylos šalims teismo posėdyje nedalyvaujant, teismas, bylos nagrinėjimo posėdžio metu gavęs rašytinius įrodymus, kuriais pagrįstos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, privalėjo priimti ir vertinti tokius įrodymus. Ieškovės patirtos ir prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra dvigubai mažesnės, nei maksimali rekomenduojama priteisti suma, apskaičiuota pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 nustatytas taisykles.
31. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Ministerija, atsakydama į ieškovės paklausimą, tik pateikė savo, kaip teisės akto rengėjos, nuomonę, tačiau Ministerijos atsakymas nėra imperatyvus, privalomas ar tiesiogiai vykdytinas, tai tėra informacinio pobūdžio atsakymas ir proceso šalims jis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šio Rašto taip pat negalima laikyti jokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes šis raštas jokių naujų aplinkybių nenustato. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija niekada nevertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuojamo Pirkimo sąlygų, jokių išvadų nepateikė ir nekonstatavo, kad tam tikros Pirkimo sąlygų nuostatos yra neteisėtos. Į bylą pateiktoje Ministerijos išvadoje taip pat nėra konstatuojama, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos yra neteisėtos. 2018 m. rugpjūčio 7 d. ieškovei pateiktu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštu Nr. (1.1.20-141)10-4989 „Dėl viešojo intereso gynimo“ vėlgi patvirtinama, kad Ministerija neturi teisės aktais suteiktų įgaliojimų kaip nors įtakoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuojamų pirkimų procedūrų, taip pat įgaliojimų kontroliuoti Tvarkos aprašo laikymąsi.
32.2. Ieškovė nesiėmė veiksmų laiku ginti savo galimai pažeistų teisių ir praleido terminus ginčyti Pirkimo sąlygas. Pakartotine pretenzija ir joje nurodytais argumentais ieškovė ginčijo Pirkimo sąlygas, nes būtent jose buvo nurodyti reikalavimai prekėms. Tačiau ieškovė šioje Pirkimo stadijoje jau nebeturėjo teisės ginčyti Pirkimo sąlygų, nes nepasinaudojo privaloma ikiteismine stadija. Tai, kad 2019 m. birželio 20 d. pretenzijoje remiamasi 2019 m. birželio 10 d. raštu, niekaip nekeičia fakto, kad pretenzija yra pakartotinė ir ja ginčijamos Pirkimo sąlygos, o to šioje stadijoje ieškovas nebeturi teisės daryti. Ieškovė tik susipažinusi su Techninės specifikacijos reikalavimais galėjo teikti paklausimus perkančiajai organizacijai, pretenzijas, teikti Ministerijos raštus, tačiau to nedarė iki tol, kol sužinojo, kad netaps šio Pirkimo laimėtoja. Ieškovė kelti klausimus dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo pradėjo galutinėje Pirkimo stadijoje, tokiu būdu piktnaudžiaudama suteiktomis teisėmis bei akivaizdžiai vilkindama viešųjų pirkimų procedūras.
32.3. Nors ieškovė abejose pretenzijose prašo panaikinti skirtingus perkančiosios organizacijos sprendimus, visgi iš esmės tiek 2019 m. sausio 25 d. pretenzija, tiek 2019 m. birželio 20 d. pretenzija yra ginčijamos Pirkimo sąlygų 1 priedo lentelės 2 punktas. Ieškovė abejose pretenzijose rėmėsi netgi tais pačiais argumentais, todėl visiškai akivaizdu, kad 2019 m. birželio 20 d. pretenzija pagrįstai buvo laikyta pakartotine. Taip pat būtina pažymėti, kad šis klausimas buvo keliamas ir 2019 m. sausio 25 d. pretenzijos pagrindu iškeltoje bei anksčiau vykusioje civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019, taigi akivaizdu, kad ieškovė kelia pakartotinus klausimus, kurie jau buvo išspręsti.
32.4. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos pačios rengia savo valgiaraščius ir juos derina su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko viešąjį pirkimą, atsižvelgdama į ugdymo įstaigų išreikštus poreikius. Šiuo atveju, ugdymo įstaigos išreiškė poreikį, kad būtų tiekiamas ne tik 2,5 proc. riebumo pienas, bet ir riebesnis. Kiekviena vaikų ugdymo įstaiga gali pati sudaryti vaikų maitinimo valgiaraštį, tačiau reikėtų remtis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijomis, kuriose nurodyta, kad tarp vaikams maitinti rekomenduojamų produktų yra pienas ir jo produktai, tačiau jo riebumas nėra išskirtas. Jeigu ikimokyklinio ugdymo įstaigų sudarytas valgiaraštis neatitiktų Tvarkos aprašo ar kitų teisės aktų reikalavimų, toks valgiaraštis nebūtų patvirtinamas. Todėl nėra įmanomos situacijos, kad vaikai būtų maitinami netinkamais ar draudžiamais maisto produktais. Be to, atitikimą Tvarkos aprašo reikalavimams tikrina ir vertina visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis sveikatos priežiūrą mokykloje. Taigi apeliantės interpretacijos, kad trejus metus vaikams būtų tiekiami jų sveikatai nepalankūs produktai yra visiškai absurdiški ir klaidinantys teismą.
32.5. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neproteguoja nei vieno tiekėjo ir laimėtojas buvo išrinktas sąžiningai, pagal viešųjų pirkimų procedūras. UAB „Pontem“ pasiūlymas nebuvo ir nėra slepiamas, ieškovė supažindinta su visais dokumentais, kuriuos perkančioji organizacija manė, kad gali pateikti pagal VPĮ nuostatas nepažeidžiant konfidencialumo nuostatų.
32.6. Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo nėra akivaizdžios, todėl šiuo konkrečiu atveju teismas neturi pareigos ex officio spręsti dėl ginčo esmės. Tai buvo patvirtina ir ankstesniu 2019 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019, kuris yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Šio sprendimo AB „Žemaitijos pienas“ neskundė, vadinasi, su teismo išvadomis sutiko, tačiau dabar kelia pakartotinius klausimus, kurie buvo išspręsti ankstesnėje civilinėje byloje.
32. Trečiasis asmuo UAB „Pontem“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė privalėjo nutraukti Pirkimo procedūras, neįrodė ir apskritai neįrodinėjo, kokie konkretūs VPĮ 17 straipsnio pažeidimai buvo įvykdyti šiame Pirkime. Vien neteisėtas (nesavalaikis) Pirkimo sąlygų ginčijimas negali būti laikomas pagrindu nutraukti Pirkimo procedūras.
33.2. Ieškovės argumentai, kad dalis Pirkimo objekto (2-3,5 proc. riebumo pienas ir 3,2 proc. riebumo aseptinis pienas) yra neteisėta, savo turiniu yra Pirkimo sąlygų ginčijimas. Tačiau šis Pirkimo sąlygų ginčijimo klausimas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2744-659/2019 įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu, kuriame konstatuota, jog šiame Pirkime ieškovė nebeturi teisės ginčyti Pirkimo sąlygų teisėtumo. Nepaisant nurodyto teismo sprendimo ieškovė ir toliau piktnaudžiauja savo teisėmis ir ginčija Pirkimo sąlygas dėl pieno riebumo.
33.3. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad šioje byloje ginčijamas kitas perkančiosios organizacijos sprendimas, yra visiškai neaktuali, nes Pirkimo sąlygos niekuomet nebuvo keičiamos, jų teisėtumo klausimas jau yra išspręstas ir todėl negali būti pakartotinai sprendžiamas, nes tai prieštarautų imperatyvioms CPK nuostatoms. Todėl visi ieškovės argumentai, susiję su Pirkimo sąlygų neteisėtumu (tiekiamo pieno riebumu), yra atmestini ir apskritai nenagrinėtini.
33.4. Ieškovei neturint teisės ginčyti Pirkimo sąlygų, ginčui nėra aktualus ir Ministerijos Raštas, nes šio rašytinio įrodymo motyvais ieškovė tik siekia pagrįsti Pirkimo sąlygų neteisėtumą. Ministerija neturi kompetencijos aiškinti teisę – tai išimtinė teismų kompetencija. Atitinkamai, pateikdama savo Raštą, institucija tik pateikė nuomonę, kaip bendruoju atveju galėtų būti taikomas teisės aktas, tačiau Raštas nėra susijęs su šio ginčo aplinkybėmis – jį rengdama Ministerija nevertino Pirkimo dokumentų ir jų teisėtumo. Atitinkamai toks Raštas neturi jokios galios keisti Pirkimo sąlygas ir juo labiau nulemti Prikimo procedūrų nutraukimą, nes nėra imperatyvus, o tėra konsultacinio pobūdžio rašytinis įrodymas.
33.5. Pirkimas paskelbtas 2018 m. lapkričio 28 d. Remiantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė bet kokias pretenzijas dėl Pirkimo sąlygų, tame tarpe dėl Pirkimo objektą sudarančių prekių turėjo pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jų paskelbimo. Ieškovė šį terminą praleido, todėl nebeturi teisės reikšti jokių pretenzijų dėl Pirkimo objekto teisėtumo. Laiku pretenzijos nepateikęs tiekėjas turi prisiimti pasekmes dėl savo neveikimo – jo pavėluotai pateikta pretenzija nenagrinėjama, o neįgyvendinus privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros – atitinkami argumentai dėl Pirkimo sąlygų nevertinami ir teisme.
33.6. Atsakovė, veikdama kaip įgaliotas asmuo, gali būti atsakinga tik dėl pavedimų įvykdymo, o ne pačio pavedimo turinio suformavimo. Gavusi pavedimus atlikti Pirkimą pagal Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų suformuotas užduotis, kaip įgaliotas asmuo, atsakovė neturi teisinio pagrindo ar juo labiau pareigos vertinti tokio poreikio teisėtumo ar pagrįstumo. Teisės aktuose nėra įtvirtintas imperatyvus draudimas įsigyti ginčo riebumo pieną, todėl atsakovė negalėjo ir neturėjo žinoti, kokio riebumo pieną galimai naudos ar kokiais būdais naudos jį įgaliojusioji perkančioji organizacija. Atsakovė šiuo atveju tik vykdo pavedimus, todėl yra atsakinga tik už pirkimo įvykdymą, o ne Pirkimo objekto formulavimą. Atitinkamai bet kokios ieškovės pretenzijos dėl Pirkimo objekto tariamo neteisėtumo turėtų būti teikiamos ne įgaliotajai organizacijai, o ją įgaliojusioms perkančiosioms organizacijoms.
33.7. Pirkimo objektas yra suformuotas pagal tokį poreikį, kokį atsakovei (kaip įgaliotajai organizacijai) suformavo Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Pirkimo objekto suformavimas yra išimtinė perkančiosios organizacijos, o ne tiekėjų, kompetencija. Atitinkamai, ieškovė neturi kompetencijos ginčyti ar reikalauti keisti šį poreikį, o jeigu su juo nesutinka, tai turėtų ginčyti ne poreikio išraišką (įgaliotosios organizacijos vykdomas Pirkimo procedūras), o poreikio suformavimą (ugdymo įstaigų valgiaraščių patvirtinimą). Tuo atveju, jei ieškovė norėtų ginčyti pateiktą poreikį, ji turėtų kreiptis į Pirkimo objektą suformavusias ikimokyklines įstaigas bei atitinkamas kontroliuojančias (valgiaraščius tvirtinančias) institucijas, kad jos galimai nesivadovauja ar netinkamai vadovaujasi patvirtintu Tvarkos aprašu. Tačiau šis ginčas yra niekaip nesusijęs nei su atsakove, kuri tik įgyvendina viešųjų pirkimų procedūras pagal jam suformuluotą užduotį, nei su trečiuoju asmeniu, kuris dalyvauja viešajame pirkime pagal suformuluotas Pirkimo sąlygas. Atitinkamai, ieškovės argumentai dėl viešojo intereso netinkamo gynimo yra nesusiję su šiuo ginču ir su atsakovės veiksmais, nes tik įgaliojanti perkančioji organizacija gali atsakyti už Pirkimo objekto formavimą ir tinkamą įsigytų produktų naudojimą.
33.8. Ieškovė, siekdama įrodyti teismo pareigą ex officio nutraukti Pirkimo procedūrą, turėjo įrodyti tariamo perkančiosios organizacijos neteisėto veiksmo (šiuo atveju Pirkimo objekto neteisėtumo) akivaizdumą. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Priešingai, ieškovės pozicija dėl tariamo Pirkimo objekto neteisėtumo remiasi išimtinai vienu įrodymu – Ministerijos Raštu, kuris yra tik konsultacinė medžiaga ir kurį ieškovė galėjo pateikti ir ankstesnėje byloje.
33.9. Anot ieškovės, vadovaujantis Tvarkos aprašo 6 priedo 8.2 punktu, didesnio kaip 2,5 proc. riebumo pienas negali būti tiekiamas. Tačiau šiuo atveju ieškovė akivaizdžiai painioja sąvokas: tiekimą ugdymo įstaigoms (t. y. ilgalaikius pirkimo-pardavimo teisinius santykius, dėl kurių vyksta ginčo Pirkimas) ir produktų patiekimą vaikų vartojimui. Tai skirtingos sąvokos, ir jos neturėtų būti painiojamos. Tvarkos aprašo 6 priedas, kuriuo remiasi ieškovė, reglamentuoja išimtinai produktų patiekimą vartojimui ugdymo įstaigose, bet ne tiekimą (pirkimą-pardavimą) ugdymo įstaigoms. Kitaip tariant, net ir Tvarkos aprašas, kuriuo vadovaujasi ieškovė, nedraudžia ikimokyklinio ugdymo įstaigoms įsigyti riebesnio nei 2,5 proc. pieno patiekalų gamybiniams poreikiams. Be to, trečiasis asmuo pateikė byloje įrodymus (savo buhalterinės apskaitos žiniaraščius), iš kurių matyti, kad Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms yra realiai ir pastoviai tiekiamas abiejų ieškovės ginčijamų pozicijų pienas, t. y. tiek 3,2-3,5 proc. riebumo pienas, tiek aseptinis (ultraaukštoje temperatūroje pasterizuotas ne mažiau kaip 3,2 proc. riebumo) pienas. Nurodytos aplinkybės ir trečiojo asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo riebumo pienas atitinka realią paklausą, todėl nėra pagrindo teigti, kad tariamas Pirkimo objekto neteisėtumas akivaizdus.
33. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė teismo sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra remiantis byloje esančiais įrodymais ir vidiniu įsitikinimu. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais institucijos išvadoje išdėstytais argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
34. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
35. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, būdama įgaliota 123 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų (Pirkimo sąlygų 1 punktas ir 8 priedas „Perkančiųjų organizacijų sąrašas“), 2018 m. lapkričio 30 d. CVP IS paskelbė apie tarptautinį pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu, „Pienas ir pieno produktai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“. 2019 m. sausio 17 d. pasiūlymus Pirkime pateikę tiekėjai buvo informuoti apie Pirkime sudarytą pasiūlymų eilę bei Pirkimo laimėtoju pripažintą UAB „Pontem“ pasiūlymą. Pirkime pasiūlymą teikusi AB „Žemaitijos pienas“ 2019 m sausio 25 d. pretenzija perkančiajai organizacijai reikalavo supažindinti ją su UAB „Pontem“ pasiūlymu, panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei pašalinti UAB „Pontem“ iš Pirkimo procedūrų Pirkimo sąlygų 6 priedo 6 punkto pašalinimo pagrindu, Pirkimo laimėtoja pripažinti AB „Žemaitijos pienas“. Perkančioji organizacija 2019 m. vasario 4 d. ieškovės pretenzijos dalį dėl supažindinimo su UAB „Pontem“ pasiūlymu tenkino iš dalies – pateikė visus dokumentus, kurie sudarė trečiojo asmens pasiūlymą, išskyrus pagrindimą dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo, kuris UAB „Pontem“ buvo nurodytas kaip konfidencialus. Nesutikdama su tokiu sprendimu ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalavo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir Pirkimo laimėtojo nustatymo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019 ieškinį tenkino – panaikino minėtą atsakovės sprendimą ir įpareigojo perkančiąją organizaciją pateikti ieškovei AB „Žemaitijos pienas“ susipažinti trečiojo asmens UAB „Pontem“ pasiūlymo dalį apie pašalinimo pagrindų nebuvimą, išskyrus informaciją, kuri yra neskelbtina pagal VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismo sprendimui įsiteisėjus, perkančioji organizacija, naudodamasi CVP IS, 2019 m. gegužės 23 d. ieškovei pateikė UAB „Pontem“ pasiūlymo dalį apie UAB „Pontem“ pašalinimo pagrindų nebuvimą.
36. Įvykdžiusi teismo įpareigojimą perkančioji organizacija tęsė Pirkimo procedūras ir 2019 m. birželio 18 d. pranešimu informavo tiekėjus apie pasiūlymų eilės nustatymą bei UAB „Pontem“ pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu. Kitą dieną po nurodyto pranešimo gavimo, ieškovė AB „Žemaitijos pienas“ pateikė atsakovei prašymą susipažinti su laimėtojos pasiūlymu: pateikti jai gautus naujus duomenis apie pašalinimo pagrindų nebuvimą bei neįprastai mažos kainos pagrindimą. 2019 m. birželio 20 d. perkančiajai organizacijai pateikus dalį ieškovės prašytų dokumentų (nekonfidencialius dokumentus dėl UAB „Pontem“ pašalinimo pagrindų nebuvimo, neįprastai mažos kainos pagrindimą su paslėpta konfidencialia informacija bei trečiojo asmens pasiūlymą), AB „Žemaitijos pienas“ pateikė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei nutraukti Pirkimo procedūras. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad Pirkimu siekiamas įsigyti maisto produktas – pasterizuotas pienas, kurio pieno riebalų kiekis – ne mažesnis kaip 3,2 proc. ir ne didesnis kaip 3,5 proc., fasuotas ne mažiau kaip 0,9 l ir ne daugiau kaip 2 l (Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ lentelės 2 punktas) ir ultraaukštoje temperatūroje pasterizuotas pienas, kurio pieno riebalų kiekis – ne mažesnis kaip 3,2 proc., fasuotas ne mažiau kaip 0,9 l ir ne daugiau kaip 2 l (Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ lentelės 3 punktas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. (10.2.4.1-412)10-3803, negali būti perkamas ir naudojamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtinių tiek maitinimui, tiek jiems skirto maisto gaminimui, nes pagal 2018 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. V-394 6 priedo 8.2 punktą, tiek vaikų maitinimui, tiek maisto ruošimui vaikams galima naudoti ne didesnio nei 2,5 proc. riebumo pasterizuotą pieną. Perkančioji organizacija 2019 m. liepos 1 d. raštu „Dėl gautos pretenzijos“ informavo ieškovę, kad ieškovės pretenzijos, kaip pakartotinės, taip pat pateiktos praleidus VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą, nenagrinės. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad 2019 m. vasario 14 d. ieškinyje, teiktame Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019, AB „Žemaitijos pienas“ ginčijo Pirkimo sąlygas iš esmės tais pačiais argumentais.
37. 2019 m. birželio 28 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai antrąją pretenziją, kuria reikalavo supažindinti ją su UAB „Pontem“ teikta visa informacija apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir visu neįprastai mažos kainos pagrindimu, išsamiai ir detaliai pagrįsti tokios informacijos konfidencialumą; panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Atsakovė 2019 m. liepos 4 d. pranešimu informavo ieškovę apie šios pretenzijos atmetimą.
38. AB „Žemaitijos pienas“, nesutikdama su aukščiau nurodytais perkančiosios organizacijos sprendimais, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo bei įpareigoti nutraukti Pirkimo procedūras, arba, netenkinus pirmo reikalavimo, įpareigoti atsakovę pateikti visus Pirkimo laimėtoju pripažinto tiekėjo dokumentus, kuriuose buvo pateikta informacija apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir neįprastai mažos kainos pagrindimą. Vilniaus apygardos teismas bylos dalį dėl įpareigojimo nutraukti Pirkimo procedūras nutraukė, kitą ieškinio dalį tenkino – įpareigojo atsakovę pateikti ieškovei susipažinti Pirkimo laimėtoju pripažinto trečiojo asmens dokumentus, kuriuose buvo pateikta informacija apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir neįprastai mažos kainos pagrindimą, išskyrus informaciją, kuri yra neskelbtina pagal VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
39. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad sprendime teismas be pagrindo nevertino atsakovės pareigos po Ministerijos Rašto gavimo nutraukti Pirkimo procedūras, kaip ir be pagrindo sprendė, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos terminų, ginčydama atsakovės neveikimą – Pirkimo procedūrų nenutraukimą. Ieškovės vertinimu, Tvarkos aprašo 6 priedo 8.2 punkto nuostata turi būti aiškinama kaip draudžianti tiekti riebesnį kaip 2,5 proc. pieną tiek vaikams gerti, tiek jų maisto gaminimui, todėl atsakovė neturėjo įtraukti į Pirkimo objektą riebesnio nei 2,5 proc. pieno bei leisti tiekėjams varžytis dėl produkto tiekimo. Pasak apeliantės, akivaizdu, kad atsakovei dėl kažkokių priežasčių itin priimtinas UAB „Pontem“ pasiūlymas ir beatodairiškas siekis sudaryti sutartį su šiuo tiekėju nusveria viešąjį interesą rūpintis vaikų sveikata.
40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl ieškovės teisės ginčyti Pirkimo sąlygas bei atsakovės pareigos nutraukti Pirkimo procedūras po Ministerijos Rašto gavimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
41. CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; CPK 4232 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą, pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.
42. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytų nuostatų, yra išaiškinęs, kad jose įtvirtinta tiek ieškovo procesinė pareiga teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos, tiek bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti, ar perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją atsisakė nagrinėti pagrįstai ir tiekėjas pripažintinas nesilaikiusiu privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos – tokiu atveju teismas turėtų civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 2 punkte įtvirtintu pagrindu, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014, 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015; kt.). Akivaizdu, kad tokių pareigų dėl proceso eigos teismai turi laikytis ir tokiu atveju, kai šalys procesiniuose dokumentuose apskritai nekelia pretenzijos terminų klausimo, nenurodo jų praleidimo priežasčių ar kitų reikšmingų aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014). Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, inter alia, ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).
43. Teismų iniciatyvos teisė spręsti tam tikrus klausimus ex officio koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Jeigu tiekėjas praleidžia terminus pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka arba teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad skirtingai nei pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, apeliaciniame skunde ieškovė nebeneigia, jog 2019 m. birželio 20 d. pretenzijoje pateiktais teiginiais, kad tiekėjai negalės tiekti didesnio nei 2,5 proc. riebumo pieno, ginčija Pirkimo sąlygas. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame sprendime, perkančiajai organizacijai 2018 m. lapkričio 30 d. CVP IS paskelbus apie Pirkimą ir Pirkimo sąlygas, terminas pretenzijai dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo pateikti baigėsi 2018 m. gruodžio 10 d. (imtinai) (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši aplinkybė patvirtina, kad perkančioji organizacija, atsisakydama nagrinėti minėtą ieškovės pretenziją, ieškovei praleidus VPĮ nustatytą jai pateikti terminą, priėmė teisėtą sprendimą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė Pirkimo sąlygas, remdamasi tuo, kad negalės būti tiekiamas didesnio nei 2,5 proc. riebumo pienas, ginčijo ir 2019 m. sausio 25 d. pretenzijoje, o vėliau ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2744-653/2019, kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu (sprendimo 43 punktas) konstatuota, kad terminą jas ginčyti ieškovė praleido.
45. Apeliaciniame skunde AB „Žemaitijos pienas“ iš esmės tvirtina, kad sužinojusi 2019 m. birželio 10 d. Ministerijos rašte išdėstytą informaciją, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ji turėjo teisę ginti galimai pažeistas jos teises. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. birželio 10 d. rašto „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų organizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą“ nustatyta, kad šiuo raštu Ministerija, atsakydama į ieškovės paklausimą, nurodė, kad Tvarkos aprašo 6 priedo 8.2 papunkčio nuostata „Tiekiamas ne didesnio nei 2,5 proc. riebumo pasterizuotas pienas“ gali būti traktuojama kaip draudžianti naudoti riebesnį nei 2,5 proc. riebumo pieną tik vaikų maitinimui, tačiau nedraudžianti naudoti riebesnį pieną vaikų maisto ruošimui, kaip gėrimą bei kitais būdais. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, šis išaiškinimas ne tik negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, bet kartu negali būti traktuojamas kaip draudimas tiekti riebesnį kaip 2,5 proc. pieną tiek vaikams gerti, tiek jo maisto gaminimui.
46. Pirmiausia nėra jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su atsakove ir trečiuoju asmeniu, kad aptariamas Ministerijos Raštas perkančiajai organizacijai nėra privalomas. Ministerija, atsakydama į ieškovės paklausimą, tik pateikė savo, kaip teisės akto rengėjos, nuomonę, jog tam tikra Tvarkos aprašo nuostata gali būti traktuojama vienokia ar kitokia prasme, tačiau šis Raštas nėra imperatyvus ar tiesiogiai vykdytinas, o yra informacinio pobūdžio atsakymas, proceso šalims nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Šią aplinkybę pagrindžia ir byloje esanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. liepos 29 d. išvada, kurioje pastaroji analogiškai paaiškino, kad ieškovei pateiktame 2019 m. birželio 10 d. Rašte išdėstė savo, kaip teisės akto rengėjos, nuomonę, ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštas, kuriame Ministerija vienareikšmiškai patvirtina, kad ji neturi teisės aktais suteiktų įgaliojimų kaip nors įtakoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuojamų pirkimų procedūrų ir / ar kontroliuoti Tvarkos aprašo laikymąsi. Antra, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nurodytas 2018 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. V-394 galiojo Pirkimo sąlygų paskelbimo dieną, todėl Ministerijos nuomonė dėl šio įsakymo nuostatų aiškinimo negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe. Trečia, iš paties Rašto turinio matyti, kad priešingai, nei teigia ieškovė, Tvarkos aprašo 6 priedo 8.2 papunkčio nuostata „Tiekiamas ne didesnio nei 2,5 proc. riebumo pasterizuotas pienas“ Ministerijos nėra traktuojama kaip imperatyviai draudžianti tiekti riebesnį kaip 2,5 proc. riebumo pieną vaikams. Be to, akcentuotina, kad pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. B1-610 (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. B1-593 redakcija) „Dėl vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščių derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščių derinimo tvarkos aprašo 7 punktą, ikimokyklinio ugdymo įstaigos pačios rengia savo valgiaraščius, kuriuos vėliau derina su VMVT, kuri pagal savo kompetenciją atlieka maisto saugos ir kokybės tikrinimą (Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčo Pirkimo atveju veikia kaip įgaliota perkančioji organizacija, kurią įgaliojo 123 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, nurodžiusios atitinkamo maisto produkto poreikius, kurie atitinkamai derinami su VMVT, taip pat į tai, kad vaikų maitinimo organizavimo atitiktį Tvarkos aprašo reikalavimams vertina įstaigoje dirbantis visuomenės sveikatos specialistas (Vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščių derinimo tvarkos aprašo 51 punktas), teismui nekyla abejonių Pirkimo sąlygų teisėtumu. Teismas pritaria atsakovei, jog jeigu ikimokyklinio ugdymo įstaigų sudaryti valgiaraščiai neatitiktų Tvarkos aprašo ar kitų teisės aktų reikalavimų, jie nebūtų patvirtinami, taigi negalėtų būti ir atitinkamo produkto poreikio.
47. Visos aukščiau nustatytos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantė, ginčydama Pirkimo sąlygas, nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos terminų, o Ministerijos Rašte pateikta nuomonė nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, pagrįstumą. Pažymėtina, kad tiekėjų pretenzijos terminų skaičiavimo pradžia pagal įstatymą siejama su perkančiosios organizacijos sprendimo išviešinimo momentu, taip pat su tiekėjų sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013). Ieškovei siekiant ginčyti Pirkimo sąlygų teisėtumą, ji to turėjo imtis per 10 dienų nuo ginčo Pirkimo sąlygų paskelbimo dienos, o ne sužinojus apie kito tiekėjo pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria bylos dalis dėl įpareigojimo nutraukti Pirkimo procedūras nutraukta, paliekama nepakeista.
48. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teikė argumentus dėl galimo neteisėto perkančiosios organizacijos elgesio, proteguojant trečiąjį asmenį ginčo Pirkime. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų apeliantė į bylą nepateikė, juos vertina kaip deklaratyvius ir atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose priteisimo
49. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad aplinkybė, jog ji pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikė bylos nagrinėjimo posėdžio metu, reiškia, kad pirmosios instancijos teismas juos privalėjo priimti ir vertinti.
50. Įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).
51. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 16 d. 09:44:02 val., tuo tarpu sprendimas pirmosios instancijos teisme buvo paskelbtas 2019 m. rugpjūčio 16 d. 08:30 val. Remdamasis nustatyta aplinkybe, nurodyta kasacinio teismo praktika, taip pat tuo, jog ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kurios leistų spręsti esant svarbias priežastis, lėmusias dokumentų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pavėluotą pateikimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų priėmimo ir jų vertinimo.
52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
53. Trečiasis asmuo UAB „Pontem“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Iš pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitos faktūros, ataskaitos, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo) nustatyta, kad trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų: už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 318 Eur, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – 102 Eur. Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (1 289 Eur (užpraėjusio, t. y. 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas) = 1 676 Eur), ji yra mažintina iki
1 676 Eur. Tuo tarpu prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo iš esmės išsprendžiamas techninio pobūdžio klausimas, kuris nereikalauja jokių teisinių žinių bei jo įkainojimas 102 Eur vertinamas kaip neatitinkantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis iš apeliantės trečiajam asmeniui priteisiamos 1 676 Eur bylinėjimosi išlaidos, trečiojo asmens patirtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
54. Atsakovei nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
55. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalį, kuria bylos dalis dėl įpareigojimo nutraukti Pirkimo procedūras nutraukta, palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“ iš akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas” 1 676 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Danutė Gasiūnienė
Aldona Tilindienė