Civilinė byla Nr. e3K-3-508-313/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01492-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.18.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų šalis“ ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl teisės į atlyginimą už rašytinėje statybos rangos sutartyje nenurodytus darbus įrodinėjimą ir dėl rangovo atsakomybę praleidus sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Statybų šalis“ (toliau – ieškovė, rangovė) kreipėsi į teismą, prašydama jai iš atsakovės A. G. (toliau – atsakovė, užsakovė, kasatorė) priteisti 48 040,76 Lt (13 913,57 Eur) skolos už rangos darbus pagal 2013 m. balandžio 15 d. rangos sutartį, 111 594,02 Lt (32 319,86 Eur) skolos už rangos darbus pagal papildomus susitarimus, 6652,89 Lt (1926,81 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už nesumokėtą skolos už rangos darbus sumą nuo 2014 m. sausio 21 d. iki skolos grąžinimo, taip pat 5 procentų procesines palūkanas.
3. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos dvi statybos rangos sutartys: 2013 m. kovo 4 d. statybos rangos sutartis (toliau – ir Gyvenamojo pastato sutartis arba 2013 m. kovo 4 d. sutartis) ir 2013 m. balandžio 15 d. statybos rangos sutartis (toliau – ir Pagalbinio pastato sutartis arba 2013 m. balandžio 15 d. sutartis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 46 233,42 Eur skolos už rangos darbus ir 5 proc. procesines palūkanas, o kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad ji jokių papildomų darbų neužsakė, o viskas, ką atliko ieškovė, patenka į rangos sutarčių apimtį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pripažino papildomus darbus (pasirašė 2013 m. gruodžio 27 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą, kuriame nurodyti papildomi fasado darbai; savo pasiūlyme dėl taikaus susitarimo atsakovė taip pat pripažino, kad susitarimas dėl papildomų darbų tarp šalių buvo sudarytas; byloje apklausti ieškovės darbuotojai patvirtino, kad dėl papildomų darbų buvo susitarta su atsakove darbų atlikimo metu; į bylą buvo pateikta atsakovės pasirašyta lokalinė sąmata dėl kasimo darbų, iš kurios matyti, kad šalys buvo suderinusios darbus ir kainą; 2013 m. lapkričio 16 d. atsakovės parašu patvirtinta papildomų darbų ir pabrangusių medžiagų kainų suvestinė). Teismas šių duomenų pagrindu sprendė, kad šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo buvo sudarytas žodine forma, pagal šį susitarimą ieškovė atsakovei atliko darbų už 111 594,02 Lt (32 319,86 Eur) sumą.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, atlikusi sutartus darbus, pranešė atsakovei apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, tačiau, atsakovei delsiant tai padaryti, ieškovė persiuntė atsakovei vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus. Atsakovė neįvykdė savo pareigos nedelsdama pradėti darbų priėmimą. Tokiu atveju ieškovė kaip rangovė įgijo teisę, jei, jos nuomone, atsakovės nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, akte pažymėjusi atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Atsakovė savo 2014 m. sausio 27 d. rašte nurodė, kad atsisako pasirašyti aktus, nes juose yra pozicijų, dėl kurių nebuvo susitarta raštu, be to, praleistas terminas. Tokius atsakovės argumentus teismas laikė nepagrįstais, nes: pirma, darbų terminą šalys buvo susitarusios pratęsti, be to, dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas atsakovei neprarado prasmės; antra, atsakovė, atsisakydama priimti darbus, nenurodė nė vieno įstatyme įtvirtinto pagrindo, suteikiančio teisę užsakovui atsisakyti priimti darbus. Teismas sprendė, kad atsakovės atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktus buvo nepagrįstas ir ieškovė turėjo teisę juos pasirašyti vienašališkai. Ieškovės vienašališkai pasirašyti aktai turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašyti abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jų nepripažįsta negaliojančiais. Atsakovė, nesutikdama su vienašališkai ieškovės pasirašytais aktais, jų neginčijo ir neįrodinėjo, kad  pagrįstai atsisakė pasirašyti aktus.
7. Teismas nurodė, kad pagal atsakovės užsakymą buvo atliekami papildomi darbai, visos teritorijos laistymo sistemos įrengimo darbai, kurie trukdė ieškovei užbaigti darbus, todėl objektyviai rangos darbai negalėjo būti baigti sutartyse nurodytu terminu. Atsakovė jokių pretenzijų dėl termino praleidimo ieškovei nereiškė, priimdavo atliktus darbus po sutartyse nurodyto termino pasibaigimo ir už juos iš dalies sumokėjo, jokių pastabų dėl galimų netesybų nepareikšdama. Teismas pažymėjo, kad atsakovė tik po to, kai ieškovė pareikalavo visiškai atsiskaityti už darbus, 2014 m. sausio 27 d. rašte nurodė pretenzijas dėl darbų vėlavimo ir 2014 m. sausio 29 d. pareiškė apie įskaitymą, nors visi darbai buvo priimti iki 2013 m. gruodžio 24 d. Teismas sprendė, kad nors šalys raštu ir nesusitarė dėl termino pratęsimo, tačiau akivaizdu, kad, esant poreikiui jį pratęsti dėl atsakovės veiksmų, terminas buvo pratęstas. Teismas konstatavo, kad atsakovė, atlikdama įskaitymą, neturėjo teisės skaičiuoti netesybas pagal statybos rangos sutartis, todėl 2014 m. sausio 29 d. atliktas priešpriešinio reikalavimo ieškovei įskaitymas yra neteisėtas.
8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 40 842,87 Eur skolos už rangos darbus ir 5 proc. procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė.
9. Kolegija pažymėjo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė atsakovei pagal jų susitarimą faktiškai atliko papildomų darbų už 111 594,02 Lt (32 319,86 Eur), juos įformino atliktų darbų aktuose ir išrašė PVM sąskaitas faktūras, sudarė sąlygas atsakovei priimti atliktus darbus, tačiau atsakovė, neturėdama tam pagrindo, jų nepriėmė ir už juos nesumokėjo.
10. Atskirą šalių susitarimą dėl papildomų darbų ir jų atlikimo patvirtina atsakovės siūlytas taikaus susitarimo variantas, kuriuo ji pripažino buvus nurodytą susitarimą ir papildomų darbų atlikimo faktą. Kolegija įvertino tai, kad atliktų papildomų darbų lokalinės sąmatos, papildomų darbų perdavimo–priėmimo aktai savo turiniu skiriasi nuo gyvenamajam ir pagalbiniam pastatams parengtų objektinių sąmatų ir pagal sutartį atliktų darbų aktų. Atsakovė, teigdama priešingai, savo teiginio nepagrindžia objektyviais duomenimis, konkrečiai nenurodo, kokie ieškovės nurodyti papildomi darbai pateko į pagrindinių darbų sudėtį. Atsakovė neginčijo, jog darbai, įvardijami kaip papildomi, yra faktiškai atlikti. Dalies papildomų darbų atlikimą atsakovė yra pripažinusi, nes priėmė dalį sąskaitų ir papildomai atliktų darbų aktų, buvo pasirašiusi dalies papildomų darbų lokalinę sąmatą. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės argumentu, kad buvo pažeista imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią rangos sutartyje nustatytą kainą, nes kaina už darbus, nurodytus rangos sutartyse, nebuvo pakeista. Ieškovė atlikdama papildomus darbus vykdė ne pradinę darbų apimtį pagal sutartis, bet atsakovės pageidavimu atliko darbus, kurie nepatenka į pradinio šalių susitarimo ribas.
11. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturėjo teisės įskaityti 37 500 Lt (10 860,75 Eur) netesybų (baudos) pagal 2013 m. kovo 4 d. sutartį, tačiau nesutiko su argumentais dėl atsakovės įskaitytos 18 612,51 Lt (5390,56 Eur) sumos pagal 2013 m. balandžio 15 d. sutartį. Darbai per 2013 m. balandžio 15 d. sutartyje nustatytą terminą iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. nebuvo atlikti, todėl 2014 m. sausio 27 d. raštu atsakovė pareiškė, jog nutraukia šią sutartį remdamasi jos 6.3 punktu ir pagal sutarties 3.4.8 punktą apskaičiavo 18 612,51 Lt (5390,56 Eur) baudą. Vienašalis sutarties nutraukimas nėra ir nebuvo ginčijamas, taip pat nebuvo ginčijamas ir sutarties nutraukimo pagrindas (sutarties nutraukimas dėl ieškovės kaltės), todėl yra galiojantis. Taigi atsakovė turėjo teisę apskaičiuoti netesybas pagal šią sutartį ir įskaityti jų dydžio priešpriešinį vienarūšį reikalavimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 18 d. nutartį: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą panaikinti, ieškinį visiškai atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. 2013 m. kovo 4 d. sutarties 2.1–2.4 punktais šalys susitarė dėl galutinės sutarties kainos, kurią sudaro visos rangovei pagal šią sutartį ir teisės aktus priklausančios išlaidos. Rangovė neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo. Taip pat sutarta, kad jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovė nenurodė sudarant šią sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti, ir jie yra būtini šiai sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus rangovė atlieka savo sąskaita. Esant tokiam sutartiniam šalių tarpusavio santykių reglamentavimui nė viena sutarties šalis neturėjo teisės keisti sutartyje nustatytos kainos konkliudentiniais veiksmais ar žodiniu susitarimu. Šalys, susitardamos dėl konkrečios statybų darbų kainos, privalo prisiimti tokio susitarimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Net jei buvo žodinis kasatorės pritarimas (susitarimas), tai jis yra pernelyg nekonkretus, kad būtų galima daryti išvadą, jog kasatorė pritarė visiems ieškovės atliktiems papildomiems darbams. Teismai nenustatė tokio susitarimo turinio.
2. Teismai, prieš darydami išvadą, kad šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo buvo sudarytas žodine forma, privalėjo įvertinti, ar apskritai egzistavo prielaidos pakeisti sutarties kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012). Ieškovė, teigdama, kad atliko kasatorei statybos rangos sutartyje nenurodytus (papildomus) darbus, privalėjo įrodyti šias aplinkybes: statybos rangos darbai buvo nenurodyti statybos rangos sutartyje ir ieškovė, kaip rangovė, tokių darbų neturėjo ir negalėjo numatyti, pasirašydama sutartį (Gyvenamojo pastato sutarties 2.3 punktas); apie būtinumą didinti statybos rangos darbų kainą ieškovė laiku pranešė kasatorei (CK 6.653 straipsnio 4 dalis ir 6.684 straipsnio 4 dalis). Ši taisyklė užsakovą apsaugo nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, skatina šalis bendradarbiauti. Nedavęs sutikimo papildomiems darbams, užsakovas gali atsisakyti apmokėti atliktų papildomų darbų vertę. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovė būtų pareiškusi bent ketinimą didinti statybos rangos darbų kainą.
3. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad atsakovė nenurodė, kokie ieškovės nurodyti kaip papildomai atlikti darbai įėjo į pagrindinių darbų sudėtį, prieštarauja Sutarties 2.3 punkto ir CK 6.653 straipsnio 4 dalies  bei 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Ne kasatorė turėjo įrodinėti, kad darbai nėra papildomi, o ieškovė privalėjo įrodyti, kad atliktų papildomų darbų ji neturėjo ir negalėjo numatyti pasirašydama statybos rangos sutartį, taip pat pagrįsti, jog tokie papildomi darbai neįėjo į projekto apimtį, jų nebuvo galima numatyti sudarant sutartį ir jie buvo būtini sutarčiai tinkamai įvykdyti. Įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi, yra teigiančios apie aplinkybių buvimą šalies pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
4. Teismai nevertino faktinės aplinkybės, kad kaimo turizmo sodybos pagrindinio statinio -–gyvenamojo namo – statyba buvo iš dalies finansuojama iš Nacionalinės mokėjimo agentūros skirtos paramos. Statybos rangos sutartis su ieškove buvo sudaryta atlikus viešojo pirkimo procedūras vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ). Pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Situacija, kai būtų leidžiama keisti sutartyje nustatytas sąlygas (kainą) dėl aplinkybių, kurios galėjo būti numatytos ir egzistavo sutarties sudarymo metu, neatitiktų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012).
5. Teismai netinkamai taikė CK 6.694 straipsnio 4 dalies normą, pagal kurią vienos šalies surašytas statybos darbų perdavimo aktas, kitai šaliai atsisakius pasirašyti, įgyja vienašalio sandorio galią. Šią normą, kaip rangovo teisių apsaugos priemonę, galima būtų taikyti tik tais atvejais, kai aktas surašomas dėl atliktų darbų, nurodytų statybos rangos sutartyje, ir užsakovas vengia priimti darbus, dėl kurių šalys yra aiškiai iš anksto susitarusios, aprašydamos juos statybos rangos sutartyje.
6. 2013 m. kovo 4 d. sutarties 3.4.11 punkte nustatyta, kad už kiekvieną pavėluotą dieną perduoti objektą pagal sutartį rangovei skaičiuojama 500 Lt bauda. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovė savo veiksmais sutiko terminą pratęsti, pretenzijų ieškovei nereiškė, todėl atsakovei netesybų reikalavimo teisė pagal 2013 m. kovo 4 d. sutartį neatsirado. Tai, kad atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl termino praleidimo, savaime nereiškia, jog kasatorė atsisakė netesybų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad darbų atlikimo terminas būtų praleistas dėl atsakovės kaltės (CK 6.259 straipsnis).
7. Pagal 2013 m. kovo 4 d. sutartį atsakovė apskaičiavo netesybas už termino įvykdyti sutartį praleidimą, o pagal 2013 m. balandžio 15 d. sutartį – už sutarties nutraukimą dėl ieškovės kaltės. Ieškovė šių netesybų ir jų dydžio neginčijo nei iki teismo, nei teisme. Teismai konstatavo, kad darbai, už kuriuos susidarė atsakovės skola, buvo atlikti ne pagal 2013 m. kovo 4 d. sutartį, o yra papildomi darbai, dėl kurių rašytinė sutartis nesudaryta. Kasatorės nuomone, papildomų darbų atlikimo faktu negali būti pateisintas sutartyje nustatyto termino praleidimas. Kadangi 2013 m. kovo 4 d. sutartyje nustatytas terminas atlikti darbus praleistas, teismai turėjo taikyti CK 6.130 straipsnio nuostatas ir konstatuoti, kad atsakovės reikalavimas sumokėti delspinigius buvo galiojantis, o vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas – teisėtas.
8. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš atsakovės siūlyto taikaus susitarimo varianto 4 punkto matyti, jog atsakovė pati pripažino buvus jos ir ieškovės susitarimą dėl papildomų darbų ir papildomų darbų atlikimo faktą. Kasatorės nuomone, teismas, priėjęs prie šios išvados, nesivadovavo CPK 185 straipsnyje nustatyta visapusiško ir objektyvaus aplinkybių išnagrinėjimo taisykle. Negalima daryti išvados, jog kasatorė pripažino savo ir ieškovės susitarimo dėl papildomų darbų egzistavimą, nes vykstant deryboms dėl taikaus ginčo išsprendimo šalys paprastai daro nuolaidas viena kitai ir sąlygiškai (t. y. tik taikiai susitardamos) pripažįsta faktus, kurie padeda išspręsti ginčą.
13. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš kasatorės. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. CK 6.653 straipsnyje nurodyta konkreti kaina, taikoma tik pagal rangos sutartį ir normatyvinius statybos dokumentus nurodytiems darbams atlikti, bet ne papildomiems darbams, nenustatytiems rangos sutartyje ir normatyviniuose statybos dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014). Šio ginčo atveju statybos rangos faktinės išlaidos nepadidėjo pagal Gyvenamojo pastato ar Pagalbinio pastato sutartį, tačiau kasatorė savo iniciatyva ir aiškia valia užsakė atlikti savarankiškus papildomus darbus, kurių: 1) ieškovė neturėjo ir negalėjo numatyti iš anksto; 2) jie nebuvo būtini Gyvenamojo pastato sutarčiai tinkamai užbaigti (Gyvenamojo pastato sutarties 2.3 punktas). Šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo buvo sudarytas žodine forma. Tokios formos susitarimas negali daryti įtakos jo galiojimui ir sukelia šalims pareigas bei teises (CK 1.73, 1.93 straipsniai). Pagal CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalis rangovas įgyja teisę reikalauti sumokėti už papildomus darbus, jeigu dėl jų atlikimo įspėjo užsakovą ir gavo sutikimą dėl darbų kainos. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad papildomų darbų faktą galima įrodyti ir nesant ginčo šalių rašytinių susitarimų, nes faktinį susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo gali pagrįsti bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012). Nagrinėjamoje byloje aiškiai išreikštą kasatorės valią užsakyti papildomus darbus patvirtina atsakovės pastabos papildomų darbų lokalinėse sąmatose, reikalavimas ištaisyti papildomų darbų trūkumus, dalies sąskaitų ir aktų dėl papildomų darbų suderinimas.
2. Kasatorės cituojamas Gyvenamojo pastato sutarties 2.3 punktas negali būti taikomas šiam šalių civiliniam ginčui, nes jame kalbama apie papildomus darbus, susijusius su tinkamu Gyvenamojo pastato sutarties įvykdymu, o kasatorės užsakyti ginčo darbai niekaip nebuvo susiję su tinkamu nurodytos sutarties įvykdymu, nes ir be šių darbų Gyvenamojo pastato sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta.
3. Kadangi darbų pagal sutartis kaina nebuvo pakeista, tai kasatorės teiginys apie Gyvenamojo pastato sutarties kainos pakeitimo prieštaravimą viešųjų pirkimų principams yra nepagrįstas.
4. Kasatorės nuomone, CK 6.694 straipsnio 4 dalies normą dėl vienašalio darbų perdavimo galima būtų taikyti tik tais atvejais, kai aktas surašomas atliktiems darbams, esantiems statybos rangos sutartyje. Tokia nuomonė nepagrįsta, nes teismams konstatavus susitarimą dėl papildomų darbų, jų perdavimas–priėmimas vykdomas tokia pačia forma, kaip ir visų kitų statybos rangos darbų, t. y. darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu.  Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti. Kasatorė, nesutikdama su vienašališkai rangovės pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdama, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą, įskaitant už papildomus darbus.
5. Vadovaujantis CK 6.689 straipsnio 2 dalimi, užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Darbų rezultato priėmimo metu atsakovė nenurodė termino laikymosi trūkumų, todėl prarado teisę jais remtis ateityje.
6. Kasatorė niekieno neverčiama sutiko pripažinti papildomus darbus ir pati pateikė taikaus susitarimo projektą. Nėra logiško paaiškinimo, kodėl teismai neturėtų vadovautis šiame projekte kasatorės nurodytomis aplinkybėmis. Teismų išvados dėl nurodyto projekto padarytos pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių ištyrimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės į atlyginimą už rašytinėje statybos rangos sutartyje nenurodytus darbus įrodinėjimo

14. Byloje kilus šalių ginčui dėl atsakovės, kaip užsakovės, prievolės mokėti už papildomus darbus, kasatorė, neigdama tokią prievolę, remiasi CK 6.653 straipsnio 4 dalies ir 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias rangovui draudžiama keisti sutartyje nustatytą konkrečią darbų kainą, jei apie tokį keitimą nebuvo informuotas ir su tuo nesutiko užsakovas. Kasatorė šiais argumentais remiasi ne tik kasaciniame skunde, bet rėmėsi ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, tačiau šie juos atmetė, konstatavę ieškovės įrodinėtas aplinkybes, kad dviejose šalių sudarytose rašytinėse statybos rangos sutartyse sutartus darbus ieškovė atliko už jose sutartą kainą, šios nedidindama, o ieškovės reikalaujama suma apskaičiuota už šalių žodžiu sutartus papildomus darbus.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos, bet remiamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; kt.).
16. Nagrinėjamoje byloje išvadą, kad papildomi darbai atlikti vykdant žodinę, o ne rašytines šalių sutartis, teismai padarė, ištyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus. Konstatuota, kad ne ieškovė, bet atsakovė inicijavo naują žodinę sutartį dėl papildomų darbų atlikimo; ieškovė, vykdydama naująją sutartį, atliko papildomus gyvenamojo namo požeminės ir antžeminės dalies darbus – įrengė lauko terasą, dviračių patalpą, televizijos tinklą, priešgaisrinę ir apsaugos signalizacijas, lietaus tinklus, atramines sienas, atliko konstruktyvinės dalies fasado, lauko elektros, kasimo darbus, sumontavo vėdinimo ortakius; atsakovė, vykdydama žodinę sutartį, pasirašė lokalinę kasimo darbų sąmatą, iš kurios matyti, kad šalys buvo suderinusios papildomus darbus ir jų kainą, taip pat atsakovė pasirašė papildomų darbų ir pabrangusių medžiagų kainų suvestinę; šalių santykius, kilusius iš žodinės sutarties, taip pat patvirtino ieškovės darbuotojai; objektinėse sąmatose, kuriose nurodyti darbai, atlikti vykdant rašytines sutartis, ir darbai, šalių sutarti žodžiu, nesutampa; atlikti papildomi darbai nebuvo nurodyti rašytinėse sutartyse ir nebuvo būtini rašytinėms sutartims tinkamai įvykdyti; pasiūlyme taikiai susitarti atsakovė pripažino, kad šalys sudarė susitarimą dėl papildomų darbų.
17. Kasatorės nuomone, teismai nesivadovavo CPK 185 straipsnio nuostatomis, todėl nepagrįstai rėmėsi jos parengtu šalių taikaus susitarimo projektu, kuriame pripažįstama buvus ginčo papildomus darbus. Kasatorė pažymi, kad vykstant deryboms dėl taikaus ginčo išsprendimo šalys daro nuolaidas viena kitai ir sąlygiškai pripažįsta faktus, jei tai padeda išspręsti ginčą, t. y., jos nuomone, teismų vertintas taikaus susitarimo pasiūlymas nelaikytinas patikimu įrodymu.
18. Minėta, kad pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaudamiesi įrodymų pakankamumo taisykle, turi įsitikinti, kad įrodymai, kuriais jie remiasi, – patikimi, nėra esminių prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai laikėsi pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismai išvadą apie ginčo santykių buvimą padarė įvertinę ne vien taikaus susitarimo turinį, bet gretindami jį su kitais pirmiau išvardytais byloje esančiais įrodymais, kurių turinys patvirtina ir papildo taikaus susitarimo projekte nurodytą informaciją apie ginčo papildomus darbus.
19. Minėta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dėl to vienai šaliai pateikus įrodymus, patvirtinančius žodinės sutarties pagrindu atsiradusius naujus teisinius santykius, kita šalis, juos neigdama, privalo pateikti ieškovės poziciją paneigiančius įrodymus. Ieškovei pateikus įrodymus, patvirtinančius papildomų darbų, nenurodytų rašytinėse sutartyse, atlikimą, atsakovė šiuos įrodymus paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl aplinkybės, kurias kasaciniame skunde dėsto atsakovė,  teismų vertintos kaip neįrodytos.
20. Kasatorės argumentas, kad byloje tiksliai nenustatytos visos žodinės sutarties sąlygos, nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą priteisti atlyginimą už sutartus darbus, kurių atlikimą ji įrodė. Šalys, nesilaikydamos įstatyme nustatytos rašytinės sandorio formos, prisiima riziką, kad kilus ginčui, sandorio pagrindu atsiradusius teisinius santykius įrodyti bus sudėtingiau abiem šalims.
21. Įvertinę įrodymus, susijusius su ginčo papildomais darbais, teismai turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad šie darbai atlikti ne vykdant rašytines statybos rangos sutartis, bet naujai sudarytos šalių žodinės sutarties pagrindu. Dėl to nepagrįsti kasatorės argumentai, kad ieškovės reikalaujama sumokėti suma yra apskaičiuota už darbus pagal rašytines sutartis, pažeidžiant kainos keitimą ribojančias statybos rangą ir viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas.
22. Kasatorės nuomone, CK 6.694 straipsnio 4 dalies normą, pagal kurią vienos šalies surašytas statybos darbų perdavimo aktas, kitai šaliai atsisakius pasirašyti, įgyja vienašalio sandorio galią, galima būtų taikyti tik tais atvejais, kai užsakovas vengia priimti darbus, dėl kurių šalys sutarė rašytinėje statybos rangos sutartyje.
23. Kasatorė šios nuomonės dėl riboto vienašalio statybos darbų perdavimo instituto taikymo nepagrindžia teisiniais argumentais. Byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl papildomų statybos darbų. Tokiu atveju rangovas turi pareigą perduoti pagal užsakovo užduotį atliktus statybos darbus, o užsakovas – priimti darbų rezultatą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas CK 6.694 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodytame straipsnyje ar kitose teisės normose nėra įtvirtinta darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos išimčių statybos rangos sutartį sudarius žodine forma, todėl tokios sutarties pagrindu atliktų statybos darbų perdavimas ir priėmimas turi vykti įstatyme nustatyta tvarka, jį įforminant aktu, pasirašomu abiejų šalių. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, kita šalis įgyja įstatyme nustatytą teisę jį pasirašyti vienašališkai (CK 6.694 straipsnio 1 dalis).
24. Byloje nustatyta, kad ieškovė, atlikusi sutartus darbus, pranešė atsakovei apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, tačiau atsakovė neįvykdė savo pareigos nedelsdama pradėti jų priėmimą, nenurodė nė vieno įstatyme įtvirtinto pagrindo, suteikiančio teisę jai, kaip užsakovei, atsisakyti priimti darbus, o nesutikdama su vienašališkai ieškovės pasirašytais aktais, jų neginčijo. Dėl to atsakovei tenka darbų perdavimo–priėmimo akto sudarymo padariniai, t. y. teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.

Dėl rangovo atsakomybės praleidus sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą

25. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos rangovui yra jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis). Dėl to viena sutarties šalis, esant būtinybei pakeisti sutartyje nustatytą terminą, privalo spręsti šį klausimą kartu su kita šalimi. Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimą reglamentuojamas CK 6.691 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.
26. Kilus ginčui dėl sutarto termino praleidimo, šalis, teigianti, kad ji sutartyje nustatytą darbų perdavimo terminą pažeidė dėl kitos šalies kaltės, vadovaujantis rungimosi principu, privalo šią aplinkybę įrodyti. Sutartą terminą pažeidusiai šaliai kyla įstatyme ir sutartyje nustatyta atsakomybė už šį pažeidimą, t. y. pareiga atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas, jei jos sutartos sutartyje. Dėl to šalies, tinkamai vykdančios sutartį, interesas yra turėti patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad kliūtys atlikti darbus laiku kilo ne dėl jos kaltės, taip pat kad ji, bendradarbiaudama su kita šalimi, ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama šias kliūtis pašalinti.
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių 2013 m. kovo 4 d. sutarties 3.4.11 punkte nurodyta, jog už kiekvieną pavėluotą dieną perduoti objektą pagal sutartį rangovui skaičiuojama 500 Lt bauda. Darbai pagal šią sutartį turėjo būti atlikti 2013 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė darbus atsakovei perdavė 2013 m. lapkričio 15 d., t. y. pavėlavusi 75 dienas, todėl atsakovė apskaičiavo baudą už 75 dienas – 37 500 Lt (10 860,75 Eur).
28. Bylą nagrinėję teismai šios baudos taikymą ieškovei pripažino nepagrįstu, pažymėdami, kad: 1) terminas buvo praleistas ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, bet dėl atsakovės veiksmų – 2013 rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais buvo vykdomi visos teritorijos laistymo sistemos įrengimo darbai, kurie trukdė ieškovei užbaigti darbus, be to, pagal atsakovės užsakymą buvo atliekami papildomi darbai, todėl objektyviai rangos darbai negalėjo būti baigti sutartyse nurodytu terminu; 2) atsakovė pretenzijų dėl termino praleidimo ieškovei nereiškė, priimdavo atliktus darbus nustatytam terminui pasibaigus ir iš dalies už juos sumokėjo. Nors šalys rašytinio susitarimo dėl termino pratęsimo nesudarė, teismai sprendė, kad akivaizdu, jog jis šalių susitarimu buvo pratęstas.
29. Kasatorė kasaciniame skunde su tokia teismų išvada nesutinka, pažymėdama, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog darbų atlikimo terminas būtų praleistas dėl jos kaltės, be to, nors ji nereiškė ieškovei pretenzijų dėl termino praleidimo, tačiau neatsisakė netesybų.
30. Minėta, kad, pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Aplinkybė, kad 2013 rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais buvo vykdomi visos teritorijos laistymo sistemos įrengimo darbai, kurie trukdė ieškovei užbaigti darbus, pati savaime neatleidžia ieškovės, kaip rangovės, nuo atsakomybės už sutarties termino praleidimą, jei ji, tinkamai bendradarbiaudama su atsakove, galėjo to išvengti. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi bendradarbiavimo pareigą ir kartu gynusi savo interesą įvykdyti sutartį, kad darbus pabaigtų nustatytu terminu. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovę, informuodama ją, jog jos atliekami laistymo sistemos įrengimo darbai trukdo jai darbus atlikti laiku, kad taip pažeidžiama užsakovės pareiga sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Toks šalies kreipimasis yra reikšmingas, nes, neturėdamos reikiamos informacijos, šalys tas pačias aplinkybes ir jų reikšmę sutarties vykdymui gali vertinti skirtingai. Esant tokiam rangovės kreipimuisi, užsakovei kyla pareiga imtis priemonių kliūtims pašalinti. Šalių interesus geriausiai atitinka bendradarbiavimo užfiksavimas raštu, kuris palengvina įrodinėjimą kilus ginčui.
31. Nagrinėjamu atveju rangovei pirmiau nurodyto kreipimosi nepateikus, užsakovė, neinformuota apie atsiradusias kliūtis, trukdančias darbus baigti laiku, jų reikšmę, neįgijo pareigos imtis priemonių šioms kliūtims pašalinti, pvz., laistymo sistemos įrengimo darbus atlikti vėliau arba tartis su rangove dėl rašytinėje sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pratęsimo. Rangovei nepateikus patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad, susidūrusi su kliūtimis vykdyti sutartį, ji tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, jai tenka atsakomybė už kilusius padarinius – sutarties termino praleidimą.
32. Pažymėtina, kad sutarties termino pratęsimą šalių sutarimu patvirtinančių patikimų įrodymų byloje nėra. Aplinkybė, kad užsakovė nereiškė pretenzijų dėl perduodamų darbų praleidus jų atlikimo terminą, savaime nesuponuoja išvados, kad ji terminą pratęsė ar atsisakė teisės reikalauti sutartyje nustatytų netesybų už termino praleidimą. Sutartyje nenustatytas reikalavimas pareikšti pretenziją prieš pradedant netesybų skaičiavimą, todėl pretenzijos nepareiškimas neturi įtakos teisei reikalauti sutartyje nustatytų netesybų.
33. Nesant pagrindo atleisti rangovę nuo sutartinės atsakomybės už praleistą darbų atlikimo terminą, darytina išvada, kad užsakovė turėjo teisę apskaičiuoti sutartyje nustatytą 37 500 Lt (10 860,75 Eur) baudą už termino praleidimą 75 dienas. Dėl to teismų išvada, kad atsakovė, atlikdama įskaitymą, neturėjo teisės ieškovės reikalauti nurodytos sumos ir 2014 m. sausio 29 d. neteisėtai atliko priešpriešinio vienarūšio reikalavimo ieškovei įskaitymą, yra nepagrįsta. Dėl šios dalies pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai keistini, sumažinant iš atsakovės ieškovei priteistą skolos sumą iki 29 982,12 Eur (40 842,87 Eur – 10 860,75).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Pakeičiant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnis).
35. Galutiniu sprendimu byloje ieškovei priteista 62 proc. ginčo sumos pirmosios instancijos teisme, 65 proc. ginčo sumos apeliacinės instancijos teisme ir 73 proc. ginčo sumos kasaciniame teisme. Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 954 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė – 2006,76 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovės ieškovei priteisiama 1335,48 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 762,57 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.
36. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur, o atsakovė – 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 910 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovei priteista 65 proc. ginčo sumos apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės atsakovei priteisiama 668,50 Eur, o ieškovei iš atsakovės – 520 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
37. Ieškovė kasaciniame teisme pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė – kad sumokėjo 829 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteista 73 proc. ginčo sumos kasaciniame teisme, iš ieškovės atsakovei priteisiama 223,83 Eur, o ieškovei iš atsakovės – 730 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
38. Atlikus šalių mokėtinų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 930,58 Eur visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
39. Valstybei iš atsakovės priteistina 3,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 18 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą pakeisti, išdėstant taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų šalis“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų šalis“ (juridinio asmens kodas 181685036) iš atsakovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 982,12 Eur skolos už rangos darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2014 m. sausio 21 d. už 29 982,12 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų šalis (juridinio asmens kodas 181685036) iš atsakovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 930,58 Eur (devynis šimtus trisdešimt Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,16 Eur (tris Eur 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Alė Bukavinienė

Birutė Janavičiūtė

Janina Stripeikienė