Civilinė byla Nr. e2A-436-940/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18620-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.27; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 9 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Miltenytės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gordon Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-439-1101/2025 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Doka Lietuva“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gordon Logistics“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Miesto cirkas“, mažoji bendrija ,,Mariner logistics“, mažoji bendrija ,,Pajūrio pervežimai“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Gordon Logistics“ 19 076,39 Eur nuostolius už neišsaugotą krovinį, 12,5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad pagal atsakovės pasiūlymą ir važtaraštį 2023 m. liepos 17 d. ieškovė perdavė atsakovei pervežti aliuminio kompozito ir skardos lankstinių krovinį (toliau – ir Krovinys) Lietuvoje iš (duomenys neskelbtini), Lentvaryje į (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tačiau atsakovė neįvykdė šalių sutarties dėl Krovinio vežimo, nes jai perduotą Krovinį jo vežimo metu prarado ir nepristatė. Ieškovė buvo informuota, kad vežant krovinį 2023 m. liepos 18 d. apie 8 val. kelyje Panevėžys-Šiauliai, ties Paskirtinio vns., Smilgių sen., Panevėžio r., kilo gaisras Krovinį vežusio mažosios bendrijos (toliau – MB) „Mariner logistics“ vilkiko MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje Smitz Cargobull, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje uždarajai akcinei bendrovei „Hanse trailer“. Gaisro metu vežamas Krovinys visiškai sudegė. 

3.       Pažymėjo, kad gaisras kilo dėl kartu su Kroviniu atsakovės (ir jos samdytų vežėjų) vežtų sugedusių dyzelinių elektros generatorių, kurie užsidegė dėl jų elektros instaliacijoje įvykusio elektros trumpo jungimo. Generatoriuose elektros trumpas jungimas įvyko dėl to, kad sugedę generatoriai buvo vežami neatjungus jų elektros akumuliatorių. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pažymą ir UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ Gaisro tyrimo išvadą vienintelė ir labiausiai tikėtina gaisro, sunaikinusio Krovinį, priežastis – kartu su Kroviniu transportuotų elektros generatorių avarinis režimas ir šių generatorių elektros trumpas jungimas.

4.       Teigė, kad atsakovei ir jos pasamdytiems kitiems vežėjams buvo žinoma, jog kartu su Kroviniu vežėjų priimti vežti elektros generatoriai yra pavojingi elektros gaminiai, be to, yra sugedę ir vežami remontuoti. Tačiau neužtikrino, kad pavojingas elektros gaminys būtų vežamas saugiai, t. y. neužtikrino, kad vežant būtų atjungti sugedusių generatorių elektros akumuliatoriai.

5.       Pažymėjo, kad atsakovės draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu dėl įvykio žalos Nr. 3161-0934_1-007 atsisakė taikyti draudimo apsaugą neįžvelgęs atsakovės atsakomybės už Krovinio neišsaugojimą. Ieškovė atsakovei teikė pretenzijas, tačiau atsakovė nepripažino savo atsakomybės ir atsisakė geranoriškai atlyginti ieškovės nuostolius dėl prarasto Krovinio.

6.       Nurodė, kad už ieškovei padarytą žalą tiesiogiai atsakinga pati atsakovė, bet ne kiti Krovinio vežime dalyvavę vežėjai, apie kurių dalyvavimą ieškovei net nebuvo žinoma ir su jais nesiejo jokie sutartiniai ar kitokie prievoliniai (pvz., mokėjimų) santykiai. Atsakovė pažeidė ir neįvykdė ekspedijavimo ir vežimo sutarties, sudarytos su ieškove dėl Krovinio vežimo paslaugų. Pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą ir jo išaiškinimą kasacinio teismo praktikoje, vežėjo atsakomybė ir kaltė dėl neišsaugoto krovinio yra preziumuojama. Ieškovė pažymėjo, kad kilęs gaisras, sunaikinęs Krovinį, nėra ir negali būti laikomas nenugalimos jėgos aplinkybe, kadangi atsakovė galėjo ir privalėjo gaisro pavojų numatyti ir imtis prevencinių priemonių jam išvengti.

7.       Ieškovė UAB ,,Doka Lietuva“, 2024 m. gruodžio 2 d. pateiktu pareiškimu patikslinusi savo reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Gordon Logistics“ 22 149,14 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

8.       Nurodė, kad ieškovė atsakovei 2023 m. liepos 17 d. pateikė užsakymą krovinio pervežimui pagal Krovinio pervežimo sutartį, kuria remiantis atsakovė įsipareigojo pervežti Statybinių klojinių elementus iš (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., į (duomenys neskelbtini), Akmenė, Tiltas per Dabikinės upę, krovinio gavėjui UAB „Šiaulių plentas“. Atsakovė 2023 m. liepos 17 d. pristatė į ieškovės sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., krovininę transporto priemonę RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į kuria ieškovė pakrovė Statybinių klojinių konstrukcinius elementus pervežimui.    

9.       Pažymėjo, kad atsakovės atstovas pateikė informaciją, jog krovinio transportavimo metu ieškovės krovinys buvo perkrautas į kitą transporto priemonę, kurios valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Transportuojant ieškovės krovinį šiomis transporto priemonėmis kelyje Panevėžys – Šiauliai, 2023 m. liepos 18 d. kilo gaisras puspriekabėje, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje sudegė ieškovės perduotas atsakovei krovinys – Statybinių klojinių konstrukciniai elementai. Atsakovė nepristatė krovinio į paskirties vietą ir neperdavė krovinio gavėjui. 

10.       Nurodė, kad ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo už prarastą krovinį, tačiau atsakovė su pretenzija nesutiko, nurodydama, jog nėra atsakinga už krovinio praradimą. Ieškovė tvirtino, jog atsakovė neišsaugojo krovinio jo pervežimo metu bei neįvykdė Krovinio pervežimo sutarties, neperdavė krovinio jo gavėjui UAB „Šiaulių plentas“ krovinio paskirties vietoje, taip buvo neįvykdyta-pažeista Krovinio pervežimo sutartis, todėl atsakovei atsirado civilinė atsakomybė už prarastą krovinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. sprendimu: (1) ieškovės UAB ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB ,,Gordon Logistics“ ieškovei UAB ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ 15 746,61 Eur nuostolius už prarastą krovinį, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (15 746,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 426,76 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškovės UAB ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ ieškinio dalį atmetė; (2) ieškovės UAB ,,Doka Lietuva“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB ,,Gordon Logistics“ ieškovei UAB ,,Doka Lietuva“ 18 305,08 Eur nuostolius už prarastą krovinį, 400 Eur nuostolius, susijusius su žalos įvertinimu, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (18 705,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 796,93 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškovės UAB ,,Doka Lietuva“ ieškinio dalį atmetė; (3) priteisė trečiajam asmeniui MB ,,Mariner logistics“ iš ieškovių UAB ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ ir UAB ,,Doka Lietuva“ lygiomis dalimis 110,16 Eur bylinėjimosi išlaidas; (4) priteisė trečiajam asmeniui UAB ,,Miesto cirkas“ iš ieškovių UAB ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ ir UAB ,,Doka Lietuva“ lygiomis dalimis 205,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė UAB ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ 2023 m. liepos 17 d. susitarė su atsakove UAB ,,Gordon Logistics“ dėl aliuminio kompozito ir skardos lankstinių krovinio pervežimo iš Lentvario į Šiaulius. Ieškovė UAB ,,Doka Lietuva“ 2023 m. liepos 17 d. susitarė su atsakove dėl statybinių klojinių elementų pervežimo iš Vilniaus rajono į Akmenę. Šių susitarimų pagrindu tarp bylos šalių susiklostė vežimo teisiniai santykiai. Faktinis krovinių vežėjas – trečiasis asmuo MB ,,Mariner logistics“. Transportuojant nurodytus krovinius kelyje Panevėžys – Šiauliai 2023 m. liepos 18 d. kilo gaisras faktinio vežėjo MB ,,Mariner logistics“ vilkiko priekaboje, kurio metu visiškai sudegė ieškovių atsakovei perduoti vežti kroviniai (ir visi kiti vežti kroviniai). Remiantis akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ užsakymu UAB ,,Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ atlikto tyrimo ir 2023 m. rugsėjo 1 d. parengta gaisro tyrimo išvada bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2023 m. liepos 17 d. pažyma, labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis – vieno iš priekaboje transportuotų dyzelinių elektros generatorių užsidegimas dėl avarinio darbo režimo generatoriaus elektros instaliacijoje.

13.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad visų pirma buvo atliktas 2023 m. liepos 18 d. kilusio gaisro tyrimas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, o tik po to (2024 m. rugpjūčio 4 d.) buvo užsakyta atlikti tyrimą UAB ,,Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ bendrovėje, trečiojo asmens UAB ,,Miesto cirkas“ atstovės argumentą, kad šie gaisro kilimo priežastį patvirtinantys įrodymai neturėtų būti vertinami kaip savarankiški, kadangi jie seka vienas iš kito, laikė nepagrįstu.

14.       Įvertinęs, jog priešingų įrodymų, patvirtinančių kitokią gaisro kilimo priežastį, byloje nėra, atsižvelgęs į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys prašymų skirti teismo ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti byloje nereiškė, teismas sprendė, jog gaisro kilimo priežastis – gaisras kilo užsidegus transportuotiems dyzeliniams elektros generatoriams, yra įrodyta.

15.       Teismas, spręsdamas klausimą, ar atsakovė, kaip vežėja, yra atsakinga prieš ieškoves už krovinių praradimą šiems sudegus dėl pirmiau nustatytos priežasties, vertino tai, jog vežimo sutartis ieškovės buvo sudariusios su atsakove, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 48 straipsniu, kai krovinys prarastas, jo trūksta arba jis sužalotas dėl dviejų ar daugiau vežėjų, kurie dalyvavo vežime, kaltės, tai žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui atlygina vežėjas, su kuriuo buvo sudaryta vežimo sutartis. Teismas sprendė, jog atsakovė KTK 51 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, jog buvo imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad ji negalėjo tokių priemonių panaudoti, neįrodė.

16.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog generatoriams, kuriuose yra elektros akumuliatoriai, 1957 m. Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (toliau – ADR) nuostatos netaikomos, kadangi patys generatoriai nėra pavojingi kroviniai. Teismas vertino, jog atsakovės atstovo cituota ADR sutarties A priedo 1 dalies 1.1.3.1 b nuostata numato, kad ADR nuostatos netaikytinos vežant ADR nenurodytas mašinas ar mechanizmus, kurie turi pavojingų medžiagų savo vidaus ar eksploatacijos įrangoje, tačiau šiuo atveju ginčo generatoriuose buvo ne pavojingos medžiagos, o pavojingas kitas įrenginys – akumuliatorius. Be to, remiantis ADR A priedo 4 dalies nuostatomis, akumuliatoriai, esantys mechaninės ar elektroninės įrangos dalis ar reikalingi šios įrangos veikimui užtikrinti, taip pat laikytini pavojingais įrenginiais. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog atsakovės atstovo nurodyta išimtis netaikytina.

17.       Teismas, atsižvelgęs į tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.815 straipsnio 1 dalimi, krovinius pakrauna (iškrauna) vežėjas arba siuntėjas (gavėjas), kad ADR sutarties A priedo 4 dalyje įtvirtinta, jog akumuliatoriai turi būti apsaugoti nuo trumpojo elektros jungimo, sprendė, jog atsakovė ir jos pasitelktas faktinis vežėjas, priimdami krovinį, neįsitikino vežamų elektros generatorių saugumu, vežė juos neapsaugoję nuo trumpojo elektros jungimo, dėl ko ir kilo gaisras. Nustatęs, jog generatoriai nebuvo supakuoti, ant jų buvo įspėjamieji ženklai, be to, atsakovė buvo informuota, kad vežti perduodami sugedę elektros generatoriai, kuriems reikalingas remontas, teismas sprendė, jog atsakovė turėjo žinoti, kad perduodamas vežti pavojingas krovinys, kaip tai numatyta KTK 37 straipsnyje. Teismas vertino, jog pagal ADR sutarties A priedo 1 dalies 1.1.1.4 punktą vežėjas be kitų pareigų turi pareigą įsitikinti, kad vežimui pateikti kroviniai leidžiami vežti pagal ADR reikalavimus, tačiau buvo vežami generatoriai, kuriuose yra akumuliatoriai, nebuvo apsaugoti nuo trumpojo jungimo, be to, faktinis vežėjas MB ,,Mariner logistics“ neturėjo ADR sutartyje numatyto pažymėjimo pavojingiems kroviniams vežti.

18.       Teismas sprendė, jog tokia gaisro kilimo priežastis nelaikytina atsitiktine, nenumatyta aplinkybe, kadangi atsakovė vežė pavojingą krovinį, pažeisdama tokio krovinio vežimo taisykles, nesilaikydama priešgaisrinių reikalavimų, dėl ko ir kilo gaisras.

19.       Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovių kroviniai buvo prarasti (sudegė) dėl aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jos nepriklausė, nepateikė įrodymų, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad ji negalėjo tokių priemonių panaudoti, todėl laikė atsakinga dėl ieškovių sudegusių krovinių.

20.       Teismas, įvertinęs, jog ieškovė UAB ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ 15 746,61 Eur nuostolius apskaičiavo pagal prarasto krovinio atkuriamąją vertę, t. y. apskaičiavo sudegusio krovinio pagaminimo kaštus tokiomis žaliavų ir darbų savikainos kainomis, kokiomis jie buvo faktiškai pagaminti, nesant byloje įrodymų, jog sudegusio krovinio rinkos kaina jo priėmimo vietoje ir krovinio priėmimo metu būtų mažesnė, sprendė, jog ieškovės prašomi priteisti 15 746,61 Eur dydžio nuostoliai laikytini pagrįstais. Teismas sprendė, jog kiti ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai, kuriuos sudaro žaliavų pabrangimo išlaidos sudegusiam kroviniui pagaminti iš naujo, išlaidos, susijusios su fasado apsaugojimu, kol buvo gaminami pastato fasado statybiniai elementai, nepatenka į KTK 46 straipsnyje įtvirtintą kompensuotinos žalos apskaičiavimo mechanizmą, todėl nepriteistini.

21.       Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovės UAB ,,Doka Lietuva“ pateikta 2024 m. gruodžio 2 d. turto vertintojo E. L. specialisto išvada parengta pasinaudojus informacija, esančia oficialioje elektroninėje parduotuvėje www.shop/doka.com, nesant vieno iš sudegusių gaminių (paramsčio galva EB; 8 vienetai) minėtoje elektroninėje svetainėje, jo kaina nustatyta pagal 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą vieno vieneto šio gaminio kainą, specialistui įvertinus turto nusidėvėjimą ir pritaikius jam 5 proc. nuvertėjimo normą, nesant byloje priešingų įrodymų, patvirtinančių kitokią sudegusio krovinio rinkos vertę, sprendė, jog ieškovė įrodė patyrusi 18 305,08 Eur dydžio nuostolius. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi, sutiko su atsakove, kad ieškovė nepagrįstai į prašomų atlyginti nuostolių dydį įskaičiavo ir PVM, todėl ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies.  

22.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė į bylą pateikė turto vertintojo išvadą, kuria įrodinėjo patirtų nuostolių dydį, ir teismas, priimdamas sprendimą, šia išvada vadovavosi, taip pat į tai, jog pateikti faktinį šių išlaidų patyrimą patvirtinantys įrodymai, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, ieškovės UAB ,,Doka Lietuva“ prašymą priteisti 400 Eur už turto vertintojo 2024 m. gruodžio 2 d. išvadą tenkino.

23.       Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei UAB ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ iš atsakovės priteisė 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 15 746,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atitinkamai teismas ieškovei UAB ,,Doka Lietuva“ priteisė 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 18 705,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

24.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Gordon Logistics“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-439-1101/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškinius visiškai atmesti ir atsakovės naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25.       Nurodo, kad generatoriai nepagrįstai buvo pripažinti pavojingu kroviniu, nes pagal ADR susitarimo nuostatas tokia kvalifikacija nėra galima. Pažymi, jog jie neturi nei Jungtinių Tautų suteikto numerio, nei pavojingumo klasės. Pavojingu kroviniu yra klasifikuojamos medžiagos ir/ar gaminiai, kurie yra nurodyti ADR susitarimo A ir B lentelėse, ir šių lentelių duomenys nėra aiškinami plečiamai. Tačiau teismas dyzeliniams generatoriams suteikė pavojingo krovinio savybes, nors tokio gaminio nėra ADR susitarimo A ir B lentelėse, kaip minėtame sąraše nėra ir benzinu ar dyzelinu varomų automobilių, nors yra visuotinai žinoma, kad visi tokie automobiliai turi akumuliatorius. 

26.       Paaiškina, kad apeliantė, atsiliepime pripažinusi, kad dyzeliniai generatoriai yra laikomi pavojingu kroviniu, sąžiningai suklydo iki galo neįsigilinusi į pavojingų krovinių vežimo teisinį reguliavimą ir ADR susitarimo aiškinimą bei taikymą.

27.       Pažymi, kad ADR susitarimo 3.3 Skyriaus „Specialios nuostatos, taikomos kai kuriems gaminiams arba medžiagoms“ 363 pozicijos f) punktas nurodo, kad akumuliatoriams generatoriuose, jei juose nėra ličio, netaikomi jokie reikalavimai, jei ADR nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai sprendė, jog ADR sutarties A priedo 1 dalies 1.1.3.1. b punkte kalbama apie pavojingas medžiagas, o generatoriuose buvę akumuliatoriai laikytini pavojingais įrenginiais.

28.       Apeliantės teigimu, teismo pastebėti įspėjamieji ženklai generatoriuose nereiškia pavojingo krovinio, o reiškia, kad šis įrenginys generuoja elektros energiją ir kyla nutrenkimo elektra pavojus.

29.       Apeliantės vertinimu, teismas visiškai netinkamai paskirstė generatorių siuntėjo – UAB „Miesto cirkas“ ir atsakovės teises bei pareigas perduodant vežti ir vežant generatorius. Remiantis Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatymo (toliau – PKVAGVVKĮ) 10 straipsniu, 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ADR susitarimo 1 dalies „Bendrosios nuostatos“ 1.4 skyriaus „Vežimo dalyvių pareigos, susijusios su sauga“ 1.42.1.1. papunkčiu, dyzelinių generatorių siuntėjas, t. y. UAB „Miesto cirkas“, jeigu generatoriai būtų pavojingu kroviniu, privalėjo juos klasifikuoti, paženklinti ir informuoti vežėją, tai yra pradiniame etape pirmą vežėją –MB ,,Pajūrio pervežimai“, kad perduoda vežti pavojingus krovinius. 

30.       Nurodo, jog jeigu teismas nuspręs, kad generatoriai yra pavojingas krovinys, tai ne vežėjas, o siuntėjas turi prisiimti visas neigiamas teisines pasekmes. Užsidegus akumuliatoriui generatoriuje ir dėl to praradus visus gabenamus krovinius, tokios aplinkybės vežėjo atžvilgiu yra „atsitiktinės ir neišvengiamos“. Nagrinėjamu atveju nebuvo pranešta, kad krovinys pavojingas, nebuvo nurodyta nei pavojingumo klasė, nei Jungtinių Tautų numeris, jo klasifikacinis kodas, taip pat apie krovinio pavojingumą nebuvo nurodyta važtaraštyje (KTK 29 straipsnio 1 dalies 11 punktas), tai yra siuntėjas UAB „Miesto cirkas“ pirmam vežėjui MB ,,Pajūrio pervežimai“ jokių duomenų apie pavojingą krovinį nepateikė, todėl ir jokie ADR pažymėjimai nebuvo reikalingi.

31.       Apeliantės vertinimu, teismo versija, kad vežėjas turėjo žinoti, jog jam perduoti vežti dyzeliniai generatoriai yra pavojingas krovinys, vien tik įvertinus ADR sutartyje nurodytų medžiagų kiekį ir viso šio akto apimtį (beveik 2000 puslapių), kuomet krovinio perdavimo procesas vyko vos keliolika minučių pakraunant generatorius, vežėjo atžvilgiu atrodo nepagrįsta, neteisinga, nesąžininga ir neprotinga.

32.       Pažymi, kad teismo cituota KTK 37 straipsnio norma yra blanketinė, kuri nukreipia į ADR susitarimą, tačiau tai nepanaikina PKVAGVVKĮ 10 straipsnio ir 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto  nuostatų taikymo. Teismas, aiškindamas KTK ir ADR susitarimą, visiškai ignoravo PKVAGVVKĮ nuostatas.

33.       Apeliantės tvirtinimu, siuntėjas privalo krovinį paruošti saugiam transportavimui ir, tokios pareigos nesant siuntėjo ir vežėjo susitarimo, negali būti perkeltos vežėjui, tačiau teismas skundžiamame sprendime krovinio paruošimo gabenti pareigą perkėlė vežėjui.

34.       Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė ADR sutarties priedo 1 dalies 1.1.4 punktą, pagal kurį vežėjas turėjo įsitikinti, jog vežimui pateikti generatoriai leidžiami vežti pagal ADR reikalavimus. Teismas kalba apie pavojingus krovinius, kurių vežimas apskritai pagal ADR susitarimą yra uždraustas, tačiau byloje ar ADR susitarime nėra jokių duomenų, kad dyzeliniai generatoriai apskritai būtų uždrausti vežti pagal ADR nuostatas.

35.       Pažymi, jog UAB „Miesto cirkas“ taip pat nevykdė KTK 36 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos krovinį paruošti, įpakuoti ir paženklinti taip, kad jį vežant nekiltų pavojus ekipažui, tretiesiems asmenims, aplinkai, vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms.

36.       Apeliantės tvirtinimu, visų UAB „Miesto cirkas“ krovinio vežime dalyvavusių vežėjų veiksmai/neveikimas nesukėlė jokio gaisro ar neprisidėjo prie šio gaisro kilimo, kadangi nėra teisės aktuose numatyta vežėjo pareiga tikrinti ar tinkamai yra paruoštas krovinys, įsitikinti krovinio saugumu, paruošti krovinį saugiam vežimui. Be to, nė vienas iš UAB „Miesto cirkas“ krovinį vežusių vežėjų grandinės nežinojo ir neturėjo žinoti, kad UAB „Miesto cirkas“ pervežimui perduoti generatoriai nėra tinkamai paruošti transportavimui.

37.       Pažymi, jog teismo argumentas apie neįpakuotus generatorius ir neva juos sugedusius, nežinant nei gedimo pobūdžio, nei techninės priežasties, niekaip nepanaikina siuntėjo pareigos paruošti krovinį saugiam vežimui, o generatorių pakuotės nebuvimas ir ypač nesant byloje techninių duomenų apie privalomą jų įpakavimą, neturi jokios įtakos gaisro kilimui.

38.       Teigia, kad UAB „Miesto cirkas“, veikusio kaip krovinio siuntėjas, generatorių paruošimas saugiam vežimui turėjo būti įvykdytas iki krovinio perdavimo pirmam vežėjui MB ,,Pajūrio pervežimai“, todėl nepagrįsta laikytina teismo išvada apie apeliantės, kuri buvo antras vežėjas ir MB ,,Mariner logistics“, kuri buvo trečias (faktinis) vežėjas, tuo, kad „neįsitikino generatorių saugumu“, nes jie sutartiniuose santykiuose neveikė kaip krovinio siuntėjai.

39.       Teismas apie krovinio pakrovimo pareigą cituoja bendrą normą CK 6.815 straipsnio 1 dalį visiškai nekreipdamas dėmesio, kad minėta norma „siunčia“ į kitus transporto šakų kodeksus, kai tuo tarpu pagal lex specialis KTK 32 straipsnio 1 dalį, jei nesusitarta kitaip, krovinio pakrovimo pareigą numato krovinio siuntėjui.

40.       Apeliantės manymu, aplinkybė, kad vežėjo gabenamas rinktinis krovinys, kuomet viso krovinio dalį sudarančios prekės – dyzeliniai elektros generatoriai su viduje įmontuotais akumuliatoriais, gabenti tentuotos puspriekabės viduje savaime užsidegė, turi būti kvalifikuojamas kaip „vežėjo atžvilgiu atsitiktinė ir neišvengiama aplinkybė, kurios poveikio neigiamiems padariniams vežėjas negalėjo užkirsti kelio“, kas tiek pagal tarptautinę, tiek ir pagal nacionalinę teisę laikoma vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už krovinio praradimą pagrindu.

41.       Pažymi, kad nėra byloje jokios informacijos apie netinkamus vežėjo ar jo vairuotojo veiksmus, todėl darytina išvada, kad vairuotojas jokiais savo veiksmais ar neveikimu nesąlygojo ir/ar neprisidėjo prie puspriekabės viduje kilusio gaisro. MB ,,Mariner logistics“ tentuotoje puspriekabėje vežamas krovinys savaime užsidegė dėl avarinio darbo režimo elektros generatorių instaliacijoje. Visa tai rodo, kad vežėjo atžvilgiu gaisras krovinyje yra atsitiktinės, nenumatomos ir neišvengiamos aplinkybės.

42.       Atsiliepimu į atsakovės UAB ,,Gordon Logistics“ apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,Doka Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-439-1101/2025 palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

43.       Nurodo, kad apeliantė ir/ar vežėjai tris kartus pakrovinėjo trečiojo asmens UAB „Miesto cirkas“ krovinį – du sugedusius dyzelinius elektros generatorius, ir ši darbą atliko netinkamai, pažeisdami vežėjo pareigas, numatytas CK 6.815 straipsnio 1 dalyje. Be to, KTK 45 straipsnio 3 dalis numato, jog  jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.

44.       Pažymi, jog, remiantis KTK 31 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato vežėjo pareigą priimant krovinį ir teisę atsisakyti vežti krovinį, jei, priimant krovinį, jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinius vežti reikalavimų. Vadovaujantis KTK 32 straipsnio 1 dalimi, vežėjai minimaliai privalėjo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, tačiau šios pareigos apeliantė ir vežėjai neatliko.

45.       Ieškovės tvirtinimu, apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji ėmėsi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba, kad ji negalėjo tokių priemonių panaudoti, t. y. apeliantė ir kiti vežėjai galėjo patikrinti dviejų sugedusių dyzelinių generatorių elektros instaliacijos būklę, net tris kartus, juos pakraunat į skirtingas transporto priemones ir iškraunat iš jų, arba apeliantė galėjo atsisakyti vežti potencialai pavojingą krovinį su kitais 13 krovinių, arba apeliantė galėjo potencialiai nesaugų krovinį pakrauti ir vežti atskirai nuo kitų 13 krovinių arba pan. Apeliantė neneigia, jog jai buvo žinoma apie krovinio pavojingumo tipą, tačiau neįsitikino ar tokį krovinį gali saugiai vežti, priėmė ir pakrovė du dyzelinius elektros generatorius, be jokių juos lydinčiųjų dokumentų.

46.       Ieškovė nesutinka su apeliantės aiškinimu, kad generatoriai nepagrįstai teismo buvo pripažinti pavojingu kroviniu. Pagal ADR A lentelę „Pavojingų krovinių sąrašas2021“, eilės numerius 2794, 2795, 2800 ir kt. elektros akumuliatoriai yra priskiriami prie pavojingų krovinių, kuriems taikomas atitinkamas krovinio vežimo režimas, kuris nustatytas ADR A ir B techninio priedo II tome. Kai akumuliatoriai yra įrangoje, jiems taip pat yra nustatytas atitinkamas transportavimo režimas. Sandariems elektriniams akumuliatoriams taikomos specialiosios pakavimo nuostatos – akumuliatoriai turi būti apsaugoti nuo trumpojo elektros jungimo ir tinkamai supakuoti į tvirtą išorinę tarą. Neišsiliejantys akumuliatoriai, kurie yra mechaninės ar elektroninės įrangos dalis ar reikalingi šios įrangos veikimui užtikrinti, turi būti įtvirtinti laikiklyje, esančiame ant įrangos, ir apsaugoti taip, kad būtų išvengta pažeidimų ir trumpojo elektros jungimo. Be to, buvo vežami du dyzeliniai elektros generatoriai, o dyzelinis kuras, kuris galimai buvo generatoriuose, taip pat yra priskiriamas prie pavojingų krovinių.

47.       Nurodo, kad, vadovaujantis KTK 48 straipsniu, kai krovinys prarastas, jo trūksta arba jis sužalotas dėl dviejų ar daugiau vežėjų, kurie dalyvavo vežime, kaltės, tai žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui atlygina vežėjas, su kuriuo buvo sudaryta vežimo sutartis. Vežėjas, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti turėtų nuostolių atlyginimo iš kitų vežėjų. Šiuo atveju ieškovė vežimo sutartį sudarė su apeliante, todėl žalą krovinio siuntėjui (ieškovei) privalo atlyginti apeliantė.

48.       Pažymi, jog apeliantė neturėjo privalomos licencijos vežti krovinius, todėl apeliantė negali būti laikoma vežėja, kaip tai apibrėžia KTK 8 straipsnis. Apeliantė sugedusių dviejų elektros generatorių vežimo atveju buvo ekspeditorius, todėl turėjo krovinio siuntėjo pareigas (KTK 41 straipsnio 2 dalis). Apeliantei ekspedijuojant du sugedusius dyzelinius elektros generatorius, jai  buvo pateikta informacija apie šio krovinio savybes („dyzeliniai elektros generatoriai“, „sugedę“), kad apeliantė galėtų tinkamai įvykdyti savo prievoles. Be to, ERGO Lietuva buvo apdraudęs apeliantės, kaip ekspeditoriaus, civilinę atsakomybę. Taigi apeliantei kyla civilinė atsakomybė prieš ieškovę (užsakovą) pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas (CK 6.826 straipsnis).

49.       Ieškovės teigimu, apeliantė, žinodama vieno iš krovinių tipą (du sugedę dyzeliniai elektros generatoriai), pati savo inciatyva suorganizavo 14 krovinių vežimą į vieną transporto priemonę, taip pat ir pavojingą krovinį, tuo prisiimdama visą riziką dėl kitų 13 krovinių saugumo.

50.       Atsiliepimu į atsakovės UAB ,,Gordon Logistics“ apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-439-1101/2025 palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

51.       Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog gaisras kilo dėl vežėjo padarytų priešgaisrinės saugos reikalavimų ir krovinio vežimo taisyklių pažeidimų, todėl gaisras negali būti laikomas atsitiktiniu ar neišvengiamu, o atsakovė atsakinga už kilusį gaisrą ir jo padarinius. Atsakovei ir vežėjams buvo žinoma, kad kartu su ieškovės kroviniu ji vežė ir elektros generatorius su pavojingu įrenginiu – akumuliatoriumi, bei kad šie generatoriai su gedimais, vežti remontuoti, taigi turėjo šį krovinį ypatingai patikrinti bei užtikrinti jo saugumą, kad jis nekels pavojaus kartu vežamiems kitiems kroviniams. Atsakovė ir jos pasamdyti kiti krovinio vežėjai galėjo ir privalėjo numanyti gaisro kilimo faktą ir riziką bei imtis priemonių gaisrui išvengti – atjungti generatorių akumuliatorius prieš juos transportuojant su kitais kroviniais ir tokiu būdu imtis priemonių avariniam režimui ar trumpam laidų jungimui išvengti.  

52.       Pažymi, jog atsakovė ir jos pasamdyti kiti vežėjai pažeidė priešgaisrinės saugos taisykles. Toks gaisras, kuomet jis kyla dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, nėra laikomas atsitiktiniu gaisru ar nenugalima jėga. 

53.       Ieškovės teigimu, atsakovė ir jos pasamdyti kiti vežėjai pažeidė krovinio vežimo taisykles. Remiantis ADR, akumuliatoriai, taip pat esantys mechaninės ar elektroninės įrangos dalis ar reikalingi šios įrangos veikimui užtikrinti, yra priskiriami pavojingiems gaminiams. Remiantis ADR A priedo 4 dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje įtvirtintais pakavimo instrukcijų reikalavimais, vežami akumuliatoriai turi būti apsaugoti nuo trumpojo elektros jungimo. Tačiau atsakovė ir jos samdyti vežėjai šios pareigos neįvykdė.

54.       Tvirtina, jog atsakovė padarė ir kitą pavojingo krovinio vežimo pažeidimą – perdavė generatorius vežti vežėjui MB „Mariner logistics“, neturėjusiam pavojingo krovinio vežėjui privalomo ADR pažymėjimo.

55.       Nurodo, kad atsakovė yra tinkama atsakovė atsakyti ieškovei už prarastą (vežimo metu sudegusį) krovinį, kadangi atsakovė neįvykdė sutartinės prievolės ieškovei. Atsakovės veikla kvalifikuotina kaip ekspeditoriaus, todėl atsakovė atsako už ieškovės krovinio neišsaugojimą tiesiogiai prieš ieškovę už visus trečiuosius asmenis. Pažymi, jog atsakovė neįsitikino vežamų elektros generatorių saugumu, nepareikalavo iš generatorių siuntėjo visos su kroviniu susijusios informacijos, dokumentų, nepatikrino krovinio, neįvertino jo būklės, neįsitikino ir neužtikrinto krovinių saugumo, juos transportavo neatjungusi elektros akumuliatorių, dėl to įvyko generatoriuose trumpas elektros jungimas, generatoriai užsidegė ir dėl to sudegė kartu vežti kiti kroviniai.

56.       Pažymi, jog atsakovė apeliaciniame skunde remiasi ginčui netaikytinais teisės aktais ir teismų praktika. Ginčui nėra taikytinos apeliaciniame skunde minimos CMR konvencija, CIM sutartis, RID taisyklės ir kiti vežimo tarptautiniais maršrutais ar geležinkeliu reikalavimai, kadangi ginčo krovinių vežimas buvo vykdomas išimtinai tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, automobilių keliais. Atsakovė nepagrįstai remiasi Austrijos, Nyderlandų, Vokietijos, Lenkijos ir kitų užsienio šalių teise savo apeliacijos argumentams dėl gaisro atsitiktinumo pagrįsti, kadangi ginčui tarp šalių netaikytina užsienio teisė. Ginčo santykiui ir gaisro (ne)atsitiktinumui aiškinti nėra taikytina ir apeliacinio skundo 43 bei 50 punktuose atsakovės nurodyta teismų praktika, nes tose bylose buvo tiriamos ir aiškinamos savo turiniu visiškai kitokios, nepanašios faktinės aplinkybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

57.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

58.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškiniai dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių

59.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ 2023 m. liepos 17 d. susitarė su atsakove UAB ,,Gordon Logistics“ dėl aliuminio kompozito ir skardos lankstinių krovinio pervežimo iš Lentvario į Šiaulius. Ieškovė UAB ,,Doka Lietuva“ 2023 m. liepos 17 d. susitarė su atsakove dėl statybinių klojinių elementų pervežimo iš Vilniaus rajono į Akmenę. 

60.       Užsakymų įvykdymui atsakovė pasitelkė trečiuosius asmenis MB ,,Pajūrio pervežimai“ ir MB ,,Mariner logistics“.

61.       Transportuojant nurodytus krovinius, kelyje Panevėžys – Šiauliai 2023 m. liepos 18 d. kilo gaisras faktinio vežėjo MB ,,Mariner logistics“ vilkiko priekaboje, kurio metu visiškai sudegė visi vežti kroviniai, taip pat ir ieškovių atsakovei perduoti vežti kroviniai.

62.       Remiantis ADB ,,Gjensidige“ užsakymu UAB ,,Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ atliktu tyrimu ir 2023 m. rugsėjo 1 d. parengta gaisro tyrimo išvada Nr. NGT-2023/07/18 bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 27 d. pažyma Nr. 9.4-5-777/2023(11.5.83 E), labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis – vieno iš priekaboje transportuotų dyzelinių elektros generatorių užsidegimas dėl avarinio darbo režimo generatoriaus elektros instaliacijoje. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra.

63.       Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos iš atsakovės priteisti nuostolius už neišsaugotus krovinius ir procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

64.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog vežimo sutartis ieškovės buvo sudariusios su atsakove, vadovaudamasis KTK 48 straipsniu, įvertinęs, jog atsakovė aplinkybių, kad buvo imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad ji negalėjo tokių priemonių panaudoti, neįrodė, nustatęs, jog generatoriai yra pavojingi kroviniai pagal ADR nuostatas, tačiau atsakovė ir jos pasitelktas faktinis vežėjas, priimdami krovinį, neįsitikino vežamų elektros generatorių saugumu, vežė juos neapsaugoję nuo trumpojo elektros jungimo, nesilaikydami priešgaisrinių reikalavimų, dėl ko kilo gaisras, sprendė, kad atsakovė yra atsakinga prieš ieškoves už krovinių praradimą šiems sudegus dėl nustatytos priežasties.

65.       Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) generatoriai nepagrįstai pripažinti pavojingu kroviniu, nes pagal ADR tokia kvalifikacija negalima; (2) visas neigiamas pasekmes už krovinių sunaikinimą turi prisiimti generatorių siuntėja UAB „Miesto cirkas“, kadangi ji neinformavo, jog krovinys pavojingas, tinkamai jo nepaženklino ir neparuošė saugiam transportavimui; atsižvelgiant į tai, atsakovės atžvilgiu tokios aplinkybės laikytinos atsitiktinėmis ir neišvengiamomis.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

66.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovių ieškiniai dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

67.       Krovinių ekspedijavimo teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XLI skyriaus normos. Pagal šio skyriaus 6.824 straipsnio, įtvirtinančio krovinių ekspedijavimo ir krovinių ekspedijavimo sutarties sąvokas, 1 dalies nuostatą krovinių ekspedijavimas – krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje; krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalis).

68.       Krovinių ekspedicijos sutarties formą reglamentuojančio CK 6.825 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokia sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis. Krovinių ekspedijavimo sutartimi gali būti laikomas ir ekspeditoriaus užpildytas krovinio vežimo važtaraštis, pasirašytas užsakovo (užsakovo kliento) (CK 6.825 straipsnio 2 dalis).

69.       Krovinių ekspedijavimo apimtis priklauso nuo konkrečios krovinių ekspedicijos sutarties sąlygų, t. y. ekspeditorius gali veikti kaip užsakovo atstovas – atsakingas už krovinio pervežimą, taipogi jis gali veikti kaip vežėjas, neatliekantis vežimo asmeniškai, arba kaip vežėjas, vykdantis krovinio vežimą (CK 6.824 straipsnio 7 dalis).

70.       Siauriausia apimtimi ekspeditorius veikia tik kaip užsakovo atstovas, kurio tikslas organizuoti krovinio pervežimą. Vis dėlto krovinių ekspedijavimas, kaip kompleksinė paslauga, gali apimti ne tik krovinio vežimo organizavimo (maršruto, transporto parinkimas, vežimo sutarčių kliento vardu sudarymas), bet ir kitas su krovinių vežimu susijusias pareigas, tokias kaip krovinio išsiuntimo, pakrovimo ar iškrovimo užtikrinimas (CK 6.824 straipsnio 5 dalis). Ekspeditorius inter alia gali teikti ir kitas (šalutines) paslaugas, pavyzdžiui gauti iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlikti muitinės ir kitus formalumus, tikrinti krovinio kiekį ir būklę, iškrauti ir pakrauti krovinius, sumokėti rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas (užsakovo klientas), saugoti, sandėliuoti krovinį (CK 6.824 straipsnio 6 dalis).

71.       Pažymėtina, kad pagal CK 6.825 straipsnio 1 dalį konkreti ekspeditoriaus prisiimtų prievolių apimtis nustatoma krovinių ekspedicijos sutartyje, užsakovo pateiktame užsakyme arba krovinių vežimo važtaraštyje, pasirašytame abiejų šalių (CK 6.825 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo ekspeditoriaus prisiimtų prievolių turinio ir pobūdžio, ekspeditorius įsipareigoja dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti arba/ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Teisės doktrinoje išskiriama, kad ekspeditoriaus sutartinė atsakomybė klasikine prasme pagrįsta kalte dėl pasirinkimo (lot. culpa in eligendo, instruendo vel custodiendo), t. y. nerūpestingumu parenkant, instruktuojant ar prižiūrint trečiuosius asmenis, pasitelktus krovinio pervežimui. Tačiau tai nereiškia, kad ekspeditorius gali būti laikomas nekaltu vien tik dėl to, kad atskirus veiksmus, numatytus krovinio ekspedicijos sutartyje, atlieka kiti asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-651/2014).

72.       CK 6.826 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspeditorius už krovinių ekspedicijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako sutartyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, jog ekspeditoriui įrodžius, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl to, jog buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta vežimo sutartis, tai ekspeditoriaus atsakomybė užsakovui (užsakovo klientui) nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas. Taigi ekspeditoriaus civilinė atsakomybė pagal nacionalinę teisę yra netgi platesnė nei vežėjo, ir tik tais atvejais, jeigu ekspeditorius įrodo, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl ekspeditoriaus pasitelkto vežėjo kaltės, ekspeditoriaus atsakomybė prilyginama vežėjo (CK 6.819-6.820 straipsniai). Toks ekspeditoriaus civilinės atsakomybės apimties įtvirtinimas paremtas ekspeditoriaus civilinės atsakomybės specifiškumu. Ekspeditoriaus civilinė atsakomybė yra ypatinga tuo, kad krovinio ekspedijavimo sutartimi ekspeditorius prisiima del credere pobūdžio atsakomybę už trečiuosius asmenis, t. y. ekspeditorius atsako prieš užsakovą už trečiuosius asmenis, kuriems visiškai ar iš dalies perduodamas krovinio ekspedijavimo sutarties vykdymas (pvz., krovinio sandėliavimas, vežimas), tačiau, atlyginęs užsakovui padarytą žalą, ekspeditorius įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, dėl kurių prievolių pažeidimo kilo žala (CK 6.828 straipsnis). Tokiu būdu krovinio ekspedijavimo teisiniuose santykiuose sukuriama atsakomybės sistema, pagrįsta tuo, kad ekspeditorius už trečiųjų asmenų veiksmus užsakovui yra atsakingas pagal tokias pat taisykles, kurios būtų taikomos, jeigu sutartis dėl paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis būtų sudaręs asmeniškai užsakovas (CK 6.38 straipsnio 4 dalis, 6.257, 6.828 straipsniai).

73.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių susiklostė ekspedijavimo teisiniai santykiai (CK 6.824 – 6.829 straipsniai). Ieškovės susitarė su atsakove dėl krovinių pervežimo. Atsakovė, vykdydama ekspedijavimo sutartis, organizavo ieškovių krovinių pervežimą, pasitelkusi trečiuosius asmenis, t. y. faktinius vežėjus. Krovinių pervežimo metu krovinius vežusio vilkiko priekaboje dėl kartu vieno iš priekaboje vežamo dyzelinio elektros generatoriaus užsidegimo kilus gaisrui, ieškovių kroviniai sudegė. Byloje kyla ginčas dėl atsakovės, kaip ekspeditorės, atsakomybės už prarastus krovinius, ekspedijavimo sutarčių vykdymui pasitelkus trečiuosius asmenis. Atsakovės teigimu, už žalą ieškovėms dėl sunaikintų krovinių yra atsakingas užsidegusio generatoriaus siuntėjas, t. y. UAB ,,Miesto cirkas“. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.

74.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Sutarties uždarumo principo turinys ir veikimo ribos skirtingose teisės sistemose ar valstybėse gali būti skirtingi ir priklauso nuo nacionalinėje teisėje įtvirtinto reguliavimo. Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011; 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

75.       Vežimo paslaugą užsakęs subjektas (klientas) nėra vežėjų, vykdančių jo užsakymą, tarpusavio susitarimų šalis. Tai lemia, kad klausimas, kokiomis sąlygomis ir kokių dokumentų pagrindu užsimezga ir klostosi vežėjų vidiniai tarpusavio teisiniai santykiai, yra savarankiškas klausimas, neturintis įtakos tarp krovinio vežimo užsakovo ir šį pervežimą vykdančių (pirmojo vežėjo ir vėliau prie kliento ir pirmojo vežėjo teisinių santykių prisijungusių) asmenų susiklosčiusio išorinio teisinio santykio kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

76.       Nagrinėjamu atveju ekspedijavimo sutartys dėl krovinių pervežimo buvo sudarytos tarp atsakovės ir ieškovių. Taigi atsakovė įsipareigojo organizuoti ieškovių krovinių pervežimą, tačiau sutartys nebuvo įvykdytos, nes kroviniai, juos vežusio vilkiko puspriekabėje kilus gaisrui, buvo sunaikinti. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai kelia krovinio, dėl kurio įvyko gaisras vilkiko puspriekabėje, siuntėjo atsakomybės klausimą, kadangi užsidegusio generatoriaus siuntėjo nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai su ieškovėmis. Pažymėtina, jog byloje sprendžiamas klausimas atsakovės, kaip ekspeditorės, o ne kitų trečiųjų asmenų, atsakomybės klausimas. Kaip minėta, krovinio ekspedijavimo sutartimi ekspeditorius prisiima del credere pobūdžio atsakomybę už trečiuosius asmenis, tačiau, atlyginęs užsakovui padarytą žalą, ekspeditorius įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, dėl kurių prievolių pažeidimo kilo žala (CK 6.828 straipsnis).

77.       Kaip aukščiau minėta, ekspeditoriaus sutartinė atsakomybė pagrįsta kalte dėl pasirinkimo, t. y. nerūpestingumu parenkant, instruktuojant ar prižiūrint trečiuosius asmenis, pasitelktus krovinio pervežimui. Tačiau tai nereiškia, kad ekspeditorius gali būti laikomas nekaltu vien tik dėl to, kad atskirus veiksmus, numatytus krovinio ekspedicijos sutartyje, atlieka kiti asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-651/2014).

78.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad gaisras kilo dėl vieno iš vilkiko puspriekabėje transportuotų dyzelinių elektros generatorių užsidegimo dėl avarinio darbo režimo generatoriaus elektros instaliacijoje. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Tarp šalių kilo ginčas dėl generatoriaus pripažinimo pavojingu kroviniu pagal ADR ir atsakomybės dėl tokio krovinio gabenimo, neparuošus jo saugiam transportavimui, t. y. tinkamai neįpakavus ir neatjungus elektros akumuliatorių bei pažeidus priešgaisrinius reikalavimus. Pažymėtina, jog, kaip minėta, šioje byloje nėra sprendžiamas generatorių siuntėjo UAB „Miesto cirkas“ atsakomybės klausimas, todėl dėl apeliantės argumentų, susijusių su UAB „Miesto cirkas“ neteisėtų veiksmų (neveikimo) neinformavus apeliantės ir faktinių vežėjų apie pavojingą krovinį (generatorius), krovinio neparuošimą saugiam transportavimui ir kt. teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

79.       Pagal ADR I tomo, A priedo, 3 dalies, 3.2 skyriaus 3.2.1 papunkčio A lentelės (Pavojingų krovinių sąrašas) 2794, 2795, 2800, 3028 punktus prie pavojingų krovinių priskiriami elektros akumuliatoriai. ADR II tomo, A priedo, 4 dalis, 4.1 skyrius, 4.1.4.1 papunktyje nurodyta, jog  pavojingi kroviniai turi būti pakuojami į tinkamą išorinę tarą; akumuliatoriai turi būti apsaugoti nuo trumpojo elektros jungimo ir tinkamai supakuoti į tvirtą išorinę tarą. Neišsiliejantys akumuliatoriai, esantys mechaninės ar elektroninės įrangos dalis ar reikalingi šios įrangos veikimui užtikrinti, turi būti įtvirtinti laikiklyje, esančiame ant įrangos, ir apsaugoti taip, kad būtų išvengta pažeidimų ir trumpojo elektros jungimo.

80.       Taigi iš nurodytų ADR nuostatų matyti, jog akumuliatoriai neabejotinai yra laikomi pavojingais kroviniais, kuriems transportuojant taikomi specialūs pakavimo reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog, nagrinėjamu atveju, akumuliatoriai yra generatorių dalis, reikalinga užtikrinti šios įrangos veikimui, nesudaro pagrindo spręsti priešingai, kadangi ši aplinkybė nepanaikina ir nemažina generatoriuose esančių akumuliatorių pavojingumo laipsnio.  

81.       Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

82.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kartu su ieškovių kroviniais toje pačioje vilkiko puspriekabėje, be kita ko, buvo gabenamas kito siuntėjo pavojingas krovinys – sugedę dyzeliniai elektros generatoriai. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, jog generatoriuose nebuvo atjungti juose buvę elektros akumuliatoriai; generatoriai nebuvo tinkamai supakuoti (nutarties 79 punktas) ir paruošti saugiam transportavimui kartu su kitais kroviniais.

83.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes, sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantė, ji pažeidė savo, kaip ekspeditorės, pareigas. Apeliantė, būdama profesionali ekspeditorė, priimdama vežti UAB „Miesto cirkas“ krovinį (sugedusius generatorius) kartu su kitais kroviniais, taip pat ir ieškovių, privalėjo iš anksto numatyti ir įvertinti visas grėsmes, galinčias kilti vežant tokį pavojingą krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti tinkamą ir saugų tokio krovinio transportavimą, elgtis maksimaliai atsakingai ir rūpestingai, atsižvelgti į krovinio pavojingumą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė būtų ėmusi visų reikiamų priemonių žalai išvengti, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas.

84.       Pažymėtina, jog kaltė, kaip pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, yra nepakankamas skolininko atsargumas, rūpestingumas ar atidumas, kurį jis turi parodyti konkrečioje situacijoje, pagal savo padėtį elgdamasis taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui ar kad neatsirastų nuostolių. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingam, t. y. labai atsargiam ir atidžiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009). 

85.       Apibendrinant nurodytus argumentus, atsižvelgus į tai, jog ekspedijavimo sutartiniai teisiniai santykiai siejo ieškoves ir atsakovę, nustačius, kad atsakovė pažeidė savo, kaip ekspeditorės, pareigas, organizavusi ieškovių krovinių pervežimą kartu su kito siuntėjo pavojingu kroviniu ir neįsitikinusi bei neužtikrinusi saugų tokio krovinio kartu su kitais kroviniais transportavimą, dėl kurio kilo gaisras ir ieškovių kroviniai buvo sunaikinti, ko pasėkoje su ieškovėmis sudarytos ekspedijavimo  sutartys buvo neįvykdytos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė yra atsakinga prieš ieškoves už krovinių praradimą.

86.       Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad būtinosios CMR konvencijos taikymo sąlygos yra: a) krovinio vežimas kelių transporto priemonėmis; b) tokio vežimo vykdymas, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingose valstybėse. CMR konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje papildomai nurodyta, kad ši konvencija taikoma visam vežimui tais atvejais, kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, išskyrus konvencijos 14 straipsnyje nustatytus atvejus, ir krovinys neperkraunamas iš transporto priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-378/2017).

87.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad ieškovių krovinių vežimas buvo vykdomas išimtinai tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, sausumos (automobilių) keliais, apeliantė apeliaciniame skunde CMR konvencijos nuostatomis remiasi nepagrįstai. Dėl tų pačių priežasčių apeliantė taip pat nepagrįstai remiasi ir Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklėmis (CIM), Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklėmis (RID), kadangi nagrinėjamu atveju šie tarptautiniai teisės aktai nėra taikomi.

88.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliantės nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2002, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-542-117/2015 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-916/2015 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas) iš esmės skiriasi. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2002 buvo sprendžiamas klausimas dėl vežėjo atsakomybės krovinį pavogus pagal CMR konvencijos nuostatas, kurios šioje byloje, kaip minėta, netaikytinos. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-542-117/2015 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-916/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl vežėjo atsakomybės tyčinio trečiųjų asmenų krovinio padegimo atveju. Atsižvelgiant į tai, apeliantė nepagrįstai remiasi nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

89.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškiniai dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

90.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

91.       Atsakovės UAB ,,Gordon Logistics“ apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė UAB ,,Doka Lietuva“ byloje patyrė 1 500 Eur, o ieškovė UAB ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ – 1 875 Eur, teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – sąskaitas už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymus.

92.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad ieškovių prašomos atlyginti (UAB ,,Doka Lietuva“ 1 500 Eur ir UAB ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ 1 875 Eur) išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą sumos yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovėms priteistinos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovei UAB ,,Doka Lietuva“ 1 500 Eur ir ieškovei UAB ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“ 1 875 Eur, iš atsakovės UAB ,,Gordon Logistics“.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Gordon Logistics“, juridinio asmens kodas 301275803, 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB ,,Doka Lietuva“, juridinio asmens kodas 300042618, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Gordon Logistics“, juridinio asmens kodas 301275803, 1 875 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB ,,Fasadų apšiltinimo sistemos“, juridinio asmens kodas 135701777, naudai.

Teisėjos                                                                                      Rita Dambrauskaitė

                                                        Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

                                                        Loreta Miltenytė