Civilinė byla Nr. e2A-306-258/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07266-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.8; 3.2.12; 3.3.1.18.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir S. Z.-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. ir ieškovės J. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, ir atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“, trečiasis asmuo pareiškęs byloje savarankiškus reikalavimus – R. V., išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė

1.1.        po santuokos nutraukimo palikti pavardes: B. ir B.; nepilnamečio sūnaus V. B. nuolatinę gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti kartu su ieškove;

1.2.        priteisti iš atsakovo kiekvieną mėnesį sūnaus V. B. išlaikymui 500 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, pervedant į ieškovės J. B. sąskaitą; nustatyti, atsakovo E. B. ir nepilnamečiu sūnaus bendravimo tvarką;

1.3.       priteisti ieškovei J. B. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius (vertė - 154 000 Eur); automobilį FORD C-MAX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šaldytuvą „Samsung“ – 200 Eur; orkaitę „Zanussi“ – 100 Eur; indaplovę „Electrolux“ – 200 Eur; kaitlentę „Bosch“ – 200 Eur; gartraukį – 20 Eur; lentyną 8 skyrių – 20 Eur; virtuvinį komplektą – 500 Eur; oro kondicionierius - 200 Eur vertės; sekciją - 500 Eur vertės; kilimą - 30 Eur vertės; sieninę dviejų durų spintą su veidrodžiais - 400 Eur vertės; Svečių kambaryje esantys: minkštą kampą - 500 Eur vertės; patalynės dėžę - 50 Eur vertės; miegamojo komplektą (dvigulė lova, komoda, du naktiniai staliukai) - 500 Eur vertės; keturias lentynas (keturių skyrių) - 50 Eur; televizorių „Tunex“ 50 Eur vertės; įmontuotą sieninę trijų durų spinta su veidrodžiu - 400 Eur vertės; skalbyklę „Whirlpool“ - 200 Eur vertės; žoliapjovė elektrinė 100 Eur vertės; krūmapjovė akumuliatorinė su pakrovėju - 50 Eur vertės;

1.4.        priteisti atsakovui E. B. asmeninės nuosavybės teise: automobilį AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) motociklą YAMAHA XV 250, v/n (duomenys neskelbtini); mikrobangų krosnelę „Daewoo“ – 20 Eur; stalą – 100 Eur; komodą – 100 Eur; du dviviečius fotelius ir sofą - 500 Eur; žurnalinį staliuką - 100 Eur vertės; televizorių „Samsung“ - 150 Eur vertės; pintų baldų komplektą ( stalas, du foteliai ir dvivietis fotelis) - 200 Eur vertės; dulkių siurblį „Samsung“ - 50 Eur vertės; seifą - 50 Eur; komodą – 60 Eur; džiovyklę „Whirlpool“ - 200 Eur vertės; žoliapjovę akumuliatorinę su pakrovėju - 100 Eur vertės; aukšto slėgio plovimo įrenginį -50 Eur vertės;

1.5.        nustatyti, kad J. B. pagal 2004 m. lapkričio 24 d. sutartį Nr. BP1130040408 prievoles AB „Swedbank“ vykdo asmeniškai, tačiau J. B. ir E. B. prieš kreditorių AB „Swedbak“ atsako kaip solidarūs skolininkai. J. B. įvykdžiusi prievolę (sumokėjusi skolą) kreditoriui AB „Swedbank“ neturi teisės reikalauti jokių sumokėtų sumų kreditoriui AB „Swedbank“ iš E. B.;

1.6.        įpareigoti ieškovę J. B. sumokėti atsakovui E. B. 31 658 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitekusį didesnės vertės turtą, šios kompensacijos sumokėjimą atidedant dviem metams. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas savo asmeniniams poreikiams panaudojo g Mandatum life insurance company limited Lietuvos filialo pagal draudimo sutartį ID 002 Nr. 012354, kuria buvo apdraustas P. B., 2017 m. lapkričio 16 d. E. B. išmokėtą 3 064,41 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovui tenkanti turto dalis turėtų būti mažinama.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuokos iširimą sąlygojo abiejų sutuoktinių skirtingas požiūris į abipusius santykius, tarpusavio bendravimą, todėl nei vienai iš šalių neturint konkrečių įrodymų dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo.

3.       Dėl nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydžio nurodė, kad nepilnametis sūnus turi įgimtą Dauno sindromą, jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir nuolatinės slaugos poreikis. Šiuo metu, po Ūminės limfoblastinės leukemijos gydymo pagal NOPHO-ALL 2008 protokolą - remisija. Taikyta stipri chemoterapija padarė neigiamą poveikį judėjimui, sukėlė kaulų – raumenų sistemos pažeidimą (raumenų atrofiją ir osteoporozę), sutriko bendroji ir smulkioji motorika. Siekiant išvengti komplikacijų, rekomenduojama lankyti kineziterapijos užsiėmimus mažiausiai du kartus per savaitę. Dėl nepakankamo kalbos suvokimo, pažintinių funkcijų lavinimo reikalinga nuolatinė logopedo pagalba. Kineziterapeuto ir logopedo paslaugos mokamos, nes medicininės reabilitacijos, kurią kompensuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas, nepakanka. Tenkinti vaiko poreikius per mėnesį reikalinga 1100 Eur suma, pridedama vaiko poreikių lentelė. Esant tokiam vaiko neįgalumui ir toliau progresuojant sveikatos sutrikimams, ieškovei vienai sunku užtikrinti būtinųjų poreikių tenkinimą. Šiuo atveju padeda tokius poreikius tenkinti ieškovės mama ir patėvis. Neįgaliam sūnui yra skirta – 240 Eur šalpos neįgalumo pensija. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi skirta 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (70 Eur). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti.

4.       Dalijant šalių nekilnojamąją turtą, ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes su ieškove nustatoma nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, kuriam nustatytas sunkus neįgalumas, jam būtina nuolatinė, specifinė priežiūra, tam pritaikyta gyvenamoji aplinka. Ieškovė dėl nuolatinės priežiūros reikalaujančios sūnaus sveikatos būklės negali dirbti įprastinio darbo režimo darbo, o sūnui augant, esant nuolatiniams sveikatos sutrikimams, būtinas nuolatinis rūpinimasis. Šiuo atveju nukrypstant nuo lygių dalių principo ieškovė prašo atsižvelgti į sunkiai neįgalaus sūnaus interesus, jo teisę į gyvenamąją aplinką, į ieškovės, kaip mamos interesus, susijusius su neįgalaus sūnaus nuolatine, daugybės pastangų reikalaujančia priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti jai nuosavybės teise namą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ieškovė įsipareigoja pagal 2004 m. lapkričio 24 d. sutartį Nr. BP1130040408 prievoles AB „Swedbank“ vykdyti asmeniškai, tačiau J. B. ir E. B. prieš kreditorių AB „Swedbak“ atsako kaip solidarūs skolininkai. J. B. įvykdžiusi prievolę (sumokėjusi skolą) kreditoriui AB „Swedbank“ neturi teisės reikalauti jokių sumokėtų sumų kreditoriui AB „Swedbank iš E. B.. Ieškovė paaiškino, kad teikiant pirminį ieškinį nebuvo nurodytas kreditorius R. V., kuris šalims gyvenant santuokoje pagal paskolos raštelius šeimos poreikiams tenkinti paskolino 40 000 litų (11 584 Eur). Prasidėjus santuokos nutraukimo bylai, šis asmuo pareiškė, kad šalys yra skolingos ir nori būti užtikrintas, kad skola bus gražinta.

5.       Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; nepilnamečio sūnaus V. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą 550 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d.; padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – buitinę techniką ir baldus priteisti natūra ieškovei, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti motociklą „YAMAHA XV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš ieškovės 4 590,50 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalytino kilnojamojo turto dalį; padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 57,79 procentus, o ieškovei 42,21 procentus nekilnojamojo turto, nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei natūra, o už atsakovo dalį iš ieškovės priteisti 69 410,74 Eur piniginę kompensaciją; prievoles kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2004 m. lapkričio 24 d. su UAB Sampo bankas (dabar AB „Swedbank“) sudarytą kredito sutartį Nr.BP1130040408 pripažinti solidariąja prievole, nurodant, kad po teismo sprendimo priėmimo, ieškovei priteisus visą nekilnojamąjį turtą natūra, visus mokėjimus (paskolą ir palūkanas) pagal minėtą kredito sutartį kreditoriui vykdo ieškovė; prašė nustatyti, jog santuokos nutraukimas turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. gruodžio 18 d. ir priteisti atsakovui iš ieškovės 2535,78 Eur, t. y. ½ dalį išlaidų patirtų pagal kredito sutartį ir sumokėtų nekilnojamojo turto draudimo, žemės mokesčių ir sodo bendrijos nario įmokų.

6.       Tiek priešieškinyje, tiek atsiliepimuose į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovė dažniausiai buvo nelojali sutuoktiniui, šeimos gyvenimo klausimus spręsdavo ne abipusių susitarimu, nepaisė atsakovo nuomonės ir sprendimus priimdavo vienašališkai, dažniausiai skatinama bei patariama savo motinos bei kitų asmenų. Ieškovė naudojo prieš sutuoktinį psichologinį smurtą, žemindama atsakovo savigarbą dėl mažo darbo užmokesčio, dėl menkos investicijos į šeimos biudžetą ir nepakankamą dėmesį vaikų auklėjimui. Nuo 2016 metų, kuomet buvo atleistas iš vidaus reikalų tarnybos ir liko be nuolatinio pajamų šaltinio, buvo dar labiau ieškovės ir jos artimųjų psichologiškai spaudžiamas. Nesulaukdavo iš ieškovės nei moralinės paramos, nei paskatos. 2017 metų pradžioje ieškovė pareiškė, kad nebemato šalių bendro gyvenimo karu. 2017 metais gegužės mėnesį ieškovė kartu su sūnumi išvažiavo iš namų Vilniuje pas savo motiną gyventi į Šiaulių raj. Kai atsakovas 2017 metų pabaigoje išsakė abejones dėl jos lojalumo ir atvirumo, susijusio su atsakovo tėvyste P. B. atžvilgiu, ieškovės elgsena ypatingai tapo priešiška, ji uždraudė bendrauti su vaikais, įžeidinėjo, provokavo ir žemino atsakovą. 2017 m. gruodžio 17 d. ieškovės ir sūnaus P. B. buvo apkaltintas smurto artimoje aplinkoje panaudojimu, neprognozuojamu elgesiu bei psichikos sutrikimu ir dėl to policijos išvežtas iš namų į Respublikinę psichiatrijos ligoninę. Atsakovas teigė, kad jis nepažeidė jokių savo kaip sutuoktinio pareigų dėl ko bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Atsakovas visada rūpinosi šeimos poreikių tenkinimu, dirbo, išlaikė šeimą.

7.       Atsakovas nurodė, kad jis visada rūpinosi sūnumi V. B., niekada nebuvo nusišalinęs nuo jo auklėjimo ir išlaikymo, todėl nuo 2017 m. gruodžio 18 d., atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį, valstybės vaikui paskirtas ir mokamas išmokas, savo nepilnamečiui sūnui kas mėnesį teikė 150 Eur dydžio išlaikymą, o ieškovės prašymu teismui priteisus laikiną išlaikymą nuo 2018 m. lapkričio 5 d. teikia 200 Eur dydžio išlaikymą. Mano, kad 350 Eur dydžio išlaikymas nepažeistų nei sūnaus, nei atsakovo interesų. Atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškovės siūloma nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka ir jokių savo papildomų reikalavimų nereiškia. Atsakovas prašė nekilnojamąjį turtą - baldus bei buitinę techniką ieškovei priteisti natūra, jam priteisiant iš jos 4 590,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją, už jai tenkančią didesnę dalytino kilnojamojo turto dalį, kadangi jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir savo nekilnojamojo turto, kuriame turėtų galimybę jį laikyti.

8.       Atsakovas prašė įvertinti tai, kad laikotarpyje nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. rugsėjo 13 d. namo įrengimui ir daliai solidarios skolos padengti panaudojo 14 550 Lt asmeninių lėšų, kurių dydis sudaro 7,79 procentus nuo 2004 m. lapkričio 16 d. Žemės sklypo ir įgyjamo namo pirkimo sutartyje nurodyto turto vertės – 188 000 Lt, nukrypti 7,79 procentais nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 57,79 procentus, o ieškovei 42,21 procentus nustatytos nekilnojamojo turto vertės. Atsakovas prašė priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą natūra, jam priteisti iš ieškovės 69 410,74 Eur piniginę kompensaciją.

9.       Atsakovas nurodė, kad už 2004 m. lapkričio 19 d. parduotą iki santuokos įsigytą nekilnojamąjį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, gautas lėšas (53 157,60 Lt) panaudojo 2004 m. lapkričio 16 d. įsigytam namui įrengti. Iš atsakovo asmeninių lėšų buvo apmokėti namo viduje atlikti šie darbai: betonuotos pirmojo ir antrojo aukšto bei garažo grindys, kabinamos gipso plokščių lubos pirmame bei antrame aukštuose, glaistomos, dažomos sienos ir lubos, pirmajame ir antrajame aukštuose klojamas laminatas, dalis grindų ir sienų klijuojamos keraminėmis plytelėmis, įrengtas vandentiekis ir šildymo sistema (vamzdynas, radiatoriai, gyvatukas, kieto kuro šildymo katilas, grindinis šildymas), vandentiekio-kanalizacijos sistema (vamzdynas, hidroforas, boileris), elektros instaliacija, sumūrytas židinys, lauke įrengta kanalizacija, iškastas vandens šulinys. Be to, dalį asmeninių lėšų – 5 000 Lt, atsakovas 2004 m. gruodžio 11 d. įnešė į ieškovės banko sąskaitą, atsiskaitymui su asmenimis, atliksiantiems dalį namo vidaus sienų apdailos (tinkavimas, dažymas) darbus. Kadangi nuo 2004 metų nepavyko išsaugoti informacijos apie asmenis, kuriems už atliktus darbus bei suteiktas paslaugas buvo sumokėtos lėšos grynaisiais ir pirminių pirkimo dokumentų – rašytinių įrodymų, patvirtinančių 2004-2006 metais atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą darbų gyvenamojo namo įrengimui bei kitų įgytą turtą patvirtinančių dokumentų. Atsakovo sąskaitų judėjimo bankuose išrašai bei SEB banko pažyma Nr. 07.04.05.03-3477 pagrindžia aplinkybę, kad iš savo asmeninių lėšų laikotarpyje nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. rugsėjo 13 d. atsakovas padengė dalį 7 550 Lt solidarios skolos (paskola ir palūkanos) pagal kredito Nr. BP1130040408 sutartį su AB Sampo banku. Atsakovas sutiko, kad po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos prieš kreditorių, tačiau prašo, ieškovei priteisus visą nekilnojamąjį turtą natūra, įpareigoti ieškovę nuo teismo sprendimo dienos visa apimtimi pradėti vykdyti prievolę ir įsipareigojimus pagal kredito sutartį bei mokėti įmokas.

10.       Atsakovas prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai je faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 18 d. ir priteisti iš ieškovės pusę jo vien asmeniškai nuo 2017 m. gruodžio 18 d. sumokėtų išlaidų pagal kredito sutartį (paskolai ir palūkanoms), 194 Eur nekilnojamojo turto draudimo įmokų, 14 Eur – žemės mokesčio bei 70 Eur - sodininkų bendrijos „Šaltalankis“ nario mokesčio, viso 5071,56 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašė iš ieškovės priteisti 2535,78 Eur, t. y. ½ dalį patirtų išlaidų.

11.       2020 m. vasario 26 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašymu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ieškovės naudai priteisiant 2/3 nekilnojamojo turto dalis, o atsakovui 1/3 dalį, kadangi aplinkybė, jog su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, turinti negalią, nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

12.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašo 49.50 – 50.15 min) sutiko teikti po 400 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Nepilnamečiui sūnui V. B. išlaidos, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, sudaro 1000 Eur per vieną mėnesį. Ieškovė dėl sunkiai neįgalaus nepilnamečio vaiko negali dirbti, nes privalo dalyvauti jo kasdieninių poreikių tenkinime. Ieškovė savo asmeninius poreikius riboja dėl šalių nepilnamečio sūnaus poreikio. Akivaizdu, kad ieškovė su kuria gyvena nepilnametis vaikas turi daugiau išlaidų, nei su vaiku negyvenantis tėvas.

13.       Ieškovė

14.       Atsakovas pateikė savo banko sąskaitų išrašus, kurie patvirtina, kad piniginės lėšos už parduotą nekilnojamąjį turtą, kuris atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, pervestos 2004 m. gruodžio 6 d. į atsakovo banko sąskaitą ir per kelis kartus atsakovo išgrynintos (kitą dieną – 2004 m. gruodžio 7 d. išgryninta 29 990 Lt; 2004 m. gruodžio 13 d. – 9900 Lt; ir t.t.). Šios piniginės lėšos panaudotos asmeniams atsakovo poreikiams tenkinti. Tuo tarpu atsakovo pateiktas Danske bank sąskaitos išrašas akivaizdžiai patvirtina, kad visos pinginės lėšos gautos po santuokos sudarymo, kurios laikomos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, visi ieškovo nurodomi mokėjimai atlikti iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų. Ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimu, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi.

15.       Trečiasis asmuo R. V. ieškiniu prašo priteisti solidariai iš J. B. ir E. B. 11 584 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2013 m. rugsėjo 21 d. skolos raštelį paskolino 22 000 litų ir 2010 m. lapkričio 27 d. skolos raštelį paskolino 18 000 litų J. B. ir E. B. šeimos poreikiams tenkinti. Paskolinti pinigai buvo skirti J. B. ir E. B. poreikių tenkinimui, atsakovo pritarimas pinigų skolinimusi buvo, sutuoktiniai pinigus panaudojo išimtinai šeimos ūkiui, jo pagerinimui, todėl jų prievolė gražinti paskolintas lėšas yra solidari.

16.       Ieškovė J. B.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

17.1.                       Santuoką, sudarytą 2003 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 441, tarp J. B. ir E. B. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažino, kad šalių santuoką nutrūko ir teisines pasekmes sukelia nuo 2017 m. gruodžio 18 d.; po santuokos nutraukimo J. B. palikti santuokos metu įgytą pavardę – B.; nustatė nepilnamečio vaiko V. B., gimusio 2012 m. rugpjūčio 1 d., nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove;

17.2.                       priteisė iš atsakovo E. B. nepilnamečio sūnaus V. B. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 420 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos 2018 m. kovo 7 d. iki sūnaus pilnametystės, išskaičiuojant sumas sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo ir laikotarpiu 2017 m. gruodžio 18 d. – 2018 m. lapkričio 5 d. teikto 150 Eur išlaikymo dydį. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

17.3.                       priteisė iš atsakovo E. B. nepilnamečio sūnaus V. B. naudai 660,96 Eur (šešių šimtų šešiasdešimties eurų ir 96 cnt) dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. kovo 6 d.;

17.4.                       nustatė nepilnamečio vaiko V. B. ir skyrium gyvenančio tėvo E. B. bendravimo tvarką;

17.5.                       padalino santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą ir priteisė J. B. po santuokos nutraukimo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius.

17.6.                       padalino santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą ir priteisė atsakovui E. B. iš ieškovės J. B. 50 108,19 Eur dydžio piniginę kompensaciją, už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.

17.7.                       nustatė, kad E. B. ir ieškovė J. B. pagal 2004 m. lapkričio 24 d. kredito sutartį Nr. BP1130040408 (2016 m. birželio 4 d. pakeitimas sudarytas su „Swedbank“ AB) atsako solidariai; pripažino, kad J. B. privalo vykdyti „Swedbank“ AB kreditorinį įsipareigojimą pagal 2004 m. lapkričio 24 d. kreditavimo sutartį kredito sutartį Nr. BP1130040408.

17.8.                       pripažino skolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui R. V. asmenine ieškovės J. B. prievole.

17.9.                       netenkino ieškovės J. B. reikalavimo dėl priteistos kompensacijos atsakovui mokėjimo atidėjimo.

17.10.                      priteisė trečiajam asmeniui R. V. iš ieškovės J. B. 11 584,80 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą 11 584,80 Eur sumą, skaičiuojamų nuo 2019 m. gegužės 23 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.                      Teismas nurodė, kad byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad V. B. turi specialių poreikių, vaikui nuo gimimo konstatuotas Dauno sindromas. Ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad deda ir esant galimybei dės visas įmanomas ir neįmanomas pastangas, kad suteikti sūnui kuo įmanoma geresnį gydymą, priežiūrą ir pagalbą.

3.                      Teismas nurodė, kad atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Atsakovas vis nurodydavo, kad šalių santuoką nutrūko tai 2017 m. gruodžio 18 d., kai jis buvo priverstas išsikraustyti iš namų, tai nuo 2017 m. jau sausio mėnesio kai nustojo gyventi kaip sutuoktiniai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. balandžio mėnesį ir tik po dviejų metų bylą nagrinėjant teisme, atsakovas pateikė priešieškinį, teigdamas, kad santuoka vis dėlto iširo būtent dėl ieškovės kaltės. 

4.                      Teismas nurodė, kad atsakovas, prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, teigė, kad jis visada buvo lojalus šeimai, viską darydavo tik pasitaręs, atsiklausęs nuomonės ir visada tik šeimos interesais. Tačiau kaip paaiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu, atsakovas darė pavedimą 5000 Lt tretiesiems asmenims ir negalėjo paaiškini nei kokiu tikslu ir kodėl apie šį faktą neinformavo savo sutuoktinės. Taip pat bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. E. B. kreipėsi į Mandatum Life Lietuva dėl dalies sukaupto kapitalo išsiėmimo. Pagal šį prašymą jam 2017 m. lapkričio 16 d. išmokėta 3064,41 Eur suma. Duomenų, kad šį sprendimą atsakovas būtų priėmęs pasitaręs ar bent informavęs sutuoktinę, byloje nėra.

5.                      Teismas sprendė, kad atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovė naudojo prieš jį psichologinį smurtą. Teismas padarė išvadą, kad abi šalys abejingai reagavo į sutuoktinių pareigas vienas kitam ir susiklosčiusią šeimoje situaciją, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų spręsti nesutarimus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, koks įvykis ar veiksmas buvo pagrindas dėl ko iširo tarp šalių sudaryta santuoka.

6.                      Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. gruodžio 18 d. šalys negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Šios aplinkybės neginčijo ir ieškovė. Nors ieškovė nesutiko su minėtu priešieškinio reikalavimu, tačiau pati prašo būtent nuo šios datos priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą, 2017 m. lapkričio 16 d. gautą išmoką teigia atsakovas panaudojęs ne šeimos poreikiams. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo, jog šalys po 2017 m. gruodžio 18 d. kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, nėra, ir esant atsakovo prašymus, konstatavo, kad turtines pasekmes santuokos nutraukimas sukelia sutuoktiniams nuo 2017 m. gruodžio 18 d.

7.                      Teismas dalindamas šalių nekilnojamąjį turtą, nurodė, kad ieškovė su ieškiniu pateikė Turto vertės nustatymo pažymą, pagal šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, vertė 2017 m. gruodžio 19 d. yra 154 000 Eur. Atsakovas neginčijo nekilnojamojo turto vertės. Nereiškė reikalavimo turtą vertinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Atsižvelgdamas į turto kainą ir prievolės, kurios užtikrinimui hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, teismas laikė, kad dalintino turto vertė yra 120 528,49 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, kad 2004 m. lapkričio 19 d. pardavė iki santuokos įsigytą nekilnojamąjį turtą - butą adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste už 53 157,60 Lt. Bendrai rašytiniais įrodymais atsakovo vertinimu pagrįstas laikotarpyje nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. rugsėjo 13 d. namo įrengimui ir daliai solidarios skolos padengti panaudotų 14 550 Lt jo asmeninių lėšų dydis, o tai sudaro 7,79 procentus nuo 2004 m. lapkričio 16 d. Žemės sklypo ir įgyjamo namo pirkimo sutartyje nurodyto turto vertės - 188 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas kaip įrodymą pateikė kvitą, kad dalis asmeninių lėšų - 5 000 Lt buvo įnešta įnešė į ieškovės banko sąskaitą atsiskaitymui su asmenimis, atliksiantiems dalį namo vidaus sienų apdailos (tinkavimas, dažymas) darbų. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo aplinkybė, kad atsakovo nurodyta 5000 Lt suma buvo pervesta ne ieškovei J. B., o kitam asmeniui (tuo pačiu vardu ir pavarde), kaip nurodė atsakovas – draugo žmonai, o įrodymai byloje atsirado per klaidą. Teismas šį atsakovo argumentą ir pateiktą įrodymą, atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas teismo vertinimu niekaip nepagrindė, kad 5000 Lt buvo išleista iš jo asmeninių lėšų atsiskaityti už atliktus namo remonto darbus.

8.                      Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo teiginio, kad jis iš asmeninių savo lėšų padengė dalį (7 550 Lt) solidariosios prievolės, nurodė, kad atsakovo pateikti išrašai neįrodo, kad solidarioji prievolė buvo dengiama išskirtinai iš ieškovo asmenių lėšų. Atsakovo pateikti bankų išrašai patvirtina, kad atsakovas gaudavo darbo užmokestį iš Šiaulių rajono policijos komisariato, taip pat išmokas 2638 Eur iš valstybinės mokesčių inspekcijos, darbo užmokestį iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro, A. B., iš kurios sutuoktiniai pirko nekilnojamąjį turtą, pagal susitarimą, neatlikus tam tikrų darbų, grąžino pirkėjams E. B. ir J. B. 26 618 litų, 2004 m. gruodžio 20 d. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo pagal atsakovo reikalavimą dalijant šalių nekilnojamą turtą, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas prisidėjo prie bendro turto kūrimo, ieškovės panaudotos asmeninės (dovanotos) lėšos. Nagrinėjamu atveju namo įrengimui buvo naudojamos pirmiausiai A. B. sutuoktiniams pervestos lėšos 26 618 litų, taip pat ir E. B. gaunamas atlyginimas. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti sąskaitų išrašai nepatvirtino, atsakovas neįrodė teismui, kad namo įrengimui buvo panaudota 14 550 Lt jo asmeninių lėšų.

9.                      Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašymo nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus, nesutiko, kad konkrečiu atveju aplinkybė, jog su ieškove lieka gyventi nepilnametis neįgalus šalių vaikas, kuriam konstatuotas sunkus neįgalumo laipsnis, akivaizdžiai riboja ieškovei, nuolat prižiūrinčiai nepilnametį vaiką, galimybes dirbti. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovei priteistas visas hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, taip pat ieškovė sutinka įsipareigoja šalių vidiniuose santykiuose kad būtų nustatyta, jog visą solidarią šalių prievolę 33471,51 Eur vykdyti viena, nereikalaudama dalies įvykdytos prievolės iš kito solidaraus skolininko. Teismas sprendė, kad šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: nepilnamečio, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, kurios galimybės dirbti yra apribotos dėl neįgaliam vaikui reikalingas nuolatinės priežiūros (pagalbos), viso įkeisto turto priskyrimas ieškovei, sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant bendrą turtą, ieškovei priteisiant 60 procentų, atsakovui 40 procentų nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius.

10.                      Teismas nustatė, kad ieškovė su ieškiniu pateikė Turto vertės nustatymo pažymą, pagal šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, vertė 2017 m. gruodžio 19 d. yra 154 000 Eur. Atsakovas neginčijo nekilnojamojo turto vertės. Nereiškė reikalavimo turtą vertinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas laikė, kad dalintino turto vertė yra 120528,49 Eur. Ieškovei priteisus nekilnojamąjį turtą natūrą, atsakovui priteistina iš ieškovės 40 procentų turto vertės atskaičius prievolės dydį, t. y. 48 211,39 Eur.

11.                      Teismas nurodė, kad abiem šalims pareiškus reikalavimą šalių vidiniuose santykiuose nustatyti, kad prievolę kreditoriui vykdys ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad toks susitarimas pagal kasacinio teismo išaiškinimus vidiniuose šalių tarpusavio santykiuose yra galimas, teismas nustato, kad prievolę vykdys J. B..

12.                      Teismas nurodė, kad atsakovas nurodė, kad atsakovas pateikė sąskaitų išrašus, kurie patvirtina sumokėtos dalies dydį: nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. vienas vykdė šalių solidariąją pareigą „Swedbank“, AB, mokėjo žemės mokestį, sodininkų bendrijos mokestį, būsto draudimo įmokas. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo.  Teismas laikė įrodytą, kad atsakovas E. B. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. įvykdė. Todėl iš ieškovės atsakovo E. B. naudai teismas priteisė kompensaciją – ½ sumokėtų lėšų, t. y. 2786,64 Eur.

13.                      Teismas nustatė, kad atsakovas buvo sudaręs investicinio draudimo sutartį ID 002 Nr. 012354 su Mandatum Life Insurance company Limited Lietuvos filialu. 2019 m. rugsėjo 23 d. bendrovės raštas patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 13 d. draudėjas kreipėsi į Mandatum Life Lietuva dėl dalies sukaupto kapitalo išsiėmimo. Jam buvo išmokėta 3064,41 Eur suma. Atsakovas neginčijo, kad gautos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, kad atsakovas pats pripažino, kad bendro ūkio nevedė nuo 2017 m. lapkričio mėnesio (2020 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 04 min. ), kad apie 2017 m. lapkričio 16 d. gautą išmoką neinformavo ieškovės, kad pasak atsakovo šeimos poreikiams panaudojo gautą 3064,41 Eur dydžio išmoką, grąžindamas neįrodytas skolas broliui, teismas padarė išvadą, kad nepaneigė ieškovės nurodomų aplinkybių, kad gavęs 2017 m. lapkričio 16 d. bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausančias lėšas, jas panaudojo ne šeimos interesais, t. y. minėtomis lėšomis niekaip neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo visa 3064.41 Eur dydžio suma. Teismas pripažino išleistoms ne šeimos poreikiams 3064,41 2017 m. lapkričio 16 d. gauta Mandatum Life Lietuva išmoką – sukaupto kapitalo dalį pagal investicinio draudimo sutartį ID 002 Nr. 012354 ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1532,20 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

14.                      Teismas nurodė, kad iš atsakovo ieškovei priteisė 1532,20 Eur kaip kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas lėšas. Ieškovei priteisus nekilnojamąjį turtą natūrą, atsakovui priteisė iš ieškovės 48211,39 Eur dydžio kompensaciją. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovo E. B. naudai 2786,64 Eur už solidariųjų prievolių vykdymą ir 642,75 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių vertę. Teismas iš viso iš ieškovės atsakovui priteisė 51640,39 Eur sumą, o ieškovei iš atsakovo 1532,20 Eur. Teismas atliko įskaitymą ir priteisė atsakovui iš ieškovės 50 108,19 Eur.

15.                      Pasisakydamas dėl prievolės trečiajam asmeniui R. V., teismas nurodė, kad į bylą pateikti 2010 m. lapkričio 27 d. skolos raštelis, kad R. V. paskolino J. B. 18 000 litų, taip pat 2013 m. rugsėjo 21 d. skolos raštelis, kad R. V. paskolino J. B. 22 000 litų. Ieškovė J. B. pripažino, kad pinigus gavo. Ginčas kilęs, ar prievolė pagal J. B. pasirašytus skolos raštelius kreditoriui R. V. yra solidari sutuoktinių prievolė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. V. tvirtino, jog paskola ieškovei ir atsakovui suteikta, yra reali ir egzistuojanti. Ieškovei paskolinta 40 000 Lt (kas atitinka 11584,80 Eur) iki šios dienos nėra grąžinta, jos mokėjimo terminas dar nėra suėjęs – dėl prievolės įvykdymo termino sutarties šalys nebuvo susitarusios. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad apie ieškovės su trečiuoju asmeniu R. V. pasirašytus paskolos raštelius sužinojo tik 2019 m. vasario 6 d. ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad 2010 m. lapkričio 27 d. ir 2013 m. rugsėjo 21 d. važiuodama į Šiaulių rajoną važiuodama bendrai sumoje 40000 Lt ieškovė būtų gavusi atsakovo sutikimą, ar vėliau jis būtų pritaręs jos sudarytam paskolos sandoriui. Taip pat neįrodyta, kad pasiskolintos lėšos panaudotos būtiniems šeimos poreikiams tenkinti. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs šias bylai reikšmingas aplinkybes – ieškovės artimieji rėmė ieškovę, kadangi kaip paaiškino pati ieškovė, jos ir jos sutuoktinių lėšų tokiame gyvenimo komfortui, kokio pageidavo ar prie kokio buvo pripratusi ieškovė, sutuoktinių gaunamų pajamų nepakako. Byloje pateiktos VMI metinės gyventojo (šeimos) deklaracijos. Šiose deklaracijose buvo būtina deklaruoti turimas paskolas, tačiau skiltyje gautos paskolos deklaruota tik paskola nekilnojamajam turtui įsigyti. Abejonių kelia ir pačio trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad tuo atveju nei sutuoktinai nebūtų nusprendę nuraukti santuokos, jis pinigų iš Jurgitos ir jos sutuoktino nebūtų reikalavęs, tai būtų buvusi dovana. Teismas padarė išvadą, kad paskolos raštelių 40000 Lt sumai sudarymas, be atsakovo sutikimo, leidžia daryti išvadą, jog ieškovės besąlyginis 40000 Lt įsipareigojimas yra per didelis ir neprotingas, kad jį būtų galima laikyti šeimos poreikių tenkinimu. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad pasiskolintą sumą 40 000 Lt sumą išleido būtiniems šeimos poreikiams.

16.                      Ieškovei J. B. neginčijant, kad ji iš R. V. jo prašomą priteisti pinigų sumą gavo, ir aplinkybę, kad skolos šiai dienai nėra grąžinusi, teismas R. V. reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 11584,80 Eur sumą iš ieškovės J. B..

17.                      Teismas atkreipė dėmesį, kad įvertinus tik ieškovės gaunamas pajamas teismui kėlė abejonių, ar ieškovė pajėgi vykdyti prašomus jai priteisti įsipareigojimus. Tačiau ieškovė ir net trečiasis asmuo byloje įrodinėjo, teikė teismui net trečiojo asmens R. V. pasirašytas preliminarias nekilnojamojo turto pardavimo sutartis, kaip įrodymą, kad ieškovė bus pajėgi įvykdyti prašomus jai priteisti įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovei priteistas visas nekilnojamasis turtas natūra. Atsakovas prieš kreditorių lieka solidariai atsakingas, kas apriboja jam galimybę pasiimti paskolą ir įsigyti gyvenamąjį būstą. Atsakovas sutiko likti solidariai atsakingas, nereikalavo, kad prievolė būtų modifikuota, tik prašė netenkinti ieškovės prašymo atidėti jam mokėtinos kompensacijos sumokėjimą. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė pirmiau turėtų sumokėti priteistą kompensaciją atsakovui, o tuomet pageidaudama pagal galimybės įvykdyti visą prievolę kreditoriui prieš terminą. Byloje pateikti įrodymai, kad kredito sutarties pabaigos data 2034 m. lapkričio 24 d. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad ieškovė pirmiau turėtų įvykdyti visą 33471,51 Eur prievolę trečiajam asmeniui „Swedbank“ AB, o ne teismo sprendimu priteistą kompensaciją sumokėti atsakovui. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl ieškovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino.

18.                      Teismas, įvertinęs byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, laikė įrodyta, kad vaikui išlaikyti reikalinga 994 Eur suma per mėnesį. Teismas nurodė, kad pagal išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų <...> skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu sudaro 60 Eur. Pagal to paties straipsnio 3 dalį papildomai kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis <...> skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu yra 40 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnį asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis yra skiriama 2 šalpos pensijų bazių dydžio (280 Eur) šalpos pensija. Be valstybės teikiamos paramos, sūnaus minimaliems poreikiams užtikrinti jam būtina skirti 614 Eur išlaikymą bendrai iš abiejų tėvų.

19.                      Nustatydamas nurodyto nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio paskirstymo proporcijas ieškovui ir atsakovei, teismas vertino šiuos asmenų turtinės padėties rodiklius: ieškovė nedirba, kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių išrašų V. B. pagal esamą sveikatos būklę rekomenduojamas namų mokymas, jam reikalinga nuolatinė suaugusiųjų priežiūra, nes vaikas neišsako savo poreikių, jam reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra rengiantis, valgant, vaikas neturi WC įgūdžių. Atsakovo pajamos pagal SODRA duomenis laikotarpiu 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 2020 m. rugpjūčio 31 d. 1704 Eur neatskaičius mokesčių. Taigi atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1069 Eur; dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei paskirtas visas nekilnojamasis turtas ir šalių tarpusavio santykiams nustatyta, kad ieškovė vykdo prievolę kreditoriui, atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jam iš ieškovės priteista mokėti kompensacija, įsiskolinimų kreditoriams atsakovas neturi. Teismas sprendė, kad atsakovas, palyginti su ieškove, turi netgi geresnes sąlygas teikti materialinį išlaikymą, nes su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su juo negyvenantis tėvas ir didesnes galimybės darbo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuolat būna su vaiku, pagal nustatomą bendravimo tvarką ieškovė ir toliau nuolat rūpinsis vaiku. Vadovaujantis vaiko interesais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų pareigos lygiomis dalimis išlaikyti vaiką principo ir iš atsakovo vaiko priteisti išlaikymui po 420 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2018 m. kovo 7 d.

20.                      Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2017 m. gruodžio 19 d., 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. vasario 14 d. sumokėjo po 150 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas įrodė, kad laikotarpiu 2017 m. gruodžio 18 d.– 2018 m. kovo 6 d. ieškovei sūnaus išlaikymui pervedė 450 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kad gyvenat jiems kartu, atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. gruodžio 18 d., t. y. kai šalys pardėjo gyventi skyrium. Ieškinys pateiktas 2018 m. kovo 6 d., t. y. praėjus mažiau nei 3 mėnesiams. Atsakovas atskirai neginčijo, kad jam išvykus vaiko poreikiai ženkliai skyrėsi nuo dabartinių, todėl atkreipė dėmesį, kad nors vaikui nebuvo reikalingas mokymasis namuose, tačiau vaikas tuo metu lankė darželį. Ieškovė nurodė, kad įrengė vaiko kambarį, laiptus pritaikė sūnui ir atskirai kompensacijos už tai nereikalauja, todėl teismas išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo priteisto išlaikymo sumos. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 2 mėnesius ir 20 dienų, atėmus jo pervestą išlaikymo dalį, t. y. 660,96 Eur (1110,96 Eur- 450 Eur).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

21.                      Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-135-931/2020:

37.1.                      ieškovės J. B. ieškinį tenkinti visiškai;

37.2.                      priteisti iš atsakovo E. B. nuo kreipimosi į teismą dienos kiekvieną mėnesį sūnaus V. B. (gimimo data - 2012-08-01) išlaikymui penkis šimtus eurų (500 Eur), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, pervedant į ieškovės J. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini).

37.3.                      priteisti iš ieškovės J. B. atsakovui E. B. 34 597,25 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitekusį didesnės vertės turtą, šios kompensacijos sumokėjimą atidedant dviem metams.

37.4.                      priteisti solidariai iš J. B. ir E. B. 11 584 Eur skolą kreditoriui R. V..

37.5.                      kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22.                      Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

38.1.                       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė įrodymais, jog vaikui per metus reikalinga tiek porų batų, net trijų kepurių vasarai, todėl atsižvelgdamas į visuotinai žinomas vaikiškų drabužių ir avalynės kainas, sumažino, ieškovės prašomas priteisti išlaidas šiems poreikiams iki 100 Eur per mėnesį. Pirmiausia, teismas nevertino, kad nepilnametis sūnus turi specialius poreikius, todėl ir avalynei bei rūbams yra specialūs poreikiai. Antra, kaip ir nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovas tokio poreikio neginčijo. Trečia, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas šias išlaidas 16,66 Eur nepagrindė tokių išlaidų būtinybės, esant specialiems sūnaus poreikiams. Nepilnamečiui sūnui būtini ortopediniai batai, apranga, kurią reikia taikyti, taip pat būtina atsižvelgti į augančio vaiko poreikius, į tai, kad esant nurodytoms ligoms rūbai greičiau susidėvi, juos reikia dažniau keisti. Byloje pateikti nepilnamečio sūnaus rūbų, vaistų, batų pirkimo čekiai akivaizdžiai patvirtina šias išlaidas.

38.2.                       Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad patalynė ir rankšluosčiai nėra toks produktas, kuris optimaliai ir ekonomiškai naudojant būtų būtinas nuolat keisti, tačiau pripažino, kad patalynė vaikui reikalinga ir nurodė, kad per metus pakanka skirti 50 Eur patalynei ir rankšluosčiams vietoje ieškovės nurodytų 80 Eur. Taip pat skundžiamame sprendime teigiama, kad ieškovė nepagrindė, jog kūno kremui emolientui per metus išleidžia 132 Eur, t. y. reikalinga net 12 pakuočių per metus. Mažindamas nurodyto dydžio išlaidas pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nepilnamečiui sūnui reikalinga patalynė ir rankšluosčiai vertinant jo sveikatos būklę ir poreikius. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų medicininių dokumentų išrašų, kuriuose aiškiai nurodyta, kad sūnui V. nustatytas kitas atopinis dermatitas. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad sūnui nustatyta šlapimo takų infekcija, refliuksas, o tai sąlygoja ne tink išlaidas vaistams (vien vaistams nuo refliukso skiriama 30 Eur per mėnesį, tačiau savaime tai sąlygoja ir dažnesnį patalinės keitimą, rankšluosčių poreikį.

38.3.                      Ieškovės

38.4.                        Pagal pateiktas sąskaitas 2019 metais išleista 666,64 Eur šildymui. Pagal pateiktas sąskaitas išlaidos šildymui sudaro 161,78 Eur per mėnesį (1274,69 + 666,64/12 ). Už nuotekų išvežimą pagal sąskaitas išleista  328 Eur arba 27,33 Eur per mėnesį (328 Eur /12). Pagal pateiktas sąskaitas už šiukšlių išvežimą 2018 metais išleista 67,46 Eur, o 2019 metai 96 Eur, per mėnesį sudaro 13,62 Eur. Pagal pateiktas sąskaitas, neįskaitant interneto paslaugų, išlaidos sudaro 282,55 Eur per mėnesį už namo išlaikymą. Nepilnamečiui vaikui V. tenkanti dalis - 94,18 Eur.

38.5.                       Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priteisdamas atsakovui ne 30 procentų, o 40 procentų nurodyto nekilnojamojo turto. Kaip ir nurodoma skundžiamame sprendime, nepilnamečiui sūnui V. nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis, įgimtas Dauno sindromas su gretutinėmis ligomis. Sūnui būtina nuolatinė priežiūra, tiek kasdieninėje veikloje, tiek ugdymo procese. Ieškovės visa veikla nukreipta tik neįgalaus sūnaus poreikių tenkinimui. Šalims pradėjus gyventi skyrium, nuo 2017 m. gruodžio 17 d., atsakovas nei vieno karto per beveik tris metus nebuvo susitikęs su neįgaliu sūnumi, visiškai nusišalino nuo dalyvavimo tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, visa neįgalaus sūnaus priežiūra tenka ieškovei, ir tai sąlygojo savaime suprantamą dalyką, kad ieškovė, kaip mama visą savo laiką ir energiją skiria sunkiai neįgaliam vaikui. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jos pajamos – 128 Eur per mėnesį už neįgalaus vaiko priežiūrą. Dėl ieškovei tenkančio nuolatinės neįgalaus sūnaus priežiūros ir ugdymo, ieškovė iš esmės neturi realių galimybių dirbti ir gauti lėšų. Tuo tarpu atsakovas, būdamas darbingas, turi visas galimybes gauti lėšų savo poreikių tenkinimui

38.6.                       Tik nustačius dalinto turto vertę, nukrypstant nuo lygių dalių principo, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti dėl šalių prievolių modifikavimo. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriui Swedbank“ AB šalių negrąžinta būsto paskolos dalis sudaro 33 471,51 Eur (po 16 735, 75 Eur), kurią šalys tarpusavyje sutiko modifikuoti, atsakovui priteistina iš ieškovės kompensaciją už atitenkanti didesnės vertės nekilnojamąjį turtą (60 procentų) sudaro 44 864, 24 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė priteisti didesnę santuokoje įgyto turto dalį, vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, dalinat turtą nukrypstant nuo lygių dalių principo, teismui taikant, kad ieškovei tenka 2/3, o atsakovui 1/3, atsakovui E. B. priteistina 34 597,25 Eur kompensaciją (žemės sklypo su namu vertė – 154 000 Eur, ieškovei priteisiant 2/3 nurodyto turto sudaro – 102 667 Eur, atsakovui priteisiant 1/3 – 51 333 Eur. Ieškovė asmeniškai moka 33 471,51 Eur kreditą pagal 2004-11-24 sutartį Nr. BP1130040408 AB „Swedbank“ (kiekvienai iš šalių tenkanti kredito dalis – po 16 735, 75 Eur) už ieškovei atitekusį didesnės vertės turtą.

38.7.                      Tai, jog trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. V. yra ieškovės patėvis ir prisideda prie ieškovės prievolių vykdymo, nesuteikia pagrindo teigti, kad pagal nurodytus paskolos raštelius paskolinti pinigai ne ieškovės šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas E. B. neigė, nors tai patirtina byloje pateikti duomenys, kad pinigai jiems buvo pervedami ir į banko sąskaitą iš ieškovės artimųjų šeimos narių. Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas. Byloje pateiktos šalių išlaidos akivaizdžiai patvirtina, kad abiejų sutuoktinių pajamų nepakako šeimos poreikių tenkinimui, namo gerbūvio įrengimui, baldų, namų apyvokos daiktų pirkimui, automobilių įsigijimui. Pažymėtinas ir kitas aspektas, ieškovė nuo 2012 m. birželio mėn. nebedirba, 2012 m. rugpjūčio 1 d. gimsta neįgalus sūnus V., vienintelės šeimos pajamos atsakovo darbo užmokestis. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad šalims nepakako lėšų tiek pragyvenimui, tiek buičiai. Pažymėtina, kad 2013 m. spalio 13 iš UAB ,,Renlena“ įsigyjami baldai (4 tomas, psl. 43) už 1842 Lt , automobilis KIA Carens (20 000 litų vertės), nors atsakovas pateikia pirkimo – pardavimo sutartį, kad automobilis įsigytas už 9 900 litų,(4 tomas, psl. 46) tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad keitė variklį.

38.8.                       Nors E. B. neigia, kad jam žinoma apie paskolų suteikimą ir panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti, tačiau byloje pateikta 2010 metų šeimos turto deklaracija akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas E. B. deklaruoja, jog turi grynais pinigais 21 000 litų, o 2014-04-28 Šeimos turto deklaracijoje už 2013 metus deklaruoja 27 000 litų grynais nors kaip patvirtina byloje patiekti duomenis E. B. buvo pareigūnas ir visas lėšas gaudavo pavedimu į banko sąskaitą, tai atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu, o ieškovė J. B. taip pat dirbo pagal darbo sutartį ir visi mokėjimai būdavo pavedimu į banko sąskaitą, o nuo 2012 m. birželio mėn. nebedirbo. Visa tai, tik patvirtina, kad atsakovas E. B. pripažino deklaruodamas grynus pinigus, pinigų gavimo faktą, tačiau tai neigia teisme. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad kelia abejonių, ar visi tiek ieškovės, tiek ieškovės motinos perkami daiktai buvo būtini šeimos poreikiams tenkinti, tačiau juos įtraukia į bendrą sutuoktinių dalintino turto sąrašą ir juos dalina. Kitaip tariant, lėšas iš kurių įsigyti daiktai atsakovas laiko ieškovės asmeninėmis ir apie jas, esą atsakovas nežino, tačiau už šias lėšas įsigytus daiktus pripažįsta bendrąja daline nuosavybe, ir dalija nutraukiant šalių santuoką.

38.9.                       Ieškovė savo lėšų sumokėti kompensacijai neturi. Byloje pateikti duomenys (tai pateikė ir atsakovas) patvirtina, kad ieškovės artimieji šeimos nariai parduoda namą ir iš jo pardavimo gautas lėšas skirs ieškovei, kad ši sumokėtų kompensaciją atsakovui E. B. už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo būtinas laikas, todėl kompensacijos išmokėjimui reikalingas papildomas terminas. Šiuo atveju kompensacijos atsakovui išmokėjimo atidėjimas užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą.

23.                      Trečiasis asmuo R. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir priteisti solidariai iš J. B. ir E. B. 11 584 Eur skolą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.  Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

39.1.                       Pagal 2013-09-21 skolos raštelį trečiasis asmuo paskolino 22 000 litų ir pagal 2010-11-27 skolos raštelį paskolino 18 000 litų atsakovų J. B. ir E. B. šeimos poreikiams tenkinti, iš viso 40 000 litų (11 584 Eur). Teismui pateiktos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, kurios patvirtina, kad pagal 2010-03-24 pirkimo – pardavimo sutartį parduotas žemės sklypas už 50 000 Lt, o pagal 2010-07-12 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį parduotas nekilnojamas turtas už 58 000 Lt. Pagal 2013-04-15 pirkimo – pardavimo sutartį parduotas nekilnojamas turtas už 200 000 Lt. Tai patvirtina, kad piniginių lėšų 2010-11-27 paskolinti 18 000 Lt ir 2013-09-21 paskolinti – 20 000 litų, iš viso 40 000 litų (11 584 Eur) turėjo. Tai, jog parduotas nurodytas turtas buvo žinoma ne tik ieškovei, bet ir atsakovui, patvirtino pats atsakovas teismo posėdyje. Žinant, kad parduotas turtas ir trečiasis asmuo turi lėšų, abu, tiek J. B., tiek E. B. žinojo, todėl jiems nuolat trūkstant lėšų, nurodyti pinigai buvo paskolinti perduodant J. B.. Trečiasis asmuo nurodytus skolos raštelius, perduodamas pinigus padavė pasirašyti J. B.. 

39.2.                      Prasidėjus ieškovės J. B. ir E. B. skyryboms, trečiasis asmuo nutarė, kad pats metas reikalauti juos grąžinti, nes kitu atveju juos atgauti būtų sunku. Iš šių pinigų ieškovė ir atsakovas pirko mašinas, jas remontavo, pirko baldus, tvarkėsi buitį.

39.3.                       Byloje pateiktos abiejų skolininkų išlaidos akivaizdžiai patvirtina, kad abiejų atlyginimų nepakako poreikių tenkinimui, namo gerbūvio įrengimui, baldų, namų apyvokos daiktų pirkimui, automobilių pirkimui, kurių kaina siekė nuo 10 000 litų įsigijimui. Pats atsakovas viename teismo posėdyje nurodė, kad skolinosi pinigų mašinos variklio keitimui, ir teigė grąžinęs, taip pats sau prieštaraudamas.

39.4.                       Taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2013-09-21 paskolinus 20 000 litų, įsigijimas tuo metu pagal ieškovės ir atsakovo pajamas brangus automobilis KIA CARENS, kurio tuo metu vidutinė rinkos kaina apie 20 000 litų, nors atsakovas pateikia, kad mokėta apie 10 000 litų, tačiau ir šiam mokėjimui, tiek ieškovė, tiek atsakovas neturėjo lėšų.

24.                      Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas prašo atmesti ieškovės J. B. ir trečiojo asmens R. V. apeliacinius skundus visa apimtimi, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-19 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo tokius argumentus:

40.1.                       Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepriteisė visos ieškovės reikalaujamos sumos, dar nereiškia, kad teismas neatsižvelgė ar neįvertino visų svarbių aplinkybių ir teismui pateiktų duomenų bei kad priimtas sprendimas yra neteisėtas. Kaip seka iš skundžiamo teismo sprendimo teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus būtinus vaiko poreikius ir jam būtinas skirti lėšas; tai išsamiai aprašė skundžiamame sprendime, nurodydamas, kurias ieškovės nurodytas išlaidas vaiko poreikiams laiko pagrįstas, o kurias pripažįsta neįrodytomis ar kurių patenkinimui reikia skirti mažiau lėšų.

40.2.                       Nors apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais sumažinti vos 16,66 EUR/kas mėnesį ieškovės nurodomas tariamas mėnesines išlaidas vaiko avalynei, rūbams ir pan., tačiau ieškovės parengtos poreikių paskaičiavimo lentelės įrašai apie kasmet būtinus įgyti drabužius, avalinę kelia pagrįstų abejonių jų realumu ir tikrumu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai suabejojo ieškovės nurodymu, kad vaikui kasmet turi būti perkama net 10 porų įvairių sezonų avalynė, 4 poros šlepečių. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tiek porų avalynės yra įgyjama ar buvo perkama anksčiau.

40.3.                       Kyla abejonių, ar iš tiesų yra būtina kiekvienais metais vaikui pirkti po 5 golfus, 2 megztinius, 6 bliuzonus, 4 įvairių sezonų striukes, kombinezoną, 2 komplektus kepurės ir šaliko, 3 vasarines kepures, 3 poras pirštinių. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog iki šiol kasmet būtų perkama tiek minėtų rūbų vienetų / porų ir kad yra reali ir objektyvi būtinybė kasmet atnaujinti šiuos rūbus. Nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinti šias kasmėnesines išlaidas vos 16,66 EUR, t.y. sumažinti šioms prekėms įgyti vienam mėnesiui tenkantį dydį iki 100 EUR, neteisėtu.

40.4.                       Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad patalynė ir rankšluosčiai nėra tas produktas, kuriuos naudojant kasmet reiktų atnaujinti, pirkti po naujus 3 komplektus. Kaip minėta, tokių poreikių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, nes pati ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos nurodomą kiekį patalynės ir rankšluosčių komplektų (po 3 kasmet) ji reguliariai būtų pirkusi anksčiau.

40.5.                       Teismas taip pat visiškai pagrįstai sumažino ieškovės deklaruojamą degalams skiriamą išlaidų dydį. Ieškovė pateiktoje vaiko poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodė, kad išlaidos transportui / kurui neva sudaro po 210 EUR per mėnesį. Tokio išlaidų dydžio realumo nepatvirtina ne tik byloje ieškovės pateikti dokumentai, bet jų neįrodo ieškovė ir pateiktame apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde pateikti skaičiavimai yra hipotetiniai. Jie nepagrįsti realiais įrodymais.

40.6.                       Priešingai nei nurodo ieškovė, jos pateikti duomenys apie patirtas išlaidas už elektros energiją 2018 metais (ieškovė nepateikė duomenų apie sumokėtą elektros energiją už visus 2019 metus) viso sudarė: 353,67 EUR, t.y. apie 30 EUR per mėn. arba 10 EUR per mėn. 1 asmeniui (30 EUR / 3), nes name gyvena ieškovė su dviem sūnumis. Ieškovės nurodomo neva nupirkto kiekio (virš 7 tonų briketų ir virš 13m3 malkų) pakaktų šildymui mažiausiai trims metams, todėl visiškai sutiktina su teismo išvada, kad šildymui per metus pakankamas išlaidų dydis yra apie 400-450 EUR, t.y. apie 12,50 EUR vienam asmeniui per mėnesį (450 EUR/12mėn./3asm.). Taip pat, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, per metus nuotekų išvežimui viso išleidžiama 242 EUR (tiek išlaidų buvo patirta per 2019 metus, ką patvirtina elektroninėje byloje ieškovės pateiktas dokumentas „išlaidos už kanalizaciją“), todėl teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad mėnesiui tokios išlaidos būna apie 20 EUR arba 6,66 EUR vienam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė bylos įrodymais pagrįstą išvadą, kad būsto išlaikymo išlaidoms padengti vaikui tenkanti suma yra 33,33 EUR per mėnesį.

40.7.                       Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir nustatydamas ieškovei ir atsakovui tenkančias konkrečias turto dalis, nepažeidė norminio reglamentavimo ar formuojamos teismų praktikos, nes priimtu sprendimu įgyvendino teismui priskirtą diskrecijos teisę, atsižvelgiant į šios bylos konkrečias faktines aplinkybes (taip pat ir į apeliaciniame skunde ieškovės atkartojamas aplinkybes) bei nustatant (individualizuojant) kiekvienai šaliai tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Atsakovo manymu, nustatant dalintino nekilnojamojo turto dalis (proporciją) kiekvienam iš sutuoktinių svarbu atsižvelgti ne tik į ieškovės nurodomas aplinkybes bei jos interesus, bet ir pačio atsakovo padėtį ir interesus, nes, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju yra sprendžiami sutuoktinių turtiniai klausimai. Teismo sprendimu visas nekilnojamasis turtas yra priteisiamas ieškovei. Atsakovas jokio kito nekilnojamojo turto neturi, neturi jam nuosavybės teise priklausančios jokios kitos gyvenamosios vietos, todėl ateityje turės nuomotis gyvenamąjį būstą, nes, atsakovui sulaukus 50 metų, abejotina ar kuris bankas / finansų įstaiga sutiks kredituoti atsakovą gyvenamajam būstui įgyti, o priteistos kompensacijos akivaizdžiai nepakanka tinkamam gyvenamajam būstui Vilniaus mieste įgyti.

40.8.                       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo nupirktas 2004-11-16, o po mėnesio – 2004-11-19 buvo parduotas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas Šiauliuose ir gauta apie 56 000 Lt pajamų. Neabejotina (nors pirmosios instancijos teismas ir laikė, kad konkreti investicijų į namą suma nebuvo įrodyta), kad dalis šių lėšų buvo panaudota tik ką šeimos įgyto namo įrengimui, nes, kaip pripažino pati ieškovė ir ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, namas buvo tik su daline apdaila, visas iš Sampo banko (vėliau pavadinimas pakeistas į Danske bankas) gautas kreditas buvo panaudotas nekilnojamajam turtui įgyti, šeima tuo metu neturėjo pakankamai bendrų lėšų namui įrengti.

40.9.                       Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, būtent ieškovės siūloma kompensacijos apskaičiavimo tvarka (pirmiausia iš visos nekilnojamojo turto vertės apskaičiuojama kiekvienai šaliai tenkanti turto vertės dalis ir tuomet iš tenkančios dalies atimama pusė negrąžinto kredito) neatitinka nei norminio reglamentavimo, nei formuojamos teismų praktikos.

40.10.                      Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neva paimtos paskolos yra asmeninė ieškovės prievolė trečiajam asmeniui, tačiau kyla pagrįstų abejonių ar apskritai šiuo atveju buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, ar lėšos nurodytomis datomis realiai buvo perduotos ieškovei ir ar reikalavimas priteisti tokias tariamas paskolas iš atsakovo (įvertinant kitas byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovės ir trečiojo asmens santykius, trečiojo asmens įsipareigojimą dengti jos būsimas skolas, trečiojo asmens ir jo sutuoktinės veiksmus nuolat remiant ieškovę ir kt.) nėra tik siekis nesąžiningai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Byloje yra pateikti duomenys, kad tiek trečiasis asmuo, tiek ir ieškovės mama (trečiojo asmens sutuoktinė) nuolatos rėmė ieškovę (t.y. dovanojo jai pinigus), šias lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą (pagal pateiktus ieškovės banko sąskaitos išrašus laikotarpiu 2006-2018 m. jai minimų artimų asmenų buvo pervesta 56 080 Lt; taip pat buvo pervedama didėlėmis sumomis, pvz., po 2 400 Lt, 5 000 Lt, 10 000 Lt), tačiau būtent tik šiais ginčo paskolų rašteliais neva paskolinti pinigai nebuvo pervesti į banko sąskaitą, bet didelės sumos neva buvo perduotos grynais. Be to, iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2010 metais (prieš pat ir iš karto po tariamos 2010-11-27 paskolos suteikimo) ieškovės mama R. V. į ieškovės sąskaitą perveda gan ženklią pinigų sumą: 2010-08-13 – 400 Lt, 2010-09-15 – 200 Lt, 2010-10-13– 300 Lt, 2010-11-15 – 300 Lt, 2010-11-23 – 200 Lt, 2010-12-13 – 300 Lt, 2010-12-23– 300 Lt, viso per šį trumpą laikotarpį perveda 2000 Lt (kai kurios sumos yra pervestos vos kelioms dienoms iki tariamos paskolos ar praėjus trumpam laikotarpiui po tariamos paskolos tariamo suteikimo), tačiau šios lėšos nei ieškovės, nei jos artimųjų nėra laikomos paskola; taip pat trečiasis asmuo 2011-12-09 ir 2012-12-10 į ieškovės sąskaitą perveda 1 200 Lt kaip paramą, nors pagal ieškovės ir trečiojo asmens iškeltą versiją visai neseniai (2010-11-27) tariamai buvo paskolinta ženkli pinigų suma – 18 000 Lt, kas sudaro pagrindą abejoti šio tariamo sandorio tikrumu, tariamo pinigų perdavimo realumu.  

40.11.                       Priešingai nei teigia ieškovė ir trečiasis asmuo, ieškovo turimi ir byloje pateikti duomenys patvirtina, kad skolos rašteliuose nurodomomis datomis ieškovė nebuvo (negalėjo būti) Šiauliuose bei sudaryti nurodomus tariamus sandorius. Iš byloje pateiktų nuotraukų duomenų matyti, kad 2010-11-27 ieškovė buvo Vilniuje, darbe, o 2013-09-21 ieškovė su R. V. jau buvo Palangoje, sanatorijoje.

40.12.                      Bylos nagrinėjimo metu nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neįrodė, kad tariamos paskolos buvo paimtos abiejų sutuoktinių sprendimu, sutikimu, kad lėšos buvo disponuojamos abiejų sutuoktinių bei panaudotos bendriems, būtiniems šeimos poreikiams tenkinti.

40.13.                      Ieškovė

40.14.                      Apeliaciniuose skunduose keliami nauji aiškinimai dėl atsakovo VMI pateiktų gyventojo (šeimos) deklaracijų. Tokie argumentai nei ieškovo, nei trečiojo asmens nebuvo pateikti (pareikšti) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau tekste – CPK) draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos (tirtos) pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovės ir trečiojo asmens nurodymas, kad atsakovas, 2010 m. gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje deklaruodamas, kad turi 21 000 Lt grynaisiais, neva pripažino gautą paskolą. Tokia interpretacija yra akivaizdžiai neteisinga, nes, kaip patvirtina byloje pateiktos kitos (ankstesnės) gyventojo (šeimos) deklaracijos, įrašas apie turimus grynuosius (20 000 Lt) buvo deklaruojami jau 2006 metais. Tas pats pasakytina ir apie gyventojo (šeimos) deklaraciją už 2013 metus.

40.15.                      Pagal ieškovės aiškinimą, kompensacija atsakovui vėliau neva turėtų būti sumokėta jos tėvams pardavus namą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovės tėvų namas yra parduodamas jau ilgą laiką, tariamai sudaryta preliminarioji šio namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo pratęsiama bei galiausiai pasibaigė, suėjus vienerių metų terminui, todėl ieškovės aiškinimas, kad su atsakovu neva bus atsiskaityta iš lėšų, pardavus tėvų namą, taip pat kelia pagrįstų abejonių, jog tai tėra tik siekis vilkinti visišką atsiskaitymą su atsakovu. Dėl šių aplinkybių atsakovas prašo ieškovės prašymo atidėti kompensacijos mokėjimą dvejiems metams netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami

25.                      Apeliacinės

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

26.                      Ieškovė

27.                      Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė aplinkybes, susijusias su priteistu išlaikymo šalių nepilnamečių vaikų dydžiu.

28.                      Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, sveikatos būklę, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus bei pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimą), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl vaikui būtinos išlaikymo apimties pripažintinos pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytas šalių nepilnamečio sūnaus poreikių dydis (bendra 994 Eur per mėnesį suma) yra pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.  

29.                      Ieškovė

30.                      Teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad patalynė ir rankšluosčiai nėra tas produktas, kuriuos naudojant kasmet reiktų atnaujinti, pirkti po naujus 3 komplektus. Tokių poreikių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, nes pati ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos nurodomą kiekį patalynės ir rankšluosčių komplektų (po 3 kasmet) ji reguliariai būtų pirkusi anksčiau. Ieškovės teigimu, vaikui nustatytas refliuksas, kas, anot ieškovės, tariamai sąlygoja dažnesnį patalinės ir rankšluosčių keitimą. Pažymėtina, kad patalynė ir rankšluosčiai nėra vienkartiniai daiktai, kuriuos panaudojus jie išmetami. Vieną kartą įsigijus keletą patalynės ir rankšluosčių, jie gali būti keičiami ir skalbiami. Todėl neįtikinami ieškovės argumentai, kad kasmet reikia įsigyti po 3 komplektus patalynės ir rankšluosčių. Be to, sutiktina su atsakovu, kad  vaiko refliuksas yra reguliuojamas paskirtų medikamentų vartojimu ir šios ligos diagnozė neįrodo, kad reikalingas didesnis kiekis patalynės.

31.                      Teisėjų kolegija laiko neįrodytu ieškovės nurodytas išlaidas higienai. Nėra pagrindo nesutikti su ieškove, kad vaikui, sergančiam atopiniu dermatitu, yra poreikis pirkti kūno kremo emolientų pakuotes. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad šio kremo reikalingas toks didelis kiekis – po 12 vnt. per metus. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinė byla nagrinėjama nuo 2018 metų ir ieškovė per tą laiką turėjo galimybę surinkti čekius, kurie pagrįstų perkamų vaiko poreikiams tenkinti kiekius. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo padaryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės nurodomas vaiko poreikiams skirtą higienos prekėms skirtą sumą sumažino nuo 48,83 iki 40 Eur per mėnesį.

32.                      Ieškovė

33.                      Ieškovė

34.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo faktinės pajamos sudaro apie 1000 Eur. Kitų pajamų, išskyrus atlyginimą ir pensijos išmoką, negauna. Iš atsakovo buvo priteistas beveik pusę gaunamų pajamų išlaikymo dydis, kuris kiekvienais metais jį indeksuojant dar padidės. Ieškovei taip pat pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnį asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis yra skiriama 2 šalpos pensijų bazių dydžio (280 Eur) šalpos pensija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymui dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį.

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo

35.                      Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su nekilnojamojo turto padalinimo proporcijomis, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priteisdamas atsakovui ne 30 procentų, o 40 procentų dalintino nekilnojamojo turto.

36.                      Priešingai nei ieškovė nurodo, Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-03-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis, t. y. ieškovei – 65 proc., o atsakovui – 35 proc., <...> atsižvelgė į šioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dalindamas turtą būtinai turėjo parinkti atitinkami šalims proporcijas 2/3 ir 1/3. 

37.                      Ieškovė

38.                      Apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas apskaičiuojant atsakovui tenkančios kompensacijos dydį. Ieškovės nuomone, tik nustačius dalinto turto vertę, nukrypstant nuo lygių dalių principo, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti dėl šalių prievolių modifikavimo. Kadangi kreditoriui Swedbank, AB šalių negražinta būsto paskolos dalis sudaro 33 471,51 Eur (po 16 735, 75 Eur), kurią šalys tarpusavyje sutiko modifikuoti, atsakovui priteistina iš ieškovės kompensaciją už atitenkanti didesnės vertės nekilnojamąjį turtą (60 procentų) sudaro 44 864, 24 Eur. Tačiau toks ieškovės aiškinimas nėra teisingas ir prieštarauja teismų praktikai.

39.                      Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio nuostatomis. Šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo, turi vadovautis pagal įstatyme nustatytą veiksmų seką: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi. Tokią sutuoktinių turto padalijimo praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007; 2004 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2004; ir kt.). Taigi pagal CK 3.118 straipsnį, dalijant sutuoktinių turtą, turi būti sudaromas jų turto balansas, nustatomos bendros, t. y. iš bendro sutuoktinių turto mokėtinos, ir asmeninės sutuoktinių skolos. Tik nustačius prievolių pobūdį galima padaryti išvadas dėl atsakomybės pagal šias prievoles ir atitinkamai išvadas dėl to, ar lieka turto, kuris gali būti padalijamas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).

40.                      Kai iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma, tokiu būdu sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis 2 dalis). Tuo atveju, kai, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117, 3.123 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009; 2013-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013, kt.).

41.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos iš nustatytos nekilnojamojo turto vertės (154 000 EUR) atėmė negrąžinto kredito sumą (t.y. 33 471,51 EUR) ir iš likusios dalintino nekilnojamojo turto vertės (120 528,49 EUR) apskaičiavo atsakovui ieškovės mokėtiną kompensaciją (120 528,49 EUR x 40 proc. = 48 211,39 EUR). Šalys pagal 2004 m. lapkričio 24 d. kredito sutartį Nr. BP1130040408 (2016 m. birželio 4 d. pakeitimas sudarytas su „Swedbank“ AB) atsako solidariai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo ieškovės mokėtiną kompensaciją atsakovui.

Dėl prievolės trečiajam asmeniui R. V.

42.                      Ieškovė

43.                      Į bylą pateikti 2010-11-27 skolos raštelis, kuriame nurodyta, jog R. V. paskolino ieškovei 18 000 litų ir 2013-09-21 skolos raštelis, pagal kurį R. V. ieškovei paskolino 22 000 litų, iš viso 40 000 litų (11 584 Eur).

44.                      Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

45.                      Byloje kilo ginčas dėl prievolės trečiajam asmeniui R. V. pobūdžio. Ieškovė prašė prievolę šiam trečiajam asmeniui pripažinti solidaria prievole. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad apie ieškovės iš trečiojo asmens pasiskolintą sumą nežinojo, pinigai nebuvo panaudoti šalių poreikių tenkinimui ir iš viso atsakovui kilo abejonių ar trečiasis asmuo prašomą priteisti sumą buvo paskolinęs ieškovei, nes tokios sumos pas ieškovę nėra matęs. Trečiasis asmuo įrodinėjo tik tai, kad tokią sumą paskolos sandorio sudarymo metu turėjo, nes buvo pardavęs nekilnojamąjį turtą. Savo ruožtu ieškovė, įrodinėdama aplinkybę, kad iš trečiojo asmens gavo šią paskolą ir pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, nurodė, kad už šiuos pinigus buvo nupirktą įvairių daiktų buičiai pagerinti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių paaiškinimais ir teikiamais įrodymais, negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo prievolę trečiajam asmeniui laikyti solidaria.

46.                      Trečiasis asmuo savo apeliaciniame skunde nurodo, kad E. B. neigia, kad jam nežinoma apie paskolų suteikimą ir panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti, tačiau byloje pateikta 2010 ir 2014 metų šeimos turto deklaracijos akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas E. B. deklaruoja, jog turi grynais pinigais virš 20 000 litų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas negali būti laikomas pagrįstu. Atsakovo deklaracijoje nenurodyta, kad 20 000 litų yra trečiojo asmens paskola atsakovui. Be to, 20 000 Lt nurodyti ne tik šeimos turto metinėse deklaracijose už 2010 m. ir 2013 m., bet šie pinigai nurodyti ir atsakovo šeimos turto deklaracijoje už 2005 m. (t. 5, b. l. 44-46), t. y. atsakovas juos deklaravo dar iki ieškovės ir trečiojo asmens nurodomų paskolos raštelių sudarymo ir kiekvienais metais ta pati suma buvo nurodoma vėlesnėse atsakovo deklaracijose.

47.                      Byloje taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo ir ieškovės mama nuolat finansiškai rėmė ieškovę, pervedinėjo pinigus į ieškovės banko sąskaitą įvairaus dydžio sumas. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pastebėjo, ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad laikotarpiu 2006 m. – 2018 m. jos motina, patėvis ir močiutė ieškovei pervedė 56 080 Lt, kurie buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, gerinti buitį. Todėl neatmestina galimybė, kad buities daiktai buvo perkami ne iš paskolintų pinigų, o iš ieškovei padovanotų pinigų ir atsakovo atlyginimo. Kelia abejonių dėl paskolos sandorių realumo ir tas faktas, kad santuokos metu ieškovei jos mamos šeima dovanodama pinigus juos pervesdavo į ieškovės sąskaitą. Tačiau dvi paskolos sumos po 18 000 litų ir 22 000 litų buvo perduodamos ieškovei grynaisiais pinigais. Toks pinigų perdavimo būdas neatitinka ankstesnės šalių praktikos ieškovės šeimai pinigus pervesti į banko sąskaitą. Be to, po ieškovės ir trečiojo asmens nurodomos paskolos sudarymo į bylą nepateikta duomenų, kad buvo perkamas konkretus pirkinys pasiskolintai sumai. Ieškovė tik abstrakčiai nurodė, kad buvo perkami įvairūs daiktai tame tarpe KIA Carens automobilis bei buičiai reikalingi daiktai.  Tačiau atsakovas nuosekliai paaiškindamas  automobilio KIA Carens įsigijimo aplinkybes paneigė ieškovės argumentus, kad už trečiojo asmens paskolintus pinigus buvo perkamas automobilis šeimai. Atsakovas nurodė, kad automobilis KIA buvo nupirktas už 9000 litų, o šios lėšos buvo nupirktos iš turėtų grynųjų (santaupų), gautų pardavus anksčiau turėtas transporto priemones. Tai patvirtina į bylą pateiktos automobilių pirkimo-pardavimo sutartys (6 tomas, b.l. 85-86). 

48.                      Be to, pastebėtina, kad paties trečiojo asmens pozicija nėra nuosekli dėl šios paskolos suteikimo. Jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad jei sutuoktiniai būtų gyvenę kartu ir toliau kaip sutuoktiniai, paskolintus pinigus būtų laikęs dovana J. B. šeimai ir nereikalavęs skolos grąžinti. Tačiau vykstant tokiam skyrybų procesui, trečiasis asmuo pageidauja, kad J. B. šeimai suteikta paskola būtų grąžinta. Taigi, viena vertus trečiasis asmuo sandorius dėl 40 000 litų vertės laiko dovanojimo sutartimis, kita vertus prasidėjus ieškovės ir atsakovo skyrybų procesui šiuos sandorius laiko paskolomis. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė, inicijuodama skyrybų procesą, trečiojo asmens į savo kreditorių sąrašą neįtraukė. Tik bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo, kuris ieškovei yra artimas žmogus, pareiškė reikalavimą priteisti iš abiejų sutuoktinių jam skolą solidariai, kas kelia abejonių dėl trečiojo asmens ir ieškovės nurodomų aplinkybių, kad 11 584 Eur buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad trečiojo asmens reikalavimas dėl paskolos suteikimo abiejų sutuoktinių poreikiams tenkinti nėra įrodytas.

Dėl mokėtinos kompensacijos sumokėjimo atidėjimo

49.                      Ieškovės

50.                      CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D., R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011, ir joje nurodytą kitą kasacinio teismo praktiką).

51.                      Nesutikimą su skundžiamu sprendimu šioje dalyje ieškovė iš esmės grindžia aplinkybe, kad ieškovės artimieji šeimos nariai parduoda namą  ir iš jo pardavimo gautas lėšas skirs ieškovei, kad ši sumokėtų kompensaciją atsakovui E. B. už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Nurodyto nekilnojamojo turto pardavimui būtinas laikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės nėra pagrindas nukrypti nuo bendrų civilinio proceso teisėje galiojančių sprendimų privalumo ir vykdymo principų. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu reikalavo priteisti jai natūra šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą, priteisiant atsakovui kompensaciją. Atsakovas dėl tokio padalinimo būdo prieštaravimų nereiškė. Vadinasi ieškovei buvo žinoma, kad nekilnojamas turtas bus padalintas pagal jos reikalavimus. Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama beveik 3 metus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė laikydamasi pozicijos, kad yra išreiškusi norą sumokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią turto dalį, ieškovė ir jai artimi asmenys galėjo imtis visų paruošiamųjų veiksmų, reikalingų namo pardavimui ir gautų lėšų kompensacijos išmokėjimui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo, ir dalyje dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo nėra teisinio pagrindo keisti, tenkinant šį ieškovo reikalavimą.

Dėl naujų įrodymų

52.                      Ieškovė

Dėl procesinės bylos baigties

53.                      Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1597,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintų maksimalių dydžių. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti ieškovės apeliacinį skundą, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).

Dėl priteistino žyminio mokesčio

55.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d.  nutartimi ieškovei atidėtas 574 Eur dydžio žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, atidėjus žyminio mokesčio dalies mokėjimą, pareigos sumokėti žyminį mokestį klausimas išsprendžiamas teismui priimant procesinį sprendimą. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1597,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą nesumokėtą 574 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Teisėjos                                Rita Kisielienė

Liuda Uckienė

S. Z.-Montvilienė